Byla 2A-460/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės Piškinaitės (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Nerijui Šmitui, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BST Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-3482-392/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „SEB lizingas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BST Baltic“ dėl avansinių mokėjimų ir netesybų priteisimo.

3Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

4Ieškovas UAB „SEB lizingas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „BST Baltic“ dėl avansinių mokėjimų ir netesybų priteisimo ir prašė priteisti iš atsakovo 2 527 449,60 Lt pirkimo-pardavimo sutarčių pagrindu sumokėto avanso, 338 374,40 Lt netesybų, paskaičiuotų už sutarčių nevykdymą, 6 proc. dydžio metines palūkanas ir 19 815 Lt dydžio sumokėtą žyminį mokestį. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. birželio 9 d. tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. PP L2008-060008. Šia sutartimi atsakovas (pardavėjas) iki 2008 m. birželio 30 d. įsipareigojo perduoti ieškovo (pirkėjo) nuosavybėn eksploatuotą kraną DEMAG AC50-1, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti prekės kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Atitinkamai 2008 m. gegužės 28 d. tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. PP L2008-050059. Šia sutartimi pardavėjas iki 2008 m. liepos 4 d. įsipareigojo perduoti pirkėjo nuosavybėn du eksploatuotus automobilinius kranus TADANO FAUN ATF60-4, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti prekės kainą sutartyje numatytomis sąlygomis ir tvarka. Vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus UAB „SEB lizingas“ sumokėjo pardavėjui 882 000 eurų (292 500 eurų pagal sutartį Nr. PP L2008-060008 ir 589 500 eurų pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP L2008-050059). Tačiau atsakovas nepristatė ieškovui sutartyse nurodyto turto, nors tai turėjo padaryti dar 2008 m. birželio 30 d. ir 2008 m. liepos 4 d. Ieškovas, remdamasis pirkimo-pardavimo sutarties Nr. PP L2008-050059 9.1.3 punktu bei sutarties Nr. PP L2008-060008 10.1.3 punktu, nutraukė šias sutartis nuo 2009 m. vasario 13 d. ir pareikalavo per 2 darbo dienas nuo sutarčių nutraukimo dienos grąžinti sutarčių pagrindu gautą 882 000 eurų (3 045 369,60 Lt) avansą ieškovui. Taip pat, remiantis sutarčių 9.2 ir 10.2 punktais, ieškovas pareikalavo sumokėti netesybas (po 10 proc. nuo prekės kainos be PVM pagal kiekvieną sutartį) – 338 374,40 Lt (112 216,00 Lt pagal sutartį Nr. PP L2008-060008 ir 226 158,40 Lt pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP L2008-050059).

5Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 29 d. preliminariu sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo 2 865 824 litus, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 19 815 litų bylinėjimosi išlaidų.

6Atsakovas UAB „BST Baltic“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad susidariusio įsiskolinimo UAB „BST Baltic“ neneigia. Patvirtino, jog šalys 2008 m. gegužės 28 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. PP L2008-050059, o 2008 m. birželio 9 d. - sutartį Nr. PP L2008-060008, kurių pagrindu UAB „SEB lizingas“, vykdydamas savo įsipareigojimus, sumokėjo atsakovui 882 000 eurų avansą. Dalį įsiskolinimo UAB „BST Baltic“ grąžino, todėl yra skolinga ieškovui 2 512 551,33 Lt. UAB „BST Baltic“ nesutiko su prašoma priteisti netesybų suma ir prašė teismo ją sumažinti.

7Teismo posėdžio metu ieškovas UAB ,,SEB lizingas“ nurodė, kad ieškinio reikalavimus jis palaiko iš dalies, nes atsakovas iš dalies atsiskaitė. Todėl teismo prašė priteisti iš atsakovo 2 512 551,33 Lt negrąžinto avanso, 338 374,40 Lt netesybų, įstatymines palūkanas ir žyminį mokestį proporcingai priteistai sumai. Netesybų sumažinti ieškovas nesutiko, nes atsakovas ieškovo pinigais naudojasi beveik pusantrų metų.

8Vilniaus apygardos tesimas 2009 m. spalio 15 d. sprendimu 2009 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo preliminarų sprendimą pakeitė, priteisė ieškovui iš atsakovo 2 850 925,73 Lt, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. balandžio 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16 254 Lt. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog atsakovas nuo sutarčių nutraukimo dienos grąžino dalį skolos ir yra skolingas ieškovui 2 512 551,33 Lt avanso, o taip pat 338 374,40 Lt netesybų, paskaičiuotų už sutarčių nevykdymą, iš viso 2 850 925,73 Lt. Teismas pažymėjo, kad dėl įsiskolinimo dydžio ginčo nėra, tačiau akcentavo, kad atsakovas nesutinka tik su netesybų suma ir prašo jas sumažinti. Teismo nuomone, toks atsakovo prašymas laikytinas nepagrįstu, nes ieškovas 882 000 eurų (3 045 369,60 Lt) avansą ieškovui sumokėjo 2008 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. birželio 9 d., t. y. daugiau nei prieš metus, o atsakovas iki šiol negrąžino 2 512 551,33 Lt. Teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo metu bankų taikomas palūkanas, kurios įmonėms viršija 10 procentų metinių palūkanų, sprendė, kad tokio dydžio netesybos, už naudojimąsi pinigais, nelaikytinos per didelėmis. Ieškinį patenkinęs iš dalies, teismas ieškovui, proporcingai patenkintai ieškinio daliai, priteisė 16 254 Lt žyminio mokesčio.

9Apeliaciniu skundu atsakovas UAB ,,BST Baltic“ prašo šį teismo sprendimą pakeisti iš dalies, priteistas netesybas sumažinti iki 91 121,86 Lt, taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nurodo, kad sprendimu ieškovui iš atsakovo priteista suma susideda iš 2 512 551,33 Lt avanso ir 338 374,40 Lt netesybų. Su avanso suma apeliantas sutinka, tačiau netesybų suma, jo manymu, yra nepagrįstai per didelė. Tarp šalių sudarytose sutartyse numatyta, kad pirkėjui nutraukus sutartį, pardavėjas privalo sumokėti pirkėjui 10 proc. prekės kainos be PVM netesybų. Nagrinėjamu atveju bendra prekių kainos suma – 3 384 744 Lt, tačiau realiai ieškovo nuostoliai buvo ženkliai mažesni. Be to, ieškovas dalį avanso – 517 920 Lt grąžino. Atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei nurodė teismas, ieškovo galėjimas gauti pelną skolinant šią sumą už bylos nagrinėjimo metu bankų taikytas vidutines palūkanas eurais nesutampa su priteistomis netesybomis ir yra mažesnis. Ieškovo negautą pelną, atsižvelgiant į CK 6.249 straipsnį, reikėtų skaičiuoti nuo tos dalies, kurią atsakovas negrąžino ieškovui, t. y. nuo 2 512 551,33 Lt. Pagal Lietuvos banko statistiką, vidutinės palūkanų normos eurais laikotarpiu nuo 2008 m. birželio iki 2009 m. rugsėjo sudarė 5,44 proc. Tokiu būdu, ieškovas būtų gavęs 113 902,32 Lt palūkanų, tačiau iš jų būtų išskaičiuoti mokesčiai ir kitos išlaidos, ko pasėkoje, ieškovo pelnas būtų buvęs apie 20 proc. mažesnis, t. y. 91 121,86 Lt.

10Atsileipimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB ,,SEB lizingas“ prašo jį atmesti, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovas iki šiol naudojasi didžiąja sumokėto avanso dalimi. Taip pat atkreipia dėmesį, kad 10 proc. netesybos ir buvo nustatytos atsižvelgiant į didelę sutarčių objektų kainą. Akivaizdu, kad ieškovo veikloje buvo visiškai nereikalingi stambiagabaričiai kranai, ir jie buvo perkami siekiant vykdyti būsimas lizingo sutartis. Atsakovui kranų nepristačius, ieškovas negalėjo gauti pelno iš būsimų lizingo sutarčių. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo remtis atsakovo nurodomais bendro pobūdžio skaičiavimais, o 20 proc. mokesčių nuo atsakovo paskaičiuoto galimo ieškovo pelno – iš viso niekuo nepagrįsti.

11Apeliacinis skundas netenkintinas.

12Byla nagrinėjama pagal ieškovo ir atsakovo apeliacinių skundų faktinius ir teisinius pagrindus, taip pat patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

13Apeliantas skundžia tik sprendimo dalį dėl netesybų.

14Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas neįvertino, jog 338 374,40 Lt dydžio netesybos yra aiškiai per didelės ir neprotingos. Teisėjų kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad šalys pačios sutartyje laisva valia susitarė dėl tokio dydžio netesybų (Sutarčių 9.2 ir 10.2 punktai).

15Lietuvos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus, suponuojanti inter alia sutarčių sudarymo laisvę (Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. kovo 27 d., balandžio 29 d., birželio 8 d., spalio 8 d. nutarimai). Asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva suteikia teisę laisvai pasirinkti verslą, teisę laisvai sudaryti sutartis. CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo kitų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties esmė – šalių bendra nuomonė, valios sutapimas. Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai sutartiniuose civiliniuose teisiniuose santykiuose lemia šių santykių dalyvių pareigą įgyvendinant pasiektus abipusius susitarimus laikytis sulygtų sutarties sąlygų (pacta sunt servanda).

16Kartu teisėjų kolegija sutinka, kad tiek sutartis, kaip jos šalių atitinkamų veiksmų teisinis pagrindas, tiek iš jos tarp šalių kilę sutartiniai civiliniai teisiniai santykiai turi atitikti civiliniame įstatyme esančių imperatyviųjų teisės normų reikalavimus. Tai reiškia, kad sutarties šalys yra laisvos susitarti dėl bet kokių joms priimtinų sutarties sąlygų, taip pat gali savarankiškai nuspręsti, kokia forma sudaryti sutartį, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties turinio sąlygas ar sutarties formą nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka, teisės principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2008). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, jog kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007). Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant tai, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 str.) ir iš esmės nuožiūros teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

17Teisėjų kolegija, vertindama šalių sutarčių nuostatas (Sutarčių 2, 9.2 p. ir 10.2 punktai) ir priteistą nuostolių dydį (338 374,40 Lt), atsižvelgdama į ieškovo veiklos pobūdį, į tai, jog, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo sumokėto ir atsakovo negrąžinto avanso suma labai didelė (2 512 551,33), kad apeliantas, nors ir sutikdamas su priteistu avansu, jo (arba bent jo dalies) nesumoka ieškovui, daro išvadą, kad nėra pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo priteistas sutartyje nustatytas netesybas. Jeigu netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės), teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo. Pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas sutartimi nustatytos netesybos teismo gali būti mažinamos dviem pagrindais: jeigu netesybos neprotingai didelės arba jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovas maždaug 1/6 dalį avanso grąžino tik pareiškus ieškinį teisme. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2009; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Atkreiptinas dėmesys, kad sutartimis perkamų daiktų kaina buvo nustatyta sudarant sutartis ir nekito, todėl atsakovas galimą netesybų dydį (10 proc. nuo sutarčių kainos) žinojo, todėl atsakovas, nevykdydamas sutartimis prisiimtų prievolių, turėjo įvertinti riziką (abi sutarties šalys privatūs verslo subjektai, turintys patirtį verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo pasekmes ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Aukščiau išdėstyti argumentai taip pat sudaro pagrindą išvadai, jog negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad prašomo priteisti dydžio netesybos yra aiškiai per didelės CK 6.73, 6.258 straipsnių prasme, todėl turi būti mažinamos iki 5,44 proc. dydžio. Kaip minėta, tokią išvadą teisėjų kolegija padarė įvertinusi sutarties kainą, avanso dalies negrąžinimo trukmę, netesybas nustatančius sutarčių punktus. Pažymėtina, kad iš priešingu atveju iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, sutarčių nuostatos pakoreguotos labiau, nei to reikėtų pagal protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai, jog netesybos mažintinos iki galimo grynojo ieškovo pelno (tame tarpe ir atskaičiavus paskolų administravimo mokesčius), nepagrįsti jokiais įrodymais ir su nagrinėjamu atveju sąsajų neturi (CPK 178, 185 str.).

18Apibendrindama tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas.

19Apeliacinės instancijos teismas patyrė 1,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 164). Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir jas patvirtinančius įrodymus. Atmetus apeliacinį skundą, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 92, 96, 98 str.).

20Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

22Priteisti iš atsakovo UAB ,,BST Baltic“ (į. k. 120873276) ieškovui UAB ,,SEB bankui“ (į. k. 123051535) 400 Lt (keturis šimtus litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme bei į valstybės biudžetą 1,35 Lt (vieną litą 35 centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.