Byla e2A-726-436/2018
Dėl įpareigojimo grąžinti turtą natūra ir žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. P. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2667-217/2017 pagal ieškovo V. P. P. patikslintą ieškinį atsakovui V. R. dėl įpareigojimo grąžinti turtą natūra ir žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas V. P. P. prašo įpareigoti atsakovą V. R. grąžinti darbo įrankius – 2 vnt. specialiųjų replių ir 2 strupcynas (spaustuvus), priteisti iš atsakovo negautas pajamas už laikotarpį nuo 2016 m. vasario 1 d. iki kol bus grąžinti darbo įrankiai, skaičiuojant į mėnesį po 300 Eur, 300 Eur neturtinę žalą bei valstybei už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 26 d. garažų bendrijoje ( - )., tarp ieškovo V. P. P. garažo Nr. 342 ir atsakovo V. R. garažų Nr. 343 ir 344 konflikto metu ieškovas buvo sumuštas atsakovo. 2016 m. sausio mėn. atsakovas ieškovo paprašė pakeisti automobilio slenkstį, kadangi jis užsiima suvirinimo darbais bei turi tam įrangą. Dėl ankstesnių konfliktų jis atsisakė tą daryti, tačiau paaiškino atsakovui, kaip reikėtų atlikti suvirinimo darbus ir šiems darbams atlikti paskolino reikalingus įrankius, t. y. 2 vnt. specialiųjų replių (po 30 Eur kiekvienos, bendrai - 60 Eur) ir 2 vnt. strupcynų (spaustuvų) (vienų kaina 300 Eur, bendrai - 600 Eur). Šie įrankiai buvo pagaminti 1983 metais pagal specialų ieškovo užsakymą Kauno laivų remonto bazėje ir buvo patvarūs bei tinkami naudojimui, be to reikalingi kiekvieno jo atliekamo darbo metu. Atsakovas įrankių negrąžino, todėl ieškovas negalėjo ir negali dirbti bei gauti papildomų pajamų. Dėl sumušimo ieškovas patyrė neturtinę žalą, kadangi kentėjo nuolatinius skausmus, buvo apribotas judėjimas ir bendravimas. Atsakovas V. R. ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad visi ieškovo teiginiai yra išgalvoti, siekiant neteisėtai pasipelnyti. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis pasisavino jo instrumentus ir patyrė kokią nors žalą, už kurią atsakovas turėtų būti atsakingas. Pripažįsta, kad iš tiesų 2016 metų vasario mėnesį buvo pasiskolinęs iš ieškovo dvejas reples ir du spaustuvėlius. Tačiau tai nebuvo jokie ypatingi instrumentai, tiesiog elementarios replės, kurios kainuoja po 2-3 eurus, ir tokie patys elementarūs savadarbiai spaustuvėliai, kurių gamyklinių kaina, priklausomai nuo dydžio ir konstrukcijos, svyruoja nuo 1,5 iki 7 eurų. Pasinaudojęs ieškovo replėmis (spaustukai netiko dėl savo dydžio), sekančią dieną juos grąžino ieškovui. Ieškovas tuo metu buvo gerokai girtas, todėl neatmetama tikimybė, kad jis galėjo tai pamiršti, nors jo manymu, dabar jis to neprisimena sąmoningai, siekdamas jam pakenkti ir neteisėtai pasipelnyti. Ieškovo reikalaujama prisiteisti negauta nauda taip pat išgalvota. Ieškovas per visą laikotarpį neturėjo verslo liudijimo ar patento kokiai nors ūkinei veiklai, nors galimai nelegaliai tokią veiklą ir vykdė. Tačiau kad ieškovas būtų negalėjęs užsiimti remonto darbais vien dėl tariamai negrąžintų įrankių mažai tikėtina, kadangi juos be vargo galėjo įsigyti, juo labiau, kad pagrindinius instrumentus atsakovas tikrai turi. Tačiau ieškovas nieko panašaus net nebandė daryti. Ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas taip pat niekuo nepagrįstas. Atsakovas niekada ieškovo nemušė ir nestumdė, todėl negalėjo sukelti jokių neigiamų padarinių, kuriuos būtų galima laikyti neturtine žala. Ieškovo minimas kojos čiurnos raiščių patempimas įvyko visai kitomis aplinkybėmis, po susižalojimo buvo iškviesta greitoji medicininė pagalba, gydytojams ieškovas pasakė, kad tai buitinė trauma.

6Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendimą grindė šiais argumentais: Atsakovas neneigia skolinęsis iš ieškovo įrankius, tačiau ne 2015 m. gruodžio mėnesį, o 2016 metų vasario mėnesį ir sekančią dieną juos grąžinęs ieškovui jo ( - ) garaže Nr. 343. Įrankių grąžinimo aplinkybes patvirtino liudytojas Č. R., kurio parodymais teismas neturi pagrindo abejoti, kadangi jie duoti įspėjus liudytoją dėl atsakomybės už neteisingų parodymų davimą. Ieškovas kaip įrodymą pateikia telefono žinučių, gautų iš V. R., išrašą, jo nuomone patvirtinantį, kad atsakovas 2016 m. vasario 14 d. pripažįsta skolinęsis įrankius ir reikalaujantis už juos 15 Eur, tačiau nesant faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir kitų neginčijamų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, šis pateiktas išrašas nelaikytinas tinkamu įrodymu. Kitų įrodymų, patvirtinančių, jog įrankiai nebuvo grąžinti, ieškovas nepateikė. Pasisakydamas dėl turtinės žalos teismas nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad dėl suvirinimo darbų į jį kreipėsi užsakovai ir dėl atsakovo tariamai negrąžintų įrankių jis šių darbų negalėjo atlikti. Vien tik skelbimas laikraštyje nelaikytinas įrodymu, jog ieškovas galėjo užsidirbti kas mėnesį po 300 Eur papildomų pajamų ir tik dėl atsakovo tariamos kaltės prarado tikėtinas pajamas. Be to skelbimai į laikraštį paduoti jau pateikus ieškinį teismui. Nenustačius ir neįrodžius neteisėtų veiksmų ir žalos dydžio nėra pagrindo tenkinti ieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio teismas vertino šalių parodymus, kurie yra prieštaringi, be to ieškovo parodymai yra paneigti išrašu iš VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyriaus, kad iš tiesų ieškovui buvo kviesta med. pagalba, tačiau ne į garažų bendriją, kaip nurodė ieškovas, o atsakovo gyvenamosios vietos adresu ir kvietė ne ieškovas, o atsakovas, teismas labiau tikėtinomis pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes.

8Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Ieškovas V. P. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2017 m. gruodžio 21 d. Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo šiuos esminius argumentus: Teismas netinkamai įvertino liudytojo Č. R. parodymus, kurie buvo prieštaringi vertinant su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Teismas be pagrindo sprendė dėl įrankių vertės, nes ieškiniu buvo reikalaujama ne kompensuoti įrankių vertę, bet grąžinti juos natūra. Aplinkybes, kad ieškovas yra aukštos kvalifikacijos suvirintojas patvirtina ir tas faktas, kad atsakovas kreipėsi dėl darbų atlikimo būtent į jį. Todėl negalint vykdyti darbų dėl atsakovo veiksmų, turtinė žala byloje yra įrodyta. Atsakovo veiksmais ieškovą sužalojus, taip pat įrodžius žalos padarymo faktą, neturtinė žala turi būti atlyginama. Atsakovas V. R. atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti, Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo šiuos esminius argumentus: Teismas turėjo pagrindą remtis liudytojo Č. R. parodymais, nors jis ir yra artimas atsakovo giminaitis, kadangi buvo išlaikyti proceso teisės numatyti reikalavimai. Ikiteisminio tyrimo metu Č. R. nebuvo apklaustas kaip liudytojas, su juo policijos pareigūnas bendravo tik telefonu, todėl tokio pokalbio turinys negali būti vertinamas kaip prisiekusio teisme liudytojo parodymai. Teismas turėjo pareigą spręsti ir apie grąžintino turto vertę, kadangi nuo to priklauso ir ieškinio suma bei grąžintino turto vertė, jeigu ieškinį patenkinus paaiškėtų, kad tokio turto nėra išlikę (jis prarastas). Teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinio reikalavimo dėl negautų pajamų ieškovas neįrodė, kaip neįrodė ir patirtos neturtinės žalos.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respiblikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl teismas bylą nagrinėja tik apeliacinio skundo ribose. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas teismo sprendimą skundžia iš esmės dėl procesinės teisės normų pažeidimo – netinkamo faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo (CPK 185 straipsnis). Prieš pasisakant dėl apeliacinio skundo argumentų pagrįstumo, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia ieškovo pateikto apeliacinio skundo patikslinimo, kuris buvo gautas Kauno apygardos teisme iki apeliacinio skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios, priėmimo klausimą. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Taigi, teisės nuostatos, reglamentuojančios apeliacinį procesą, apeliacinį skundą keisti ir pildyti leidžia tik iki skundo padavimo termino pabaigos, ir atitinkamai nenumato galimybės apeliantui pildyti apeliacinį skundą po to, kai yra jau išspręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas. Priešingai, įstatyme imperatyviai nurodyta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (CPK 323 straipsnis). Remiantis išdėstytu, apelianto skundo patikslinimą (DOK-7630) atsisakytina priimti.

13Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo Byloje nustatyta, kad ieškovas ieškiniu reiškė tris savarankiškus reikalavimus: 1) grąžinti atsakovui paskolintus darbo įrankius; 2) priteisti iš atsakovo turtinę žalą (negautas pajamas); 3) priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, patirtą dėl ieškovo sužalojimo. Pažymėtina, kad įstatymas ieškovą įpareigoja ieškinyje nurodyti faktinį ieškinio pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau juridinį ieškinio pagrindą, t. y. faktinių aplinkybių teisinį kvalifikavimą, ex officio atlieka bylą nagrinėjantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje reiškiamas reikalavimas įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui įrankius, atitinka reikalavimą, kylantį iš faktinių panaudos teisinių santykių. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, kad ieškovas trumpam terminui perdavė atsakovui nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o atsakovas įsipareigojo grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą (CK 6.629 straipsnio 1 dalis). Panaudos sutartis buvo sudaryta žodžiu. Nepriklausomai nuo to, panaudos gavėjas privalėjo išlaikyti, saugoti jam pagal sutartį perduotą daiktą (CK 6.636 straipsnis) ir naudoti jam perduotą daiktą tik pagal sutartyje numatytą paskirtį (CK 6.637 straipsnio 1 dalis) bei sutartu laiku grąžinti jį ieškovui. Nors nei ieškovas ieškinyje, nei teismas nenurodė, pagal kokias teisės normas kvalifikuotini tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, šis pažeidimas nedaro teismo sprendimo neteisėtu.

14Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl trumpalaike žodine panaudos sutartimi perduotų daiktų grąžinimo fakto atsakovui teigiant, kad daiktai ieškovui jau yra grąžinti. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Faktinės bylos aplinkybės nustatomos atliekant įrodymų vertinimą. Tam tikras faktas ar aplinkybė vertinamas kaip įrodytas, jeigu jis patvirtinamas pakankamais ir patikimais įrodymais po visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių įvertinimo. Bylos aplinkybių visapusiškumas reiškia, kad pagal konkrečios bylos teisiškai reikšmingų aplinkybių visumą sprendžiama dėl tam tikro fakto ar aplinkybės egzistavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovas grąžino ieškovui įrankius, kadangi pagal byloje esančius duomenis galima daryti priešingą išvadą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais. Byloje esančiame 2016 m. balandžio 28 d. nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, jog Č. R., atsakovo brolis, buvo apklaustas telefonu ir patvirtino, kad ieškovo įrankiai yra pas atsakovą garaže, t. y. jis šių įrankių nėra ieškovui grąžinęs ir grąžins kai tik ieškovas atiduos 15 Eur skolą atsakovui (elektroninės b. l. 10-12). 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju Č. R. patvirtino atsakovo V. R. parodymus, kad matė, kaip V. R. grąžino V. P. P. iš jo pasiskolintus įrankius, nunešė juos V. P. P. į garažą. Ieškovas pateikė telefone gautų ieškovo teigimu atsakovo rašytų žinučių suvestinę, iš kurios ieškovo vertinimu akivaizdu, kad darbo įrankiai nėra grąžinti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įrodymų skirstymas į tiesioginius ir netiesioginius turi didelę reikšmę sprendžiant įrodymų pakankamumo klausimą. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikšmę išvadą apie tai, egzistuoja įrodinėjamas faktas ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikšmės išvados padaryti neleidžia. Jie turi silpnesnę įrodomąją galią. Tai svarbu darant išvadą, ar pateiktų netiesioginių įrodymų pakanka tam tikrai aplinkybei patvirtinti arba ją paneigti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-540/2009). Teisėjų kolegijos vertinimu, išvadas apie įrankių grąžinimo faktą ir buvimą panaudos sutarties pagrindu pas atsakovą patvirtina tik ieškovo paaiškinimai, kadangi iš paties ieškovo rengto dokumento apie esą atsakovo ieškovui telefonu rašytus tekstinius pranešimus, negalima patikrinti šių pranešimų turinio autentiškumo ir pranešimų siuntėjo, ką pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Daugiau įrodymų, be šalių paaiškinimų, apie įrankių grąžinimo (negrąžinimo) faktą byloje nėra pateikta. Tuo tarpu liudytojo Č. R. paaiškinimai, duoti teisme šiam prisiekus sakyti tiesą, pagrindė atsakovo poziciją dėl įrankių grąžinimo fakto. Šie paaiškinimai laikytini patikimesniais nei ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija iš neprisiekusio duoti teisingus parodymus asmens. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo, todėl ieškinys negali būti tenkinamas dėl įrodymų nepakankamumo. Ieškovo apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad teismas be pagrindo sprendė dėl įrankių vertės, nes ieškiniu buvo reikalaujama ne kompensuoti įrankių vertę, bet grąžinti juos natūra laikytini nepagrįstais, kadangi, kaip matyti iš teismo sprendimo, teismas aptarė ieškovo paaiškinimus, tame tarpe ir dėl įrankių vertės, kuriuos bendrai laikė nepagrįstais nesant kitų, ieškovo teiginius pagrindžiančių tiesioginių įrodymų. Aptarti duomenys sudaro prielaidas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus, taip pat atsižvelgęs į šalių paaiškinimus, ir įvertinęs nagrinėjamu atveju susiklosčiusią situaciją, nepažeidė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodinėjimo pareigų paskirstymą, todėl šioje dalyje priėmė pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui žodine panaudos sutartimi perduotus darbo įrankius, neįrodžius, jog įrankiai nebuvo grąžinti sutartu laiku, ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų negrąžinus darbo įrankių, priteisimo, kaip tiesiogiai susijęs su pirmuoju reikalavimu, taip pat laikytinas neįrodytu, todėl teisėjų kolegija dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su negautų pajamų priteisimu atskirai nepasisako.

15Dėl teisės į neturtinės žalos atlyginimą Ieškovas ieškiniu reikalavo priteisti iš atsakovo neturtinę žalą, kilusią dėl ieškovo sužalojimo. Ieškinyje nurodė, kad 2015 m. gruodžio 26 d. ieškovas buvo sužeistas muštynių metu prie savo garažo atsakovo, susižalojo koją, todėl išsikvietė greitąją pagalbą, jam buvo nustatytas čiurnos raiščių patempimas, dėl to buvo gydomas, dėl patirto sužalojimo negalėjo užsidirbti papildomų pajamų, buvo apribotos jo galimybės bendrauti. Pirmosios instancijos teismas netenkino šio reikalavimo iš bylos duomenų nustatęs, kad tikėtinai žala ieškovo sveikatai buvo padaryta ne atsakovo veiksmais, o susižalojus ieškovui buityje. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą neturtinę žalą yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai). Konstitucijoje imperatyviai reikalaujama nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo žalos atlyginimo ir tą atlyginimą gautų. Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismai, pagal savo kompetenciją sprendžiantys bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi konstitucinius įgaliojimus atitinkamą žalos atlyginimą priteisti, tiesiogiai taikydami Konstituciją (joje įtvirtintus teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos principus, kitas Konstitucijos nuostatas), bendruosius teisės principus, vadovaudamiesi inter alia protingumo principu ir kt. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2003). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nekyla ginčas dėl ieškovo susižalojimo fakto, tačiau ginčas kyla dėl atsakovo kaltės dėl šio sužalojimo buvimo. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 26 d. į VšĮ Jonavos ligoninės priėmimo skyrių iškvietus greitąją medicininę pagalbą buvo atvežtas ieškovas, tačiau, kaip teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, pateiktas gydymo lapas ir greitosios medicininės pagalbos iškvietimo kortelė patvirtina, jog medicininę pagalbą iškvietė ne pats ieškovas, o atsakovas, be to, ne į garažų bendriją, kaip nurodė ieškovas, o atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas tarnybai nurodė, kad susižalojo buityje. Kaip matyti iš ieškovo procesinių dokumentų ir paaiškinimų, ieškovas aiškindamas šią situaciją, nebuvo nuoseklus, kadangi byloje paties ieškovo pateiktuose paaiškinimuose ir kitose į bylą teiktuose procesiniuose dokumentuose ieškovas nurodo, kad susižalojo koją švenčių metu pas atsakovą namuose (elektroninės b. l. 75-77, 83-85). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, esant prieštaringiems šalių paaiškinimams dėl įvykio, nesant tiesioginių įrodymų dėl atsakovo veiksmų prieš ieškovą, turėjo pagrindą labiau tikėtinomis pripažinti būtent atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovas pats susižalojo buityje, kurias papildomai patvirtino jau aptartas ieškovo pateiktas priėmimo skyriaus paciento apžiūros lapas (CPK 185 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs atsakovo kaltų veiksmų, t. y. nesant visų atsakovo atsakomybei atsirasti būtinų sąlygų, pagrįstai ieškinį šioje dalyje atmetė ir keisti sprendimo šioje dalyje apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinis skundas atmetamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurių dydis (80 Eur) neviršija Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo nustatytų dydžių (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

16Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Nutarė

17Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

18Priteisti iš ieškovo V. P. P., a. k. ( - ) gyv. ( - ), atsakovui V. R., a. k. ( - ) gyv. ( - ), 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai