Byla 1A-482-813/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. ir jo gynėjos advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismo) 2020 m. birželio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams 10 mėnesių, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų laisvės bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

4Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. V. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. balandžio 29 d.

5D. Z. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista D. Z. iš R. V. 7000 eurų nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

6Iš R. V. nukentėjusiosios D. Z. naudai priteista 500 eurų turėtoms advokato padėjėjo teisinių paslaugų teikimo išlaidoms atlyginti.

7Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas ir byla dalyje dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukta.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

91.

10R. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. ( - ) kaime, ( - ), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajai D. Z. į galvą ir dešinę pėdą, tuo padarydamas jai muštinę žaizdą kairio momens srityje, kairio momenkaulio įspaustinį lūžį, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu virš kairio pusrutulio, kraujosruvą ir odos nubrozdinimą dešinės pėdos srityje ir dėl įspaustinio momenkaulio lūžio ir kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu sukėlė D. Z. sunkų sveikatos sutrikdymą.

112.

12Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. ( - ) kaime, ( - ), namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu, tyčia mažiausiai du kartus sudavė metaliniu strypu nukentėjusiajam J. T. į kairę ranką tuo padarydamas jam odos nubrozdinimus kairio žasto ir kairio dilbio srityje ir sukėlė J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą.

133.

14Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog R. V. padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

153.1.

16Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Atsižvelgta ir į tai, kad R. V. padarė du tyčinius baigtus nusikaltimus, iš kurių vienas yra sunkus ir už jo padarymą numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki 10 metų, anksčiau jis ne kartą teistas, jam jau ne kartą yra skirtos laisvės atėmimo bausmės, naujus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui, nepraėjus nei metams nuo paskutinės laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Atsižvelgęs į šias aplinkybes teismas sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną nusikaltimą paskyrus tik laisvės atėmimo bausmes, kurios tarpusavyje bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

173.2.

18Nustatydamas nukentėjusiajai D. Z. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai buvo padarytas tyčiniais nuteistojo veiksmais. Dėl patirtų sužalojimų D. Z. gyvybei buvo iškilusi reali grėsmė, ji buvo operuojama, o vėliau ilgai gydoma. Patyrusi galvos traumą, nukentėjusioji jaučia baimę ir netikrumą dėl ateities. Atsižvelgta ir į tai, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog dėl įvykio ji patyrė psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, buvo pažeminta, sumažėjo bendravimo galimybės, pablogėjo sveikata, atsirado susirūpinimas dėl pasekmių, patyrė nepatogumų. Jai rekomenduojamas psichiatro gydymas. Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, teismų praktiką, teismas sprendė, kad 7000 eurų suma geriausiai atspindėtų nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, užtikrintų pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų.

194.

20Nuteistasis R. V. ir jo gynėja Audronė Žemeckė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendį: pripažinti nuteistojo R. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo J. T. elgesys; sušvelninti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę; sušvelninti ar pakeisti bausmę, paskirtą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį; panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo sudėjimo būdu ir bausmes subendrinti apėmimo būdu; sumažinti neturtinės žalos dydį iki 5000 eurų.

214.1.

22Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2 dalies, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas, dėl ko R. V. paskyrė per griežtas bausmes. Teismas nepagrįstai nepripažino R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi ir kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

234.1.1.

24Nurodoma, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nustatyta jau ikiteisminio tyrimo metu ir pažymėta kaltinamajame akte. Vertinant R. V. poziciją ikiteisminio tyrimo metu matyti, jog jis jau nuo pat pirmosios apklausos davė išsamius parodymus apie įvykio aplinkybes. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios R. V. parodė, kad buvo neblaivus, todėl aplinkybių gerai neatsimena. Taip pat nurodė, kad išgėręs būna agresyvus dėl to tiki, kad kilus konfliktui galėjo metaliniu strypu suduoti D. Z. per galvą. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (3 t., b. 1. 4-6). Šiuos savo parodymus R. V. patvirtino ir kitų apklausų metu, kur parodė, kad dėl visko prisipažįsta, dėl savo tokio elgesio labai gailisi (3 t., b. 1. 12-13, 20-21). Vertinant R. V. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, aktualu tai, jog jis nors formaliai nurodė, jog kaltu neprisipažįsta, tačiau iš jo parodymų matyti, jog jis aiškiai dėstė visas įvykio aplinkybes, pripažino, kad sudavė metaliniu strypu nukentėjusiesiems, todėl akivaizdu, jog savo kaltę jis pripažino, o teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje taip pat nurodė, kad duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis iš esmės pripažino, kad sudavė nukentėjusiajai D. Z. metaliniu strypu (armatūra) į galvą ir į koją, pripažino, kad būtent dėl jo suduotų smūgių nukentėjusiajai buvo padaryti galvos ir kojos sužalojimai, t. y. kaltinamasis pripažino tiek savo nusikalstamų veiksmų padarinius, tiek priežastinį ryšį tarp savo pavojingos veikos ir kilusių padarinių. Kreipdamasis į teismą paskutiniu žodžiu R. V. nurodė, kad labai gailisi. Taigi visa tai, anot apeliantų, rodo, jog R. V. viso proceso metu buvo nuoseklus, savo kaltę pripažino, davė išsamius parodymus ir nurodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi, todėl tai turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

254.1.2.

26Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad konfliktinė situacija prasidėjo nuo to, kai R. V. ranka trenkė muziką patildžiusiai E. B. per ranką. Tačiau iš pačios E. B. parodymų matyti, jog jai sužalojimai padaryti nebuvo, pretenzijų ji R. V. neturėjo. Tačiau po šio įvykio nukentėjusysis J. T. priėjo prie R. V. ir ėmė jam priekaištauti, įvyko konfliktas, kurio metu J. T. susigrūmė su R. V., jam įspyrė, po to nugriuvo. Šias aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu patvirtino liudytoja E. B., kuri parodė, kad prie jos atėjo J., kuris paklausė ar gali suduoti R.. Ji atsakė, kad ne. Tuomet jai liepė išeiti ir visi trys (R. V., J. T., D. A.) pradėjo vartytis. J. šoko ant R., o R. gynėsi. Pats nukentėjusysis J. T. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad atėjo prie diskutuojančių R. V. ir J. T.. R. V. jį apsikabino, o jis spyrė R. V., tada jie nukrito. Liudytojas D. A. taip pat parodė, kad jis su R. ir seserimi nuėjo už pavėsinės. Viskas buvo gerai. Paskui atėjo J. T., liepė sesei išeiti ir trenkė R. kumščiu. Taigi nustatyta, kad pats nukentėjusysis J. T. atėjo prie R. V., kuris tuo metu buvo už pavėsinės, jam trenkė kumščiu, spyrė, tuomet jie nukrito ant žemės. Būtent po šių provokuojančių veiksmų R. V. pasiėmė metalinį strypą, kuriuo sužalojo D. Z. ir J. T.. Tokie nukentėjusiojo J. T. provokojantys veiksmai turi būti pripažinti R. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

274.1.3.

28Atsižvelgus į tai, kad byloje turi būti nustatytos dvi R. V. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jam paskirtos neproporcingai griežtos bausmės, kurios turi būti švelninamos.

294.2.

30Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nuteistajam paskirtos bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu. Teismas nepasisakė, kokią nusikalstamų veikų sutaptį sudaro R. V. padarytos nusikalstamos veikos. Apeliantų nuomone, jos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, kadangi R. V. neturėjo atskiros tyčios sužaloti du asmenis. Jis turėjo bendrą sumanymą gintis nuo jį puolusių asmenų ir savo tyčios nebuvo konkrečiai nukreipęs būtent į D. Z. ir J. T.. Abu asmenys buvo sužaloti vienoje vietoje ir labai trumpu laikotarpiu. Abi nusikalstamos veikos padarytos apie 19.15 val. Kaltininko panaudotas smurtas buvo vienodo pobūdžio - jis smurtavo tuo pačiu metaliniu strypu. Be to, nuteistojo padaryti nusikaltimai labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms (nesunkus ir sunkus nusikaltimai), todėl ir dėl šios priežasties bausmės turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu.

314.3.

32Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos matyti, kad esant sunkiam nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui, baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1745 Eur iki 11 585 Eur. Paprastai didesnė neturtinė žala nustatoma tais sunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais, kai nukentėjusiųjų patirti sunkūs sveikatos sutrikdymai savo pobūdžiu yra žalingesni, susiję su ilgalaikiu darbingumo netekimu ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių sunkaus sveikatos sutrikdymo ilgalaikius padarinius. Nukentėjusioji ir iki įvykio lankėsi gydymo įstaigose ir skundėsi įvairiais negalavimais. Nors D. Z. teigė, jog po įvykio jai prasidėjo epilepsija bei kitos tęstinio pobūdžio ligos, tačiau teismo iniciatyva atlikus visus reikiamus tyrimus Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose, pateikta išvada, kurioje nėra duomenų, patvirtinančių aukščiau nurodytus nukentėjusiosios teiginius. Taigi darytina išvada, kad šioje situacijoje dėl atsiradusios epilepsijos bei tęstinio pobūdžio ligų nukentėjusioji melavo. Be to, priteistinos neturtinės žalos atlyginimo suma turėtų būti mažinama atsižvelgiant ir į R. V. turtinę padėtį. Nors nuteistasis dirba, tačiau jo mėnesinės pajamos sudaro apie 400 Eur. R. V. yra užvesta ne viena vykdomoji byla, įsiskolinimas siekia 5735 Eur be vykdymo išlaidų. Be to, jis sudarė sutartį su Kauno teritorine ligonių kasa dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo, pagal kurią įsipareigojo atlyginti 3714,11 Eur žalą. R. V. neturi jam nuosavybės ar kitokia teise priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Tad akivaizdu, kad jo turtinė padėtis neleidžia sumokėti nuosprendžiu priteistos 7000 Eur sumos neturtinės žalos atlyginimui ir neturtinė žala dėl R. V. turtinės padėties turi būti mažinama.

334.4.

34Nuteistojo gynėja teismui pateikė prašymą priteisti nuteistojo R. V. patirtas 605,00 eurų išlaidas advokato paslaugoms apmokėti už apeliacinio skundo surašymą.

355.

36Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroras M. K. atsiliepime į nuteistojo R. V. ir jo gynėjos apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

375.1.

38Atsiliepime nurodoma, kad teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad R. V., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, pripažino tik smūgių sudavimą nukentėjusiesiems, sukeltus padarinius, tačiau ne savo kaltę. Nuteistasis bandė save pateisinti, nurodydamas, kad nukentėjusiųjų sužaloti nenorėjo, o juos sužalojo gindamasis nuo jį puolusių J. T. ir D. A.. Nuteistasis negalėjo nurodyti, kaip pasireiškė šis puolimas, kaip ir kada jis suprato, kad reikia gintis. Atsižvelgiant į bylos duomenis, teismas pagrįstai tokius R. V. parodymus įvertino kaip jo gynybinę poziciją ir pagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

395.2.

40Sušvelninti nuteistajam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes nėra teisinio pagrindo. Teismas, atsižvelgęs į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, už abiejų nusikaltimų padarymą paskyrė mažesnes nei sankcijų vidurkiai laisvės atėmimo bausmes, todėl nėra pagrindo jas dar labiau švelninti.

415.3.

42Prašymas bausmes bendrinti apėmimo būdu, anot prokuroro, taip pat nepagrįstas. Nors nuteistojo padaryti nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau abejais nusikaltimais buvo kėsintasi į žmogaus sveikatą, panaudotas tas pats padidintą pavojų keliantis įrankis – metalinis strypas, veikta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, daryti išvadą, kad R. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, negalima. Todėl teismas pagrįstai bausmes subendrino dalinio sudėjimo būdu.

435.4.

44Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas atsižvelgė į tai, kad sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas sužalojant moterį ypatingai pavojingu būdu - trenkiant per galvą metaliniu strypu bei pažymėjo, kad svarbiais laikytini duomenys apie nukentėjusiosios sveikatą gydymo eigoje, iš kurių galima objektyviai spręsti apie sunkaus sveikatos sutrikdymo sąlygotus liekamuosius reiškinius nukentėjusiosios sveikatai. Teismas atsižvelgė į gydytojos neurologės G. P. parodymus, kad nukentėjusiajai D. Z. nustatyta epidūrinė hemoragija su aktyvaus kraujavimo požymiais, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios gyvybei buvo kilęs realus pavojus. Po traumos nukentėjusiajai buvo pašalinti ūmūs padariniai, tačiau tokių traumų atveju gydytojai negali žinoti, kas bus toliau. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis, teismas padarė teisingą išvadą, kad nukentėjusiosios baimė ir netikrumas dėl ateities, dėl to, ar ji galės gyventi pilnavertį gyvenimą, yra pagrįsti. Iš 2020 m. sausio 16 d. medicinos dokumentų išrašo/siuntimo matyti, kad atlikus D. Z. tyrimus dėl galvos svaigimo, silpnumo epizodų, jai toliau rekomenduojama tęsti psichiatro gydymą ir psichiatro priežiūrą. Nuosprendyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl 15000 eurų neturtinės žalos atlyginimo buvo tenkintas iš dalies, D. Z. priteista iš nuteistojo 7000 eurų jo nusikalstamais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimui. Priteista suma atspindi nukentėjusiosios dėl nusikaltimo patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, užtikrina pusiausvyrą tarp pažeistų vertybių svarbos ir kaltinamojo interesų, dėl ko nuteistojo prašymas sumažinti neturtinės žalos dydį iki 5000 Eur yra atmestinas kaip nepagrįstas. Nuteistojo R. V. ir jo gynėjos apeliacinis skundas atmetamas.

456.

46Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmes, bendrinant paskirtas bausmes ir nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį.

47Dėl nuteistajam R. V. paskirtos bausmės

487.

49Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje, – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

508.

51Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmę už jo padarytas nusikalstamas veikas, įvertino padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, kaltės formą, nusikalstamos veikos stadiją, nuteistojo asmenybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Teismo išvados dėl bausmės skyrimo pagrįstos išsamiu bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, aukštesnės instancijos teismas su jomis visiškai sutinka.

529.

53Kadangi apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta R. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija, pirmiausia pasisako šiuo klausimu.

549.1.

55Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nenustatyta R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nežiūrint to, kad kaltinamajame akte ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė buvo nurodyta. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas pagrįstai nenustatė aptariamos kaltininko baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes R. V., nors ikiteisminio tyrimo metu iš esmės ir pripažino visas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau bylą nagrinėjant teisme pateikė kitokią įvykių versiją, teigė, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį J. T. vartojo savigynos tikslais, o nukentėjusiajai D. Z. sudavė su metaliniu strypu netyčia, nes ši iškišo galvą. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai paneigė šiuos nuteistojo teiginius ir su pirmosios instancijos teismo išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka. Ne tik nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, bet ir objektyvus byloje esantis įrodymas – įvykio vaizdo ir garso įrašas patvirtina, kad pats nuteistasis pirmasis sudavė E. B. į ranką, dėl ko susilaukė kitų gimtadienio šventėje dalyvavusių asmenų priekaištų ir raginimų atsiprašyti, su kuo jis kategoriškai nesutiko (vaizdo įraše girdisi jo išsakomos frazės, kad neturi už ką atsiprašyti). Iš vaizdo ir garso įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad tarp nuteistojo, D. A. ir J. T. kilo žodinis konfliktas, kuris vėliau peraugo į muštynes. Iš vaizdo įraše užfiksuotų duomenų matyti, kad R. V. gatvėje strypu mojavo niekam jo nepuolant. D. Z. buvo suduota mažiausiai du kartus, sužalojimai padaryti ne tik galvoje, bet ir pėdoje, tad visiškai nelogiški ir neatitinka tikrovės nuteistojo teiginiai, kad jis D. Z. sudavė netyčia šiai iškišus galvą ir kad jis tik gynėsi. Visa tai, kas paminėta, leidžia pagrįstai teigti, kad siekdamas sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, nuteistasis sąmoningai klaidino teismą, netiksliai nurodydamas įvykio aplinkybes. Be to, pastebėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis būtų nuoširdžiai atsiprašęs nukentėjusiųjų. Nors teigė, kad to negalėjo padaryti, kadangi D. Z. nenorėjo su juo bendrauti, tačiau teisme jis tokią galimybę turėjo, tačiau ir tuomet nepasinaudojo galimybe atsiprašyti. Tad vien tai, kad jis neneigė sudavęs strypu nukentėjusiesiems, ko neigimas dėl kitų byloje surinktų nuteistojo kaltę patvirtinančių akivaizdžių įrodymų būtų buvęs beprasmis, nesudaro pagrindo pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

569.2.

57Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo J. T. elgesys. Teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį.

589.3.

59Vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pats nuteistasis provokavo kartu su juo buvusius asmenis, D. A. sakydamas „dabar tu mane sumušk, jei aš jos neatsiprašysiu“, „D., tu nori su manimi pyktis? Tu su manim pyksties. Nori mane sumušt? Nori mane sudaužyt? D., tu gausi į galvą. Aš tave nukirsiu“ ir pan. Taigi pats nuteistasis provokavo konfliktą su D. A. ir J. T., grasino sumušimu D. A., o prieš tai jau buvo sudavęs į rankas E. B., kas ir iššaukė šventės dalyvių nepasitenkinimą, raginimus atsiprašyti, su kuo R. V. kategoriškai nesutiko. Nuo susistumdymo prie tualeto iki smūgių su metaliniu strypu sudavimo buvo praėję truputis laiko. Per šį laikotarpį viena iš šventėje dalyvavusių moterų bandė raminti R. V., tačiau pastarasis į jos kalbas nereagavo, tvirtino, kad bus problemų, kad blogai baigsis. Išėjęs į gatvelę iškart puolė ten stovėjusius asmenis, dėl ko buvo pargriautas. O po to ėmė mojuoti pasiimtu strypu. Taigi paties nuteistojo reakcija ir jo atlikti smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusiuosius buvo neadekvatūs J. T. veiksmams. Pats nuteistasis buvo aktyvus konflikto dalyvis, provokavo D. A. ir J. T.. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte.

6010.

61Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų ir vieną sunkų tyčinius baigtus smurtinio pobūdžio nusikaltimus, į dvi R. V. atsakomybę sunkinančias aplinkybes: nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Vertindamas asmenybę, teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. V. anksčiau eilę kartų teistas ir ne kartą yra atlikęs laisvės atėmimo bausmes. Pastebėtina, kad nors jo daromuose nusikaltimuose dominuoja turtinio pobūdžio nusikaltimai, tačiau jis yra teistas ir už nesunkų sveikatos sutrikdymą, viešosios tvarkos pažeidimą. Dabartinis nusikaltimas padarytas praėjus tik 4 mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs jam skirtą laisvės atėmimo bausmę. Šie duomenys rodo, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas jau pakankamai susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad R. V. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti dar būdamas nepilnamečiu ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikos pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

6211.

63Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. už jo padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, skyrė griežčiausią sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, kadangi švelnesnėmis su laisvės atėmimu nesusijusiomis bausmėmis nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti tikslai. Tuo tarpu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas ir teismas pagrįstai ją paskyrė. Pastebėtina, kad teismas, nežiūrint to, kad nustatytos dvi nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nenustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pastarajam už padarytus nusikaltimus paskyrė žymiai mažesnes nei sankcijų vidurkiai bausmes, todėl nėra pagrindo šias bausmes laikyti aiškiai per griežtomis ar neadekvačiomis priemonėmis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

64Dėl bausmių bendrinimo

6512.

66Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimą taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas).

6713.

68Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vieną iš jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymą taikyti baudžiamąjį įstatymą. Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali būti kvalifikuojamos pagal tą patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali būti realioji arba idealioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji. Nors nagrinėjamu atveju teismas nepasisakė, kokią nusikalstamų veikų sutaptį sudaro R. V. padarytos nusikalstamos veikos, tačiau iš pritaikytų BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatų, akivaizdu, jog teismas laikė, jog nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas R. V. paskirtas bausmes, baudžiamąjį įstatymą pritaikė teisingai. Apeliantai neteisūs teigdami, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

6914.

70Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealią sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius. Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiąja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieną sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-385/2014, 2K-144-489/2015, 2A-7-4-699/2015, 2K-145-511/2019, 2K-7-71-458/2020).

7115.

72Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. V. tuo pačiu laiku analogiškomis aplinkybėmis padarė du nusikaltimus, numatytus skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose, prieš du asmenis – nukentėjusiuosius J. T. ir D. Z.. Nors jis tikina, kad jis turėjo bendrą sumanymą gintis nuo jį puolusių asmenų ir savo tyčios nebuvo konkrečiai nukreipęs būtent į D. Z. ir J. T., tačiau byloje ištirti įrodymai paneigia nuteistojo teiginius, kad gynėsi nuo kitų asmenų. Priešingai, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis atliko aktyvius puolamuosius veiksmus ir taip sužalojo du asmenis, D. Z. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, o J. T. nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis buvo abejingas dėl jo veiksmų kilsiančioms pasekmėms, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad jo padarytos nusikalstamos veikos sudaro realiąją nusikalstamų veikų sutaptį. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašaus pobūdžio bylose, pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-71-458/2020.

7316.

74Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma R. V. paskirtas bausmes bendrinti ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu. Iš tiesų, BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti nusikaltimai priskiriami skirtingoms nusikaltimų kategorijoms, t. y. sunkus ir nesunkus nusikaltimas, kuriuos skiria dar ir apysunkiai nusikaltimai, bet šios abi veikos priskiriamos tai pačiai nusikalstamų veikų rūšiai – nusikaltimams. Tačiau tai tik formalus vertinimas, kuris neparodo labai skirtingo veikų pobūdžio ir pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vertinant, ar nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, reikia vadovautis ne tik BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytu formaliuoju kriterijumi, t. y. nepakanka konstatuoti, jog nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms. Vertinant konkretaus nusikaltimo pavojingumo pobūdį turi būti atsižvelgiama į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, o vertinant konkretaus nusikaltimo pavojingumo laipsnį – į kėsinimosi dalyko vertingumą, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ar priemones, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-570/2012, 2A-7-3-489/2019).

7517.

76Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog smurtinio pobūdžio nusikaltimus nukentėjusiųjų sveikatai R. V. padarė toje pačioje vietoje ir vieną po kito, pirmiausiai smogė J. T., o po to D. Z., kaltininko panaudotas smurtas buvo vienodo pobūdžio – smūgiuota metaliniu strypu. Abiem nukentėjusiesiems buvo padaryti sveikatos sutrikdymai. Abi veikas kaltininkas padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, kad R. V. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagal pavojingumą ne tik kad nėra labai skirtingos, bet priešingai – yra labai panašios.

7718.

78Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, teisingai taikė BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatas. Laikyti, kad nuteistajam paskirta subendrinta bausmė yra aiškia per griežta taip pat nėra pagrindo. Priešingai, ši bausmė net per švelni. BK 63 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės <...>. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Nagrinėjamu atveju prie pagal BK 135 straipsnio 1 dalį paskirtos 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti tik 2 mėnesiai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, nors minimali laisvės atėmimo bausmės trukmė yra 3 mėnesiai. Tačiau šioje dalyje nesant prokuroro ar nukentėjusiųjų apeliacinio skundo nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė negali būti griežtinama.

79Dėl neturtinės žalos dydžio

8019.

81Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti priteistą 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 5 000 Eur, nurodant, kad sveikatos sužalojimo padariniai nukentėjusiajai nėra tokie sunkūs, kaip kad ji tvirtina, be to, nuteistojo turtinės padėtis yra sunki.

8220.

83Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymo nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimalaus bei maksimalaus dydžių, todėl nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai), atsižvelgdamas į teismų praktiką. Teismų praktikoje sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus – dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

8421.

85Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. Z. patirtos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes – įvykdytos veikos pavojingumą (padarytas sunkus nusikaltimas), nuteistojo kaltę (veika padaryta tyčia), nukentėjusiosios patirto sveikatos sutrikdymo pobūdį ir sunkumą, gydymo trukmę, liekamuosius reiškinius. Nukentėjusioji dėl nuteistojo veiksmais padarytos galvos traumos buvo operuota, jos gyvybei buvo iškilęs realus pavojus, Kauno klinikose gydyta nuo 2019 m. balandžio 27 d. iki 2019 m. gegužės 6 d., toliau buvo nukreipta reabilitaciniam gydymui į sanatoriją, kur gydėsi iki 2019 m. gegužės 30 d. Nukentėjusioji praėjus daugiau nei metams nuo įvykio vis dar lankosi pas gydytojus, skundžiasi galvos skausmais, pasikartojančiais priepuoliais. Tiek medicininiai dokumentai, tiek liudytojų, tarp jų ir gydytojų, parodymai patvirtina, kad po traumos pasikeitė jos elgesys, atsirado baimės jausmas, nervingumas. Nors nuketėjusioji ir anksčiau lankydavosi pas medikus, tačiau šie apsilankymai nebūdavo dažni, paskutinį kartą galvos skausmais iki įvykio gydytojai skundėsi 2016 m. gruodžio mėnesį. O patyrus galvos traumą, jai nuolat tenka lankytis gydymo įstaigose (pas šeimos gydytoją, psichiatrą, neurologą), pastoviai vartoti vaistus. Jai rekomenduoja psichiatro priežiūra. Nors ūmūs traumos padariniai pašalinti, tačiau gydytojų tvirtinimu, prognozuoti, kokie bus liekamieji reiškiniai, sudėtinga. Dėl nuteistojo veiksmų nuketėjusioji neabejotinai patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nerimą dėl ateities, dėl sveikatos būklės, pablogėjo jos gyvenimo kokybė, sumažėjo bendravimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, į nuteistojo turtinę padėtį, bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip į tai, kad nukentėjusioji dėl prieš ją atliktų smurtinių veiksmų, nepatyrė itin sunkių liekamųjų reiškinių, prašomą priteisti 15 000 Eur dydžio neturtinę žalą sumažino iki 7 000 Eur. Teismas, nustatydamas nukentėjusiajai 7 000 Eur neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose ir tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, kadangi priteista piniginė kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti nėra aiškiai per didelė ar neatitinkanti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.

8622.

87Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jo pakeisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

8823.

89Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ir kaltinamojo patirtas gynybos išlaidas dėl apeliacinio skundo surašymo pagal R. V. ir advokatės A. Žemeckės sudarytą 2019 m. lapkričio 5 d. atstovavimo sutartį Nr. 110/2019. Pagal BPK 106 straipsnio nuostatas teisę į turėtų išlaidų advokato paslaugoms atlyginimą turi tik nukentėjusysis ar civilinis ieškovas, bet ne nuteistasis. Jis pats ar jo pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys apmoka advokatui, ir teisė gauti šių išlaidų kompensaciją įstatyme nėra numatyta. Be to, prašymą pateikusi nuteistojo gynėja nesuformulavo reikalavimo, iš ko prašo priteisti gynybos išlaidas, todėl galima tik spėti, ar šis gynėjos reikalavimas nukreiptas į patį savo klientą, ar į nukentėjusiuosius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad civiliniai teisiniai santykiai dėl teisinių paslaugų apmokėjimo tarp nuteistojo ir gynėjos baudžiamojoje byloje nesprendžiami, o nuteistojo gynybos išlaidas iš kitų nagrinėjimo teisme dalyvių priteisti draudžiama.

90Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

91nuteistojo R. V. ir jo gynėjos advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį skundą atmesti.

92Atmesti gynėjos advokatės Audronės Žemeckės prašymą priteisti gynybos 605,00 eurų išlaidas už apeliacinio skundo surašymą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės iš dalies... 4. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas R. V.... 5. D. Z. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista D. Z.... 6. Iš R. V. nukentėjusiosios D. Z. naudai priteista 500 eurų turėtoms advokato... 7. Kauno teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo civilinio ieškinio priimtas... 8. Teisėjų kolegija... 9. 1.... 10. R. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. ( - )... 11. 2.... 12. Be to, R. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. balandžio 27 d. apie 19.15 val. (... 13. 3.... 14. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, kad byloje surinkti ir... 15. 3.1.... 16. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistojo atsakomybę... 17. 3.2.... 18. Nustatydamas nukentėjusiajai D. Z. priteistinos neturtinės žalos dydį,... 19. 4.... 20. Nuteistasis R. V. ir jo gynėja Audronė Žemeckė apeliaciniu skundu prašo... 21. 4.1.... 22. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio 2... 23. 4.1.1.... 24. Nurodoma, jog BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę... 25. 4.1.2.... 26. Nagrinėjamu atveju aktualu tai, kad konfliktinė situacija prasidėjo nuo to,... 27. 4.1.3.... 28. Atsižvelgus į tai, kad byloje turi būti nustatytos dvi R. V. atsakomybę... 29. 4.2.... 30. Apeliaciniame skunde taip pat tvirtinama, kad nuteistajam paskirtos bausmės... 31. 4.3.... 32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 33. 4.4.... 34. Nuteistojo gynėja teismui pateikė prašymą priteisti nuteistojo R. V.... 35. 5.... 36. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus... 37. 5.1.... 38. Atsiliepime nurodoma, kad teismas nuosprendyje teisingai pažymėjo, kad R. V.,... 39. 5.2.... 40. Sušvelninti nuteistajam pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 140... 41. 5.3.... 42. Prašymas bausmes bendrinti apėmimo būdu, anot prokuroro, taip pat... 43. 5.4.... 44. Spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismas... 45. 6.... 46. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 47. Dėl nuteistajam R. V. paskirtos bausmės... 48. 7.... 49. Visų pirma, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo... 50. 8.... 51. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas R. V. bausmę už jo padarytas... 52. 9.... 53. Kadangi apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad nenustatyta R. V.... 54. 9.1.... 55. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, pritaria... 56. 9.2.... 57. Taip pat nėra pagrindo pripažinti, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos... 58. 9.3.... 59. Vaizdo ir garso įraše užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pats nuteistasis... 60. 10.... 61. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną... 62. 11.... 63. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą,... 64. Dėl bausmių bendrinimo ... 65. 12.... 66. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos,... 67. 13.... 68. Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar... 69. 14.... 70. Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai... 71. 15.... 72. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis R. V. tuo pačiu laiku... 73. 16.... 74. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma R. V.... 75. 17.... 76. Iš nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, jog smurtinio pobūdžio... 77. 18.... 78. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad pirmosios instancijos... 79. Dėl neturtinės žalos dydžio ... 80. 19.... 81. Apeliaciniame skunde prašoma sumažinti priteistą 7 000 Eur neturtinės... 82. 20.... 83. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 84. 21.... 85. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas D. Z. patirtos neturtinės žalos... 86. 22.... 87. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą,... 88. 23.... 89. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo priteisti ir kaltinamojo... 90. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 91. nuteistojo R. V. ir jo gynėjos advokatės Audronės Žemeckės apeliacinį... 92. Atmesti gynėjos advokatės Audronės Žemeckės prašymą priteisti gynybos...