Byla 2-246-944/2016

1Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,

2sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,

3dalyvaujant ieškovo R. C. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui, atsakovei J. C., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. C. ieškinį atsakovei J. C., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, D. C., G. C., R. G. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo, atsakovės J. C. priešieškinį atsakovams R. C., J. N., tretiesiems asmenims AB SEB bankui, D. C., G. C., R. G., notarei Z. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo apsimestine, turto ir prievolių padalijimo, ir trečiojo asmens D. C. savarankišką reikalavimą ieškovui R. C. ir atsakovei J. C., trečiojo asmens G. C. savarankišką reikalavimą ieškovui R. C. ir atsakovei J. C., trečiojo asmens R. G. savarankišką reikalavimą ieškovui R. C. ir atsakovei J. C., išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

5ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: nutraukti santuoką dėl sutuoktinės kaltės; nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 101 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; padalyti santuokos metu įgytą turtą; prievoles AB SEB bankui, D. C., G. C. ir R. G. pripažinti solidariomis suktinių prievolėmis. Bylos nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant priežasčių, sudarė taikos sutartį, kuria pasidalijo nekilnojamąjį turtą bei prievolę SEB bankui, taip pat sutarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Liko neišspręsti reikalavimai dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui, transporto priemonių padalijimo. Ieškovas atsiliepimais ir teismo posėdžio metu sutiko su trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais, kuriais nurodė, kad iš trečiųjų asmenų gauti pinigai buvo panaudoti šeimos poreikiams, todėl šie asmenys pagrįstai reikalauja grąžinti gautas sumas.

6Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės, nepilnametės dukters gyvenamąją vietą nustatyti su ja, priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 237 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, priteisti išlaikymo įsiskolinimą 4480 Eur įsiskolinimą, padalyti santuokos metu įgytą turtą bei prievoles, pripažinti sandorio dalį negaliojančia ir taikyti dovanojimo sandorio teisines pasekmes. Bylos nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nenurodant priežasčių, sudarė taikos sutartį, kuria pasidalijo nekilnojamąjį turtą bei prievolę SEB bankui, taip pat sutarė dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Liko neišspręsti reikalavimai dėl transporto priemonių padalijimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiu vaikui. Atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovas be jos sutikimo savo motinai nepagrįstai per maža suma perleido transporto priemonę TOYOTA AURIS, todėl prašo pripažinti, kad šios transporto priemonės vertė 5520 Eur, ir šią sumą įtraukti į dalytina turtą. Teismo posėdžio metu reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsisakė. Nurodė, kad šio sandorio sudarymo aplinkybes turėtų būti vertinamos, kaip faktiniai duomenys, kad ir atsakovės tėvas rėmė šeimą.

7Trečiasis asmuo D. C. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytą turtą bendra sutuoktinių prievole ir ją padalyti; priteisti iš ieškovo R. C. ir atsakovės J. C. po 18970,11 Eur iš kiekvieno. Nurodė, kad ieškovas pagal įgaliojimą pardavė trečiajam asmeniui (motinai) ir jos sutuoktiniui (tėvui) nuosavybės teise priklausantį butą. Paaiškino, kad pinigų nei jai, nei sutuoktiniui negrąžino. Trečiojo asmens sutuoktinis mirė, turtas pagal testamentą priklauso trečiajam asmeniui. Savarankiškame reikalavime nurodo, kad savo teise gins pagal nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teises normas. Teismo posėdžio metu nurodė, kad pinigus sutuoktiniams skolino. Paaiškino, kad pas sūnų esančius pinigus vertina, kaip skolą, kurią jie privalo grąžinti. Teigia, kad iš gautų pinigų šalys pirko butą, panaudojo šeimos poreikiams tenkinti, todėl ši prievolė laikytina bendra sutuoktinių prievole.

