Byla 2A-1186/2014
Dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (tretysis asmuo L. M.)

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijos Tamošiūnienės ir Donato Šerno, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės DNB banko apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1315-232/2014 pagal ieškovo P. M. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei DNB bankui dėl sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (tretysis asmuo L. M.) ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas P. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos su AB banko DNB (buvęs pavadinimas DnB NORD) sudarytas:

41.1. 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-289;

51 2. 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-290;

613. 2007-06-19 Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR), LT1000405043);

71.4 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-292;

81.5. 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-293;

91.6. 2007-06-19 Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB NORD PASAULIS-22, LT0000403859).

10Ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo jo naudai 155 825,69 Lt, gautus iš ieškovo 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių Nr. K-2411- 2007-292, Nr. K-2411-2007-293 pagrindu; priteisti iš DNB banko ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos 155 825,69 Lt sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

11Nurodė, jog 2007-06-19 tarp ieškovo ir banko buvo sudaryta Obligacijų pasirašymo sutartis dėl SASO (su akcijomis susietos obligacijos) emisijos „DnB NORD Pasaulis-22“, kuria ieškovas įsigijo 10 000 vnt. SASO už bendrą 1 mln. Lt sumą ir SASO emisijos „DnB NORD Pasaulis-23“, kuria įsigijo 8 688 vnt. SASO už 868 800 EUR (toliau - Obligacijų sutartys).

122007-06-19 tarp ieškovo ir DNB banko buvo sudarytos 4 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartys: Nr. K-2411-2007- 292, Nr. K-2411-2007-293, Nr. K-2411-2007-289 ir Nr. K-2411-2007-290 (toliau - Skolinimo sutartys). Pagal jas už 5,18 proc. palūkanas ieškovui buvo iš viso suteiktas 1158 420 EUR tikslinis kreditas aukščiau minėtoms obligacijoms apmokėti. 2007-08-10 banko naudai įregistruota ieškovo žemės sklypo ( - ) hipoteka.

13Ieškovo apsisprendimą sudaryti ginčijamas sutartis lėmė atsakovo reklama, atsakovo atstovės R. T. pateikta informacija, kad investuoti į SASO nėra rizikos, kad garantuojamas palūkanų prieaugis net ir rinkoms krentant bei pateikti leidiniai „Investavimas DnB NORD banke“, lankstinukas „Su pasaulio akcijomis susietos obligacijos“.

14Tačiau 2010-06-22, kuomet DNB turėjo išpirkti SASO iš ieškovo pagal Obligacijų sutartį „DnB NORD Pasaulis-22“ (Skolinimo sutarčių 1.8. punktas), iš šios sumos įskaitymo būdu apmokant kreditą ir palūkanas (Skolinimo sutarčių 4.1., 5.2., 6.1. punktai), paaiškėjo, kad SASO žadėto pelno neuždirbo, kad atsakovas palūkanų negarantavo ir SASO prieaugio nėra, juo nedengiamos kredito palūkanos. Dėl šios priežasties ieškovas už kreditą susikaupusias palūkanas, kurias, kaip žadėjo, atsakovo atstovai, turėjo padengti SASO prieaugis, turėjo apmokėti iš asmeninių lėšų - 155 825,69Lt. Analogiška situacija susidarė ir dėl SASO emisijos „DnB Pasaulis-23“, kurios išpirkimas buvo numatytas 2012-06-22 (Skolinimo sutarčių 1.8. punktu).

15Ginčijami sandoriai, ieškovo nuomone, pripažintini negaliojančiais kaip sudaryti dėl ieškovo suklydimo. Jeigu sudarant Obligacijų sutartis ir Skolinimo sutartis ieškovui būtų buvusi atskleista SASO ir investavimo strategijos, kuomet iš skolintų lėšų įsigyjama SASO, reali rizika, ieškovas nebūtų sudaręs ginčo sandorių. Banko pareiga atskleisti informaciją apie investavimo strategijos, siūlomo investavimo produkto riziką yra įtvirtinta Lietuvos teisės aktuose, taip pat 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje Nr.2004/39/EB. Atsakovas privalėjo investavimo paslaugas teikti su maksimaliu rūpestingumu, profesionalumu ir atidumu (CK 6.38, 6.200 straipsniai).

16Atsakovas, neatskleidęs informacijos apie SASO įsigijimo skolintomis lėšomis riziką, taip suklaidino ieškovą. Bankas turėjo aiškiai nurodyti, jog SASO rizika nėra tas pats, kas investavimo skolintais pinigais strategijos rizika, nes ši strategija, kuomet investuotojas turi apskaičiuoti ne vien SASO pelną, bet ir įvertinti jį santykyje su paskolos palūkanomis, yra ženkliai rizikingesnė. Bankas neatskleidė ieškovui, kad SASO neturi pelno grąžos garantijų, t.y. kad SASO esmė skiriasi nuo įprastų obligacijų. Atsakovo pateiktoje ieškovui reklaminėje medžiagoje nėra informacijos apie tai, kad įsigyjant SASO ne už savo, o už skolintas lėšas, atsiranda rizika ir kad ši rizika tampa sudėtinė ir didesnė.

17Vertybinių popierių komisija 2011-07-28 sprendime Nr. 12K-10 pažymėjo, jog skolinti pinigai padidina investavimo riziką, siūlymas įsigyti SASO skolintomis lėšomis reiškė savo savybėmis ir rizika visiškai naujo produkto siūlymą - toks naujas produktas nebuvo aprašytas DnB NORD banko parengtame Baziniame prospekte bei Galutinėse sąlygose. Komisija taip pat konstatavo, jog bankas nepateikė įrodymų, kad investuotojai būtų įspėjami apie galimybę patirti nuostolius.

18Ieškovas yra neprofesionalus klientas, kuris iki sudarant ginčo sandorius nebuvo anksčiau įsigijęs SASO, nėra dirbęs su tokiais produktais, kaip SASO, Investavimo strategija ar investavimas apskritai, todėl neturi patirties ir žinių šioje specifinėje srityje ir jam taikomi padidinti apsaugos reikalavimai. Atsakovas nesidomėjo ieškovo investavimo tikslais ir patirtimi, sąmoningai akcentavo vien tik investavimo naudą, SASO pelningumo garantijas, o ieškovas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovės R. T. paaiškinimais ar rašytine reklamine medžiaga.

19II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

20Vilniaus apygardos teismas 2014-01-17 sprendimu ieškinį patenkino:

21pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo sutartis: 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-289; 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-290; 2007-06-19 Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB NORD PASAULIS-23 (EUR), LT1000405043); 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-292; 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-293; 2007-06-19 Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB NORD PASAULIS-22, LT0000403859), sudarytas tarp ieškovo P. M. ir atsakovo AB banko DNB (buvęs pavadinimas DnB NORD);

22taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo AB banko DNB ieškovo P. M. naudai 155 825,69 Lt, gautus iš ieškovo 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutarčių Nr. K-2411- 2007-292, Nr. K-2411-2007-293 pagrindu; priteisė iš DNB banko ieškovo naudai 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2012-05-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

23priteisė iš atsakovo AB banko DNB ieškovo P. M. naudai 16 035, 46 Lt bylinėjimosi išlaidų.

24Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sutarčių tikslas iš banko pusės buvo išplatinti savo finansines priemones (obligacijas) tarp banko klientų, kartu suteikiant klientams finansines paskolas šių priemonių įsigijimui. Sutartys buvo paruoštos banko, kaip savo srities (finansų) specialisto, o sutarčių turinio analizė leidžia teigti, jog sutartys sukonstruotos taip, kad jos atrodytų patraukliai klientui, nes pagal sutartį klientams nereikia investuoti jokių piniginių resursų, užtenka pasirašyti sutartis, vėliau įkeisti savo nekilnojamąjį turtą.

25Teismas sprendė, kad atsakovo vykdytas SASO pristatymas galėjo suklaidinti net ir ekonominį išsilavinimą įgijusį asmenį. Pagrindinė prospekto „Investavimas DnB banke“ (t.1, b.l. 34-55) mintis yra ta, kad nepaisant padėties atskirose rinkose, šalyse ar pramonės šakose, užtikrintai garantuojamas 6 proc. prieaugis. Be to, bankas vykdė agresyvią reklamą „įdarbinti“ savo nekilnojamąjį turtą ir gauti garantuotą pelną, žymiai viršijantį indėlių palūkanas. Banko darbuotoja R. T. ieškovui siuntė reklaminę informaciją (t. 4, b.l. 61-78), kuri taip pat garantavo, jog obligacijų vertė per pastaruosius 10 metų tik kilo.

26Atsakovas kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami padidinti rūpestingumo reikalavimai, parduodamas savo investicinį produktą ir jo įsigijimui pirkėjui skolindamas atitinkamas sumas, pats tokiais sandoriais niekuo nerizikavo ir siekė dvigubos naudos, tačiau investuotojams akcentavo investavimo į su akcijomis susietas obligacijas privalumus bei nutylėjo realaus turto praradimo dėl ypač rizikingo investavimo būdo grėsmę ir taip nukrypo nuo jam taikomų padidinto rūpestingumo ir atidumo standartų.

27Bankas neužtikrino neprofesionalaus kliento pasverto pasirinkimo investuoti galimybės, dėl to ieškovas buvo atsakovo suklaidintas ir sudarė sutartis, kuriomis prisiėmė riziką dėl savo įkeisto didelės vertės turto praradimo. Tokią išvadą patvirtina ir A. P. studija, kurioje ieškovo naudota strategija, SASO įsigijimas naudojant skolintas lėšas, apibūdinama kaip labai rizikingas finansinis instrumentas bei nurodoma, jog toks produktas neturėtų būti platinamas nei investavimo patirties neturintiems, nei patyrusiems investuotojams (t. 4, 113).

28Kad banko išleisti marketinginiai dokumentai pristatė SASO tik kaip išskirtinai saugų finansinį produktą, kad bankas aktyviai siūlydamas SASO įsigijimą už skolintas lėšas neatliko pareigos įvertinti klientų patirtį investuojant ir jų galimybes suvokti investavimo už skolintas lėšas rizikas, atsispindi ir Vertybinių popierių komisijos sprendime bei atliktame tyrime (t. 4,b.l. 3-53). Šių išvadų nepaneigia ir atsakovo pateikta T. P., Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje Ekonomikos fakulteto docento, nuomonė (t.2,b.l. 121-170), kadangi jis nurodo Vertybinių popierių komisijos sprendimo netikslumus, vertina banko galimybes numatyti SASO pelningumą, tačiau nepaneigia investavimo strategijos, kai SASO įsigyjama už skolintas lėšas, rizikingumo.

29Teismas sprendė, kad ieškovas – neprofesionalus investuotojas. Ieškovas nepriskiriamas prie Finansinių priemonių rinkos įstatymo (toliau – FPRĮ) 27 straipsnyje nurodytų profesionaliųjų klientų, kurių, kaip profesionalių klientų, statusas preziumuojamas. Ieškovas taip pat nepriskiriamas prie mažiau patirties ir žinių turinčių profesionalių klientų, atitinkančių bent du iš trijų FPRĮ 28 straipsnio 3 dalyje numatytų kriterijų. Siekiant asmenį pripažinti profesionaliuoju klientu, turi būti tenkinami bent du iš šių kriterijų (FPRĮ 28 straipsnio 3 dalis): 1) per paskutinius keturis metų ketvirčius klientas kiekvieną ketvirtį atitinkamoje rinkoje yra vidutiniškai sudaręs po 10 didelių sandorių; 2) kliento finansinių priemonių portfelis, įskaitant pinigines lėšas, viršija 500 tūkstančių eurų; 3) klientas profesionaliai dirba arba dirbo finansų sektoriuje ne mažiau kaip vienus metus eidamas tokias pareigas, kurios reikalauja žinių apie klientui numatomas teikti paslaugas ar numatomus sudaryti sandorius.

30Atsakovas nesidomėjo ieškovo patirtimi ir žiniomis investicijų srityje, o ta aplinkybė, kad ieškovas buvo dirbęs įvairiuose bankuose vadovaujantį (administracinį) darbą, turi ekonominį išsilavinimą, kad jo sutuoktinė yra banko darbuotoja, nesuteikė bankui galimybės nuspręsti apie jo atitikimą profesionalaus investuotojo kriterijams (FPRĮ 28 straipsnio 3 dalis). Pagal FPRĮ 28 straipsnio 5,6 dalis finansų maklerio įmonė, prieš pripažindama asmenį profesionaliuoju klientu ir nustodama jam taikyti kai kurias investuotojų apsaugos priemones, privalo įsitikinti, kad klientas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus.

31Siūlydamas sudaryti paskolos sutartis su tikslu skolintais pinigais investuoti į banko platinamus vertybinius popierius neprofesionaliems investuotojams, negalintiems įvertinti skolinimosi investicijoms rizikos ir su ja susijusių galimų neigiamų pasekmių, atsakovas, vykdydamas įstatyme jam numatytas pareigas (FPRĮ 22 straipsnio 1-3 dalys), turėjo veikti ypatingai rūpestingai geriausiais klientui interesais, minimizuoti nepamatuotą neprofesionalaus kliento riziką, įspėti apie galimas itin nepalankias pasekmes.

32Prie ieškovo suklaidinimo prisidėjo ir tai, kad jis dirbęs atsakovo grupės įmonėje ir pasitikėjo banko, kaip patikimos finansų įstaigos, informacija dėl garantuoto 6 procentų akcijų indekso prieaugio (tarp ieškovo ir atsakovo buvo susidarę ypatingi pasitikėjimo (fiduciariniai santykiai)).

33Remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma teismas sprendė, kad ieškovas ginčo sutartis sudarė atsakovo esmingai suklaidintas dėl garantuoto akcijų indeksų prieaugio ir esmingai klysdamas prisiėmė riziką dėl įkeisto didelės vertės savo turto, o turėdamas pilną informaciją apie riziką, ginčijamų sandorių nebūtų sudaręs.

34III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

35Apeliaciniu skundu AB DNB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-01-17 sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmeti bei priteisti iš ieškovo tyrėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

361. Investuodamas į SASO, investuotojas įgyja obligacijų, kurių pelningumas nėra garantuotas. SASO nėra naujas produktas. Ieškovo sutuoktinė L. M. iki ginčo sutarčių sudarymo buvo įsigijusi SASO SEB banke.

372. Investuodamas į SASO savo lėšomis, investuotojas nerizikuoja, nes SASO, nepriklausomai nuo situacijos rinkoje, bus išpirktas už nominalią vertę. Tuo tarpu, įsigydamas SASO už skolintas lėšas, investuotojas žino, jog skolą ir palūkanas (bankas neskolina neatlygintinai) reikės grąžinti ir tam gali neužtekti SASO išpirkimo lėšų (SASO nominalios vertės bei prieaugio). Kai visa skolinta suma investuojama į SASO, investuotojas gali grąžinti kreditą bankui išperkant SASO, tačiau už skolintas lėšas mokėtinas palūkanas nebūtinai padengs SASO prieaugis (jo gali nebūti ar jis gali būti mažesnis, nei mokėtinos palūkanos).

383. Bankas ginčo sandoriais taip pat rizikavo. Pirma, tuo, kad SASO prieaugis, kurį bankas turėtų mokėti investuotojui, gali būti didesnis, nei bankui už skolintas lėšas mokėtinos palūkanos. Antra, investuotojas gali tapti nemokus ir bankas neatgautų paskolintų lėšų. Bankas, savo riziką draudė atlygintinai įsigytais opcionais ir dėl ieškovo sandorių išleido 158 181,48 EUR.

394. Teismo sprendime yra netikslumų:

40pirma, teismas banko investicinės bankininkystės departamento išleistą pagalbinę medžiagą „Investavimas DnB NORD banke 2007 m. birželis“, reklaminį lankstinuką, skirtą obligacijų emisijai „Pasaulis Nr. 21“, kurios ieškovas nebuvo įsigijęs, klaidingai vadina prospektu. Vertybinių popierių komisijos patvirtintas bazinis prospektas yra bylos II tome, b.l. 65-99;

41antra, ieškovas įsigijo obligacijų už 868800 EUR (8688 vnt. x 100 EUR), ne už „8688000 EUR“;

42trečia, nors ieškovas skolinosi už 5,18 procento palūkanas, 2011-02-03 buvo pakeistos kreditavimo sutartys, numatant 4 procentų metines palūkanas;

43ketvirta, dviejose kreditavimo sutartyse (2007-06-19 Kreditavimo sutartys Nr. K-2411-2007-289 bei K-2411-2007-290) jų 1.8 punktuose buvo nurodyta ne 2010-06-22, o 2012-06-22 obligacijų emisijos DnB NORD Pasaulis-23 (EUR) išpirkimo data.

445. Teismas netyrė bei nevertino CK 1.90 straipsnio taikymui būtinų sąlygų visumos, dėl ko nepagrįstais motyvais priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovo klaidingas teisių ir pareigų įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl ieškovo neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo, sąmoningo rizikos prisiėmimo.

456. Bankas neklaidino ieškovo:

46pirma, bankas nesiekė platinti SASO, teikiant papildomą skolinimosi paslaugą. Per 2005-2008 metus tik 7,88 procentai investavusių į SASO klientų investavo skolintas lėšas;

47antra, ginčo sutartys yra įprasto turinio, aiškios, jose nėra fiksuota SASO prieaugio garantija, yra numatytas ieškovo turto įkeitimas, todėl ginčo sutarčių „patrauklumas“ negalėjo būti vienas iš pagrindų ginčo sutarčių panaikinimui;

48trečia, byloje neįrodytas reklamos per radiją, garantuojant SASO prieaugį, faktas. Banko darbuotojos R. T. ieškovui atsiųstoje pagalbinėje medžiagoje nėra 10-ies metų akcijų indekso krepšelio pokyčio grafiko ar 6 procentų prieaugio garantijos, todėl ši pagalbinė medžiaga nepagrįstai teismo vertinta kaip garantavusi obligacijų vertės per 10 pastarųjų metų kilimą. Be to, banko ieškovui teikti duomenys apie obligacijų vertės kilimą iki ginčo sutarčių sudarymo yra objektyvūs ir nepaneigti.

49ketvirta, ieškovo įsigytų SASO emisijų Pasaulis Nr. 22 ir Pasaulis Nr. 23 Galutinės sąlygos yra II t., b.l. 50-55, 56-61 ir jose nėra nurodyta SASO prieaugių garantijų. Pats ieškovas pripažino, kad ginčo sutartis skaitė ir negalėjo nurodyti, kur jose garantuotas obligacijų prieaugis (t. IV, b. l. 84);

50penkta, Baziniame prospekte, su kuriuo ieškovas raštiškai patvirtino susipažinęs, negarantuojamas SASO prieaugis, nurodytos investuotojo rizikos, įskaitant ir riziką negauti prieaugio;

51šešta, bankas neteikė ieškovui lankstinuko, todėl ieškovas jo teismui ir negalėjo pateikti, o teismas neturėjo lankstinuku grįsti sprendimo. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad lankstinuką gavo iš kolegų (t.IV, b.l. 86);

52septinta, Banko pagalbinėje medžiagoje „Investavimas DnB NORD banke 2007 m. gegužė“ (II t., b.l. 34-49) buvo pateikti maksimalių nuostolių skaičiavimo pavyzdžiai tiek investuojant be kredito, tiek investuojant skolintomis lėšomis, tame tarpe su nekilnojamojo turto įkeitimu. Ieškovas nepaneigė, kad šią medžiagą konsultacijų metu naudojo banko darbuotoja R. T..

537. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bankas ieškovą ir jo sutuoktinę laikė profesionaliais klientais. Bankas visuomet pripažino ieškovą ir jo sutuoktinę neprofesionaliais klientais.

548. Teismas ieškovui, turinčiam bankininkystėje patirties, ekonominį išsilavinimą, turėjo taikyti apdairaus žmogaus standartą ir spręsti, kad tai, jog ginčo sutartyse nenurodytas garantuojamas obligacijų prieaugis, bei tai, jog Skolinimosi sutarčių 6.1 punkte numatyti du variantai (kai įskaičius šalių įsipareigojimus, klientui banko mokėtina suma yra didesnė ir kai kliento bankui mokėtina suma yra didesnė), ieškovui leido suprasti, kad jis gali likti skolingas bankui. Tą ieškovui rodė ir reikalavimas įkeisti bankui turtą (Kreditavimo sutarčių 7.2 punktas). Kad ieškovas įvertino riziką, rodo ir tai, kad jis nesiskolino maksimalios sumos.

559. Įvertinus ginčo sutarčių turinį, ieškovo išsilavinimą ir patirtį, labiau tikėtina, kad jis tinkamai įvertino ginčo sandoriais prisiimamą riziką ir nesuklydo. Bylose dėl analogiškų situacijų, kai ieškovų patirtis panaši, teismai jau pripažino juos turėjus suprasti prisiimamą riziką (Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1168-178/2012, Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-816/2013, 2013-11-04 sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-903/2013, 2013-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-693/2013).

5610. Nepagrįsta teismo išvada, kad bankas nepasidomėjo ieškovo patirtimi investuojant, nepagrįstai teismas šią išvadą grindė 2011-07-28 Vertybinių popierių komisijos sprendimu, kuriame nebuvo tirtos SASO platinimo konkretiems klientams aplinkybės. Bankas į bylą pateikė pakankamai rašytinių įrodymų (II t., b.l. 22-26, 27-30, 31, 32-33) apie tai, jog iki ginčo sutarčių sudarymo bankas turėjo informacijos apie ieškovo išsilavinimą, darbinę bei investavimo patirtį.

5711. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A552-2377/2012 2012-11-30 nutartyje (III t., b.l. 46-64) nurodė, jog iš Vertybinių popierių komisijos sprendimo motyvuojamosios dalies turi būti pašalintos išvados, kad banko veikla platinant SASO už skolintas lėšas neatitiko teisės aktų reikalavimų, kad bankas šias paslaugas teikė netinkamai ir nebuvo tam pasirengęs bei kad tariamai pažeidė Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymą, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą, FPRĮ ir kitus teisės aktus.

5812. Ginčo sandoriai buvo sudaryti 2007-06-19, todėl teismas neturėjo taikyti nuo 2007-11-01 įsigaliojusių FPRĮ normų (reikalavimo bankui surinkti informaciją apie investuotojo finansinę būklę, investavimo tikslus).

5913. Ieškovas neturi teisės ginčyti sandorius, nes juos patvirtino (CK 1.79 straipsnis) tiek sudarydamas hipotekos sandorį, tiek po SASO išpirkimo sumokėdamas palūkanas bankui, taigi, ginčijamus sandorius įvykdydamas, tiek susirašinėdamas su banku (t. 4, b.l. 57-59), keisdamas kreditavimo ir hipotekos sandorius (t. 4, b.l. 116-118, t. 2, b.l. 108-111). Neleidžiama ginčyti jau įvykdytą sandorį.

60Ieškovas P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

611. Pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė sąlygas ginčo sandorius pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus suklydimo įtakoje (CK 1.90 straipsnis). Teismas nustatė suklydimo faktą, kad suklydimas esminis ir dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu. Ieškovas buvo banko suklaidintas ir suklaidinimas pasireiškė tuo, jog bankas neatskleidė ieškovui esminės informacijos apie ginčo sandoriais prisiimamą riziką prarasti įkeistą nekilnojamąjį turtą ir kad ši rizika yra labai didelė, nuo ieškovo nepriklausanti ir ieškovo bei atsakovo nekontroliuojama. Atsakovas sąmoningai akcentavo tik investavimo naudą ir grąžos garantijas, taip formuodamas ieškovo, kaip neprofesionalaus investuotojo, nuomonę apie investavimą kaip saugią galimybę.

622. Ginčo sandoriai įtvirtina šalių rizikos disproporciją, nes rizikingi tik ieškovui, o atsakovas visuomet gauna pelną iš palūkanų už ieškovui paskolintas lėšas.

633. Bazinio prospekto ieškovas negavo (t.4, b.l. 82-84). Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pripažino, kad Obligacijų sutarčių nuostata, kad investuotojas patvirtina susipažinęs su programos prospektu, prieštarauja CK 6.188 straipsnio 2 dalies 8 punktui, kaip sutarties sąlyga, su kuria vartotojas neturėjo galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo be teisės jos atsisakyti.

644. Analogiškose bylose Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ginčo sutartims analogiškas sutartis negaliojančiomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480/2013, 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-669/2013).

655. Vidutinis vartotojas, gavęs iš atsakovo informaciją, jog SASO garantuoja investicinę grąžą, net jeigu akcijų rinkos krenta, nesuvoktų, jog ši atsakovo pateikiama informacija yra neišsami ar neteisinga, juolab, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką protingai atidus ir apdairus vartotojas neturėtų būti tapatinamas su įtariu bei nepasitikinčiu reklamos davėjo skleidžiama informacija vartotoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556- 997/2008).

666. Skirtingai, nei teigia apeliantas, ieškovas 2013-03-25 teismo posėdyje paliudijo, kad jis nebuvo supažindintas su Baziniu prospektu ir kad ieškovui atsakovo darbuotojai paaiškino, kad Bazinis prospektas tėra formalus dalykas.

677. Profesinė atsakomybė gali kilti, jeigu finansų tarpininkas nepasiekia laukiamų investavimo rezultatų dėl pasirinktos neprotingos investavimo metodikos arba jei ši metodika taikoma netinkamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2014). Kadangi bankas netinkamai parinko ir pasiūlė ieškovui investavimo strategiją bei neatskleidė jos rizikos ir esmės, žadėjo ieškovui teigiamus investicijos skolintomis lėšomis į SASO rezultatus, bankas prisiėmė visą su ginčo sandorių sudarymu susijusią riziką ir jam kyla profesinė atsakomybė. Ieškovas negalėjo prisiimti rizikos, kuri jam nebuvo atskleista, o jeigu ši rizika būtų buvusi atskleista - ieškovas nebūtų sudaręs ginčo sandorių.

688. Preziumuojama, kad neprofesionalus investuotojas negali įvertinti skolinimosi ir investavimo rizikos. Ieškovo amžius, išsilavinimas, domėjimasis investavimu šios prezumpcijos nepaneigia.

699. Ginčo sandorių nuostatos buvo sukonstruotos klaidinančiai. Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse buvo numatytas paskolos palūkanų mokėjimo mechanizmas, kai palūkanos mokamos ne kas mėnesį, o grąžinamos priešpriešinių piniginių prievolių įskaitymo būdu.

7010. Už sutarties tinkamą nevykdymą verslininkas atsako visais atvejais (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Ikisutartinių santykių etape pagal analogiją taip pat taikytina verslininko atsakomybės prezumpcija ir atsakovui tenka pareiga įrodyti, kad tinkamai įvykdė pareigą atskleisti informaciją apie SASO riziką.

7111.Sumokėdamas bankui palūkanas, ieškovas mažino savo nuostolius, o ne patvirtino ginčijamus sandorius. Dar iki numatyto SASO išpirkimo termino bankas pripažino ieškovo investicijų nuostolingumą ir siūlė ieškovui kreditą, su kuo ieškovas nebesutiko, atsisakė patvirtinti, jog neturi bankui pretenzijų.

72IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

73Apeliacinis skundas tenkintinas

74Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

75Dėl pagrindo konstatuoti ieškovo suklydimą, sudarant ginčijamus sandorius

76Ieškovas obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimosi obligacijoms įsigyti sutartis (ginčo sandoriai) ginčija, kaip sudarytas suklydimo įtakoje, t. y. ieškovui jas pasirašant suklydus dėl sudaromų sandorių rizikingumo. Ieškovas teigia, kad remdamasis banko pateikta informacija, manė, kad įsigydamas SASO skolintomis lėšomis, nerizikuoja patirti nuostolių, kadangi banko garantuotas SASO prieaugis mažiausiai 6 procentai viršija už skolintas lėšas bankui mokėtinas palūkanas - 5,18 procento. Ieškovas teigia, kad suklydimą lėmė banko veiksmai – rizikos neatskleidimas, nutylėjimas, SASO reklamavimas akcentuojant pelningumą ir tokiu būdu potencialiam investuotojui klaidingai sudarant saugios ir garantuotai pelningos investicijos įspūdį.

77Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog teismas sandorį pripažintų negaliojančiu dėl suklydimo, būtina konstatuoti tiek suklydimo faktą, tiek tai, kad suklydimas buvo esminis. Teismų praktikoje suklydimu bendriausia prasme laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 2, 4 ir 5 dalys). Suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų, kuriuos nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas jis sandorio nebūtų sudaręs. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014). Byloje nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose taip pat būtina įvertinti finansų tarpininko elgesį, t. y. nustatyti, kokias informacines pareigas jis turėjo ir kaip jas vykdė, taip pat įvertinti, ar investuotojas, atsižvelgiant į konkrečias faktines bylos aplinkybes, galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės.

78Kasacinis teismas jau ne kartą nagrinėjo savo faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamą panašias bylas, t.y. bylas pagal investuotojų skolintomis lėšomis į SASO reikalavimus pripažinti tiek obligacijų pasirašymo, tiek skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutartis negaliojančiomis, kaip sudarytas dėl suklydimo (klaidingo investuotojo įsitikinimo, kad nerizikuoja patirti nuostolių), kurį nulėmė banko veiksmai – išsamios informacijos apie investicinį produktą neatskleidimas, t.y. rizikos patirti nuostolius nutylėjimas ar nepakankamas akcentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014, 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014). Toliau pasisakydamas dėl byloje nagrinėjamos konkrečios situacijos apeliacinės instancijos teismas vadovaujasi nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika ir išaiškinimais minėtose bylose bei jais remiasi, atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes.

79Tikslu nustatyti, ar ieškovas buvo banko suklaidintas, teismas turi įvertinti, ar banko klientui (ieškovui) pateikta informacija buvo aiški ir nedviprasmiška, pateikta tinkamai bankui vykdant informacijos teikimo pareigą ir ar remdamasis iš banko gauta informacija ieškovas, įvertinus jo asmenybės ypatumus (neprofesionalus investuotojas, dirbęs banke, turintis vadovavimo lizingo bendrovei ir tam tikros investavimo patirties, ekonominį išsilavinimą), galėjo priimti sprendimą investuoti į SASO iš banko skolintomis lėšomis, nesuvokdamas galimų padarinių rizikos, t.y. ar ieškovas galėjo suklysti dėl investavimo santykių esmės.

80Pagal bylos medžiagą ieškovas 2007-06-19 pasirašė dvi Obligacijų pasirašymo sutartis (t.1, b.l. 29-30), kuriomis įsigijo 8688 vienetus po 100 EUR vertės obligacijų iš emisijos DnB NORD PASAULIS-23 (t.1, b.l. 29) ir 10 000 obligacijų po 100 litų iš emisijos DnB NORD PASAULIS-22 (t.1, b.l. 30). Šias obligacijas ieškovas įsigijo tam tikslui iš banko skolintomis lėšomis (4 skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutartys: Nr. K-2411-2007-289, Nr. K-2411-2007-290, Nr. K-2411-2007-292, Nr. K-2411-2007-293 (t.1, b.l. 9-28). 2011-02-03 skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartys Nr. K-2411-2007-289/1 ir Nr. K-2411-2007-290/1 buvo pakeistos, sumažinant palūkanų normą iki 4 procentų (t.2, b.l. 108-111).

81Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė DnB NORD banko reklaminę-informacinę medžiagą „Investavimas DnB NORD banke“ (t.1, b.l. 35-55). Įvertinęs šią medžiagą, teismas pripažįsta, kad joje pateikta informacija neprofesionaliam vartotojui gali atrodyti prieštaringa ar net klaidinanti. Viena vertus, obligacijos kaip investavimo instrumentas nurodytos grafike tarp indėlių ir garantuotų investicinių produktų (t. 1, b.l. 35), vidutinis istorinis pajamingumas nurodytas 140 procentų (t.1, b.l. 40) ir tik mažu šriftu nurodyta, jog istorinė grąža negarantuoja panašaus pelningumo ateityje (t.1, b.l. 55), eilė pateiktų grafikų atspindi trumpalaikius vertės svyravimus bei ilgalaikėje perspektyvoje augimą, o kas ypač svarbu, nurodytas garantuotas prieaugis net 6 procentai (t.1, b.l. 54), minimos garantuotos palūkanos, net jei akcijų rinkos krenta (t.1, b.l. 41), taigi potencialiam investuotojui sudaromas teigiamas įspūdis, kad su pasaulio akcijomis susietos obligacijos yra saugus investavimo produktas. Tačiau pateiktame grafike (t.1, b.l. 39) aiškiai išskirta pelnas ir nuostoliai, kas turėtų atidžiam potencialiam investuotojui sukelti papildomas abejones, be to, kaip jau minėta, potencialus investuotojas yra įspėjamas, jog istorinė grąža negarantuoja panašaus pelningumo ateityje. Kita vertus, nors ir mažesniu šriftu, tačiau šioje reklaminėje-informacinėje medžiagoje nurodoma, jog dokumente pateikiama tik bendra informacija apie investicinę galimybę; prieš priimant sprendimą įsigyti minimų vertybinių popierių, investuotojai turėtų susipažinti su emisijos prospektu, kuris paskelbtas viešai www.dnbnord.lt. Byloje neįrodyta, kad būtent šią banko informacinę medžiagą ieškovas būtų gavęs iš banko atstovų ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl įrodinėjimo byloje procese yra aktualesnė reklaminė-informacinė medžiaga (t. 4, b.l. 72-78), dėl kurios įteikimo ieškovui banko darbuotojos R. T. asmenyje nėra abejonių (konstatuota antstolio A. N. 2013-02-13 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 157-13-19, t. 4, b.l.61-63). Šioje ieškovui pateiktoje medžiagoje pristatoma galimybė skolintis investicijoms į garantuotus produktus (t.4, b.l. 73), vidutinis istorinis pelningumas, kai 3 metų emisijos valiuta litai, nurodytas 50 procentų (t.4, b.l. 74), o kai 5 metų emisijos valiuta eurai - 65 procentai (t.4, b.l. 75), pateiktas grafikas, kaip ir ankščiau aptartoje banko medžiagoje, atspindi trumpalaikius svyravimus ir augimą ilgalaikėje perspektyvoje (t.4, b.l. 76), minima galimybė investuoti be rizikos prarasti savo lėšas ir galimybė gauti garantuotas palūkanas (t.4, b.l. 77). Taigi reklaminėje medžiagoje tik nurodoma galimybė skolintis investavimui, tačiau neaptariama rizika investuojant skolintomis lėšomis patirti nuostolius, atsietai nuo to, investuojama skolintomis ar savomis lėšomis, akcentuojamas investicijų saugumas ir palūkanų garantija. Todėl sutiktina, kad tokia reklaminė-informacinė medžiaga potencialiam investuotojui sukuria teigiamą įspūdį apie investavimą į SASO ir neatskleidžia investuojant skolintomis lėšomis būdingos rizikos patirti nuostolius tuo atveju, kai obligacijų išpirkimo sumos nepakanka kreditui ir už jį mokėtinoms palūkanoms padengti. Klaidinti gali ir išskirtinai akcentuojamas pelningumas bei teiginiai apie garantuotą investicijų nepraradimą.

82Byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar investavimo skolintomis lėšomis rizika buvo tinkamai atskleista ieškovui konsultacijų su banko darbuotojais metu. Pats ieškovas tą nuosekliai neigia (t.4, b.l. 81), kaip ir jo sutuoktinė, dalyvavusi kai kuriose konsultacijose (t.4, b.l. 192). Į bylą taip pat pateikta reklaminė-informacinė banko medžiaga „Investavimas DnB NORD banke“ 2007 gegužė (t.2, b.l. 34-49). Banko teigimu, ieškovui ši medžiaga buvo pristatyta susitikimų su banko atstovais metu. Medžiagoje yra atspindėta investavimo skolintomis lėšomis rizika, kai obligacijų prieaugis per metus 0 procentų ir nurodomas galimas nuostolis, kai investuojama skolintomis lėšomis (t.2, b.l. 47). Tačiau, pirma, byloje neįrodyta, kad šis reklaminis-informacinis lankstinukas ieškovui buvo įteiktas, suteikiant protingą laiką su juo susipažinti. Vien lankstinuko galimas naudojimas susitikimų su banko atstovais metu (atsakovas nurodė neprisimenąs, ar ši medžiaga jam apskritai buvo parodyta susitikimų su banko atstovais metu; t.4, b.l. 84) nelaikytinas pakankamu ieškovo informavimu apie rizikas. Antra, net ir jame pateikta informacija be papildomo paaiškinimo neprofesionaliam vartotojui gali būti neaiški (schemoje tik giliau ir nuosekliai analizuojant galima numanyti, bet nėra aiškiai įvardinta, kad tam tikros sumos riziką vaizduojančioje schemoje yra skolintos lėšos (t.2, b.l. 47)). Todėl ir ši reklaminė-informacinė medžiaga nepakankama įrodyti, jog ieškovas, kaip neprofesionalus investuotojas, atsakovo buvo tinkamai informuotas apie rizikas.

83Pačiose Obligacijų pasirašymo sutartyse investuotojo skolintomis lėšomis rizika patirti nuostolius taip pat neatsispindi. Nors ieškovas, pasirašydamas Obligacijų pasirašymo sutartis (sutarčių 1.13 punktas), patvirtino, jog yra susipažinęs su Programos prospektu (t.2, b.l. 65-101), kuriame reglamentuojami sutartyje neaptarti su obligacijomis susiję klausimai, ieškovas neigia iš banko gavęs Programos prospektą (investuotojams ir visuomenei skirtą dokumentų rinkinį, kuriame pateikiama pagrindinė informacija apie emitentą ir jo vertybinius popierius), o bankas argumentais, jog Programos prospekto investuotojui teikti neprivalo, iš esmės patvirtina, jog banko praktikoje įteikti Programos prospektą investuotojams nebuvo įprasta, o Programos prospektas buvo skelbiamas internete ir ten su juo galėjo susipažinti investuotojai. Tuo tarpu Programos prospektas, atsižvelgiant į tai, kad jame reglamentuojami su obligacijomis susiję ir Obligacijų pasirašymo sutartyse neaptarti klausimai, vertintinas kaip svarbi sudėtinė Obligacijų pasirašymo sutarčių dalis. Ne obligacijų pasirašymo sutartyse, o tik Programos prospekte atskleidžiama investuotojo prisiimama rinkos rizika, t.y. rizika dėl nepalankių svyravimų rinkoje negauti susiejimo indekso priemokos (prieaugio) ir/arba palūkanų, t.y. obligacijų išpirkimo metu atgauti tiktai nominalią vertę arba netgi prarasti dalį investicijos, jeigu obligacijos buvo įsigytos už didesnę negu nominalią kainą ir/arba buvo sumokėtas obligacijų įsigijimo mokestis (t. 2, b.l. 84). Nagrinėjamu atveju, ieškovas obligacijas įsigijo už nominalią vertę ir nemokėdamas jų įsigijimo mokesčio, taigi toks rinkos rizikos apibūdinimas investuotojui sukelia įspūdį, jog rizikos prarasti investicijų dalį dėl svyravimų rinkoje nėra. Rizikos investuojant skolintomis lėšomis specifika Programos prospekte, kaip ir jo sudedamąja dalimi esančiose Galutinėse sąlygose (t.2, b.l. 50-61) apskritai nėra aptarta, nors teismų praktikoje pripažįstama, kad dėl ieškovo pasirinkto (banko siūlyto) investavimo produkto, kai investuojama į SASO skolintomis lėšomis, rizikos laipsnis keičiasi, nes tokiu atveju tam, kad siūlomas investicinis produktas būtų pelningas, jo gaunamos palūkanos turi garantuotai atsverti už kreditą mokamas palūkanas. Šį skirtumą bankas turėjo aiškiai ir suprantamai atskleisti neprofesionaliems investuotojams ir įspėti juos dėl obligacijų, susietų su akcijų indeksais, skolintomis lėšomis įsigijimo rizikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014).

84Tačiau, teismo vertinimu, rizika, kad investuodamas skolintomis lėšomis, asmuo gali turėti nuostolių, neabejotinai aiškiai atsispindi Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartyse. Nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sutartys patrauklios investuotojui tuo, kad pagal jas kreditas grąžinamas ir palūkanos už jį mokamos tik obligacijų išpirkimo dieną ir įskaitymo būdu (sutarčių 4.1, 5.2 ir 6.1 punktai), tačiau, sutartyje akivaizdžiai išskirti du galimi atvejai: kai, atlikus įskaitymą, banko klientui mokėtina suma yra didesnė, ir kitas atvejis, kai atlikus įskaitymą, kliento bankui mokėtina suma yra didesnė (6.1 punkto antra ir trečia pastraipos), kas atidžiam asmeniui turėjo neabejotinai leisti suprasti, jog įskaitymo būdu (kai kreditas grąžinamas ir palūkanos už jį mokamos įskaitant obligacijų išpirkimo sumą) visas kreditas ir palūkanos gali būti nepadengiamos. Kad įskaitymo būdu nebūtinai padengiamas bankui grąžintinas kreditas ir už jį mokėtinos palūkanos, netiesiogia rodo ir sutarčių sąlygos, reikalaujančios bankui įkeisti investuotojo nekilnojamąjį turtą (7.2 punktas), obligacijas (7.1 punktas), lėšas sąskaitoje (7.3 punktas), taip pat sutartyje numatyta banko teisė vienašališkai nutraukti sutartį, kai sumažėja bankui įkeisto nekilnojamojo turto ar obligacijų vertė ar kai į šį turtą išieškojimą nukreipia kiti asmenys (9.3.6 - 9.3.7 punktai).

85Aptartų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio analizė rodo, kad reklaminiuose-informaciniuose lankstinukuose bankas akcentavo investavimo naudą, istorinius patrauklius grąžos rodiklius ir beveik neskyrė dėmesio investavimo skolintomis lėšomis rizikos specifikai atskleisti, o nurodomas garantuotas 6 procentų prieaugis ieškovą net galėjo pagrįstai klaidinti. Tačiau būtent toje reklaminėje-informacinėje medžiagoje, kurią ieškovas iš banko atstovės neabejotinai gavo, nėra garantuojamas 6 procentų augimas, nurodyta tik rizikos prarasti investuojamas savas lėšas nebuvimas (t.4, b.l. 77). Garantuotas prieaugis buvo nurodytas toje reklaminėje medžiagoje, kurios gavimo iš banko ieškovas neįrodė. Tačiau, nepriklausomai nuo to, su kokiais reklaminiais-informaciniais lankstinukais ieškovas buvo susipažinęs iki ginčo sandorių sudarymo, ieškovui rizika patirti nuostolius turėjo būti neabejotinai akivaizdi iš Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutarčių nuostatų ir jose esančio reikalavimo įkeisti bankui turtą. Ieškovas, tiek pasirašydamas Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutartis, tiek pagal jas įkeisdamas bankui turtą, galėjo ir turėjo suprasti, kad yra galimi tam tikri investiciniai praradimai bei reali išieškojimo iš įkeisto turto galimybė. Be to, kaip minėta, Obligacijų pasirašymo sutartyse (sutarčių 1.13 punktas) ieškovas patvirtino, jog yra susipažinęs su Programos prospektu (t.2, b.l. 65-101), šis dokumentas buvo skelbiamas ir internete, o Programos prospekte buvo atskleista papildomos informacijos apie investicijas į SASO, taip pat, nors ir neišsamiai, galimos investuotojo rizikos (t. 2, b.l. 84).

86Jau minėta, kad teismui vertinant, ar konkrečiu atveju buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis, taip pat atsižvelgtina į šio asmens asmenines savybes. Nagrinėjamu atveju, ieškovo asmeninės savybės (patirtis, išsilavinimas) ginčijamų sandorių sudarymo metu, teismo vertinimu, buvo pakankamos suprasti, kad investicija į SASO skolintomis lėšomis yra rizikinga, kad galimi nuostoliai. Ieškovas turi ekonomisto išsilavinimą (duomenys iš ieškovo gyvenimo aprašymo, t.2, b.l. 24-25) ir solidžią darbinę bei gyvenimišką patirtį. Pagal bylos medžiagą ieškovas iki ginčo sandorių sudarymo yra vadovavęs valstybės įmonei „Turto fondas“, dirbęs pirmininko pavaduotoju, Verslo plėtros departamento direktoriumi Lietuvos taupomajame banke, vyriausiuoju ekonomistu Lietuvos akciniame inovaciniame banke, „Lituanus“ filialo direktoriumi, konsultantu „Litimpeks“ banke, Ekonominės analizės ir prognozių departamento vadovu Vilniaus banke, pirmininko pavaduotoju, komercinių bankų departamento direktoriumi, Kreditavimo departamento direktoriumi, Vilniaus pramonės skyriaus vadovo pavaduotoju Lietuvos banke, vadovo pavaduotoju Valstybinio banko Vilniaus miesto valdyboje (duomenys iš ieškovo Gyvenimo aprašymo, t.2, b.l. 24-25), taip pat dirbo ir AB DNB lizingas generaliniu direktoriumi , t. y. su atsakovu susijusioje įmonėje (t.4, b.l. 60, t.3, b.l. 72, 92) bei turėjo, kad ir nedidelę, investavimo patirtį (t.4, b.l. 130-131).

87Šios ieškovo asmenį apibūdinančios faktinės aplinkybės rodo, kad nors ieškovas yra ir neprofesionalus investuotojas (dėl to byloje nėra ginčo, apeliaciniame skunde bankas patvirtina nelaikęs ieškovo profesionaliu investuotoju, to nerodo ir kiti byloje esantys įrodymai), tačiau jo profesinė ir investavimo patirtis leidžia jį laikyti labiau patyrusiu ir finansines paslaugas išmanančiu asmeniu, nei vidutinis finansinių paslaugų vartotojas. Mažai tikėtina, kad tokio išsilavinimo ir darbinės patirties žmogus, vertindamas prisiimamų didelės vertės įsipareigojimų riziką, apsiribos tik reklaminės medžiagos, bet ne pasirašomų sutarčių (sutarčių tekstas nedidelės apimties, jos nesudėtingos) turinio vertinimu, ar kad nesuvoktų turto įkeitimo esmės ir galimų pasekmių – rizikos prarasti įkeistą turtą.

88Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolintomis lėšomis buvo įsigyta daugiau kaip 79 procentai 87 emisijų pagrindu banko platintų SASO sumos (duomenys iš Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimo, t. 1, b.l. 108), tačiau skolintomis lėšomis investavo tik 7,88 procento SASO įsigijusių investuotojų (duomenys iš Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimo, t. 1, b.l. 119 ir apeliacinio skundo). Šie statistiniai duomenys rodo, kad dauguma investuotojų nerizikavo ir investicijoms nesiskolino. Nustatyti, kas nulėmė jų sprendimą investicijoms nesiskolinti, šioje byloje nėra galimybės (tai priklauso nuo kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybių ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas), tačiau tokie investavimo rezultatai rodo, kad dauguma klientų vis dėlto investavimo skolintomis lėšomis riziką suvokė ir jos neprisiėmė, kas leidžia daryti išvadą, kad vidutinis apdairus investuotojas buvo pajėgus suvokti ir suvokė investavimo skolintomis lėšomis riziką.

89Argumentai, kad ieškovo sutuoktinė, taip pat turinti ekonominį išsilavinimą, yra dirbusi SEB banke (t.4, b.l. 192), turi investavimo į vertybinius popierius patirties (t.4, b.l. 132-140), kad ieškovas su ja tarėsi dėl investicijų ((t.4, b.l. 192, 60) ir ji kartu dalyvavo dalyje pokalbių su banko atstovu (t.4, b.l. 192), nėra esminiai. Jie tik papildo jau išdėstytus argumentus, kad ieškovas turėjo galimybes realiai suvokti investavimo skolintomis lėšomis riziką. Iš į bylą pateikto ieškovo susirašinėjimo su banku (pavyzdžiui, t.2, b.l. 196-198, t. 4, b.l. 59) matyti, kad ieškovas yra atidus žmogus, iš anksto analizuojantis ir kompetentingai vertinantis pasirašomų sutarčių sąlygas.

90Išdėstytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu ir įvertinusi ieškovo asmenį apibūdinančius kriterijus (išsilavinimas, patirtis), teisėjų kolegija daro išvadą, kad, susipažinęs su ginčijamų sutarčių projektais prieš juos pasirašydamas, ieškovas banko, galimai neišsamiai informavusio apie investavimo skolintomis lėšomis riziką, negalėjo būti suklaidintas tiek, kad, nesant suklydimo, ginčo sandorių nebūtų sudaręs. Nekonstatavus byloje ieškovo esminio suklydimo dėl sudaromų sandorių rizikos, nėra pagrindo juos naikinti kaip sudarytus suklydimo įtakoje (CK 1. 90 straipsnis). Labiau tikėtina, kad ir tinkamai informuotas apie prisiimamas rizikas, ieškovas ginčijamus sandorius vis tiek būtų sudaręs. Kai iš faktinių aplinkybių matyti, kad, net ir žinodamas konkrečią informaciją, ieškovas sandorį būtų vis vien sudaręs, ieškinys dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu remiantis suklydimu negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014).

91Ieškovas teigia, kad panašių faktinių aplinkybių bylose teismai sprendžia esant labiau tikėtina, jog investuotojas ginčijamus sandorius sudarė suklydimo įtakoje. Nors pirmosios instancijos teismo praktika šiuo klausimu iš tiesų yra prieštaringa, be to, būtina kiekvieną bylą nagrinėti pagal joje nustatytas konkrečios situacijos aplinkybes, pažymėtina, kad ieškovo nurodytąja teismų praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2013-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480/2013, 2013-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-669/2013) šioje byloje nesivadovautina, kadangi Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-480/2013 panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, o Lietuvos apeliacinio teismo 2013-09-18 nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-669/2013 dalis, kuria ieškinys tenkintas, panaikinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014).

92Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimas Nr. 2K-161 teisės pažeidimo byloje Nr.12K-10 (t.1, b.l. 106-156), kuriame konstatuoti pažeidimai banko veiksmuose (bankas nesiekė įsitikinti, kad reklamuojamas ir platinamas produktas klientams yra tinkamas, tinkamai neatskleidė investuotojams rizikų) byloje vertintinas kaip Vertybinių popierių komisijos (kompetentingos institucijos) nuomonė, sustiprinanti teismo įsitikinimą, kad bankas tinkamai klientams neatskleidė su investavimu susijusių rizikų. Nors šis Vertybinių popierių komisijos sprendimas buvo apskųstas teismui ir, kaip teisingai nurodo atsakovas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012-11-30 nutartimi administracinėje byloje Nr. A552 -2377/2012 (t.3, b.l. 46-64) nurodė iš Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimo Nr. 2K-161 motyvuojamosios dalies pašalinti išvadas, kad banko veikla teikiant SASO platinimo banko skolintomis lėšomis paslaugą neatitiko teisės aktų reikalavimų, jog bankas šias paslaugas teikė netinkamai ir nebuvo sistemiškai tam pasirengęs, jog bankas tariamai pažeidė Vertybinių popierių rinkos įstatymą, Vertybinių popierių įstatymą, FPRĮ, pažymėtina, kad teismas tokią nutartį priėmė, atsižvelgęs į tai, kad Vertybinių popierių komisija banko veiklos tyrimą nutraukė, suėjus terminui, kai nebėra galimybės skirti poveikio priemonę. Dėl to komisija neturėjo skundžiamame nutarime daryti išvadų dėl banko kaltės ir galimų pažeidimų. Taigi teismas nevertino ir nepasisakė dėl komisijos išvadų, kad banko veiksmai neatitiko teisės aktų reikalavimų, esmės, šių išvadų netikrino pagrįstumo aspektu. Todėl teismo nutartis, įpareigojanti iš Vertybinių popierių komisijos sprendimo motyvuojamosios dalies pašalinti motyvus, vertinančius banko veiksmus, nei patvirtina, nei paneigia Vertybinių popierių komisijos išvadų dėl banko veiksmų netinkamumo, taip pat nereiškia nei Lietuvos vyriausiojo administracinio pritarimo, nei šio teismo nepritarimo tokioms išvadoms (jos iš esmės nebuvo vertintos ir dėl jų esmės teismas nepasisakė). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi buvo pašalinta tik atsakovo veiksmų teisinė kvalifikacija FPRĮ nuostatų aspektu, tačiau nebuvo paneigta VPK išvados įrodomoji vertė faktinių aplinkybių (ar bankas tinkamai informavo potencialius investuotojus apie investavimo skolintomis lėšomis rizikas) nustatymo tikslais. Vertybinių popierių komisijos išvada byloje reikšminga tik kaip papildomas įrodymas, sustiprinantis teismo susiformavusį įsitikinimą, kad bankas tinkamai neįvykdė informavimo pareigos apie ieškovo prisiimamas rizikas. Tačiau tai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo ankstesnės išvados šiame sprendime, jog neišsamus informavimas apie investavimo skolintomis lėšomis riziką nelėmė ieškovo apsisprendimo sudaryti ginčijamus sandorius, t.y. jo esminio suklydimo dėl sandorių sudarymo. Kita vertus, Vertybinių popierių komisija 2011-07-28 sprendime netyrė ir nevertino atsakovo veiksmų, teikiant SASO platinimo skolintomis lėšomis paslaugas konkretiems banko klientams, o buvo vertinamas tik sisteminis banko pasirengimas teikti minėtą paslaugą, taigi šiame tyrime nebuvo analizuojamos ir su investicinių paslaugų teikimo ieškovui susijusios aplinkybės (t. 3, b. l. 129-130). Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija papildomai neanalizuoja ir nepasisako dėl banko pateiktos 2011-10-26 Talis J. P. išvados dėl Vertybinių popierių komisijos atlikto DnB banko patikrinimo ir jo išvadų (t.2, b.l. 145-175). Dėl ieškovo pateiktos A. P. analitinės mokslinės išvados dėl AB DNB banko su akcijų indeksu susietų obligacijų platinimo, taikant banko skolintas lėšas (t. 4, b.l. 91-113) išsamiai pasisakyti taip pat nėra teisinio pagrindo. Ši išvada vertintina kaip mokslininko nuomonė, kad investavimas į SASO skolintomis lėšomis yra iš esmės naujas produktas, apie kurį bankas potencialių investuotojų tinkamai neinformavo. Ši nuomonė teismo anksčiau aptartų išvadų nepaneigia.

93Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė Vokietijos Federacijos Respublikos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-22 nuosprendį (t.1, b.l. 22-94), kuriuo ieškovas įrodinėja, kad bankams, teikiantiems investavimo paslaugas, taikomi ypač aukšti reikalavimai. Dėl to nėra ginčo, tačiau vadovautis šiuo sprendimu kaip precedentu nagrinėjamoje byloje nėra teisinio pagrindo. Sprendimas priimtas skirtingų faktinių aplinkybių byloje ir dėl kitokių, nei šioje byloje, ieškiniu reikštų reikalavimų bei taikant kitos valstybės teisę. Tuo tarpu teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni nacionalinių teismų (dažniausiai – aukštesnės instancijos) sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, CPK 4 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas byloje Nr. 26/07).

94Dėl banko pareigos atskleisti informaciją ir alternatyvių ieškovo teisių gynimo būdų

95Šioje byloje, nors jau konstatuota nesant pagrindo pripažinti ginčo sandorius kaip sudarytus suklydimo įtakoje, teismas mano esant tikslinga papildomai pasisakyti dėl banko veiksmų teikiant informaciją apie investavimą į SASO skolintomis lėšomis.

96Vienas iš sąžiningumo principo reikalavimų, esant ikisutartiniams santykiams, taip pat tiems, kurie susiklosto iki sutarčių dėl finansinių priemonių įsigijimo sudarymo, yra pareiga atskleisti informaciją, reikšmingą sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnis). Pareiga atskleisti tokią informaciją įtvirtinta konkrečius teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose, tarp jų ir Finansinių priemonių rinkos įstatyme (toliau – FPRĮ).

97Kai vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis). Didžioji dalis finansų tarpininko profesinės veiklos reikalavimų įtvirtinta viešojoje teisėje, konkrečiai – Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-21 direktyvą dėl finansinių priemonių rinkų Nr. 2004/39/EC (MiFID) įgyvendinančiajame FPRĮ ir jo įgyvendinamuosiuose nacionalinės teisės aktuose. FPRĮ 22 straipsnio 2 dalyje reglamentuojama finansų tarpininko pasyvi pareiga neklaidinti investuotojo, kuri reikalauja, kad visa informacija, kurią finansų maklerio įmonė teikia klientams ir (arba) potencialiems klientams, įskaitant reklaminio pobūdžio informaciją apie įmonės veiklą ir siūlomas paslaugas, būtų teisinga, aiški ir neklaidinanti. Reklaminio pobūdžio informacija turi būti aiškiai atpažįstama. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta finansų tarpininko aktyvi pareiga atskleisti informaciją investuotojui, kuri reikalauja aiškiai ir suprantamai suteikti klientams ir potencialiems klientams visą reikalingą informaciją, kurios pagrindu jie galėtų suprasti siūlomų investicinių paslaugų ir finansinių priemonių esmę bei joms būdingą riziką ir galėtų priimti pagrįstus investicinius sprendimus. Informacija gali būti pateikiama standartizuota forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014), kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalies pažeidimu pripažįstami banko veiksmai, kai siūlant potencialiems klientams investuoti į SASO, bankas akcentuoja siūlomo produkto (SASO) istorinį pelningumą ir rizikos nebuvimą, taip formuodamas klaidingą potencialaus investuotojo įsitikinimą, kad investicija saugi, kad net ir blogiausiu atveju garantuojamas minimalus pelnas. Būtent tokios aplinkybės nustatytos ir nagrinėjamoje byloje, o ieškovo, kaip neprofesionalaus kliento, atžvilgiu taikytinos neprofesionalių investuotojų apsaugos priemonės, tarp jų ir nurodytos FPRĮ.

98Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, kad pareigos atskleisti informaciją apie riziką bankas tinkamai neįvykdė, t.y. neteikė ieškovui, kaip potencialiam investuotojui, informacijos apie investavimą skolintomis lėšomis tokia forma, kad ji būtų nedviprasmiška ir pakankamai išsami (aiškiai atskleistų esmines investuotojo rizikas). Neprofesionaliojo investuotojo, koks ir buvo ieškovas, žinios apie finansinių priemonių rinką ir joje cirkuliuojančius finansinius produktus yra ribotos, todėl klientui turi būti pateikiama apibendrinta, lengvai suprantama ir susisteminta informacija apie tam tikras finansines priemones, investavimo strategijas ir su jomis susijusias rizikas, t. y. aprašymas negali būti sudėtingas, stokoti informacijos apie tam tikras klientui siūlomas finansines priemones ar investavimo strategijas, informacija aprašyme negali būti pateikta fragmentuotai, nenuosekliai, išskaidyta ir pateikta skirtingose dokumento vietose. Be to informacijos pateikimas turi būti savalaikis, t. y. informacija turi būti pateikta iki sprendimo investuoti priėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-49/2014). Byloje neįrodyta, kad sutarčių projektus, Programos prospektą ir jo Galutines sąlygas (bankas apskritai neigia pareigą Prospektą ir jo Galutines sąlygas pateikti kitokia forma kaip tik sudaryti galimybę su juo susipažinti internetinėje svetainėje, t.3, b.l. 7) ieškovas būtų gavęs iš anksto, taip sudarant jam galimybę išanalizuoti tiek informacinę medžiagą, tiek sutarčių sąlygas (iš anksto ieškovui neabejotinai buvo pateiktas tik reklaminis-informacinis lankstinukas elektroninėje formoje (t. 4, b.l. 72-78)).

99Ginčo sutartys buvo sudarytos 2007 metų birželį, t.y. pereinamuoju laikotarpiu, keičiantis investavimo paslaugų teikimą reglamentuojantiems teisės aktams. 2007-02-08 įsigaliojo Finansinių priemonių rinkų įstatymas (toliau FPRĮ), perkeliantis į nacionalinę teisę 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą Nr. 2004/39/EB dėl finansinių priemonių rinkų, ir neteko galios Vertybinių popierių rinkos įstatymas. FPRĮ nuostatos, nustatančios naujus (iki 2007-02-08 galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme nenumatytus) reikalavimus investicines paslaugas teikiantiems subjektams, taikomos nuo 2007-11-01 (FPRĮ 99 straipsnio 1 dalis). Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo argumentais, kad FPRĮ numatytas reikalavimas klientui (potencialiam investuotojui į SASO) atskleisti riziką, buvo iš esmės naujas ir todėl taikytinas tik nuo 2007-11-01. Teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-04-16 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1746/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014, 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014) jau buvo pasisakyta, kad FPRĮ 22 straipsnio 3 dalyje, skaitomoje kartu su to paties straipsnio 4 dalies 2 punktu, įtvirtintas rizikų atskleidimo reikalavimas negali būti pripažintas visiškai nauju šio įstatymo 99 straipsnio 1 dalies prasme, todėl pirmiau nurodytoje nuostatoje įtvirtintos pareigos finansų tarpininkai privalėjo laikytis ir iki FPRĮ įsigaliojimo, t. y. atsižvelgiant į investuotojo interesų apsaugos bei kitus teisėkūros subjektų siektus tikslus, VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 5 punkte (2001-12-17 įstatymo Nr. IX 655 redakcija) įtvirtinta tarpininko (investicinės įmonės) bendro pobūdžio pareiga pakankamai atskleisti su klientu susijusią ir jam reikalingą informaciją, taip pat sąžiningai veikti klientų interesais (VPRĮ 24 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 2001-12-17 įstatymo Nr. IX 655 redakcija), suponavo reikalavimą pateikti klientui ir tokią informaciją, kurios pagrindu investuotojas galėtų priimti jo investavimo tikslus atitinkantį investicinį sprendimą (plačiąja prasme), taip pat pareigą pakankamai atskleisti atitinkamai investavimo paslaugai ar finansinei priemonei būdingą riziką. Be to, dar ir iki ginčo sandorių sudarymo galiojusiame Vertybinių popierių rinkos įstatyme buvo numatyta pareiga tarpininkams veikti sąžiningai klientų ir rinkos patikimumo interesais, rūpestingai, su reikiamu profesionalumu ir atsargumu, siekti gauti iš kliento informaciją apie jo finansinę būklę, investavimo patirtį ir tikslus (24 straipsnio 3 dalis). Šio įstatymo nuostatas įgyvendinančiose Vertybinių popierių komisijos 2000-09-14 nutarimu Nr. 19 patvirtintose Klientų pavedimo ir vykdymo taisyklėse ( Taisyklių 3 punktas, galiojęs ir ginčo sandorių sudarymo metu) taip pat numatyta finansų maklerio pareiga įspėti klientą apie riziką. Taigi reikalavimas atskleisti riziką nebuvo iš esmės naujas atsakovui ginčo sandorių sudarymo metu ir bankas neįrodė tinkamai šią rizikos atskleidimo pareigą įvykdęs, t.y. išsamiai ir aiškiai ieškovui atskleidęs rizikos investuojant skolintomis lėšomis mastą. Rizikos mastas yra vienas svarbiausių aspektų, kuris turi būti atskleistas neprofesionaliam investuotojui tam, kad būtų tinkamai įgyvendinta informacijos atskleidimo pareiga, o tinkamos informacijos atskleidimo pareigos įvykdymas yra vienas iš instrumentų, saugančių investuotoją nuo netinkamų produktų pasirinkimo ir galimų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014, 2014-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

100Ieškovas 2007-06-19 pasirašė dvi Obligacijų pasirašymo sutartis, kuriomis įsigijo 8688 vienetus po 100 EUR vertės obligacijų iš emisijos DnB NORD PASAULIS-23 (t.1, b.l. 29) ir 10 000 obligacijų po 100 litų iš emisijos DnB NORD PASAULIS-22 (t.1, b.l. 30). Šias obligacijas ieškovas įsigijo tam tikslui iš banko skolintomis lėšomis (4 skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutartys: Nr. K-2411-2007-289, Nr. K-2411-2007-290, Nr. K-2411-2007-292, Nr. K-2411-2007-293 (t.1, b.l. 9-28) ir paskolų grąžinimui užtikrinti įkeitė savo turtą. Kad investavimas tokiu atveju būtų pelningas, ieškovo iš investicijų gaunamas prieaugis turi atsverti už kreditą mokamas palūkanas, apie ką bankas ieškovo aiškiai neįspėjo ir taip neatskleidė visos investavimo skolintomis lėšomis rizikos. Tokie banko veiksmai yra neteisėti civilinės atsakomybės prasme ir į juos ieškovas gali reaguoti kitais, adekvatesniais pažeidimo pobūdžiui, teisių gynimo būdais (pavyzdžiui, reikalavimas atlyginti žalą), nei reikalavimas sandorius pripažinti negaliojančiais, kaip sudarytus suklydimo įtakoje. Ieškovo teisių gynimas reikalaujant žalos atlyginimo leistų išsaugoti civilinės apyvartos stabilumą ir paskirstyti nuostolius abiem šalims priklausomai nuo kiekvienos iš jų kaltės nuostolių atsiradimui, nevienareikšmiškai vertintinoje situacijoje nuostolių nepriskirti tik vienai ginčijamų sandorių šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2014).

101Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, banko teigimu, skirtingai nei teigia ieškovas, dėl ginčijamų sandorių bankas taip pat turėjęs 546 169,01 Lt išlaidų sudarant opciono sandorį, susijusį su akcijų emisijomis „Pasaulis – 22“ ir „Pasaulis-23“ (t.4, b.l. 56), taigi nepagrįsti teiginiai, kad bankas niekuo nerizikavo (bankas rizikavo patirti nuostolių, jeigu reikės išpirkti obligacijas už jų nominalią vertę, kuri bus kritusi arba, siekdamas išvengti tokių galimų nuostolių, skirti lėšas opcionui, kaip kad buvo nagrinėjamu atveju). Plačiau dėl banko rizikos ir su tuo galimai susijusios šalių padėties disproporcijos teismas šioje byloje nepasisako, apsiribodamas ieškovo pasirinktu ieškinio pagrindu ir teisių gynimo būdu – reikalavimu pripažinti sandorius negaliojančius, kaip sudarytus suklydimo įtakoje.

102Dėl sandorio įvykdymo, kaip sandorio patvirtinimą įrodančio fakto

103Atsakovas teigia, kad ieškovas, apmokėjęs bankui palūkanas, mokėtinas pagal Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutartis, įvykdė ginčijamus sandorius ir tuo juos patvirtinęs neteko teisės juos ginčyti kaip sudarytus suklydimo įtakoje (CK 1.79 straipsnis). Šie atsakovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Suinteresuoti asmenys nuginčijamą sandorį turi teisę ginčyti teismo tvarka. CK 1.79 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta šalies, turinčios teisę sandorį nuginčyti, teisė tokį sandorį patvirtinti. Patvirtinusi sandorį šalis netenka teisės jį ginčyti. Toks reglamentavimas reiškia, kad suinteresuotas asmuo, sudaręs nuginčijamą sandorį, patvirtindamas jį dar kartą išreiškia valią tokį sandorį sudaryti ir tuo pačiu nebetenka teisės jį ginčyti. Vadovaujantis CK 1.79 straipsnio 2 dalies 1 punktu, preziumuojama, kad sandorio šalis sandorį patvirtino, jeigu ji sandorį įvykdė. Tačiau ši prezumpcija gali būti paneigta, atsižvelgus į sandorio patvirtinimo jį įvykdant aplinkybes (pavyzdžiui, kai patvirtinimas įvyko apgaulės, prievartos įtakoje). Nagrinėjamu atveju, ieškovas įvykdė ginčijamas Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutartis, sumokėdamas bankui pagal jas mokėtinas palūkanas 155 825,69 Lt (t.1, b.l. 95), kurių nepadengė už obligacijų išpirkimą gauta suma. Toks ieškovo veiksmas vertintinas tiek pagal teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), tiek pagal apdairaus atsakingo žmogaus elgesio standartą. Palūkanų nesumokėjimas būtų sukėlęs ieškovui didesnius finansinius praradimus delspinigių forma (Skolinimosi obligacijų apmokėjimui sutarčių 6.6 punktas), todėl jas sumokėdamas ieškovas pasielgė kaip atsakingas asmuo, siekiantis išvengti dar didesnių finansinių praradimų ir šio teisinio veiksmo negalima laikyti, teisėjų kolegijos vertinimu, dėl suklydimo sudaryto sandorio patvirtinimu. Sandorio patvirtinimui keliami tokie patys reikalavimai kaip ir sandoriui. Sandorio patvirtinimu asmuo laisva valia ir suvokdamas visas aplinkybes patvirtina sandorį, t.y. pakartotinai išreiškia valią jį sudaryti. Tuo tarpu ieškovas, sumokėdamas palūkanas, tik siekė išvengti didesnių nuostolių, tačiau neišreiškė valios (nepatvirtino valios) sudaryti rizikingus investavimo į SASO skolintomis lėšomis sandorius. Kartu aplinkybė, kad ieškovas sumokėjo bankui palūkanas, šioje byloje gali būti vertinama kaip rodanti, jog ieškovas suvokė prisiimamą riziką (kad gali tekti papildomai mokėti bankui). Byloje nėra duomenų, kad ieškovui tai (nuostolių faktas) būtų netikėta, o su ginčijamais sandoriais siejamų lūkesčių (gauti pelną) nepasiteisinimas nėra pagrindas pripažinti sandorius negaliojančius, kaip sudarytus suklydimo įtakoje. Į bylą pateiktas susirašinėjimas su banku nerodo, kad pats faktas, jog nepasiteisinus investicijai mokėti bankui turi ieškovas, ieškovui būtų siurprizinis, taip pat kad iš pasirašytų sutarčių turinio ieškovas nebūtų numatęs, suvokęs tokios galimybės.

104Dėl bylinėjimosi išlaidų

105Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priimamas naujas sprendimas, atitinkamai turi būti keičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalys).

106Ieškovas už ieškinį sumokėjo 12 857 Lt (t.1, b.l. 157), o atsakovas už apeliacinį skundą – 9643 Lt (t.5, b.l. 22).

107Ieškovas teigia, kad sumokėtas už ieškinį žyminis mokestis jam turi būti grąžintas, kadangi ieškovas, kaip vartotojas, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami vartotojai bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš vartojimo teisinių santykių. Pagal ginčo sandorių sudarymo metu ir ieškinio padavimo metu galiojusios redakcijos CK 1.39 straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi laikytina sutartis dėl prekių ir paslaugų įsigijimo, kurią fizinis asmuo (vartotojas) su prekių ar paslaugų pardavėju (tiekėju) sudaro su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti (iš esmės taip pat vartojimo sutartys suprantamos ir pagal galiojančią CK 6.2281 straipsnio redakciją bei Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 14 dalį, pagal kurią vartojimo sutartis – tai prekių ar paslaugų įsigijimo sutartis, su pardavėju ar paslaugų teikėju sudaroma su vartotojo verslu ar profesija nesusijusiu tikslu, t. y. vartotojo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, kad sutartį būtų galima pripažinti vartojimo sutartimi, būtina nustatyti, kad, pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo, antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės–komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti, trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012). Atitinkamai, jeigu fizinis asmuo prekes ar paslaugas vartoja verslo ar profesijos tikslais, tokiu atveju jo teisės negali būti ginamos kaip vartotojo.

108Vartotojo sąvoka materialiojoje teisėje įtvirtinta skirtinguose teisės aktuose, kuriais suteikiama ir skirtinga vartotojų teisių apsauga, numatomos skirtingos vartotojų teisių gynimo priemonės ir būdai. Tačiau finansinių priemonių įsigijimas, kai sudaromos rizikos sutartys (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), savaime nepriskiriamas vartojimo teisiniams santykiams tokia prasme, kad tokias sutartis sudariusiems asmenims būtų taikomos ne tik konkrečiai teisės aktuose įvardytos, bet ir bendrosios vartotojų teisių gynimo normos (tokia laikytina CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto norma dėl vartotojų atleidimo nuo žyminio mokesčio). Atitinkamai sandoriai, kai fiziniai asmenys įsigyja finansines priemones, sudarydami rizikos sutartis, nelaikytini vartojimo sandoriais CPK 83 straipsnio prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-446/2014). Minėtoje nutartyje kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad, vertinant sutarties priskyrimą vartojimo ar ne vartojimo sutartims, teisinę reikšmę turi pradinis tikslas, kuriam ši sutartis sudaryta, o ne tai, ar iš investavimo sutarčių gautos lėšos galėjo būti panaudotos asmeniniams poreikiams tenkinti. Nors duomenys apie ieškovo ir jo sutuoktinės sudarytus investavimo sandorius rodo, kad didelės vertės investavimas skolintomis lėšomis nebuvo įprasta ieškovo veikla, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad buvo sudarytos kelios sutartys, jomis skolintomis lėšomis įsigyta SASO net už 1 mln. Lt ir už 868 800 EUR ir nėra galimybės nustatyti, kam ieškovas būtų naudojęs prieaugį, kurio tikėjosi - tik asmeniniams, šeimos, namų ūkio reikmėms ar galimai ir verslo, profesiniams tikslams. Remiantis nurodytais argumentais nėra pagrindo pripažinti ginčo sandorius vartojimo sutartimis, todėl nėra ir pagrindo ieškovui grąžinti jo už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį, nes ieškovas pagal įstatymą nėra atleistas nuo žyminio mokesčio už ieškinį šioje byloje mokėjimo (CPK 83 straipsnis).

109Pagal bylos duomenis atsakovas dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme turėjo 4840 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (t.3, b.l. 35), o bylinėjantis apeliacinės instancijos teisme - 3630 Lt (t.5, b.l. 68). Pirmosios instancijos teisme atsakovo patirtos išlaidos, įvertinus, kad byloje buvo rengiamas atsiliepimas, triplikas, kiti procesiniai dokumentai (prašymai) bei atstovaujama keliuose teismo posėdžiuose, vadovaujantis Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintais maksimaliais priteistinais išlaidų už advokato pagalbą dydžiais, laikytinos protingo ir pagrįsto dydžio ir gali būti priteistos iš bylą apeliacinės instancijos teisme pralaimėjusio ieškovo. Tačiau priteistinas atsakovo išlaidų dėl advokato paslaugų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme dydis mažintinas iki 1500 Lt. Teismas atsižvelgia į tai, kad šias išlaidas sudaro tik išlaidos apeliacinio skundo parengimui, taip pat į tai, kad atsakovas teismuose bylinėjasi eilėje analogiškų bylų, todėl apeliacinio skundo parengimui nebuvo reikalingos ženklios laiko sąnaudos bylai aktualios teisinės bazės bei faktinių aplinkybių analizei.

110Ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).

111Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

112Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį atmesti.

113Priteisti atsakovui AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) iš ieškovo P. M. (a. k. ( - ) 4840 Lt (keturis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt litų) atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų ir 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

114Priteisti atsakovui AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) iš ieškovo P. M. (a. k. ( - ) 9643 Lt (devynis tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt tris litus) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas P. M. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo... 4. 1.1. 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr.... 5. 1 2. 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr.... 6. 13. 2007-06-19 Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB... 7. 1.4 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr. K-2411-2007-292;... 8. 1.5. 2007-06-19 Skolinimo obligacijų apmokėjimui sutartį Nr.... 9. 1.6. 2007-06-19 Obligacijų pasirašymo sutartį (emisijos pavadinimas „DnB... 10. Ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo jo... 11. Nurodė, jog 2007-06-19 tarp ieškovo ir banko buvo sudaryta Obligacijų... 12. 2007-06-19 tarp ieškovo ir DNB banko buvo sudarytos 4 Skolinimo obligacijų... 13. Ieškovo apsisprendimą sudaryti ginčijamas sutartis lėmė atsakovo reklama,... 14. Tačiau 2010-06-22, kuomet DNB turėjo išpirkti SASO iš ieškovo pagal... 15. Ginčijami sandoriai, ieškovo nuomone, pripažintini negaliojančiais kaip... 16. Atsakovas, neatskleidęs informacijos apie SASO įsigijimo skolintomis... 17. Vertybinių popierių komisija 2011-07-28 sprendime Nr. 12K-10 pažymėjo, jog... 18. Ieškovas yra neprofesionalus klientas, kuris iki sudarant ginčo sandorius... 19. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 20. Vilniaus apygardos teismas 2014-01-17 sprendimu ieškinį patenkino:... 21. pripažino negaliojančiomis nuo sudarymo sutartis: 2007-06-19 Skolinimo... 22. taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo AB banko DNB ieškovo P. M.... 23. priteisė iš atsakovo AB banko DNB ieškovo P. M. naudai 16 035, 46 Lt... 24. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčo sutarčių tikslas iš banko... 25. Teismas sprendė, kad atsakovo vykdytas SASO pristatymas galėjo suklaidinti... 26. Atsakovas kaip savo srities profesionalas, kuriam keliami padidinti... 27. Bankas neužtikrino neprofesionalaus kliento pasverto pasirinkimo investuoti... 28. Kad banko išleisti marketinginiai dokumentai pristatė SASO tik kaip... 29. Teismas sprendė, kad ieškovas – neprofesionalus investuotojas. Ieškovas... 30. Atsakovas nesidomėjo ieškovo patirtimi ir žiniomis investicijų srityje, o... 31. Siūlydamas sudaryti paskolos sutartis su tikslu skolintais pinigais investuoti... 32. Prie ieškovo suklaidinimo prisidėjo ir tai, kad jis dirbęs atsakovo grupės... 33. Remdamasis išdėstytų aplinkybių visuma teismas sprendė, kad ieškovas... 34. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 35. Apeliaciniu skundu AB DNB bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2014-01-17... 36. 1. Investuodamas į SASO, investuotojas įgyja obligacijų, kurių pelningumas... 37. 2. Investuodamas į SASO savo lėšomis, investuotojas nerizikuoja, nes SASO,... 38. 3. Bankas ginčo sandoriais taip pat rizikavo. Pirma, tuo, kad SASO prieaugis,... 39. 4. Teismo sprendime yra netikslumų:... 40. pirma, teismas banko investicinės bankininkystės departamento išleistą... 41. antra, ieškovas įsigijo obligacijų už 868800 EUR (8688 vnt. x 100 EUR), ne... 42. trečia, nors ieškovas skolinosi už 5,18 procento palūkanas, 2011-02-03 buvo... 43. ketvirta, dviejose kreditavimo sutartyse (2007-06-19 Kreditavimo sutartys Nr.... 44. 5. Teismas netyrė bei nevertino CK 1.90 straipsnio taikymui būtinų sąlygų... 45. 6. Bankas neklaidino ieškovo:... 46. pirma, bankas nesiekė platinti SASO, teikiant papildomą skolinimosi... 47. antra, ginčo sutartys yra įprasto turinio, aiškios, jose nėra fiksuota SASO... 48. trečia, byloje neįrodytas reklamos per radiją, garantuojant SASO prieaugį,... 49. ketvirta, ieškovo įsigytų SASO emisijų Pasaulis Nr. 22 ir Pasaulis Nr. 23... 50. penkta, Baziniame prospekte, su kuriuo ieškovas raštiškai patvirtino... 51. šešta, bankas neteikė ieškovui lankstinuko, todėl ieškovas jo teismui ir... 52. septinta, Banko pagalbinėje medžiagoje „Investavimas DnB NORD banke 2007 m.... 53. 7. Teismas nepagrįstai sprendė, kad bankas ieškovą ir jo sutuoktinę laikė... 54. 8. Teismas ieškovui, turinčiam bankininkystėje patirties, ekonominį... 55. 9. Įvertinus ginčo sutarčių turinį, ieškovo išsilavinimą ir patirtį,... 56. 10. Nepagrįsta teismo išvada, kad bankas nepasidomėjo ieškovo patirtimi... 57. 11. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr.... 58. 12. Ginčo sandoriai buvo sudaryti 2007-06-19, todėl teismas neturėjo taikyti... 59. 13. Ieškovas neturi teisės ginčyti sandorius, nes juos patvirtino (CK 1.79... 60. Ieškovas P. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti. Nurodo... 61. 1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai byloje nustatė sąlygas ginčo... 62. 2. Ginčo sandoriai įtvirtina šalių rizikos disproporciją, nes rizikingi... 63. 3. Bazinio prospekto ieškovas negavo (t.4, b.l. 82-84). Valstybinė vartotojų... 64. 4. Analogiškose bylose Lietuvos apeliacinis teismas pripažino ginčo... 65. 5. Vidutinis vartotojas, gavęs iš atsakovo informaciją, jog SASO garantuoja... 66. 6. Skirtingai, nei teigia apeliantas, ieškovas 2013-03-25 teismo posėdyje... 67. 7. Profesinė atsakomybė gali kilti, jeigu finansų tarpininkas nepasiekia... 68. 8. Preziumuojama, kad neprofesionalus investuotojas negali įvertinti... 69. 9. Ginčo sandorių nuostatos buvo sukonstruotos klaidinančiai. Skolinimo... 70. 10. Už sutarties tinkamą nevykdymą verslininkas atsako visais atvejais (CK... 71. 11.Sumokėdamas bankui palūkanas, ieškovas mažino savo nuostolius, o ne... 72. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 73. Apeliacinis skundas tenkintinas... 74. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 75. Dėl pagrindo konstatuoti ieškovo suklydimą, sudarant ginčijamus sandorius... 76. Ieškovas obligacijų pasirašymo sutartis ir skolinimosi obligacijoms įsigyti... 77. Teisėjų kolegija pažymi, kad tam, jog teismas sandorį pripažintų... 78. Kasacinis teismas jau ne kartą nagrinėjo savo faktinėmis aplinkybėmis į... 79. Tikslu nustatyti, ar ieškovas buvo banko suklaidintas, teismas turi... 80. Pagal bylos medžiagą ieškovas 2007-06-19 pasirašė dvi Obligacijų... 81. Kartu su ieškiniu ieškovas pateikė DnB NORD banko reklaminę-informacinę... 82. Byloje nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar investavimo skolintomis... 83. Pačiose Obligacijų pasirašymo sutartyse investuotojo skolintomis lėšomis... 84. Tačiau, teismo vertinimu, rizika, kad investuodamas skolintomis lėšomis,... 85. Aptartų į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio analizė rodo, kad... 86. Jau minėta, kad teismui vertinant, ar konkrečiu atveju buvo suklysta,... 87. Šios ieškovo asmenį apibūdinančios faktinės aplinkybės rodo, kad nors... 88. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skolintomis lėšomis buvo įsigyta... 89. Argumentai, kad ieškovo sutuoktinė, taip pat turinti ekonominį... 90. Išdėstytų faktinių aplinkybių visumos pagrindu ir įvertinusi ieškovo... 91. Ieškovas teigia, kad panašių faktinių aplinkybių bylose teismai sprendžia... 92. Vertybinių popierių komisijos 2011-07-28 sprendimas Nr. 2K-161 teisės... 93. Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas pateikė Vokietijos... 94. Dėl banko pareigos atskleisti informaciją ir alternatyvių ieškovo teisių... 95. Šioje byloje, nors jau konstatuota nesant pagrindo pripažinti ginčo... 96. Vienas iš sąžiningumo principo reikalavimų, esant ikisutartiniams... 97. Kai vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši... 98. Nagrinėjamoje byloje jau konstatuota, kad pareigos atskleisti informaciją... 99. Ginčo sutartys buvo sudarytos 2007 metų birželį, t.y. pereinamuoju... 100. Ieškovas 2007-06-19 pasirašė dvi Obligacijų pasirašymo sutartis, kuriomis... 101. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, banko teigimu, skirtingai nei teigia... 102. Dėl sandorio įvykdymo, kaip sandorio patvirtinimą įrodančio fakto... 103. Atsakovas teigia, kad ieškovas, apmokėjęs bankui palūkanas, mokėtinas... 104. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 105. Kadangi bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka priimamas naujas sprendimas,... 106. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 12 857 Lt (t.1, b.l. 157), o atsakovas už... 107. Ieškovas teigia, kad sumokėtas už ieškinį žyminis mokestis jam turi būti... 108. Vartotojo sąvoka materialiojoje teisėje įtvirtinta skirtinguose teisės... 109. Pagal bylos duomenis atsakovas dėl bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme... 110. Ieškovui jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 str.).... 111. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos... 112. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti... 113. Priteisti atsakovui AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) iš ieškovo P. M. (a.... 114. Priteisti atsakovui AB DNB bankui (j. a. k. 112029270) iš ieškovo P. M. (a....