Byla 2A-442-464/2015
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Kazio Kailiūno ir Danutės Milašienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-229-259/2012 pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei draudimo kompanijai „PZU Lietuva“, trečiasis asmuo – S. K., dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje sprendžiamas ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos išmokėtų draudimo išmokų subrogacinio reikalavimo pagrįstumo.

5Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Kauno skyrius kreipėsi į teismą, patikslintame ieškinyje (t. 1, b. l. 109-114) prašydamas priteisti iš atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ 160 942,02 Lt (46 612,03 Eur) žalos atlyginimą. Nurodė, kad dėl 2006-08-04 apdraustiesiems V. S. ir R. K. vykstant į darbą įvykusio nelaimingo atsitikimo (įvykis pripažintas draudžiamuoju), kurio metu V. S. žuvo, o R. K. patyrė sveikatos sužalojimą ir nuo 2006-08-04 iki 2006-09-01 buvo nedarbingas, VSDFV Kauno skyrius išmokėjo V. S. šeimai (vaikams M. S. ir K. S., sutuoktiniui D. S.) 121 200 Lt (35 101,95 Eur) dydžio vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, 7 235,6 Lt (2 095,57 Eur) periodinių draudimo išmokų apdraustajam mirus, 693,20 Lt (200,76 Eur) valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos, 31 411,82 Lt (9 097,49 Eur) valstybinės socialinio draudimo našlaičių pensijos, o R. K. – 401,40 Lt (116,25 Eur) dydžio ligos dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą pašalpą, dėl ko VSDF biudžetas patyrė iš viso 160 942,02 Lt (46 612,03 Eur) žalą. Eismo įvykio kaltininkas S. K. savo civilinę atsakomybę buvo apsidraudęs draudimo bendrovėje UAB „DK „PZU Lietuva“. VSDFV Kauno skyrius pateikė pretenziją dėl VSDF biudžetui padarytos žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise. Atsakovas žalos neatlygino, nors pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2012-10-01 sprendimu (t. 1, b. l. 171-177) ieškinį tenkino ir priteisė iš UAB DK „PZU Lietuva“ VSDFV Kauno skyriui 160 942,02 Lt (46 612,03 Eur) žalos atlyginimą, valstybei – 4 247,57 Lt (1 230,18 Eur) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, įvertinęs ieškovo į bylą patiktus įrodymus, sprendė, kad ieškovas pagrįstai skyrė bei išmokėjo tretiesiems asmenims 160 942,02 Lt (46 612,03 Eur) valstybinio socialinio draudimo išmokų (vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, periodines draudimo išmokos apdraustajam mirus, valstybinės socialinio draudimo našlių ir našlaičių pensijos) dėl V. S. ir R. K. 2006-08-04 vykstant į darbą įvykusio nelaimingo atsitikimo, todėl turi įrodytą teisę reikalauti šių išmokų grąžinimo iš draudimo bendrovės Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 19 straipsnio 10 dalies, CK 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.987 straipsnio pagrindu.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 179-183) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Nors atsakovas neginčijo, kad ieškovas išmokėjo jo nurodomas sumas teisėtai, teismas nepagrįstai suabsoliutino socialinio draudimo įstaigų atgręžtinio reikalavimo teisę. Ieškovo pareikštas subrogacinis reikalavimas gali būti realizuotas įstatymo nustatyta tvarka ir tik tokia apimtimi, kokia jį pareikšti gali nukentėjęs asmuo, kas reiškia, kad subrogacinį reikalavimą pareiškusio asmens teisių apimtis negali viršyti pradinio kreditoriaus teisių. Todėl atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį (jo draudiką) draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja tik ta apimtimi, kuria jos išmoka buvo skirta turtinei žalai atlyginti.

102. VSDFV Kauno skyrius, skirdamas išmokas žuvusios šeimos nariams, jų skyrimo pagrindo ir dydžio nesiejo su faktiškai V. S. gautu darbo užmokesčiu iki įvykio, nustatant vienam išlaikytiniui tenkančią jos pajamų dalį, o ieškovo teiginiai, kad žuvusioji išlaikė visą šeimą, yra pagrįsti vien tik prielaidomis. Ieškovas neįrodė, kad žuvusiosios šeimos turtinė padėtis po įvykio pablogėjo, o socialinio draudimo išmokos grąžino šeimą į padėtį, buvusią iki V. S. žūties.

113. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką kyla iš sudarytos draudimo sutarties bei neanalizavo jo prisiimtų įsipareigojimų ribų. Sutartinė apelianto pareiga yra garantuoti netekto išlaikymo atlyginimą nepilnamečiams vaikams. Tuo tarpu žuvusios V. S. sūnui M. S. 18 metų buvo 2010-12-08, todėl reikalavimas atlyginti nuo šios datos jam išmokėtas socialinio draudimo išmokas yra nepagrįstas.

12Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l. 4-7) prašo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

131. Tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui padarytos turtinės žalos dydžiui arba mažesnė už jį, socialinio draudimo įstaiga turi reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl visos draudimo išmokos.

142. Apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas, skirdamas išmokas V. S. šeimos nariams, išmokų pagrindo ir dydžio nesiejo su faktiškai iki įvykio žuvusiosios gautu darbo užmokesčiu, nepagrįstas. Valstybinio socialinio draudimo išmokos mokamos tik apdraustiems asmenims ir jų šeimos nariams ir jos apskaičiuojamos, atsižvelgiant į apdraustojo draudžiamąsias pajamas. Ieškovui apskaičiuojant vienkartinės draudimo išmokos dydį, buvo remtasi minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris galiojo nelaimingo atsitikimo mėnesį (850 Lt arba 246,18 Eur), įvertinus laikotarpį, kuriuo V. S. būtų galėjusi dirbti iki senatvės pensijos amžiaus. Vien tai, kad M. S. ir K. S. nenurodė paraiškoje, kad buvo mirusiosios išlaikomi, nepaneigia šio fakto, nes tokia V. S., kaip vieno iš tėvų, pareiga yra įtvirtinta įstatyme (CK 3.192 str. 2 d. ir 3 d.). M. S. išmokų gavimo laikotarpiu mokėsi vidurinėje mokykloje, siekė įgyti vidurinį išsilavinimą, taigi ir sulaukęs pilnametystės negalėjo savęs išlaikyti, todėl visos išmokos jam skirtos teisėtai. Tai, kad žuvusioji neišlaikė savo sutuoktinio, nepaneigia fakto, kad D. S. taip pat patyrė turtinę žalą, nes jis neteko galimybės gauti V. S. darbo užmokesčio dydžio pajamų, kurios būtų pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe

153. Atsakovo prašymas atmesti ieškinį visa apimtimi nemotyvuotas. Skunde nenurodyta, kodėl turėtų būti atmesta ieškinio dalis, kuria prašoma atlyginti R. K. dėl draudimo įvykio laikinojo nedarbingumo laikotarpiu negautas pajamas, kurias kompensavo VSDFV Kauno skyrius.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

18Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ši byla jau buvo nagrinėta apeliacine ir kasacine tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo 2014-03-03 nutartimi (t. 2, b. l. 35-42) Kauno apygardos teismo 2012-10-01 sprendimas buvo pakeistas, sumažinant priteistą ieškovui VSDFV Kauno skyriui sumą iki 39 742,02 Lt. Po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties šioje byloje priėmimo (t. 2, b. l. 76-89), dalis pirmosios instancijos teismo 2014-03-03 įsiteisėjusio sprendimo liko nepakeista, o ginčas liko neišspręstas tik dėl to, ar socialinio draudimo įstaigos išmokėta 121 200 Lt (35 101,95 Eur) dydžio vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus visa apimtimi (ar kuria nors jos dalimi) atliko žalos atlyginimo (nuostolių kompensavimo) funkciją ir ar šioje konkrečioje situacijoje susiklostė teisinės prielaidos jos reikalauti iš atsakingo už tokias pasekmes asmens draudiko. Apeliantas teigia, kad ieškovas neįrodė tokios vienkartinės draudimo išmokos paskirties, t. y. žuvusiosios V. S. šeimos narių grąžinimo į turtinę padėtį, buvusią iki eismo įvykio, todėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog apeliantas turi sumokėti nurodytą sumą ieškovui, kadangi byloje esantys duomenys neleido pirmosios instancijos teismui pripažinti žuvusiosios šeimos narių išlaikymo, nei žalos jiems padarymo negautų pajamų forma faktų.

19Dėl socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės

20Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių, įvardijamų ieškovo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje, ieškovui (socialinio draudimo įstaigai) atsirado įstatyminė pareiga sumokėti apdraustosios V. S. šeimos nariams (vaikams M. S., K. S. ir sutuoktiniui D. S.) dėl draudžiamojo įvykio pagal NADPLSDĮ suformuluotus kriterijus apskaičiuotą vienkartinę socialinio draudimo išmoką – 2006-12-12 buvo sumokėta iš viso 121 200 Lt (35 101,95 Eur) (t. 1, b. l. 20-24, 47, 51, 55). Savo reikalavimo teisę apeliantui (draudimo bendrovei) ieškovas grindė NADPLSDĮ 31 straipsnio, TVPCAPD 19 straipsnio 10 dalies, CK 290 straipsnio 3 dalies nuostatomis. Nurodytos teisės normos numato VSDFV atgręžtinio reikalavimo, teismų suformuotoje praktikoje aiškinamo kaip subrogacija, teisę iš žalą padariusio asmens arba jo draudiko reikalauti socialinio draudimo išmokų, kurios buvo sumokėtos dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, grąžinimo. Šių teisės normų aiškinimo klausimu kasacinis teismas savo praktikoje jau yra pasisakęs, kad kai socialinio draudimo įstaiga išmoka žalą patyrusiam asmeniui socialines draudimo išmokas ir pareiškia reikalavimą jas grąžinti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui, tarp socialinio draudimo įstaigos, draudiko ir žalą padariusio asmens susiklosto trišaliai draudimo teisiniai santykiai, kuriems taikytinos draudimo sutarties nuostatos ir draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-23 nutartis c. b. Nr. 3K-7-368/2012; 2012-10-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-70/2012).

21Vertinant, kurias sumokėtas dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo arba dėl jo gyvybės atėmimo socialinio draudimo išmokas subrogacijos pagrindu galima išsireikalauti iš atsakingo dėl tokių pasekmių atsiradimo asmens draudiko, sistemiškai išanalizuotinas žalos atlyginimo instituto teisinis reglamentavimas. Juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala, įstatymų nustatyta tvarka privalo tą žalą atlyginti. Pirmiau nurodyta, kad tokią pareigą turi ir atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikas, jeigu žala padaryta kaltais jo draudėjo veiksmais. Draudiko atsakomybė ribojama jo prisiimama draudimo rizika (draudimo išmokų sumų viršutine riba), taip pat bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais, be to, ji negali būti didesnė, nei paties atsakingo už žalą asmens atsakomybė (CK 6.254 str.). Žalos atlyginimo teisiniuose santykiuose sąvoka „įstatymų nustatyta tvarka“ reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju privalu nustatyti visas sąlygas asmens deliktinei atsakomybei, atitinkamai ir jo draudiko sutartinei atsakomybei, taikyti. Turi būti identifikuojamas ne tik asmens veiksmų neteisėtumas, jo kaltė ir priežastinis ryšis tarp veiksmų ir atsiradusių padarinių, bet ir dar vienas svarbus elementas civilinei atsakomybei taikyti – žalos (nuostolių) padarymas bei jų dydis (CK 6.249 str.).

22Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą arba sužalojimą, turėtas išlaidas (tiesioginius nuostolius), taip pat negautas pajamas, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal NADPLSDĮ 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio teisės akto nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Be periodinių išmokų (NADPLSDĮ 26 str.), apdraustajam mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, jo šeimai išmokama vienkartinė draudimo išmoka, lygi 100 dydžių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba ūmios profesinės ligos mėnesį (NADPLSDĮ 27 str. 1 d.). Konstitucinio Teismo 2012-04-18 nutarime, aktualiame nagrinėjamam klausimui išspręsti, konstatuota, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos išmokos, mokamos apdraustajam ar jo šeimos nariams apdraustojo sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos pašalpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija, vienkartinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, periodinė draudimo išmoka apdraustajam mirus dėl draudiminio įvykio, ligos pašalpa, našlaičių pensija (4.8. p.). Konstitucinio Teismo nutarime yra pasakyta, kad asmenims išmokėtos socialinio draudimo išmokos gali būti įskaičiuojamos į žalos atlyginimą, vadinasi, ir išreikalautos iš kaltųjų asmenų išmokėjusios jas institucijos naudai, jeigu tam būtų nustatytos sąlygos. Apie pagal NADPLSDĮ mokamų draudimo išmokų kompensacinę paskirtį (kompensuoti dėl nelaimingo atsitikimo prarastas pajamas) jau ne kartą buvo pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-10 nutartis c. b. Nr. 3K-3-130/2014, 2014-03-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-93/2014), įskaitytinai ir nagrinėjamoje byloje priimtoje kasacinio teismo nutartyje. Kai tiesiogiai įstatyme periodinės ar vienkartinės išmokos įvardijamos kompensuojančiomis, klausimų, kad jos patenka į CK 6.249 straipsnio 1 dalies reguliavimo sferą, nekyla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-571/2007).

23Apibendrindama Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus bei ankstesnę kasacinio teismo praktiką, o taip pat ir nagrinėjamoje byloje 2015-01-09 priimtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties (t. 2, b. l. 76-89) išaiškinimus, kad pagal NADPLSDĮ mokamos draudimo išmokos, įskaitant ir M. S., K. S., D. S. išmokėtą vienkartinę socialinio draudimo išmoką, įstatymų leidėjo laikomos kompensuojančiomis negautas pajamas ir kad jos yra vienas iš CK 6.249 straipsnio 1 dalyje išvardintų žalos elementų, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas, priešingai nei tvirtina savo apeliaciniame skunde apeliantas, turi reikalavimo teisę pagal CK 6.290 straipsnio nuostatas į minėtos išmokos (ar jos dalies) susigrąžinimą tiek iš kaltojo asmens, tiek ir iš jo draudiko (dėl teisinio santykio specifikos – pirmiau iš jo draudiko). Skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime šiuo aspektu padaryta išvada teisinga, todėl su jos kritika susiję apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

24Kita vertus, aptariamų socialinių išmokų išreikalavimo galimybė pirmiausiai sietina su faktinės aplinkybės, kuri konkrečiai draudimo išmokos dalis ar ji visa atlieka būtent nuostolius kompensuojančią funkciją, nustatymu. Jeigu apdrausto darbuotojo šeimai dėl jo žūties išmokėta draudimo išmoka viršija šeimai padarytos žalos dydį, tai socialinio draudimo įstaiga gali reikalauti iš kalto dėl žalos padarymo asmens tik tokios draudimo išmokos dalies, kuria atlyginta žala, nes trečiasis asmuo, kuriam pereina reikalavimo teisė, negali įgyti daugiau teisių, negu jų turėjo pradinis kreditorius (CK 6.113 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-552/2014). Kasacinio teismo 2015-01-09 nutartyje, priimtoje šioje byloje, išaiškinta, jog ir ieškovo pozicija, kad pagal NADPLSDĮ išmokėtų išmokų dydis nekvestionuotinas ir atgręžtiniai reikalavimai turi būti tenkinami visa apimtimi, neatitinka konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos. Tai suponuoja būtinybę nagrinėjamoje byloje sprendžiant klausimą dėl žalą padariusio asmens ar jo draudiko regresinės prievolės socialinio draudimo įstaigai nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu apdrausto asmens gyvybės atėmimo atveju apimties, nustatyti žuvusiosios šeimos narių patirtos žalos dydį.

25Dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui

26Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas reikalavimą dėl vienkartinės draudimo išmokos kompensavimo grindė duomenimis apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas (t. 1, b. l. 20-26, 28-39, 45, 47-57), kurie kasacinio teismo praktikoje vertintini kaip įrodymai, patvirtinantys nukentėjusiojo asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-134/2013). Tuo tarpu apeliantas (draudikas) atsiliepime į patikslintą ieškinį, kaip vėliau ir apeliaciniame skunde, nurodo, kad jis neturi pagrindo atlyginti visas žuvusiosios šeimos nariams skirtas socialinio draudimo išmokas, kadangi jų skyrimo pagrindas ir dydis nesusietas su faktiškai V. S. iki įvykio gautu darbo užmokesčiu, nustatant vienam išlaikytiniui tenkančią jos pajamų dalį (t. 1, b. l. 140-144). Žuvusios darbo užmokesčio dalies, tenkančios išlaikytiniams, dydžio nustatymo tikslingumo klausimas ieškovo atstovės buvo keliamas ir bylą nagrinėjant iš esmės 2012-09-10 teismo posėdyje, pažymint, kad ieškovas turėtų pateikti rašytinius įrodymus, iš kurių būtų matyti, kiek žuvusioji uždirbo (t. 1, b. l. 168-169). Iš bylos medžiagoje užfiksuotų duomenų bei skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių apskritai netyrė ir nevertino, nors jos yra teisiškai reikšmingos nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl žuvusiosios šeimos narių negautų pajamų dydžio, juolab kad ieškovo skirtos išmokos apskaičiuojamos atsižvelgiant į valstybės nustatytą dydį, taikytiną visiems draudžiamųjų pajamų turintiems asmenims (t. 1, b. l. 23, 169). Ieškovo argumentai, kuriais įrodinėjama, jog dirbdama iki 65 metų, V. S. galėjo uždirbti didesnę sumą, nei buvo išmokėta vienkartinė draudimo išmoka (t. 2, b. l. 7), neparemti objektyviais šiuo konkrečiu atveju aktualiais duomenimis. Tam tikru metu galiojusios minimalios mėnesinės algos dydis, byloje nesant duomenų apie V. S. darbinės ar kitokios veiklos, iš kurios ji gaudavo pajamų, apimtį ir sąlygas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad būtent tokio dydžio darbo užmokestis jai ir buvo mokamas. Tokiu būdu objektyvių įrodymų apie realiai žuvusiosios ir atitinkamai jos išlaikomų šeimos narių iki draudiminio įvykio gautas pajamas byloje nesama, nors tokie duomenys, remiantis šioje byloje priimta kasacinio teismo 2015-01-09 nutartimi, yra reikalingi nustatant žuvusiosios šeimos narių negautas pajamas. Šiame kontekste pažymėtina, kad duomenų apie žuvusiosios gautą darbo užmokestį reikšmingumą, nustatant jos sutuoktinio D. S. patirtos turtinės žalos dydį, patvirtina ir paties ieškovo atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundą argumentai, jog „V. S. žuvus, jos sutuoktinis neteko galimybės gauti jos darbo užmokesčio dydžio pajamų, kurios būtų pripažįstamos bendrąją jungtine nuosavybe“ (t. 2, b. l. 6).

27Teisėjų kolegija sutinka ir su apelianto skundo argumentu, kad byloje svarbu išsiaiškinti ir kitas faktines aplinkybes, teisiškai reikšmingas siekiant nustatyti sutuoktinių tarpusavio išlaikymo santykius ir tai, kokio dydžio pajamas (išlaikymą) V. S. šeimos nariai galėjo gauti iš žuvusiosios iki jos mirties. Iš VSDFV Kauno skyriui 2006-09-27 pateikto D. S. prašymo skirti vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam mirus turinio matyti, kad pastarasis prašymo padavimo metu dirbo ir nebuvo mirusiosios išlaikomas (t. 1, b. l. 19). Tuo tarpu ieškovo atstovė 2012-09-10 teismo posėdyje teigė, jog žuvusioji išlaikė šeimą, t. y. nepilnamečius vaikus ir vyrą, kuris gaudavo invalidumo pensiją (t. 1, b. l. 167), kas suponuoja prielaidą apie išlaikymo jam reikalingumą. Į bylą nepateikta duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių nurodytas aplinkybes. Jų pagrįstumo nenustatinėjo ir pirmosios instancijos teismas, tokiu būdu palikdamas nepašalintą galimą bylos įrodymų prieštaringumą.

28Atsižvelgiant į kasacinio teismo 2015-01-09 nutarties, priimtos šioje byloje, privalomus nurodymus (t. 3, b. l. 87; CPK 362 str. 2 d.), nustatant žalos negautų pajamų forma dydį reikalinga išsiaiškinti ir trečiojo asmens S. K. atžvilgiu Jonavos rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-559/2009 nustatytą aplinkybę, jog apeliantas (draudikas) išmokėjo D. S. 8 271 Lt (2 395,45 Eur) sumą (2009-06-08 teismo nuosprendis b. b. Nr. 1-11-559/2009, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), t. y. kas šią sumą sudarė, kokios pobūdžio išlaidos ja buvo kompensuotos, apie kokio pobūdžio turtinę žalą D. S. kalbėjo baudžiamojoje byloje teigdamas, kad žalą padariusio asmens draudikas atlygino jam turtinę žalą, išreikalaujant ir išmokėtą sumą patvirtinančius įrodymus. Bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys rodo, kad tiek šalims, tiek pirmosios instancijos teismui buvo žinoma apie minėto teismo nuosprendžio priėmimą iki išnagrinėjant civilinę bylą iš esmės (šią aplinkybę nurodė ieškovas, pateikdamas dubliką, kuriame prašė stabdyti bylą iki nuosprendis įsiteisės (t. 1, b. l. 80-81), tačiau jame nustatyti duomenys, kurių reikšmingumą šiai bylai pažymi kasacinis teismas, nebuvo tiriami ir vertinami.

29Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovo reikalavimo, įskaitant ir jo dalies dėl 121 200 Lt vienkartinės draudimo išmokos kompensavimo, pagrįstumo klausimą, nenustatinėjo, kokia žuvusiosios V. S. visų pajamų dalis realiai atitekdavo jos šeimos nariams (vaikams, sutuoktiniui), kokia tikėtina jos gyvenimo trukmė (teismų praktikoje jau įtvirtintas žalos dydžio apskaičiavimo kriterijus), kuri lemtų skiriamų šeimos nariams pajamų trukmę, nepasiūkė šalims teikti šiam klausimui išspręsti reikalingų faktinių duomenų, netyrė, kokia žala buvo atlyginta baudžiamosios bylos procese ir ar ji gali būti įskaitoma mažinant šioje byloje priteisiamą žalai atlyginti sumą, ir visapusiškai tokių duomenų neišnagrinėjo. Tai reiškia, kad bylą nagrinėjant pirmąją instancija iš esmės nenustatytas apeliacinėje instancijoje atliktino pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo objektas, t. y. nebuvo nustatyti ir įvertinti visi aptariamo ieškinio reikalavimo (dėl vienkartinės draudimo išmokos kompensavimo) išsprendimui reikšmingi faktiniai bei teisiniai aspektai. Jų nustatinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų bylos nagrinėjimą iš esmės naujais aspektais, kurie nebuvo nustatyti ir įvertinti pirmosios instancijos teisme, o tai neatitiktų apeliacijos esmės ir tikslų, apribotų šalių teisė į apeliaciją (šalis, nesutikdama su teismo išvadomis, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka).

30Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas socialinio draudimo įstaigai atlygintinos žalos, patirtos dėl 121 200 Lt (35 101,95 Eur) vienkartinės draudimo išmokos sumokėjimo žuvusiosios šeimos nariams, nustatymo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.). Bylą perduoto ginčo dalyje nagrinėjant iš naujo, turi būti aiškinamos ir svarstomos pirmiau nutartyje nurodytos bei, reikalui esant, kitos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, atsižvelgiant į teismų praktikoje suformuotus bei kitus konkrečiu atveju galimai aktualius nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus, įvertinant juos teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-12 nutartis c. b. Nr. 3K-3-552/2014). Pažymėtina, kad nustatinėjant draudiko prievolės atlyginti socialinio draudimo įstaigai padarytą žalą apimtį, turi būti įvertintos ir TPVCAPDĮ nuostatos, reglamentuojančios draudimo kompanijos privalomos mokėti draudimo išmokos dydį, taip pat kasacinio teismo išaiškinimai dėl šio įstatymo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-564/2014).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų

32Teisėjų kolegijai nusprendus, kad ši bylos dalis grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, šalių bei valstybės patirtų byloje, apeliacinės instancijos teismas neskirsto, kadangi konkrečios žalos dydžio nustatymas gali lemti poreikį taikyti proporcingumo taisykles, nustatytas CPK 93 ir 98 straipsniuose.

33Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

34Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus reikalavimas priteisti 121 200 Lt (35 101,95 Eur) vienkartinės draudimo išmokos apdraustajam mirus bei išspręsti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims ir valstybei klausimai, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje sprendžiamas ginčas dėl socialinio draudimo įstaigos išmokėtų... 5. Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2012-10-01 sprendimu (t. 1, b. l. 171-177) ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniame skunde (t. 1, b. l. 179-183)... 10. 2. VSDFV Kauno skyrius, skirdamas išmokas žuvusios šeimos nariams, jų... 11. 3. Teismas nepagrįstai nevertino aplinkybės, kad draudiko pareiga išmokėti... 12. Ieškovas VSDFV Kauno skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą (t. 2, b. l.... 13. 1. Tais atvejais, kai draudimo išmoka yra lygi nukentėjusiam asmeniui... 14. 2. Apeliacinio skundo teiginys, kad ieškovas, skirdamas išmokas V. S. šeimos... 15. 3. Atsakovo prašymas atmesti ieškinį visa apimtimi nemotyvuotas. Skunde... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 18. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad ši byla jau buvo nagrinėta apeliacine ir... 19. Dėl socialinio draudimo įstaigos reikalavimo teisės... 20. Kaip matyti iš ieškinio reikalavimo faktinį pagrindą sudarančių... 21. Vertinant, kurias sumokėtas dėl fizinio asmens sveikatos sužalojimo arba... 22. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žalos sąvoka apima asmens turto netekimą... 23. Apibendrindama Konstitucinio Teismo nutarimo išaiškinimus bei ankstesnę... 24. Kita vertus, aptariamų socialinių išmokų išreikalavimo galimybė... 25. Dėl bylos grąžinimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui ... 26. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas reikalavimą dėl vienkartinės draudimo... 27. Teisėjų kolegija sutinka ir su apelianto skundo argumentu, kad byloje svarbu... 28. Atsižvelgiant į kasacinio teismo 2015-01-09 nutarties, priimtos šioje... 29. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad... 30. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas socialinio draudimo... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 32. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad ši bylos dalis grąžintina pirmosios... 33. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 34. Kauno apygardos teismo 2012 m. spalio 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas...