Byla e2-16356-1032/2016
Dėl skolos priteisimo

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Zubrickaitė, rašytinio proceso tvarka už akių išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „BnP Finance“ ieškinį atsakovui Ž. D. dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 14,56 Eur skolą, 97,28 Eur palūkanas, 1,31 Eur netesybų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė pateikė prašymą priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovas per nustatytą terminą nepateiktų atsiliepimo į ieškinį. Atsakovui apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai –viešo paskelbimo būdu, tačiau jis per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 130 straipsnis, 142 straipsnio 4 dalis ir 262 straipsnio 2 dalis). Atlikus formalų įrodymų vertinimą nustatyta, jog 2011-02-23 atsakovas ir pradinis kreditorius UAB „Kubis“ sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. 478, pagal kurią UAB „Kubis“ suteikė atsakovui 28,96 Eur (100,00 Lt) kreditą 30 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą kreditą iki 2011-03-25 ir mokėti 114,99 proc. dydžio metines palūkanas. Sutarties Nr. 478 bendrųjų sąlygų 5.11 punkte numatyta, jog palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos. Sutarties Nr. 478 bendrųjų sąlygų 7.3 punktu šalys susitarė dėl 0,05 proc. netesybų (delspinigių), kurios skaičiuojamos nuo bendrosios uždelstos mokėjimo sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovui tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, 2016-08-22 atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu ieškovė informavo atsakovą, kad su atsakovu sudaryta vartojimo kredito sutartis bus nutraukta šiam per 14 dienų nesumokėjus įsiskolinimo. Atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas 14,56 Eur negrąžinto kredito, 97,28 Eur palūkanų ir 1,31 Eur netesybų. 2016-08-18 ieškovė ir pradinis kreditorius UAB „Kubis“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 20160818/1, pagal kurią reikalavimo teisė į atsakovą perėjo ieškovei. Kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti reikalavimą kitam asmeniui, todėl remiantis šia norma darytina išvada, kad AB „BnP Finance“ yra tinkama ieškovė šioje byloje (Civilinio kodekso 6.101 straipsnio 1 dalis). Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuota rašytiniu pranešimu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog tarp šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties pagrindu atsirado prievoliniai vartojimo kredito teisiniai santykiai. Reikalavimus pagal 2011-02-23 kredito sutartį perėmusi ieškovė įgijo visas pradinio kreditoriaus teisės ir pareigas. Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (Civilinio kodekso 6.189 straipsnio 1 dalis). Pradinis kreditorius suteikė atsakovui kreditą, tačiau atsakovas nustatytais terminais kredito negrąžino ir palūkanų nemokėjo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.38 straipsnis). Vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl laikytina, kad atsakovas pažeidė prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.59 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256 straipsnio 2 dalis). Atsakovas liko skolingas ieškovei 14,56 Eur negrąžinto kredito. Ieškovė taip pat paskaičiavo 1,31 Eur netesybas (delspinigius) pagal 2011-02-23 kredito sutarties Nr. 478 bendrųjų sąlygų 7.3 punktą. Duomenų, kad atsakovas būtų įvykdęs prievolę ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos priskaičiavimo, nėra. Ieškovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė ir pagrįstai apskaičiavo susidariusių įsiskolinimų dydį, todėl ieškovės reikalavimai dėl 14,56 Eur skolos ir 1,31 Eur delspinigių yra pagrįsti ir tenkintini (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.256, 6.258 straipsniai). Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 97,28 Eur palūkanas taikant vartojimo kredito kainos metinę normą – 114,99 proc. Šios palūkanos buvo paskaičiuotos vadovaujantis 2011-02-23 kredito sutarties Nr. 478 bendrųjų sąlygų 5.11 punktu, pagal kurį šalys susitarė, jog palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos kredito sumos kaip atlyginimas už naudojimąsi suteikta pinigų suma iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. nuo kredito suteikimo dienos iki pat kreipimosi į teismą dienos. Šioje dalyje ieškinys tenkintinas iš dalies. Ieškovę ir atsakovą sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytų vartojimo kredito sutarčių. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Tiek Europos Sąjungos, tiek ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). Civilinio kodekso 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Ieškovė prašo priteisti 97,28 Eur palūkanas, paskaičiuotas ne tik už naudojimąsi pinigais iki kredito grąžinimo termino pabaigos, bet ir po sutarties įvykdymo praleidimo, paskolos gavėjui praleidus kredito ir palūkanų mokėjimo terminą, paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2011-02-23 iki kreipimosi į teismą dienos (2016-10-17), t. y. už daugiau nei 5 metus, taikant fiksuotą metinę palūkanų normą – 114,99 proc. Įvertinus ieškovės paskaičiavimus, taikytą palūkanų normą, palūkanų skaičiavimo laikotarpį bei palūkanų sumą – 97,28 Eur, kuri beveik 3 kartus viršija pačią kredito sumą, laikytina, kad palūkanų suma yra neprotingai didelė. Esant paskaičiuotai tokiai didelei palūkanų sumai lyginant su pačios paskolos suma, palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant, - taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis Civilinio proceso kodekso 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi teismas turi teisę mažinti pagal sutartį nustatytas palūkanas, todėl palūkanų dydis mažintinas 3 kartus - iki 32,43 Eur. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminis mokestis ir 121,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79, 80, 88, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

Nutarė

3ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš atsakovo Ž. D. 14,56 Eur negrąžintą kreditą, 32,43 Eur palūkanas, 1,31 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 48,30 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2016-10-18, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15,00 Eur žyminį mokestį ir 121,00 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti ieškovei AB „BnP Finance“. Kitoje dalyje ieškinį atmesti. Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai