Byla e2A-2033-431/2019

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės, Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ir atsakovo P. V. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui P. V. ir atsakovo P. V. priešieškinį ieškovei V. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, trečiasis asmuo byloje – akcinė bendrovė SEB bankas, institucija, teikianti išvadą byloje, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Ieškovė prašė: 1) nutraukti su atsakovu ( - ) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės, palikti ieškovei santuokinę pavardę „V.“; 2) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko M. V., gimusio ( - ), gyvenamąją vietą su ieškove; 4) priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 360 Eur kas mėnesį nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės; 5) pripažinti 21/100 dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ) (toliau – Namas), asmenine ieškovės nuosavybe; 6) padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant 2 000 Eur vertės transporto priemonę Volvo S60, 205 052 Eur vertės Namą su žemės sklypu, esančiu ( - ) (toliau – Žemės sklypas), o atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant transporto priemones: 16 900 Eur vertės Volkswagen Passat R-Line ir 500 Eur vertės Volkswagen Transporter, atsakovui iš ieškovės priteisiant 58 170 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę bendro turto dalį; 7) nustatyti, kad po santuokos nutraukimo prievolė kreditorei AB SEB bankas pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį bus vykdoma solidariai.

62.

7Nurodė, jog su atsakovu pradėjo draugauti 2000 m., nuo 2006 m. šalys pradėjo gyventi kartu, o ( - ) susituokė. Gyvenant santuokoje atsakovas visą savo laiką skirdavo darbui, namo statyboms, tačiau mažai laiko leisdavo kartu su ieškove. Vaiku, namais, buitimi rūpinosi tik ieškovė. Vaikui pradėjus lankyti darželį, jam buvo nustatytas ( - ). Atsakovas visiškai nebūdavo su vaiku, su juo nežaisdavo, kartu neleisdavo laiko. Ieškovė viena ieškojo specialistų pagalbos, vesdavo vaiką pas ( - ). Taigi šalių santuoka iširo dėl to, kad atsakovas nuo bendro šalių gyvenimo pradžios buvo orientuotas tik į materialių dalykų sukūrimą – jam svarbiau buvo kurti materialius gėrius (statyti pirtį, namą), o ne ugdyti ir puoselėti dvasines vertybes (kurti darnius šeiminius santykius, kartu auginti, auklėti, lavinti šalių sūnų).

83.

9Atsakovas nesirūpino ieškove, šeimoje trūko meilės. Ieškovė niekada nebuvo atsakovui neištikima. Atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai dėl ieškovės neištikimybės buvo gauti neteisėtais būdais. Ieškovė nėra suteikusi atsakovui prieigos prie jos socialinių tinklų. Pateiktas ieškovės susirašinėjimas su jos tuo metu buvusia geriausiai drauge I. L. (su kuria šiuo metu gyvena atsakovas). Ieškovės laiškai R. O. yra tik senų draugų susirašinėjimas. Ieškovei buvo sunku apsispręsti nutraukti santuoką. Šalys ėjo pas psichologą atskirai, atsakovas buvo tik vieną kartą. Gyvendama santuokoje ieškovė niekada nebendravo su kitais vyrais, neturėjo lytinių santykių. Pasakodama draugei apie kitus vyrus, ji norėjo pasipuikuoti, nes draugė turėjo meilužį. Šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

104.

11Nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui reikia 684 Eur per mėnesį: ( - ). Ieškovės tėvai prisideda prie vaiko išlaikymo. Skiriama nemokama pagalba vaikui nėra pakankama, skiriama tik ( - ) per metus. Vaikui yra mokama 250 Eur neįgalumo išmoka, taip pat ieškovė gauna valstybės skiriamus 70 Eur vaiko pinigų.

125.

13Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo nekilnojamąjį turtą: Žemės sklypą su Namu, tris transporto priemones. Namo statybai banko paskolos neužteko. Ieškovės tėvai pardavė butą ir gautas 38 962 Eur lėšas davė ieškovei ir atsakovui. Su tėvais nebuvo susitarta, ar jie skolina, ar dovanoja. Kai paaiškėjo, kad šalys lėšų negrąžins, pasirašė dovanojimo sutartį. Lėšos buvo pervestos į atsakovo sąskaitą, nes jis turėjo didelį grynųjų pinigų išėmimo limitą. Kadangi Namo statyboms buvo panaudoti visi ieškovei priklausantys 38 962 Eur, todėl 21/100 dalis namo pripažintina asmenine ieškovės nuosavybe. Šalių sūnus turi specialių poreikių, tikėtina, jog dėl to jis Name gyvens visą likusį gyvenimą. Todėl yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir, dalijant likusią – 79/100 namo dalį, priteisti ieškovei 60 proc., atsakovui – 40 proc. Žemės sklypo ir Namo. Ieškovei priteistinas ir automobilis Volvo S60. Atsakovui po santuokos nutraukimo iš ieškovės priteistina 58 170 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovė galėtų sumokėti atsakovui kompensaciją per vienerius metus.

146.

15Šalys santuokoje turi kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį. Kadangi prievolė kreditoriui yra solidari šalių prievolė, tai po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas toliau lieka solidariai atsakingi kreditorei AB SEB bankui. Atsakovas neteisingai apskaičiavo ieškovei priklausančios kompensacijos už parduotą automobilį VW Passat dydį. Atsakovas nepagrįstai iš ieškovei tenkančios kompensacijos už parduotą transporto priemonę išskaičiavo visą gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) sumą. Pareiga deklaruoti iš transporto priemonės pardavimo gautas pajamas ir sumokėti GPM tenka ir ieškovei, todėl ieškovei tenkanti kompensacija už parduotą transporto priemonę sudaro 7 000 Eur (pardavimo kaina 14 000 Eur).

167.

17Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) nutraukti šalių sudarytą santuoką dėl ieškovės kaltės; 2) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su atsakovu; 3) priteisti iš ieškovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur; 4) nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką; 5) po santuokos nutraukimo grąžinti ieškovei iki santuokos turėtą pavardę „B.“; 6) po santuokos nutraukimo padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis ir natūra priteisti atsakovui Namą ir Žemės sklypą, o ieškovei automobilį Volvo S60 ir 68 717 Eur piniginę kompensaciją; 7) šalių kreditorinius įsipareigojimus AB SEB bankas pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį palikti nepakeistus.

188.

19Nurodė, jog ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo yra preziumuojama, nes ji atsakovui buvo neištikima. Dar iki santuokos sudarymo ieškovė bandė atnaujinti santykius su buvusiu draugu. Atsakovas visada rūpinosi šeima, jos gerove. Darbo dienomis su šeima būdavo vakarais, visus savaitgalius taip pat praleisdavo kartu su šeima. Su sūnumi namuose dažniausiai bendraudavo atsakovas, nes ieškovė būdavo pavargusi, vakarienę šeimai pagamindavo dažniausiai tik švenčių proga. ( - ) ieškovė atsakovui buvo neištikima. Po to ieškovė dar du kartus skrido į ( - ) viena. 2017 m. gruodžio 24 d. ieškovė pareiškė, kad nenori gyventi su atsakovu ir nori skirtis. Atsakovas bandė išsiaiškinti tikrąsias priežastis, kartu su ieškove ėjo pas psichologą, lankė įvairius seminarus, ilgai kalbėdavosi, tačiau niekas nepadėjo. 2018 m. kovo 18 d. ieškovė galutinai pareiškė, kad nori skirtis, jog atsakovas labai geras vyras, tačiau ne jai. Ieškovė prisipažino atsakovui, kad buvo neištikima. Be to, ieškovė elgėsi nesąžiningai, bandydama dovanojimo sutarčių pagalba paversti bendras šeimos lėšas asmeninėmis ieškovės lėšomis, skyrybas planavo iš anksto, taip siekė pasipelnyti.

209.

21Atsakovas nesutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sūnus ieškovę vargina, nervina, nes yra kitoks. Atsakovo ir sūnaus emocinis ryšys yra labai stiprus. Sūnus, būdamas su atsakovu būna linksmas, neirzlus, nenori išvažiuoti. Atsakovas yra tikras, kad vaikui gyvenant su ieškove, nebendraujant su kitais vaikais, nelavinant jo fiziškai ir psichologiškai, dažnai lankantis ieškovės tėvų namuose, kuriuose nuolat vyrauja destruktyvi atmosfera, sūnumi yra manipuliuojama, siekiant ieškovei finansiškai palankaus skyrybų rezultato. Todėl sūnaus teisė į palankias gyventi ir vystytis sąlygas nebus įgyvendinta. Sūnaus poreikiams patenkinti 357 Eur per mėnesį yra pakankama suma, todėl iš ieškovės priteistinas 150 Eur per mėnesį išlaikymas vaikui.

2210.

23Po santuokos nutraukimo atsakovas prašo jam priteisti Namą su Žemės sklypu, ieškovei – automobilį Volvo S60 ir 68 717 Eur kompensaciją. Santuokoje įgytos transporto priemonės – VW Transporter ir VW Passat yra parduotos ir ieškovei pervesta pusė sumos, gautos už transporto priemones (atėmus GPM), tai yra 5 342,50 Eur. Santuokos metu įsigyto Žemės sklypo ir Namo statybai buvo panaudotos paskolos lėšos, atsakovo darbo užmokestis, atsakovo tėvų dovanotos lėšos bei statybinės medžiagos, taip pat atsakovo tėvų asmeninės lėšos. Ieškovė teismui pateikė dvi pinigų dovanojimo sutartis, tačiau nepagrindė, kad lėšos išleistos namo statybai. 2018 m. sausio 12 d. dovanojimo sutartis buvo sudaryta jau po faktinio santuokos iširimo (santuoka faktiškai iširo 2017 m. gruodžio 24 d.). Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovės pateiktos dovanojimo sutartys nesusijusios su namo statyba.

2411.

25Ieškovė nepagrindė įrodymais savo realių galimybių sumokėti kompensaciją atsakovui, nenurodė, iš kokių lėšų ji sumokėtų kompensaciją ir per kokį laikotarpį. Atsakovas gyvenamojo būsto šiuo metu neturi, todėl jam itin aktualu kuo greičiau gauti kompensaciją tam, kad galėtų įsigyti savo nuosavą būstą. Ieškovė niekada nevykdė prievolės kreditorei, kreditą grąžina atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad po santuokos nutraukimo natūra padalintas turtas tampa bendrąja daline nuosavybe, šalių turimi skoliniai įsipareigojimai turėtų būti padalinti atitinkamai kiekvienai iš šalių tenkančiai turto daliai. Priešingu atveju galima situacija, kad ieškovė, pardavusi savo dalį turto, nepadengtų dalies banko paskolos, o atsakovas ir toliau turėtų vykdyti visus likusius kreditorinius įsipareigojimus už svetimą turtą. Atsakovas kompensaciją ieškovei galėtų sumokėti per šešis mėnesius.

2612.

27Trečiasis asmuo, AB SEB bankas, sutiko, jog po santuokos nutraukimo visos prievolės, kylančios iš 2012 m. gruodžio 4 d. kredito sutarties ir toliau liktų solidariomis ieškovės ir atsakovo prievolėmis, o AB SEB bankas įkeistas nekilnojamasis turtas – Namas ir Žemės sklypas – po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo būtų padalintas teismo nuožiūra, atsižvelgiant į civilinės bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes bei proceso dalyvių reikalavimų pagrįstumą.

2813.

29Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius išvadose nurodė, kad Name vaikui skirtas atskiras kambarys antrame aukšte, yra reikalingi baldai, ugdymo reikmenys, jam sudarytos labai geros buities sąlygos. Vaikas turi specialiųjų poreikių. Nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove jo interesams neprieštarautų. Ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydis, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius, galimai optimalus, pakankamas užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui augti ir vystytis. Vaiko interesus galimai labiau atitiktų jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

30II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3114.

32Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė ieškovės V. V. ir atsakovo P. V., santuoką, sudarytą ( - ), dėl ieškovės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovei paliko santuokinę pavardę „V.“, atsakovui paliko pavardę – „V.“. Nustatė šalių nepilnamečio vaiko, M. V., gyvenamąją vietą su ieškove. Nustatė, kad atsakovas bendrauja su nepilnamečiu vaiku tokia tvarka: ( - ). Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą, mokamą po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. birželio 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išskaičiuojant pagal teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sumokėtas laikinojo išlaikymo sumas. Paskyrė ieškovę nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise. Nustatė išlaikymo indeksavimą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Priteisė ieškovei ½ dalį Žemės sklypo, 55/100 dalis gyvenamojo Namo ir transporto priemonę „Volvo S60“ . Priteisė atsakovui ½ dalį Žemės sklypo ir 45/100 dalis gyvenamojo Namo. Priteisė atsakovui iš ieškovės 1 000 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią transporto priemonę. Nustatė, kad po santuokos nutraukimo prievoles kreditoriui AB SEB bankui pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį ieškovė ir atsakovas vykdys solidariai. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Panaikino teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteistą laikinąjį išlaikymą. Priteisė ieškovei iš atsakovo 223,08 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė valstybei iš ieškovės 793,97 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Priteisė valstybei iš atsakovo 1 453,36 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

3315.

34Teismas atsakovo pateiktą ieškovės susirašinėjimą, patvirtinantį jos neištikimybę, pripažino gautu nepažeidžiant įstatymų, taip pat pripažino leistina įrodinėjimo priemone, kadangi atsakovas ieškovės pokalbius su kitais asmenimis „facebook“ tinklalapyje rado ieškovės ir atsakovo bendrame kompiuteryje jų namuose, šiais įrodymais siekiama įrodyti netinkamą ieškovės elgesį šeimoje. Teismas pripažino, jog ieškovės ir R. O. susirašinėjimas „facebook“ tinklalapyje patvirtina, kad santuokos metu ieškovė buvo susižavėjusi kitu vyru ir siekė jo dėmesio. Nurodytas susirašinėjimas paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas santuokos metu jai buvo nedėmesingas, nerūpestingas ir kad ieškovė jautėsi pamiršta, kaip moteris, šalys neleisdavo kartu laiko. Ieškovės ir jos draugės susirašinėjimo „facebook“ tinklalapyje turinį teismas pripažino patvirtinančiu, kad ieškovė santuokos metu atsakovui buvo neištikima.

3516.

36Teismas ieškovės paaiškinimus, kad tariama neištikimybe ji tik norėdavo pasigirti draugei, kuri daug metų turėjo meilužį, o iš tikrųjų buvo ištikima atsakovui, teismas pripažino ieškovės gynybine pozicija, kurią paneigia byloje surinkti rašytiniai įrodymai. Pateiktus biologinių tyrimų rezultatus teismas pripažino nesudarančiais pagrindo spręsti, kad ( - ). Tačiau pažymėjo, kad nurodyta aplinkybė nepaneigia atsakovo byloje įrodinėjamos ir teismo pripažintos kaip įrodytos atsakovės kaltės dėl santuokos nutraukimo prezumpcijos, kad ieškovė santuokos metu buvo atsakovui neištikima.

3717.

38Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytas jos ir atsakovo skirtingas požiūris į šeimą, jos vertybes, skirtingas suvokimas apie sutuoktinių bendrą gyvenimą nevertintini kaip pagrindas nutraukti santuoką dėl vieno iš sutuoktinių kaltės. Teismas nustatė, jog santuokos metu atsakovas nuolat dirbo, ūkio būdu statė Namą, taip siekdamas pagerinti šalių šeimos padėtį (iki tol šalys gyveno pas ieškovės tėvus. Atsakovo paaiškinimai (kurių ieškovė per teismo posėdį nepaneigė) patvirtina, kad atsakovas veždavo ieškovę su nepilnamečiu sūnumi į darbą ir į ugdymo įstaigą ir juos parsiveždavo, leisdavo laiką namuose vakarais, užsiimdavo su sūnumi, leisdavo ieškovei pailsėti savaitgaliais ir vykdavo su vaiku pas savo tėvus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas santuokos metu su ieškove elgėsi nepagarbiai, užgauliai ar buvo jai nelojalus.

3918.

40Ieškovei pranešus apie pageidavimą nutraukti santuoką, atsakovas siekė išspręsti iškilusias problemas, kreipėsi į psichologą, skaitė specialią literatūrą, tačiau situacija šeimoje nepagerėjo. Nustatytų faktinių aplinkybių visuma nepatvirtina, kad atsakovas netinkamai vykdė CK 3.27 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių pareigas ir kad yra pagrindas pripažinti, jog jis taip pat yra kaltas dėl šalių santuokos iširimo. Byloje nustatyta ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, tai yra ieškovė santuokos metu buvo atsakovui neištikima (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Ieškovė šios prezumpcijos nepaneigė. Todėl teismas pripažino, jog santuoka nutrauktina dėl ieškovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Kadangi šalys turi nepilnametį vaiką, teismas pripažino, jog ieškovė turi teisę pasilikti santuokinę pavardę (CK 3.69 straipsnis).

4119.

42Teismas nustatė, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Vaiko teisė augti saugioje ir emociškai stabilioje aplinkoje užtikrinama. Atsakovas neįrodė, kad jo pasirengimas auginti vaiką ir užtikrinti vaiko poreikius yra iš esmės geresnis, nei ieškovės, su kuria šiuo metu vaikas gyvena. Vaikas išreiškė nuomonę, kad nori gyventi su motina. Dėl šių aplinkybių teismas nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Teikdamas paaiškinimus, atsakovas sutiko, kad tuo atveju, jeigu šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, jam būtų taikoma priešieškinyje nurodyta bendravimo su vaiku tvarka. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė dėl atsakovo nurodytos bendravimo tvarkos prieštaravimų nereiškė, teismas nustatė, jog atsakovas bendrauja su sūnumi pagal priešieškinyje nurodytas bendravimo tvarkos nuostatas.

4320.

44Teismas, spręsdamas vaikui priteistino išlaikymo dydį, padarė išvadą, jog abiejų tėvų turtinė padėtis iš esmės yra panaši: nors atsakovo gaunamos pajamos yra didesnės nei ieškovės, tačiau abiejų šalių gaunamos pajamos yra didesnės, nei vidutinės. Šalys turi joms priklausančio nekilnojamojo turto ir už jį turi mokėti kredito įmokas, turi tik po vieną išlaikytinį. Teismas nenustatė, kad kuri nors iš šalių turėtų sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti ir nuolat gauti pajamų iš darbo teisinių santykių. Todėl teismas nepripažino, kad vienas iš tėvų dėl geresnės savo turtinės padėties galėtų ir turėtų teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nei kitas iš tėvų. Vaikui nustatytas ( - ).

4521.

46Teismas padarė išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinami ir šalių turtinę padėtį atitiktų mažesnio dydžio, nei reikalaujama ieškinyje, išlaikymo teikimas. Teismas nesutiko su atsakovo pateiktu šalių nepilnamečio vaiko poreikių apskaičiavimu, pagal kurį vaiko poreikiams patenkinti pakaktų apie 300 Eur išlaikymo per mėnesį. Teismas pripažino, kad dalis ieškovės nurodytų išlaidų neturėtų būti įtraukiamos į išlaikymo, apskaičiuotino kaip teiktino abiejų tėvų, dydį. Tokioms išlaidoms galėtų būti priskiriamos išlaidos atostogoms kurortuose, į kurias ieškovė įtraukia ir jai tenkančių išlaidų kelionei dalį, dovanos Šv. Kalėdų ar gimtadienio proga. Dalis ieškovės nurodytų išlaidų vaikų poreikiams padidintos, pvz., maistui (150-160 Eur per mėnesį). Dienos metu vaikas lanko ugdymo įstaigą ir namuose nesimaitina (pagrįstomis vertintinos apie 100 Eur išlaidos vaiko maistui per mėnesį). Rūbams ir avalynei pagrįstomis išlaidomis teismas pripažino apie 50 Eur per mėnesį.

4722.

48Dėl vaikui nustatyto sveikatos sutrikimo jam teikiama 250 Eur neįgalumo pašalpa ir skiriama 70 Eur išmoka pagal Išmokų vaikams įstatymą. Teismas pripažino, kad vaikui skiriama neįgalumo pašalpa ir išmoka vaikui yra pakankama jo specialiesiems poreikiams patenkinti. Visa vaiko priežiūros ir auginimo našta tenka ieškovei, o tai lemia, kad ieškovei tenka patirti nekasdienių išlaidų, todėl valstybės skiriama išmoka vaikams (Išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalis) į vaiko poreikiams patenkinti reikalingą išlaikymo dydį ir atitinkamai į tėvų pareigos mokėti išlaikymą apimtį neįtrauktina. Teismas padarė išvadą, kad vaiko kasdieniams ir papildomiems (laisvalaikio, ugdymosi ir pan.) poreikiams patenkinti reikalingas ne mažesnis kaip 500 Eur išlaikymo dydis per mėnesį. Teismas pripažino, kad šalys turi pareigą teikti vaikams išlaikymą lygiomis dalimis, tai yra kiekviena atitinkamai po 250 Eur. Todėl priteisė iš atsakovo šalių nepilnamečiam sūnui išlaikymą, mokamą po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės.

4923.

50Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo transporto priemones (Volkswagen Passat R-Line, Volvo S60 ir Volkswagen Transporter) ir Žemės sklypą su Namu. Bylos nagrinėjimo metu šalys transporto priemones Volkswagen Passat ir Volkswagen Transporter perleido tretiesiems asmenims pagal pirkimo-pardavimo sutartis ir gautas lėšas pasidalijo lygiomis dalimis. Nebėra šalių ginčo dėl teisingo lėšų už parduotas transporto priemones pasidalijimo. Kadangi dalijamas tik tas turtas, kuris yra santuokos pabaigoje (teismo sprendimo priėmimo dieną), teismas sprendė tik dėl likusios transporto priemonės Volvo S60 padalijimo. Byloje nėra ginčo, kad šią transporto priemone naudojasi ieškovė ir kad jos vertė – 2 000 Eur. Todėl transporto priemonė Volvo S60 priteistina ieškovei, o atsakovui iš ieškovės – 1 000 Eur kompensacija.

5124.

52Spręsdamas namo ir Žemės sklypo padalinimo klausimą, teismas pažymėjo, kad vienam sutuoktiniui asmeninėmis lėšomis prisidėjus prie daikto įgijimo santuokos metu, daikto dalis netampa to sutuoktinio asmenine nuosavybe, tuo metu jam aiškiai neišreiškus tokios valios ir nesutarus su kitu sutuoktiniu dėl prisidėjimo tokiu būdu prie namo įgijimo. Asmeninių lėšų panaudojimas įgyti bendram sutuoktinių turtui yra reikšmingas faktas, į kurį atsižvelgiama, kai bendrą daiktą sutuoktiniai dalija. Jis gali būti vienas iš pagrindų reikalauti priteisti kompensaciją pagal CK 3.98 straipsnio 2 dalį, bet ne pagrindas pakeisti nuosavybės teisės formą ar bendrosios nuosavybės teisės rūšį. Teismas nenustatė, kad ieškovė Namo statybos metu aiškiai išreiškė valią už asmeninės nuosavybės teise priklausančius pinigus dalį Namo įgyti asmeninės nuosavybės teise. Be to, atsakovas nurodė, jog iki santuokos nutraukimo bylos iškėlimo jis nežinojo, kad yra sudarytos lėšų dovanojimo ieškovei sutartys. Taigi ieškovė nesuteikė galimybės atsakovui sužinoti, kad ji siekia Namo dalį įgyti asmeninės nuosavybės teise. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti 21/100 dalis Namo jos asmenine nuosavybe atmestinas kaip nepagrįstas.

5325.

54Ieškovė nurodė, jog Namo statybai buvo panaudota 38 962 Eur jos asmeninių lėšų. Šios lėšos gautos pagal 2014 m. liepos 18 d. ir 2018 m. sausio 12 d. pinigų dovanojimo sutartis, kuriomis ieškovei šią sumą padovanojo jos tėvai. Lėšos Namo statybai, tai yra 125 000 Lt (36 202,50 Eur) pervestos į atsakovo banko sąskaitą dar 2014 m. kovo 4 d., nurodant pavedimo paskirtyje – „namo statybai“. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nurodyta suma ieškovės motinai negrąžinta. Atsakovas neginčijo ieškovės ir jos motinos 2014 m. liepos 18 d. sudaryto dovanojimo sandorio įstatyme įtvirtintais sandorių negaliojimo pagrindais. Pinigų pervedimas į atsakovo banko sąskaitą savaime nepatvirtina lėšų dovanojimo abiem sutuoktiniams ir kad toks lėšų pervedimas negali būti vertinamas kaip dovanojimo sandorio sudarymas pinigų pervedimo metu.

5526.

56Lėšų pervedimo metu ieškovės motina dar nebuvo nusprendusi, ar reikalaus grąžinti pervedamas lėšas, ir tik vėliau nusprendė jas padovanoti dukteriai. Įstatyme nėra imperatyvaus draudimo vėliau, nei perduodamos lėšos, sudaryti dovanojimo sandorį notarine tvarka, todėl teismas pripažino, kad 2014 m. liepos 18 d. ieškovei buvo dovanota 100 000 Lt (28 962 Eur), kurie jau buvo ieškovei perduoti, pervedant 2014 m. kovo 4 d. šias lėšas į atsakovo banko sąskaitą. Šie pinigai turėjo būti skiriami Namui užbaigti ir įrengti. Nurodytas sandoris sudarytas, kai šalys gyveno kartu, augino nepilnametį sūnų, statė namą ir šalių santykiai buvo geri, todėl nėra pagrindo spręsti, kad jau tuo metu ieškovė planavo nebegyventi kartu su atsakovu ir, sudarydama dovanojimo sandorį, nesąžiningai siekė palankesnių turto dalijimosi sąlygų santuokos nutraukimo atveju.

5727.

58Atsakovo banko sąskaitos, į kurią pervesta nurodyta suma, išrašas patvirtina, kad atsakovas pirko namų remonto ir apdailos prekių. Nors atsakovas nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. šalys įsikėlė gyventi į jau visiškai įrengtą Namą, tačiau atsakovo banko sąskaitos išrašas patvirtina, jog Namo įrengimas vyko ir vėliau. Todėl teismas pripažino, kad ieškovės motinos atsakovui pervestos lėšos buvo panaudotos Namo statybai ir (ar) įrengimui. Teismas padarė išvadą, kad iš viso Namo įrengimui ir remontui panaudota 65 000 Lt (18 825,30 Eur), kurie vėliau buvo padovanoti ieškovei asmeniškai. Aplinkybė, kad atsakovui į banko sąskaitą buvo pervesti 125 000 L (36 202,50 Eur), nesudaro pagrindo spręsti, jog visa ši suma panaudota namo statybai ir (ar) įrengimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po 2014 m. liepos 18 d. dar buvo vykdomi namo įrengimo darbai ir kad tam buvo naudojamos ieškovės tėvų pervestos lėšos. Jau 2014 m. gegužės mėn. šalys įsikėlė gyventi į Namą, o 2014 m. birželio mėn. užregistravo 100 proc. statybos baigtumą. Tai reiškia, kad didžioji dalis Namo statybos ir (ar) įrengimo darbų jau turėjo būti atlikta iki 2014 m. birželio mėn. Be to, iš banko sąskaitos buvo vykdomi ir kiti mokėjimai, susiję su visos šeimos poreikių tenkinimu.

5928.

60Teismas pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad 2018 m. sausio 12 d. jai padovanotos lėšos (10 000 Eur) buvo skirtos namo statybai. Po namo statybos ir įrenginėjimo darbų praėjo daugiau kaip ketveri metai. Ieškovės motina per teismo posėdį paaiškino, kad 25 000 Lt (7 240,50 Eur) iš atsakovui pervestų 125 000 Lt gal būtų reikėję šalims grąžinti, kad ji galėtų atlikti savo gyvenamojo būsto renovaciją, ir prašė šių pinigų šalių neišleisti. Aplinkybė, kad vėliau ieškovės motina nusprendė šias lėšas ieškovei padovanoti, nesudaro pagrindo spręsti, jog jos buvo panaudotos Namo statybai ir (ar) įrengimui. Padovanota suma yra didesnė (10 000 Eur), nei likusi pervesta suma į atsakovo banko sąskaitą (7 240 Eur). Dovanojimo sandoris sudarytas po to, kai ieškovė pranešė atsakovui apie ketinimą nutraukti šalių santuoką (po 2017 m. gruodžio). Tai leidžia abejoti tikrąja sandorį sudariusių asmenų valia dėl siekiamų sudaromo sandorio teisinių pasekmių. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog ginčo namo statybai buvo panaudota dalis jos asmeninių lėšų, tai yra 18 825,30 Eur (CPK 178 straipsnis), ir kad atsirado pagrindas spręsti dėl CK 3.89 straipsnio 2 dalies taikymo.

6129.

62Aplinkybė, kad šalių gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu, reiškia, jog šalys neturėjo mokėti už dalį namo statybos ir (ar) įrengimo darbų, tai yra sutaupė lėšas ir toks sutaupymas turi ekonominę naudą. Tačiau santuokos nutraukimo pabaigoje gali būti kompensuojamos tik turėtos (asmeninės) išlaidos (ne galimas sutaupymas). Atsakovo asmeninis prisidėjimas prie darbų atlikimo nereiškia, jog ieškovė turi jam už tai kompensuoti, nes byloje nustatyta, kad namo statybos metu ieškovė rūpinosi šalių nepilnamečiu vaiku ir namų buitimi. Teismas padarė išvadą, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas prisidėjo prie Žemės sklypo įsigijimo ar Namo statybos tokiu būdu, jog teismui atsirastų pagrindas svarstyti dėl CK 3.98 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų teisinių pasekmių atsakovui taikymo.

6330.

64Teismas pripažino, jog ieškovės interesus labiau atitiktų ne kompensacijos išmokėjimas, o nukrypimas nuo šalių lygių dalių principo turto dalijimo metu. Kadangi ieškovė prie Namo statybos ir (ar) įrengimo prisidėjo 18 825,30 Eur asmeninėmis lėšomis, VĮ Registrų centro duomenimis namo vertė – 182 750 Eur, teismas padarė išvadą, jog ieškovei turėtų atitekti 55/100, atsakovui – 45/100 namo dalys, ir po ½ dalį Žemės sklypo. Šalių nepilnamečio vaiko interesai užtikrinami, priteisiant jam iš atsakovo išlaikymą, o vaiko gyvenamoji vieta (jos išsaugojimas) gali būti vienas iš kriterijų, sprendžiant dėl turto padalijimo šalims būdo, tačiau ne pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo. Ieškovė ir atsakovas yra darbingo amžiaus, ieškovės turtinė padėtis, atsižvelgiant į po santuokos nutraukimo jai tenkančią turto dalį, nevertintina kaip sunki. Teismas nenustatė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pavyzdinių ar kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti didesnę dalį Žemės sklypo ar Namo.

6531.

66Šalys reiškia reikalavimus priteisti kiekvienai jų visą šalims priklausantį nekilnojamąjį turtą natūra, o kitai šaliai atitinkamai priteisti kompensaciją. Spręsdamas dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo būdo, teismas turi atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, tačiau sutuoktinių nuomonė teismo nesaisto. Bylos duomenys patvirtina, kad Namas gali būti padalytas (namas yra dviejų aukštų, su dviem sanitariniais mazgais, dviem įėjimais), tai yra namo pirmojo ir antrojo aukšto patalpomis yra galimybė naudotis atskirai. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad turtas turėtų būti priteistas jai natūra dėl to, jog Name gyvena nepilnametis sūnus, kuris yra prie šios gyvenamosios vietos pripratęs, ir tikėtina, jog gyvens jame visą gyvenimą, kaip nepagrįstus, nes ieškovė buvo pradėjusi Namo pardavimo procesą, o tai reiškia, kad nepuoselėjo lūkesčių, susijusių su ilgalaikiu gyvenimu Name.

6732.

68Teismas pripažino, kad nė viena iš šalių nepateikė svarių argumentų, dėl kurių turtas natūra turėtų būti priteisiamas būtent vienai jų, kartu nepateikė įrodymų, kurie sudarytų pakankamą pagrindą spręsti, kad viena iš šalių turi realias finansines galimybes sumokėti kitai šaliai kompensaciją už šaliai atitenkantį turtą natūra. Namas yra dalus, šalys turi galimybę susitarti dėl naudojimosi juo ir Žemės sklypu tvarkos ar atsidalyti jiems priklausančias dalis. Šalys turi solidarų įsipareigojimą bankui pagal kredito sutartį, kuris po santuokos nutraukimo nekeičiamas. Teismas nenustatė, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad šalys negali konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti, valdydamos joms priklausantį turtą. Todėl teismas Namą ir žemės sklypą padalino šalims natūra, kiekvienai iš šalių priteisiant po ½ dalį Žemės sklypo ir 45/100 dalis Namo – atsakovui ir 55/100 dalis – ieškovei. Šalys turi finansinių įsipareigojimų AB SEB bankas pagal 2012 m. gegužės 4 d. kredito sutartį. Byloje nebuvo ginčo, jog šalių atsakomybė pagal šią kredito sutartį yra solidari, šalys po santuokos nutraukimo neprašė pakeisti šios prievolės. Todėl teismas nustatė, jog po santuokos nutraukimo prievolės kreditorei AB SEB bankas šalių vykdomos solidariai.

69III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7033.

71Ieškovė V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui, padalintas santuokoje įgytas turtas ir nustatyta, jog santuoka nutraukta dėl ieškovės kaltės, ir pripažinti, jog santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 360 Eur, mokamų periodiškai per mėnesį, ieškovei nuosavybės teise priteisti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, o atsakovui priteisti iš ieškovės 65 323,50 Eur dydžio kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

7233.1.

73Teismas nepagrįstai pripažino, jog šalių santuoka nutrūko tik dėl ieškovės kaltės. Teismas rėmėsi ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo prezumpcija, tai yra konstatavo, jog ieškovė santuokos metu buvo neištikima atsakovui. Tačiau byloje esantys duomenys patvirtina abiejų sutuoktinių kaltę, o ne tik ieškovės. Atsakovas santuokos metu nerodė pagarbos ieškovei. Šią aplinkybę aptvirtina atsakovo teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, jog ieškovė, jo nuomone, serga ( - ). Atsakovas, puikiai žinodamas, kad ieškovė neserga jokiomis ligomis, viešai ją kaltina sergant sunkiomis ligomis, taip kartu demonstruodamas jai nepagarbą. Ieškovė niekuomet negalėjo turėti skirtingos nuomonės nuo atsakovo ar jo tėvų, kurie visada sakydavo, kad ieškovė yra nenormali.

7433.2.

75Atsakovas niekuomet nepripažino šalių vaiko specialių poreikių bei jo ligos ir ieškovei nepadėjo rūpintis vaiko sveikata. Tokia situacija buvo viso bendro gyvenimo metu, kadangi ieškovės pastangos nepilnametį vaiką lavinti ir vesti pas specialistus, buvo vertinamos kaip betikslės ir sukeliančios vaikui žalą bei sudarančios papildomas išlaidas, o ne naudą. Be to, teismo posėdžio metu atsakovo tėvas parodė, kad šalių sūnus turbūt ( - ) įgijo nuo išgąsčio dėl ieškovės ūmaus būdo. Dėl visiško palaikymo nebuvimo ieškovė jausdavosi vieniša mama. Tai buvo esminė aplinkybė, dėl kurios iširo šalių santuoka. Atsakovas nebuvo lojalus, rūpestingas ir morališkai palaikantis asmuo bei šeimos tėvas, kurio trūko šeimoje. Todėl šeimoje tarp šalių nesusiformavo mylintys ir palaikantys santykiai, o tai galiausiai ir nulėmė ieškovės apsisprendimą skirtis.

7633.3.

77Ieškovės kaltė buvo įrodyta ne tiesioginiais, o su byla nesusijusiais duomenimis, kurie buvo interpretuojami atsakovui palankia linkme. Ieškovė, susirašinėdama su R. O., stengėsi šeimos problemų neperkelti svetimam žmogui ir nenorėjo jam atskleisti, kad ji yra nelaiminga ir jos šeima nėra tobula. Todėl ji nurodydavo paveikslą šeimos, kurią norėjo susikurti ir dėl kurios taip ilgai stengėsi. Be to, šie pokalbiai buvo gauti neteisėtai, tai yra buvo gauti iš ieškovės asmeninės ir privačios paskyros, kuri nebuvo susieta su atsakovu bei prieinama tik su ieškovės asmeniniu slaptažodžiu. Tokių duomenų panaudojimas yra neteisėtas, pažeidžiantis norminių teisės aktų reikalavimus, todėl teismo sprendimo dalis, kuri priimta vadovaujantis minėtu susirašinėjimu, yra nepagrįsta ir neteisėta. Ieškovės medicinos tyrimai buvo atlikti 2018 m., jau po faktiško šeimos iširimo. Kadangi atsakovas pastoviai skųsdavosi problemomis, ieškovė ir nusprendė pasidaryti minėtą tyrimą, nes turėjo pagrindo manyti, kad atsakovas tokias problemas jau išsigydė.

7833.4.

79Teismas nepagrįstai priteisė nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui tik po 250 Eur dydžio periodines išmokas per mėnesį. Tokio dydžio išlaidos neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir netenkina jo poreikių. Nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. Sutuoktinių ištuokos faktas savaime nereiškia, jog turi pasikeisti vaiko išlaikymo sąlygos, tai yra kad jos turi pablogėti. Atsakovo turtinė padėtis yra gera, todėl jis gali ir privalo vaikui teikti jo protingus poreikius atitinkantį išlaikymą. Vaikui yra nustatytas ( - ), o tai įtakoja sveikatos problemas ir papildomas išlaidas. Be to, vaiko sparčiai augančiam organizmui reikalingas pilnavertis maistas, vitaminai, būtinos lėšos avalynei, drabužiams, vaiko laisvalaikiui, doriniam ir kitokiam ugdymui, kad ateityje jie būtų paruoštas tapti pilnateisiu visuomenės nariu. Todėl įvertinus vaiko amžiaus didėjimą, kainų augimą ir šalies ekonominę būklę, akivaizdu, kad vaiko poreikiai ateityje tik didės. Išlaikymas vaikui priteistinas, siekiant patenkinti ne tik šiandieninius jo poreikius, tačiau turi būti orientuotas į vaiko ateitį.

8033.5.

81Ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka didesnė naštos dalis, kadangi gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų, prie kurių atskirai gyvenantis atsakovas paprastai neprisideda. Be to, vaiko išlaidos ir priteistinas dydis privalėjo būti vertinamas, atsižvelgiant į vaiko ligą. Teismas iš esmės vadovavosi tik atsakovo interesais ir jo turtine padėtimi, o ne siekė vaiko interesų proporcingo patenkinimo. Todėl priteisė tik minimalius vaiko poreikius galinčią patenkinti išlaikymo sumą. Tačiau negydant vaiko būklės, gali ( - ). Teismas nepaaiškino, kodėl vaiko poreikių lenteles laiko nepagrįstomis ir kuo vadovaujantis mažina priteistinas sumas. Buitinės išlaidos yra žymiai didesnės, nes jos susidaro dėl tam tikrų vaiko ( - ).

8233.6.

83Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovui 1 000 Eur dydžio kompensaciją. Ši kompensacija buvo priteista antrą kartą, nes atsakovas iš ieškovės ją jau yra gavęs. Šalys santuokoje įgijo tris transporto priemones, iš kurių dvi buvo padalintos, o trečioji buvo parduota, tačiau dėl jos nedidelės vertės tarp šalių nekilo ginčo klausimas. Ginčas kilo dėl 2 000 Eur vertės Volvo ir 16 900 Eur vertės Volkswagen Passat. Teisminio proceso metu atsakovas pardavė Volkswagen Passat, atėmė mokėtiną GPM ir jam tenkančią kompensaciją už automobilį Volvo, o likusią sumą, padalinęs iš dviejų bei atėmęs kompensaciją, grąžino ieškovei. Teismui buvo žinoma apie parduotą transporto priemonę, nes ji nebuvo dalijama skundžiamu sprendimu. Todėl yra padaryta esminė klaida, ir iš ieškovės nepagrįstai priteista kompensacija.

8433.7.

85Teismas netinkamai nustatė sutuoktiniams tenkančias Žemės sklypo ir Namo dalis bei netinkamai nustatė ieškovės investuotas asmenines lėšas į Namą. Namo statybai buvo panaudota 36 202,50 Eur ieškovės asmeninių lėšų, kurios buvo gautos pagal pinigų dovanojimo sutartis. Teismas nepagrįstai nustatė, jog į bendrą šalių turtą buvo investuota tik 18 825,30 Eur. Nors šalys 2014 m. įsikėlė gyventi į Namą ir užregistravo 100 proc. jo baigtumą, tačiau pagal Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 169 punktą 100 proc. baigtumas reiškia, jog pastatytos visos pastato konstrukcijos ir įrengtos inžinerinės sistemos pagal pastato statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) projektą. Taigi šeima įsikėlė į visiškai neįrengtą Namą. Atsakovo banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad Namas po persikėlimo buvo intensyviai įrenginėjimas.

8633.8.

87Lėšos Namo įrengimui buvo gautos pardavus ieškovės tėvų butą. Byloje buvo įrodyta, kad piniginės lėšos buvo pervestos atsakovui ir tai, kad lėšos niekuomet nebuvo grąžintos ieškovės motinai. Todėl galima preziumuoti, kad jos buvo panaudotos šalių bendram gyvenimui ir būsto įsirengimui. Taigi ieškovės asmeninės (dovanotos) lėšos turi būti jai kompensuotos, nes tai nebuvo bendras šalių turtas, o ieškovės asmeninės lėšos, kuriomis buvo pagerintas šalių būstas. Turto negalima padalinti natūra, todėl atsižvelgus į tai, kad su ieškove lieka gyventi nepilnametis vaikas, turintis specialių poreikių, Namas su Žemės sklypu yra priteistinas ieškovei, atsakovui išmokant atitinkamą kompensaciją. Kadangi šeimos bylose teismas yra aktyvus, ieškovė prašo apeliacinio teismo išreikalauti iš kredito įstaigų arba išduoti teismo liudijimą gauti atsakovo banko sąskaitos išrašus, kurie patvirtintų, jog visos ieškovės asmeninės lėšos buvo panaudotos Namo statyboms ir įrengimui.

8833.9.

89Teismas, neatsižvelgdamas į šalių itin konfliktiškus santykius, dėl kurių šalys negali gyventi kartu, nepagrįstai Namą padalino natūra. Bendras naudojimas ir valdymas natūra padalintu turtu taptų labai suvaržytas ir pažeistų ieškovės, jos vaiko interesus ir gyvenimo kokybę. Turtą priteisus natūra, reikės keisti Namo išplanavimą. Į Namo antrą aukštą galima pateikti tik per pirmo aukšto svetainę. Pirmame aukšte yra tik tualetas, o vonia ir dušas yra tik antrame aukšte. Todėl nėra izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti, kad Name galėtų gyventi dvi šeimos. Padalijimas reikalautų didelių finansinių investicijų, todėl egzistuoja objektyvios priežastys Namo nedalinti natūra. Atsakovas šiuo metu gyvena kartu su ieškovės buvusia drauge, todėl jiems kartu persikėlus gyventi į Namą, akivaizdu, kad tarp šalių nuolat kils konfliktai. Tokioje aplinkoje augs nepilnametis vaikas, turintis specialių poreikių, kuriam yra reikalinga saugi ir mylinti aplinka. Todėl egzistuoja pagrindas nukrypti nuo prioriteto turtą priteisti natūra.

9034.

91Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria buvo padalintas santuokoje įgytas turtas, ir padalinti santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis, atsakovui priteisiant Žemės sklypą ir Namą, o ieškovei – 68 717,00 Eur kompensaciją. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9234.1.

93Teismas nepagrįstai nusprendė padalinti šalims Žemės sklypą ir Namą natūra, motyvuodamas tuo, kad nenustatyta, jog šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad šalys negali konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti, valdydamos joms priklausantį turtą. Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai buvo nustatyta, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, kad šalys negali konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti. Šalims nepavyksta susitarti jokiais klausimais, nei dėl Namo pardavimo, nei dėl paskolos mokėjimo, nei dėl to, kur sūnus praleis atostogas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad šalims nepavyko susitarti ir teismo paskirtos meditacijos procese. Nėra jokių objektyvių aplinkybių, galinčių patvirtinti, kad šalių santykiai po bylos išnagrinėjimo pagerės. Teismas padarė klaidingą ir objektyviomis aplinkybėmis nepagrįstą išvadą, kad šalys turi galimybę susitarti dėl naudojimosi Namu ir Žemės sklypu tvarkos ar atsidalyti jiems priklausančias dalis.

9434.2.

95Teismas, sprendimu padalinęs nekilnojamąjį turtą natūra, bet nenustatydamas naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tampančiu turtu tvarkos, iš esmės sudarė pagrindą naujiems šalių tarpusavio konfliktams. Tokia teisinė situacija neabejotinai turės neigiamos įtakos šalių nepilnamečio sūnaus psichinei ir emocinei būsenai. Abi šalys teisme patvirtino, kad negali, nenori ir tikrai negyvens viename name. Namo išplanavimas apsunkina galimybę atidalinti jį be papildomų investicijų. Name yra viena virtuvė ir vienas vonios kambarys. Todėl reikėtų įrengti antrą virtuvę, antrą vonios kambarį, įrengti vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemas, atskirą įėjimą į Namą. Atsakovas teismui paaiškino, kad ketina parduoti Namą, sumokėti ieškovei priteistą piniginę kompensaciją, gražinti paskolą bankui. Tokiu būdu būtų anksčiau įvykdyta solidari prievolė, šalys turėtų lėšų kitam būstui įsigyti arba pradiniam įnašui už būstą atlikti ir toliau sėkmingai kurtų savo asmeninius gyvenimus. Todėl egzistuoja ir objektyvios, ir subjektyvios priežastys taikyti ne turto padalijimą natūra, bet kompensaciją.

9634.3.

97Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių rašytinių įrodymų (banko patvirtinimo, pasiūlymo ar pan.), kurie patvirtintų, kad atsakovas turi galimybę gauti pakankamai didelę (virš 60 000 Eur) paskolą kompensacijai sumokėti. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad AB SEB bankas atstovai patvirtino, jog atsakovo finansinės galimybės leidžia jam gauti papildomą 60 000, 00 Eur kreditą kompensacijai ieškovei sumokėti. Be to, teismas nepagrįstai nesvarstė kompensacijos mokėjimo dalimis galimybės. Atsakingojo skolinimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 03-144, nustatyta, kad asmens, kuriam suteikiama būsto paskola, visų turimų finansinių įsipareigojimų dydis neturi viršyti 40 proc. jo pajamų. Paskola už Namą kartu su išlaikymu vaikui sudaro tik apie 30 proc. atsakovo darbo užmokesčio. Taigi kiekvieną mėnesį dar 10 proc. savo darbo užmokesčio atsakovas galėtų skirti kitų kreditorinių reikalavimų vykdymui.

9834.4.

99Teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovei didesnę turto dalį. Byloje nustatyta, jog pateikti dovanojimo sandoriai buvo sudaryti be atsakovo žinios, antras dovanojimo sandoris buvo sudarytas jau šalims pradėjus gyventi atskirai. Todėl konstatuotina, kad ieškovė nepaneigė sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės ir turto lygių dalių prezumpcijų. Byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad 2014 m. kovo 4 d. ieškovės motinos į atsakovo sąskaitą pervestos piniginės lėšos buvo skirtos asmeniškai ieškovei, o ne šeimai, taip pat nėra įrodymų, kad šios lėšos buvo panaudotos statant ir įrenginėjant Namą. Ieškovės pirkti brangūs paveikslai, dizainerio piešiniai ir lipdukai ant sienų, negali būti vertinami kaip pakankamas įnašas į Namą, nes šie prabangos daiktai nebuvo reikalingi statybai užbaigti.

10034.5.

101Teismas sprendime pažymėjo, kad lėšų pervedimo metu nebuvo aiškaus lėšų davėjo ir lėšų gavėjų (šalių) susitarimo, ar lėšos yra šalims dovanojamos, ar skolinamos ir ar šalys turės jas grąžinti, ir jeigu taip – kokiomis sąlygomis. Taigi teismas turėjo padaryti išvadą, kad 2014 m. kovo 4 d. į atsakovo sąskaitą pervestos lėšos buvo skirtos šeimai, tai yra ne ieškovei, bet abiem sutuoktiniams bendro Namo statybai. Sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija taip pat negali būti paneigta, remiantis teismo padaryta prielaida, kad nuo atsakovo sąskaitos nuimtos lėšos (14 770, 62 Eur) buvo panaudotos Namo įrengimui, nes tuo metu šalys statėsi Namą. Prielaida nėra pagrįsta įrodymais, todėl nelaikytina svarbia priežastimi, dėl kurios būtina nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcijos.

10234.6.

103Teismas sprendime padarė išvadą, kad byloje nenustatyta CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pavyzdinių ar kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti didesnę dalį Žemės sklypo ar Namo. Taigi teismas padarė dvi priešingas išvadas, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ir kad tokio pagrindo nėra. Atsakovas byloje įrodė, kad atsakovas Namą statė pats, savo jėgomis, pasitelkdamas į pagalbą savo šeimos narius (tėvą, brolius, pusbrolius). Šį faktą pripažįsta ir pati ieškovė. Didžiausią dalį statybinių medžiagų ir technikos atsakovui padėjo gauti jo tėvas ir brolis, viską apmokėdami iš savo asmeninių lėšų. Todėl teismo išvada, kad byloje neįrodyta, jog atsakovas prisidėjo prie Žemės sklypo įsigijimo ar Namo statybos ir (ar) įrengimo, yra neteisėta ir nepagrįsta.

10435.

105Ieškovė V. V. atsiliepimu į atsakovo P. V. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10635.1.

107Ieškovė sutinka su atsakovo apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma turto nedalinti natūra. Teismas, neatsižvelgdamas į šalių itin konfliktiškus santykius, dėl kurių šalys negali gyventi kartu, nepagrįstai Namą padalino natūra. Tačiau teismas, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, priėmė teisėtą sprendimą. Namo statybai buvo panaudota 36 202,50 Eur ieškovės lėšų, kurias ieškovei padovanojo jos tėvai. Lėšos buvo pervestos į atsakovo banko sąskaitą 2014 m. kovo 4 d., nurodant pavedimo paskirtyje, jog jie skirti Namo statybai. Todėl ieškovės asmeninės lėšos turi būti jai kompensuotos, nes tai nebuvo bendras šalių turtas. Atsakovas apeliaciniame skunde pats pripažįsta, kad negali išmokėti kompensacijos ieškovei, tai yra per mėnesį kompensacijai gali skirti tik po 200,00 Eur.

10835.2.

109Atsakovas apeliaciniu skundu remiasi ne teisiniais argumentais, bet su nagrinėjama byla nesusijusiais deklaratyviais teiginiais. Atsakovas niekada nėra mokėjęs komunalinių mokesčių už Namą, vaiko išlaikymą (būreliai, darželis, pramogos ir kt.). Ieškovė 2014 m. gavo kiek daugiau nei 14 000 Eur pajamų, o 2015 m. – beveik 12 000 Eur, iš kurių ieškovė išlaikė vaiką, taip pat pirko rūbus atsakovui. Nors atsakovas nurodo, jog visa jo šeima prisidėjo prie Namo statybos, tačiau jo broliui už darbą visada buvo mokama. Ieškovė negali pateikti jokių papildomų duomenų, nes šalių santykiams nutrūkus, atsakovas išsinešė didžiąją dalį namų apyvokos daiktų bei visus namie buvusius dokumentus. Todėl ieškovė net neturi kredito sutarties, kurią šiuo metu vykdo viena.

11036.

111Atsakovas P. V. atsiliepimu į ieškovės V. V. apeliacinį skundą nesutinka su skundu, prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11236.1.

113Ieškovė, ginčydama teismo priteistą išlaikymo vaikui dydį, nenurodė jokių pagrįstų argumentų, leidžiančių suabejoti teismo sprendimo teisėtumu. Teismas visapusiškai ištyrė ir įvertino vaiko poreikius, nustatė, kad ieškovė gauna išmokas vaikui ir invalidumo pašalpą. Todėl ir skirtino išlaikymo dydis buvo nustatomas, atsižvelgiant į ieškovės gaunamą paramą vaikui auginti. Ieškovė neįrodė, kad ji galės sumokėti atsakovui kompensaciją už jai natūra tenkančią visą santuokoje įgytą turtą, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai nekilnojamąjį turtą, o atsakovui – kompensaciją, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas ieškovės tėvas paaiškino, kad nieko nežino apie tai, kad ieškovė planuoja sumokėti atsakovui kompensaciją iš lėšų, gautų pardavus tėvų butą, ir kad jokio susitarimo šiuo klausimu tarp ieškovės ir jos tėvų nebuvo.

11436.2.

115Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl 1 000 Eur jau sumokėtos kompensacijos atsakovui už. ieškovei atitenkančią transporto priemonę nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmos instancijos teisme, todėl pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį ir 312 straipsnį šis ieškovės reikalavimas atmestinas. Teismas pagrįstai nustatė, jog santuoka nutrūko tik dėl ieškovės kaltės. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat nurodo naujas aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir nagrinėjamos pirmos instancijos teisme. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2017 m. kovo mėnesį ji pati pareiškė atsakovui, kad santuokoje buvo jam neištikima. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodomi argumentai, jog ji melavusi apie savo neištikimybę, vertintini, kaip ieškovės gynybinė pozicija. Ieškovė dėl savo neištikimybės raštu prisipažino laiškuose, rašytuose kitiems asmenims.

116IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11737.

118Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos šalių santuoka dėl ieškovės kaltės, priteistas išlaikymas nepilnamečiui vaikui ir padalintas santuokoje įgytas turtas, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė. Dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos nutraukimo

11938.

120Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, tai yra jos neištikimybės, ir teigia, jog dėl galutinio šeimos iširimo prisidėjo ir atsakovo nepagarba bei nelojalumas ieškovei, todėl santuoka turi būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Taip pat ieškovė teigia, kad įrodymai, kuriuos teismas vertino kaip patvirtinančius jos neištikimybę ir atsakovo rūpinimąsi šeima, buvo gauti neteisėtai, pažeidžiant ieškovės teisę į jos privataus gyvenimo neliečiamumą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

12139.

122Pirmos instancijos teismas išvadą apie ieškovės neištikimybę bei atsakovo tinkamą rūpinimąsi šeima padarė, remdamasis šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais, o taip pat atsakovo pateiktomis ieškovės „facebook“ paskyros nuotraukomis, kuriose yra užfiksuotas ieškovės susirašinėjimas su jos draugais R. O. ir I. (el.b., 2 t., l. 6-31). Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog šis susirašinėjimas buvo gautas iš atsakovės asmeninės ir privačios paskyros, kuri nebuvo susieta su atsakovo asmeniu ar šeimos interesais, bei prieinama tik su ieškovės asmeniniu slaptažodžiu.

12340.

124Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti rašytiniai įrodymai, daiktiniai įrodymai, apžiūrų protokolai, nuotraukos, vaizdo ir garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens pokalbių telefonu, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas turi tirti ginčijamų įrašų padarymo aplinkybes ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013).

12541.

126Pirmos instancijos teismas gautas ieškovės susirašinėjimo nuotraukas pripažino tinkama įrodinėjimo priemone, remdamasis atsakovo paaiškinimu, jog ieškovės pokalbius su kitais asmenimis „facebook“ tinklalapyje jis rado ieškovės ir atsakovo bendrame kompiuteryje jų namuose, bei atsižvelgdamas į tai, kad šiais duomenimis siekiama įrodyti netinkamą ieškovės elgesį šeimoje. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad į ieškovės asmeninę „facebook“ paskyrą būtų įsilaužta. Be to, aplinkybę, jog be ieškovės slaptažodžio šių duomenų nebuvo galima gauti, ieškovė nurodė tik apeliaciniame skunde. Tuo tarpu atsiliepime į priešieškinį ieškovė nurodė, jog ji pati nufotografavo savo susirašinėjimo su R. O. ištraukas ir išsiuntė savo geriausiai draugei I. L.. Ieškovės susirašinėjimą su I. L. galėjo atsakovui pateikti pati I. L. (el.b., 2 t., l. 169-170).

12742.

128Taigi ieškovė pripažino, jog savo susirašinėjimą su R. O. ji pati atskleidė ir patikėjo savo draugei, kuri galimai ir parodė atsakovui šį bei savo ir ieškovės susirašinėjimus. Reikšminga aplinkybė, vertinant aptariamų duomenų pripažinimo leistinais įrodymais, yra tai, jog pati ieškovė buvo atskleidusi atsakovui faktą, jog buvo jam neištikima. Šią aplinkybę ieškovė pripažino ir 2019 m. sausio 8 d. teismo posėdžio metu. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas, atsižvelgdamas į įrodymuose užfiksuotus duomenis, jų apimtį ir ieškovės paaiškinimus, pagrįstai juos pripažino leistina įrodinėjimo priemone nagrinėjamoje byloje.

12943.

130Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3-ioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

13144.

132Ieškovė teigė, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė jo nedėmesingumu ieškovei, pasinėrimu tik į Namo statybas, nesirūpinimu vaiku bei jo ligos nepripažinimu (el.b., 1 t. l. 2). Tačiau pirmos instancijos teismas nustatė, jog ieškovė nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, o jos susirašinėjimas su R. O. paneigia ieškovės teiginius, kad atsakovas santuokos metu jai buvo nedėmesingas, nerūpestingas ir kad ieškovė jautėsi pamiršta, kaip moteris, šalys neleisdavo kartu laiko. Apeliaciniu skundu ieškovė teigia, kad teismas netinkamai vertino įrodymus bei neteisingai interpretavo jos susirašinėjimo turinį.

13345.

134Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

13546.

136Ieškovė 2016 m. gegužės 13 d. pasakodama apie atsakovą R. O. nurodė, jog jis yra dėmesingas, mylintis, ieškovei padeda, kad būnant su atsakovu „neįmanoma būti nelaimingai (el.b., 2 t., l. 6-17). Tačiau apeliaciniame skunde ieškovė teigia, jog susirašinėjimo su R. O. metu ji stengėsi šeimos problemų neperkelti svetimam žmogui ir jautė ypatingai didelę gėdą bei nesaugumo jausmą atskleisti, kad ji yra nelaiminga ir jos šeima nėra tobula. Ieškovė nurodydavo paveikslą šeimos, kurią norėjo susikurti, ir nepajėgė kitiems pripažinti, kad tokia šeima neegzistuoja. Taigi ieškovė teigia, jog savo draugui apie atsakovą ji sakiusi netiesą, todėl teismas nepagrįstai rėmėsi šiuo atsakovo apibūdinimu.

13747.

138Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai taip pat yra viena iš įrodinėjimo priemonių. Pagal CPK 186 straipsnio 4 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai apie jiems žinomas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai, turi būti patikrinami ir įvertinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų vertinimo nurodoma, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovas yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, ieškovo parodymai turi būti kruopščiai teismo pasverti – ar jie detalūs, nuoseklūs ir patikimi. Detalūs ieškovo paaiškinimai apie bylos aplinkybes turi būti tikslūs ir išsamūs, padedantys atskleisti praeities įvykių loginę seką. Ieškovo parodymai pripažįstami nuosekliais, jeigu jie kiekvieną kartą yra nuolatos neprieštaraujantys vieni kitiems ir jų nepaneigiantys, t. y. paaiškinimai nuolatos tokio paties turinio, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis esant ir kuriems asmenims jie teikiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

13948.

140Nagrinėjamoje byloje ieškovė, komentuodama raštu užfiksuotą savo pasakojimą draugei apie jos santykius su kitu vyru ( - ), paaiškino, kad ji tik norėjo pasigirti draugei, tačiau iš tikrųjų buvo ištikima savo vyrui. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog buvo sakiusi atsakovui, kad buvo jam neištikima. Tačiau paaiškino, jog tuo metu sakė netiesą, nes norėjo, jog atsakovas suprastų, kad santuoka yra nutrūkusi. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieškovė neigia visus byloje užfiksuotus jai nepalankius jos pačios pasisakymus skirtingiems asmenims, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ir teisingai vertino ieškovės R. O. pateiktą atsakovo bei jo santykiu su ja apibūdinimą.

14149.

142Apeliaciniame skunde ieškovės nurodyti galimos atsakovo jai santuokoje rodytos nepagarbos ir nelojalumo patvirtinimai yra atsakovo bei jo tėvo pasisakymai apie ieškovę teismo posėdžių metu. Tačiau teismo posėdžių metu jau buvo sprendžiamas šalių santuokos nutraukimo klausimas, taigi jų santykiai jau buvo nutrūkę. Todėl teismo posėdžio metu šalių pasakyta nuomonė apie vienas kitą, nepatvirtina galimos nepagarbos kitam sutuoktiniui ir viso santuokinio gyvenimo metu. Pripažintina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovė neįrodė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo. Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio

14350.

144Pirmos instancijos teismas nustatė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikius atitinkanti išlaikymo suma sudaro 500 Eur ir priteisė iš atsakovo vaiko išlaikymui po 250 Eur periodinių išmokų per mėnesį. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, kad teismo nustatytas išlaikymo dydis neatitinka vaiko interesų ir poreikių, teismas nepaaiškino, kodėl ieškovės pateiktas vaiko poreikių lenteles pripažino nepagrįstomis, prašo padidinti priteistą išlaikymo sumą iki 360 Eur.

14551.

146CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, tai yra ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

14752.

148Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018).

14953.

150Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013).

15154.

152Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas detaliai vertino abiejų šalių turtinę padėtį, jų gaunamas pajamas bei turimus kreditorinius įsipareigojimus. Teismas taip pat atsižvelgė į vaikui nustatytą sveikatos sutrikimą bei į tai, kad ieškovė gauna 70 Eur išmoką ir 250 Eur neįgalumo pašalpą vaikui, kurias pripažino pakankamomis vaiko specialiesiems poreikiams užtikrinti. Pirmos instancijos teismas taip pat analizavo visas tris ieškovės pateiktas išlaidų vaiko poreikiams patenkinti apskaičiavimo lenteles, pagal kurias vaiko išlaikymui atitinkamai reikia 720,50 Eur (el. b. 1 t., l. 28), 951,92 Eur (el. b. 3 t., l. 17-18) ir 944,42 Eur (el. b. 3 t., l. 29-30) per mėnesį. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad teismas nepaaiškino, kodėl šias lenteles pripažino nepagrįstomis bei pagal kokius kriterijus priteisė mažesnį išlaikymą. Priešingai, pirmos instancijos teismas aiškiai nurodė, kokios išlaidos į lenteles yra įtrauktos visiškai nepagrįstai, kurios yra per didelės, bei nustatė, kokio dydžio tam tikram vaiko poreikiui išlaidos vertintinos kaip pakankamos.

15355.

154Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas išlaikymo dydį nustatė vadovaudamasis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais dėl išlaikymo dydžio ir vaiko poreikiai (jų dydis) pirmosios instancijos teismo nustatyti tinkamai. Ieškovės apeliacinio skundo argumentais nėra paneigiamos teismo išvados tiek dėl išlaikymo dydžio, tiek dėl šalių turtinės padėties, tai yra galimybės teikti teismo nustatyto dydžio išlaikymą vaikui. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi aplinkybėmis, jog vaikas auga, taip pat didėja jo poreikiai, o kartu auga ir kainos, todėl priteistino išlaikymo dydis turi būti orientuotas ir į vaiko ateitį. Pažymėtina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai atkreipė šalių dėmesį į tai, kad, esant esminiams nepilnamečio vaiko poreikių ir (ar) vaiko tėvų turtinės padėties pasikeitimams, išlaikymo dydis gali būti pakeičiamas (CK 3.201 straipsnis). Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

15556.

156Pirmos instancijos teismas šalių santuokos metu įgytą Žemės sklypą ir Namą padalino natūra, ieškovei priteisdamas ½ dalį Žemės sklypo ir 55/100 dalis Namo, o atsakovui – ½ dalį Žemės sklypo ir 45/100 dalis Namo. Apeliaciniais skundais abi šalys nesutinka su tokiu nekilnojamojo turto padalijimu ir reikalauja kiekvienai iš jų priteisti visą turtą, priešingai šaliai priteisiant kompensaciją. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teigia, kad pirmos instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog nėra objektyvaus pobūdžio (kad šalims priklausantis nekilnojamasis turtas yra nedalus) ir subjektyvaus pobūdžio (itin konfliktiški šalių santykiai, negalėjimas konstruktyviai bendrauti) aplinkybių, dėl kurių Namas ir Žemės sklypas negalėtų būti padalijami šalims natūra. Šalys apeliaciniuose skunduose teigia, kad priešingai, turto negalima objektyviai padalinti natūra, o šalių santykiai yra itin konfliktiški, dėl kurių jos negali gyventi kartu ir susitarti dėl bendro turto valdymo.

15757.

158Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011).

15958.

160Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti (pvz., dėl pernelyg mažos priklausančios dalies, nesant izoliuotų patalpų ir techninių sąlygų jas atskirti). Nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti. Įvertinant pastarąją aplinkybę gali turėti reikšmės, kokios paskirties yra dalijamas objektas, kokie bendraturčių santykiai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Taigi santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą.

16159.

162Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2004; 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006). Nekonfliktiškų ir saugių gyvenimo sąlygų užtikrinimas nepilnamečiam vaikui lemia svarbias aplinkybes, dėl kurių turtas negali būti padalijamas natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Ta aplinkybė, kad vienas iš sutuoktinių praranda turėtą gyvenamąją vietą ir neturi kitos, nėra lemiama teisminio ginčo dėl turto padalijimo baigčiai, nes pirmenybę teismas teikia šalių ginčui išspręsti ir užkirsti kelią naujų ginčų atsiradimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008).

16360.

164Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas išvadą, jog turtas gali būti padalintas natūra, padarė remdamasis šalių pateiktais duomenimis. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pats nurodė, jog Namas yra dalomas (dviejų aukštų, su dviem sanitariniais mazgais, dviem įėjimais), jog pateiktas Namo planas patvirtina, kad Namo pirmojo ir antrojo aukštų patalpomis galima naudotis atskirai kaip pilnavertėmis gyvenamosiomis patalpomis (el.b., 1 t., l. 129). Atsakovas nenurodė, jog abiejų aukštų atskyrimui reikės didelių papildomų investicijų. Ieškovė taip pat Namo nedalomumu nesirėmė, o Namą su Žemės sklypu prašė jai priteisti, remdamasi jos nepilnamečio vaiko interesais, kadangi dėl nustatytų sveikatos sutrikimų jis, tikėtina, Name gyvens visą gyvenimą. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl šalių apeliaciniuose skunduose nurodytų argumentų apie galimas neproporcingai dideles investicijas atskirai naudojamų patalpų Name suformavimui.

16561.

166Vertinant šalių santykius ir gebėjimą susitarti dėl turto valdymo, atsižvelgtina į visus byloje esančius duomenis, susijusius su šalių tarpusavio santykiais viso bendro gyvenimo metu, o ne tik santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo teisme metu. Byloje nėra jokių duomenų, jog šalys būtų viena prieš kitą naudojusios fizinį ar psichologinį smurtą. Todėl aplinkybė, jog ieškiniu ir priešieškiniu bei apeliaciniais skundais šalys siekia priešingų tikslų, nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog šalių santykiai yra konfliktiški ir jos negalės susitarti dėl bendro turto valdymo. Pažymėtina, jog atsakovas apeliaciniame skunde aiškiai išreiškė ketinimą parduoti Namą, sumokėti ieškovei kompensaciją ir grąžinti bankui paskolą. Byloje taip pat yra duomenų, jog ieškovė 2018 m. buvo pradėjusi Namo pardavimo procesą (el. b. 1 t., l. 132-134; 141, 142). Taigi šalių ketinimai dėl tolesnio turto valdymo tam tikrais apsektais sutampa.

16762.

168Vienas iš pagrindinių argumentų, dėl kurių pirmos instancijos teismas padalino šalims turtą natūrą, buvo duomenų apie abiejų šalių realias galimybes viena kitai sumokėti kompensaciją trūkumas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esminė nagrinėjamoje byloje aplinkybė yra tai, jog šalys 2012 m. gegužės 4 d. su AB SEB bankas yra sudariusios kredito sutartį, pagal kurią už suteiktą 86 886 Eur (300 000 Lt) kreditą Namo statyboms, įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui kreditorei yra įkeitę Namą su Žemės sklypu (el.b., 1 t., l. 31-41). Pagal šią sutartį ir teismo sprendimą šalių prievolė AB SEB bankas išlieka solidari. Bylos duomenys patvirtina, jog dar likusi grąžintina suma yra apie 67 993,28 Eur, šalys turi mokėti 370 Eur įmokas per mėnesį iki 2037 m. balandžio 10 d. Net Namą su Žemės sklypu priteisus tik vienai iš šalių, abi jos vis tiek išliks solidariosiomis skolininkėmis pagal kredito sutartį. Be to, pablogėjus vienos ar abiejų šalių finansinėms galimybėms laiku mokėti įmokas, kreditorė gali nukreipti išieškojimą į įkeistą Namą ir Žemės sklypą.

16963.

170Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog šalys nepateikė duomenų, galinčių patvirtinti jų galimybę sumokėti kitai šaliai kompensaciją. Tokių duomenų šalys nenurodė bei nepateikė ir apeliaciniuose skunduose. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apie galimą paskolos kompensacijai sumokėti gavimą ar kompensacijos mokėjimą, pardavus Namą, neleidžia daryti išvados, jog tokiu atveju kompensacija ieškovei būtų sumokėti iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo. Todėl tokia situacija, kai viena iš šalių laiku neatgauna jai priteisto kompensacijos už turtą, tačiau turi solidarią pareigą toliau mokėti AB SEB bankas įmokas, tik padidina galimų šalių konfliktų bei papildomų teisminių ginčų riziką. Konstatuotina, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai Namą ir Žemės sklypą šalims padalino natūra.

17164.

172Šalys apeliaciniais skundais nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, jog Namo statybai buvo panaudota 18 825,30 Eur asmeninių ieškovės lėšų, todėl ieškovei buvo priteistos 55/100 dalys Namo, o atsakovui tik 45/100 dalys. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog iš tikrųjų Namo statybai buvo panaudota 36 202,50 Eur jos asmeninių lėšų, todėl jai turėjo būti priteista didesnė Namo dalis. Tuo tarpu atsakovas nesutinka, jog 18 825,30 Eur suma iš į jo sąskaitą pervestų ieškovės motinos lėšų buvo panaudota Namo statybai, todėl teigia, kad teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių santuokoje įgyto turto lygių dalių pricipo.

17365.

174Pirmos instancijos teismas sprendime gana detaliai analizavo visus byloje esančius duomenis bei liudytojų parodymus, susijusius su 125 000 Lt (36 702,50 Eur) pervedimu į atsakovo sąskaitą 2014 m. kovo 4 d., šioje sąskaitoje esančių lėšų panaudojimu nuo 2014 m. kovo 4 d. iki 2014 m. liepos 18 d., 2014 m. liepos 18 d. ir 2018 m. sausio 12 d. pinigų dovanojimų sutarčių sudarymu, taip pat pateikė išsamius savo padarytų išvadų paaiškinimus bei motyvus. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad remiantis šios nutarties 45 punkte aptarta įrodymų pakankamumo taisykle, sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad tik 18 825,30 Eur suma iš ieškovės motinos atsakovui pervestų pinigų buvo panaudota Namo statybai ir kad būtent ši suma pripažintina ieškovės asmeninėmis lėšomis, kuriomis ji prisidėjo prie Namo statybų.

17566.

176Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybė, kad 36 202,50 Eur, pervestų atsakovui, suma nebuvo grąžinta, patvirtina, kad būtent visa ši suma ir buvo panaudota Namo statybai. Pirmos instancijos teismas išaiškino, jog šios lėšos nebuvo tikslinė paskola, o buvo tik padovanotos asmeniškai ieškovei, todėl negalima daryti išvados, kad jos visos ir buvo panaudotos Namo statybai ar įrengimui. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad po 2014 m. liepos 18 d. dar buvo vykdomi Namo įrengimo darbai ir kad tam buvo naudojamos ieškovės tėvų pervestos lėšos. Jokių naujų duomenų ieškovė nenurodė ir apeliaciniame skunde.

17767.

178Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą išreikalauti iš kredito įstaigų išrašus nuo 2014 m. liepos 19 d. iki 2015 m. gruodžio mėnesio apie atsakovo banko sąskaitą, kuri patvirtintų, jog visos ieškovės lėšos buvo panaudotos Namo statybai ir įrengimui. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nepaaiškino, kodėl prašymo dėl papildomų įrodymų išreikalavimo neteikė pirmos instancijos teismui, taip pat ieškovė nenurodė, kokių objektų, skirtų Namo statybai ar įrengimui, įsigijimą galėtų patvirtinti papildomi išrašai iš atsakovo sąskaitos. Pripažintina, kad toks prašymas galėjo būti pareikštas, nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas šio prašymo netenkina.

17968.

180Taip pat ieškovė apeliacinės instancijos teismui prieš teismo posėdį pateikė naujus paaiškinimus su papildomais duomenimis apie ieškovės atliekamą Namo priežiūrą, išlaikymą bei jos mokamas kreditorei AB SEB bankas įmokas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į 67 nutarties punkte cituotą CPK 314 straipsnyje nustatytą reguliavimą, sprendžia, jog nauji duomenys nepriimtini ir nevertintini, sprendžiant klausimą dėl skundžiamo pirmos instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

18169.

182Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmos instancijos teismas padarė dvi viena kitai prieštaraujančias išvadas, tai yra, kad civilinėje byloje yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir kartu, jog tokio pagrindo nėra. Ieškovė nagrinėjamoje byloje savo reikalavimą dalinant turtą nukrypti nuo santuokoje įgyto sutuoktinių turto lygių dalių pricipo grindė dviem aplinkybėmis: savo asmeninių lėšų prisidėjimu prie Namo statybos ir Name kartu su ieškove liekančio gyventi nepilnamečio sūnaus interesais. Taigi pirmos instancijos teismas pripažino, jog dėl ieškovės 18 825,30 Eur asmeninių lėšų panaudojimo Namo statybai yra pagrindas nukrypti nuo turto lygių dalių principo. Tuo tarpu nepilnamečio vaiko interesus nagrinėjamoje byloje teismas nepripažino esančiais pakankamu pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

18370.

184Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismo atsakovui iš jos priteista 1 000 Eur kompensacija jau buvo atlyginta, kadangi atsakovas, pardavęs automobilį VW Passat, iš jai grąžinamos sumos atėmė ne tik pusę šio automobilio pardavimo kainos su GPM, bet ir 1 000 Eur, kaip kompensaciją už jai tenkantį automobilį Volvo. Ieškovė šią aplinkybę buvo nurodžiusi ir pirmos instancijos teismui atsiliepime į priešieškinį (el.b., 2 t., l. 173-174). Pirmos instancijos teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog pagal šalių paaiškinimus nebėra ginčo dėl teisingo lėšų už parduotas transporto priemones pasidalijimo (šis klausimas buvo keliamas ieškovės atsiliepime į priešieškinį). Todėl teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dalijamas tik tas turtas, kuris yra santuokos pabaigoje (teismo sprendimo priėmimo dieną), išsprendė tik automobilio Volvo padalijimo klausimą, priteisdamas šią transporto priemonę ieškovei, o atsakovui 1 000 Eur kompensaciją.

18571.

186Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie atsakovo gautas lėšas už automobilio VW Passat pardavimą bei apie atsakovo ieškovei pervestas lėšas. Be to, ieškovė ieškinyje nereiškė reikalavimo dėl atsakovo jai pervestos per mažos kompensacijos dalies atlyginimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė procesiniuose dokumentuose aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo dėl atsakovo pervestos jai per mažos kompensacijos už automobilį VW Passat priteisimo, nepateikė tikslių duomenų apie patį pardavimo sandorį bei jai pervestas lėšas, o bylos nagrinėjimo teismo posėdyje nebekėlė klausimo dėl lėšų už parduotas transporto priemones tinkamo pasidalijimo, nevertina ieškovės argumentų dėl nepagrįstai iš jos priteistos atsakovui 1 000 Eur kompensacijos. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų ir procesinės bylos baigties

18772.

188Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinių skundų argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18973.

190Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti ieškovės ir atsakovo apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

19174.

192Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi nagrinėjamoje byloje buvo pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones dėl laikino išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi patikslino pirmos instancijos teismo nutartį, įpareigodamas atsakovą laikino išlaikymo sumą mokėti į ieškovės V. V., a. k. ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ). Kadangi skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas nekeistinas, o juo yra panaikinamos pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, ieškovė pateikė papildomą prašymą dėl priteisto išlaikymo pervedimo į jos nurodytą sąskaitą, Vilniaus miesto apylinkės teismo dalis dėl išlaikymo priteisimo patikslintina, nurodant, jog priteistą išlaikymą atsakovas įpareigojamas mokėti į nurodytą ieškovės sąskaitą.

19375.

194Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai netenkinami, šalių bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo tik 300 Eur žyminio mokesčio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimas. Todėl iš ieškovės priteistinas 1 326 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą.

195Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Nutarė

196Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

197Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, ir įpareigoti atsakovą P. V., a. k. ( - ) priteistą 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą nepilnamečiam vaikui M. V., a. k. ( - ) mokėti į ieškovės V. V., a. k. ( - ) banko sąskaitą Nr. ( - ).

198Priteisti iš ieškovės V. V. į valstybės biudžetą 1 326 Eur žyminio mokesčio (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Ieškovė prašė: 1) nutraukti su atsakovu ( - ) sudarytą santuoką dėl... 6. 2.... 7. Nurodė, jog su atsakovu pradėjo draugauti 2000 m., nuo 2006 m. šalys... 8. 3.... 9. Atsakovas nesirūpino ieškove, šeimoje trūko meilės. Ieškovė niekada... 10. 4.... 11. Nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui reikia 684 Eur per mėnesį: ( - ).... 12. 5.... 13. Šalys santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo... 14. 6.... 15. Šalys santuokoje turi kreditorinį įsipareigojimą AB SEB bankui pagal 2012... 16. 7.... 17. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1)... 18. 8.... 19. Nurodė, jog ieškovės kaltė dėl santuokos nutraukimo yra preziumuojama, nes... 20. 9.... 21. Atsakovas nesutiko, kad nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta... 22. 10.... 23. Po santuokos nutraukimo atsakovas prašo jam priteisti Namą su Žemės sklypu,... 24. 11.... 25. Ieškovė nepagrindė įrodymais savo realių galimybių sumokėti... 26. 12.... 27. Trečiasis asmuo, AB SEB bankas, sutiko, jog po santuokos nutraukimo visos... 28. 13.... 29. Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir... 30. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 31. 14.... 32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį... 33. 15.... 34. Teismas atsakovo pateiktą ieškovės susirašinėjimą, patvirtinantį jos... 35. 16.... 36. Teismas ieškovės paaiškinimus, kad tariama neištikimybe ji tik norėdavo... 37. 17.... 38. Teismas pažymėjo, kad ieškovės nurodytas jos ir atsakovo skirtingas... 39. 18.... 40. Ieškovei pranešus apie pageidavimą nutraukti santuoką, atsakovas siekė... 41. 19.... 42. Teismas nustatė, jog šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove. Vaiko... 43. 20.... 44. Teismas, spręsdamas vaikui priteistino išlaikymo dydį, padarė išvadą, jog... 45. 21.... 46. Teismas padarė išvadą, jog nepilnamečio vaiko poreikiai būtų patenkinami... 47. 22.... 48. Dėl vaikui nustatyto sveikatos sutrikimo jam teikiama 250 Eur neįgalumo... 49. 23.... 50. Teismas nustatė, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės... 51. 24.... 52. Spręsdamas namo ir Žemės sklypo padalinimo klausimą, teismas pažymėjo,... 53. 25.... 54. Ieškovė nurodė, jog Namo statybai buvo panaudota 38 962 Eur jos asmeninių... 55. 26.... 56. Lėšų pervedimo metu ieškovės motina dar nebuvo nusprendusi, ar reikalaus... 57. 27.... 58. Atsakovo banko sąskaitos, į kurią pervesta nurodyta suma, išrašas... 59. 28.... 60. Teismas pripažino, jog ieškovė neįrodė, kad 2018 m. sausio 12 d. jai... 61. 29.... 62. Aplinkybė, kad šalių gyvenamasis namas buvo statomas ūkio būdu, reiškia,... 63. 30.... 64. Teismas pripažino, jog ieškovės interesus labiau atitiktų ne kompensacijos... 65. 31.... 66. Šalys reiškia reikalavimus priteisti kiekvienai jų visą šalims... 67. 32.... 68. Teismas pripažino, kad nė viena iš šalių nepateikė svarių argumentų,... 69. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 70. 33.... 71. Ieškovė V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 72. 33.1.... 73. Teismas nepagrįstai pripažino, jog šalių santuoka nutrūko tik dėl... 74. 33.2.... 75. Atsakovas niekuomet nepripažino šalių vaiko specialių poreikių bei jo... 76. 33.3.... 77. Ieškovės kaltė buvo įrodyta ne tiesioginiais, o su byla nesusijusiais... 78. 33.4.... 79. Teismas nepagrįstai priteisė nepilnamečio šalių vaiko išlaikymui tik po... 80. 33.5.... 81. Ieškovei, su kuria gyvena vaikas, tenka didesnė naštos dalis, kadangi... 82. 33.6.... 83. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė atsakovui 1 000 Eur dydžio... 84. 33.7.... 85. Teismas netinkamai nustatė sutuoktiniams tenkančias Žemės sklypo ir Namo... 86. 33.8.... 87. Lėšos Namo įrengimui buvo gautos pardavus ieškovės tėvų butą. Byloje... 88. 33.9.... 89. Teismas, neatsižvelgdamas į šalių itin konfliktiškus santykius, dėl... 90. 34.... 91. Atsakovas P. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės... 92. 34.1.... 93. Teismas nepagrįstai nusprendė padalinti šalims Žemės sklypą ir Namą... 94. 34.2.... 95. Teismas, sprendimu padalinęs nekilnojamąjį turtą natūra, bet... 96. 34.3.... 97. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nėra jokių rašytinių... 98. 34.4.... 99. Teismas nepagrįstai nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių... 100. 34.5.... 101. Teismas sprendime pažymėjo, kad lėšų pervedimo metu nebuvo aiškaus... 102. 34.6.... 103. Teismas sprendime padarė išvadą, kad byloje nenustatyta CK 3.123 straipsnio... 104. 35.... 105. Ieškovė V. V. atsiliepimu į atsakovo P. V. apeliacinį skundą nesutinka su... 106. 35.1.... 107. Ieškovė sutinka su atsakovo apeliacinio skundo dalimi, kuria prašoma turto... 108. 35.2.... 109. Atsakovas apeliaciniu skundu remiasi ne teisiniais argumentais, bet su... 110. 36.... 111. Atsakovas P. V. atsiliepimu į ieškovės V. V. apeliacinį skundą nesutinka... 112. 36.1.... 113. Ieškovė, ginčydama teismo priteistą išlaikymo vaikui dydį, nenurodė... 114. 36.2.... 115. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl 1 000 Eur jau sumokėtos kompensacijos... 116. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir... 117. 37.... 118. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo dalies, kuria buvo nutraukta bylos... 119. 38.... 120. Ieškovė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 121. 39.... 122. Pirmos instancijos teismas išvadą apie ieškovės neištikimybę bei atsakovo... 123. 40.... 124. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti... 125. 41.... 126. Pirmos instancijos teismas gautas ieškovės susirašinėjimo nuotraukas... 127. 42.... 128. Taigi ieškovė pripažino, jog savo susirašinėjimą su R. O. ji pati... 129. 43.... 130. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl... 131. 44.... 132. Ieškovė teigė, jog atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškė jo... 133. 45.... 134. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą... 135. 46.... 136. Ieškovė 2016 m. gegužės 13 d. pasakodama apie atsakovą R. O. nurodė, jog... 137. 47.... 138. Pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimai... 139. 48.... 140. Nagrinėjamoje byloje ieškovė, komentuodama raštu užfiksuotą savo... 141. 49.... 142. Apeliaciniame skunde ieškovės nurodyti galimos atsakovo jai santuokoje... 143. 50.... 144. Pirmos instancijos teismas nustatė, jog šalių nepilnamečio vaiko poreikius... 145. 51.... 146. CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato imperatyvią tėvų pareigą materialiai... 147. 52.... 148. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių... 149. 53.... 150. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui... 151. 54.... 152. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas detaliai vertino abiejų... 153. 55.... 154. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas išlaikymo dydį nustatė... 155. 56.... 156. Pirmos instancijos teismas šalių santuokos metu įgytą Žemės sklypą ir... 157. 57.... 158. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į... 159. 58.... 160. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo... 161. 59.... 162. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų... 163. 60.... 164. Nagrinėjamoje byloje pirmos instancijos teismas išvadą, jog turtas gali... 165. 61.... 166. Vertinant šalių santykius ir gebėjimą susitarti dėl turto valdymo,... 167. 62.... 168. Vienas iš pagrindinių argumentų, dėl kurių pirmos instancijos teismas... 169. 63.... 170. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 171. 64.... 172. Šalys apeliaciniais skundais nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada,... 173. 65.... 174. Pirmos instancijos teismas sprendime gana detaliai analizavo visus byloje... 175. 66.... 176. Ieškovė nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia, jog aplinkybė, kad 36... 177. 67.... 178. Ieškovė apeliaciniame skunde pareiškė prašymą išreikalauti iš kredito... 179. 68.... 180. Taip pat ieškovė apeliacinės instancijos teismui prieš teismo posėdį... 181. 69.... 182. Atsakovas apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigia, jog pirmos... 183. 70.... 184. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog teismo atsakovui iš jos priteista 1... 185. 71.... 186. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių duomenų apie... 187. 72.... 188. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas... 189. 73.... 190. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 191. 74.... 192. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi... 193. 75.... 194. Kadangi abiejų bylos šalių apeliaciniai skundai netenkinami, šalių... 195. Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija... 196. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti... 197. Patikslinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo... 198. Priteisti iš ieškovės V. V. į valstybės biudžetą 1 326 Eur žyminio...