Byla e2A-197-730/2017
Dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Giedrės Seselskytės,

2sekretoriaujant Rasai Laurinėnienei,

3dalyvaujant atsakovui ir trečiojo asmens UAB „MTD vakarai“ atstovui Š. Š.,

4teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ergo Insurance SE, veikiančios per Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui Š. Š., tretiesiems asmenims N. R., I. R., UAB „Danės būstas“, UAB „MTD vakarai“ dėl nuostolių atlyginimo subrogacijos tvarka.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6I. Ginčo esmė

7

  1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo Š. Š. 899,51 EUR nuostolių atlyginimą subrogacijos tvarka, 5 procentų procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad pagal ieškovės ir draudėjos I. R. 2014-11-10 sudarytą įmonių turto draudimo sutartį buvo apdraustos patalpos, esančios ( - ). Dėl atsakovui Š. Š. nuosavybės teise priklausančiame bute ( - ), 2015-06-12 įvykusios vandentiekio avarijos buvo sugadintas apdraustas turtas. Draudėjai buvo išmokėta 899,51 EUR draudimo išmoka dėl vandentiekio avarijos patirtai žalai atlyginti. Netinkamai turtą eksploatavęs turto savininkas turi atlyginti nuostolius draudikui.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9

  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-09-28 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 11,28 EUR pašto išlaidų valstybei.
  2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje pateikti defektinis aktas, jį sudarant draudiko darytos fotonuotraukos bei trečiųjų asmenų pateikta filmuota medžiaga patvirtina, kad tretiesiems asmenims N. R. ir I. R. priklausančiose patalpose – mados namuose ( - ), iš lubų per šviestuvo angą lašėjo vanduo. Pranešime apie draudžiamąjį įvykį ir defektiniame akte nurodyta įvykio data 2015-06-12. Ieškinyje, draudiko 2015-08-26 pranešime draudėjui apie apskaičiuotą ir išmokamą draudimo išmoką bei trečiųjų asmenų atsiliepime nurodyta įvykio data 2015-06-15. Apie įvykį namą administruojančiai bendrovei, vandens tiekėjui ir jokioms avarinėms tarnyboms nepranešta. Įvykis kaip vandentiekio avarija jokiais objektyviais veiksmais ir dokumentais neužfiksuotas. Tuo tarpu pagal Įmonių turto draudimo taisykles, kurios sudaro draudimo sutarties pagrindą, atsitikus draudžiamajam įvykiui draudėjas, be kita ko, privalo per 1 parą po draudžiamojo įvykio arba po to, kai sužinojo apie atsitikusį draudžiamąjį įvykį, bet ne vėliau kaip pirmą darbo dieną po draudžiamojo įvykio pranešti apie įvykį draudikui žodžiu, nurodydamas visas žinomas įvykio aplinkybes; atsižvelgiant į žalos pobūdį, apie įvykį nedelsiant informuoti kompetentingas institucijas – avarinę tarnybą, pastatą administruojančią įmonę ir panašiai. Trečiojo asmens N. R. paaiškinimais, jis, nurodydamas įvykio aplinkybes draudiko atstovui, įvykį įvardijo kaip vandentiekio avariją pagal savo supratimą. Jo pateiktame vaizdo įraše užfiksuoto vandens lašėjimo (nutekėjimo) objektyviai, nesant atsakingų ir kompetentingų institucijų fakto konstatavimo, laikyti ir įvardyti vandentiekio avarija negalima. Defektiniame akte įvykio aplinkybės nurodytos remiantis tik trečiojo asmens N. R. subjektyviais paaiškinimais, visiškai netyrus žalos atsiradimo aplinkybių. Atsakovas bute, iš kurio, kaip teigiama, nutekėjo ir lašėjo vanduo, negyvena, tai patvirtina ir duomenys apie atsakovo bute sunaudojamą nedidelį vandens kiekį. Nei aplietų patalpų savininkai, nei draudiko atstovas į atsakovui priklausantį butą nėjo, nesitarė dėl atsakovui priklausančio buto apžiūrėjimo ir net nedėjo jokių realių pastangų į jį patekti. Taigi realiai nebuvo vertinta, iš kur lašėjo vanduo. Jokių objektyvių duomenų, kad vanduo lašėjo būtent iš atsakovo buto, nėra. Vanduo tekėjo, kaip matyti iš fotonuotraukų, patalpos dalyje, esančioje šalia itin prastos būklės namo fasado. Labiausiai tikėtina, kad vanduo galėjo tekėti būtent dėl bendros blogos namo būklės, prasiskverbus lietaus vandeniui. Virš I. R. ir N. R. priklausančių patalpų, kuriose lašėjo vanduo, yra ir kitiems asmenims priklausantys butai su sanitariniais mazgais. Nepaneigta tikimybė, kad vanduo galėjo nutekėti ne iš atsakovo, bet iš kitiems asmenims priklausančių butų. Taigi byloje esantys ir teismo posėdyje ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) – kad iš jo buto nutekėjo vanduo. Defektiniame akte nurodyta, kad reikalingas 25,8 kv. m lubų remontas ir pagal atliktų darbų aktą buvo remontuota 25 kv. m lubų. Iš byloje esančių fotonuotraukų, filmuotos medžiagos matyti, kad vanduo lašėjo per šviestuvo angą, dėl vandens lubos buvo sudrėkusios nedideliame, pagal draudiko pateiktas fotonuotraukas ir trečiojo asmens 2016-09-08 teismo posėdyje pateiktą patalpų planą – ne didesniame nei 6–8 kv. m plote, todėl teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2016-09-28 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, priimdamas sprendimą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos tokiose bylose. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, jog iš jam nuosavybės teise priklausančio buto pratekėjo vanduo. Tai, kad vanduo tekėjo iš atsakovo buto, patvirtina byloje pateiktas pastato planas, iš kurio matyti, jog atsakovo butas yra virš draudėjo buto, todėl vandens pratekėjimo iš kito objekto negalėjo būti.
    2. Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio. Ieškovė pateikė teismui žalos dydį pagrindžiančius įrodymus – lokalinę sąmatą, atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą.
  2. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
  3. Teismo posėdyje apeliacinės instancijos teisme atsakovas bei trečiojo asmens UAB „MTD vakarai“ atstovas Š. Š. su apeliaciniu skundu nesutiko, laikėsi pozicijos, jog vanduo iš atsakovui priklausančio buto pratekėti negalėjo. Teigia, kad vanduo galimai pratekėjo iš kaimyninio buto Nr. ( - ), kadangi atsakovo bute esantys sanitariniai mazgai yra šalia kaimynams priklausančio buto sanitarinių mazgų. Atsakovas kaip žalą padariusio įvykio priežastį nurodė ir tai, kad ginčo pastatas yra avarinės būklės, nesandarus, todėl vanduo galėjo pratekėti dėl kitų priežasčių. Neginčijo, jog atsakovo butas yra virš aplieto buto.

12Teisėjų kolegija

konstatuoja:

13IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

14

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
  2. Ginčas šioje byloje kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės reikalavimas atlyginti nuostolius subrogacijos tvarka.
  3. CK 6.1015 straipsnyje reglamentuojama subrogacija kaip draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimas draudikui. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad draudikui, kuris išmoka draudimo išmoką draudėjui ar naudos gavėjui, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Įvykus draudžiamajam įvykiui, subrogacijos pagal CK 6.1015 straipsnį pagrindu vietoj draudėjo į tą patį, jau egzistuojantį ir nepasibaigusį prievolinį santykį įstoja draudimo išmoką išmokėjęs draudikas, perimdamas draudėjo reikalavimo teisę į atsakingą asmenį.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Ergo Insurance SE, Lietuvoje veikianti per filialą, ir draudėja I. R. 2010-01-20 sudarė įmonių turto draudimo sutartį, draudimo liudijimo Nr. 310-004152, kuria nuo 2010-01-20 iki 2020-01-18 apdrausta negyvenamoji patalpa – modelių namai-studija, esanti ( - ), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausanti I. R. ir N. R.. N. R. 2015-06-16 pranešimu informavo draudiką apie draudžiamąjį įvykį nurodydamas, kad 2016-06-12 darbo metu pastebėjo iš lubų per šviestuvus besiveržiantį vandenį, vanduo bėgo stipria srove. 2015-06-16 draudiko atstovo – eksperto sudarytame defektiniame akte nurodyta, kad aplietos grožio salono patalpų lubos – dažytas gipso kartonas, reikalingas lubų perdažymas – 25,8 kv. m; reikalingas dalies gipso kartono pakeitimas – apie 9 kv. m; aplink visas lubas yra sumontuoti lubų apvadai. MB „Greitasukis“ 2015-08-19 sudarė atliktų darbų aktą bei išrašė PVM sąskaitą faktūrą GR Nr. 2015-18 I. R. 1015,36 EUR sumai už lubų remonto darbus apdraustame objekte – mados namuose. Ieškovė 2015-08-27, atskaičiusi 115,85 EUR frančizę, išmokėjo 899,51 EUR draudimo išmoką pagal I. R. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, pinigus pervesdama MB „Greitasukis“.
  5. Apeliacinis skundas iš esmės motyvuojamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos tokiose bylose, konstatuodamas, jog ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų, tai yra jog iš atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto nutekėjo vanduo. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu.
  6. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų), yra išaiškinta, kad yra būtina nustatyti tris civilinės atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Asmens neteisėti veiksmai tokiu atveju turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014). Žalą padariusio įvykio priežastį privalo įrodyti patalpos savininkas (valdytojas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014).
  7. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo paskirta teismo ekspertizė dėl vandens nutekėjimo vietos ir priežasčių nustatymo, todėl apeliacinės instancijos teismas gali patikrinti skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik remdamasis byloje esančiais šalių pateiktais įrodymais.
  8. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010).
  9. Ieškovė teigė, jog patalpos, esančios ( - ), aplietos iš buto, esančio ( - ). Aplinkybę, jog vanduo tekėjo iš atsakovui priklausančių patalpų, ieškovė įrodinėjo trečiojo asmens N. R. 2015-06-16 pranešime apie žalą nurodytomis aplinkybėmis: „2015-06-12 darbo metu pastebėjome iš lubų per šviestuvus besiveržiantį vandenį. Žala įvyko dėl vandentiekio avarijos aukščiau esančiame bute“, fotonuotraukomis. Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir 2015-06-16 ieškovės defektiniame akte.
  10. Iš byloje pateiktų pastato, esančio ( - ), pirmo ir antro aukšto planų, atsakovo teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teisme pateiktų paaiškinimų, nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklausantis butas, esantis ( - ), yra virš tretiesiems asmenims Ingridai ir N. R. nuosavybės teise priklausančių patalpų, kurios buvo aplietos. Ginčo nėra, jog minėtuose pastato planuose pažymėta vandens pratekėjimo vieta pirmajame pastato aukšte (trečiųjų asmenų patalpose) yra po atsakovui priklausančiomis gyvenamosiomis patalpomis.
  11. Atsakovas nesutinka, jog vanduo galėjo pratekėti iš jam nuosavybės teise priklausančių patalpų, pateikė fotonuotraukas, įrodančias, jog jam priklausantis butas yra tvarkingas, suremontuotas ir prižiūrėtas, tačiau šie įrodymai niekaip neįrodo, jog vanduo negalėjo išsilieti iš jo buto, kadangi įrodymų, jog atsakovo bute esantys sanitariniai mazgai, santechnika yra tvarkingi, nepateikta. Atsakovas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme teigė, jog vanduo galbūt pratekėjo iš kaimyninio buto Nr. ( - ), kadangi atsakovo bute esantys sanitariniai mazgai yra šalia kaimynams priklausančio buto sanitarinių mazgų. Tačiau šie atsakovo argumentai tik prielaidos, kadangi įrodymų, kurie pagrįstų, jog kaimyniniame bute Nr. ( - ) buvo vandens išsiliejimo šaltinis, į bylą nepateikė (CPK 178 straipsnis). Be to, teisėjų kolegija, vadovaudamasi pastato, esančio ( - ), antro aukšto planu, nemato pagrindo sutikti su atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi kaimyninis butas Nr. ( - ) yra gerokai nutolęs nuo planuose pažymėtos vandens išsiliejimo vietos, todėl labiau tikėtina, jog vandens išsiliejimo šaltinis yra atsakovo patalpose, o ne bute Nr. ( - ). Atsakovas kaip žalą padariusio įvykio priežastį nurodė ir tai, kad ginčo pastatas yra avarinės būklės, nesandarus, todėl vanduo galėjo pratekėti dėl kitų priežasčių. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog ginčo pastate 2014 ir 2015 metais trečiasis asmuo UAB „Danės būstas“ atliko statinio apžiūrą ir surašė statinio apžiūros aktus. Minėtų aktų pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė faktines aplinkybes, jog abiem aktais konstatuota, kad namo ( - ), stogo danga, lietaus nuleidimo sistema yra blogos būklės, stogas nesandarus; vamzdynai įrengti seniai, rekomenduojama metalines jų dalis dažyti apsaugant nuo korozijos; cokolinė namo dalis blogos būklės; pastato laiptinės blogos būklės, laiptinių langai nesandarūs; fasado sienų būklė bloga, dalis tinko atšokusi, sienos sutrūkinėjusios, ties lietvamzdžiais sienos drėgnos, drėgmė patenka į namo konstrukcijas ir skverbiasi į pastato gyvenamąsias patalpas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog tikėtina, kad trečiųjų asmenų patalpos buvo aplietos dėl bendros blogos namo būklės, prasiskverbus lietaus vandeniui. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nemato pagrindo sutikti, kadangi įrodymų, kurie pagrįstų, jog apliejimas įvyko dėl namo konstrukcijų nusidėvėjimo, byloje nėra. Be to, trečiasis asmuo UAB „Danės būstas“ atsiliepime į ieškinį bei atsakyme į atsakovo prašymą nurodė, kad atliekant namo nuolatinę techninę priežiūrą nebuvo pastebėta jokių namo bendrojo naudojimo įrangos defektų. Šias aplinkybes patvirtina į bylą pateikta ginčo pastato techninės apžiūros žurnalo išrašo kopija, todėl sutiktina su apeliante, jog šie įrodymai patvirtina, jog ištekėjimo iš bendrojo naudojimo inžinerinės sistemos nebuvo. Pirmosios instancijos teismas nustatė faktinę aplinkybę, jog atsakovas faktiškai bute, esančiame ( - ), negyvena, nuo 2014-01-17 yra deklaravęs gyvenamąją vietą ( - ), iš Registrų centro pažymos nustatyta, kad minėtas butas išnuomotas UAB „MTD vakarai“. Tačiau byloje esantys įrodymai apie sumokėtus komunalinius mokesčius patvirtina, jog 2015 metų birželio mėnesį suvartota 2 kub. m vandens, teisėjų kolegija sutinka su apeliante, jog toks vandens kiekis yra pakankamas apačioje esančioms patalpoms aplieti.
  12. Kadangi atsakovas neįrodė ir byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, jog apliejimo šaltinis galėjo būti namo ( - ), kitose patalpose ir kad dėl užliejimo yra atsakingi kiti neteisėtus veiksmus atlikę asmenys, įvertinus visas anksčiau nurodytas faktines aplinkybes, vadovaujantis formuojama teismų praktika, darytina išvada, kad į patalpas, esančias adresu ( - ), vanduo atitekėjo iš atsakovui priklausančio aukščiau esančio buto, adresu ( - ). Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas netinkamai rūpinosi ir prižiūrėjo bute Nr. ( - ) esantį vandentiekį, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nenustatyta civilinei atsakomybei kilti būtina sąlyga – atsakovo neteisėti veiksmai.
  13. Apeliaciniame skunde apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio.
  14. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Tai reiškia, kad spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti tikrąjį žalos dydį, nes kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita.
  15. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo 2015-08-19 atliktų darbų aktu, PVM sąskaita faktūra, iš kurios matyti, kad atlikti remonto darbai kainavo 1015,36 EUR, 2015-08-27 mokėjimo nurodymu Nr. HAN-134227, iš kurio matyti, kad ieškovė sumokėjo MB „Greitasukis“ 899,51 EUR už atliktus darbus, lokaline sąmata, 2015-06-16 defektiniu aktu, iš kurio nustatyta, kad aplietos grožio salono patalpų lubos – dažytas gipso kartonas, reikalingas lubų perdažymas – 25,8 kv. m; reikalingas dalies gipso kartono pakeitimas – apie 9 kv. m; aplink visas lubas yra sumontuoti lubų apvadai.
  16. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, pagal draudiko pateiktas fotonuotraukas ir trečiojo asmens pateiktą patalpų planą, vanduo pasklido ne didesniame nei 6–8 kv. m plote, todėl tai neleidžia daryti išvados, kad galėjo būti sugadintas toks didelis lubų plotas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, kadangi teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ieškovės pateiktuose dokumentuose nurodytais duomenis apie aplietų lubų plotą. Be to, nei lokalinėje sąmatoje, nei atliktų darbų akte, nei defektiniame akte nurodytų darbų ir sugadinimų apimtis nėra nuginčyta. Įrodymų, kurie pagrįstų, jog žalos dydis yra mažesnis, nei nurodo ieškovė, į bylą nėra pateikta.
  17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės reikalaujamo priteisti žalos atlyginimo dydis atitinka realiai patirtus nuostolius, kadangi, atsižvelgiant į žalos pobūdį bei likviduojant žalą atliktų darbų apimtį (nėra ginčo, kad 2015-07-13 sąmatoje nurodyti darbai yra atlikti), darytina išvada, kad ieškovė įrodė tiek žalos faktą, tiek dydį. Taigi, darytina išvada, jog nustatyta antroji būtina sąlyga civilinei atsakomybei kilti.
  18. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad užliejimas įvyko iš buto, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui, nors jis nuolatos bute ir negyvena, taip pat kad atsakovas nevykdė pareigos užtikrinti tinkamą ir saugų bute Nr. ( - ) esančių sanitarinių mazgų veikimą, kad nekiltų žalą galintis padaryti įvykis, nesiėmė pakankamų veiksmų vandens pratekėjimo priežastims nustatyti ir joms pašalinti, elgėsi nerūpestingai, dėl to yra pagrindas konstatuoti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.
  19. Esant šių visų aplinkybių visumai, vadovaujantis formuojama teismų praktika, yra pagrindas išvadai padaryti, jog nustatytos visos reikšmingos aplinkybės, patvirtinančios visas įstatyme išvardytas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, todėl ieškovės ieškinys tenkintinas, iš atsakovo priteistini 899,51 EUR nuostoliai (CK 6.246 – 6.249, 6.263, 6.1015 straipsniai).
  20. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atsakovas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl iš atsakovo priteistina 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, tai yra nuo 2015-12-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
  21. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė ir įvertino visas bylos aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus (CPK 185 straipsnis), netinkamai taikė žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą (CPK 328 straipsnis), todėl yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 20 EUR žyminis mokestis, 1,70 EUR kitos bylinėjimosi išlaidos, kurios patenkinus ieškovės ieškinį priteistinos iš atsakovo. Taip pat iš atsakovo priteistinos 11,28 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos į valstybės biudžetą.

16Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnis). Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 20 EUR žyminis mokestis.

17Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326?330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

18panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

19Ieškinį tenkinti.

20Priteisti iš atsakovo Š. Š. 899,51 EUR nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos 899,51 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015-12-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 21,70 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą.

21Priteisti iš atsakovo Š. Š. 11,28 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidas į valstybės biudžetą.

22Priteisti iš atsakovo Š. Š. 20 EUR bylinėjimosi išlaidas ieškovei Ergo Insurance SE, veikiančiai per Lietuvos filialą, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai