Byla 2-1796/2014

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Donatas Šernas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo SIA „L-T OIL“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Julidona“, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-4629-881/2014 pagal ieškovo SIA „L-T OIL“ pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Julidona“ dėl bankroto bylos iškėlimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – uždaroji akcinė bendrovė „NT investicijos“.

2Išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

1. Ginčo esmė

4Ieškovas SIA „L-T OIL“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Julidona“ bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti S. S.. Teigė, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu už pateiktą dyzelinį kurą ir yra skolingas 1 968 550,65 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas yra nemokus, todėl jam keltina bankroto byla.

5Atskiru pareiškimu UAB „NT investicijos“ prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, teismui priėmus sprendimą iškelti atsakovui bankroto bylą, atsakovo bankroto administratoriumi paskirti UAB „Posterus“. Teigė, kad reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu yra įgijęs 2069,10 Lt reikalavimo teisę į atsakovą.

6Vilniaus apygardos teismas 2014 m. birželio 26 d. rezoliucija UAB „NT investicijos“ prašymą patenkino: įtraukė UAB „NT investicijos“ į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų

7Atsiliepimu į ieškovo pareiškimą atsakovas UAB „Julidona“ prašė pareiškimą palikti nenagrinėtą, kaip paduotą netinkamo subjekto ir esant teisme nagrinėjamam ginčui tarp tų pačių šalių tuo pačiu pagrindu; teismui netenkinus prašymo palikti pareiškimą nenagrinėtą, sustabdyti nagrinėjamą civilinę bylą, kol bus išnagrinėta Vilniaus apygardos teismo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1803-232/2014; teismui nusprendus bankroto bylos iškėlimo klausimą nagrinėti iš esmės, pareiškimą atmesti, o iškėlus bankroto bylą – netenkinti ieškovo prašymo bankroto administratoriumi paskirti S. S.; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teigė, kad ieškovo reikalavimas yra ginčijamas kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1803-232/2014, todėl kol nebus išnagrinėta minėta civilinė byla, pareiškėjo reikalavimo negalima vertinti kaip teisėto ir vykdytino, ar juo labiau pradelsto bei sudarančio pagrindą kelti bankroto bylą. Anot atsakovo, šiuo atveju neegzistuoja nė vienas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, įmonė nėra nemoki.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 14 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Julidona“.

9Teismas atmetė atsakovo prašymus pareiškimą palikti nenagrinėtą ar sustabdyti bylą tuo pagrindu, kad kitoje civilinėje byloje yra ginčijamas ieškovo reikalavimas. Pažymėjo, kad aplinkybė, jog skolininkas ginčija kreditoriaus finansinį reikalavimą, nekliudo asmenį, kuris kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, laikyti kreditoriumi, turinčiu teisę inicijuoti bankroto bylos iškėlimą skolininkui, o teismui spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus.

10Teismas, įvertinęs atsakovo 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad ieškovo nurodyta skola yra ginčijama kitoje civilinėje byloje ir dėl to negali būti įskaičiuojama į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų masę, sprendė nesant pagrindo konstatuoti, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai viršija pusę į jo balansą įrašyto turto vertės, taigi ir konstatuoti, kad įmonė yra nemoki. Teismo vertinimu, atsakovo darbo užmokesčio įsiskolinimas įmonės vadovui, pastarajam nereiškiant dėl to jokių pretenzijų ir sutinkant atidėti jo išmokėjimą, taip pat nesudaro pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju nenustatytas ir Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 2 punkte numatyto pagrindo egzistavimas.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Atskiruoju skundu ieškovas SIA „L-T OIL“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti UAB „Julidona“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti S. S.. Atskirąjį skundą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovas ir atsakovas 2013 m. spalio 31 d. pasirašė tarpusavio skolų suderinimo aktą, kuris patvirtina, kad atsakovas UAB „Julidona“ yra skolingas SIA „L-T OIL“ už pateiktą kurą 739 570 JAV dolerių (1 904 542,65 Lt). Taigi, atsakovas savo įsiskolinimą ieškovui pripažino. Pažymi, kad pats atsakovas savo buhalterinėje apskaitoje pripažįsta įsiskolinimą SIA „L-T OIL“, be to, civilinėje byloje Nr. 2-1803-232/2014 pagal ieškovo SIA „L-T OIL“ ieškinį atsakovams UAB „Julidona“, A. T. ir V. O. nėra ginčijamas skolų suderinimo aktas, pasirašytas tarp SIA „L-T OIL“. Todėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui teismas nepagrįstai neįtraukė į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų kreditoriams masę.
2. Įmonių bankroto įstatyme nenumatytas reikalavimas, kad įmonės kreditoriniai įsipareigojimai konkretiems asmenims, inicijuojantiems bankroto bylos skolininkui iškėlimą, turi būti neginčijami (skolininko visiškai pripažįstami), todėl teismas neturi visais atvejais atsisakyti spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, kai skolininkas ginčija konkretaus kreditoriaus finansines galimybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1113/2009).
3. Vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1803-232/2014 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovui paaiškėjo, kad atsakovas neturi jokio turto. Iš antstolės I. K. padėjėjos M. M. 2014 m. sausio 28 d. rašto dėl nutarties areštuoti UAB „Julidona“ turtą vykdymo paaiškėjo, kad UAB „Julidona“ sąskaitoje, esančioje AB DNB banke, yra tik 543,15 Lt. Kitose UAB „Julidona“ sąskaitose, esančiose tame pačiame AB DNB banke bei „Swedbank“, AB, lėšų nėra. Viešo registro duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovas jokio turto neturi. Todėl ieškovas nusprendė kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui. Tačiau teismas šių rašytinių įrodymų neanalizavo.
4. Anot apelianto, yra dvi bankroto bylos atsakovui iškėlimo sąlygos: įmonė yra nemoki ir vėluoja išmokėti darbuotojams darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Apelianto teigimu, atsakovo pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (1 856 174,72 Lt) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto. Atsakovo nemokumą patvirtina ir įsiteisėjusios teismų nutartys (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-494/2014; Klaipėdos apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4287-642/2014). Pažymi, kad UAB „Julidona“ buvęs vienintelis akcininkas A. T. ne vieną kartą patvirtino, kad UAB „Julidona“ kreditoriui SIA „L-T OIL“ skolos nemokės.

13Atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą atsakovas UAB „Julidona“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia tokiais argumentais:

1. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas neginčija įsiskolinimo, neatitinka tikrovės, nes civilinėje byloje Nr. 2-1803-232/2014 atsakovas ginčija prievolės vykdytinumą, nes, anot jo, jis neturi pareigos šiuo metu atsiskaityti su ieškovu.
2. Atsakovo nuomone, ieškovas, kreipdamasis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo, siekia daryti atsakovui spaudimą, kuris nėra susijęs nei su įsiskolinimu, nei su bendrovės nemokumu. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas. Esant ginčui dėl įsiskolinimo egzistavimo, asmuo, laikantis save kreditoriumi, turėtų siekti išspręsti ginčą individualioje civilinėje byloje, ir tik nepavykus išieškoti skolos, inicijuoti bankroto bylą skolininkui.
3. Vilniaus apygardos teismui neišnagrinėjus civilinės bylos Nr. 2-1803-232/2014 ir nepatvirtinus pareiškėjo finansinio reikalavimo teisėtumo ir pagrįstumo, bankroto bylos

   14UAB „Julidona“ iškėlimas būtų nepagrįstas, neatitiktų Įmonių bankroto įstatymo 3, 4 straipsnių ir 9 straipsnio 7 dalies nuostatų, taip pat pažeistų teisingumo, protingumo, sąžiningumo ir teismo proceso ekonomiškumo principus.

4. Teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Julidona“ nėra nemokus.
5. Pagal pareiškėjo nurodytus sutartinius teisinius santykius nėra atsakovui nėra atsiradusi pareiga vykdyti šios prievolės. Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai suabsoliutina priešieškinio pareiškimo civilinėje byloje Nr. 2-1803-232/2014 faktą kaip įrodymą, jog atsakovas pripažįsta pareiškėjo reikalavimą ir jo neginčija. Atsakovas neprivalo pareikšti priešieškinio.
6. Šiai dienai atsakovas yra sumokėjęs įsiskolinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau dėl pareiškėjo nesąžiningo siekio iškelti atsakovui bankroto bylą, šios lėšos yra saugomos antstolio I. G. depozitinėje sąskaitoje. Atsakovui taip pat pavyko susitarti su kreditoriais UAB „Skautas“, Argenta Logistics Ltd., advokatu D. V., darbuotoju direktoriumi J. S., kurie sutiko atidėti įsipareigojimų vykdymo terminus ne trumpiau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d.
7. Nepagrįsti yra atskirojo skundo argumentai, kad atsakovo akcininkas tariamai yra pareiškęs, kad UAB „Julidona“ nevykdys prievolės pareiškėjui. Šiuos teiginius patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė.
8. Apeliantas nepagrįstai remiasi Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6509-232/2013 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo proceso metu gautais duomenimis ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvadomis civilinėje byloje Nr. 2-4287-642/2014, kurioje trečiasis asmuo (atsakovo akcininkas) skundė antstolio veiksmus vykdant minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį, nes laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir bankroto bylos iškėlimas savo teisine prigimtimi yra visiškai skirtingi institutai.

15Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja:

16Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartis naikintina.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Šios taisyklės taikomos ir atskirųjų skundų nagrinėjimui (CPK 338 str.).

19Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Julidona“, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nenumatytas reikalavimas, jog įmonės finansiniai įsipareigojimai konkretiems asmenims, inicijuojantiems bankroto bylos jų nurodytam skolininkui iškėlimą, turi būti neginčijami (skolininko visiškai pripažįstami), todėl teismas neturi visais atvejais atsisakyti spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, kai skolininkas ginčija konkretaus kreditoriaus finansines pretenzijas. Priešingu atveju būtų apsunkinta kreditoriaus teisė į teisminę gynybą, nes jis turėtų inicijuoti dvi bylas – pirmiausia bylą dėl reikalavimo priteisimo, o po to bylą dėl bankroto bylos iškėlimo, skolininkui nevykdant patenkinto reikalavimo. Aplinkybė, kad atsakovas nepripažįsta visos ar dalies ieškinį pareiškusio asmens kreditorinio reikalavimo teisės, nekliudo pagal tokio asmens pareiškimą spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, jeigu tai neatima galimybės teismui patikrinti ĮBĮ nustatytus bankroto bylos iškėlimo pagrindus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006).

21Atsižvelgiant į minėtą kasacinio teismo išaiškinimą, yra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, iš esmės išnagrinėdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, ĮBĮ nuostatų nepažeidė.

22ĮBĮ normos yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos ir yra nemokūs. Bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius.

23Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktą, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.

24Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas sprendė nesant nei vieno iš įstatyme numatytų pagrindų iškelti atsakovui bankroto bylą.

25Išvadą, jog atsakovą nėra pagrindo pripažinti nemokia įmone, teismas padarė, įvertinęs atsakovo pateiktus 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenis, kreditorių sąrašą bei atsižvelgęs į tai, kad dėl ieškovo nurodytos skolos priteisimo iš atsakovo vyksta teisminis ginčas kitoje civilinėje byloje, dėl ko ši skola, anot teismo, į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę neturi būti įskaičiuojama.

26Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatą, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi tam, kad galima būtų konstatuoti bendrovės nemokumą, be kitko, teismas turi išsiaiškinti, ar pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija į jos balansą įrašyto turto vertę.

27Įmonės nemokumą teismas nustato, išanalizavęs ieškovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylą išreikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realią atsakovo finansinę būklę, teismas turi išnaudoti visas galimybes, nurodytas ĮBĮ bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditą, ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.

28Pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakyta, jog sprendžiant įmonės (ne)mokumo klausimą, įvertinant jo svarbą procesinių sprendimų, kurie yra itin reikšmingi tiek įmonės likimo, tiek kreditorių interesų gynimo aspektais, priėmimui, kiekvienu atveju šalių teikiami duomenys apie įmonės finansinę padėtį, kreditorių skaičių, įsipareigojimų apimtis, jų (ne)tinkamą vykdymą, prievolių vykdymo pradelstų terminų kiekį, trukmę, priežastis, įmonės veiklą, perspektyvas ir pan. turi būti įvertinami ne formaliai, o pagal maksimaliai surinktus šioje stadijoje duomenis apie realią įmonės situaciją (pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2670/2013, 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2643/2013, 2014 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-221/2014 ir kt.).

29Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iš tiesų yra aktuali teismų suformuota praktika, kad atsakovui ginčijant ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-699/2011; 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1675/2010 ir kt.). Šiuo atveju nepriklausomai nuo to, ar kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1803-232/2014, kurioje ieškovas siekia iš atsakovo prisiteisti skolą, atsakovas yra pareiškęs priešieškinį, ar ne, nagrinėjamu atveju vertinant atsakovo (ne)mokumą, į bendrą atsakovo pradelstų įsipareigojimų sumą neturėtų būti įskaičiuojama ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodyta skola, kadangi minėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1803-232/2014 atsiliepime į ieškinį atsakovas yra pareiškęs, kad jis nesutinka, jog jam šiuo metu yra atsiradusi pareiga sumokėti prašomą skolą (168-173 b. l., 1 t.), t. y. iš esmės ginčija pareigos atsiskaityti vykdytinumą. Vadinasi, nuo šios civilinės bylos rezultato priklausys, ar atsakovo skola ieškovui gali būti laikoma pradelstu įsipareigojimu, ar ne. Nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo šiuo klausimu, teismas, nagrinėjantis bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, atsakovo finansinę padėtį turi nustatyti kitų byloje surinktų duomenų pagrindu.

30Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atsakovo (ne)mokumo klausimą pirmosios instancijos teismas išsprendė formaliai, neišsiaiškinęs realios bendrovės finansinės padėties.

31Atsakovo turto vertę pirmosios instancijos teismas nustatė, atsižvelgęs į 2014 m. birželio 30 d. balanse nurodytą bendrą apskaityto įmonės turto vertę (168 b. l., 2 t.), nedetalizuodamas ir nevertindamas apskaityto turto pobūdžio.

32Pagal atsakovo 2014 m. birželio 30 d. balanso duomenis (168 b. l., 2 t.), pagrindinį atsakovo turtą sudaro per vienerius metus gautinos sumos (2 024 964 Lt vertės). Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar į balansą įrašyta per vienerius metus gautina suma yra realus atsakovo turtas, kuris gali atspindėti tikrąją atsakovo finansinę padėtį – t. y. ar yra realių galimybių atgauti šias sumas iš debitorių. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovas buvo pateikęs antstolės I. K. m. sausio 28 d. raštą Nr. 0139/14/00017, kuriame antstolė, be kitko, nurodė, jog UAB „Julidona“ vardu Nekilnojamojo turto registre ir Transporto priemonių registre turto nerasta, kad buvo areštuotos UAB „Julidona“ priklausančios sąskaitos, esančios „Swedbank“, AB, ir AB DNB banke, kur 2014 m. sausio 20 d. lėšų likutis buvo 543,15 Lt (115 b. l., 2 t.). Tuo tarpu 2014 m. gruodžio 31 d. balanse (152 b. l., 1 t.) nurodyta, kad pinigai ir pinigų ekvivalentai 2014 m. gruodžio 31 d. sudarė 123 455 Lt. Esant tokiems nesutapimams, teismas turėjo įvertinti, ar ir 2014 m. birželio 30 d. balanse nurodyta pinigų ir pinigų ekvivalentų suma (757 Lt) yra reali (pažymėtina, kad naujausiais duomenimis, DNB banke 2014 m. spalio 2 d. atsakovas turėjo 47,64 Lt likutį). Be to, nesiaiškinta, kas sudaro 1778 Lt vertės materialųjį turtą (turint omenyje tai, kad antstolė registruotų transporto priemonių atsakovo vardu nesurado), kuriam konkrečiai turtui (ar atsargoms, ar išankstiniams apmokėjimams, ar nebaigtoms vykdyti sutartims) priskirta 83 113 Lt vertė.

33Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neišsiaiškinus, ar balanse nurodytas atsakovo turtas yra realus, galėjo būti padarytos neteisingos išvados dėl atsakovo turimo turto ir pradelstų įsipareigojimų santykio.

34Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš pateiktų pelno (nuostolių) ataskaitų (81, 153, 155 b. l., 1 t.) matyti, jog atsakovas nuo 2012 m. iki 2014 m. gegužės 15 d. veikė nuostolingai. Tačiau teismas nesiaiškino, kokios buvo nuostolingos veiklos priežastys (ar jos buvo laikino pobūdžio, ar ne), kokios priežastys nulėmė staigų (per pusantro mėnesio) (žr. 155 b. l., 1 t., 167 b. l., 2 t.) pelno gavimą, ar pelninga veikla yra laikino pobūdžio. Taip pat nesiaiškinta, ar atsakovas iš tiesų atsiskaito su kreditoriais, ar bendrovė toliau vykdo veiklą, nors sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, sudarant jiems sąlygas patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto, ar įmonė turi tik laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti, nekeliant bankroto bylos ir išsaugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Neišsiaiškinęs šių aplinkybių, pirmosios instancijos teismas neturėjo pakankamo pagrindo daryti išvadą, jog bendrovė yra moki.

35Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, turi būti aktyvus, jis gali įpareigoti proceso šalis pateikti konkrečius įrodymus, savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės finansinę padėtį, iš kurios būtų galima spręsti apie įmonės (ne)mokumą, kad būtų išsiaiškinta, ar yra pagrindas tenkinti (atmesti) ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo. Ši aplinkybė suponuoja teismo pareigą reikalauti ir rinkti papildomus įrodymus, būtinus realios atsakovo turtinės padėties atskleidimui ir teisingam nagrinėjamo klausimo išsprendimui. Atsižvelgiant į šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas spręsti, kad šios pareigos nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvykdė. Privalomoms nustatyti faktinėms aplinkybėms, reikšmingoms sprendžiant dėl įmonės mokumo ar nemokumo, nagrinėjamu atveju būtina išsiaiškinti aktualią atsakovo finansinę padėtį.

36Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino visų klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių, nereikalavo ir nevertino jas pagrindžiančių įrodymų, byla galėjo būti išspręsta neteisingai, dėl ko yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą (CPK 185, 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui bankroto bylos iškėlimo klausimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

37Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad byloje nepateikta duomenų, įrodančių, jog atsakovas būtų viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų, kaip tai numato ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 2 punktas. Pažymėtina tai, kad aplinkybė, jog atsakovas atsisako mokėti ieškovo ieškinyje nurodytą skolą, savaime neįrodo minėto bankroto bylos iškėlimo pagrindo egzistavimą, kadangi byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovas yra pranešęs ieškovui, kaip kreditoriui, jog jis apskritai negali įvykdyti šios piniginės prievolės ir neketina vykdyti ateityje. Kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas tiesiog nesutinka, jog šią piniginę prievolę jis turi įvykdyti šiuo metu.

38Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

39Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos atsakovui UAB „Julidona“ iškėlimo klausimą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.