Byla 2A-1267-254/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), Dalės Burdulienės (pranešėja) ir Gintauto Koriagino, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „VAKOIL“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-380-151/2015 pagal ieškovo BUAB „VAKOIL“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ ieškinį atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013-05-07 atliktą 49781,46 Lt nurašymą/pervedimą iš UAB „Vakoil“ sąskaitos; taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 49781,46 Lt bei 6 % metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 24 d. Kauno apygardos teismo nutartimi UAB „Vakoil" iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs BUAB „Vakoil" sandorius nustatė, kad 2013-05-07 VMI įsiskolinimas buvo sumažintas 49781,46 Lt suma iš UAB „Vakoil" sąskaitos. Kadangi UAB „Vakoil" neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, tai sandorio šalys nebuvo sąžiningos CK 6.66 str. prasme. UAB „Vakoil" nesąžiningumą patvirtina tai, kad remiantis 2012 m. įmonės balansu UAB „Vakoil" buvo nemoki ir neturėjo finansinių galimybių padengti savo įsiskolinimų kreditoriams, bet VMI suteikė pirmenybę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą. VMI nesąžiningumą patvirtina keletas aplinkybių. VMI sudarydama ginčijamą sandorį, žinojo apie UAB „Vakoil" sunkią finansinę padėtį, nes 2013-02-14 Centrinė hipotekos įstaiga įregistravo turto areštą UAB „Vakoil" turtui. Įsiskolinimas buvo sumažintas po to, kai Kauno apygardos teisme buvo gautas ieškinys dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil", nes informacija apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil" specialiame interneto tinklalapyje paskelbta 2013-04-26. Pažymėjo, kad ginčijamas sandoris turi būti pripažintas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, tačiau 2013-05-07 atliktas 49781,46 Lt sumos nurašymas iš UAB „Vakoil" sąskaitos negalioja dar ir tuo pagrindu, jog jis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, nes buvo atliktas tuo metu, kai buvo draudžiama realizuoti įmonės turtą ir atsiskaityti su kreditoriais.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė šiais argumentais:

7Teismas, analizuodamas actio Pauliana taikymo sąlygas, pasisakė dėl kiekvienos sąlygos ir padarė išvadą, kad ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų:

8- pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad 2013-05-07 į atsakovės sąskaitą buvo pervesta 49 781,46 Lt, nors jau 2013-04-24 įmonės vadovas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo. UAB „Vakoil“ turėjo pradelstus milijoninius įsiskolinimus, todėl kreditoriai turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę.

9- teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių, nes bendrovė nors ir būdama nemoki, suteikė pirmenybę atsakovui prieš pat bankroto bylos iškėlimą ir sumažino turto į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau tai buvo privaloma prievolė mokėti mokesčius valstybei, kurią įmonės vadovas pervesdamas pinigus ir atliko.

10- nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi vienerių metų ieškinio senaties termino, nes įmonės dokumentai administratoriui buvo perduoti 2013-08-06, o ieškinys teismui išsiųstas 2014-08-05.

11- teismas sprendė, kad pagrindinis ginčas kilo dėl ieškovės pareigos sumokėti mokesčius privalomumo. Teismo nuomone, ieškovė turėjo teisinę imperatyvią prievolę sudaryti sandorį, kadangi turėjo prievolę mokėti mokesčius ir tai reiškia privalomumą atsiskaityti su valstybe, todėl nelaikytina, kad buvo suteikta atsakovei pirmenybė, pažeidžiant kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus (LAT nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Teismas, remdamasis 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 str. 1 d. nustatė, kad minėta prievolė yra imperatyvi ir privaloma, todėl nei įmonės vadovas pervesdamas pinigus, nei atsakovas juos priimdamas ir apskaitydamas nepažeidė kreditorių teisių ir teisėtų interesų. Todėl neįrodžius actio Pauliana ketvirtosios sąlygos negalima teigti, kad egzistuoja šalių nesąžiningumas, nes mokesčių sumokėjimas valstybei yra privalomas, todėl ši prievolė negali būti laikoma nesąžininga.

12III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

13Ieškovas BUAB „VAKOIL“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo kontora“ (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Nurodo šiuos argumentus:

141. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų, kad ginčijami sandoriai būtų pripažinimui negaliojančiais. Laiko, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovas turėjo prievolę sudaryti sandorį su VMI. Apelianto teigimu, nei teises aktai, nei teismų praktika nenurodo, jog VMI yra išskirtinis kreditorius, lyginant su kitais įmonės kreditoriai actio Pauliana instituto prasme. Pažymi, jog ieškovas be VMI turėjo ir kitų kreditorių, kuriems taip pat turėjo prievolę atsiskaityti už suteiktas prekes ar paslaugas, tačiau su kitais kreditoriais atsiskaityta nebuvo. Apelianto įsitikinimu, nors ieškovas turėjo prievolę mokėti mokesčius, tačiau tai nereiškė prievolės sudaryti ginčijamą sandorį actio Pauliana prasme. Nurodo, kad ieškovas būdamas nemokus privalėjo nepažeisti kitų kreditorių teisių ir atsiskaityti su visais kreditoriais proporcingai ir būtent ieškovas turėjo teisę laisvai pasirinkti kuriuos sandorius sudaryti, o skola kreditoriui nėra pareiga sudaryti tokį sandorį.

152. Apelianto vertinimu, pavedimas į VMI surenkamąją sąskaitą buvo neteisėtas, nes jis atliktas po to, kai Kauno apygardos teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Vakoil“. Todėl pagal LR įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 9 straipsnio 3 dalį, priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto realizavimas sustabdomas. Kauno apygardos teismas apie priimtą pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „Vakoil“ viešai paskelbė 2013-04-26, todėl, pasak ieškovo, nuo šios datos buvo sustabdytas įmonės turto realizavimas ir negalėjo būti atliktas pavedimas VMI.

163. Teigiama, kas teismas atskirai turėjo vertinti, ar ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus ir, ar buvo sumažinta įmonės turto vertė. Apeliantas, siekdamas pagrįsti kreditorių interesų pažeidimą, nurodo teismų praktiką tokio pobūdžio bylose: Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 10 d. nutartis c. b. Nr. 2A-394/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 12 d. nutartis c. b. Nr. 2A-407/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012. Apeliantas daro išvadą, kad siekiant įrodyti kreditorių teisių pažeidimą užtenka pateikti įrodymus, jog bendrovė sudarydama ginčijamus sandorius buvo nemoki, turėjo kitų kreditorių ir atsakovui buvo suteikta pirmenybė prieš kitus kreditorius patenkinti savo finansinį reikalavimą aukščiau kitų kreditorių. Šiuo atveju, pasak ieškovo, konstatuotos visos šios būtinos sąlygos, t. y. ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nemokus, šią aplinkybę patvirtina Kauno apygardos teismo nutartis, kuria buvo iškelta bankroto byla, ieškovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo kitų kreditorių, šią aplinkybę pagrindžiantys dokumentai taip pat buvo pateikti kartu su ieškiniu, atsakovo įsiskolinimas apeliantui buvo sumažintas, kai tuo tarpu su kitais kreditoriais analogiška apimtimi atsiskaityta nebuvo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatuodamas kreditorių teisių pažeidimą visiškai nepagrįstai pasisakė, jog ginčijamas sandoris nepažeidė kreditorių teisių.

17Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsakovė atsiliepime nurodo pirmosios instancijos teismo motyvus. Atkreipia dėmesį, kad apeliantas dėl pareigos mokėti mokesčius privalomumo remiasi ta pačia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 3K-3-17/2006, kaip ir nurodyta ginčijamame sprendime. Pažymi, kad ieškovo teiginiai, jog apeliantas turėjo prievolę mokėti mokesčius, bet nebuvo imperatyvo sudaryti sandorį, prieštarauja vienas kitam. Daroma išvada, jog esant imperatyviai ir privalomai prievolei mokesčių mokėtojui mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikantis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, negali būti suprantama, kad įmonės vadovas pervesdamas pinigus, kai turėjo pareigą mokėti mokesčius valstybės biudžetui, o atsakovas juos priimdamas ir apskaitydamas, pažeidė kreditorių teises ir teisėtus interesus.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui patikrinti, neperžengiant CPK 320 straipsnyje ir apeliaciniame skunde nurodytų ribų. Ginčas byloje kilęs dėl materialinės teisės normų taikymo bei aiškinimo, taip pat byloje surinktų įrodymų vertinimo, sprendžiant dėl sandorių negaliojimo CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu.

20Būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, kaip teisingai nurodoma skundžiamame teismo sprendime, yra aiškiai suformuluotos teismų praktikoje: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4)skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

21Nagrinėjamoje byloje ginčijamu materialiniu teisiniu santykiu buvo vienašaliai sandoriai – ieškovės 2013-05-07 atlikti mokėjimai atsakovei pagal mokėjimo dokumentus: Nr. 10050236 sumokėta 384,39 Lt GPM įmokų; Nr. 10050459 - 738,90 Lt Taršos mokesčio įmokų; Nr. 10050298 – 48 051,64 Lt PVM ir Nr. 10050237 – 606,53 Lt GPM 15 % arba iš viso atlikta mokėjimų už 49 781,46 Lt. Šiuos mokėjimus patvirtina ieškovės sąskaitos išrašas ir atsakovės pateiktos mokėjimo dokumentų kopijos. Apeliantas nurodo, kad šie mokėjimai buvo atlikti pažeidžiant ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalį, kuomet 2013-04-26 priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto realizavimas ir išieškojimas sustabdomas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad apelianto nurodomus teisinius santykius mokėjimų atlikimo metu reglamentavo ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies (KEISTA: 2011 12 22 įstatymu Nr. XI-1867 (nuo 2012 03 01)(Žin., 2012, Nr. 4-112) redakcija, galiojusi iki 2014 07 01. Buvo nustatyta, kad teismui priėmus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu dėl įmonės buvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai, įmonės turtas (lėšos) pagal šiuos vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau šio turto realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas, išskyrus šio įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ginčijamų mokėjimų atlikimo metu negaliojo ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies redakcija (nuo 2014-07-01), draudžianti turto realizavimą ir išieškojimą pagal kitų institucijų ar pareigūnų nurodymus areštuoti, nurašyti lėšas arba nutraukti lėšų išmokėjimą iš įmonės sąskaitos. Byloje yra duomenys apie atsakovės 2013-04-10 priimtą sprendimą (b.l. 34) dėl mokestinių nepriemokų, kuris 2013-06-01 sprendimu buvo panaikintas ir išieškojimas iš įmonės sąskaitos buvo nutrauktas. Tačiau visais atvejai byloje nėra duomenų apie atliktus išieškojimus nei pagal vykdomuosius raštus, nei pagal institucijų sprendimus. Ginčijamus mokėjimus atliko pati ieškovė ir pagal toliau nurodomus argumentus, tokius mokėjimus ji atliko nepažeisdama įstatymo reikalavimų.

22Ieškovė prie ieškinio pateikė 2013-08-21 turto arešto aktų registro išrašo išsamią informaciją (b.l. 23-24), iš kurios matyti, kad nuo 2013-02-14 įregistruotas turto arešto aktas Nr. ( - ), kurio mastas 1 038 959,79 Lt, tačiau jame yra nuostata, leidžianti iš areštuotų piniginių lėšų išmokėti įsiskolinimą kreditorei (UAB „Lukoil Baltija“), darbo užmokestį skolininkės įmonės darbuotojams bei mokėti privalomus mokėjimus į valstybės biudžetą. Apeliantas, nurodydamas į šį areštą, neatkreipė dėmesį į leidimą vykdyti mokėjimus į valstybės biudžetą. Be to, iš šio išrašo taip pat matyti, kad 2013-05-27 įregistruotas kitas turto arešto aktas Nr. 2013029677, kurio įrašymo pagrindu buvo Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1809-436/2013. Šia nutartimi ieškovei buvo iškelta bankroto byla ir areštuotas visas UAB „Vakoil“ nekilnojamasis turtas ir kitas ilgalaikis materialusis turtas iki šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-07-25 nutartimi pakeitus Kauno apygardos teismo 2013-05-24 nutartį, dalyje dėl administratoriaus paskyrimo. Taigi, pastaroji nutartis dėl įmonės turto arešto yra vykdomasis dokumentas, be išlygų draudžiantis bankrutuojančios įmonės turto realizavimą, tačiau ji buvo priimta po ginčijamų mokėjimų atlikimo (2013-05-07). Vien pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo priėmimas teisme (2013-04-26) nėra susijęs su imperatyviu draudimu įmonei vykdyti mokėjimus, jeigu dėl įmonės nebuvo priimti teismų ir kitų institucijų sprendimai ir pagal juos išduoti vykdomieji dokumentai bei vykdomas išieškojimas. Be to, sutikus su apeliantu, kad atliekant mokėjimus buvo pažeistos imperatyviosios įstatymo normos, ginčijamus vienašalius sandorius teismui tektų ex officio pripažinti niekiniais kaip prieštaraujančiais viešajai tvarkai (CK 1.78 straipsnio 1 dalis, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.81 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju actio Pauliana institutas iš vis netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2011). Tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamų mokėjimų metu nebuvo priimtų teismų ir kitų institucijų sprendimų ir pagal juos išduotų vykdomųjų dokumentų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mokėjimų atlikimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimu bei taikymu ginčo teisiniams santykiams ir pažymi, kad jis be pagrindo remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-02-13 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2009. Šioje byloje kilo ginčas antstoliui vykdant teismo sprendimą, kuomet jis prašė patvirtinti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, o suinteresuotas asmuo skundu dėl antstolio veiksmų prašė teismo panaikinti šį aktą, kaip surašytą po to, kai teisme buvo priimtas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei (skolininkui). Šiuo aspektu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359-219/2015). Nagrinėjamu atveju apeliantas į šias nuostatas neatsižvelgė, savo argumentus grįsdamas apeliaciniame skunde nurodyta teismine praktika, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jos nepasisako.

23Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ normose nustatyta tam tikra nemokios įmonės turto apsauga jau nuo pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo teisme: tai teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias iki teismo nutarties iškelti arba atsisakyti kelti bankroto bylą įsiteisėjimo (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 5 punktas), taip pat įmonės turtas pagal išduotus vykdomuosius dokumentus gali būti areštuojamas, tačiau jo realizavimas ir (ar) išieškojimas sustabdomas (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2013), tačiau nagrinėjamu atveju po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo priėmimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo galiojo tik ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalyje numatyti draudimai.

24Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Ši sąlyga paprastai visų pirma suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiškinamas kaip vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000, 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-384-916/2015). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė privalėjo atlikti mokėjimus, vykdydama Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau MAĮ) 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, imperatyviai reikalaujančias, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, todėl įmonė, atlikusi tokius mokėjimus, o atsakovė juos priėmusi, abi buvo sąžiningos. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria. Be jau paminėtų MAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, to paties įstatymo MAĮ 81 straipsnio 1 dalis imperatyviai reikalauja, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad įmonė turėjo teisinę prievolę atlikti mokėjimus atsakovei ir šie jos veiksmai nerodo jos ar atsakovės nesąžiningumo kitų kreditorių atžvilgiu.

25Apeliantas nurodė, kad ieškovė būdama nemoki, atlikusi ginčijamus mokėjimus atsakovės naudai, pažeidė kitų kreditorių teises, nes jai buvo suteikta pirmenybė patenkinti savo reikalavimą prieš kitus kreditorius. Tačiau sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010).

26Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog ginčijamų mokėjimų atlikimo metu įmonė buvo nemoki, turėjo kitų kreditorių, tačiau taip pat turėjo įstatymo nustatytą imperatyvią prievolę mokėti mokesčius, teisingai sprendė, kad byloje negalima taikyti actio Pauliana teisinius padarinius, nes nenustatytas jų taikymo sąlygų visetas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

27Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

28Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė... 7. Teismas, analizuodamas actio Pauliana taikymo sąlygas, pasisakė dėl... 8. - pagal byloje pateiktus rašytinius įrodymus teismas nustatė, kad 2013-05-07... 9. - teismas sprendė, kad ginčijamas sandoris nepažeidė kreditoriaus teisių,... 10. - nustatė, kad ieškovė kreipėsi į teismą nepraleidusi vienerių metų... 11. - teismas sprendė, kad pagrindinis ginčas kilo dėl ieškovės pareigos... 12. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 13. Ieškovas BUAB „VAKOIL“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB... 14. 1. Apelianto įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas... 15. 2. Apelianto vertinimu, pavedimas į VMI surenkamąją sąskaitą buvo... 16. 3. Teigiama, kas teismas atskirai turėjo vertinti, ar ginčijamas sandoris... 17. Atsakovė atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme yra pirmosios instancijos... 20. Būtinos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, kaip teisingai nurodoma... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčijamu materialiniu teisiniu santykiu buvo... 22. Ieškovė prie ieškinio pateikė 2013-08-21 turto arešto aktų registro... 23. Teisėjų kolegija pažymi, kad ĮBĮ normose nustatyta tam tikra nemokios... 24. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu tik tuo atveju, jeigu... 25. Apeliantas nurodė, kad ieškovė būdama nemoki, atlikusi ginčijamus... 26. Apibendrinant daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog... 27. Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1... 28. Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o...