Byla 2-6338-323/2012
Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovei E. D., atsakovo atstovui V. N. (V. N.), viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui UAB „Kalmaras“, trečiajam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašo teismo priteisti iš atsakovo 2968,00 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką, 135,78 Lt delspinigių. Nurodė, jog atsakovas pagal 2010-09-20 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. ( - ) nuomojasi žemės sklypą, esantį ( - ) kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Pažymėjo, kad atsakovas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų nustatyta tvarka ir terminais mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį ir už 2011 m. liko skolingas 2968,00 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio (b. l. 17-18).

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašo teismo ieškinį atmesti. Nurodė, kad sutinka, jog už 2011 m. atsakovo mokėtinas valstybinės žemės nuomos mokestis sudaro 2968,00 Lt, kurio atsakovas nėra sumokęs. Pažymėjo, jog atsakovas, formuodamas žemės sklypą, esantį ( - ) atlikdamas kadastrinius matavimus, registruodamas žemės sklypą už minėto žemės sklypo savininką – valstybę – sumokėjo 3234,00 Lt, kurie turėtų būtų įskaityti 2968,00 Lt žemės nuomos mokesčio už 2011 m. nepriemokai padengti. Taip pat nurodė, jog žinoma, kad ieškovė atleido kitas įmones nuo žemės mokesčio mokėjimo, įskaitydama sumas, jų sumokėtas formuojant ir registruojant žemės sklypus (b. l. 28-29).

4Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašo teismo ieškinį tenkinti.

5Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas su ieškiniu nesutinka. Nurodo, kad ieškovė turi galimybę perskaičiuoti žemės nuomos mokestį ir užskaityti pinigines lėšas, atsakovo išleistas formuojant ir registruojant išsinuomotą žemės sklypą.

6Ieškinys tenkintinas.

7Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad 2010-09-20 tarp valstybės ir atsakovo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. ( - ) pagal kurią valstybė išnuomojo atsakovui dalį, sudarančią 0,1318 ha, žemės sklypo, esančio ( - ) penkiasdešimt vienerių metų laikotarpiui, o atsakovas įsipareigojo už išsinuomotą žemės sklypo dalį mokėti 2968,00 Lt metinį valstybinės žemės nuomos mokestį (b. l. 22). Iš mokesčių mokėtojo kortelės matyti, kad atsakovas už 2011 m. žemės nuomos mokesčio nesumokėjo ir liko skolingas 2968,00 Lt (b. l. 21).

8Ištyrus byloje pateiktus įrodymus, nustatyta, kad tarp šalių susidarė prievoliniai žemės nuomos santykiai (CK 6.545 – 6.566 straipsniai). Pagal žemės nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja perduoti už užmokestį kitai šaliai (nuomininkui) sutartyje nurodytą žemės sklypą laikinai valdyti ir naudotis pagal sutartyje numatytą paskirtį ir naudojimo sąlygas, o nuomininkas įsipareigoja mokėti sutartyje nustatytą žemės nuomos mokestį (CK 6.545 str. 1 d.). Valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais (CK 6.551 str. 2 d.). Valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka (CK 6.552 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakovui dalis, sudaranti 0,1318 ha, žemės sklypo, esančio ( - ) išnuomota ne aukciono būdu, kadangi valstybinė žemė užstatyta atsakovui priklausančiu pastatu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-11-19 nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ 1 punkte, be kita ko, nustatyta, kad: 1.4. Konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas valstybinės žemės nuomotojas; 1.5. Nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas; 1.6. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos; 1.7. Nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje; 1.8. Savivaldybių tarybos savo biudžeto sąskaita turi teisę mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį arba visai nuo jo atleisti; 1.9. Visi ginčai, kylantys dėl atsisakymo mokėti nuomos mokestį, nuomos mokesčio dydžio ir nuomos mokesčio nesumokėjimo nustatytaisiais terminais, sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009-01-30 sprendimu Nr. T2-35 buvo patvirtinti Valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai, pagal 1.2.1. p. nustatyta, kad nuo 2009 m. sudarytoms valstybinės žemės nuomos sutartims komercinei veiklai vykdyti taikomas 0,4 proc. tarifas (b. l. 19). 2010-09-20 tarp valstybės ir atsakovo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. ( - ) nurodytas metinis 0,1318 ha žemės sklypo, esančio ( - ) žemės mokesčio dydis – 2968,00 Lt (b. l. 22).

9Byloje nėra ginčo, kad už 2011 m. atsakovas valstybinės žemės nuomos mokesčio nesumokėjo, atsakovas neginčija nei skolos paskaičiavimo pagrįstumo, nei jos dydžio. Byloje kilo ginčas dėl to, ar galima skolą už žemės nuomos mokesčio nepriemoką įskaityti į sumą, kurią atsakovas išleido formuodamas 0,1318 ha žemės sklypą, esantį ( - ) ir jį registruodamas.

10Įskaitymas yra vienas prievolės pasibaigimo pagrindų. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pareikalavimo momentu. Aiškindamas ir taikydamas įskaitymo institutą, kasacinis teismas yra suformavęs praktiką, kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sąlygas. Iš CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad būtų galima atlikti įskaitymą, turi būti šios sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi būti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai, t. y. šalys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi būti toks pat (pavyzdžiui, šalys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdytini; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-624/2006; 2007-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2007; 2010-12-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2010; 2011-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2011; kt.). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju šalių nesieja abipusės pareigos: atsakovas 2010-09-20 valstybinės žemės nuomos sutarties 10 p. pagrindu įsipareigojo mokėti 2968,00 Lt metinį žemės nuomos mokestį, kurį administruoja ieškovė, tuo tarpu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, jog ieškovė turi kokų nors sutartinių ar įstatyminių įsipareigojimų atsakovui (CPK 178 str.). Atsakovo nurodytas 2004-11-08 Lietuvos Vyriausybės nutarimas Nr. 1390 nagrinėjamu atveju neaktualus, kadangi reglamentuoja žemės įvertinimo tvarką, tuo tarpu 1999-03-09 08 Lietuvos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 2.4 p. įtvirtinta, kad asmenys, pageidaujantys išsinuomoti valstybinę žemę, teritorijų planavimo dokumentus rengia savo lėšomis, todėl lėšos, išleistos tokių dokumentų parengimui, negrąžinamos. Pažymėtina, kad tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu pats atsakovo atstovas nurodė, kad, jo žiniomis, ieškovė atleido dalį asmenų nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėjimo, atlikdama įskaitymą už žemės sklypo formavimą ir registravimą (b. l. 29, 50), tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius nepateikė (CPK 178 str.), tuo tarpu ieškovė nurodo, kad nė vienam subjektui toks įskaitymas nebuvo atliktas (b.l. 44). Be to, šalių reikalavimai negali būti laikomi priešpriešiniais, kadangi ieškovė, kaip valstybinės žemės nuomos mokesčio administratorė, reikalauja žemės nuomos mokesčio už 2011 m., tuo tarpu atsakovas teigia atlikęs veiksmus valstybės naudai, kuri šiuo atveju yra atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, t.y. šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai. Šios aplinkybės leidžia teigti, jog šalių nesieja abipusės pareigos, atsakovas neturi galiojančio, vykdytino ir apibrėžto reikalavimo, juolab kad atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie patirtas žemės sklypo formavimo ir registravimo išlaidas (CPK 178 str.). Maža to, įskaitymas šioje byloje negalėtų būti taikomas dar ir dėl to, jog apie jį nebuvo tinkamai pranešta. Dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio pažymėtina, kad jis turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012; nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2010). Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma. Nagrinėjamu atveju, atsakovas kreipėsi į ieškovę dėl žemės nuomos mokesčio sumažinimo (b. l. 12), o į nuomojamo žemės sklypo savininko atstovą – Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos - dėl išleistų piniginių lėšų grąžinimo, nurodydamas sąskaitą, į kurią pervesti pinigus, o ne su pareiškimu atlikti įskaitymą (b. l. 13). Taigi, be kita ko, atsakovas tinkama forma apie prašomą atlikti įskaitymą nėra pranešęs. Pažymėtina, kad CK 6.134 straipsnyje nustatyti atvejai, kuriais draudžiama atlikti įskaitymą. Vienas iš įstatymo nustatytų įskaitymo draudimų – draudžiama įskaityti reikalavimus, ginčijamus teisme (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Kadangi atsakovas atlikti įskaitymą prašo teismo, toks įskaitymas yra negalimas. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad šiuo konkrečiu atveju prašymo atlikti įskaitymą, nors ir išreikšto netinkama forma, metu atsakovui taikyti įskaitymą nebuvo nė vienos CK 6.130-6.131 straipsniuose bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtintos sąlygos. Šiuo metu be kita ko atlikti įskaitymą draudžiama (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės ieškinys kaip pagrįstas tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 2968,00 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2011 m. ir 135,78 Lt delspinigių (CK 6.552 str. 2 d., 6.71 str.).

11Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš atsakovo priteistina 93,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 1 d. 10 p., 96 str. 1 d.).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

13ieškinį tenkinti.

14Priteisti ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovo UAB „Kalmaras“ 2968,00 Lt valstybinės žemės nuomos mokesčio, 135,78 Lt delspinigių.

15Priteisti iš atsakovo UAB „Kalmaras“ 93,00 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

16Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai