Byla e2-1068-516/2017
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-1161-459/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Jurgio baldai“ ieškinį atsakovams A. J. ir S. J. dėl žalos atlyginimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.
  2. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Jurgio baldai“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų A. J. ir S. J. 55 551,09 Eur žalos atlyginimą.
  3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – už ieškinio sumą areštuoti atsakovams A. J. ir S. J. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai – atsakovų pinigines lėšas. Ieškovė nurodė, kad ieškinio suma fiziniams asmenims yra didelė, o pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškovės reiškiamų reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog jeigu ieškinio suma yra didelė, tai laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas gali lemti realią grėsmę, kad dėl kokių nors atsakovų veiksmų arba neveikimo galimo ieškovei palankaus sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, ieškovės nuomone, tikimybę, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, sustiprina tai, jog ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, todėl šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones reikalauja ir byloje egzistuojantis viešas interesas.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 30 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą ir areštavo, neviršijant bendros 55 551,09 Eur sumos, atsakovams A. J. ir S. J. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o šio nesant ar esant nepakankamai – atsakovų pinigines lėšas atsakovų bankų sąskaitose, uždrausdamas bet kokį areštuoto turto perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei turto vertės sumažinimą, tačiau leisdamas iš areštuoto turto atsiskaityti su ieškove, taip pat leisdamas atsakovams iš areštuotų banko sąskaitų atlikti pinigines operacijas, susijusias su privalomų mokesčių valstybės ir savivaldybės biudžetams, bei kitų privalomųjų mokesčių (komunalinių) mokėjimu.
  2. Teismas, įvertinęs ieškinį ir prie jo pridėtus įrodymus, priėjo išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovas nepateikė išsamių duomenų apie atsakovų finansinę padėtį, tačiau nustatyta, jog atsakovas A. J. yra BUAB „Jurgio baldai“ buvęs direktorius, o S. J. vienintelė minėtos įmonės akcininkė; atsakovas A. J., kaip BUAB „Jurgio baldai“ buvęs direktorius, pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pareiškimą apie tai, jog bendrovė veiklos nevykdo nuo 2011 m. sausio 19 d., o Klaipėdos apygardos teismas patvirtino 58 641,93 Eur ieškovės kreditorių finansinius reikalavimus bei 2014 m. lapkričio 6 d. skyrė 5 000 Lt baudą A. J. už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus bei turtą nevykdymą. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad 2014 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei B. T., tačiau iki šiol antstolei nepavyko rasti nei buvusio vadovo A. J., nei įteikti jam teismo dokumentus.
  4. Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė būtiną laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Teismo įsitikinimu, jis neturi pagrindo daryti išvadą, kad atsakovų finansinės galimybės yra tokios stabilios ir pakankamos, jog paneigtina tikimybė, kad atsakovams gali kilti reali pagunda turimą turtą paslėpti, perleisti ar įkeisti, ar kitaip jį apsunkinti, tokiu būdu vengiant atsiskaityti su ieškove, ypač turint omenyje, jog įsipareigojimų apimtys didelės. Teismo vertinimu, egzistuoja didelė tikimybė, kad būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimybė gali sumažėti, ypač, nesant duomenų apie atsakovų gaunamas pajamas ir turint omenyje, jog atsakovė S. J. jau yra pensinio amžiaus.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7

  1. Atsakovas A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirajame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. 2014 m. liepos 16 d., rugpjūčio 2 d., lapkričio 14 ir 24 dienomis buvo raštu kreiptasi į ieškovės bankroto administratorių, kad šis atvyktų adresu (duomenys neskelbtini), atsiimti UAB „Jurgio baldai“ priklausančio turto ir dokumentų. Tačiau bankroto administratorius neatvyko. Administratorius gauna po 6 000 Lt kas mėnesį ir nesugeba ar nenori atvykti, tyčia siekdamas skirti atsakovui baudą, nes to reikalauja nusikaltėlių grupė, susijusi su ieškovės turto ir dokumentų vagyste.
    2. 2011 m. sausio 19 d. A. Č. ir V. G. susitarę užgrobė visą UAB „Jurgio baldai“ nuosavybę su buhalteriniais dokumentais. Jų pačių iniciatyva ieškovei buvo 6 kartus keliamas bankrotas, vienas bandymas pavyko, o administratorius tyčia neatsiima likusių dokumentų, nes atstovauja nusikaltėlių interesus, kadangi reikia bendrininkams pratempti laiką, siekiant nuslėpti nusikaltimo įrodymus. Dėl ieškovės turto užgrobimo buvo vykdytas ikiteisminis tyrimas Nr. 82-1-0292-11. Bankroto administratorius sąmoningai, tyčiniais veiksmais nesuvaldęs ieškovės turto po vagystės, dabar siekia užvaldyti atsakovo asmeninį turtą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių kilnojamam ir nekilnojamam turtui taikymas yra perdėtas ir apriboja atsakovo teises.
  2. Ieškovė BUAB „Jurgio baldai“, atstovaujama bankroto administratorės UAB „Atenergo“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Nesutiktina su apelianto skundo argumentais, nes ne kartą buvo nuvykta, bet atsakovas slapstydavosi, kad nereikėtų perduoti įmonės dokumentų ir turto. Daug kartų buvo išsiųsti ir pranešimai dėl dokumentų ir turto grąžinimo, o 2014 m. lapkričio 11 d. Klaipėdos apygardos teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas antstolei vykdyti, tačiau iki šios dienos antstolė negali įteikti teismo dokumentų ir atlikti atitinkamus veiksmus. Apeliantas pateikė atskirąjį skundą neįsigilinęs į ieškinio aprašymą, kuriame aiškiai išdėstyta, kokius veiksmus privalo atlikti buvęs įmonės vadovas ir kokių veiksmų jau ėmėsi bankroto administratorė. Tik pateikus civilinį ieškinį, atsakovas pareiškė, kad turi turtą, nors iki šios dienos jo negrąžino administratoriui. Neaišku, ar turtas yra ar iš tikrųjų jo nėra.
    2. Atsakovas, pateikdamas atskirąįj skundą, niekaip nemotyvavo ir nepateikė jokių įrodymų apie jo gerą finansinę būklę, jo finansines galimybes įvykdyti ieškovei palankų sprendimą ir nepaneigė objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nesant įrodymų, kad atsakovui priklausančio turto vertė ir piniginių lėšų suma viršija prašomą priteisti sumą, teigtina, jog apeliantas neeliminavo abejonių dėl jo galimybės vykdyti teismo sprendimą, ieškinio patenkinimo atveju, bei nepaneigė didelės ieškinio sumos prezumpcijos.
    3. Pritaikytos priemonės nepažeidžia teisingumo, ekonomiškumo ir proporcingumo principų, nes taikyti apribojimai yra tokios apimties, kaip ieškinio reikalavimai ir apelianto teisės nėra ribojamos labiau, negu būtina laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti. Be to, teismas nusprendė pirmiausia areštuoti atsakovo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o tik šio nesant ar esant nekankamai ir pinigines lėšas. Atsakovas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad apeliantui taikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų neproporcingos, ar būtų pažeisti teisėti atsakovo lūkesčiai ir interesai.

8Teismas

konstatuoja:

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
  3. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015).
  5. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįrodinėja aplinkybės, kad ieškovės pateikto ieškinio forma ir turinys neatitinka įstatyme keliamų reikalavimų. Savo ruožtu atsakovo atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl neva ieškovės bankroto administratoriaus tyčinio vengimo atgauti įmonės dokumentus ir turtą iš atsakovo bei tyčinio siekio užvaldyti atsakovo turtą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ne tik deklaratyvūs (jokie įrodymai prie atskirojo skundo apskritai nepridėti), bet ir negali būti nagrinėjami laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje, nes yra ginčo iš esmės nagrinėjimo dalykas. Taigi, šiuo metu, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra teisinio ir (ar) faktinio pagrindo pripažinti, kad procesas pagal ieškovės ieškinį pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ir (ar) ieškinys akivaizdžiai negalėtų būti tenkintas. Kaip jau buvo minėta, preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas neturi išsamiai pasisakyti dėl ginčo esmės, nes faktinės bylos aplinkybės, šalių pozicija ginčo klausimu ir jai pagrįsti pateikti įrodymai bus visapusiškai įvertinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėjant iš esmės.
  6. Nėra pagrindo konstatuoti ir antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nebuvimo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas nutartimi pritaiko ieškovo prašytas laikinąsias apsaugos priemones, būtent atsakovas, siekdamas jam pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi teikti įrodymus, pagrindžiančius jo gerą finansinę padėtį ar kitaip paneigiančius antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą (žr., pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-130-943/2017; 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1063-516/2017, kt.). Pirmosios instancijos teismas išsamiai nurodė tikėtiną tikimybę, kad gali kilti grėsmė teismo sprendimo įvykdymo galimumui, pagrindžiančius motyvus, savo ruožtu atsakovas, teigdamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių jo turtui taikymas yra perdėtas ir nepagrįstai apriboja jo teises, nepateikė jokių įrodymų ir argumentų, be jau aptartų deklaratyvių teiginių apie bankroto administratoriaus neva vykdomą kryptingą bandymą užvaldyti atsakovo turtą, galinčių paneigti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos egzistavimą.
  7. Remdamasis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisingą ir teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai