Byla 2A-806-264/2014
Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės (pranešėja), Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė) ir Jolitos Cirulienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių L. K. ir I. K., atstovaujamos advokato Aurelijaus Gruodžio, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-849-748/2013 pagal ieškovo UAB „Stora Enso Lietuva“ ieškinį atsakovėms L. K. ir I. K., atstovaujamai įstatyminių atstovų L. K. ir M. K., dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ab initio ir restitucijos taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti 2009-10-15 dovanojimo sutartį Nr. GDM1-2712, 2009-10-15 dovanojimo sutartį Nr. GDM1-2713 ir 2010-02-24 dovanojimo sutartį Nr. GDM1-501 negaliojančiomis ab initio, taikyti restituciją natūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UAB „Stora Enso Miškas“ (2009-12-14 jos teisių perėmėju tapo ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“) per klaidą atsakovei L. P. (K.) sumokėjo 107 950,00 Lt, manant, kad juos sieja 2005-02-14 žemės sklypo su mišku pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovė sutarties su ieškovu nebuvo pasirašiusi. Nepasirašyta sutartis neturi teisinės galios. Atsakovė žinojo, kad sutarties nepasirašė, apie nepagrįstai gautas lėšas 107 950,00 Lt sužinojo iškart jas gavusi 2005-02-25. 2010-03-10 ieškovas pareiškė atsakovei pretenziją dėl lėšų grąžinimo, tačiau atsakovė lėšų negrąžino. Kauno apygardos teismas 2011-01-20 sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovės 107950,00 Lt nepagrįstai gautas lėšas, 5 proc. metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6279,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vykdant teismo sprendimą, areštuotas atsakovei priklausantis turtas: 1,4 ha žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini), bei 0,8 ha žemės sklypas, esantis (Duomenys neskelbtini) A. L. K. 2009-10-15 dovanojimo sutartimi Nr. GDM1-2713 ir 2010-02-24 dovanojimo sutartimi Nr. GDM1-501 perleido savo turtą dukrai I. K., šitaip sumažindama savo mokumą. A. L. K. dovanojimo sutartis sudarė turėdama finansinių sunkumų, sandoriai pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus interesus. Apie dovanojimo sutartis ieškovas sužinojo tik 2012-10-15, kai buvo pateikta antstolio M. P. pažyma apie išieškojimą, todėl, ieškovo nuomone, vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Atsakovė dovanojimo sutarčių, kuriomis turtą perleido savo dukrai I. K., sudaryti neprivalėjo. Sutartys neatlygintinės, sudarytos tarp šeimos narių, turint finansinių įsipareigojimų, šitaip sumažinant atsakovės turimą turtą, tokiu būdu siekiant užkirsti kelią ieškovui gauti finansinių reikalavimų įvykdymą. A. L. K. laikytina nesąžininga skolininke, pažeidusia ieškovo interesus, nes žinojo arba turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia ieškovo kaip kreditoriaus teises. Be to, atsakovė neturėjo žemės sklypo su mišku, todėl ji nuo 2005-02-25 suvokė, kad ieškovas yra jos kreditorius ir pinigus turės grąžinti. Turtas perleistas dovanojimo sutartimis vaikui, tačiau perleistu turtu toliau rūpinasi atsakovė L. K..

6Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nėra visų sąlygų, dėl kurių galėtų būti tenkintinas actio Pauliano ieškinys. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą. A. L. K. visų ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo įsitikinusi, kad yra neskolinga ieškovui, šitaip buvo įsitikinusi iki 2010-03-10 ieškovo pretenzijos. Sandorio pripažinimas negaliojančiu neatkurs jos mokumo, negrąžins į ankstesnę turtinę padėtį, sumos nepakaks likusiai skolai išieškoti. Ji nebuvo nesąžininga, nes 2005 m. gavo iš ieškovo pinigines lėšas ir iki 2010 m. neturėjo pagrindo manyti, kad dovanojimo sandoriai pažeis ieškovo teises, nes ieškovas savo teises ėmė ginti 2010 m. Atsakovė niekada neturėjo kontaktų su ieškovu, viską organizavo jos brolis E. P.. Ieškovas išmokėjo atsakovei pajamas, išskaičiavo pajamų mokestį ir deklaravo Valstybinei mokesčių inspekcijai, 2007-07-12 patikslino deklaracijos duomenis, todėl jos pajamos buvo teisėtos. Ieškovas iki 2010-03-10 neprašė vykdyti įsipareigojimų ar suderinti skolos dydį. Atsakovė I. K. dėl savo amžiaus negalėjo suvokti, kad ji galėtų būti nesąžininga. Atsakovė L. K. po sutarčių pasirašymo iš ieškovo gautus pinigus pervedė broliui E. P.. Nėra atsakovės nesąžiningumo, ją apgavo brolis. Ieškinio senaties termino pradžia 2010 m. gegužės mėn., kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr.2-898-555/2011.

7I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai; pripažino negaliojančiomis ab initio atsakovių L. K. ir I. K., a. k. ( - ) sudarytas sutartis:

91) 2009-10-15 sutartį Nr. GDM1-2712 dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini). dovanojimo I. K.;

102) 2009-10-15 sutartį Nr. GDM1-2713 dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. . (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. . (Duomenys neskelbtini), ½ dalies pastato, unikalus Nr. . (Duomenys neskelbtini), ½ kitų statinių, unikalus Nr. . (Duomenys neskelbtini), esančių (Duomenys neskelbtini), dovanojimo I. K.;

113) 2010-02-24 sutartį Nr. GDM1-501 dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini)., ir ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), esančio (Duomenys neskelbtini)dovanojimo I. K.; Taikė restituciją natūra, grąžinant atsakovės L. K. nuosavybėn ir skiriant vykdyti skolos, priteistos ieškovui UAB „Stora Enso Lietuva“ išieškojimui pagal Kauno apygardos teismo 2011-05-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-898-555/2011, šį turtą: ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini), (Duomenys neskelbtini).; ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. 4400(Duomenys neskelbtini).; ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini).; ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini).; ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini).; ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini).; ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); ½ kitų statinių, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (Duomenys neskelbtini); priteisė iš atsakovių L. K. ir I. K. po 410,50 Lt žyminio mokesčio ir po 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš kiekvienos ieškovui UAB „Stora Enso Lietuva“ bei po 29,91 Lt pašto išlaidų iš kiekvienos, valstybei.

12Teismas nustatė, kad 2005-02-14 sutartimi Nr. VK05/23 atsakovė įsipareigojo parduoti ieškovui plyną, atvejinį kirtimą, esantį pardavėjai privatinės nuosavybės teise priklausančioje miško valdoje (Duomenys neskelbtini) miškų urėdijos (Duomenys neskelbtini) girininkijoje, o ieškovas įsipareigojo sumokėti 127000 Lt, atskaičiavus išlaidas. UAB „Stora Enso Miškas“ teisių perėmėjas yra ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“. 2005-02-25 atsakovei L. K. iš UAB „Stora Enso Miškas“ sąskaitos buvo pervestos piniginės lėšos sumoje 107950,00 Lt. 2010-03-10 ieškovas raštu kreipėsi į atsakovę nurodydamas, kad pinigai buvo pervesti manant, kad yra sudaryta 2005-02-14 pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau paaiškėjo, kad ant sutarties nėra L. K. parašo ir prašė pasirašyti sutartį arba grąžinti pinigus. Atsakovė L. K. atsisakė grąžinti ieškovui pinigines lėšas ir nepateikė pasirašytos sutarties. Atsakovė L. K. 2010-03-31 laišku pranešė ieškovui, kad gavo pajamas 107950 Lt 2005-02-25 pavedimu, laiko jas teisėtomis, nes 2006-01-19 ji iš UAB „Stora Enso Miškas“ gavo pažymą, jog už ją sumokėtas pajamų mokestis, o pirkimo–pardavimo sutarties projekto Nr. VK 05/23 2005-02-14 ji nėra mačiusi ir nėra pasirašiusi. 2010-04-16 ieškovas Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovei L. K. dėl nepagrįstai gautų lėšų 107 950 Lt grąžinimo. Kauno apygardos teismo 2011-01-20 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-898-555/2011 ieškinys buvo patenkintas, iš atsakovės L. K. priteisė ieškovui UAB „Stora Enso Lietuva“ 107950 Lt, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6279 Lt bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas 2011-05-06 įsiteisėjo ir 2011-05-13 ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas. Vykdomąjį dokumentą 2010-05-19 priėmė vykdyti antstolis M. P.. 2010-05-20 antstolis areštavo atsakovės L. K. turtą: 0,8 ha ir 1,4 ha žemės sklypus (Duomenys neskelbtini) ir turto saugotoju paskyrė L. K.. Kito skolininkės turto ar pajamų nenustatyta. Pažymoje antstolis informavo ieškovą, kad areštuoto turto skolai išieškoti nepakanka ir nurodė, kad skolininkė L. K. 2009-2010 metais perleido nuosavybę trimis dovanojimo sutartimis I. K.. A. L. K. 2009-10-15 dviem dovanojimo sutartimis Nr. GDM1-2712 ir Nr. GDM1-2713 bei 2010-02-24 dovanojimo sutartimi Nr. GDM1-501 perleido savo turtą mažametei dukrai I. K., gim. 2007m. vasario 7d.: 1) dovanojimo sutartimi Nr. GDM1-2712 perleido ½ dalį žemės sklypo, esantį (Duomenys neskelbtini) , kurio vidutinė rinkos vertė 1.350,00 Lt; 2) dovanojimo sutartimi Nr. GDM1-501 perleido ½ dalį žemės sklypo, ½ dalį pastatų, ½ kitų statinių, esančių (Duomenys neskelbtini)., kurių vidutinė rinkos vertė 23.589,00 Lt; 3) dovanojimo sutartimi Nr. GDM1-501 perleido ½ dalį žemės sklypo, esantį (Duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė 473,00 Lt, ir ½ dalį žemės sklypo, esantį (Duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1.950,00 Lt. Sutartys įregistruotos VĮ Registrų centre ir minėto turto nuosavybė priklauso atsakovei I. K..

13Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimo. Skola ieškovui susidarė dėl to, kad 2005-02-25 be jokio pagrindo atsakovei buvo pervestos ieškovo piniginės lėšos 107 950,00 Lt. Kauno apygardos teismo 2011-01-20 sprendimu nustatyta, kad jokie prievoliniai santykiai šalių nesiejo, atsakovei nebuvo teisinio pagrindo šią sumą gauti iš ieškovo. Šios aplinkybės jau yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jų įrodinėti nebereikia. Tai įrodo, kad kreditoriaus reikalavimo teisė galiojo nuo to momento, kai be pagrindo atsakovei buvo išmokėtos lėšos, t.y. nuo 2005-02-25. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį kaip teisių gynimo būdą kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 str.). Kadangi ieškovui lėšos nėra sugrąžintos, reikalavimo teisė yra galiojanti.

14Dėl kreditoriaus teisės pažeidimo ginčijamais sandoriais. Sandorių sudarymo metu atsakovės L. K. draudžiamosios pajamos buvo palyginti nedidelės: per 2009 metus - 2090 Lt, per 2010 m. sausio-vasario mėn. – 1132 Lt. Vykdant priverstinį skolos išieškojimą buvo surasta atsakovės turto bendroje sumoje pakankamo tik nežymiai skolos daliai padengti. Antstolio pateiktais duomenimis pagal vykdomąjį raštą 2012-12-20 buvo likę neišieškota 95.052,80 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų. Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų, atsakovė 2009-02-23 ir 2010-02-19 paveldėjimo būdu įgijo nekilnojamąjį turtą, t.y. jos turtinė padėtis tuo metu pagerėjo. Skolininkei įgijus turto tuo metu, kai nebuvo atsiskaityta su kreditoriumi, kreditorius įgijo teisę į skolos sugrąžinimą iš atsakovės turimo turto. Tačiau atsakovė L. K. 2009-10-15 bei 2010-02-24 dovanojimo sutartimis šį turtą perleido savo nepilnametei dukrai I. K., šitaip sumažindama savo mokumą. Kadangi atsakovė L. K. ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo kitų lėšų ir turto, iš kurių galėtų patenkinti visus teisėtus ir galiojančius kreditoriaus reikalavimus, o savo mokumą sumažino padovanodama nekilnojamąjį turtą dukrai, vertinama, kad dovanojimo sutartimis ji pažeidė kreditoriaus teisę. Šitaip iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamus sandorius, likusio turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi.

15Dėl skolininko privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius. Teismas sprendė, kad atsakovė neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarčių ir perleisti nekilnojamąjį turtą, kurį 2009-02-23 ir 2010-02-19 paveldėjo gaudama paveldėjimo teisės liudijimus, savo dukrai I. K., nes nei įstatymas, nei teismo sprendimas, nei sutartis ar kiti imperatyvai to neįpareigojo ją padaryti. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ji privalėjo dukrai dovanoti turtą, nes jos tėvai pageidavo, jog visas turtas liktų šeimoje ir atitektų anūkei, kadangi toks atsakovės tėvų pageidavimas neturi teisinės galios. Atsakovės tėvai savo valią perduoti turtą anūkei galėjo išreikšti atitinkamai įstatymų nustatyta tvarka (sudarydami sutartis, testamentus ir pan.).

16Dėl skolininko nesąžiningumo. Kadangi atsakovė turtą neatlygintinai perleido savo dukrai, galioja skolininko nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 p.), pakeičianti įrodinėjimo naštos paskirstymą šalims. Ne ieškovas šioje byloje turėjo įrodyti atsakovės nesąžiningumą, o atsakovė turėjo įrodyti buvusi sąžininga. Šiuo atveju skolininkė buvo nesąžininga, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeis kreditoriaus teises, kadangi apie tai, jog ji nebegali atsiskaityti su ieškovu, žino pagal savo gaunamas pajamas ir turimą turtą. Teismas atmetė atsakovės argumentą, kad ją apgavo brolis E. P., kadangi Kauno apygardos teismo sprendimu yra nustatyta, kad ieškovas sumokėjo pinigus atsakovei, neturint jai nuosavybės teisių į miško valdą, o tai įrodo, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad pinigai jai buvo sumokėti be pagrindo. Atsakovė neįrodė, kad sudarydama ginčijamus sandorius elgėsi sąžiningai kreditoriaus atžvilgiu. Kaip matyti iš byloje esančių dovanojimo sutarčių, už nepilnametę I. K., sudarant sutartis su atsakove L. K., jos vardu veikė abu jos tėvai: motina - atsakovė L. K. ir tėvas M. K.. Nagrinėjamos bylos aplinkybėmis net nėra reikalinga nustatyti, ar ginčijamų dovanojimo sutarčių šalis I. K. laikytina nesąžininga šalimi, kadangi įstatymas tokios sąlygos nereikalauja įrodyti, kai sandoris yra neatlygintinis. Teismas pažymėjo, jog neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, todėl šioje byloje trečiojo asmens nesąžiningumo fakto egzistavimas neturi teisinės reikšmės.

17Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovas savo teise į tinkamą skolos išieškojimo įvykdymą, atsakovės turto paiešką pasinaudojo kreipdamasis į antstolio kontorą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kuris yra atspausdintas 2012-08-27 14:34:42 ieškovės atstovo M. N., matyti, kad jame yra nurodyti ginčijami sandoriai, tačiau, teismo vertinimu, šie duomenys nėra pakankamai informatyvūs, sprendžiant, ar ieškovas pagal tokią informaciją turėjo ir galėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą. Yra nustatyta, kad antstolis 2012-10-15 pažymoje informavo išieškotoją, jog areštuoto atsakovės turto nepakanka skolai išieškoti, todėl teismas konstatavo, kad ieškinio senaties termino pradžios momentu laikytinas ne sužinojimas apie konkrečių sandorių sudarymą, tačiau realus ieškovo informavimas apie išieškojimo negalimumą. Ieškovas nepateikė duomenų, kada jam buvo įteikta minėta antstolio pažyma, todėl laikoma, kad šią pažymą ieškovas gavo jos išrašymo dieną, o dėl to ieškinio senaties termino eigos pradžia laikoma 2012-10-15. Ieškovas dėl sandorių panaikinimo actio Pauliana pagrindu kreipėsi į teismą su ieškiniu 2012-11-23, taigi pagrindas konstatuoti ieškinio senaties termino praleidimą byloje nenustatytas. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl ginčijami sandoriai pripažinti negaliojančiais ab initio (nuo jų sudarymo momento).

18Dėl restitucijos taikymo. Atsakovės, gindamosi nuo pareikšto ieškinio, nepateikė teismui jokių duomenų, kad dovanojimo sutartimis perleistas nekilnojamasis turtas buvo pagerintas, ar kad dovanos gavėja turi kitokių teisių į sandorių objektu buvusį turtą, o ieškovas nepateikė duomenų, kad turtas (ar atskiri objektai) yra neišlikę. Kadangi turtas buvo perleistas pagal neatlygintinį sandorį, restitucijos pagrindu jis gali būti paimtas, nes nėra praleistas ieškinio senaties terminas, netgi I. K. laikant sąžininga įgijėja (CK 6.153 str. 2 d.). Šios kategorijos bylose, pritaikius restituciją, turtas, buvęs negaliojančio sandorio objektu, negrąžintinas skolininkui, o skiriamas actio Pauliana ieškinį pateikusio kreditoriaus reikalavimui patenkinti (CK 6.66 str. 4 d.). Ieškovui negrąžinta skolos dalis sudaro 95052,80 Lt ir 5 proc. metinių palūkanų. Ginčijamomis dovanojimo sutartimis perleisto turto vidutinė rinkos vertė yra 27362 Lt, todėl visas ginčo sutartimis perleistas turtas yra grąžinamas jį perleidusio asmens nuosavybėn ir skiriamas ieškovo reikalavimams patenkinti – vykdyti skolos išieškojimui pagal Kauno apygardos teismo 2011-05-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-898-555/2011.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

20A. L. K. ir I. K., atstovaujama advokato Aurelijaus Gruodžio, apeliaciniu skundu (2 t. b. l. 39-48) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą apeliantės grindžia šiais argumentais:

211. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, taip pažeisdamas ir CPK 263 straipsnio 1 dalies bei 270 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.66 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai konstatavo, kad egzistuoja visos sąlygos tenkinti actio Pauliana ieškinį bei nepagrįstai panaikino dovanojimo sutartis. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog atsakovė L. K. buvo nesąžininga. Atsakovė visą laiką buvo įsitikinusi, jog ji nėra skolinga ieškovui ir tik gavusi 2010-03-10 raštą (jau po visų sandorių sudarymo) pradėjo domėtis iš kur atsirado atitinkami reikalavimai. Tik bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu, teismui priėmus sprendimą, atsakovei paaiškėjo, kad atsakovės brolis E. P., gavęs pinigus nesutvarkė visos dokumentacijos. Tokiu būdu atsakovė praktiškai negavusi nei vieno lito, liko visą sumą skolinga ieškovui. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę dėl skolų suderinimo, todėl nežinojo, kad sudarydama ieškovo ginčijamus sandorius pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas kelis kartus buvo reorganizuotas, todėl ir prieš kiekvieną reorganizaciją turėjo inventorizuoti skolas, jas suderinant ir su atsakove, tačiau nei vieną kartą atitinkama skola nebuvo inventorizuota (suderinta). Teismas šioje byloje buvo įpareigojęs ieškovą pateikti duomenis, kaip atsakovės skola ieškovui buvo apskaityta, tačiau ieškovas atitinkamų duomenų net ir papildomai paragintas teismo nepateikė. Todėl egzistuoja pakankamai didelė tikimybė, kad realiai su ieškovu buvo pilnai atsiskaityta, tačiau tiek ieškovas, tiek jos brolis dėl atsakovei nežinomų priežasčių nusprendė atitinkamas aplinkybes nuslėpti ir atitinkamas sumas išieškoti iš atsakovės. Šios aplinkybės esant šiuo metu įsiteisėjusiam Kauno apygardos teismo sprendimui neleidžia abejoti ieškovo reikalavimo teisėmis į atsakovę, tačiau patvirtina, kad atsakovė buvo sąžininga ir nežinojo apie jos skolą ieškovui. A. L. K. turi buhalterinį išsilavinimą, todėl ji buvo įsitikinusi, jog jei ieškovas pateikė dokumentus atsakovei ir valstybinei mokesčių inspekcijai, apie tai, kad atitinkama suma yra jos pajamos, reiškia atitinkama suma yra jos pajamos, o ne skola. Todėl atsakovė buvo įsitikinusi, jog atsakovės brolis visus dokumentus buvo sutvarkęs tinkamai. O jei būtų kažkas sutvarkyta netinkamai, atsakovė būtų gavusi iš ieškovo suderinimo aktą, kuriame būtų nurodyta, kad atsakovė yra skolinga ieškovui. Tačiau tokie suderinimo aktai nebuvo siunčiami, ką teismo posėdyje pripažino ir ieškovės atstovas. Jei atsakovė būtų žinojusi apie savo skolą ieškovui ir būtų siekusi išvengti atsiskaitymo su kreditoriais (ieškovu), ji paprasčiausiai nebūtų priėmusi palikimo (atsisakiusi savo dukros naudai), ir tokiu atveju palikimas automatiškai būtų atitekęs jos dukrai.

222. Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, kad ją apgavo brolis E. P.. Atsakovė tik gavusi iš VMI informaciją apie klaidas deklaracijoje pradėjo bendrauti su ieškovo darbuotojais. Iki tol su ieškovu bendravo tik jos brolis. Atsakovė niekada neturėjo miško, kuris nurodytas ieškovo pateiktoje tariamai su atsakove sudarytinoje sutartyje. Informacija apie nekilnojamąjį turtą yra viešai registruojama Nekilnojamojo turto registre, todėl ieškovui pervedant pinigus buvo (turėjo būti) puikiai žinoma, kad atsakovė tikrai neturėjo jokio miško, negalėjo sudaryti ieškovo pateiktos sutarties. Todėl aplinkybė, kad atsakovė neturėjo jokių nuosavybės teisių į mišką, neįrodo, kad atsakovė žinojo ar turėjo žinoti, kad pinigai jai buvo sumokėti be pagrindo. Ieškovas pats buvo pateikęs dokumentus atsakovei, kurie patvirtino, jog atsakovė yra neskolinga ieškovui. Teismas spręsdamas apie atsakovės nesąžiningumą turėjo atsižvelgti ir į ieškovo veiksmus (klaidinimą), į kuriuos atsižvelgus teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovė buvo nesąžininga ginčijamų sandorių sudarymo metu.

233. Teismas, sutapatindamas ieškinio senaties terminą su antstolio rašto surašymo data, netinkamai pritaikė CK 6.66 str. 3 d. ir 1.127 str. 1 d. nuostatas bei nepagrįstai konstatavo, jog nebuvo praleistas ieškinio senaties terminas. Ginčijamos sutartys yra nekilnojamojo turto dovanojimo sutartys, todėl jos buvo įregistruotos viešame Nekilnojamojo turto registre su kurio duomenimis bet kada gali susipažinti kiekvienas suinteresuotas asmuo, todėl nebuvo jokių kliūčių sužinoti apie jų sudarymą. Be to, jau iš pačių sutarčių pavadinimo bet kas galėjo suprasti, kad sudarytas neatlygintinis turto perleidimo sandoris, todėl toks sandoris pažeis kreditoriaus teises, jeigu to sandorio sudarymo metu skolininkas neturi pakankamai kito turto. Ieškovas apie sudarytus sandorius būtų sužinojęs vėliausiai, kai kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos išieškojimo, ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. 2010-04-13. Vykdant laikinąsias apsaugos priemones ir aprašius visą atsakovės turtą ir to turto nepakakus ieškinio reikalavimams užtikrinti, kiekvienas atidus, protingas ir sąžiningai veikiantis asmuo pasidomėtų ir būtų sužinojęs apie atsakovės sudarytus sandorius. Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėjo 2011-02-20, tačiau ieškovas vykdomąjį raštą atsiėmė tik 2011-05-13. Pradėjęs vykdymo veiksmus taip pat kiekvienas asmuo turėtų domėtis vykdymo eiga ir atitinkamai sužinoti apie skolininko mokumą. CPK 640 str. 1 d. 2 p. numatė išieškotojui pareigą domėtis vykdymo eiga, todėl teismo argumentai, kad ieškovas neprivalėjo domėtis vykdymo eiga yra nepagrįsti. Ieškovas yra verslininkas, be to, jis visą laiką nuo pretenzijos pareiškimo (2010-03-10) santykiuose su atsakove buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko advokato. Net pati pirmoji pretenzija surašyta advokato. Į Kauno apygardos teismą dėl skolos priteisimo, taip pat kreipėsi ieškovas atstovaujamas to paties advokato. Advokatas kaip profesionalus teisininkas, turi tiek žinių, tiek galimybių, kaip tikrinti skolininko mokumą, sudarytus sandorius, todėl taip pat žinojo ar galėjo bet kada sužinoti apie atitinkamus sandorius. Šioje byloje yra pateikti advokato ištraukti registro išrašai (visi jie buvo spausdinti 2012-08-27), kuriuose atitinkami sandoriai yra nurodyti ir šių išrašų spausdinimo data yra kur kas ankstesnė nei informacija gauta iš antstolio. Šie įrodymai patvirtina, kad ieškovo advokatas dar iki informacijos gavimo iš antstolio dienos domėjosi apie atsakovės finansinę padėtį. Ieškovas siekdamas pateisinti savo neveiklumą klastojo aplinkybes, t.y. paprašė, kad antstolis išduotų pažymą, kurioje nurodytų ir atitinkamus sandorius apie kuriuos ieškovui buvo žinoma kur kas anksčiau iš nekilnojamojo turto registrų.

24Ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“, atstovaujamas advokato M. N., atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 86-88) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą ir palikti Kauno apylinkės teismo 2013-09-16 sprendimą nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. L. K. dovanojimo sutartimi Nr. GDM1-2712 perleido turtą nepilnametei dukrai, todėl L. K. nesąžiningumas yra preziumuojamas. L. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, leidžiančių paneigti šią įstatyme numatytą nesąžiningumo prezumpciją. Vienerių metų ieškinio senaties terminas taip pat nėra praleistas, kadangi ieškovas apie jo teises pažeidžiančius sandorius sužinojo 2012-10-15 antstoliui pateikus Pažymą apie vykdomą išieškojimą, o į teismą dėl ieškovo teises pažeidžiančių sandorių nuginčijimo buvo kreiptasi 2012-11-12. L. K. teiginiai apie tai, kad ji neva nežinojo, jog yra ieškovo skolininkė, neatitinka tikrovės. Ji buvo iš ieškovo gavusi 107950,00 Lt, tačiau ta suma jai buvo pervesta per klaidą. Ieškovas manė, kad jį ir L. K. sieja 2005-02-14 Pirkimo-pardavimo sutartis Nr. VK 05/23, tačiau L. K. minėtos sutarties nepasirašė, o tuo labiau minėtoje sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė. Kiekvienas sąžiningas ir apdairus žmogus, be jokio pagrindo gavęs lėšas, siektų jas grąžinti sumokėjusiam asmeniui. Tačiau L. K. ne tik, kad jų ieškovui negrąžino, bet apskritai net nesidomėjo, už ką jai tokia suma buvo pervesta. Ieškovo ir L. K. nesiejo jokie sutartiniai pirkimo-pardavimo santykiai, kadangi L. K. sutarties su ieškovu nepasirašė, vadinasi, nėra jokio pagrindo laikyti L. K. sąžininga, nes nuo pat to momento, kai ieškovas jai pervedė pinigus, ji žinojo, kad ji su ieškovu nėra pasirašiusi jokios sutarties, jokių įsipareigojimų vykdyti neketina, kadangi, kaip paaiškėjo vėliau, miško valda jai net nepriklausė. Teiginys, jog ją apgavo brolis E. P., nes jis bendravo su ieškovu ir užtikrino, kad mediena ieškovui perduota, yra visiškai nepagrįstas. L. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ją iš tiesų apgavo minėtas asmuo. Net jei ji ir pasitikėjo broliu, neva su kurio žinia L. K. buvo pervesti pinigai, tačiau ji vis tiek turėjo pareigą būti atidi, rūpestinga ir sąžininga. Suvokdama, kad ji nėra pasirašiusi jokios sutarties, neketina prisiimti ir vykdyti jokių įsipareigojimų, gavusi 107950,00 Lt privalėjo bent jau kreiptis į ieškovą ir išsiaiškinti, už ką ji tuos pinigus gavo. Net jei ją ir būtų apgavęs E. P., ji būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas ar ėmusis kažkokių kitokių veiksmų, tačiau L. K. neveikimas vertintinas tik kaip jos nesąžiningumas.

25IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados

26Apeliacinis skundas atmestinas.

27Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

28Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusius tarp šalių ginčus, teisingai taikė nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojančias materialinės teisės normas, teismo sprendimo argumentus ir motyvus itin išsamiai išdėstė teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo nuspręsta ieškinį patenkinti, todėl visų jų išsamiai nekartoja. Tokiu atveju pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ir, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011, 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33/2011 ir kt.).

29Nagrinėjamu atveju ieškovas (atsakovės L. K. kreditorius), pareiškęs actio Pauliana (CK 6.66 straipsnis) ieškinį ginčija tris dovanojimo sutartis: 1) 2009-10-15 Nr. GDM1-2712 ( dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė – 1350 Lt ) ; 2) 2009-10-15 Nr. GDM1-2713 (dėl ½ dalies žemės sklypo ir ½ dalies pastatų, esančių (Duomenys neskelbtini), jų bendra vidutinė rinkos vertė – 23 589 Lt); 3) 2010-02-24 Nr. GDM1-501 (dėl ½ dalies žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 473 Lt ir ½ dalies žemės sklypo, esančio (Duomenys neskelbtini)., kurio vidutinė rinkos vertė – 1950 Lt), kuriomis skolininkė neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą nepilnametei dukrai I. K..

30Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos ir yra pagrindas aukščiau nurodytus dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento būtent actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

31A. P. – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2009 m. balandžio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. gegužės 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

32Apeliantas (atsakovių atstovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad neįrodytas atsakovių nesąžiningumas sudarant aukščiau nurodytus ginčo sandorius, teismas netinkamai pritaikė sąžiningumo kriterijus, nepagrįstai netaikė ieškinio senaties. Teisėjų kolegijai nėra teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais. Dėl ieškinio senaties taikymo

33Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimui pareikšti nėra praleistas ieškinio senaties terminas, nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje, nors atsakovės ir jų atstovas savo procesiniuose dokumentuose teigia, jog ieškinio senatis yra praleista, nes ieškovas vėliausiai turėjo sužinoti kai ieškovas kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos išieškojimo ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. 2010-04-13.

34Ginčijami dovanojimo sandoriai sudaryti 2009-10-15 ir 2010-02-24, pagal ginčijamus sandorius neatlygintinai perleisto nekilnojamojo turto bendra vidutinė rinkos vertė nekilnojamojo turto registro duomenimis – 27 362 Lt. Ieškovas ieškinyje nurodo, jog apie savo teisių pažeidimą sužinojo gavęs antstolio M. P. 2012-10-15 pažymą apie vykdomą išieškojimą iš skolininkės (atsakovės) turto, ir kad areštuoto turto (dviejų žemės sklypų) vertė – 900 Lt, o skolininkės įsipareigojimų dydis ieškovui sudaro 114 229 Lt, todėl areštuoto turto nepakanka visai skolai padengti.

35Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms bei motyvams dėl ieškinio senaties terminų skaičiavimo ir sprendžia, kad teismas pagrįstai ieškinio senaties eigos pradžia laikė 2012-10-15. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovas, perdavęs 2010-05-19 antstoliui vykdyti skolos išieškojimą, turėjo teisę dalyvauti atliekant išieškojimo veiksmus, susipažinti su bylos medžiaga ar apskųsti antstolio veiksmus (CPK 639 str.), tačiau jokie teisės aktai nenumato išieškotojo pareigos šiomis teisėmis naudotis privalomai, tikrinti antstolio veiksmus ar ieškoti papildomos informacijos (tikrinti nekilnojamojo turto registro duomenis, domėtis atsakovų turtu, sudaromais sandoriais). Apeliacinio skundo teiginiai, kad ieškovas siekdamas pateisinti savo neveiklumą klastojo aplinkybes, t.y. paprašė, kad antstolis išduotų pažymą, kurioje nurodytų ir atitinkamus sandorius apie kuriuos ieškovui buvo žinoma kur kas anksčiau iš nekilnojamojo turto registrų, nepagrįsti jokiais klastojimo faktą patvirtinančiais įrodymais (CPK 184 str. 1 d.). Tai, kad ieškovo advokatas dar iki antstolio 2012-10-15 pažymos domėjosi atsakovės turtine padėtimi (nekilnojamojo turto registro išrašai buvo spausdinti 2012-08-27) ir apie konkrečių sandorių sudarymą galėjo žinoti pritaikius laikinąsias priemones, nepaneigia aplinkybės, jog apie išieškojimo iš skolininkės negalimumą sužinojo tik iš antstolio 2012-10-15 pažymoje pateiktos informacijos, t.y. jog ginčijami skolininko sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo ieškinio senaties termino pradžią skaičiuoti nuo apelianto nurodytos datos, t.y. nuo 2010-04-13. Vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovas į teismą dėl ieškovo teises pažeidžiančių sandorių nuginčijimo kreipėsi 2012-11-12. Todėl apelianto argumentai dėl CK 6.66 str. 3 d. ir 1.127 str. 1 d. nuostatų netinkamo pritaikymo atmestini. Dėl skolininkės ir trečiojo asmens nesąžiningumo

36Apelianto nuomone, teismas spręsdamas apie atsakovių nesąžiningumą turėjo atsižvelgti ir į ieškovo veiksmus (klaidinimą), į kuriuos atsižvelgus teismas negalėjo konstatuoti, kad atsakovė buvo nesąžininga ginčijamų sandorių sudarymo metu.

37Ieškovas ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą grindė jų žinojimu, jog sandoris pažeis kreditoriaus (ieškovo) teises. Be to, ieškovas sandorio šalių nesąžiningumą grindė įstatyme įtvirtinta prezumpcija, kadangi atsakovė L. K. ginčijamu sandoriu neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą savo mažametei dukrai I. K., atstovaujamai abiejų jos tėvų (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovės (apeliantės) veiksmai sudarant ginčijamą sandorį buvo nesąžiningi, nes ji žinojo, jog sandoris pažeis kreditoriaus teises, tai pat konstatavo, kad nagrinėjamos bylos aplinkybėmis nėra reikalinga nustatyti atsakovės (apdovanotosios) I. K. nesąžiningumo, nes turtas jai perleistas neatlygintinai, todėl trečiojo asmens nesąžiningumo fakto egzistavimas neturi teisinės reikšmės (CK 6. 66 straipsnio 2 dalis).

38Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, sandorio šalių sąžiningumą iš esmės grindžia tuo, jog sandorio sudarymo metu atsakovė L. K. nežinojo, kad yra skolinga ieškovui ir tik gavusi ieškovo 2010-03-10 raštą pradėjo domėtis iš kur atsirado atitinkami reikalavimai ir tik bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu, teismui priėmus sprendimą, atsakovei paaiškėjo, kad atsakovės brolis E. P., gavęs pinigus nesutvarkė visos dokumentacijos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

39CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, pagal kurią preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK6.67 straipsnio 3 punktas). Nurodytu atveju nesąžiningumo prezumpciją privalo paneigti šalys, kurių nesąžiningumas preziumuojamas, ir, remiantis konkrečiomis įrodinėjimo priemonėmis, įrodyti savo sąžiningumą.

40Teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės (kada skolininkės sandoris sudaromas su savo vaiku) sudaro pagrindą preziumuoti ginčijamo sandorio šalies (skolininkės) nesąžiningumą. Tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, t. y. neatlygintinas sandoris (CK 6. 465 str.). Atitinkamai vadovaujantis CK 6. 66 straipsnio 3 dalimi neatlygintinas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės I. K. (ne)sąžiningumo fakto egzistavimas neturi teisinės reikšmės.

41Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju itin glaudžiai yra susijusios kreditoriaus interesų pažeidimo, pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimo ir sandorio šalies (skolininkės) nesąžiningumo aplinkybės (kaip actio Pauliana taikymo sąlygos), kadangi apelianto pozicija dėl sandorio šalių (ne) sąžiningumo iš esmės grindžiama kreditoriaus interesų pažeidimo nebuvimu. Pasak apelianto, kreditoriaus interesai nebuvo pažeisti dėl tos aplinkybės, jog iki ginčijamo sandorio sudarymo atsakovė visą laiką buvo įsitikinusi, jog ji nėra skolinga ieškovui ir tik gavusi 2010-03-10 raštą (jau po visų sandorių sudarymo) pradėjo domėtis iš kur atsirado atitinkami reikalavimai ir tik bylos nagrinėjimo Kauno apygardos teisme metu, teismui priėmus sprendimą, atsakovei paaiškėjo, kad atsakovės brolis E. P., gavęs pinigus nesutvarkė visos dokumentacijos. Ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę dėl skolų suderinimo, todėl nežinojo, kad sudarydama ieškovo ginčijamus sandorius pažeidžia ieškovo teises. Ieškovas kelis kartus buvo reorganizuotas, todėl ir prieš kiekvieną reorganizaciją turėjo inventorizuoti skolas, jas suderinant ir su atsakove, tačiau nei vieną kartą atitinkama skola nebuvo inventorizuota.

42Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia nurodytos atsakovės (skolininkės) nesąžiningumo prezumpcijos fakto. Byloje nustatyta, kad atsakovės skola ieškovui susidarė dėl to, kad 2005-02-25 be jokio pagrindo jai buvo pervestos ieškovo piniginės lėšos 107 950 Lt, Kauno apygardos teismo 2011-01-20 sprendimu nustatyta, kad jokie prievoliniai santykiai šalių nesiejo, atsakovei nebuvo jokio teisinio pagrindo šią sumą gauti iš ieškovo, todėl teismas pagrįstai sprendė, kad kreditoriaus reikalavimo teisė galiojo nuo to momento, kai be pagrindo atsakovei buvo išmokėtos lėšos, t.y. nuo 2005-02-25. Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovės brolis E. P., gavęs pinigus, nesutvarkė visos dokumentacijos, o ieškovas niekada nesikreipė į atsakovę dėl skolų suderinimo, nepaneigia žinojimo (arba turėjimo suprasti), jog kreditoriaus interesai gali būti pažeisti. Byloje atsakovė L. K. nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių, kad ji buvo kieno nors apgauta. Žinodama, kad ji nėra pasirašiusi jokios sutarties, neketina prisiimti ir vykdyti jokių įsipareigojimų, gavusi 107 950 Lt, turėjo pareigą būti atidi, rūpestinga ir sąžininga ir privalėjo pati kreiptis į ieškovą ir išsiaiškinti, už ką ji tuos pinigus gavo ir juos grąžinti ieškovui.

43Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje liko nepaneigta atsakovės (skolininkės) nesąžiningumo prezumpcija (CK 6.67 str. 1 d.).

44Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog yra visos būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, pagal skundžiamu sprendimu panaikintus sandorius perleisto turto vidutinė rinkos vertė mažesnė nei būtina kreditoriaus reikalavimui patenkinti.

45Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

46Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

47Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo atstovas advokatas M. N. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą (2 t. b. l. 86-88), kuriame prašo priteisti iš atsakovių ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau prie šio prašymo nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių patį išlaidų faktą ir išlaidų dydį, todėl šis prašymas netenkintinas (CPK 178 str.). Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

48Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovas pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 6. Atsakovės su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Nėra visų... 7. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. 1) 2009-10-15 sutartį Nr. GDM1-2712 dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus... 10. 2) 2009-10-15 sutartį Nr. GDM1-2713 dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus... 11. 3) 2010-02-24 sutartį Nr. GDM1-501 dėl ½ dalies žemės sklypo, unikalus Nr.... 12. Teismas nustatė, kad 2005-02-14 sutartimi Nr. VK05/23 atsakovė įsipareigojo... 13. Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimo. Skola ieškovui susidarė dėl... 14. Dėl kreditoriaus teisės pažeidimo ginčijamais sandoriais. Sandorių... 15. Dėl skolininko privalėjimo sudaryti ginčijamus sandorius. Teismas sprendė,... 16. Dėl skolininko nesąžiningumo. Kadangi atsakovė turtą neatlygintinai... 17. Dėl ieškinio senaties taikymo. Ieškovas savo teise į tinkamą skolos... 18. Dėl restitucijos taikymo. Atsakovės, gindamosi nuo pareikšto ieškinio,... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 20. A. L. K. ir I. K., atstovaujama advokato Aurelijaus Gruodžio, apeliaciniu... 21. 1. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, taip pažeisdamas... 22. 2. Teismas nepagrįstai atmetė argumentą, kad ją apgavo brolis E. P..... 23. 3. Teismas, sutapatindamas ieškinio senaties terminą su antstolio rašto... 24. Ieškovas UAB „Stora Enso Lietuva“, atstovaujamas advokato M. N.,... 25. IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados... 26. Apeliacinis skundas atmestinas.... 27. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir... 29. Nagrinėjamu atveju ieškovas (atsakovės L. K. kreditorius), pareiškęs actio... 30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad egzistuoja... 31. A. P. – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs... 32. Apeliantas (atsakovių atstovas) nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 33. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškinio reikalavimui pareikšti... 34. Ginčijami dovanojimo sandoriai sudaryti 2009-10-15 ir 2010-02-24, pagal... 35. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms... 36. Apelianto nuomone, teismas spręsdamas apie atsakovių nesąžiningumą turėjo... 37. Ieškovas ginčijamo sandorio šalių nesąžiningumą grindė jų žinojimu,... 38. Apeliantas, nesutikdamas su šia pirmosios instancijos teismo išvada, sandorio... 39. CK 6.67 straipsnyje įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija, pagal kurią... 40. Teisėjų kolegija sprendžia, jog ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės... 41. Pastebėtina, jog nagrinėjamu atveju itin glaudžiai yra susijusios... 42. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie apeliacinio skundo teiginiai nepaneigia... 43. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje liko... 44. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą... 45. Kiti apeliacinio skundo argumentai, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu... 46. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 47. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatas šaliai, kurios naudai priimtas... 48. Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą....