Byla 2A-723-198/2014
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Medvalda“

1Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

2kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės,

3viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. T. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-174-921/2014 pagal ieškovo A. J. Č. ieškinį atsakovui V. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Medvalda“ ir

Nustatė

4Ieškovas A. J. Č. prašė priteisti iš atsakovo V. T. 10 000 Lt skolos bei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog 2004 m. kovo 1 d. per notarą įgaliojo atsakovą valdyti, tvarkyti, parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ). Įgaliojimas galiojo iki 2007 m. kovo 1 d. Su atsakovu sutarė, kad žemės sklypas bus parduotas ne mažiau kaip už 20 000 Lt sumą. Atsakovas žemės sklypą pardavė 2004 m. gruodžio 27 d., tačiau iki šiol ieškovui yra nepateikęs ataskaitos apie savo veiklą ir negrąžinęs 10 000 Lt, kuriuos prašo priteisti.

5Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui A. J. Č. iš atsakovo V. T. 10 000 Lt skolą. Priteisė iš atsakovo V. T. į valstybės biudžetą 507,28 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų, 300 Lt žyminio mokesčio ir 22,66 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas darė išvadą, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodė, jog įvykdė pareigą perduoti ieškovui visa, ką yra gavęs vykdydamas įgaliojimą. Teismas vertino ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių neatitikimą, tačiau nurodė, jog tai, kad nei 2004 m. kovo 1 d. įgaliojimas, nei 2004 m. gruodžio 27 d. pirkimo pardavimo sutartis nėra panaikinti neatleidžia atsakovo nuo pareigos visiškai atsiskaityti su atstovaujamuoju (ieškovu). Liudytojo V. L. parodymus apie tai, kad atsakovas visiškai atsiskaitė su ieškovu, teismas vertino kaip šališkus, kadangi liudytojas V. L. ir atsakovas dirba UAB „Medvalda“ nuo jos įkūrimo 2004 m., iki UAB „Medvalda“ įkūrimo liudytojas su atsakovu taip pat buvo gerai pažįstami, atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nesutapo su liudytojo V. L. parodymais. Todėl teismas darė išvadą, kad tokie įrodymai nėra pakankami visiškam atsiskaitymo faktui su ieškovu patvirtinti. Teismas sprendė, kad ginčams iš pavedimo teisinių santykių taikomas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis) ir nurodė, kad ieškovas šio termino nepraleido, nes apie savo teisės pažeidimą sužinojo 2004 m. kovo 1 d., o į teismą kreipėsi 2013 m. gruodžio 2 d.

6Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-13 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė materialines ir procesines tesės normas, neteisingai ir nevisapusiškai nustatė bylai teisingai išspręsti turinčias reikšmės faktines aplinkybes, jas neteisingai interpretavo ir tai turėjo esminės reikšmės minėto sprendimo priėmimui. Teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris turi būti atmestas dėl šių argumentų: 1.Teismas, motyvuodamas sprendimą rėmėsi melagingais ieškovo teiginiais, jog atsakovas už parduodamą žemės sklypą ieškovui sumokėjo tik 10 000 lt, o likusius kitus neva žadėjo sumokėti vėliau, teisindamasis sunkia finansine padėtimi, tačiau pasak ieškovo pinigų iki šiol negrąžino, o ieškovas dėl to 2012-06-11 pretenzija kreipėsi į atsakovą. Konstatuodamas tokias aplinkybes teismas neatsižvelgė į byloje pateiktų faktų ir įrodymų visetą, nevertino visiems žinomų aplinkybių ir nežinia kodėl ir kuo remiantis tokio pobūdžio ieškovo teiginius išskiria iš kitų tirtų teismo posėdžio metu. Nurodo, jog jokie įrodymai apie tuometinę atsakovo neva sunkią finansinę padėtį teismui nebuvo pateikti, priešingai 2004 m. įsteigta UAB „Medvalda“, kuriai įsteigti buvo būtinas ne mažesnis nei 10000 Lt įstatinis kapitalas. Ieškovas pats pasirinko pirkėju atsakovą, jam viskas tiko iki pat 2012-06-11, kuomet sugalvojęs atitinkamą versiją ir tikėtina pasikonsultavęs su teisininku pateikė pretenziją. 2. Didesnių abejonių ir prieštaravimų sukelia 2012-06-11 pretenzija, kurioje teigiama, jog tuo metu ieškovas manė, kad su atsakovu žemės sklypo pirkėjas dar nėra atsiskaitęs, kadangi nei teisme bylos nagrinėjimo metu, nei jokiame kitame procesiniame dokumente ieškovas niekada neteigė, jog per visą laikotarpį iki pat 2012-06-06 jis bent kartą būtų pasiteiravęs apie pirkėjo UAB „Medvalda“ atsiskaitymą su atsakovu, nepareikalavo iš atsakovo su juo pilnai atsiskaityti, nors jau 2005 m. žinojo apie įvykusį –žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandorį su UAB „Medvalda“. 3. Teismas nepasisakė dėl to fakto, jog teismo posėdžio metu ieškovas teigdamas, jog atsakovas ieškovui buvo sumokėjęs tik 10000 Lt sumą, negalėjo paaiškinti kokiomis sąlygomis, aplinkybėmis, kada ir kur ieškovas iš atsakovo minėtą sumą gavo. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas su ieškovu buvo susitikęs tik vieną kartą, nes atsakovas su ieškovu 2004 m. buvo susitikęs du kartus. Ieškovas niekada neteigė, jog 2004 m. su atsakovu buvo susitikęs tik vieną kartą. Teismas nevertino ir to fakto, jog ieškovas niekaip nesugebėjo į teismą pakviesti bent kokį liudytoją, kuris bent iš dalies galėtų patvirtinti nors vieną bylai teisingai išspręsti turinčią reikšmės aplinkybę. 4. Duomenys apie atsakovo ir jo sutuoktinės gautas pajamas ir metines pajamų deklaracijos jokios juridinės reikšmės neturi, nes nepaneigtas faktas, kad atsakovas 2014-03-01 20000 Lt sumą turėjo, kadangi atsakovas galėjo įgyti ir su savimi turėti reikiamą atsiskaityti su ieškovu pinigų sumą ir kitais pagrindais nei buvo nurodoma metinėse pajamų deklaracijose. 5. Tai, jog liudininkas ir atsakovas kartu dirba UAB „Medvalda“ ir buvo gerai pažįstami, bei atsakovas perleido UAB „Medvalda“ žemės sklypą negali būti pagrindas liudytojo V. L. parodymus vertinti kaip šališkus, nes tokiu atveju būtų iškreipiamas CPK 189 str. 1 d. įtvirtintos nuostatos. 6. Teismas ieškovo kintantį, nepastovų ir nelogišką pateiktų aplinkybių interpretavimą pateisina vieninteliu argumentu – ieškovo amžiumi, kas yra konstatuotina kaip jokių argumentų sprendime nebūvimą. 7. Teismas neteisingai taikė atstovavimą, pavedimą ir įgaliojimą reguliuojančias teisės normas. Tik nustačius visas 2004-03-01 pavedimo sutarties sąlygas, galima būtų teigti, jog atsakovas tinkamai ar netinkamai įvykdė minėtu pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ieškovui, ko pasėkoje būtų sprendžiama dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo. Atsižvelgiant į tarp šalių 2004-03-01 sudarytos pavedimo sutarties turinį svarbu įvertinti byloje pateiktus rašytinius įrodymus faktinių aplinkybių kontekste bei vadovautis įstatyminėmis nuostatomis, kurios įpareigoja atsižvelgti į aplinkybes išvardintas CK 6.193 straipsnyje. 7.1.Ikisutartiniai šalių interesai ir tuometinė atitinkamų nekilnojamų daiktų rinkos pasiūla ir paklausa iš esmės lėmė 2004-03-01 pavedimo sutarties sąlygas, jog atsakovas ieškovui iš karto sumoka visą šalių sulygtą 20000 Lt kainą, o ieškovas, gavęs visą minėtą pinigų sumą iš atsakovo, prisiima prievoles, panašias į tas, kurios atsirastų įvykus daikto pirkimo-paradavimo sandoriui – išduoda notariškai patvirtintą įgaliojimą atsakovui tam, jog vėliau šis galėtų ieškovo sklypą be tolimesnių ieškovo trukdymų perleisti besisteigiančiai UAB „Medvalda“ ir įsipareigoja atsakovui netrukdyti įgyvendinti savo teisių, įgytų minėtos pavedimo sutarties pagrindu. 7.2. Atskleistas pavedimo sutarties sąlygas patvirtina ir tai, jog ieškovas jo paties išduotame įgaliojime atsakovui suteikė teisę be kita ko ir savo nuožiūra už atsakovo bet kokią pasirinktą kainą minėtą sklypą perleisti bet kokiems tretiesiems asmenims, gauti už tai pinigus, kirsti ir pardavinėti sklype augančius medžius, gauti pinigus. Tai įrodo, kad atsakovas pavedimo sutarties pasirašymo metu visiškai įvykdė savo įsipareigojimus ieškovui. 7.3. Pavedimos sutarties sąlygas, bei 20000 Lt sumos sumokėjimo ieškovui faktą patvirtina ir šalių vėlesnis elgesys, ieškovo pasipiktinimas dėl priminimo apie mokėtiną žemės mokestį, nes sklypo savininkas jau UAB „Medvalda“, siūlymas 2005 m. atsakovui įsigyti dar vieną ieškovo turimą nekilnojamą turtą. Apie 2012 m. ieškovas pareiškė, jog jo manymu sklypas 2004-03-01 parduotas per pigiai, todėl dabar ieškovas pageidautų iš atsakovo gauti papildomą pinigų sumą, ką šiuo metu ir stengiasi įgyvendinti. 8. Teismas be pagrindo pritaikė CK 6.237 str. 1 dalį, kadangi ieškovo reikalaujama priteisti skola galėtų būti kildinama tik iš pavedimo sutarties kilusių teisinių santykių, todėl šiuo atveju CK 6.237 str. 1 d. taikymas būtų neįmanomas.

7Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą visiškai ir visa apimtimi palaiko atsakovo poziciją, išreikštą apeliaciniame skunde, ir mano, jog skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas, ieškinys turėtų būti atmestas kaip nepagrįstas. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

8Apeliacinis skundas netenkintinas

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1 d.). CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, jog tik nustačius visas 2004-03-01 pavedimo sutarties sąlygas, galima būtų teigti, jog jis tinkamai ar netinkamai įvykdė minėtu pagrindu prisiimtus įsipareigojimus ieškovui, ko pasėkoje būtų sprendžiama dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

11Atsižvelgdama į šiuos bei kitus ieškovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 2.132 straipsnio 1 dalies nuostatas asmenys turi teisę sudaryti sandorius per atstovus, išskyrus tuos sandorius, kurie dėl savo pobūdžio gali būti asmenų sudaromi tiktai asmeniškai, ir kitokius įstatymu nustatytus sandorius. Atstovui suteiktų teisių apimtis, kaip ir atstovavimo faktas, gali būti aiškiai išreikšti - nustatyti įgaliojime (kai atstovaujama sandorio pagrindu), kituose atstovavimo faktą patvirtinančiuose dokumentuose (kai atstovaujama įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu) arba numanomi - suprantama iš konkrečių aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (pardavėjas mažmeninėj prekyboje, kasininkas ir pan.) (CK 2.133 str. 2 d.). Pagal įstatyme pateiktą įgaliojimo sąvoką įgaliojimu laikomas rašytinis dokumentas, asmens (įgaliotojo) duodamas kitam asmeniui (įgaliotiniui) atstovauti įgaliotojui, nustatant ir palaikant santykius su trečiaisiais asmenimis (CK 2.137 str.). Asmuo, veikiantis per atstovą, pripažįstamas veikiantis pats (CK 2.132 str., 2.133 str. 1 d.).

12Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 str.). Pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132 - 2.151 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2010; kt.).

13Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2004 m. kovo 1 d. ieškovas A. J. Č. atsakovui V. T. išdavė įgaliojimą (b.l. 8-9.). Taigi, tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė pavedimo teisiniai santykiai, o šiuo pavedimu atsakovui suteiktos teisės (jų ribos) buvo apibrėžtos minėtame įgaliojime (CK 6.756 str. 2 d.): valdyti ir tvarkyti ieškovui priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), atstovauti jį visose įstaigose, įmonėse ir organizacijose, žemėtvarkos skyriuose, tvarkant visus su tuo susijusius reikalus, rašyti prašymus ir pareiškimus, gauti leidimus miško kirtimui, pagal gautus leidimus kirsti mišką, parduoti iškirstą medieną, gauti pinigus, sutvarkyti ir atsodinti kirtavietę, o taip pat parduoti šį žemės sklypą už aptartą kainą ir sąlygas savo nuožiūra, gauti reikalingus dokumentus, sudaryti pirkimo pardavimo sutartį, gauti pinigus, pasirašyti priėmimo perdavimo aktą, už jį pasirašinėti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu (8 b.l.). 2004 m. gruodžio 27 d. atsakovas V. T., atstovaudamas pagal įgaliojimą ieškovą A. J. Č., sudarė su UAB „Medvalda“, atstovaujama V. L., žemės sklypo, unikalus ( - ), esančio ( - )., pirkimo pardavimo sutartį (10-12 b.l.). Žemės sklypas buvo parduotas už 20 000 Lt (10 b.l.). Pinigus UAB „Medvalda“ sumokėjo atsakovui V. T.. Pažymėtina tai, jog CK 2.150 straipsnyje nustatyta, kad atstovas privalo pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie savo veiklą ir atsiskaityti atstovaujamajam už viską, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Analogiška nuostata yra numatyta ir įgaliojime (8 b.l). CK 6.760 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog visa, ką gavo vykdydamas pavedimą, įgaliotinis privalo tuojau pat perduoti įgaliotojui. Taigi, aptartos įstatymo nuostatos įtvirtina tapačią pareigą atstovui/įgaliotiniui atsiskaityti su atstovaujamuoju/įgaliotoju įvykdžius pavedimą. Tai, kad skundžiamame sprendime nenurodytos pavedimą reglamentuojančios teisės normos, nedaro šio sprendimo neteisėtu ir nepagrįstu.

14Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimą (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju atsakovas nurodė, jog jis, veikdamas kaip ieškovo atstovas, 2004 m. gruodžio 27 d. su trečiuoju asmeniui UAB „Medvalda“ sudarė žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo pardavimo sutartį. Nekilnojamasis turtas buvo parduotas už 20 000 Lt, su ieškovu pilnai atsiskaityta, todėl ieškinys turi būti atmestas.

15Šiuo konkrečiu atveju pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 178 str.) atsakovo pareiga įrodyti, kad jis įvykdė pareigą atstovaujamajam (ieškovui) pateikti ataskaitą apie savo veiklą ir perdavė visa, ką yra gavęs vykdydamas pavedimą. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas už parduotą žemės sklypą gautus 20 000 Lt perdavė atstovaujamajam (ieškovui)

16Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovo bei trečiojo asmens atstovo nurodytos aplinkybės, t.y. tai, kad nuo žemės sklypo pirkimo pardavimo sandorio sudarymo iki ieškovo kreipimosi į teismą dienos praėjo devyneri metai bei tai, kad 2012 m. pradžioje ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl kito ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo, neįrodo aplinkybės, jog atsakovas ieškovui yra perdavęs pagal 2004 m. gruodžio 27 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį gautus 20 000 Lt. Ieškovo kreipimasis į atsakovą dėl kito ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo pardavimo, neįrodo atsakovo atsiskaitymo fakto su ieškovu dėl ginčo sklypo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog visiško atsiskaitymo fakto, priešingai nei nurodė atsakovas ir trečiojo asmens atstovas, negali patvirtinti ir ieškovo ieškinyje bei teismo posėdžio metu nurodytos skirtingos pinigų gavimo aplinkybės (ieškinyje ieškovas nurodė, jog 10 000 Lt gavo 2004 m. pabaigoje, o teismo posėdžio metu pripažino, jog 10 000 Lt gavo 2004 m. kovo mėn.), kadangi tiek ieškovas, tiek atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog 2004 m. buvo susitikę tik vieną kartą – kovo mėn., 2004 m. pabaigoje šalys nebuvo susitikę, todėl tuomet atsakovas ieškovui pinigų ir negalėjo perduoti. Pažymėtina, kad apylinkės teismas, vertindamas ieškovo ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių neatitikimą, įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, kad ieškovas yra senyvo amžiaus, nepatyręs jokiame, juolab su nekilnojamuoju turtu susijusiame, versle (teismo posėdžio metu nurodė, jog tai buvo jo pirmasis žemės sklypo pirkimo pardavimo sandoris), be to, žemės sklypas buvo parduotas beveik prieš 10 metų, todėl tikėtina, jog ieškovas visų aplinkybių tiksliai nebeprisimena ir todėl paaiškinti nebegalėjo. Pirmos instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, kad nei 2004 m. kovo 1 d. įgaliojimas, nei 2004 m. gruodžio 27 d. pirkimo pardavimo sutartis nėra panaikinti, todėl tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos visiškai atsiskaityti su atstovaujamuoju (ieškovu). Su šiomis apylinkės teismo išvadomis teisėjų kolegija visiškai sutinka. Liudytojo V. L. parodymai, esant įstatyme nustatytai pareigai pateikti atstovaujamajam ataskaitą apie įvykdytą pavedimą, nelaikytini leistinais įrodymais, todėl neįrodo, jog atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė, perduodamas jam 20 000 Lt. Be to, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu nesutapo su liudytojo V. L. parodymais, o būtent: atsakovas nurodė, jog pinigai ieškovui buvo sumokėti jo ir liudytojo V. L. asmeninėmis lėšomis, tuo tarpu liudytojas V. L. nurodė, jog pinigus atsakovas ieškovui sumokėjo savo, t.y. atsakovo, asmeninėmis lėšomis. Įrodymų apie tai, kad atsakovas su ieškovu visiškai atsiskaitė, perduodamas jam 20 000 Lt byloje nėra.

17Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog proceso šalis, naudodamasis savo teisėmis jos pasirinktu būdu privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu, o teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; etc.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.).

18Bylos įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas neperdavė ieškovui visa, ką yra gavęs vykdydamas įgaliojimą, o aplinkybes, jog su ieškovu buvo visiškai atsiskaityta, turėjo įrodyti atsakovas, tačiau tokių įrodymų byloje atsakovas nepateikė (CPK 178 str., 185 str.).

19Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui neturi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

20Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

21Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

22Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti... 2. kolegijos teisėjų: Ramunės Čeknienės ir Zinos Mickevičiūtės,... 3. viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 4. Ieškovas A. J. Č. prašė priteisti iš atsakovo V. T. 10 000 Lt skolos bei... 5. Utenos rajono apylinkės teismas 2014 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį... 6. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2014-06-13... 7. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į... 8. Apeliacinis skundas netenkintinas... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis... 10. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliantas nurodo, jog... 11. Atsižvelgdama į šiuos bei kitus ieškovo apeliacinio skundo argumentus,... 12. Pavedimo sampratą reglamentuojančio CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta,... 13. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad 2004 m. kovo 1 d. ieškovas... 14. Rungimosi principas reikalauja, kad šalis įrodytų aplinkybes, kuriomis ji... 15. Šiuo konkrečiu atveju pagal įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas... 16. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog atsakovo... 17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo sprendimuose ne kartą yra nurodęs, jog... 18. Bylos įrodymų pagrindu darytina išvada, kad atsakovas neperdavė ieškovui... 19. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisinės reikšmės pirmosios... 20. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes,... 21. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325... 22. Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 13 d. sprendimą palikti...