Byla 2-1670/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškinį, civilinėje byloje Nr. 2-1549-4795/2011 pagal ieškovo M. B. eškinį atsakovams Nordea Bank Finland Plc (AB) ir bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „BST Baltic“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškinyje keliami klausimai, susiję su vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimu negaliojančiu.

5Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję teismo atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumu.

62011 m. kovo 15 d. ieškovas laiduotojas M. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu BUAB „BST Baltic“ ir bankui Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl BUAB „BST Baltic“ ir banko Nordea Bank Finland Plc (AB) 2007 m. rugsėjo 10 d. sudarytos kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Ieškinio reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę.

72011 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo Fransiscus M. B. ieškinį Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Nurodė, kad ieškinys dėl kreditinio reikalavimo ar jo pagrįstumo (bankrutuojančios įmonės sudarytos kredito sutarties nutraukimo teisėtumo) nėra teismingas Klaipėdos miesto apylinkės teismui ir yra nagrinėtas BUAB „BST Baltic“ bankroto bylą nagrinėjančiame Klaipėdos apygardos teisme.

8Ieškovas M. B. 2011 m. kovo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir prašė pripažinti tarp BUAB „BST Baltic“ ir Nordea Bank Finland Plc (AB) 2007 m. rugsėjo 10 d. pasirašytos Ilgalaikio kredito sutarties Nr. KS 07/09/05 su vėlesniais pakeitimais vienašališką nutraukimą neteisėtu. Taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad tarp BUAB „BST Baltic“ ir Nordea Bank Finland Plc (AB) 2007 m. rugsėjo 10 d. buvo pasirašyta Ilgalaikio kredito sutartis Nr. KS 07/09/05 (toliau – Kredito sutartis). 2009 m. rugpjūčio 19 d. ši sutartis su vėlesniais pakeitimais buvo nutraukta. Ieškovo įsitikinimu, ji nutraukta neteisėtai, nes Nordea Bank Finland Plc (AB), vienašališkai nutraukdamas Kredito sutartį, elgėsi nesąžiningai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.158 str.), iš esmės pažeidė laiduotojo interesus bei sutarties nutraukimo tvarką reglamentuojančias imperatyvias teisės normas.

92011 m. balandžio 18 d. ieškovas M. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą su ieškiniu Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

102011 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas atsisakė priimti ieškovo M. B. ieškinį Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ ir grąžino ieškinį ieškovui. Nustatė, kad BUAB „BST Baltic“ iškelta bankroto byla Klaipėdos apygardos teisme. CPK 33 str. 4 d. numatyta, kad jeigu vienas iš ieškovo reikalavimų teismingas apygardos teismui, ieškinys dėl visų reikalavimų nagrinėjamas apygardos teisme. Todėl byla nėra teisminga Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui, bet teisminga Klaipėdos apygardos teismui.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo M. B. ieškinį BUAB „BST Baltic“ ir Nordea Bank Finland Plc (AB) dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartimi UAB „BST Baltic“ iškelta bankroto byla. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. nustatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įmonė nebegali vykdyti finansinių prievolių. Ieškovas ieškiniu nesiekia sukurti ar pakeisti civilinius teisinius santykius, bet siekia įrodymo, jog Nordea Bank Finland Plc (AB) sutartį nutraukė neteisėtai. Teismas padarė išvadą, kad, „kadangi ieškovo nurodytas sandoris negalioja ir pagal įstatymo reikalavimus, ieškovas nekelia ginčo dėl kokių tai teisinių pasekmių“, toks ginčas nenagrinėtinas teisme (LR CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

13III. Atskirojo skundo argumentai

14Ieškovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Ieškinys nagrinėtinas teisme, nes ieškinį tenkinus atsiras reikšmingos teisinės pasekmės. Kadangi ginčijamas Kredito sutarties nutraukimas, nuo šio ginčo rezultato tiesiogiai priklauso, ar yra atsiradusi kredito sutarties 9.3 punkte numatyta banko teisė reikalauti grąžinti kreditą ir atlikti kitus mokėjimus.
  2. Ši byla turi tiesioginės reikšmės Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai civilinei bylai Nr. 2-2825-585/2011 pagal Nordea Bank Finland Plc (AB) ieškinį atsakovui M. B. kaip laiduotojui pagal tą pačią kredito sutartį.
  3. Skundžiamoje nutartyje teismas neteisingai konstatavo, kad Kredito sutartis, iškėlus bankroto bylą, „negalioja ir pagal įstatymo reikalavimus“, nes ji galioja. Teismas taip pat neleistinai sutapatino sutarties negaliojimo teisines pasekmes su sutarties neteisėto nutraukimo teisinėmis pasekmėmis.
  4. Skundžiama nutartimi teismas apribojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą ieškovo teisę kreiptis į teismą.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

16Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

17Demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme. Taigi negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris užkirstų kelią asmeniui, manančiam, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, kreiptis į teismą. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kaip ir kiekviena subjektinė teisė, asmeniui sukelia teigiamus teisinius padarinius tik tuomet, kai jis ja naudojasi tinkamai. Teisminės gynybos prieinamumas savaime nereiškia, kad kiekvieno kreipimosi į teismą atveju turi būti pradėtas teismo procesas. Ieškinys bus priimtas ir civilinė byla iškelta tik tuo atveju, jei asmuo laikysis ir įstatymo nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos teisės kreiptis į teismą teigiamos prielaidos ar egzistuoja neigiama prielaida, civilinė byla negali būti iškelta, o iškelta byla turi būti nutraukta (CPK 137 str. 2 d. 1, 3, 4 p., 293 str., 1, 2, 3, 6 p.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog ieškovas nesilaikė teisės kreiptis į teismą tinkamo realizavimo sąlygų, galimi dvejopi teisiniai padariniai. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio antrosios dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį taip pat turi atsisakyti priimti.

18Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, reikia turėti mintyje, jog pažeistų ar ginčijamų subjektinių teisių bei įstatymo saugomų interesų gynyba pavesta ne tik teismams, bet ir kitoms institucijoms. Todėl svarbu teisingai nustatyti, ar ginčas yra kilęs dėl teisės, ar jis priskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Tik teisingai išsprendus ginčo priskirtinumo klausimą, gali būti sprendžiama dėl teismingumo.

19Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti, nurodęs, jog ieškovas nesiekia sukurti ar pakeisti civilinių teisinių santykių, o tik siekia įrodyti, jog atsakovas Nordea Bank Finland Plc (AB) kredito sutartį nutraukė neteisėtai. Kolegijos nuomone, tuo atveju, kai ieškovas – pagrindinio skolininko laiduotojas ginčija atsakovo veiksmus, kuriais pastarasis vienašališkai nutraukė tarp pagrindinio skolininko ir jo kreditoriaus šalių sudarytą ilgalaikio kredito sutartį, laikoma, kad ginčas kilo iš civilinių teisinių santykių, konkrečiai, kredito teisinių santykių, sureglamentuotų CK normomis (CK 6.881-6.885 str.). Todėl šis ginčas laikomas ginču dėl teisės ir patenka į teisminio nagrinėjimo civilinio proceso tvarka sritį.

20Šie argumentai sudaro pagrindą nesutikti su žemesnės instancijos teismo išvada, kad ieškinį reikia atsisakyti priimti kaip nenagrinėtiną teisme.

21Ieškovas savo suinteresuotumą bylos baigtimi grindžia tarp jo ir pagrindinio skolininko kreditoriaus sudaryta laidavimo sutartimi, kuria užtikrintas pagrindinio skolininko prievolių įvykdymas pagal kredito sutartį. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovas neteisėtai vienašališkai nutraukė laidavimo sutartį. Kolegija, nepasisakydama dėl pareikšto reikalavimo pagrįstumo, pažymi, jog šiuo atveju ieškovas turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, o jo paduotas ieškinys pagal reikalavimų pobūdį gali būti kvalifikuojamas kaip ieškinys dėl pripažinimo. Ieškinys dėl pripažinimo, kad pagrindinio skolininko kreditorius neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį yra neturtinio pobūdžio. Šis ieškinys glaudžiai susijęs su bankrutuojančia įmone, jos teisių gynyba. Ieškinio patenkinimo atveju būtų konstatuota, jog kreditorius neturėjo teisės nutraukti kredito sutarties su pagrindiniu skolininku. Tokiu atveju atsirastų pagrindas tvirtinti galimai mažesnį kreditoriaus kreditorinį reikalavimą pagrindinio skolininko bankroto byloje, nes pagrindiniam skolininkui neatsirastų sutartinė civilinė atsakomybė, o laikotarpiu nuo kredito sutarties neteisėto nutraukimo iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo jis būtų galėjęs vykdyti sutartines prievoles kreditoriui (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Todėl nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog dėl bankroto bylos pagrindiniam skolininkui iškėlimo laiduotojas netenka teisinio intereso ginčyti kredito sutarties nutraukimo teisėtumą, nes vienašalio sutarties nutraukimo ir bankroto bylos iškėlimo teisiniai padariniai iš esmės skiriasi. Įvertinus tai, kad ieškinį patenkinus, iš pagrindinio skolininko galėtų būti priteista mažesnė kreditorinio reikalavimo suma, galima daryti išvadą, kad ir į laiduotoją galėtų būti nukreiptas mažesnis kreditorinis reikalavimas, jei pagrindinio skolininko lėšų neužtektų, t. y. laiduotojas turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai reiškia, kad laiduotojas, teismine tvarka gindamas savo interesus, tuo pačiu gina ir bankrutuojančios įmonės teises, kiek tai susiję su kreditoriaus kreditorinio reikalavimo tvirtinimu. Ieškinį atmetus, t. y. paaiškėjus, kad teisėtai nutraukta kredito sutartis dėl skolininko kaltės, kreditorius įgytų teisę nukreipti reikalavimus į laiduotoją, kuris galėtų atsikirsti kaip ir skolininkas ir turi teisę įgyvendinti visas kitas teises, kuriomis gali naudotis skolininkas, išskyrus tas, kurios išimtinai susijusios su skolininko asmeniu (CK 6.82 str. 2, 3 d.).

22Tuo pačiu reikia išsiaiškinti, ar ieškinys pagal jame pareikštus reikalavimus teismingas vieno iš atsakovų bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui, ar kitam teismui. Iš bylos medžiagos matyti, jog trys skirtingi teismai atsisakė priimti nagrinėti analogiškus ieškovo reikalavimus (Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi, Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi, b.l. 8, 47-48, 54). Kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju bylos teismingumui nustatyti reikšminga ne tik faktinė aplinkybė, jog pagrindiniam skolininkui Klaipėdos apygardos teisme iškelta ir nagrinėjama bankroto byla, bet ir pareikšto reikalavimo ypatumai.

23Kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas, priimdamas specialų įstatymą bankroto teisiniams santykiams sureglamentuoti, tuo pačiu nustato ir specialią tvarką, pagal kurią turi būti iškeliamos bei nagrinėjamos bankroto bylos. Pagal bendrąją rūšinio teismingumo taisyklę bankroto bylas nagrinėja apygardų teismai (CPK 27 str. 4 p.). ĮBĮ 5 straipsnio trečiojoje dalyje konkretizuota, kad tokias byla nagrinėja vietovės, kurioje yra įmonės buveinė, apygardos teismas (teritorinis teismingumas). Siekis kuo operatyviau ir ekonomiškiau išspręsti ginčus, susijusius su įmonės bankroto teisiniais santykiais, lemia, kad visos su bankroto teisiniais santykiais susijusios bylos turėtų būti nagrinėjamos arba pačioje bankroto byloje, arba teisme, nagrinėjančiame bankroto bylą (tame pačiame apygardos teisme). Tokį reglamentavimą įtvirtina ir ĮBĮ nuostatos (ĮBĮ 11 str. 3 d. 8 p., 14 str. 3 d., 31 str. 1 d., 24 str. 4 d.). Teismų praktikoje plečiamai aiškinamos nuostatos, kurios reglamentuoja su bankroto teisiniais santykiais susijusių bylų priskyrimą nagrinėti įmonės bankroto byloje. Vyrauja apėmimo principas, pagal kurį iš esmės visi su bankroto teisiniais santykiais susiję teisiniai ginčai nagrinėjami bankroto byloje. Pavyzdžiui, teismai pripažįsta, kad bankroto byloje nagrinėjamos bylos dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant bankroto procedūras, neteisėtumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 22 d. sprendimas civ. byloje Nr. 2-1030/2008); taip pat bylos, kuriose atsakovu patrauktai bankrutuojančiai įmonei ir kitiems atsakovams reiškiami turtinio pobūdžio reikalavimai yra glaudžiai susiję ir ieškovas juos grindžia ta pačia medžiaga bei įrodinėja atsakovų solidariąją atsakomybę (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1116/2009, 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1069/2009). Todėl ir pagrindinio skolininko, kuriam iškelta bankroto byla, reikalavimas pripažinti, kad šio skolininko kreditorius neteisėtai vienašališkai nutraukė kredito sutartį, turi būti nagrinėjamas pagrindinio skolininko bankroto byloje, kurioje ir sprendžiamas kreditorinio reikalavimo patvirtinimo klausimas. Analogiška taisyklė taikytina situacijai, kai kredito sutarties nutraukimo teisėtumą ginčija bankrutuojančio pagrindinio skolininko laiduotojas. Pagal šį pareikštą reikalavimą laiduotojas pripažįstamas bankroto byloje trečiuoju asmeniu, pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus. Be to, bankroto byloje laiduotojas įtrauktinas trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2010).

24Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo – atsakovo (bankrutuojančios įmonės) laiduotojo ieškinį bankrutuojančiai įmonei ir jos kreditoriui dėl vienašališko kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu kaip nenagrinėtiną teisme, nors šis ieškinys turi būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka ir yra teismingas Klaipėdos apygardos teismui bei nagrinėtinas atsakovo BUAB „BST Baltic“ bankroto byloje. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas spręsti atsakovo BUAB „BST Baltic“ bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 3 p., 338 str.).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

26Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti.

27Ieškovo M. B. ieškinio atsakovams Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST Baltic“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu priėmimo klausimą perduoti spręsti atsakovo BUAB „BST Baltic“ bankroto bylą nagrinėjančiam Klaipėdos apygardos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškinyje keliami klausimai, susiję su vienašalio sutarties nutraukimo... 5. Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai, susiję teismo atsisakymo... 6. 2011 m. kovo 15 d. ieškovas laiduotojas M. B. kreipėsi į Klaipėdos miesto... 7. 2011 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas atsisakė priimti... 8. Ieškovas M. B. 2011 m. kovo 23 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su... 9. 2011 m. balandžio 18 d. ieškovas M. B. kreipėsi į Vilniaus miesto 3... 10. 2011 m. balandžio 29 d. nutartimi Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. kovo 29 d. nutartimi atsisakė priimti... 13. III. Atskirojo skundo argumentai... 14. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 16. Byloje sprendžiama, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį... 17. Demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus... 18. Vertinant, ar teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinį kaip... 19. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti, nurodęs,... 20. Šie argumentai sudaro pagrindą nesutikti su žemesnės instancijos teismo... 21. Ieškovas savo suinteresuotumą bylos baigtimi grindžia tarp jo ir pagrindinio... 22. Tuo pačiu reikia išsiaiškinti, ar ieškinys pagal jame pareikštus... 23. Kolegija pažymi, jog įstatymų leidėjas, priimdamas specialų įstatymą... 24. Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3... 26. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. kovo 29 d. nutartį panaikinti.... 27. Ieškovo M. B. ieškinio atsakovams Nordea Bank Finland Plc (AB) ir BUAB „BST...