Byla 2-699/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Konstantino Gurino,

3teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės ,,Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Muzika visiems“ civilinėje byloje Nr. B2-1206-368/2010.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

6Ieškovas AB ,,Šiaulių bankas“ 2010-01-26 kreipėsi į teismą su pareiškimu ir prašė iškelti atsakovui UAB „Muzika visiems“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovas nevykdė 2007-10-03 kreditavimo sutartimi, 2008-07-11 sutartimi dėl kreditavimo sutarties pakeitimo, 2008-07-15 mokėjimo kortelės sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl jis 2009-09-11 raštu pranešė atsakovui apie sutarčių nutraukimą nuo 2009-09-25, pareikalavo sumokėti negrąžintą kreditą, delspinigius, palūkanas, grąžinti 20 000 Lt panaudotą kreditą, tačiau atsakovas šių prievolių neįvykdė, atsakovo skola 2010-01-22 yra 444 335,36 Lt pagal kreditavimo sutartį ir 13 170,08 Lt pagal kortelės sutartį. Kadangi atsakovas gera valia nesumokėjo skolos, todėl, jo nuomone, atsakovas yra nemokus.

7Atsakovas UAB „Muzika visiems“ atsiliepime prašė šio reikalavimo netenkinti. Nurodė, jog pagal finansinių dokumentų duomenis įmonė yra moki, teisme vyksta ginčas dėl kreditavimo sutarčių sąlygų pakeitimo, kitų įsiskolinimų kreditoriams neturi.

8Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 15 d. nutartimi atmetė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Muzika visiems“. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. liepos 20 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo nutartį ir klausimą perdavė nagrinėti iš naujo.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 17 d. nutartimi atsisakė UAB „Muzika visiems“ iškelti bankroto bylą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nurodė, jog pradelstų įsiskolinimų tiekėjams neturi, visiškai likvidavo pradelstą įsiskolinimą ieškovui, įsiskolinimas Šiaulių AVMI yra restruktūrizuotas, t. y. mokestinės nepriemokos sumokėjimas išdėstytas nuo 2010-08-24 iki 2011-09-28, nustatęs, kad atsakovas 2010-10-19 pervedė ieškovui 9710 Lt, 2010-10-13 padidino įstatinį kapitalą nuo 48 000 Lt iki 498 000 Lt, padarė išvadą, jog atsakovas aktyviai sprendžia laikinus finansinius sunkumus ir šie sunkumai gali būti išspręsti išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tarp ieškovo ir atsakovo bei ieškovo dukterinės įmonės UAB „Šiaulių banko lizingas“ šiuo metu vyksta teisminiai ginčai, todėl atsakovo skola ieškovui neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie atsakovo nemokumą sprendžiama pagal kitus bylos duomenis. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimu, pateiktu 2009-06-26 nutartyje Nr. 2-759/2009, kad vertinant įmonės nemokumą turi būti atsižvelgiama į pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) dydį ir į balansą įrašyto turto vertės santykį, o ne lyginant į įmonės balansą įrašyto turto vertę su per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir trumpalaikiais įsipareigojimais, konstatavo, jog neturi teisinio pagrindo atsakovo 2010-09-30 balanse nurodytų per vienerius metus mokėtinų sumų ir trumpalaikių įsipareigojimų (345 681 Lt) laikyti atsakovo pradelstais įsipareigojimais. Teismas, įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, jog įmonė vykdo ūkinę – komercinę veiklą, pinigų srautai yra teigiami, pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad duomenys apie atsakovo 125 547 Lt nuostolius rodo ne įmonės esamą nemokumą, bet finansinę padėtį. Teismas, nustatęs, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 190 000 Lt vertės patalpos, kito ilgalaikio turto atsakovas neturi, konstatavo, kad atsakovo 2010-09-30 balanse nurodyta bendra turto vertė yra 638 078 Lt, iš kurio trumpalaikio turto vertė yra 448 078 Lt, ilgalaikio turto – 190 000 Lt. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes, teismas, konstatavo, kad atsakovas yra mokus, turi laikinų finansinių sunkumų, kuriuos aktyviai sprendžia, todėl atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą, panaikino 2010-11-09 nutartimi atsakovo turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui atmetė.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Ieškovas AB „Šiaulių bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį ir klausimą perduoti tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad:

131. Teismas neištaisė Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-20 nutartyje, priimtoje šioje byloje, kuria klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui buvo perduotas nagrinėti iš naujo, nustatytų pažeidimų ir nepagrįstai atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą. Teismas neatliko būtinų veiksmų, nesurinko visų dokumentų ir duomenų, t. y. neįsitikino, ar pateiktų įrodymų pakanka reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi. Taip pat nevykdytas įpareigojimas įvertinti atsakovui priklausančio turto realią vertę, finansinę padėtį, pradelstus įsipareigojimus klausimo nagrinėjimo metu, duomenis apie vykdomą veiklą ir gaunamas pajamas. Teismas neatsižvelgė į apeliacinės instancijos teismo nurodymą, kad 2010-01-31 atsakovo balanse nurodyta įsipareigojimų suma kelia pagrįstų abejonių, byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas per 1 mėn. būtų sumažinęs per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus nuo 865 530 Lt iki 371 101 Lt, kad atsakovas atleido dalį darbuotojų. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo nutarties iki šio atskirojo skundo padavimo dienos jokių pokyčių byloje neįvyko, atsakovas papildomai pateikė sutrumpintą 2010-09-30 balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą, 2010-01-01 – 2010-09-30 periodinį pirkėjų būklės sąrašą, išrašą iš Juridinių asmenų registro, Valstybinės mokesčių inspekcijos pažymą dėl mokestinės nepriemokos kitimo, susitarimą, banko sąskaitos išrašą.

142. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą ir nemotyvuotą nutartį. Teismo išvados prieštarauja nutartyje išdėstytiems motyvams, t. y. teismas nustatė, kad atsakovas nepagrįstai padidino ilgalaikio turto vertę 985 930 Lt, nes finansinės nuomos būdu išsinuomotas turtas nepagrįstai buvo priskirtas atsakovo ilgalaikiam materialiam turtui. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad didžiausia galima atsakovo bendro turto vertė gali būti 638 078 Lt, bet ne 1 341 241 Lt, kaip nurodė atsakovas. Kadangi atsakovas nepagrįstai daugiau nei 2 kartus padidino ilgalaikio turto vertę, todėl tikėtina, jog nepagrįstai yra padidinta ir atsakovo trumpalaikio turto vertė. Be to, pats atsakovas nurodė, kad jo metinė apyvarta sumažėjo 45 proc. Teismas neteisingai vertino atsakovo pradelstus įsipareigojimus, nurodydamas, jog iš balanse nurodytos įsipareigojimų sumos nėra galimybės nustatyti, kokią dalį tie pradelsti įsipareigojimai sudaro, privalėjo surinkti duomenis, iš kurių būtų galima tai nustatyti, tačiau to nepadarė. Atsakovo 371 101 Lt pradelsti įsipareigojimai viršija pusę atsakovo turto (638 078 Lt). Be to, vien atsakovo įsiskolinimas jam yra 107 803 Lt, UAB „Šiaulių banko lizingas“ – 256 494,57 Lt. Dėl to teismas be pagrindo atsisakė iškelti bankroto bylą, nors iš surinktų duomenų matyti, kad atsakovas yra nemokus. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad yra būtina nustatyti tikslų atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydį ir įvertinti jo santykį su atsakovo balanse nurodyta turto verte. Atsakovas elgiasi nesąžiningai, slepia dokumentus, nevykdo teismo nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekia išvengti bankroto bylos iškėlimo, yra sudaręs du skirtingus balansus, iš kurių vieną pateikė teismui, kitą – Juridinių asmenų registrui, sumažino turimus įsipareigojimus nuo 865 530 Lt iki 371 101 Lt, 2009 m. išmokėjo akcininkams ir vadovams 500 000 Lt. Teismas be pagrindo vadovavosi atsakovo pateiktais paaiškinimais, jog pradelstų įsipareigojimų neturi, nes sunku yra patikėti, kad iš 2 000 000 Lt 2010-09-30 balanse nurodytos mokėtinų sumų ir įsipareigojimų sumos nėra pradelstų įsipareigojimų. Be to, 2010-01-31 kreditorių sąraše buvo nurodyta, kad atsakovas turi 371 101 Lt pradelstų įsipareigojimų, todėl teismas turėjo pareikalauti pateikti įrodymus, kada ir kokiu būdu atsakovas įvykdė šiuos įsipareigojimus kreditoriams, tačiau tokie įrodymai išreikalauti nebuvo. Teismas klaidingai nurodė, kad atsakovo pradelstas įsipareigojimas jam yra sumokėtas, kadangi atsakovas yra skolingas 3190,08 Lt ir pagal mokėjimo kortelės išdavimo ir aptarnavimo sutartį. Teismas nepagrįstai didelę reikšmę suteikė aplinkybei, kad Valstybinė mokesčių inspekcija priėmė sprendimą išdėstyti atsakovo 57 349,62 Lt mokestinės nepriemokos sumokėjimą, nes tai yra tik 3 proc. visų atsakovo įsipareigojimų. AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Šiaulių banko lizingas“ nutraukus sutartis su atsakovu bendra pradelsta skola yra 1 285 639,73 Lt. Teismas nutartį priėmė vadovaudamasis sutrumpinta 2010-09-30 atsakovo balanso forma, iš kurios nėra aiški atsakovo įsipareigojimų struktūra. Teismas netinkamai įvertino atsakovo nuosavo kapitalo dydį, kuris yra neigiamas, ir patvirtina sunkią atsakovo finansinę būklę bei nemokumą.

153. Teismas padarė neteisingą išvadą, jog dėl to, kad tarp jo ir atsakovo vyksta teisminiai ginčai atsakovui negali būti iškelta bankroto byla, nes kitose bylose vykstantys civiliniai ginčai gali turėti įtakos atsakovo mokumui. Ginčai dėl tariamo sutarčių nutraukimo negali paneigti, jog atsakovas turi, bet nevykdo įsipareigojimų pagal sutartis.

164. Teismas neatsižvelgė ir nepasisakė dėl Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 4 straipsnio 4 punkte nurodyto pagrindo bankroto bylai iškelti, t. y. dėl to, kad atsakovas raštu yra pareiškęs, jog neketina vykdyti įsipareigojimų.

175. Teismas padarė grubius procesinės teisės pažeidimus, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla, t. y. 2010-10-12 nutartimi teismas, gavęs atsakovo atskirąjį skundą dėl 2010-10-06 nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, panaikino 2010-10-06 nutartį ir klausimą spręsti perdavė sau pačiam kartu su bankroto bylos iškėlimo klausimu 2010-10-13 žodinio proceso tvarka, nurodė, jog 2010-10-12 nutartis neskundžiama, neišsiuntė šios nutarties nuorašo jam. Be to, teismas 2010-11-09 nutartimi patenkino atsakovo atskirąjį skundą dėl 2010-10-21 nutarties, kuria atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, t. y. faktiškai buvo pakeistos atsakovui taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau jo 2010-11-10 pateikti prieštaravimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nebuvo įvertinti. Be to, teismas, nesilaikydamas CPK nustatytų procesinių terminų skaičiavimo taisyklių, nepagrįstai atsisakė priimti jo atskirąjį skundą dėl 2010-11-09 nutarties, kaip paduotą praleidus įstatyme nustatytą terminą, kadangi terminą atskirajam skundui paduoti skaičiavo ne nuo nutarties įteikimo, bet nuo išsiuntimo dienos. Teismas neteisingai nustatė įrodinėjimo pareigą, t. y. nepagrįstai atmetė jo prašymą išreikalauti iš atsakovo dokumentus, be kurių neįmanoma buvo priimti teisingo sprendimo dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo.

18Atsakovas UAB „Muzika visiems“ atsiliepimu prašo skundą atmesti. Nurodo, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog nebuvo surinkti visi duomenys ir dokumentai, kurie leistų konstatuoti, kad buvo ištaisyti apeliacinės instancijos teismo nurodyti trūkumai, nes teismas išreikalavo ir įvertino jo finansinės atskaitomybės dokumentus, įrodymus apie pradelstus įsipareigojimus, ieškovui buvo sumokėta likusi suma pagal mokėjimo kortelės sutartį, įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo restruktūrizuotas. Be to, 2010-09-30 balanse nurodytas nuosavas kapitalas tuo metu dar nebuvo padidintas nuo 48 000 Lt iki 498 000 Lt. Nors apeliantas akcentuoja jo veiklos nuostolingumą, tačiau ieškovas ilgiau nei metai neleidžia jam išnuomoti ieškovui įkeistų patalpų, kurios yra centrinėje miesto dalyje ir yra patrauklios verslui bei prekybai, potencialūs nuomininkai sutinka mokėti po 1000 Lt kas mėnesį, t. y. ieškovas savo veiksmais didina jo nuostolius. Jis dalyvauja Naujosios Akmenės muzikos mokyklos įgyvendinamame Europos Sąjungos finansuojamame projekte „Pasienio regiono bendruomenių skatinimas per istorijos raišką mene, tautinę savimonę“ pagal Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimo per sieną 2007-2013 programą, kuriame laimėjo muzikos instrumentų tiekimo konkursą, tačiau dėl ieškovo iniciatyva jo turtui taikyto arešto jis, neturėdamas galimybės laiku pateikti minėtų muzikos instrumentų, buvo priverstas nutraukti viešojo pirkimo sutartį. Sprendžiant bankroto bylos jam iškėlimo klausimą turi būti įvertinti ieškovo ir ieškovo dukterinės įmonės veiksmai, kuriais siekiama jam iškelti bankroto bylą. Teismas įvertino ir pasisakė dėl jo veiklos nuostolingumo, teisingai konstatavo aplinkybę, jog pinigų srautai yra teigiami. Taip pat teismas pasisakė dėl visų šalių argumentų ir motyvų, todėl apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Skundo argumentai dėl jo turimo turto vertės ir jo likvidumo tėra apelianto prielaidos, neatitinkančios CPK 178 straipsnio reikalavimų. Kita vertus, jis niekada neneigė, jog didžiąją dalį jo trumpalaikio turto sudaro muzikos instrumentai ir jų priedai. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis yra nemokus, nes teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, padarė priešingą išvadą. Kadangi tarp jo ir ieškovo bei ieškovo dukterinės įmonės vyksta teisminiai ginčai dėl neteisėto sutarčių nutraukimo, skolos priteisimo, todėl teismas teisingai šių sumų neįskaičiavo į jo pradelstus įsipareigojimus. Jis yra sumokėjęs ieškovui visą skolą pagal mokėjimo kortelės sutartį, nes 3190,08 Lt ieškovas yra rezervavęs jo sąskaitoje. Teismas nepadarė ieškovo nurodomų proceso teisės pažeidimų, nes apeliacine tvarka yra nagrinėjamas ieškovo atskirasis skundas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, procesiniai sprendimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi įtakos materialiam ginčui išspręsti. Pats ieškovas elgiasi nesąžiningai siekdamas užkirsti jam galimybę vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, nes ieškovo reikalavimas yra užtikrintas hipoteka, jis yra pareiškęs ieškinį dėl skolos pagal kreditavimo sutartį ir kredito kortelės sutartį priteisimo, t. y. pasirinkęs savo teisių gynimo būdą.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Šios bylos nagrinėjimo procese Lietuvos apeliaciniame teisme 2011-03-22 buvo gautas ieškovo AB ,,Šiaulių bankas“ ir atsakovo UAB „Muzika visiems“ prašymas atidėti ieškovo atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2010-11-17 nutarties nagrinėjimą vienam mėnesiui. Nurodoma, kad šiuo metu tarp šalių vyksta derybos dėl taikos sudarymo tiek šioje byloje, tiek kitose, susijusiose bylose, tačiau dėl ginčų sudėtingumo šalys neturi galimybės užbaigti taikos derybų ir įforminti taikių susitarimų iki teismo posėdžio.

21Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bankroto bylų specifiką, bankroto proceso tikslus, šioje byloje nagrinėjamo klausimo pobūdį, ĮBĮ 10 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus terminus, į tai, kad nagrinėjamoje byloje klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Muzika visiems“ yra sprendžiamas dar nuo 2010 m. sausio 27 d., konstatuoja, jog nėra tikslinga atidėti šios bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Be to, byloje nėra duomenų, kad kreditoriaus reikalavimai būtų ginčijami, todėl tai, jog šalys siekia tarpusavio ginčus dėl skolos užbaigti taikiu susitarimu, teisėjų kolegijos įsitikinimu neturi įtakos šioje byloje nagrinėjamam klausimui dėl nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovui bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog byla pagal ieškovo AB „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą nagrinėtina iš esmės.

22Kaip minėta, atskiruoju skundu yra ginčijamas teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovui iškelti bankroto bylą, teisėtumas iš pagrįstumas.

23Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pateiktą bylos medžiagą, daro išvadą, kad teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) nuostatas, suformuotą teismų praktiką šios kategorijos bylose, todėl pagrįstai atsakovui UAB „Muzika visiems“ atsisakė iškelti bankroto bylą. Iš surinktų įrodymų nėra pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas yra nemokus ir yra ĮBĮ nustatytos sąlygos bankroto bylai iškelti.

24Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Teismų praktikoje, kuri susiklosčiusi nagrinėjamais klausimais, yra suformuluotos nuostatos, jog sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-11-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1675/2010, išaiškino, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, jog bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki.

25Kaip žinoma, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui, kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Taigi teismas įmonei gali iškelti bankroto bylą dėl jos nemokumo tuo atveju, jei egzistuoja objektyvios teisinės prielaidos, sudarančios pakankamą pagrindą manyti, jog įmonė faktiškai yra nemoki.

26Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, skundžiama nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB ,,Muzika visiems“ tuo pagrindu, jog surinkęs papildomus įrodymus nustatė, kad atsakovas yra mokus. Ieškovas su tokia teismo išvada nesutiko, padavė atskirąjį skundą, kurį grindžia tuo, kad teismas pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo 2010-07-20 nutartimi nustatytą įpareigojimą išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su atsakovo mokumu. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, jog atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties.

27Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šioje byloje esminę reikšmę turi tai, ar atsakovas neatsiskaito su kreditoriumi dėl tos priežasties, kad yra nemokus, ar dėl turimų laikinų finansinių sunkumų. Kaip nurodyta aukščiau, teismas 2010-09-16 nutartimi pareikalavo iš atsakovo papildomai pateikti aktualius kreditorių ir debitorių sąrašus, balansą, pelno (nuostolių) ataskaitą 2010-09-30, dokumentus, patvirtinančius atsakovo įsipareigojimų pokyčius nuo 2009-12-31 iki 2010-09-30, darbuotojų skaičiaus pokytį nuo 2008-01-01 iki 2010-09-30 ir kt. Atsakovas, vykdydamas šią nutartį, nurodė, kad vykdo savo įsipareigojimus kitiems kreditoriams (t. 2, b. l. 19-20). Taip pat nurodė, kad tiekėjams, Šiaulių AVMI, SODRAI pradelstų įsiskolinimų neturi, moka nustatytais terminais ir tvarka, Šiaulių AVMI 2010-10-20 sprendimu yra išdėstytas 57 349,62 Lt mokestinės nepriemokos mokėjimas pagal mokestinės paskolos 2010-10-20 sutartį laikotarpiui nuo 2010-08-24 iki 2011-09-28, o AB „Šiaulių bankas“ pradelstas 12 830,08 Lt įsipareigojimas pagal mokėjimo kortelės sutartį yra padengtas (t. 2, b. l. 16, t. 3, b. l. 69-70). Atsakovas, pateikdamas bendrovės 2010-09-30 balansą, 2010-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitą, paaiškino, kad nuostolį iš esmės sudaro turimo ilgalaikio turto nusidėvėjimas, kurį pagal Pelno mokesčio įstatymą privaloma nurodyti balanse. Be to, pagal Juridinių asmenų registro išplėstinio 2010-10-18 išrašo duomenis matyti, kad atsakovo įstatinis kapitalas 2010-10-13 buvo iš esmės padidintas nuo 48 000 Lt iki 498 000 Lt papildomu piniginiu įnašu, o tai, akivaizdu, turi įtakos vertinant bendrovės mokumą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta įrodymų, paneigiančių šiuos duomenis (CPK 178 str.).

28Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų ir iš bylos medžiagos matyti, kad Šiaulių apygardos teisme yra ginčijamas AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Muzika visiems“ tarpusavyje sudarytų kredito sutarčių nutraukimas bei skolos priteisimas (civilinė byla Nr. 2-169-71/2011, Nr. 2-593/2010). Šiame teisme taip pat yra nagrinėjama byla pagal UAB „Šiaulių banko lizingas“ ieškinį atsakovui UAB „Muzika visiems“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo ir nuostolių atlyginimo (civilinė byla Nr. 2-182-357/2011). Paminėtos bylos nėra baigtos nagrinėti. Tuo tarpu pagal teismų praktiką, atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010-11-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-1675/2010). Taigi teismas teisingai sprendė, jog paminėtos atsakovo skolos šiems asmenims nėra įskaičiuotinos į atsakovo pradelstus įsipareigojimus.

29Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą ieškovo argumentą, susijusį ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymu. Visų pirma, šiuo bankroto bylos iškėlimo pagrindu apeliantas nesirėmė, paduodamas šį ieškinį. Antra, apelianto nurodyti atsakovo 2009-09-02, 2009-09-21 prašymų (papildomas pasiūlymas), teisėjų kolegijos nuomone nėra pagrindo vertinti ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 4 punkto normos kontekste, nes kaip matyti iš šių raštų turinio, atsakovas kreipėsi į ieškovą dėl kreditavimo sutarties ir nekilnojamojo turto finansinio lizingo sutarties sąlygų pakeitimo, o ne pranešdamas, kad neketina vykdyti įsipareigojimų (t. 1, b. l. 59-61, 62-64).

30Taigi iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, ieškovo, atsakovo nurodytas aplinkybes, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam klausimui, todėl pripažintina teisinga teismo išvada, jog spręsti dėl atsakovo nemokumo, kaip jau buvo minėta pirmiau, nėra pagrindo (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde teigdamas, kad teismas neturėjo pagrindo remtis atsakovo pateiktais duomenimis, neteikė prašymo, jog būtų išreikalauti reikšmingi įrodymai, jo įsitikinimu, patvirtinantys skundo argumentus, kurių jis negali gauti. Kaip žinoma, apeliacinės instancijos teismas yra fakto instancija, kuriai gali būti teikiami nauji įrodymai (CPK 314 str.) ir apeliantui, kuris naudojasi profesionalaus teisininko – advokato pagalba, tai yra žinoma.

31Apeliantas skundžiamą nutartį prašo panaikinti ir dėl to, kad buvo pažeistos bei netinkamai pritaikytos procesinės teisės normos taikant laikinąsias apsaugos priemones, nustatant įrodinėjimo pareigą, renkant įrodymus, ir tai turėjo neigiamą įtaką teisingai išspręsti bylą. Kaip žinoma, CPK 329 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus atskirajame skunde nurodytus apelianto argumentus, sprendžia, jog konstatavus, kad teismas iš esmės teisingai išnagrinėjo šią bylą, kad absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, atskirojo skundo motyvai neduoda pagrindo naikinti skundžiamą nutartį.

32Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių ieškovo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 338, 302, 263 str. 1 d.).

33Pažymėtina tai, kad ši teisėjų kolegijos nutartis neužkerta kelio esant pagrindui pakartotinai kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Muzika visiems“.

34Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

35Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.