Byla 2A-394/2014
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys A. B., A. M

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PET recycling“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1912-275/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „PET recycling“, atstovaujamos bankroto administratoriaus R. B., ieškinį atsakovui A. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, tretieji asmenys A. B., A. M..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „PET recycling“ ir atsakovas A. V. (turėdamas 24,50% UAB „PET recycling“ akcijų) 2009 m. vasario 18 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią suteikė ieškovui UAB „PET recycling“ 104 500 Lt paskolą. Pagal 2009 m. kovo 12 d. paskolos sutartį atsakovas suteikė įmonei 84 200 Lt paskolą. 2009 m. gegužės 11 d. atsakovas suteikė įmonei 113 900 Lt paskolą (pati sutartis tarp įmonės dokumentų bankroto administratoriaus rasta nebuvo). 2009 m. lapkričio 2 d. šalys sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią atsakovas suteikė ieškovui 181 933,20 Lt paskolą. Tokiu būdu, iki 2009 m. lapkričio 2 d. atsakovas perdavė ieškovui iš viso 484 533,20 Lt sumą. Visose paskolos sutartyse buvo numatyti vienerių metų paskolų grąžinimo terminai.

5Ieškovas 2009 m. lapkričio 17 d. grąžino atsakovui 99 477,16 Lt sumą, tad liko dar skolingas atsakovui 385 056,04 Lt (484 533,20 Lt – 99 477,16 Lt) sumą.

62010 m. vasario 24 d. ieškovo tuometiniam direktoriui buvo įteiktas atsakovo pranešimas dėl bankroto bylos iškėlimo. 2010 m. vasario 26 d. atsakovas, būdamas įmonės savininku (jam priklausė 24,50% įmonės akcijų), kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu iškelti ieškovui bankroto bylą, kadangi įmonė yra nemoki.

72010 m. kovo 3 d. ieškovas iš kasos sumokėjo atsakovui 14 000 Lt sumą ir atsakovas tą pačią dieną pateikė teismui atsisakymą nuo ieškinio dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, teismas priėmė jo atsisakymą nuo ieškinio, o civilinę bylą nutraukė.

82010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovui iš ieškovo kasos papildomai grąžinta 156 039,18 Lt suma.

9Tokiu būdu, nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas per įmonės kasą gavo viso 170 039,18 Lt.

102011 m. balandžio 7 d. ieškovui iškelta bankroto byla, 2011 m. gegužės 26 d. jo administratoriumi paskirtas R. B.. Pagal bankroto administratoriaus rastus įmonėje suvestinius buhalterinius dokumentus nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta, nes likusią 215 016,86 Lt paskolų sumą atsakovui grąžino tretieji asmenys UAB „Glasget“, UAB „PET Group“, UAB „Ekstara“, UAB „Nagisa“ pagal trišalius susitarimus ir ieškovo prašymus, nors pastarųjų dokumentų tarp perduotų pirminių buhalterinių dokumentų bankroto administratorius nerado.

11Ieškovas 2012 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti negaliojančiais 14 000 Lt paskolos grąžinimą A. V. pagal 2010 m. kovo 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 007 ir 156 039,18 Lt paskolos grąžinimą pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 039, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui BUAB „PET recycling“ iš atsakovo A. V. 170 039,18 Lt skolą; priteisti iš atsakovo A. V. ieškovui BUAB „PET recycling“ 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, nes jau tuo metu ieškovo UAB „PET recycling“ įsipareigojimai 2010 m. sausio 1 d. viršijo į balansą įrašyto turto vertę 1,8 karto, t. y. ieškovas jau buvo nemokus. Pats atsakovas, besikreipdamas 2010 m. vasario 26 d. į teismą dėl bankroto bylos ieškovui iškėlimo, patvirtino, kad įmonė yra nemoki. UAB „PET recycling“ suteikė pirmenybę kitam kreditoriui, t. y. atsakovui A. V.. Ginčijamas sandoris pažeidė kreditorių interesus Civilinio kodekso 6.66 straipsnio prasme, UAB „PET recycling“ turtas 170 039,18 Lt sumažėjo ir dėl to kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą iš dalies. Atsakovui nuo 2008 m. vasario 5 d. nuosavybės teise priklausė 24,50 % ieškovo akcijų, jis taip pat nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2010 m. sausio 15 d. buvo ieškovo direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. sausio 6 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Taigi, atsakovas buvo išsamiai susipažinęs su įmonės finansine padėtimi ir galimybėmis toliau vystyti veiklą bei su jam pateiktais finansinių ataskaitų rinkiniais. Be to, įmonės finansininkė nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2010 m. sausio 29 d. buvo atsakovo sesuo D. V., todėl atsakovas žinojo, kad pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus patenkindamas savo kreditorinį reikalavimą ir buvo nesąžiningas. Atsakovas 2010 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsiėmė pareiškimą tam, kad galėtų tenkinti savo kreditorinį reikalavimą be eilės.

12Atsakovas A. V. atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė ieškovo BUAB „PET recycling“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovas nepagrindė actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Ieškovas actio Pauliana ieškinio pagrindu siekia pripažinti negaliojančiais tik mokėjimus, tačiau neginčija paskolos sutarčių, kurių pagrindu ir buvo atlikti mokėjimai. Nenuginčijus paskolos sutarčių, kurios numatė mokėjimu privalomumą, šie mokėjimai negali būti nuginčijami actio Pauliana pagrindu. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Taigi ieškovas, atlikdamas mokėjimus, kuriuos atlikti įpareigojo paskolos sutartys, elgėsi teisėtai ir sąžiningai. Skolininko sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymą. Nenustačius vienos iš esminių actio Pauliana sąlygų, ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Ieškovas neįrodė ir kitos sąlygos – kreditorių teisių pažeidimo. Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad pagal ieškovo balansą 2009 m. gruodžio 31 d. ieškovas buvo nemokus, nes šis balansas ir kiti prie jo pridėti dokumentai nėra tikslūs bei pilni, rengti neturint visų pirminių dokumentų. 2010 m. vasario 26 d. atsakovas, besikreipdamas į teismą su pareiškimu iškelti ieškovui bankroto bylą, neturėjo tikslios ir pilnos informacijos apie ieškovo finansinę būklę, nes tuo metu tiek jis, tiek jo sesuo pas ieškovą jau nebedirbo. Tai, kad ieškovo balanse 2009 m. gruodžio 31 d. nurodyti duomenys yra netikslūs ir negali būti laikomi įrodymu šioje byloje, patvirtina ir tai, kad šis balansas nėra pasirašytas ieškovo vadovo, taip pat nėra nurodyta jo sudarymo data. Atsakovas, gavęs patikslintą informaciją apie ieškovo finansinę būklę, nedelsiant atsisakė nuo ieškinio, nes tuo metu nebuvo jokio pagrindo ieškovui kelti bankroto bylą. Atsakovo žiniomis, mokėjimų atlikimo metu ieškovas buvo moki įmonė, todėl mokėjimai nepažeidė kreditorių interesų. Ieškovo finansinė būklė 2009 m. buvo labai gera, nes ieškovas turėjo turto už 1 169 544 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 096 778 Lt, o grynasis pelnas siekė 173 374 Lt. 2010 metais ieškovas taip pat sėkmingai vykdė veiklą ir buvo vienintelė bendrovė Lietuvoje galinti dideliais kiekiais perdirbti PET pakuotes, bendrovės pajamos ir įtaka PET atliekų perdirbimo rinkoje nuolat augo, kas leido tikėtis stabilių pajamų ir ateityje. Bankroto byla ieškovui buvo iškelta tik praėjus beveik metams nuo mokėjimų atlikimo. Todėl nebuvo jokio pagrindo manyti, kad mokėjimai gali pažeisti kitų ieškovo kreditorių interesus ir abejoti ieškovo bei atsakovo sąžiningumu. Nustačius, kad mokėjimai privalėjo būti atlikti, taip pat, kad mokėjimai nepažeidė ieškovo kreditorių interesu, o ieškovas ir atsakovas buvo sąžiningi, akivaizdu, kad ieškovo ieškinys yra nepagrįstas, o ieškovo bankroto administratorius ji pareikšdamas piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis.

13II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

14Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

15Teismas nustatė, kad atsakovas A. V. nuo 2009 m. vasario 5 d. buvo UAB „PET recycling“ akcininku, turėdamas nuosavybėje 24,50 % akcijų. Ieškovas reikalavimą pripažinti negaliojančiais paskolos grąžinimus A. V. grindžia tuo, kad UAB „PET recycling“ turtas dėl paskolų grąžinimo A. V. sumažėjo 170 039,18 Lt, kiti kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš dalies, todėl atsakovas pažeidė kitų kreditorių interesus.

16Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas nebuvo ieškovo skolininku, o priešingai, ieškovas buvo atsakovo skolininku, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus pareikštu pagrindu, t. y. remiantis CK 6.66 straipsniu. Skolos grąžinimo atsakovui laikotarpiu ieškovas buvo skolingas ir kitam kreditoriui, tačiau ieškovas nepateikė byloje duomenų, jog šis kreditoriaus siekė susigrąžinti skolą iš ieškovo, bet ji nebuvo grąžinta dėl to, kad pirmenybė nepagrįstai buvo suteikta atsakovui.

17Pagal nurodytas ieškinio aplinkybes, atsakingais už galimai nepagrįstos pirmenybės suteikimą atsakovui gali būti asmenys, kurie buvo atsakingi už atliekamus mokėjimus bendrovėje, kurių sprendimais buvo išmokėta atsakovui skola, t. y. įmonės vadovas. Bendrovės vadovu 2010 m. kovo 3 d. dienai buvo tretysis asmuo A. B., kurio parašas yra tos dienos kasos išlaidų orderyje, pagal kurį atsakovui buvo išmokėta 14 000 Lt. Atsakingu už tokį mokėjimą, kaip nepagrįstą ir nesąžiningą, gali būti asmuo, kurio sprendimu buvo sumažintas bendrovės mokumas, o ne asmuo, kuriam buvo išmokėta suma kaip skolos grąžinimas. 2010 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį dėl 156 039 Lt išmokėjimo atsakovui pasirašė bendrovės vadovu 2010 m. rugpjūčio 18 d. paskirtas tretysis asmuo A. M.. Atsakingu už tokį sprendimą – grąžinti vienam iš kreditorių skolos sumą, aplenkiant kitus kreditorius, gali būti būtent A. M., o ne atsakovas, kieno naudai buvo priimtas galimai nesąžiningas sprendimas. Kadangi byloje nebuvo reiškiamas ieškinys tuo pagrindu, kad kreditoriams žala buvo padaryta juridinio asmens valdymo organo sprendimu, prieštaraujančiu sąžiningumo principams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), teismas konstatavo, jog sprendime negali būti daromos išvados dėl kitų asmenų, neįtrauktų byloje atsakovais, turtinės atsakomybės ieškovui kitu, nei pareikšta, pagrindu. Byloje ieškinys nereikštas tuo pagrindu, kad atsakovas padarė žalą bendrovei, nesikreipdamas laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei.

18Ieškovo pateikta išvada dėl bendrovės nemokumo 2008-2009 metų laikotarpiu nėra reikšminga byloje, kadangi ieškovas ieškinį byloje reiškia ne tuo pagrindu, kad žalą bendrovei padarė atsakovas kaip bendrovės vadovas ir savininkas, nesiekdamas savalaikio bankroto bylos iškėlimo bendrovei, nepagrįstai atsiimdamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai bendrovei, o kitu pagrindu, t. y. kaip skolininkas, sudaręs sandorį, kuris gali būti nuginčytas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismas, vadovaudamasis aukščiau nurodytais motyvais, padarė išvadą, kad skolos grąžinimo vienam iš kreditorių veiksmai negali būti pripažinti negaliojančiais kaip sandoriai, pažeidžiantys kitų kreditorių teises.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „PET recycling“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą ir tenkinti ieškinį: pripažinti negaliojančiais 14 000 Lt paskolos grąžinimą A. V. pagal 2010 m. kovo 3 d. kasos išlaidų orderį Nr. 007 ir 156 039,18 paskolos grąžinimą pagal 2010 m. rugpjūčio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 039, taikyti restituciją ir priteisti ieškovui – bankrutavusiai UAB „PET recycling“ iš atsakovo A. V. 170 039,18 Lt skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo šiuos argumentus:

21- Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas nebuvo ieškovo skolininku, nes bankroto administratorius ieškinį pareiškė gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Taikant actio Pauliana kreditorių skolininkas yra bankrutuojanti įmonė, o ginčijamas kreditorių skolininko sandoris, kuriuo pinigai išmokėti A. V. (trečiajam asmeniui). A. V. nebuvo įmonės kreditorių skolininku. Teismas neatsižvelgė į actio Pauliana specifiką ir priėmė neteisingą sprendimą.

22- Neatskleista civilinės bylos esmė, teismas nepasisakė dėl actio Pauliana instituto taikymo sąlygų. Teismas padarė klaidingą išvadą, kad skolos grąžinimo vienam iš kreditorių veiksmai negali būti pripažinti negaliojančiais kaip sandoriai pažeidžiantys kitų kreditorių teises. Nemokumo padėtyje buvusi įmonė turėjo daugiau kreditorių, kurių reikalavimai buvo piniginiai, o su jais liko neatsiskaityta, tad kitų kreditorių interesai buvo pažeisti. Skolininkas disponuodamas savo turtu yra įpareigotas atsižvelgti į savo kreditorių interesus ir nesudaryti tokių turto perleidimo sandorių, kurie juos pažeistų.

23- A. V. nuo 2008 m. vasario 5 d. priklausė 24,50 % įmonės akcijų, nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2010 m. sausio 15 d. jis dirbo direktoriaus pavaduotojo pareigose, nuo 2009 m. gruodžio 21 d. iki 2010 m. sausio 6 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas. A. V. sesuo nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2010 m. sausio 29 d. dirbo įmonės finansininke. 2010 m. vasario 26 d. A. V. kreipėsi į teismą su pareiškimu iškelti įmonei bankroto bylą. Tokiu būdu pats A. V. patvirtino, kad įmonė yra nemoki, taip pat žinojo, jog 2009 m. lapkričio 16 d. kitas įmonės kreditorius UAB PN „Lina“ pateikė įmonei raštą reikalaudamas grąžinti 414 333,30 Lt įsiskolinimą, o per 30 d. nepadengus skolos kreipsis dėl bankroto bylos iškėlimo. 2010 m. kovo 3 d. įmonė išmokėjo A. V. 14 000 Lt, pastarasis tą pačią dieną atsiėmė iš teismo savo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas, žinojęs realią įmonės ekonominę būklę, aktyviai ėmėsi priemonių savo skolai padengti: 2010 m. sausio 13 d. buvo sudarytas trišalis tarpusavio susitarimas, pagal kurį UAB „Nagisa“ pervedė A. V. 10 009,97 Lt; 2010 m. sausio 14 d. sudarytas Trišalis tarpusavio susitarimas, pagal kurį UAB „PET Group“ pervedė A. V. 46 125,20 Lt. Tretieji asmenys UAB „Glasget“, UAB „PET Group“, UAB „Ekstara“, UAB „Nagisa“ pagal trišalius susitarimus ir ieškovo prašymus grąžino atsakovui A. V. likusią 215 016,86 Lt paskolų sumą, nors ne visi tai patvirtinantys dokumentai buvo aptikti tarp perduotų pirminių buhalterinių dokumentų bankroto administratoriui.

24- 2010 m. sausio 1 d. įmonė buvo skolinga atsakovui 385 056,04 Lt sumą. 2010 m. kovo 3 d. per kasą atsakovui grąžinta 14 000 Lt, o 2010 m. rugpjūčio 18 d. grąžinta dar 156 039,18 Lt, iš viso per kasą atsakovui grąžinta 170 039,18 Lt. Būtent tokia suma sumažėjo įmonės mokumas. Jau pagal 2008 m. ir 2009 m. balansus įmonės įsipareigojimai ir skolos viršijo jos turtą. Įmonė, būdama faktiškai nemoki, suteikė pirmenybę tik vienam kreditoriui – atsakovui A. V., taip pažeisdama kitų kreditorių interesus. A. V. 2010 m. vasario 19 d. pateikdamas teisme ieškinį dėl 104 500 Lt skolos priteisimo piktnaudžiavo savo teisėmis, nes 2010 m. vasario 19 d. suėjus paskolos grąžinimo terminui su juo buvo atsiskaityta (2009 m. lapkričio 17 d. jam iš įmonės kasos grąžinta 99 477 Lt, o 2010 m. sausio 14 d. pagal trišalį tarpusavio susitarimą jam grąžinta dar 10 009,97 Lt). Papildomai paskolos sumai 84 200 Lt grąžinti terminas suėjo 2010 m. kovo 13 d., o 113 900 Lt paskolai grąžinti terminas suėjo 2010 m. gegužės 12 d. Atsakovas, žinodamas apie įmonės nemokumą, kreipėsi su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau tokį pareiškimą atsiėmė tam, kad galėtų patenkinti savo kreditorinį reikalavimą be eilės.

25- ginčijami pinigų išmokėjimo A. V. sandoriai sudaryti 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d., o 2011 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi ieškovui iškeliama bankroto byla, kuri įsiteisėja 2011 m. gegužės 26 d. Jau nuo 2009 m. lapkričio 15 d. įmonės kreditorius UAB PN „Lina“ turėjo reikalavimo teisę 127 875,16 Lt sumai, vėliau įsiskolinimas tik didėjo. Buvo dar 6 kreditoriai, kurie iki 2010 m. kovo 3 d. bendrai turėjo reikalavimo teisių 41 047,36 Lt sumai. Nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. įmonės kreditoriai papildomai įgijo reikalavimo teisių už 39 501,30 Lt sumą. Grąžinus atsakovui A. V. 170 039,18 Lt sumą, įmonės kreditoriai prarado galimybę patenkinti savo reikalavimus iš dalies. Įmonė neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių ir buvo nesąžininga, nes turėjo žinoti, kad pinigų grąžinimas A. V. pažeis kitų kreditorių teises. A. V. taip pat buvo nesąžiningas, nes būdamas akcininku, ėjęs direktoriaus pavaduotojo bei laikinai ėjęs direktoriaus pareigas, buvo išsamiai susipažinęs su įmonės finansine būkle. Įmonei iškėlus bankroto bylą A. V. reikalavimai būtų tenkinami tik trečiąją eile pagal eiliškumo ir proporcingumo principus. Įmonei iškelta bankroto byla, todėl visa iš atsakovo priteista ir išieškota suma būtų naudojama pagal Įmonių bankroto įstatymą.

26Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

27- pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent ieškovas buvo atsakovo skolininku pagal paskolos sutartį, todėl teismas pagrįstai nusprendė, kad nėra pagrindo taikyti CK 6.66 str.. Nagrinėjamuoju atveju sandoris, kurio pagrindu atlikti mokėjimai, yra ieškovo ir atsakovo sudaryta paskolos sutartis, šio sandorio ieškovas neginčija ir klaidingai laiko prievolės pagal paskolos sutartį įvykdymą vienašaliu sandoriu. Nagrinėjamuoju atveju naujas sandoris nebuvo sudarytas, o tik įvykdyta prievolė, kurios terminas suėjęs. Veiksmai, kuriais įvykdoma prievolė pagal sutartį, negali būti laikomi vienašaliu sandoriu. Ieškovas klaidingai interpretuoja tarp šalių susiklosčiusius santykius ir nepagrįstai taiko CK 6.66 str.

28- ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, kad 2009 m. lapkričio 2 d. paskolos sutarties sudarymo metu jau egzistavo kreditorių reikalavimai, todėl laikytina, kad ieškovas neįrodė, kad kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovas neįrodė, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teises bei, kad įmonė buvo nemoki. Į bylą pateiktas 2009 m. rugsėjo 30 d. įmonės balansas ir pelno (nuotolio) ataskaita įrodo, kad ieškovas buvo mokus. Įmonė nepažeidė trečiųjų asmenų teisių ir interesų. Su UAB PN „Lina“ 2010 m. rugsėjo 27 d. buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grąžinimo, kuriuo kreditoriaus reikalavimų įvykdymų terminas atidėtas, o mokėjimai išdėstyti iki 2018 m. lapkričio 31 d. Tokiu būdu mokėjimų atsakovui atlikimo metu UAB PN „Lina“ neturėjo vykdytino reikalavimo ieškovo atžvilgiu, tad tarp ieškovo ir atsakovo sudaryti sandoriai negalėjo pažeisti šio kreditoriaus teisių. Be to, UAB PN „Lina“ buvo pagrindinis ieškovo akcininkas, kuris realiai valdė įmonę. Ieškovas bent iš dalies atsiskaitinėjo ir su visais kitais savo kreditoriais. Sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Ieškovas klaidingai aiškina ir taiko actio Pauliana institutą, kadangi šiuos teisinius santykius vertina pagal taisykles, kurios yra būdingos tik bankroto procesui, tuo tarpu įmonė tiesiog įvykdė savo prievoles atsakovui pagal teisėtai sudarytas ir galiojančias sutartis.

29Ieškovas ir atsakovas sudarydami bei vykdydami paskolos sutartis buvo sąžiningi. Ieškovas atliko mokėjimus pagal galiojančias paskolos sutartis, o atsakovas žinojo, kad tuo metu ieškovas vykdė įprastą veiklą, sudarinėjo naujas sutartis su tiekėjais, vykdė atsiskaitymus su visais kreditoriais.

30Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad:

31- Ieškovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra prieštaringi, nes vienu atveju ieškovas teigia, kad ginčija atsiskaitymo sandorius, o kitu – kad ieškovas vykdė sutartinę prievolę grąžinti paskolą. Ieškovas nepagrįstai prievoles pagal sutartį vykdymą laiko sandoriu, neginčija paties paskolos sandorio (paskolos sutarties), o ginčija sandorių įvykdymo teisėtumą. Ieškovas klaidingai interpretuoja 2008 m. gruodžio 31 d. balansą, nepateikia duomenų apie pradelstus įsipareigojimus šio balanso sudarymo dienai. Įmonė galėtų tapti nemoki tik kai pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. 2009 m. rugsėjo 30 d. balanse atsispindi ieškovo gera finansinė padėtis ir netgi pelnas.

32- ieškovas neįrodė actio Pauliana būtinų sąlygų, todėl ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovo didžiausias savininkas ir kreditorius buvo UAB PN „Lina“, kuris 2010 m. rugsėjo 27 d. susitarimu savo reikalavimų įvykdymo terminą atidėjo, tad paskolos sutarčių sudarymo ir įvykdymo metu šis kreditorius neturėjo reikalavimo ieškovo atžvilgiu, todėl jo teisės negalėjo būti pažeistos. Kitų kreditorių teisės taip pat pažeistos nebuvo, nes ieškovas 2010 m. vykdė atsiskaitymus su jais visais. Ieškovas atlikdamas mokėjimus pagal paskolos sutartis elgėsi sąžiningai. Atsakovas buvo smulkusis ieškovo akcininkas, kuriam priklausė 24,50 proc. ieškovo akcijų, todėl jis negalėjo priimti vienašališko sprendimo visuotiniame akcininkų susirinkime, neturėjo įtakos realiam įmonės valdymui, nes tai darė 51 proc. akcijų turinti UAB PN „Lina“.

33- bankroto administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatyme (toliau - ĮBĮ) 11 str. 3 d. 8 p. įtvirtintą pareigą per 6 mėn. patikrinti įmonės sandorius, kadangi nagrinėjamą ieškinį pareiškė praleidus nustatytą terminą ir pusę metų nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos. Administratorius pats pripažino, kad įmonės dokumentus jis priėmė be jokio akto. Toks elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir rūpestingu, todėl egzistuoja pagrindas apeliacinį skundą atmesti taip pat ir tuo pagrindu, kad šis reikalavimas buvo pareikštas praleidus įtvirtintą 6 mėn. terminą, nustatytą LR ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p.

34IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

35Ieškovo BUAB „PET recycling“ apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimas naikintinas.

36Dėl bylos nagrinėjimo ribų

37Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

38Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose nagrinėja, ar Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

39Dėl faktinių bylos aplinkybių

40Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. V. pagal keturias paskolos sutartis, sudarytas nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2009 m. lapkričio 2 d., perdavė ieškovui UAB „PET recycling“ iš viso 484 533,20 Lt sumą. Visose paskolos sutartyse buvo numatyti vienerių metų paskolų grąžinimo terminai. Ieškovas iš savo kasos 2009 m. lapkričio 17 d. grąžino atsakovui 99 477,16 Lt, 2010 m. kovo 3 d. grąžino 14 000 Lt, 2010 m. rugpjūčio 18 d. gražino 156 039,18 Lt. 2011 m. balandžio 7 d. ieškovui iškelta bankroto byla, 2011 m. gegužės 26 d. jo administratoriumi paskirtas R. B.. Pagal bankroto administratoriaus rastus įmonėje suvestinius buhalterinius dokumentus nustatyta, kad iki bankroto bylos iškėlimo su atsakovu buvo visiškai atsiskaityta, nes likusią 215 016,86 Lt paskolų sumą atsakovui grąžino tretieji asmenys UAB „Glasget“, UAB „PET Group“, UAB „Ekstara“, UAB „Nagisa“ pagal trišalius susitarimus ir ieškovo prašymus (nors tarp perduotų dokumentų bankroto administratorius rado trišalius susitarimus tik su UAB „Nagisa“ ir UAB „PET Group“). Apelianto teigimu, 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. pinigų grąžinimai 170 039,18 Lt bendrai sumai neprivalėjo būti atlikti, išmokant pinigus iš kasos skolininkas buvo nesąžiningas, sudarytas sandoris pažeidžia kreditorių teises, todėl yra pagrindas actio Pauliana instituto taikymui. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimų pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

41Dėl ieškovo reikalavimo teisės Nagrinėjamuoju atveju kolegijos manymu pirmos instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad už pinigų išmokėjimą atsakovui gali būti atsakingas ne atsakovas, o įmonės vadovai, nusprendę atlikti tokius mokėjimus. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau - ĮBĮ), pagal kurio 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą bankrutuojančios įmonės administratorius privalo patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonės bankroto atveju sandorių ginčijimas – bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė ir pareiga. Įmonių bankroto įstatyme nereglamentuojami savarankiški sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai, tik akcentuojami ginčytinų sandorių požymiai – priešingumas įmonės veiklos tikslams ir galima įtaka įmonės mokumui. Dėl to bankrutuojančios įmonės administratorius prieš bankroto bylos iškėlimą sudarytus šios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą administratorius gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-917/2003). Nemokios įmonės atveju visų jos kreditorių teisės yra pažeidžiamos, jei įmonė sudaro sandorius, pažeisdama savo pačios interesus – įmonės turto perleidimas atsakovui pirmenybės teise, nepaisant įsiskolinimų kitiems kreditoriams už suteiktas paslaugas bei žaliavas, t. y. apribojant savo pačios galimybę vykdyti ūkinę-komercinę veiklą. Toks sandoris prieštarauja juridinio asmens veiklos tikslams ir įstatams, todėl gali būti pripažintas negaliojančiu ir pažeidžiančiu kreditorių teises (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Todėl atmestinas pirmos instancijos teismo argumentas, kad atsakovas yra netinkama šalis, ir tai turėtų būti įmonės valdymo organai, priėmę sprendimus išmokėti pinigus atsakovui. Bankroto administratorius yra laisvas pasirinkti būdą, kuriuo gina visų kreditorių interesus. Prievolės įvykdymas pakeičia jos šalių teises ir pareigas, todėl teisės doktrinoje laikomas sandoriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2010). Tokiu būdu, priešingai nei teigia atsakovas bei savo sprendime konstatavo pirmos instancijos teismas, ieškovas pagrįstai prievolės pagal sutartį įvykdymą (pinigų grąžinimą atsakovui) laiko sandoriu, kuris gali būti ginčijamas.

42Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Atitinkamai bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, turi teisę ginčyti įmonės sandorius, priešingus įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, įskaitant ir actio Pauliana pagrindu. Kita vertus, ieškovas, teikdamas ieškinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą (CPK 178 str.). Bankroto bylų, ginčijant sandorius actio Pauliana pagrindu, nagrinėjimo procese įrodinėjimo procesas yra specifinis, nes jose ginamas tiek privatus, tiek ir viešasis interesas, todėl teismas šiose bylose yra aktyvesnis nei kitose bylose. Bankroto byloje teismas, nustatinėdamas įmonės nemokumo faktą, atsižvelgia į bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus ir vadovaujasi proceso teisės normomis, suteikiančiomis teismui teisę veikti ex officio. Bankroto bylose teismas ne tik pasiūlo šalims pateikti reikalingus įrodymus, bet ir, esant tokiam poreikiui, ex officio renka įrodymus, siekdamas nustatyti reikšmingas bylai faktines aplinkybes. Civilinėje byloje, kurioje bankrutuojančios įmonės administratorius, gindamas kreditorių interesus, reiškia actio Pauliana, teismas savo iniciatyva renka įrodymus, juos tiria ir vertina, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nevisiškai įvykdo savo pareigas įrodinėjimo procese (CPK 179 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnis). Tokiu atveju, kai actio Pauliana pagrindu ginčijamas sandoris sudarytas prieš bankroto paskelbimą, teismas aiškinasi, kurie iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių jau buvo tuo metu, kai buvo sudaryta ginčijama sutartis; sprendžia, ar sutarties sudarymas galėjo turėti įtakos įmonės turtinei padėčiai taip, kad ji iš dalies ar visiškai negalėtų atsiskaityti su kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2005). Tuo tarpu, vertinant Vilniaus apygardos teismo 2013 m. kovo 15 d. sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 263 str., 302 str.), visų pirma, pažymėtina, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino ir nenustatinėjo sąlygų ieškinio reikalavimams actio Pauliana pagrindu tenkinti. Pirmos instancijos teismas neteisingai nurodė, kad byloje turi būti padaryta išvada, ar atsakovas buvo ieškovo skolininku, ir tik tai nustačius, būtų galima ieškinį tenkinti remiantis CK 6.66 str.

431. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės Ši actio Pualiana ieškinio reiškimo sąlyga reiškia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamą sandorį. Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieškinį, kaip teisių gynimo būdą, kreditorius gali per visą savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiško prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Aplinkybę, jog Vilniaus apygardos teismo patvirtintų kreditorių reikalavimai (BUAB „PET recycling“ bankroto byloje) yra atsiradę anksčiau nei ginčijami sandoriai, pagrindžia ieškovo pirmos instancijos teismui pateikti duomenys (t. 1, 171-172, 173-216 b. l.). Kiti ieškovo pateikti įrodymai (1 t., 8-10, 27-29, 35-44, 47, 58-97; b. l.; 2 t., 83-174 b. l.), ir netgi atsakovo pateikti įrodymai (1 t., 120-122, 143-146 b. l.) taip pat patvirtina, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovas UAB „PET recycling“ turėjo pradelstų įsipareigojimų kitiems kreditoriams. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 7 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „PET recycling“ (1 t., 7-8) nurodyta, jog įmonė nemokėjo mokesčių į valstybės biudžetą, todėl Vilniaus apsk. VMI 2010 m. lapkričio 8 d. priėmė sprendimą išieškoti 26 932,19 Lt mokestinę nepriemoką iš įmonės turto ir nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš banko sąskaitų. Atsakovui pateikus GPM ir PVM mokesčių deklaracijas nustatyta, kad atsakovas valstybės biudžetui 2011 m. vasario 28 d. buvo skolingas 57 989,13 Lt mokesčių ir 1813,66 Lt delspinigių, vėliau skola tik padidėjo. Be šio pirmesnės eilės kreditoriaus reikalavimų ginčijamų sandorių sudarymo metu įsiskolinimas paskesnės eilės kreditoriams taip pat sudarė dideles sumas. Iškeldamas bankroto bylą teismas nustatė, jog pagal 2010 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso duomenis įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2009 m. buvo 818 302 Lt, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų buvo už 1 532 052 Lt, per vienus 2010 metus įmonės turtas sumažėjo iki 264 541 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 206 610 Lt, tuo tarpu pagal 2011 m. vasario 1 d. sudaryto balanso duomenis 2011 m. įmonės turto vertė sudarė 152 002 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 123 998 Lt. Šios aplinkybės nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl jos nenuginčijamos ir jų iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 2 p.), ir tuo pagrindu atsakovo argumentai dėl stabilios įmonės finansinės padėties ginčijamais laikotarpiais atmestini. Tai reiškia, kad ieškovas įrodė turėjęs neabejotinų ir galiojančių kreditorių reikalavimų, žymiai viršijančių ginčo sandorių sumas. Ieškovas yra pateikęs kreditoriaus UAB prekybos namų „Lina“ 2009 m. lapkričio 16 d. raštą dėl įsiskolinimų padengimo, kuriame nurodomas ieškovo įsiskolinimas kreditoriui sudaro 414 333,30 Lt (1 t., 44 b. l.). Tretysis asmuo A. B. pirmos instancijos teismui pateikė 2010 m. rugsėjo 27 d. susitarimą dėl skolos grąžinimo, kuriuo abi šalys patvirtino, jog bendra ieškovo neįvykdytų piniginių įsipareigojimų kreditoriui UAB PN „Lina“ suma susitarimo dienai buvo 1 304 808,98 Lt. Paskutinė paskolos dalis atsakovui išmokėta 2010 m. rugpjūčio 18 d., t. y. dar iki minimo susitarimo sudarymo. Tokiu būdu paneigtas apelianto argumentas, jog skolų jam grąžinimo metu kiti kreditoriai neturėjo reikalavimo teisės. Atsakovo pateikti įrodymai (pvz. 60 000 Lt skolos grąžinimas UAB PN „Lina“ (2 t., 144-146 b. l.)), taip pat byloje esantys išrašai iš įmonės banko sąskaitų (2 t., 43-46, 96 b. l.) iš dalies patvirtina, jog įmonė tenkino ir kitų kreditorių reikalavimus tiek iki ginčijamų pavedimų, tiek ir po jų atlikimo, tačiau iš atsiskaitymų kitiems kreditoriams sumų matyti, kad pirmenybė buvo teikiama atsakovui, o kitų kreditorių reikalavimai buvo tenkinami mažesnėmis sumomis ir, realiai, tik paskesniąją eile po atsakovo. Tokiu būdu paneigtas pirmosios instancijos teismo teiginys, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad kreditorius UAB PN „Lina“ siekė susigrąžinti skolą iš ieškovo. Duomenų, kad pats pirmos instancijos teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus sprendžiant bankrutuojančios įmonės reikalavimų pagrįstumo klausimą, būtų prašęs šalis pateikti duomenis apie įmonės kreditorius ginčijamų pavedimų atlikimo metu (2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d.), nėra.

442. Dėl kreditorių teisių pažeidimo

45CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Bankroto byla ieškovui iškelta po ginčo sandorių sudarymo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 7 d. nutartimi (t. 1, b. l. 7-8, 9-11), įsiteisėjusia 2011 m/. gegužės 26 d. Tačiau nemokumas, kaip viena iš actio Pauliana sąlygų, neturi būti įrodinėjamas taip, kaip nemokumas suprantamas ĮBĮ prasme. Įmonės faktinis nemokumas – tai objektyvus negalėjimas vykdyti turtinių prievolių, kurių vykdymo terminai yra suėję, ir tokia būsena gali egzistuoti dar iki tol, kol įmonei iškeliama bankroto byla remiantis ĮBĮ nuostatomis, t. y. pagal tam tikrą pradelstų įsipareigojimų ir įmonės balanse apskaityto turto vertės santykį (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Todėl tam, kad būtų galima konstatuoti įmonės nemokumą actio Pauliana prasme, nebūtina, kad įmonei būtų iškelta bankroto byla. Nemokumas nustatomas įvertinus įmonės atsiskaitymų vykdymą ir jos balanse nurodytą turto ir įsipareigojimų santykį. Jeigu asmuo neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jo ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Bildunga“ v UAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012).

46Iš byloje esančio paties atsakovo A. V. 2010 m. vasario 23 d. pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „PET recycling“ (1 t., 30-33 b. l.) matyti, kad jo teigimu 2009 m. gruodžio 31 d. (t. y. prieš ginčijamų 2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d. mokėjimų atlikimą) ieškovo turtas buvo lygus 818 571 Lt, tuo tarpu įsipareigojimai kreditoriams iš viso sudarė 1 529 252 Lt ir viršijo į balansą įrašyto turto vertę 1,8 karto.

47Kaip jau minėta, iškeldamas bankroto bylą teismas nustatė, jog pagal 2010 m. gruodžio 31 d. sudaryto balanso duomenis įmonės ilgalaikio ir trumpalaikio turto vertė 2009 m. buvo 818 302 Lt, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų buvo už 1 532 052 Lt, per vienus 2010 metus įmonės turtas sumažėjo iki 264 541 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1 206 610 Lt, tuo tarpu pagal 2011 m. vasario 1 d. sudaryto balanso duomenis 2011 m. įmonės turto vertė sudarė 152 002 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1 123 998 Lt.

48Tokia įmonės finansinė padėtis jau iki ginčo sandorių sudarymo gali būti traktuojama, kaip faktinis nemokumas, nes ji atitinka ir ĮBĮ įtvirtintas nemokumo sąlygas. Akivaizdų UAB „PET recycling“ nemokumą patvirtina ir jau aptarti balanso duomenys ginčijamų susitarimų sudarymo dienomis. Tokiu būdu byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu (2010 m. kovo 3 d. ir 2010 m. rugpjūčio 18 d.) UAB „PET recycling“ buvo de facto nemoki. Todėl ginčijami sandoriai pažeidė kreditorių interesus, nes BUAB „PET recycling“ būdama faktiškai nemoki išmokėdama atsakovui pinigus sumažino kitų kreditorių galimybes gauti jų reikalavimų patenkinimą, ir tokiu būdu suteikdama pirmenybę kitiems kreditoriams. UAB „PER recycling”, sudarydama ginčijamus sandorius, neteko turtinių teisių į pinigines lėšas, kurios galėjo būti nukreiptos visų kreditorių reikalavimams tenkinti, savo kreditorinių įsiskolinimų mastą sumažino tik vieno iš kreditorių atžvilgiu, todėl sandoris pažeidė kitų kreditorių teises, nes jų galimybė patenkinti savo reikalavimus sumažėjo suma, atitinkančia perleistų turtinių teisių apimtį.

49Sunkią įmonės finansinė būklę bankroto administratorius detalizavo savo apeliaciniame skunde (2 t., 194-202 b. l.) nurodydamas, jog įmonė vien tik UAB PN „Lina“ už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2011 m. kovo 31 d. buvo skolinga 1 304 808,98 Lt. Kiti įmonės kreditoriai iki 2010 m. kovo 3 d. buvo įgiję reikalavimo teisių už 41 047,36 Lt, o nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. kitiems kreditoriams atsirado papildomai reikalavimo teisių į 39 501,30 Lt. Kaip nurodė bankroto administratorius, o atsakovas to nepaneigė, iki bankroto bylos iškėlimo su atsakovu buvo pilnai atsiskaityta, nes likusią 215 016,86 Lt paskolų sumą atsakovui grąžino tretieji asmenys UAB „Glasget“, UAB „PET Group“, UAB „Ekstara“, UAB „Nagisa“ pagal trišalius susitarimus ir ieškovo prašymus (t. 1, 217-219 b. l.), nors visų pastarųjų dokumentų tarp perduotų pirminių buhalterinių dokumentų bankroto administratorius nerado. Visišką atsiskaitymą su atsakovu patvirtina ir bankroto bylą iškėlusio teismo patvirtintas kreditorių sąrašas, kuriame atsakovo nėra. Tokiu būdu iki bankroto bylos iškėlimo atsakovui grąžintos visos piniginės lėšos, kas pažeidė kitų kreditorių teises, nes pastarieji savo reikalavimus pareikšti galėjo tik įstodami į bendrą kreditorių eilę.

503. Dėl ieškinio senaties termino

51Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu gali būti pareiškiamas per vienerių metų ieškinio senaties terminą (CK 6.66 straipsnio 3 dalis). Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kada kreditorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas numato, kad laikytina, jog administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Bankroto byla UAB „PET recycling“ iškelta 2011 m. balandžio 17 d. nutartimi, dabartinis bankroto administratorius paskirtas tik 2011 m. gegužės 26 d., t. y. įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo nutarčiai (1 t., 7-8, 9-11 b. l.). Ieškinį nagrinėjamoje byloje ieškovas pareiškė 2012 m. gegužės 25 d., todėl laikytina, kad senaties terminas nepraleistas.

52Tretysis asmuo A. B. teigia, jog bankroto administratorius pažeidė LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintą pareigą per 6 mėnesius patikrinti įmonės sandorius, kadangi nagrinėjamą ieškinį pareiškė praleidus nustatytą terminą ir pusę metų nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos. Teismas atkreipia dėmesį, jog pats tretysis asmuo painioja skirtingas ginčo teisiniams santykiams taikytinas normas. Actio Paulina pagrindu reiškiamo ieškinio vienerių metų senaties terminas nustatytas CK 6.66 straipsnio 3 dalyje. Tuo tarpu ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas nustatė bankroto administratoriui pareigą ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareikšti ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi, išanalizavus šios normos tūrinį matyti, jog minimas trumpesnis 6 mėnesių terminas taikytinas tik bankroto administratoriaus pareigai patikrinti įmonės sandorius per paskutinius 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo. Be to, tretysis asmuo teigia, kad administratoriaus elgesys negali būti laikomas sąžiningu ir rūpestingu, nes administratorius pats pripažino įmonės dokumentus priėmęs be jokio akto, pareiškė reikalavimus praleidęs įtvirtintą 6 mėnesių terminą, nustatytą LR Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 8 p. Bankroto administratoriaus kompetencijos ir elgesio vertinimas, taip pat jo atsakomybės klausimai, nėra šios bylos nagrinėjamu dalyku, todėl teismas šiuo aspektu nepasisako.

534. Dėl sandorio privalomumo

54Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas privalėjimą sudaryti sandorį traktuoja kaip vieną iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai. Įstatyme nustatyta pareiga įvykdyti savo prievolę (pareigą) savaime nereiškia asmens pareigos sudaryti sandorį. Būtina nustatyti, ar skolininkas nepiktnaudžiavo šia pareiga ir ar trečiasis asmuo apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Neretai įmonė, turėdama finansinių sunkumų ir siekdama išvengti bankroto, sandoriais prisiima įvairių įsipareigojimų, tačiau tai nelemia išvados, kad ji privalėjo šiuos prisiimti. Tam tikros faktinės aplinkybės, pvz., įmonei gresiantis bankrotas, sunki materialinė padėtis, skola kitam kreditoriui, pareiga išlaikyti tėvus, vaikus ir pan., kurios gali turėti įtakos skolininko elgesiui, negali būti traktuojamos kaip pareiga sudaryti sandorį. Skolininkas, turėdamas pareigą sudaryti sandorį, ją turėtų įvykdyti kuo mažiau pakenkdamas kreditoriaus interesams, nes galimi tokie atvejai, kai skolininkas gali piktnaudžiauti šia pareiga, siekdamas išvengti atsiskaitymo su kreditoriumi (pvz., sudaro sandorį nepalankesnėmis sau sąlygomis, nei būtų galėjęs, t. y. vykdydamas sutartinį įsipareigojimą, parduoda turtą už daug mažesnę kainą nei jo rinkos vertė). Taigi vykdydamas tokią savo pareigą skolininkas, sudarydamas sandorį, turi siekti, kad kuo mažiau būtų pažeisti kreditoriaus interesai, todėl turi pasirinkti tokį sandorį ar tokias jo sąlygas, kad likusio turto ir prisiimtų įsipareigojimų santykis kuo mažiau apsunkintų atsiskaitymą su kreditoriumi. Šalių tarpusavio santykių atsiskaitymo tvarką numatė jų pasirašytos paskolos sutartys, pagal kurias buvo numatyti vienerių metų grąžinimo terminai. Nagrinėjamuoju atveju svarbu nustatyti, kada ieškovui atsirado pareiga grąžinti pinigus atsakovui: 1) 2010 m. vasario 18 d. suėjo terminas grąžinti 104 500 Lt paskolą; 2) 2010 m. kovo 13 d. suėjo terminas grąžinti papildomai 84 200 Lt; 3) 2010 m. gegužės 12 d. turėjo sueiti terminas grąžinti 113 900 Lt; 4) ir 2010 m. lapkričio 3 d. suėjo terminas grąžinti papildomai 181 933,20 Lt. Byloje nustatyta, jog iš pirmos 104 500 Lt dydžio paskolos atsakovui 2009 m. lapkričio 17 d. (1 t., 55 b. l.), t. y. prieš terminą, buvo grąžinta 99 477 Lt, tad 2010 m. vasario 18 d. sueitų paskolos grąžinimo terminas tik likusiai 5 023 Lt paskolos sumai. Tuo tarpu atsakovas 2010 m. vasario 19 d. pateikė ieškinį dėl visos 104 500 Lt skolos priteisimo iš UAB „PET recycling“ (1 t., 119 b. l.), taip piktnaudžiaudamas savo teisėmis. Atsakovas nuo 2010 m. pradžios (t. y. iki to laiko pabuvęs laikinuoju įmonės direktoriumi ir susipažinęs su įmonės būkle) ėmėsi įvairių jam prieinamų veiksmų ir būdų, kad galėtų susigrąžinti paskolas pirmumo teise (bandė nepagrįstai prisiteisti skolą teisme, bandė iškelti bankroto bylą, sudarinėjo trišalius susitarimus). Šalys neturėjo pareigos sudaryti ginčijamus pinigų išmokėjimus. Atsakovui paskolos turėjo būti grąžintos nepažeidžiant kitų kreditorių, kurie buvo tuo metu, interesų. Panaikinus įsiskolinimą A. V., sumažėjo kitų kreditorių galimybė susigrąžinti skolą. Atsakovas, paduodamas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, pats tokiu būdu raštu patvirtino, kad įmonė yra nemoki ir jam buvo tai žinoma, tačiau savo ieškinį atsiėmė norėdamas pirmiau susigrąžinti savo paskolintus pinigus. Atsakovas buvo nesąžiningas, nes patenkindamas savo kreditorinį reikalavimą žinojo, kad paskolos grąžinimas pažeis kitų įmonės kreditorių interesus (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

555. Dėl šalių sąžiningumo

56Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Neringos žuvis“ v A. P. individuali įmonė, bylos Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą sandorį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB„Varta“ v UAB „Natūralios sultys“, bylos Nr. 3K-3-94/2010).

57Pačiai UAB „PET recycling“ sandorių sudarymo metu buvo žinoma apie bendrovės turtinę padėtį, pradelstų įsipareigojimų mastą, iškilusius finansinius sunkumus, todėl ji privalėjo apie tai informuoti sandorių šalis, tačiau to nepadarė. Atsakovui nuo 2008-02-05 nuosavybės teise priklausė 24,50 % ieškovo akcijų, jis taip pat nuo 2009 m. vasario 9 d. iki 2010 m. sausio 15 d. buvo ieškovo direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2009 m. gruodžio 21 iki 2010 m. sausio 6 d. laikinai ėjo direktoriaus pareigas. Taigi, atsakovas privalėjo būti išsamiai susipažinęs su įmonės finansine padėtimi ir galimybėmis toliau vystyti veiklą, taip pat su jam pateiktais finansinių ataskaitų rinkiniais. Be to, įmonės finansininkė nuo 2009 m. birželio 9 d. iki 2010 m. sausio 29 d. buvo atsakovo sesuo D. V., todėl atsakovas privalėjo suprasti, kad patenkindamas savo kreditorinį reikalavimą pažeidžia kitų įmonės kreditorių interesus ir buvo nesąžiningas. Paminėtina ir tai, kad atsakovas A. V. ir UAB „PET recycling“ panašiu metu (2010 m. sausio mėn.) sudarė dar ir trišalius tarpusavio susitarimus (1 t., 217-219 b. l.), o tai reiškia, kad atsakovas suprato, jog UAB „PET recycling“ turi finansinių sunkumų, ir stengėsi apeiti kitų kreditorių reikalavimus savo naudai atgaudamas pinigus tiesiogiai iš trečiųjų šalių, taip gautų lėšų neparodant įmonės sąskaitoje. Atsakovo A. V. žinojimą apie UAB „PET recycling“ sunkią finansinę padėtį patvirtina ir tai, jog atsakovas 2010 m. vasario 26 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau vėliau atsiėmė pareiškimą tam, kad galėtų tenkinti savo kreditorinį reikalavimą be eilės. Atsakovo dabartiniu metu išsakyti teiginiai, jog jo vadovavimo įmonei laikotarpiu jam pateikti įmonės finansinės būklės duomenys buvo netikslūs, atmestini, kaip nepagrįsti jokiais įrodymais, yra nesuderinami su protingumo, rūpestingumo ir sąžiningumo principais. Tokiu būdu tiek įmonei, tiek atsakovui, turėjo būti žinoma apie sunkią ieškovo finansinę padėtį ginčijamų sandorių sudarymo metu. Todėl darytina išvada, kad visos ginčo sandorio šalys, sudarydamos ginčo sandorius, buvo nesąžiningos.

58Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad egzistuoja visos actio Pauliana ieškinio tenkinimui būtinos sąlygos, ir yra pagrindas 2010 m. kovo 3 d. bei 2010 m. rugpjūčio 18 d. UAB „PET recycling“ ir atsakovo A. V. atsiskaitymus pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento būtent actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Dėl išdėstyto pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas, o ieškinys tenkintinas visiškai.

59Dėl restitucijos taikymo.

60Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis), taikoma restitucija (CK 6.145 straipsnio 1, 2 dalys). Atsižvelgiant į tai, kad UAB „PET recycling“ iškelta bankroto byla, todėl taikant actio Pauliana institutą teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip nei kitais atvejais: CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Skolininko nepagrįstai perleistas turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rameksta“ v V. J. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-573/2005). Atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčo sandorius pinigus nepagrįstai ir nesąžiningai gavo atsakovas, todėl ginčo sandorių pagrindu gautos lėšos (bendra suma 170 039,18 Lt) priteistinos tiesiogiai UAB „PET recycling“.

61Dėl procesinių palūkanų

62CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

63Dėl bylinėjimosi išlaidų.

64CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, todėl ieškovo reikalavimus patenkinus visiškai, iš atsakovo priteistina 5 101,00 Lt žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

65Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 57,08 Lt, ir jos taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

67Apeliacinį skundą patenkinti.

68Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą:

69- Pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „PET recycling“, įmonės kodas 301563588, 14 000 Lt paskolos grąžinimą A. V., asmens kodas ( - ) pagal 2010-03-03 kasos išlaidų orderį Nr. 007 ir 156 039,18 paskolos grąžinimą pagal 2010-08-18 kasos išlaidų orderį Nr. 039.

70- Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui – bankrutavusiai UAB „PET recycling“ “, įmonės kodas 301563588, iš atsakovo A. V., asmens kodas ( - ) 170 039,18 Lt.

71- Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „PET recycling“ “, įmonės kodas 301563588, iš atsakovo A. V., asmens kodas ( - ) 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012 m. gegužės 29 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

72Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas ( - ) valstybei 5101,00 Lt žyminio mokesčio ir 57,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „PET recycling“ ir atsakovas A. V. (turėdamas 24,50% UAB... 5. Ieškovas 2009 m. lapkričio 17 d. grąžino atsakovui 99 477,16 Lt sumą, tad... 6. 2010 m. vasario 24 d. ieškovo tuometiniam direktoriui buvo įteiktas atsakovo... 7. 2010 m. kovo 3 d. ieškovas iš kasos sumokėjo atsakovui 14 000 Lt sumą ir... 8. 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovui iš ieškovo kasos papildomai grąžinta... 9. Tokiu būdu, nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio 18 d. atsakovas per... 10. 2011 m. balandžio 7 d. ieškovui iškelta bankroto byla, 2011 m. gegužės 26... 11. Ieškovas 2012 m. gegužės 25 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su... 12. Atsakovas A. V. atsiliepimu į pareikštą ieškinį prašė ieškovo BUAB... 13. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 14. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 15. Teismas nustatė, kad atsakovas A. V. nuo 2009 m. vasario 5 d. buvo UAB „PET... 16. Teismas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 3 d. iki 2010 m. rugpjūčio... 17. Pagal nurodytas ieškinio aplinkybes, atsakingais už galimai nepagrįstos... 18. Ieškovo pateikta išvada dėl bendrovės nemokumo 2008-2009 metų laikotarpiu... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas BUAB „PET recycling“ prašo panaikinti... 21. - Teismas padarė klaidingą išvadą, kad atsakovas nebuvo ieškovo... 22. - Neatskleista civilinės bylos esmė, teismas nepasisakė dėl actio Pauliana... 23. - A. V. nuo 2008 m. vasario 5 d. priklausė 24,50 % įmonės akcijų, nuo 2009... 24. - 2010 m. sausio 1 d. įmonė buvo skolinga atsakovui 385 056,04 Lt sumą. 2010... 25. - ginčijami pinigų išmokėjimo A. V. sandoriai sudaryti 2010 m. kovo 3 d. ir... 26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. V. prašo ieškovo apeliacinį... 27. - pirmosios instancijos teismas nustatė, kad būtent ieškovas buvo atsakovo... 28. - ieškovas neįrodė visų actio Pauliana taikymo sąlygų. Ieškovas... 29. Ieškovas ir atsakovas sudarydami bei vykdydami paskolos sutartis buvo... 30. Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo A. B. prašo ieškovo... 31. - Ieškovo apeliaciniame skunde pateikti argumentai yra prieštaringi, nes... 32. - ieškovas neįrodė actio Pauliana būtinų sąlygų, todėl ieškinys... 33. - bankroto administratorius pažeidė Įmonių bankroto įstatyme (toliau -... 34. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 35. Ieškovo BUAB „PET recycling“ apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus... 36. Dėl bylos nagrinėjimo ribų... 37. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320... 38. Nenustačiusi absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, teisėjų... 39. Dėl faktinių bylos aplinkybių... 40. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas A. V. pagal keturias paskolos... 41. Dėl ieškovo reikalavimo teisės Nagrinėjamuoju atveju kolegijos manymu... 42. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir... 43. 1. Dėl neabejotinos ir galiojančios kreditoriaus reikalavimo teisės Ši... 44. 2. Dėl kreditorių teisių pažeidimo... 45. CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus... 46. Iš byloje esančio paties atsakovo A. V. 2010 m. vasario 23 d. pareiškimo... 47. Kaip jau minėta, iškeldamas bankroto bylą teismas nustatė, jog pagal 2010... 48. Tokia įmonės finansinė padėtis jau iki ginčo sandorių sudarymo gali būti... 49. Sunkią įmonės finansinė būklę bankroto administratorius detalizavo savo... 50. 3. Dėl ieškinio senaties termino ... 51. Ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje... 52. Tretysis asmuo A. B. teigia, jog bankroto administratorius pažeidė LR ĮBĮ... 53. 4. Dėl sandorio privalomumo ... 54. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 55. 5. Dėl šalių sąžiningumo ... 56. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 57. Pačiai UAB „PET recycling“ sandorių sudarymo metu buvo žinoma apie... 58. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad... 59. Dėl restitucijos taikymo.... 60. Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu (CK 6.66... 61. Dėl procesinių palūkanų... 62. CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų... 63. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 64. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 65. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 57,08 Lt, ir... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Apeliacinį skundą patenkinti.... 68. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013-03-15 sprendimą ir priimti naują... 69. - Pripažinti negaliojančiais uždarosios akcinės bendrovės „PET... 70. - Taikyti restituciją ir priteisti ieškovui – bankrutavusiai UAB „PET... 71. - Priteisti bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „PET recycling“... 72. Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas ( - ) valstybei 5101,00 Lt žyminio...