Byla e2-2268-328/2018
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė I. M

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė Žukauskienė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, dalyvaujant ieškovei O. P., jos atstovei advokatei G. M., atsakovui S. P., jo atstovui advokatui A. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui S. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, notarė I. M..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jos ir atsakovo 2017 m. vasario 24 d. sudarytą ir Klaipėdos miesto 4-ajame notaro biure notarės I. M. patvirtintą dovanojimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją: butą, adresu ( - ), grąžinti ieškovės nuosavybėn.

5Ieškinyje nurodė, jog atsakovas yra jos vienintelis sūnus. Padovanoti butą sūnui sutiko, nes manė, kad sūnus padės jai tvarkyti butą, esant reikalui nuvež pas gydytoją, į kapines, kur palaidotas jos sutuoktinis, apie tai su sūnumi kalbėjo prieš sutarties sudarymą. Nurodė, jog nuvykus į notaro biurą, notarė sutarties jai neperskaitė (ji pati negali perskaityti, kadangi nemato), nieko nepaaiškino, paklausė, ar sutinka padovanoti sūnui butą ir pasakė, kad bute galės gyventi iki gyvos galvos ir liepė pasirašyti. Nurodė, jog po to, kai padovanojo sūnui butą, iš sūnaus negauna jokios pagalbos, atvirkščiai, sūnus reikalauja mokėti buto komunalines išlaidas, kadangi ji ten gyvena. Kai pareiškė sūnui, jog sutartį nutrauks, nes jis nevykdo sutarties sąlygų, atsakovas nurodė, jog jokių sąlygų nėra, jis jai nieko neskolingas. Nurodė, jog savivaldybėje teisininkas, pažiūrėjęs sutartį, pasakė, jog ji yra apgauta, kadangi jokių sąlygų, kad sūnus turi teikti jai bet kokią pagalbą sutartyje nėra. Pažymėjo, jog sudarant sutartį ir dovanojant butą sūnui siekė už tai gauti atlygį – gauti iš sūnaus pagalbą. Tai, kad jos pasirašyta sutartis yra neatlygintina dovana, notarė jai nepaaiškino. Nurodė, jog turi sveikatos sutrikimų, esant tokiai sveikatos būklei, ji nesuvokė dovanojimo sutarties sudarymo pasekmių, nesuprato, kad tai neatlygintina dovana, buvo įsitikinusi, jog padovanojus butą, gali tikėtis pagalbos. Pasirašant dovanojimo sutartį suklydo dėl esminių sutarties sąlygų.

6Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7Atsiliepime nurodė, jog ieškovė teismui nurodė visiškai nepagrįstas, melagingas aplinkybes apie jį. Nurodė, jog su ieškove buvo susitarimas, jog ji atsakovui padovanos butą, kadangi ji yra senyvo amžiaus, bei ši gaunamų pajamų negali išlaikyti buto. Atsakovas sutiko priimti dovaną ir nuo šios dovanos gavimo butu rūpinasi, prižiūri moka komunalinius patarnavimus. Be to, atsakovas iki šios dovanos gavimo ieškovei padėjo, ja rūpinosi, bei duodavo pinigų buto išlaikymui. Nurodė, jog prieš pasirašant sutartį, notarė ieškovei paaiškino dovanojimo sutarties pasekmes, bei garsiai perskaitė šio sandorio sąlygas bei pabendravusi su ieškove ir įsitikinusi, kad ji supranta šio sandorio pasekmes, šį sandorį patvirtino. Nurodė, jog pasirašydama sandorį ieškovė aiškiai suvokė, kokį sandorį sudaro ir dėl to neklydo. Jos nurodomos aplinkybės, kaip sandoris įforminamas pas notarę neįrodo suklydimo ar apgaulės.

8Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, jog sutartį su sūnumi sudarė, nes gyvena viena, neturi, kas ją prižiūrėtų. Sūnui butą dovanoti nusprendė, nes tikėjosi, kad jis nuveš ją į kapines, jai padės. Nurodė, jog pati skambino sūnui ir pasiūlė jam dovanoti butą. Papildomai paaiškino, jog su notare dėl sandorio tarėsi sūnus, notarė jai sutarties neskaitė, kito sandorio sudaryti nesiūlė. Pažymėjo, jog sūnus ja nesirūpino. Prašo ieškinį tenkinti.

9Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, jog ieškovė nesuprato sudaromo sandorio esmės. Paaiškino, jog ieškovė norėjo sudaryti sutartį su tikslu, kad sūnus suteiktų jai pagalbą, ieškovė neprašo remti ją materialiai. Pagal savo psichinę būseną, jai nėra skirtumo, ji nesupranta, ką reiškia dovanojimo sutartis. Ieškovė norėjo sudaryti rentos sutartį, tačiau niekas jai nepaaiškino, jog tai skirtingi sandoriai. Papildomai paaiškino, jog ieškovė prastai mato, blogai girdi, jai reikia daug aiškinti. Ieškovė neskaito, jai reikia skaityti sutartį garsiai, kad ji suvoktų. Ieškovės sveikatos būklė patvirtina, jog jai sunku suvokti sandorį. Mano, jog nėra pagrindo netikėti ieškove, kad ji, sudarant sutartį, suklydo dėl šios sutarties esminių sąlygų. Ji galvojo, kad sudarė rentos sutartį, sūnui padovanojo butą, o sūnus už tai įsipareigojo ja rūpintis. Mano, jog šuo atveju yra pagrindas pripažinti dovanojimo sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Prašo ieškinį tenkinti.

10Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog niekada nesiekė buto. Nurodė, jog tėvai butą testamentu buvo palikę pašaliniam asmeniui. To pasėkoje ieškovė yra perrašiusi 6 testamentus. Paaiškino, jog prašė neperrašyti jam to buto, nes neteks socialinių nuolaidų, bet ji bijodama, kad neįsigaliotų testamentai, įtikino jį sudaryti dovanojimo sutartį. Papildomai paaiškino, jog po tėvo mirties, jo sutuoktinė nuolat rūpinosi ieškove, nes jis dirbo. Nurodė, jog ieškovę prižiūrėjo iki pat 2017 m. gruodžio mėn., vėliau susipyko. Paaiškino, jog ieškovė reikalauja didelio dėmesio, užuojautos. Pažymėjo, jog į kapines ieškovę veždavo, bet tada kai turėjo laiko, o ne tada, kai ieškovė nurodė. Paaiškino, jog šiuo metu dovanotą butą išlaiko, moka mokesčius, bute gyvena ieškovė. Prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog notarė ieškovę pažįsta neblogai, tvirtino ir ieškovės testamentus, žino ieškovę. Notarei nekilo abejonių, kad ieškovė nesupranta sandorio esmės, todėl sandorį patvirtino. Be to, sandorio iniciatorė buvo pati ieškovė. Nurodė, jog notarė ieškovei garsiai paaiškino sutartį. Jei notarei būtų kilusios abejonės dėl ieškovės galimybių suprasti sandorį, jo esmę, sutartis nebūtų patvirtinta. Prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12Teismas konstatuoja:

13bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. vasario 24 d. tarp ieškovės O. P. ir atsakovo S. P. buvo sudaryta dovanojimo sutartis (toliau – Sutartis), patvirtinta Klaipėdos m. 4-ojo notaro biuro notarės I. M., kuria ieškovė (dovanotoja) padovanojo atsakovui (savo sūnui) butą, esantį adresu ( - ) (b. l. 3-8). Sutarties 6.1 -6.4 punktuose ieškovei nustatytas uzufruktas ieškovės gyvenimo trukmei – teisė gyventi ir naudotis butu. Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, jog butas, esantis adresu ( - ), nuosavybės teise Sutarties pagrindu įregistruotas atsakovui, registre išviešintas juridinis faktas apie sudarytą uzufruktą (b. l. 10-11). Byloje pateikti ieškovę charakterizuojantys duomenys, iš kurių matyti, jog O. P. neterminuotai yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 12), ieškovė turi sveikatos sutrikimų (b. l. 13-28). Atsakovas pateikė teismui duomenis, jog apmoka dovanoto buto komunalines (vanduo, bendrojo naudojimo objektų administravimo, šilumos energija, elektros energija ir kt.) išlaidas (b. l. 39-51).

14Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (Civilinio kodekso 6.465 straipsnio 1 dalis). Šiuo metu galiojančios redakcijos Civilinio kodekso 6.470 straipsnio 1 dalis numato, jog dovanotojas negali būti neveiksnus šioje srityje asmuo.

15Sutarties laisvės principas leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius, kurie neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei. Negaliojantys sandoriai gali būti niekiniai ir nuginčijami. Civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Tai yra jų vidinės valios išorinė išraiška. Sandoris yra šios asmens valios ir jos išorinės išraiškos būdo vienovė. Dėl to tam, kad galiotų tam tikras sandoris, jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, turi atitikti jų vidinę valią. Sandorių negaliojimo institutas turi dvejopą paskirtį. Visų pirma yra siekiama užtikrinti civiliniuose santykiuose teisėtumą, tačiau taip pat siekiama užtikrinti ir civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą, todėl kiekvienu atveju teismas turi analizuoti ne tik ginčijamo sandorio turinį, bet ir jo sudarymo aplinkybes, galėjusias lemti jį sudariusio asmens vidinės valios ir jos išorinės išraiškos skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-611/2015).

16Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo pripažinti sandorį negaliojančiu Civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu, t. y. dėl suklydimo.

17Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl apgaulės sudarytas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusio asmens ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-378/2015). Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos, dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014). Šioje civilinėje byloje sprendžiant klausimą dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nustatytina ar dovanotoja, sudarydama ginčo sandorį, išreiškė tikrąją savo valią, ar ieškovė, sudarydama ginčo sandorį, iš esmės suklydo.

18Ieškovė ieškinyje nurodė, jog suklydo dėl sandorio esmės. Teismo posėdyje ieškovės atstovė paaiškino, jog ieškovė siekė sudaryti rentos sutartį, nesuprato, jog neatlygintai perleidžia nekilnojamąjį turtą. Pati ieškovė teismo posėdyje patvirtino, jog būtent ji inicijavo dovanojimo sandorio sudarymą, nurodė, jog norėjo butą padovanoti sūnui, tačiau teigė, jog notarė jai Sutarties sąlygų neskaitė, ieškinyje nurodė, jog butą sūnui sutiko padovanoti su sąlyga, kad sūnus padėtų jai tvarkyti butą, esant reikalui vežtų pas gydytoją, ir į kapines, kur palaidotas jos sutuoktinis. Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, jog ginčijamą sandorį sudaryti siekė ieškovė, nurodė jog ieškovei buvo paaiškintos sutarties sąlygos, ji suprato sudaromo sandorio esmę. Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, jog šiuo metu ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški. Be to, ieškovės atstovė teismo posėdyje paaiškino, jog ieškovė nesiekia materialinės paramos. Civilinio kodekso 6.439 straipsnis reglamentuojantis rentos sampratą, numato, jog pagal rentos sutartį viena šalis – rentos mokėtojas (skolininkas) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už kapitalo perdavimą jam nuosavybės teise periodiškai mokėti kitai šaliai – rentos gavėjui sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją. Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį rentos gavėjas – fizinis asmuo perduoda jam priklausantį gyvenamąjį namą, butą, žemės sklypą ar kitokį nekilnojamąjį daiktą rentos mokėtojui nuosavybės teise, o rentos mokėtojas įsipareigoja išlaikyti rentos gavėją ir (arba) šio nurodytą asmenį (asmenis) iki gyvos galvos (Civilinio kodekso 6.460 straipsnio 1 dalis). Į rentos mokėtojo pareigą išlaikyti iki gyvos galvos įeina rentos gavėjo aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais bei kitokia apranga, maitinimas, o jeigu rentos gavėjo sveikatos būklė reikalauja, – ir jo priežiūra (Civilinio kodekso 6.461 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimus, pripažintina, jog ieškovė neįrodė aplinkybės, jog siekė sudaryti būtent rentos, o ne ginčijamą dovanojimo sandorį. Ieškovė išlaikymo mainais į perduotą turtą nenori, materialinės paramos jai nereikia. Ieškovė teismo posėdyje paaiškino, jog sūnus ja nesirūpina, nenuveža į kapines, o sudarydama ginčo sandorį tikėjosi, jog ja rūpinsis, užtikrins jos palaidojimą, tačiau jos lūkesčiai nepasiteisino. Atkreiptinas dėmesys, kad Civilinio kodekso 3.205 straipsnio 1 dalis numato, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis.

19Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal Civilinio proceso kodekso 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Pastebėtina, jog teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, pagal kurį išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką ir pagal įtvirtintą teisinį reguliavimą bei susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Pagal formuojamą kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai (atsikirtimai) atmetami.

20Vertinant ar apskritai buvo suklysta dėl sandorio, būtina atsižvelgti į šalies, pareiškusios reikalavimą, asmenines savybes (išsilavinimą, amžių ir kt.). Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovė yra garbaus amžiaus, pati inicijavo dovanojimo sandorio sudarymą, sudarė su atsakovu dovanojimo sutartį, kuria perleido jam nekilnojamąjį turtą, ieškovei nustatytas uzufruktas (teisė gyventi ir naudotis turtu), šalys Sutartį pasirašė joje patvirtindamos, jog sutarties tekstas perskaitytas, suprastas dėl turinio ir pasekmių, atitinka šalių valią bei tikruosius ketinimus. Byloje pateikti duomenys apie ieškovės sveikatos būklę, nesudaro pagrindo išvadai, jog šie sutrikimai (fizinio pobūdžio) galėjo turėti įtakos ieškovės suvokimui. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, jog ieškovė buvo sudariusi šešis testamentus, taigi pas notarą lankėsi ne pirmą kartą, kas sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovė turi minimalią patirtį šioje srityje. Ieškovės ieškinyje nurodytos sandorio sudarymo aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog ieškovė suklydo dėl sandorio esmės, juolab įvertinus aplinkybę, jog būtent ieškovė inicijavo dovanojimo sandorio sudarymą. Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių ji sudarė ginčo sandorį, įvertinus byloje pateiktų įrodymų visumą, pripažintinos sandorio sudarymo motyvais. Sandorio motyvas yra priežastis ar veiksnys, kurio skatinamas asmuo sudaro susitarimą. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog sandorio sudarymo motyvas nėra esminė sandorio sudarymo sąlyga. Motyvai, dėl kurių sudaromas sandoris (t. y. įvairūs šalies tikslai, planai, siekiai, viltys, įsivaizdavimai ir pan.), susiję su sandorio padariniais, yra labai individualūs ir subjektyvūs. Jie dažniausiai kitai sandorio šaliai nėra žinomi arba paprasčiausiai neturi reikšmės. Todėl suklydimas dėl sandorio motyvų negali būti pripažintas esminiu suklydimu, išskyrus atvejus, kai sandorio sudarymo motyvai buvo inkorporuoti į sandorį kaip esminės jo sąlygos arba motyvai nurodomi kaip sąlyginio sandorio elementas ir apie juos žinojo abi šalys.

21Byloje nustatytos aplinkybės – ginčo sandoris sudarytas ieškovės iniciatyva, sandorio šalis sieja artimi giminystės ryšiai (motina ir sūnus), ginčo sandoriu ieškovei užtikrinta teisė naudotis ir gyventi dovanotame bute, t. y. užtikrinta jos teisė į būstą, ieškovės asmeninės savybės (duomenų apie sveikatos sutrikimus, galinčius turėti įtakos asmens suvokimui, nebuvimas), šalių paaiškinimai dėl sandorio sudarymo priežasčių, nesudaro pagrindo išvadai, jog panašioje situacijoje normaliai atidus ir protingas asmuo tokio sandorio nebūtų sudaręs, ieškovė neteisingai suvokė sandorio esmę, ar netiksliai išreiškė savo valią sudaryti sandorį. Priešingai byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog ieškovė siekė, norėjo ir sudarė dovanojimo sandorį, ieškovės vidinė valia atitiko išorinę valios išraišką sandorio sudarymo metu.

22Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant teisinių pagrindų sandorį pripažinti negaliojančiu bei ieškovei neįrodžius ieškinio dalyko, ieškinys atmestinas (Civilinio proceso kodekso 183 straipsnis, 185 straipsnis). Kadangi ieškinys atmestinas, nesprendžiamas klausimas dėl restitucijos.

23Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

24Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos skirstomos šalims proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalis).

25Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 3 dalis).

26Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų taryba 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į kurias turi atsižvelgti teismai, priteisdami šalims jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Remiantis Rekomendacijų (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; 5) ginčo sumos dydį; 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) šalių elgesį proceso metu; 9) advokato darbo laiko sąnaudas; 10) kitas svarbias aplinkybes.

27Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog kad išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, gali būti pripažintos teismo išlaidomis, jeigu jos yra realios, būtinos ir pagrįstos (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnis). Išlaidos suprantamos kaip išleistos lėšos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008 ir kt.). Bylinėjimosi išlaidų realumas reiškia, kad tai yra tikrai patirti nuostoliai sumokėjus pinigus dėl bylos sprendimo teisme, todėl sprendžiant dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti realumo turi būti aišku, kada šalis, prašanti priteisti atstovavimo išlaidas, atsiskaitė su advokatu ar advokatų kontora (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-969/2017).

28Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal Civilinio proceso kodekso 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o dėl kitos dalies išlaidų nepriteisia. Taigi kaip išlaidavimo nuostoliai jie liktų neatlyginti juos padariusiai šaliai. Išvadą dėl advokato apmokėjimo išlaidų dalies pagrįstumo teismas turi motyvuoti (Civilinio proceso kodekso 291 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas ir kt.). Spręsdamas dėl jų dydžio teismas turi vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

29Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje pateikė teismui duomenis, jog už advokato teisines paslaugas šioje byloje sumokėjo 1000 Eur. Iš byloje pateiktos 2018 m. kovo 3 d. pažymos dėl atstovavimo išlaidų pagrindimo matyti, jog šią sumą sudaro išlaidos atsiliepimo surašymui (7 val.) – 800 Eur, konsultacijos (2 val.) – 100 Eur, atstovavimas teismo posėdžiuose (3 val.) – 100 Eur.

30Bylos duomenimis nustatyta, jog civilinė byla pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovui S. P. buvo išnagrinėta žodinio proceso tvarka per vieną teismo posėdį. Žodinis bylos nagrinėjimas teismo posėdyje, įskaitant byloje darytas pertraukas, vyko 1 val. 29 min., ką patvirtinta byloje esanti informacinė pažyma. Byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl esminio suklydimo, nagrinėta civilinė byla nėra sudėtinga, joje nėra keliami sunkūs teisiniai klausimai, reikalaujantys ypatingų ar specialių teisinių žinių, teismų praktika tokio pobūdžio bylose sprendžiamais klausimais yra susiklosčiusi, todėl byloje nėra keliami nauji teisės aiškinimo ar taikymo klausimai, byloje dalyvavo advokatas, kurio kontoros buveinė yra tame pačiame mieste, kaip ir teismo rūmai. Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas sprendžia esant pagrindą mažinti atsakovui priteistinas bylinėjimosi išlaidas (Civilinio proceso kodekso 2 straipsnis, 98 straipsnis, 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).

31Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų procesinį elgesį, išnagrinėtos civilinės bylos sudėtingumą, teismas sprendžia, jog pagrįstos ir būtinos šioje byloje atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 300 Eur, todėl šios išlaidos, ieškinio netenkinus, atsakovui priteistinos iš ieškovės (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

32Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 269, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

33atmesti ieškovės O. P. ieškinį.

34Priteisti iš ieškovės O. P. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas atsakovui S. P..

35Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Dalė... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama pripažinti jos ir... 5. Ieškinyje nurodė, jog atsakovas yra jos vienintelis sūnus. Padovanoti butą... 6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko,... 7. Atsiliepime nurodė, jog ieškovė teismui nurodė visiškai nepagrįstas,... 8. Teismo posėdyje ieškovė ieškinį palaikė. Paaiškino, jog sutartį su... 9. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, jog ieškovė... 10. Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog niekada... 11. Teismo posėdyje atsakovo atstovas su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, jog... 12. Teismas konstatuoja:... 13. bylos duomenimis nustatyta, jog 2017 m. vasario 24 d. tarp ieškovės O. P. ir... 14. Pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda... 15. Sutarties laisvės principas leidžia asmenims sudaryti bet kokius sandorius,... 16. Nagrinėjamu atveju, ieškovė prašo pripažinti sandorį negaliojančiu... 17. Civilinio kodekso 1.90 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl apgaulės sudarytas... 18. Ieškovė ieškinyje nurodė, jog suklydo dėl sandorio esmės. Teismo... 19. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (Civilinio proceso kodekso... 20. Vertinant ar apskritai buvo suklysta dėl sandorio, būtina atsižvelgti į... 21. Byloje nustatytos aplinkybės – ginčo sandoris sudarytas ieškovės... 22. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant teisinių pagrindų sandorį pripažinti... 23. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ... 24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 25. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios... 26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.... 27. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog kad išlaidos, susijusios su bylos... 28. Spręsdamas dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal... 29. Nagrinėjamu atveju atsakovas byloje pateikė teismui duomenis, jog už... 30. Bylos duomenimis nustatyta, jog civilinė byla pagal ieškovės O. P. ieškinį... 31. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje... 32. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu,... 33. atmesti ieškovės O. P. ieškinį.... 34. Priteisti iš ieškovės O. P. 300 Eur (trijų šimtų eurų) bylinėjimosi... 35. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliaciniu...