Byla 2A-39-221/2016

Dėl prievolės atsiskaityti už prekes tinkamo įvykdymo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolios Indreikienės, Leono Jachimavičiaus ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Editai Vazgienei, dalyvaujant apeliantės atstovams: direktoriui J. B. ir advokatui Juozui Žėkui, ieškovės atstovei A. B., apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurovika“ ir Ko apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12135-151/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurovika“ ir Ko dėl prievolės atsiskaityti už prekes tinkamo įvykdymo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 986,09 Lt skolai grąžinti, 602,48 Lt delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad 2012 m. kovo 22 d. tarp šalių buvo pasirašyta detalių pirkimo–pardavimo ir paslaugų tiekimo sutartis Nr. 20120322-DK-S3, kuria ieškovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir laiku perduoti atsakovei prekes, o atsakovė įsipareigojo priimti jas ir atsiskaityti per 30 kalendorinių dienų nuo prekių priėmimo–perdavimo dienos (PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos), mokėti 0,1 procento delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, skaičiuojant nuo bendros prekių sumos, nurodytos PVM sąskaitoje faktūroje. Ieškovė tinkamai vykdė savo prievoles, tačiau atsakovė to nedarė ir iki šiol nėra atsiskaičiusi už prekes ir suteiktas paslaugas. Atsakovės skola ieškovei sudaro 5 986,09 Lt, delspinigiai – 602,48 Lt.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu patenkino ieškinį. Priteisė ieškovei iš atsakovės 1 733,69 Eur (5 986,09 Lt) skolai grąžinti, 174,49 Eur (602,48 Lt) delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2014 m. rugpjūčio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 57,34 Eur (198 Lt) žyminį mokestį. Nustatė, kad ieškovė nuo 2014 m. balandžio mėnesio nesutiko su padarytos žalos dydžiu, taigi tuo pačiu nepripažino priešpriešinio įskaitymo. Pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, ar buvo visos sąlygos padaryti įskaitymą. Laikė, kad atsakovės reikalavimo terminas nėra pasibaigęs. Sprendė, kad atsakovės žalos dydis ir atliktas įskaitymas yra ginčytinas. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 5 d., 2015 m. gegužės 7 d. teismo posėdžių metu buvo pasiūlyta ieškovei patikslinti ieškinio pareiškimą, o atsakovei – pareikšti priešieškinį, tačiau abi šalys atsisakė. Manė, kad, nepateikus priešieškinio, nėra galima tik atsiliepimo pagrindu aiškintis visas deliktinės atsakomybės sąlygas, vertinti ekspertizę (kurios ieškovė nepripažįsta), neprašant pripažinti negaliojančiu įskaitymą, nėra galima vertinti jo pagrįstumą, tik atsakovei įrodžius padarytų nuostolių dydį, yra galimas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Sprendė, kad atsakovės atsikirtimai yra nepagrįsti, todėl patenkino ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo. Kadangi atsakovė neginčijo skolos ir jos dydžio, atlikdama įskaitymą ją pripažino, teismas sprendimą surašė sutrumpintais motyvais. Konstatavo, kad byloje nėra ginčo, jog ieškovė perdavė atsakovei prekes ir suteikė paslaugas, nurodytas PVM sąskaitose faktūrose, atsakovė pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ieškovei liko skolinga 1 733,69 Eur (5 986,09 Lt). Įvertinęs, kad netesybos atsirado iš sutartinių santykių (0,1 procento dydžio delspinigiai numatyti šalių sudarytoje sutartyje), jų pobūdį (abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas), taip pat atsakovės sutartinės prievolės atsiskaityti už ieškovės pateiktas prekes ir suteiktas paslaugas nevykdymo laikotarpį (2014 m. kovo 7 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2014 m. balandžio 6 d., 2014 m. birželio 4 d. PVM sąskaita faktūra – iki 2014 m. liepos 4 d.), padarė išvadą, jog byloje nenustatytas pagrindas mažinti netesybas, o šalių sutarto dydžio delspinigiai yra tinkama kompensavimo ir skatinimo priemonė, siekiant užtikrinti ieškovės teisėtus interesus, sumažinus netesybas, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, taip pat protingos sąžiningos verslo praktikos reikalavimai.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, nesant tokios galimybės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

10Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

111. Nepagrįsta išvada, kad ieškovė dar 2014 m. balandžio mėnesį nesutiko su padarytos žalos dydžiu, teismo sprendimas yra prieštaringas savo motyvais, neatitinka materialinės teisės normų (CK 6.130–6.140 straipsniai), kasacinio teismo išaiškinimų. 2014 m. balandžio 10 d. atsakymu į 2014 m. kovo 19 d. pretenziją ieškovė pripažino savo atsakomybę ir pasiūlė dalinį žalos atlyginimą, o tai įrodo ieškovės kaltę. Aplinkybė, kad ieškovė 2014 m. liepos 15 d. ginčijo 2014 m. liepos 3 d. atsakovės atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą po jo įvykdymo ir pranešimo apie jį, neturi teisinės reikšmės, nes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai sutinka, jog įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis), įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai (CK 6.131 straipsnio 2 dalis), prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Nesivadovauta ir nesiremta paties teismo nurodytu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2006 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006, nors teismas nustatė ir konstatavo, jog atsakovė 2014 m. liepos 3 d. pranešė ieškovei apie atliktą priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, o ieškovė atsakovės pranešimą gavo 2014 m. liepos 7 d. Taigi nors ir pripažinta jog 2014 m. liepos 3 d. įskaitymas atliktas tinkamai ir laikantis CK 6.130–6.140 straipsnio nuostatų, tačiau, priimant ginčijamą sprendimą, šiuo įskaitymu nesiremta.

122. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovė neįrodė visų būtinų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygų. Iš atsiliepime į ieškinį, triplike, apeliaciniame skunde, teismo posėdžio metu nurodytų paaiškinimų matyti, kad egzistuoja visos šešios būtinos sąlygos (abipusės šalių prievolės, reikalavimai priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini, apibrėžti) dėl 2014 m. liepos 3 d. įvykdyto įskaitymo. Šalys neginčija, jog jas siejo abipusės priešpriešinės (ieškovė yra atsakovės kreditorė ir skolininkė, o atsakovė yra ieškovės kreditorė ir skolininkė) vienarūšės (turtinio pobūdžio) prievolės, todėl įskaitymo atlikimo metu galiojo pirmos trys sąlygos. Atsakovė pateikė ieškovei tris pretenzijas (2014 m. kovo 19 d., 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. birželio 9 d.) su 5 986,09 Lt reikalavimu dėl žalos atlyginimo. 2014 m. birželio 9 d. pretenzija atsakovė nustatė ieškovei 5 darbo dienų terminą atsiskaityti, tačiau ieškovė jį praleido, todėl įskaitymo dieną atsakovės 5 986,09 Lt reikalavimas buvo pradelstas, neginčytas, todėl galiojantis ir vykdytinas. Atsakovė sutiko su ieškovės 5 986,09 Lt reikalavimu pagal prekių pirkimo pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kuris įskaitymo atlikimo dieną buvo pradelstas, todėl jis taip pat galiojantis ir vykdytinas. Kartu su 2014 m. birželio 9 d. pretenzija atsakovė pateikė ieškovei reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, ieškovė neginčijo pretenzijoje nurodyto 5 986,09 Lt reikalavimo, todėl pagrįsta manyti, kad reikalavimai apibrėžti, tikslūs ir aiškūs.

133. Neteisinga išvada, kad atsakovės reikalavimo terminas nėra pasibaigęs. Atsakovė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateikė 2014 m. birželio 9 d. pretenziją, iš kurios matyti, kad atsakovės reikalavimo įvykdymo terminas yra 5 darbo dienos nuo pretenzijos įteikimo. Kadangi ieškovė nustatytu terminu neįvykdė reikalavimo, įskaitymo atlikimo dieną atsakovės reikalavimo terminas buvo suėjęs.

144. Nepagrįstai spręsta, kad atsakovės žalos dydis ir atliktas įskaitymas yra ginčytinas. Iš Prancūzijos įmonės Consessionnaire RENAULT TRUCKS 2014 m. kovo 19 d. sąskaitos Nr. 367021, Prancūzijos įmonės Etoile Du Rhone 2014 m. kovo 20 d. sąskaitos faktūros Nr. MB31333779, Vilniaus Gedimino technikos universiteto 2014 m. gegužės 28 d. sąskaitos faktūros Nr. VGTUMD 2014100000205, 2014 m. kovo 19 d., 2014 m. balandžio 8 d. ir 2014 m. birželio 9 d. pretenzijų matyti, kad atsakovė atliko įskaitymą dėl aiškios, įrodytos ir neginčijamos 5 986,09 Lt žalos.

155. Neteisingai nurodyta, kad teismas negali vien atsiliepimo pagrindu aiškintis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, vertinti ekspertizę ir žalos dydį, nes atsakovė nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike to neprašė. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti 5 986,09 Lt skolą, nors šią sumą atsakovė buvo įskaičiusi 2014 d. liepos 3 d. pranešimu, tačiau ieškinyje ieškovė neprašė pripažinti minėto įskaitymo negaliojančiu, neginčijo atsakovės reikalavimo dėl žalos atlyginimo dydžio, susidarymo pagrindo ar kitų aplinkybių, susijusių su deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimu. Pripažinus atsakovės 5 986,09 Lt skolą, tačiau ieškovei neginčijant įskaitymo sandorio, susidaro negalima teisinė situacija, nes atsakovė jau yra atsiskaičiusi su ieškove pagal 2014 m. liepos 3 d. įskaitymo sandorį ir 2015 m. gegužės 27 d. teismo sprendimą. Dėl to 2015 m. gegužės 27 d. teismo sprendimas dėl atsakovės 5 986,09 Lt skolos, kurios ji neginčija, yra perteklinis ir nesukuria atsakovei naujos prievolės, tačiau sudaro sąlygas ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita, t. y. gauti skolą, kurią atsakovė jau yra sumokėjusi.

166. Nepagrįstai pažymėta, kad atsakovė turėjo pateikti priešieškinį ieškovei. Nesuprantama, koks turėjo būti atsakovės reikalavimo pagrindas, jei atsakovė 5 986,09 Lt žalos atlyginimą iš ieškovės gavo 2014 m. liepos 3 d. atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kuris atitinka CK 6.130–6.140 straipsnių nuostatas, yra neužginčytas, nepripažintas niekiniu ir galiojantis.

177. Neatsižvelgta, kad nagrinėjamu atveju 0,1 procento dydžio netesybos, sudarančios net 36,5 procento per metus, yra aiškiai neadekvačios sutarties neįvykdymo rizikai, neprotingai didelės, todėl mažintinos iki protingos delspinigių normos. Sutartį, pagal kurią apskaičiuoti delspinigiai, rengė ieškovė, o atsakovė ją tik pasirašė ir neturėjo galimybės derėtis dėl netesybų normos (sutarties 2.5 punktas). Ieškovė siekia neapgrįstai pasipelnyti atsakovės sąskaita, prašydama priteisti neprotingai didelę delspinigių normą. Be to, 0,1 procento delspinigius pagal sąskaitas: 2014 m. kovo 7 d. Nr. AKU-1405686 ir 2014 m. birželio 4 d. Nr. AKU-1412329 atsakovė apskaičiavo už laikotarpį iki 2014 m. liepos 31 d., nors dar 2014 m. liepos 3 d. pranešimu atsakovė įskaitė ieškovės skolas pagal minėtas sąskaitas, tad atsakovės prievolė atsiskaityti pasibaigė 2014 m. liepos 3 d. vienašališku atsakovės įskaitymu. Ieškovė neįrodė, kokių realių nuostolių patyrė dėl pavėluoto atsiskaitymo, o teismo sprendime apskritai neužsiminta apie ieškovės patirtus nuostolius, kuriuos padengtų šios aiškiai per didelės netesybos. Neįvertinta, kad 2012 m. kovo 22 d. detalių pirkimo– pardavimo ir paslaugų teikimo sutartis Nr. 20120322-DK-S3 yra įprastinė daiktų ir paslaugų pardavimo sutartis, kurios neįvykdymo rizika yra maža, sudaryta tarp ilgai verslo rinkoje veikiančių subjektų. Nustatant netesybas, išlieka grėsmė, kad ekonomiškai stipresnė šalis – kreditorius – gali siekti nesąžiningai pasinaudoti savo pranašesne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles netesybas, kas nagrinėjamu atveju ir įvyko.

188. Pažeistos procesinės teisės normos, susijusios su įrodinėjimu ir įrodymų vertinimu, faktinių aplinkybių konstatavimu (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 178, 185 straipsniai). Priimant sprendimą, remtasi nuomone, kad ieškovės padaryta žala yra neįrodyta ir nepagrįsta, nors ieškovė neginčijo žalos padarymo fakto, jos dydžio, o atsakovė pateikė rašytinius dokumentus, patvirtinančius ieškovės padarytą žalą ir jos dydį. Priimtas sprendimas prieštarauja atsakovės pateiktiems ir teismo surinktiems įrodymams, iš kurių matyti, kad 2014 m. kovo 19 d. autovežio gedimas Prancūzijoje įvyko dėl ieškovės kaltės, atsakovės patirta žala sudaro 5 986,09 Lt, dėl kurių atsakovė 2014 m. liepos 3 d. atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Nevertinta įskaitymo sandorio galiojimo reikšmė ieškovės ieškiniui, nors ieškovės reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su įskaitymo sandoriu, kuriuo atsakovė visiškai atsiskaitė su ieškove už prekes ir paslaugas. Nesivadovauta atsakovės pateiktais dokumentais ir duomenimis, sprendimas grįstas išimtinai ieškovės pateiktais paaiškinimais, kurie neparemti dokumentais. Nevertinta byloje esančių įrodymų visuma, neišdėstyti argumentai, kuriais remiantis atmetami atsakovės parodymai ir dokumentai. Nenustatytos visos bylos aplinkybės, jos nevertintos pagal CPK įtvirtinus procesinius reikalavimus, todėl neatskleista bylos esmė.

19Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad atsakovė apeliaciniame skunde pageidauja, jog teismas išeitų iš šios bylos ribų ir nagrinėtų aplinkybes, kurios nebuvo ieškinio dalyku. Pareiškimas dėl prievolės įskaitymo ir skolos sudengimo galimas tik tada, kai kita šalis sutinka su tokiu pareiškimu. Šiuo atveju atsakovė sumaišė buhalterinius terminus, todėl kreipėsi į teismą su neteisingais pareiškimais. Ieškovė niekada nepripažino esanti skolinga atsakovei, dėl to nėra pagrindo vienašališkai sudengti skolą.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

22Byloje nustatyta, kad pagal šalių 2012 m. kovo 22 d. pasirašytą detalių pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį (1 t., b. l. 10–12) ieškovė tiekė atsakovei detales, suremontavo autovežį, už ką, anot ieškovės, atsakovė neatsiskaitė. Todėl ieškiniu prašė priteisti skolą ir delspinigius. Atsakovės teigimu, ieškovė netinkamai atliko paslaugas, t. y. suremontavo autovežį, kuris sugedo, dėl to atsakovė patyrė žalą, kurią laikė priešpriešiniu reikalavimu ir įskaitė į ieškovės reikalaujamą sumokėti skolą, apie tai pranešdama ieškovei.

23Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepripažino priešpriešinio įskaitymo, laikė, kad atsakovės reikalavimo terminas nėra pasibaigęs, kad atsakovės žalos dydis ir atliktas įskaitymas yra ginčytinas. Nurodė, kad, nepateikus priešieškinio, nėra galima tik atsiliepimo pagrindu aiškintis visas deliktinės atsakomybės sąlygas, vertinti ekspertizę, o, ieškovei neprašant pripažinti negaliojančiu įskaitymą, nėra galima vertinti jo pagrįstumą, tik atsakovei įrodžius padarytų nuostolių dydį yra galimas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas. Teismas ieškinį tenkino visiškai, su kuo nesutinka atsakovė, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra prieštaringas savo motyvais, neatitinka materialinės teisės normų, kasacinio teismo išaiškinimų, nepagrįstai spręsta, kad atsakovė neįrodė visų būtinų priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sąlygų, kad turėjo reikšti priešieškinį, nepagrįstai nemažino delspinigių, pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas.

24Dėl ieškinio patikslinimo ir priešpriešinio ieškinio pateikimo

25Sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas ginčijame sprendime nepagrįstai nurodė, jog ieškovei nepatikslinus ieškinio, atsakovei nepareiškus priešieškinio, negali vien atsiliepimo pagrindu aiškintis deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, vertinti ekspertizės išvadas ir žalos dydį.

26Nors, kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė atskiru reikalavimu neginčijo atsakovės atlikto įskaitymo, tačiau reikalavo įvykdyti prievolę, t. y. sumokėti skolą. Reikalavimas įvykdyti prievolę, kuri, kitos šalies požiūriu, pasibaigė įskaitymu, reiškia ir nesutikimą su įskaitymu, todėl teismas tokiu atveju turi patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos ir ar laikytasi įskaitymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2008). Pažymėtina ir tai, kad po atlikto įskaitymo kilus šalių ginčui, jį nagrinėjant, nesutinkanti su įskaitymu šalis turi galimybę prašyti teismą sumažinti įskaitytas sumas arba apskritai ginčyti jų teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-611/2012).

27Dėl apeliantės prievolės pasibaigimo įskaitymu

28Vienas įstatyme nustatytų prievolės pasibaigimo pagrindų – priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas. Pagal CK 6.130 straipsnio 1 dalį prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą. Įskaitymui pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo (CK 6.131 straipsnio 1 dalis). Įskaitymo teisiniai padariniai atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia, nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, tik būtina, kad kitai prievolės šaliai kontrahentas praneštų apie šį teisinį veiksmą ir kad būtų laikomasi CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatytų įskaitymo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347/2013). Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad įskaitymui atlikti turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti. Nors įskaitymas galimas nepriklausomai nuo to, sutinka kita prievolės šalis su tokiu prievolės pasibaigimo būdu ar ne, kita prievolės šalis turi teisę ginčyti įskaitymo pagrįstumą teisme, įrodinėdama, kad nebuvo įstatyme nustatytų sąlygų, būtinų atliekant įskaitymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2010; 2014 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2014; kt.). Lietuvos Aukščiausiasis teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2012, pabrėžė būtinybę kiekvieną kartą taikant įstatyme įtvirtintas įskaitymo sąlygas, įvertinti jų esmę, paskirtį ir įskaitomų reikalavimų pobūdį, kad vienašališkai nebūtų įskaitomi aiškiai nelygiaverčiai vykdytinumo ir akivaizdumo požiūriu reikalavimai.

29Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovės 5 986,09 Lt reikalavimas atsirado iš 2012 m. kovo 22 d. prekių pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutarties Nr. 20120322-DK-S3 pagal pastarosios išrašytas sąskaitas (2014 m. kovo 7 d. serija AKU Nr. 1405686 ir 2014 m. birželio 4 d. serija AKU Nr. 1412329) jas iš dalies apmokėjus (1 t., b. l. 10–11, 13–14, 17–18). Atsakovė savo prievolės neginčijo, tačiau dėl ieškovės suremontuoto ir Prancūzijoje sugedusio autovežio patirtos žalos ieškovei pateikė tris pretenzijas (2014 m. kovo 19 d., 2014 m. balandžio 8 d., 2014 m. birželio 9 d.; 1 t., b. l. 34–37). 2014 m. birželio 9 d. pretenzija atsakovė ieškovei dar kartą nurodė, iš ko susideda nuostoliai, nustatė 5 darbo dienų terminą atsiskaityti su atsakove. Ieškovei nesumokėjus atsakovės patirtų nuostolių per jos nustatytą laiką, atsakovė atliko priešpriešinių reikalavimų įskaitymą.

30Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, esant įvykusiam įskaitymui, turėjo pareigą patikrinti, ar prievolė nėra pasibaigusi įskaitymu, t. y. ir tai, ar buvo pagrindas atlikti įskaitymą, kokio dydžio sumos galėjo būti įskaitytos.

31Iš bylos medžiagos konstatuotina, kad ginčo šalys turėjo viena kitai abipusių teisių ir pareigų, šalių reikalavimai priešpriešiniai, vienarūšiai (turtinio pobūdžio).

32Kaip minėta, 2014 m. birželio 9 d. pretenzija atsakovė ieškovei nustatė 5 darbo dienų terminą atsiskaityti su atsakove. Ieškovė šį terminą praleido, neatsiskaitė su atsakove. Todėl sutiktina su apeliante, kad 2014 m. liepos 3 d., t. y. įskaitymo dieną, atsakovės 5 986,09 Lt reikalavimas buvo pradelstas (CK 6.130 straipsnio 1 dalis), taigi reikalavimas galiojantis ir vykdytinas. Atsakovė sutiko su ieškovės 5 986,09 Lt reikalavimu pagal prekių pirkimo–pardavimo ir paslaugų teikimo sutartį, kuris įskaitymo atlikimo dieną taip pat buvo pradelstas, todėl galiojantis ir vykdytinas. Taigi nurodytos aplinkybės leidžia pripažinti, kad tiek atsakovės reikalavimas ieškovei, tiek ieškovės reikalavimas atsakovei įskaitymo atlikimo momentu buvo galiojantys ir vykdytini. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovės reikalavimo terminas nėra suėjęs.

33Pirmosios instancijos teismo vertinimu, atsakovės atliktas įskaitymas neįrodytas, ginčytinas, su kuo pagrįstai nesutinka apeliantė. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kartu su 2014 m. birželio 9 d. pretenzija atsakovė ieškovei pateikė reikalavimą pagrindžiančius dokumentus (2014 m. kovo 19 d. Prancūzijos įmonės Consessionnaire RENAULT TRUCKS sąskaitą Nr. 367021; 2014 m. kovo 20 d. Prancūzijos įmonės Etoile Du Rhone sąskaitą faktūrą Nr. MB31333779; 2014 m. gegužės 12 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertizės aktą; 2014 m. gegužės 28 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto sąskaitą faktūrą Nr. VGTUMD 2014100000205). Kaip galima spręsti iš bylos medžiagos, atsakovė, 2014 m. balandžio 10 d. raštu atsakydama į pretenziją siūlė 19 valandų remonto darbų, kas atitinka 548 Eur, t. y. patirtas lūžusio vamzdelio remonto sąnaudas, nepasisakė dėl pačios žalos dydžio nepagrįstumo (1 t., b. l. 41). Nagrinėjant apeliacinį skundą teismo posėdžio metu, ieškovės atstovė nesutiko su žalos dydžiu, nesutiko su eksperto išvada, teigdama, kad ją paneigia jų darbuotojo rašytiniai paaiškinimai, tačiau teisėjų kolegija su tokiu argumentu nesutinka. Visų pirma, ieškovės Kauno padalinio vadovas R. M. jau minėtame 2014 m. balandžio 10 d. rašte išsakė savo nuomonę, kuri nepagrįsta jokiais kitais įrodymais, be to, tai pačios įmonės atstovo nuomonė, todėl jau vien dėl to ji vertintina kritiškai. Apeliantės nurodyta patirta nuostolių suma pagrįsta įrodymais (1 t., b. l. 133–144).

34Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad 2014 m. liepos 3 d. apeliantės atliktas priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas atitinka visas šešias būtinąsias sąlygas (abipusės šalių prievolės, reikalavimai priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini, apibrėžti) ir yra atliktas laikantis CK 6.130-6.140 straipsniuose nustatytos tvarkos, todėl teisėtas ir galiojantis. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškovės reikalavimas, keistina – ieškovės reikalavimas priteisti skolą atmestinas.

35Dėl delspinigių

36Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, atmetusiu atsakovės argumentą dėl ieškovės aiškiai per didelių 0,1 procento delspinigių, motyvuojant tuo, kad šalių teisė susitarti dėl netesybų, jų dydžio, yra sutarties laisvės išraiška, abi sutarties šalys yra privatūs verslo subjektai, galintys numatyti savo įsipareigojimų nevykdymo padarinius. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais dėl per didelių netesybų nesutinka, pritaria pirmosios instancijos teismui, nemažinusiam šalių sutartimi nustatyto netesybų dydžio, todėl plačiau dėl netesybų mažinimo nepasisako. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą, kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Vienas iš esminių įstatyme nustatytų netesybų mažinimo kriterijų – netesybų santykis su nuostoliais. Tik įvertinęs skirtumą tarp nuostolių ir prašomų netesybų teismas gali nuspręsti, ar netesybų suma nėra pernelyg didelė ir nepagrįsta. Taigi teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2015; 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2013; 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus ir netesybų santykį su įsiskolinimo dydžiu, nėra pagrindo mažinti šalių sutartimi nustatyto netesybų dydžio, tačiau mano, jog būtina patikslinti terminą, už kurį priteistos netesybos.

37Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pagal 2014 m. kovo 7 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovė turėjo atsiskaityti iki 2014 m. balandžio 6 d., o pagal 2014 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą – iki 2014 m. liepos 4 d. (1 t., b. l. 13–14, 17–18). Pripažinus, kad 2014 m. liepos 3 d. atliktas priešpriešinių reikalavimų įskaitymas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, iki šios dienos skaičiuotini delspinigiai pagal 2014 m. kovo 7 d. prievolę, t. y. už 90 dienų (4 953,43 x 90 x 0,1 = 445,81 Lt), likusi atsakovės 348,49 Lt skola su mokėta 2014 m. liepos 9 d. (1 t., b. l. 50), taigi iki šios dienos, kaip prievolės įvykdymo dienos, skaičiuotini delspinigiai pagal 2014 m. birželio 4 d. išrašytą PVM sąskaitą faktūrą, t. y. už 4 dienas, nuo likusios nesumokėtos sumos (348,49 x 4 x 0,1 = 1.39 Lt). Taigi, iš viso priskaičiuotina 447,2 Lt. Todėl pirmosios instancijos sprendimo dalis dėl priteistų delspinigių keistina, priteistą sumą sumažinant iki 447,2 Lt (129,52 Eur).

38Esant nustatytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, todėl atitinkamai perskaičiuotinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme. Ieškovės ieškinys tenkinamas 7 procentais. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 198 Lt (57,34 Eur) žyminį mokestį (1 t., b. l. 5). Atsakovė už atsiliepimo į ieškinį surašymą sumokėjo 1 400 Lt (405,47 Eur) (1 t., b. l. 54–57), už tripliko surašymą – 300 Lt (86,69 Eur) (1t., b. l. 78–81), už dokumentų vertimus – 39,77 Eur. Atsakovės išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (8.2, 8.3 punktai).

39Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies (97 procentai), proporcingai patenkintai reikalavimų daliai, tenkintinas apeliantės prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantė už apeliacinį skundą sumokėjo 43,29 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur už advokato teisinę pagalbą.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teisėjų kolegija,

Nutarė

41Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą pakeisti – sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei „Autokurtas“, įmonės kodas 135456559, priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurovika“ ir Ko, įmonės kodas 135579280, 1 733,63 Eur (5 986,09 Lt) skolos, panaikinti ir šioje dalyje ieškinį atmesti.

42Pakeisti sprendimo dalį, kuria ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokurtas“, įmonės kodas 135456559, priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurovika“ ir Ko, įmonės kodas 135579280, 174,49 Eur (602,48 Lt) delspinigių ir 57,34 Eur (198,00 Lt) žyminio mokesčio bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 1 908,18 Eur (6 588,57 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nurodant: priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Autokurtas“, įmonės kodas 135456559, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurovika“ ir Ko, įmonės kodas 135579280, 129,52 Eur delspinigių ir 4 Eur žyminį mokestį bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos 129,52 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. rugpjūčio 4 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“, įmonės kodas 135456559, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Aurovika“ ir Ko, įmonės kodas 135579280, 494,69 Eur bylinėjimosi išlaidas.

44Pakeisti sprendimo dalį, kuria priteista iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Aurovika“ ir Ko, įmonės kodas 135579280, valstybei 7,17 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nurodant: priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“, įmonės kodas 135456559, valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, į. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. ( - ), „Swedbank“, AB, b. k. 73000, įmokos kodas 5660) 6,67 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

45Priteisti apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Aurovika“ ir Ko, įmonės kodas 135579280, 180598, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokurtas“, įmonės kodas 135456559, 236 Eur išlaidas apeliaciniame procese.