Byla 3K-3-278-684/2015
Dėl neteisėto kompiuterio programos ir duomenų bazės naudojimo bei žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Prototechnika“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos ieškinį atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ dėl neteisėto kompiuterio programos ir duomenų bazės naudojimo bei žalos atlyginimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Prototechnika“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių autorių turtinių teisių į kompiuterio programą ir duomenų bazę perdavimą bei nustatančių duomenų bazių gamintojo teisių apsaugą, aiškinimo ir taikymo klausimai.

6Ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (toliau – ir LPPARA, ieškovas, kasatorius) kreipėsi į teismą, prašydamas uždrausti atsakovui naudoti prekių ženklą GS1 juridinio asmens pavadinime, internetinio vardo pavadinime ir ūkinėje komercinėje veikloje; įpareigoti atsakovą per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas žymuo GS1; uždrausti atsakovui naudoti ieškovui priklausančią kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programą ir GS1 sistemos duomenų bazę; įpareigoti atsakovą per septynias dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos dienraštyje „Verslo žinios“ paskelbti pareiškimą: „Asociacija „Nacionalinė GS1 organizacija“ pareiškia, kad neturi ir niekada neturėjo teisės ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą. Vienintelis oficialus ir teisėtas tarptautinės asociacijos GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, kuris turi teisę ūkio subjektų prekėms išduoti kodus pagal GS1 sistemą, yra LPPARA“; priteisti ieškovui iš atsakovo 36 212 Lt (10 487,72 Eur) turtinės žalos atlyginimą už neteisėtą prekių ženklo naudojimą, neteisėtą kompiuterio programos ir sui generis naudojimą bei nesąžiningos konkurencijos veiksmus; priteisti ieškovui iš T. J. 6050 Lt (1752,20 Eur) turtinės žalos atlyginimą už informacijos kompiuterių tinkle atkūrimo darbus; priteisti ieškovui iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, D. P., R. Z. ir G. Š. solidariai 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinės žalos atlyginimą už pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją; priteisti ieškovui iš atsakovų asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“, T. J. ir G. Š. solidariai 2923,97 Lt (846,84 Eur) turtinės žalos atlyginimą; priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų atlyginimą solidariai iš visų atsakovų.

7Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, uždraudė atsakovui naudoti prekių ženklus GS1 juridinio asmens pavadinime, internetinio vardo pavadinime ir ūkinėje komercinėje veikloje; įpareigojo atsakovą per 45 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakeisti juridinio asmens pavadinimą taip, kad jame nebūtų naudojamas prekių ženklas GS1, o per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sprendime nurodytame dienraštyje paskelbti nurodyto turinio pareiškimą; uždraudė atsakovui naudoti ieškovui priklausančią kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programą ir GS1 sistemos duomenų bazę; priteisė ieškovui iš atsakovo 29 049,50 Lt (8413,32 Eur) turtinės žalos atlyginimą; kitą ieškinio dalį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. spalio 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atsakovas įpareigotas paskelbti teismo sprendime nurodyto turinio pareiškimą ir iš jo priteista 5050 Lt (1462,58 Eur) metinio nario mokesčio, bei šiuos ieškinio reikalavimus atmetė; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atsakovui uždrausta naudotis ieškovo kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programa ir GS1 sistemos duomenų baze, išspręsti ieškovo reikalavimai dėl turtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, ir perdavė šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

9Byloje nustatyta, kad GS1 AISBL yra žodinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM registracijos Nr. 004215646) ir vaizdinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM registracijos Nr. 004215703) savininkė. Ieškovas nurodo, kad jis (jo struktūrinis padalinys „GS1 Lietuva“) yra vienintelis oficialus GS1 AISBL atstovas Lietuvoje, turintis teisę teikti paslaugas, pažymėtas prekių ženklu GS1, t. y. naudoti ir administruoti GS1 sistemą Lietuvoje, taip pat suteikti kodus su skaitmenų prefiksu 477. Ieškovo užsakymu GS1 sistemai administruoti ir brūkšniniams kodams kurti buvo sukurta ir jam perduota kompiuterio programa. Pas ieškovą ir (arba) jo struktūriniame padalinyje asociacijoje „GS1 Lietuva“ dirbo R. Z., T. J., D. P. ir G. Š., jie naudojo bei administravo GS1 sistemą Lietuvoje ir jai valdyti sukurtą kompiuterio programą, rengė, tvarkė ir ieškovo vardu pasirašydavo sutartis su klientais dėl prekių kodų išdavimo, suteikdavo prekėms ir paslaugoms brūkšninius kodus, išrašydavo sąskaitas už šias paslaugas, valdė GS1 sistemos duomenų bazes, bendravo su GS1 sistemos naudotojais Lietuvoje. 2009 m. rugsėjo 9 d. nurodyti buvę ieškovo darbuotojai tapo naujos įsteigtos asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ (atsakovo) valdybos nariais (G. Š. – direktore). Ieškovo teigimu, atsakovas nuo pat įkūrimo dienos (2009 m. rugsėjo 30 d.) neteisėtai naudojo GS1 AISBL priklausančius Bendrijos prekių ženklus savo pavadinime, interneto varde www.gs1lt.lt ir ūkinėje veikloje teikdamas GS1 prekių numeravimo ir kodavimo brūkšniniais kodais paslaugas, nors neturėjo ir neturi jokios teisės administruoti GS1 sistemą Lietuvoje, teikti prekių ženklu GS1 pažymėtas paslaugas ir naudoti šį prekių ženklą. 2009 m. spalio 26 d. iš ieškovo struktūrinio padalinio „GS1 Lietuva“ dingo visa informacija, susijusi su GS1 sistemos vartotojų duomenimis, ištrinti duomenys iš kompiuterinių laikmenų ir sugadinta prieiga prie GS1 sistemos duomenų bazės, pasisavinti ieškovo sukurtos ir GS1 sistemai administruoti naudojamos kompiuterio programos ir joje sukauptos duomenų bazės duomenys, ieškovo naudojamas interneto puslapis www.GS1.lt nukreiptas į interneto puslapį www.GS1lt.lt, registruotą atsakovo vardu. Ieškinyje nurodoma, kad GS1 sistema yra ieškovo pastangomis ir lėšomis sukurta, standartizuota bei susisteminta gamintojų, prekių ir paslaugų kodų duomenų bazė, kuri saugoma pagal Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau – ir ATGTĮ) 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą kaip autorių teisių objektas (sui generis teisės). GS1 sistemai Lietuvoje administruoti ir brūkšniniams kodams generuoti ieškovo užsakymu ir lėšomis buvo sukurta ir jam perduota kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programa bei turtinės teisės į šią programą; programai kurti, palaikyti ir duomenų bazei sukurti ieškovas išleido 313 857,10 Lt (90 899,30 Eur). Ieškinyje nurodoma, kad duomenų bazėje esanti informacija, sukurta ieškovo lėšomis ir pastangomis, prieinama tik jam, ji niekada nebuvo paskelbta ir viešai prieinama kitiems ūkio subjektams. Nei atsakovas, nei bet kuris kitas asmuo, veikdamas ne kaip ieškovo darbuotojas ar teisėtas atstovas, niekada neturėjo teisės naudotis nei kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programa, nei GS1 sistemos duomenų bazės turinį sudarančia informacija ne ieškovo interesais. Atsakovas, naudodamasis GS1 sistemos duomenų baze ir kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programa be autoriaus turtinių teisių turėtojo ir duomenų bazės gamintojo sutikimo, pažeidžia ATGTĮ 15 ir 61 straipsnių nuostatas. Atsakovas naudojasi ieškovo pastangomis ir lėšomis sukurta programa bei duomenų baze neatlygintinai be ieškovo sutikimo ir už tokį naudojimąsi gauna pajamas (renka nario mokesčius), todėl jo gauta nauda (pinigai, sutaupyti neteisėtai naudojant ieškovo duomenų bazę ir programinę įrangą) pripažintina ieškovo nuostoliais ir, remiantis CK 6.249 straipsnio 2 dalimi bei ATGTĮ 83 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistini 23 125 Lt (6697,46 Eur) už autorių turtinių ir sui generis teisių pažeidimą.

10II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartyje nustatytas aplinkybes (kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programą ir duomenų bazę, kuri yra šios programos dalis, LPPARA užsakymu sukūrė UAB „Prototechnika“), sprendė, kad įsiteisėjusia nutartimi konstatuota, jog kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programos ir GS1 sistemos duomenų bazės autorius yra UAB „Prototechnika“, todėl ieškovas autoriaus turtines teises į jas galėjo įsigyti tik iš UAB „Prototechnika“. Teismas vertino ieškovo ir UAB „Prototechnika“ 1999 m. liepos 16 d., 2001 m. kovo 7 d., 2002 m. spalio 15 d., 2003 m. gruodžio 2 d. ir 2008 m. liepos 29 d. sudarytas Paslaugų suteikimo (pirkimo) sutartis kaip autorines kūrinio (kompiuterių programų) užsakymo sutartis ir nustatė, kad jose nenurodyta, jog ieškovui perduodamos turtinės teisės į kompiuterio programas ir duomenų bazes. Šalys 1999 m. liepos 16 d. sutarties 4.2 punkte nustatė, kad visi užsakovo pageidaujami programos pakeitimai atliekami pasirašius naują užsakymo programuoti sutartį; vėlesnės sutartys sudarytos dėl atskirų programos pakeitimo ir tobulinimo darbų; 2008 m. lapkričio 28 d. šalių pasirašytu atliktų darbų perdavimo aktu perduoti 2008 m. liepos 29 d. sutartyje nurodyti darbai. Teismas nesutiko, kad nurodytu aktu ieškovui perduota atsakovo sukurta kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programa ir duomenų bazė, nes aktu perduoti tik jos tobulinimo darbai; šis aktas negali būti vertinamas kaip EAN prekių numerių registravimo programos perdavimo aktas, nes programa sukurta ir perduota pagal 1999 m. liepos 16 d. sutarties sąlygas, 1999 m. gruodžio 15 d. darbų perdavimo–priėmimo aktu. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, jog, 1999 m. sukūrus ir perdavus programą, jos autorius būtų perdavęs autorių turtines teises į ją ir duomenų bazę, todėl atmetė ieškovo argumentus, kad tokias teises jis įgijo 2008 m. liepos 29 d. aktu priėmęs programos tobulinimo darbus. Nurodęs, kad ieškovas neturi autorių turtinių teisių į EAN prekių numerių registravimo programą ir GS1 sistemos duomenų bazę (ATGTĮ 2 straipsnio 5 dalis), teismas konstatavo, kad jis neturi teisės reikšti ieškinio dėl šių teisių pažeidimo. Teismas atmetė ieškovo argumentus dėl jo, kaip GS1 sistemos duomenų bazės gamintojo, teisių (sui generis teisių) pažeidimo, konstatavęs, kad ieškovas neįrodė, jog sudarydamas GS1 sistemos duomenų bazės turinį padarė esminių intelektinių, finansinių ir organizacinių investicijų, – byloje nėra įrodymų, patvirtinančių duomenų bazės sudarymo aplinkybes, turinį ir ieškovo esmines investicijas į jį, o ATGTĮ nustatyta tik tokio duomenų bazės gamintojo, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių investicijų, teisių apsauga (ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalis).

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2014 m. liepos 8 d. nutartimi paliko Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą nepakeistą.

14Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kilus ginčui dėl autorių turtinių teisių perdavimo apimties, taikoma siaurinamojo autorinės sutarties aiškinimo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-610/2012), sutiko su pirmosios instancijos teismu, kad nei ieškovo ir trečiojo asmens sudarytose sutartyse, nei kituose bylos dokumentuose nenurodyta, jog ieškovui perduodamos autorių turtinės teisės į kompiuterio programą ir (arba) duomenų bazę, 2008 m. lapkričio 28 d. šalių pasirašytu atliktų darbų perdavimo aktu ieškovui perduoti tik 2008 m. sutartyje ir jos 1 priede nurodyti programavimo darbai. Kolegija nustatė, kad byloje nepateiktas 1999 m. gruodžio 15 d. darbų priėmimo aktas ir nepakanka duomenų nustatyti, kada ir kokiomis sąlygomis trečiasis asmuo perdavė ieškovui 1999 m. sutarties pagrindu atliktus darbus ir sukurtą kūrinį, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad nurodytas kūrinys perduotas ieškovui, šis už jį atsiskaitė. Kolegija, įvertinusi šalių sudarytą 2008 m. liepos 29 d. sutartį, jos 1 priede nurodytą darbų specifikaciją, 2008 m. lapkričio 28 d. darbų perdavimo aktą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog 2008 m. lapkričio 28 d. aktu ieškovui buvo perduota ne kompiuterio programa ir duomenų bazė, o sutartyje nurodyti programavimo darbai („GS1 Lietuva“ duomenų bazės valdymo programos patobulinimas). Kolegijos nuomone, 2008 m. sutarties 2.3 punkto nuostata, kuria atsakovas įsipareigojo „perduoti visas teises užsakovui“, negali būti aiškinama plečiamai, kaip autorių turtinių teisių į programą ir duomenų bazę perdavimas, pripažįstant, kad ieškovas, 2008 m. lapkričio 28 d. aktu priėmęs programos patobulinimus, įgijo autoriaus turtines teises į 2008 m. sutartyje nurodytą programinę įrangą. Toks aiškinimas prieštarautų 1999 m. sutarties, kuria susitarta dėl kūrinio sukūrimo ir perdavimo naudoti užsakovui, nurodant, kad vėlesni kūrinio tobulinimo darbai bus atliekami sudarant atskiras sutartis, nuostatoms. Kolegija atmetė argumentus, kad ieškovas, priimdamas 1999 m. sutarties pagrindu sukurtą individualią kompiuterio programą, įgijo kompiuterio programos autoriaus turtines teises, t. y. licenciją, todėl jis gali ginti galimus autorių turtinių teisių pažeidimus, pažymėdama, jog tai nebuvo nurodyta 1999 m. sutartyje, byloje nepateiktas perdavimo–priėmimo aktas pagal 1999 m. sutartį, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, kad licencija buvo suteikta (CPK 175, 314 straipsniai). Spręsdama dėl sui generis teisių ir jų apsaugos, kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovas neįrodė padarytų kiekybinių ir (ar) kokybinių investicijų į duomenų bazės turinį, kaip tai nustatyta ATGTĮ 61 straipsnyje, todėl nepripažino, kad ieškovas turi ATGTĮ saugomas sui generis teises. Kolegija padarė išvadą, kad ieškovo argumentai, jog jis įgijo sui generis teises dėl daugiau nei 300 000 Lt (86 886,01 Eur) investicijų, skirtų kompiuterio programai užsakyti, tobulinti ir vystyti, nepagrįsti, nes šios išlaidos susijusios su kompiuterio programa (kūriniu) ir jo tobulinimu, o ne su duomenų bazės (duomenų rinkinio) kūrimu. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis yra duomenų bazės gamintojas, atliko finansines investicijas, susijusias su duomenų bazės, kaip duomenų rinkinio, kūrimu. Kolegija sprendė, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ieškovas darė nurodomas organizacines investicijas į duomenų bazės gamybą – samdė darbuotojus, mokėjo jiems atlyginimus, nuo 1994 m. iki ieškinio pateikimo dienos pildė duomenų bazę, todėl nepripažino, kad ieškovas įgijo sui generis teises į GS1 sistemos duomenų bazę.

15III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai

16Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:

  1. Dėl netinkamo ATGTĮ 10, 38, 39 ir 41 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Kasatorius nurodo, kad ginčą nagrinėję teismai šalių sutartis dėl kompiuterio programos sukūrimo pripažino kūrinio užsakymo sutartimis, tačiau nesiaiškino kartu su kūriniu kasatoriui perduotų autorių turtinių teisių tikrosios apimties ir perdavimo pagrindų. Sistemiškai aiškindamas ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalį kasatorius daro išvadą, kad autorinės kūrinio užsakymo sutarties dalyką sudaro ne tik susitarimas dėl kūrinio sukūrimo, bet turtinių teisių į kūrinį perdavimas užsakovo nuosavybėn arba teisės jomis naudotis suteikimas (licencija ATGTĮ 2 straipsnio 19 dalies prasme). Kasatoriaus manymu, teisėjų kolegija automatiškai pritaikė prezumpciją dėl siauriausios turtinių teisių perdavimo apimties, netirdama ir nesigilindama į bylos aplinkybes, visapusiškai neištyrusi, kokia apimtimi kasatoriui turėjo būti perduotos turtinės teisės ir kokie buvo tikrieji šalių ketinimai dėl unikalios LPPARA sukurtos kompiuterio programos ir jos tobulinimo. Kolegija ATGTĮ nuostatas aiškino ne sistemiškai, neatsižvelgė į ATGTĮ 10 straipsnio 2 dalies nuostatas. Kasatoriaus teigimu, jį (unikalios programos užsakovą) santykiuose su kompiuterio programos gamintoju vertinant kaip darbdavį, būtų pagrindas pripažinti, kad kasatorius įgijo autorių turtines teises, susijusias bent jau su išimtiniu unikalios, trečiųjų asmenų veikloje nepritaikomos, kompiuterio programos naudojimu, taigi ir galimybę ginti turimas teises nuo neteisėto trečiųjų asmenų (atsakovo) kompiuterio programos naudojimo, nes juo pažeidžiamos kasatoriaus, o ne programos kūrėjos UAB „Prototechnika“ teisės.
  2. Dėl netinkamo ATGTĮ 2 straipsnio 7 punkto aiškinimo ir taikymo. Kasatoriaus nuomone, kolegija per plačiai aiškino ATGTĮ 2 straipsnio 7 punktą, nes sprendė, kad duomenų bazę sudaro ne tik teisių subjekto surinkta informacija, bet ir šiai informacijai sisteminti, laikyti sukurta duomenų bazės platforma (duomenų bazių valdymo sistema), ir dėl to nepagrįstai konstatavo, jog kasatorius neturi subjektinių teisių į GS1 duomenų bazę (informacijos visumą) nei kaip į autorių teisių objektą ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punkto prasme, nei kaip į sui generis ATGTĮ 2 straipsnio 26 punkto prasme, apribodama kasatoriaus galimybes ginti teises į nukopijuotą ir neteisėtai atsakovo veikloje naudojamą duomenų bazę.
  3. Dėl netinkamo šalių valios aiškinimo. Kasatoriaus įsitikinimu, teismai netinkamai aiškino sutartyje dėl kompiuterio programos ir GS1 duomenų bazės sukūrimo išdėstytą šalių valią, neatsižvelgė į tai, kad kasatorius užsakė sukurti ir finansavo duomenų bazės platformą, t. y. programą, į kurią LPPARA darbuotojai dėjo, kurioje saugojo ir sistemino informaciją, o ne informacijos apie GS1 naudotojus surinkimą ir įdėjimą. Teismams nenustačius tikrosios ginčo šalių valios (neišsiaiškinus, koks objektas buvo užsakytas), neatsižvelgus į sutarčių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, šalių santykius po jų sudarymo, UAB „Prototechnika“ nepagrįstai priskirtos autorių turtinės teisės į objektą, kurio ji niekada nekūrė ir negalėjo sukurti, nes nedisponavo duomenų bazės turinį sudarančia informacija, taip pažeidžiant CK 6.193 straipsnio 4 dalyje ir 6.188 straipsnio 6 dalyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei protingumo principą.
  4. Dėl nepagrįstai didelių investicijų į duomenų bazės sukūrimą reikalavimo. Anot kasatoriaus, teismai, netinkamai aiškindami ATGTĮ 2 straipsnio 26 dalies ir 61 straipsnio 1 dalies nuostatas, iškėlė pernelyg griežtus ir nepagrįstus reikalavimus, susijusius su subjektinės teisės į duomenų bazę įgijimu ir įgyvendinimu, reikalavo pateikti objektyviai neįmanomus gauti dokumentus, patvirtinančius investicijas į duomenų bazės sukūrimą. Pasak kasatoriaus, teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą – kasatoriui perkėlė pareigą įrodyti, kad jis sukūrė duomenų bazę (pateikti investicijas patvirtinančius dokumentus), tačiau ignoravo aplinkybę, kad jis naudojosi GS1 duomenų bazę sudarančios informacijos visuma, kuri viešai neprieinama be didelių investicijų į jos surinkimą.
  5. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Kasatoriaus teigimu, teismai nukrypo nuo kasacinio teismo išaiškinimų, kuriuose suformuluotos sutarčių aiškinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir BAB „BSA Construction“, bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Kolegija nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika, kuria nustatyta prezumpcija dėl mažiausios apimties autoriaus turtinių teisių perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-610/2012), nes šis išaiškinimas pateiktas byloje, kurios faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių.

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Pagal Civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių.

19Dėl autorių turtinių teisių į kompiuterio programą perdavimo ir ieškovo teisės ginti autorių teises į kompiuterio programą

20Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintą teisės normą, kompiuterių programos yra priskiriamos autorių teisių objektams. Kompiuterių programos autorius yra fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą (ATGTĮ 10 straipsnio 1 dalis). Pagal ATGTĮ 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, autorių turtinės teisės gali būti perduodamos sutartimi, paveldėjimo tvarka ir kita įstatymų nustatyta tvarka. Autorių turtinių teisių perdavimas gali būti visiškas arba dalinis, atlygintinis arba neatlygintinis (ATGTĮ 38 straipsnio 2 dalis). Autorinė sutartis dėl turtinių teisių perdavimo sudaroma raštu (ATGTĮ 42 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad rašytinės sutarties nesudarymas savaime nereiškia sandorio negaliojimo, tačiau rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis liudytojų parodymais sandoriui patvirtinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-610/2012; kt.).

21Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas (užsakovas) su trečiuoju asmeniu (UAB „Prototechnika“) 1999 m. liepos 16 d. sudarė Paslaugų suteikimo sutartį Nr. 9907/02, pagal kurią užsakovas užsako ir perka, o UAB „Protechnika“ pagal verslo (prekybos) registro informacinės sistemos sukūrimo konkurso sąlygas ir jos pateiktą konkurso pasiūlymą suteikia verslo registro informacinės sistemos sukūrimo paslaugą, susidedančią iš atitinkamų toliau nurodytų darbų (sutarties 1.1 punktas); bendra paslaugų suteikimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, pagal šią sutartį yra 190 000 Lt (55 027,80 Eur). Pagal sutarties 2.1.7 punktą, UAB „Prototechnika“ įsipareigoja, kad užsakovo (ieškovo) išlaidos (duomenų bazės serverio, internetinio serverio ir vienos darbo stoties energetiniams resursams, šiame punkte nurodytų kompiuterių atsarginėms dalims, techninės priežiūros ir remonto išlaidoms, registro informacinės sistemos organizacinių resursų; žmonių, techninių priemonių paruošimo eksploatacijai, transportavimo, sandėliavimo, programinė įranga, dokumentacijos parengimas), susijusios su šios sutarties objektu, pagal techninę užduotį neviršytų bendros 340 107 Lt (98 501,80 Eur) sumos, laikotarpiu nuo 1999 m. liepos 20 d. iki 2002 m. gruodžio 31 d., sutarties pasirašymo dienos paslaugų ir įrangos kainomis. Pagal sutarties 2.2.6 punktą, užsakovas įsipareigoja įsigyti kompiuterinę ir programinę įrangą su ne mažesne negu 3 metai garantija technikai ir jos priežiūrai verslo registro informacinei sistemai eksploatuoti pagal užsakovo patvirtintą techninę užduotį. Sutarties 4.2 punkte nurodyta, kad užsakovas naudojasi ta UAB „Prototechnika“ programine įranga, kurią įsigijo iš UAB „Prototechnika“. Pagal 2001 m. kovo 7 d. Paslaugų suteikimo sutarties Nr. 20010307 1.1 punktą, ieškovas (užsakovas) užsako ir perka, o UAB „Prototechnikos kompiuteriai“ suteikia verslo registro informacinės sistemos vystymo paslaugą, susidedančią iš šių darbų (EAN uždavinio programavimo darbai pagal 1 priedą; papildomi darbo vietų diegimo ir priežiūros darbai pagal 2 priedą; bendra paslaugų suteikimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, pagal šią sutartį yra 63 000 Lt (18 246,06 Eur). Pagal 2002 m. spalio 15 d. Paslaugų suteikimo sutarties Nr. 2002730 1.1 punktą, ieškovas (užsakovas) užsako ir perka, o UAB „Prototechnika“ suteikia verslo registro informacinės sistemos vystymo paslaugą – EAN posistemės prisijungimo prie GEPIR sistemos programavimo darbus pagal 1 priedą; bendra paslaugų suteikimo kaina, įskaitant pridėtinės vertės mokestį, pagal šią sutartį yra 28 000 Lt (8109,36 Eur). Pagal 2003 m. gruodžio 2 d. Paslaugų suteikimo sutarties Nr. 2003/R1202 1.1 punktą, ieškovas (užsakovas) užsako ir perka, o UAB „Prototechnika“ suteikia informacinės sistemos vystymo paslaugą, susidedančią iš atitinkamų sutarties 2 punkte nurodytų darbų. Kaina su PVM yra 5569,60 Lt (1613,07 Eur). Pagal 2008 m. liepos 29 d. Paslaugų pirkimo sutarties Nr. 20080729-2008/29 1 punktą, UAB „Prototechnika“ įsipareigoja sutartyje nustatytais terminais ir tvarka atlikti programavimo darbus pagal sutarties 1 priede nurodytą darbų specifikaciją, o užsakovas (ieškovas) įsipareigoja priimti paslaugą ir už ją sumokėti. Iš sutarties 2.3 punkto matyti, kad tiekėjas (UAB „Prototechnika“) įsipareigoja, šalims pasirašius programinės įrangos perdavimo–priėmimo aktą, perduoti visas teises užsakovui. Bendra sutarties suma su PVM yra 27 287,50 Lt (7903,01 Eur) (sutarties 4 punktas). Iš 2008 m. lapkričio 28 d. Darbų perdavimo atlikimo akto prie sutarties Nr. 20080722 matyti, kad užsakovas (ieškovas) ir vykdytojas UAB „Prototechnika“ perdavė ir priėmė visus darbus, nurodytus sutartyje Nr. 20080722.

22Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Vakarų krova“, bylos Nr. 3K-3-200-219/2015 kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. 3K-3-128/2010).

23Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų sutarčių tikslas, objektas, turinys ir sutartyse vartojamos formuluotės („įsigyti“, „užsako ir perka“, „perduoti“) sudaro pagrindą daryti išvadą, kad individualiu užsakymu ieškovo Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos veiklai buvo sukurta ir jo naudojama bei išoriniams vartotojams tik iš dalies (naudojant joje esančią duomenų bazę) prieinama kompiuterio programa bei jam perduotos turtinės teisės į kompiuterio programą, kaip autorių teisių objektą (ATGTĮ 15 straipsnis). Taigi ieškovas turi locus standi ginti savo teises, inter alia, reikalauti uždrausti atsakovui naudoti kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programą (ATGTĮ 77 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Priešingu atveju, t. y. leidžiant kitiems asmenims (atsakovui) naudotis kompiuterio programa (kuri naudojama kaip ieškovo sukurtos ir nuolat pildomos duomenų bazės platforma), kurios sukūrimą užsakė ir apmokėjo ieškovas, jo indėlis ir pastangos taptų beprasmiai.

24Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos VšĮ „Ramios bitės“ v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, kurioje priimta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis (kasacinės bylos Nr. 3K-3-610/2012), faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių, todėl joje suformuluotu ratio decidendi dėl turtinių teisių perdavimo apimties nagrinėjamoje byloje nesivadovaujama.

25Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas tarp šalių susiklosčiusius materialinius teisinius santykius, susijusius su teisių į kompiuterio EAN prekių numerių registravimo programą perdavimu ir duomenų bazės sukūrimu, netinkamai išaiškino ir taikė sutarčių aiškinimą reglamentuojančias teisės normas (CK 6.193 straipsnis); nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktikos.

26Dėl ieškovo teisių į duomenų bazę gynimo; dėl investicijų į duomenų bazės sukūrimą vertinimo

27ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad duomenų bazė – susistemintas ar metodiškai sutvarkytas kūrinių, duomenų arba kitokios medžiagos rinkinys, kuriuo galima individualiai naudotis elektroniniu ar kitu būdu, išskyrus kompiuterių programas, naudojamas tokių duomenų bazėms kurti ar valdyti. Pagal teisinį reguliavimą, duomenų rinkiniai, duomenų bazės (išreikštos techninėmis priemonėmis skaityti pritaikyta ar kita forma), kurie dėl turinio parinkimo ar išdėstymo yra autoriaus intelektinės kūrybos rezultatas, yra laikomi autorių teisių objektais (ATGTĮ 4 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Duomenų bazių gamintojų teisės (sui generis teisės) reglamentuojamos ATGTĮ IV skyriuje (61–64 straipsniai). ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenų bazės gamintojas, kuris įrodo, kad parinkdamas, sudarydamas, tikrindamas bei pateikdamas duomenų bazės turinį padarė esminių kokybinių ir (ar) kiekybinių (intelektinių, finansinių, organizacinių) investicijų, turi teisę uždrausti šiuos veiksmus: 1) bet kokiu būdu ar forma visam laikui ar laikinai perkelti visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį į kitą laikmeną; 2) bet kokiu būdu padaryti viešai prieinamą visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį platinant duomenų bazės kopijas, jas nuomojant, perduodant visą duomenų bazės turinį ar esminę jo dalį kompiuterių tinklais (internete) ar kitais perdavimo būdais. Europos Parlamento ir Tarybos 1996 m. kovo 11 d. direktyvos 96/9/EB dėl duomenų bazių teisinės apsaugos (toliau – Direktyva 96/9/EB) preambulės 40 punkte nurodoma, kad sui generis teise siekiama užtikrinti investicijų, įdėtų bazės duomenims gauti, patikrinti ir pateikti, apsaugą per ribotą tokios teisės galiojimo laikotarpį, nes šias investicijas gali sudaryti finansų ir (arba) laiko, pastangų ir energijos sąnaudos. Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio „Apsaugos objektas“ 1 dalyje įtvirtinta, kad valstybės narės nustato duomenų bazės, pasižyminčios pakankamai didelėmis jos duomenų gavimo, tikrinimo ir pateikimo kokybinėmis ir (arba) kiekybinėmis investicijomis, sudarytojui teisę neleisti perkelti ir (arba) panaudoti visos tokių duomenų bazės arba pakankamai didelės jos dalies, kokybiškai ir (arba) kiekybiškai ją įvertinus. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (iki 2009 m. gruodžio 1 d. – Europos Bendrijų Teisingumo Teismas) (toliau – ESTT) 2009 m. lapkričio 9 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Fixtures Marketing Ltd v. Organismos prognostikon aguonon podosfairou AE (OPAP), byla C-444/02, išaiškino, kad sąvoka „duomenų bazė“ Direktyvos 96/9/EB 1 straipsnio 2 dalies prasme reiškia bet kokį pavienių darbų, duomenų ar kitokios medžiagos, galinčių būti atskirtų vienas nuo kito nekeičiant turinio vertės, rinkinį, kuriame pateikiamas bet koks metodas ar sistema, leidžiantys rasti bet kokius jį sudarančius duomenis. Sąvoka „su duomenų bazės gavimu susijusios investicijos“ Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalies prasme reiškia išteklius, naudojamus jau egzistuojančioms pavienėms medžiagoms ieškoti ir joms surinkti į duomenų bazę. Jos neapima išteklių, panaudotų duomenims, sudarantiems duomenų bazę, sukurti (taip pat žr. ESTT 2004 m. lapkričio 9 d. prejudiciniame sprendime, priimtame byloje Fixtures Marketing Ltd v. Svenska Spel AB, byla C-338/02, pateiktą išaiškinimą, kurio expressis verbis kiek skiriasi nuo nurodyto išaiškinimo byloje C-444/02, nurodant, jog Direktyvos 96/9/EB 7 straipsnio 1 dalyje esanti sąvoka „su duomenų bazės duomenų gavimu susijusios investicijos“ reiškia išteklius, panaudotus siekiant sukurti šią duomenų bazę. Ji neapima išteklių, panaudotų siekiant sukurti duomenų bazę sudarančią medžiagą).

28Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 138–145) nurodoma, kad duomenų bazių gamintojų teisių apsauga užtikrinama, jeigu nustatomos dvi sąlygos: pirma, duomenų bazę sudarančių elementų (kūrinių, duomenų ar kitokių nepriklausomų elementų) parinkimas ar išdėstymas; antra, esminės investicijos. Nustatant ir vertinant, ar egzistuoja antroji duomenų bazės, kaip jos gamintojo teisių objekto, teisinės apsaugos atsiradimo sąlyga, turi būti atsižvelgiama į visas investicijų rūšis, kurios buvo padarytos duomenų bazei kurti, duomenims parinkti, sudaryti, pateikti ar patikrinti, ir dėl to duomenų bazė įgijo savarankišką turtinę vertę. Šiuo atveju aktualios yra tiek kiekybinės investicijos, susijusios su finansinėmis išlaidomis, tiek ir kokybinės investicijos, kuriomis laikomos profesinės žinios, reikalingos duomenų bazei kurti, taip pat organizacinės išlaidos (žr. ten pat, p. 138–145; Birštonas R. et al. Intelektinės nuosavybės teisė. Vilnius: Registrų centras, 2010, p. 255–256).

29Apeliacinės instancijos teismas, kasacine tvarka ginčijamoje nutartyje palikdamas galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą, konstatavo, kad ieškovas – Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija – nepateikė įrodymų, jog jis yra duomenų bazės gamintojas, kad atliko finansines investicijas, susijusias su duomenų bazės, kaip duomenų rinkinio, kūrimu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, kad ieškovo patirtos išlaidos, susijusios su kompiuterinės programos užsakymu, tobulinimu ir vystymu, nepripažintinos investicijomis į duomenų bazės sukūrimą.

30Kasacinio teismo vertinimu, su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada negalima visiškai sutikti. Kaip jau buvo minėta, sprendžiant dėl investicijų į duomenų bazės sukūrimą dydžio, aktualios kiekybinės, kokybinės bei organizacinės išlaidos, kurias konkrečiu nagrinėjamos bylos atveju, apeliacinės instancijos teismas vertino per siaurai. Vertinant investicijas, be kita ko, turi būti atsižvelgiama į išlaidas, patirtas duomenų bazės turiniui rinkti, duomenims paruošti, duomenų bazei įdėti į kompiuterių tinklais prieinamus serverius ar kitokius komunikacijos tinklus, kompiuterių programai ar programoms, kurios naudojamos duomenų bazei kurti, įsigyti, neatsižvelgiant į tai, kad jos nelaikomos sudedamuoju duomenų bazės elementu, o saugomos savarankiškai (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas. Vilnius: Justitia, 2009, p. 141). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytus išaiškinimus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl ieškovo investicijų į duomenų bazės sukūrimą dydžio, privalėjo vertinti ieškovo pateiktus įrodymus, pagrindžiančius patirtas išlaidas, susijusias su kompiuterio programos, reikalingos duomenų bazei naudoti, užsakymu, tobulinimu ir vystymu. Šioje nutartyje jau buvo aptartos ieškovo turėtos programos sukūrimo ir patobulinimo išlaidos, kurios privalo būti vertinamos, sprendžiant dėl investicijų pripažinimo esminėmis.

31Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. UAB „Moduva ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-112/2008). Tai, inter alia, reiškia, kad, pavyzdžiui, tokias aplinkybes, jog ieškovas nėra GS1 sistemos duomenų bazės gamintojas ar kad jo padarytos investicijos nelaikytinos esminėmis, turėjo įrodyti atsakovas. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta. Dėl to, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo pateikti duomenys, kurie patvirtina jo patirtas kompiuterinės programos, į kurią dedama duomenų bazė, sukūrimo ir jos tobulinimo išlaidas, jau yra pakankami spręsti, kad buvo padarytos esminės investicijos, sudarančios pagrindą ginti duomenų bazės gamintojo teises (ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalis).

32Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti GS1 sistemos duomenų bazę, netinkamai aiškino ir taikė ATGTĮ 61 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą. Ši bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų (Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis) dalis naikintina, ir dėl pirmiau nurodytų reikalavimų priimtinas naujas sprendimas, ieškovo reikalavimą tenkinant ir uždraudžiant atsakovui naudoti GS1 duomenų bazę (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 4 dalis).

33Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl kasacinio teismo teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

34Dėl procesinės bylos baigties

35Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, atmesdami ieškinį, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Dėl to Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartis naikintini ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo tenkintini ieškinio reikalavimai uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijai priklausančią kompiuterinę EAN prekių numerių registravimo programą bei GS1 sistemos duomenų bazę (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 4 dalis); ieškinio reikalavimai priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 23 125 Lt (6697,46 Eur) žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas perduotini nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).

36Dėl bylinėjimosi išlaidų

37Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas kasacinį skundą, sumokėjo 520 Lt (150,60 Eur) žyminio mokesčio ir turėjo 2562 Lt (742,01 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti; šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 11,03 Eur tokių išlaidų. Kadangi skundžiamos teismo nutarties dalis naikintina ir bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, tai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui (CPK 93 straipsnis).

38Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4, 5 punktais, 4 dalimi, 360, 362 straipsniais,

Nutarė

39Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. liepos 8 d. nutartį panaikinti.

40Dėl ieškinio reikalavimų uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijai priklausančią kompiuterinę EAN prekių numerių registravimo programą ir GS1 sistemos duomenų bazę priimti naują sprendimą – reikalavimą patenkinti, uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė GS1 organizacija“ naudoti ieškovui Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijai priklausančią kompiuterinę EAN prekių numerių registravimo programą ir GS1 sistemos duomenų bazę.

41Ieškinio dalį dėl reikalavimų priteisti ieškovui Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijai iš atsakovo asociacijos „Nacionalinė GS1 organizacija“ žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas perduoti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

42Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių autorių... 6. Ieškovas Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija (toliau –... 7. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį... 8. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012... 9. Byloje nustatyta, kad GS1 AISBL yra žodinio Bendrijos prekių ženklo GS1 (CTM... 10. II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė;... 12. Teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Teisėjų kolegija, pažymėjusi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kilus... 15. III. Kasacinio skundo pagrindiniai teisiniai argumentai... 16. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Pagal Civilinio proceso kodekso 353 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės... 19. Dėl autorių turtinių teisių į kompiuterio programą perdavimo ir ieškovo... 20. Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1... 21. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovas (užsakovas) su trečiuoju asmeniu... 22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pažymėta, kad, esant ginčui dėl... 23. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptartų sutarčių... 24. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad civilinės bylos VšĮ... 25. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 26. Dėl ieškovo teisių į duomenų bazę gynimo; dėl investicijų į duomenų... 27. ATGTĮ 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad duomenų bazė – susistemintas... 28. Lietuvos teisės mokslo doktrinoje (Mizaras V. Autorių teisė. II tomas.... 29. Apeliacinės instancijos teismas, kasacine tvarka ginčijamoje nutartyje... 30. Kasacinio teismo vertinimu, su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada... 31. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta,... 32. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas ieškinio reikalavimą uždrausti... 33. Kiti kasaciniame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės teisingam bylos... 34. Dėl procesinės bylos baigties ... 35. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kasacinio teismo teisėjų kolegija... 36. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 37. Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovas, pateikdamas... 38. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 39. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą ir Lietuvos... 40. Dėl ieškinio reikalavimų uždrausti atsakovui asociacijai „Nacionalinė... 41. Ieškinio dalį dėl reikalavimų priteisti ieškovui Lietuvos pramonės,... 42. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...