8Trečiasis asmuo G. C. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytą turtą bendra sutuoktinių prievole ir ją padalyti; priteisti iš ieškovo R. C. ir J. C. po 2461,77 Eur iš kiekvieno. Nurodė, kad į broliui priklausančią banko sąskaitą pervedė pinigus, t. y. paskolino savo broliui ieškovui 4923,54 Eur, kad jis padengtų dalį bendros šeimos paskolos, kurią sutuoktiniai buvo paėmę iš banko. Paaiškino, kad brolis su žmona norėjo padengti dalį paskolos, tačiau neturėjo lėšų. Ieškovas paprašė, kad trečiasis asmuo pervestų lėšas į ieškovo sąskaitą. Pažymi, kad žodžiu teiravosi, kada skolą gražins. Savo reikalavimą nurodė, kad grindžia pagal nepagrįsto praturtėjimo reglamentuojamus santykius, tačiau posėdžio metu nurodė, kad pinigus skolino ir nori skolą susigrąžinti.

9Trečiasis asmuo R. G. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be pagrindo įgytą turtą bendra sutuoktinių prievole ir ją padalyti; priteisti iš ieškovo R. C. ir J. C. po 1158,48 Eur iš kiekvieno. Nurodė, kad į savo sūnėnui ieškovui į banko sąskaitą pervedė pinigus, kurie turėjo būti skirti paskolos bankui grąžinimui. Teigė, kad šie pinigai panaudoti šeimos poreikiams, todėl šią sumą turi grąžint abu sutuoktiniai. Savo reikalavimą nurodė, kad grindžia pagal nepagrįsto praturtėjimo reglamentuojamus santykius, tačiau posėdžio metu nurodė, kad pinigus skolino ir nori skolą susigrąžinti.

10Atsakovė atsiliepimais su trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad jokių paskolos sutarčių nebuvo sudarė, todėl ji neturi pagrindo grąžinti šių sumų.

11Atsakovas J. N. su priešieškinio reikalavimu dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu sutiko. Nurodė, kad abiem savo dukrom norėjo padovanoji po ½ buto. Dėl šios priežasties šalys sumokėjo tik pusę buto vertės atsakovės seseriai.

12Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, tvirtintina taikos sutartis, priimtinas reikalavimo atsisakymas, bylos dalis nutrauktina.

13Iš bylos duomenų nustatyta, kad ( - ) ieškovas R. C. ir atsakovė J. C. sudarė santuoką Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. ( - )) (t. 1, b. l. 15). Santuokos metu susilaukė dviejų vaikų: M. C., gimusio ( - ), ir I. C., gimusios ( - ), kuri yra nepilnametė (t. 1, b. l. 29-30). Šalių vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas, esantis ( - ), butas, esantis ( - ) (t. 1, b. l. 17–19). Atsakovas vardu registruota žemės sklypo dalis, esanti ( - ), bei žemės sklypo dalis, esanti ( - ) (t. 1, b. l. 22–23). Ieškovo vardu registruotos transporto priemonės: ( - ), valstybinis Nr. ( - ), FORD GALAXY, valstybinis Nr. ( - ) (t. 1, b. l. 25). Atsakovės vadu registruotų transporto priemonių nėra (t. 1, b. l. 26). Šalys 2006-04-19 yra sudarę kredito sutartį (t. 1, b. l. 60–63).

14Dėl santuokos nutraukimo.

15Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės. Sutuoktinio pareigos nustatytos LR CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 str. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos.

16Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu šalys taikytis termino neprašė, nurodė, kad realiai jau ilgą laiką kartu nebegyvena ir atkurti šeiminių santykių nėra galimybės. Teisminio proceso metu pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės, teismo prašė nenurodyti konkrečių priežasčių. Pagal LR CK 3.63 str. abiejų sutuoktinių prašymu teismas, nutraukdamas santuoką, sprendime nenurodo konkrečių faktų, patvirtinančių vieno ar abiejų sutuoktinių kaltę dėl santuokos nutraukimo, o tik konstatuoja, kad santuoka iširo dėl vieno ar abiejų sutuoktinių kaltės. Esant tokiai situacijai teismas konstatuoja, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

17Tvirtintina taikos sutartis, bylos dalis nutrauktina.

18Šalis teisminio proceso metu pavyko susitarti dėl nekilnojamojo turto padalijimo, jo vertės ir dėl prievolės pobūdžio bankui pakeitimo. Pagal sudarytos taikos sutarties sąlygas matyti, kad ieškovui atitenka butas, esantis ( - ), atsakovei – butas, esantis ( - ). ieškovas taip pat perima asmeniškai vykdyti prievolę AB SEB bankui. Trečiasis asmuo AB SEB bankas sutinka su tokiomis taikos sutarties sąlygomis, t. y. dėl turto padalijimo tarp šalių ir prievolės modifikavimo (t. 4, b. l. 59–60).

19Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą ar jos dalį taikos sutartimi (LR CPK 140 str. 3 d.). Iš šalių pasirašytos pateiktos taikos sutarties nustatyta, kad ji neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms bei viešajam interesui, taikiai sutarta dėl dalies ginčo esmės, teisinės pasekmės, numatytos LR CPK 294 str. 2 d., šalims žinomos, todėl taikos sutartis tvirtintina ir civilinės bylos nutrauktina.

20Reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo atsiėmimas priimtinas, reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

21Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytos tarp J. N. ir J. C. ir R. C., dėl ½ buto su rūsiu, esančio ( - ), apsimestine, pripažįstant, kad ½ dalis buvo padovanota J. C.. Teisminio proceso metu šalims sudarius taikos sutartį, šias aplinkybes atsakovė prašė vertinti, kaip faktinius duomenis, kad atsakovės tėvas taip pat prisidėjo prie šeimos paramos. Pateikė atsakovė pareiškimą dėl reikalavimų sumažinimo, kuriame reikalavimą dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu atsiėmė. Ieškovas neprieštaravo (t. 4, b. l. 85–86)

22LR CPK 139 str. 1 d. suteikia teisę asmeniui atsiimti reikalavimą, nors ieškinio kopija buvo išsiųsta kitai šaliai, jeigu yra kitos šalies sutikimas. Šiuo atveju atsakovė pareiškė, kad atsiima priešieškinio reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškovas tam neprieštarauja, priešieškinio reikalavimo atsiėmimas priimtinas ir šis reikalavimas paliktinas nenagrinėtas (LR CPK 139 str. 2 d., 296 str. 1 d. 10 p.).

23Dėl transporto priemonių ir kompensacijos priteisimo.

24Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu registruotos transporto priemonės: ( - ), valstybinis Nr. ( - ), FORD GALAXY, valstybinis Nr. ( - ). Šių transporto priemonių vertę tokią pačią nurodo tiek ieškovas, tiek atsakovė. Darytina išvada, kad dėl šių transporto priemonių vertės šalys sutaria, todėl laikytina, kad dalytinos transporto priemonės ( - ), valstybinis Nr. ( - ), vertė 434,43 Eur (1500 Lt), o FORD GALAXY, valstybinis Nr. ( - ), vertė 1013,67 Eur (3500 Lt). Kadangi šios transporto priemonės registruotos ieškovo vardu, jis realiai gali jomis disponuoti, atsakovė nepageidauja šių transporto priemonių priteisimo natūra, todėl šios transporto priemonės priteistinos ieškovui atitinkamai atsakovei išmokant kompensaciją.

25Atsakovė priešieškiniu nurodė, kad santuokos metu buvo įgyta dar viena transporto priemonė TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. ( - ). Iš bylos duomenų nustatyta, 2013-02-12 buvo sudaryta transporto priemonės TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo sutartis, kuria J. C. įsigijo minėtą transporto priemonę už 5792,40 Eur (20 000 Lt) (t. 1, b. l. 113). 2014-01-16 atsakovė parašė prašymą dėl transporto priemonės registravimo sutuoktinio vardu (t. 1, b. l. 114). Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, kad ieškovo vardu ši transporto priemonė buvo registruota 2014-01-16 (t. 1, b. l. 109). 2014-01-23 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas šią transporto priemonę perleido savo motinai D. C. už 1158,48 Eur (4000 Lt) (t. 1, b. l. 107). Byloje pateiktas Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos raštas dėl ginčo transporto priemonės rinkos kainos, kuriame nurodyta, kad pagal automobilio identifikavimo numerį 2014 m. sausio mėnesį tokios transporto priemonės vertė galėjo būti apie 5520 Eur (t. 2, b. l. 14). Atsakovė prašo priteisti kompensaciją už šią transporto priemonę, laikant ginčo transporto priemonės vertę – 5520 Eur. Ieškovas nesutinka su tokia transporto priemonės verte, nurodo, kad ji buvo sugedusi. Šias aplinkybes grindžia 2014-01-15 UAB „Aremesta“ defektų nustatymo aktu.

26Teismas nurodo, kad LR CPK 12 str. nustatyta, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 str.). Pagal LR CPK 176 str. 1 d. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LR CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

27Atsakovė transporto priemonės vertę grindžia Autotransporto priemonių nepriklausomų vertintojų asociacijos raštu, kuriame pateikta informaciją apie tokio tipo transporto priemonių vertę apskritai. Minėtame rašte nurodoma, kad transporto priemonė nebuvo apžiūrėta, todėl jos vertės negali nurodyti. Darytina išvada, kad šios asociacijos teikiami duomenys negali būti laikomi tiksliais, nes juose kaina nurodoma ne konkrečios transporto priemonės, bet apskritai tokio modelio ir pan., neatsižvelgiant į individualius konkrečios transporto priemonės požymius (kokia įranga, kokia automobilio rida, techninė būklė ir pan.), todėl esant ginčui šalys turi teikti įrodymus apie turto vertę, kuri būtų nustatyta, atsižvelgiant į konkretaus turto individualius požymius. Daugiau duomenų atsakovė dėl transporto priemonės vertės nepateikė, prašymų dėl vertės šios transporto priemonės apžiūros, galimų gedimų nustatymo, nepateikė. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pripažintina, kad vien tik minėtos asociacijos pateiktas raštas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo transporto priemonė perleidimo metu buvo 5520 Eur vertės (LR CPK 178 str.).

28Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad transporto priemonė buvo sugedusi, pateikė rašytinius duomenis, kokios detalės turėjo būti keičiamos ir darbai atliekami. Dabartinė transporto priemonės savininkė D. C. taip pat nurodė, kad transporto priemonė buvo sugedusi, tačiau, kokie gedimai, kur buvo taisomi konkrečiai negalėjo nurodyti. Pastebėtina, kad ginčo transporto priemonė iš pradžių buvo registruota atsakovės vardu, po to, ji pati pateikė prašymą dėl šios transporto priemonės perregistravimo sutuoktinio vardu, nors 2014 m. sausio mėn. šalių tarpusavio santykiai jau buvo prasti. Įvertimus šias aplinkybes, šalių duotus paaiškinimus, labiau tikėtina, kad transporto priemonė buvo sugedusi, todėl jos vertė atitinkamai turėjo būti mažesnė, nei kitų tokio tipo modelių (LR CPK 178 str.). Kadangi šalys neprašė skirti ekspertizės dėl šios transporto priemonės vertės, nepageidavo, kad jų pasirinktas specialistas apžiūrėtų ir įvertintų šią transporto priemonę, todėl laikytina, kad šios transporto priemonės vertė yra sutartyje nurodyta kaina 1158,48 Eur (4000 Lt), t. y. atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonės neįrodė, kad konkrečios transporto priemonės vertė jos perleidimo metu buvo didesnė. Kadangi šią transporto priemonę ieškovas perleido santuokos metu, atsakovei priteistina kompensaciją už šią transporto priemonę.

29Teismui nustačius sutuoktiniai santuokos metu turėjo įgiję tris automobilius ( - ), valstybinis Nr. ( - ), 434,43 Eur (1500 Lt) vertės, FORD GALAXY, valstybinis Nr. ( - ), 1013,67 Eur (3500 Lt), TOYOTA AURIS, valstybinis Nr. ( - ), 1158,48 Eur (4000 Lt), kurių bendra vertė 2606,58 Eur, ieškovui asmeninės nuosavybės teise po santuokos nutraukimo priteistinos ( - ), valstybinis Nr. ( - ), FORD GALAXY, valstybinis Nr. ( - ), o atsakovei priteisina 1303,29 Eur kompensaciją už minėtas transporto priemones.

30Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

31Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 d., LR Konstitucijos 38 str. 6 d., LR CK 3.155, 3.192, 3.194, 3.201 str.). Remiantis LR CK 3.192 str. 2 d., išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų savo amžių bei profesines galimybes atitinkančias pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Dėl vieno iš nedirbančių tėvų turtinės padėties vertinimo kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vien ta aplinkybė, jog vienas iš tėvų, būdamas darbingo amžiaus ir sveikatos, nedirba ir neieško darbo, pati savaime negali reikšti teisinio pagrindo mažinti išlaikymą nepilnamečiam vaikui, nes ši aplinkybė nepateisina nuolatinių pajamų iš darbo teisinių santykių neturėjimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

32Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo po 237 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Ieškovė nurodė, kad nepilnamečio vaiko poreikiams kas mėnesį išleidžia po 475,20 Eur, byloje pateikė vaiko poreikių lentelę (t. 1, b. l. 106). Iš šios skaičiuotės matyti, kad daugiausia lėšų skiriama maistui (116 Eur), popamokinei veiklai (107 Eur), avalynei aprangai (iš viso 55,20 Eur), dienpinigiams (34,80 Eur), išvykoms, stovyklos (29 Eur), būsto išlaidoms (23,20 Eur), transportui (23,20 Eur) ir kt. Posėdžio metu atsakovė nurodė, kad nepilnametis vaikas specialių poreikių ar sveikatos problemų neturi. Paaiškino, kad didelė dalis išlaikymui skiriamų lėšų susijusi su dukters lankytais pramoginiais šokiais, šiuo metu ieškovės teigimu dukra pramoginių šokių nelanko, tačiau užsiiminėja lengvąja atletika. Šiuo atveju jokių poreikius pagrindžiančių duomenų, byloje nėra pateikta. Sprendžiant dėl realių nepilnamečio vaiko poreikių atsižvelgtina į mergaitės amžių, t. y. šiuo metu yra keturiolika metų. Pagal amžių mergaitė paauglė, t. y. reikia lėšų ne tik maistui, aprangai, būsto išlaikymui, tačiau ir lavinimuisi, bendravimui, kultūriniam gyvenimui. Pateiktos sumos skiriamos nepilnamečiui vaikui nėra tikslios, pagrįstos kitais rašytiniais įrodymais, todėl išimtinai jomis vadovautis nėra pagrindo. Kadangi byloje duomenų, kad šalių mergaitėms reikėtų didesnio išlaikymo nei minimali mėnesinė alga, nepateikta, todėl laikytina, kad atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodė, kad dukrai kiekvienas iš tėvų turėtų skirti po 237 Eur kas mėnesį, t. y. daugiau nei viena minimali mėnesinė alga (LR CPK 178 str.).

33Nustačius realius vaikų poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris yra būtinas. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad abu ieškovai yra dirbantys. Ieškovo darbo užmokestis vidutiniškai siekia 582,93 Eur (2012,74 Lt) (t 1, b. l. 27). Atsakovės darbo užmokestis vidutiniškai siekia apie 792,40 Eur (2736 Lt) (t. 1, b. l. 105). Duomenų, kad šalys papildomai gautų pajamų, byloje nėra pateikta. Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklauso dviejų žemės sklypo dalys, įgytas paveldėjimo būdu, esančios ( - ) bei ( - ). Apie ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą duomenų nėra pateikta. Šalys sudarydamos taikos sutartį pasidalijo nekilnojamąjį turtą, t. y. ieškovui atiteko butas, esantis ( - ), atsakovei – butas, esantis ( - ). Pagal šalių sudarytą taikos sutartį, ieškovas perima įsipareigojimus bankui, t. y. šalys ir bankas sutiko pakeisti prievolės pobūdį, todėl po santuokos nutraukimo prievolė bankui tampa asmeninė ieškovo prievolė. Duomenų, kad atsakovė turėtų įsiskolinimų nėra pateikta. Šalys patvirtino, kad sveikatos problemų neturi, daugiau išlaikomų asmenų taip pat neturi. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad jis rėmė suaugusį sūnų, kuris šiuo metu gyvena su tėvu, todėl šį aplinkybė turi būti įvertinta sprendžiant dėl priteistino išlaikymo. Teismas nurodo, kad pagal teisės aktų nuostatas tėvų prigimtinė pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, t. y. nuo šios pareigos vykdymo įstatymas nėra numatęs jokių išimčių. Tuo tarpu asmeniui sulaukusiam pilnametystės, tėvams prievolės išlaikyti šį asmenį nėra, yra galima parama ir pan. Bet kuriuo atveju prievolės išlaikyti nepilnametį vaiką nevykdymas negali būti pateisinamas paramos suaugusiam vaikui teikimu. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad šalys išlaikomų asmenų, be savo nepilnametės dukters, neturi.

34Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad šalių turtinė padėtis iš esmės yra panaši, t. y skiriasi nežymiai, todėl iš esmės abu tėvai turėtų vienodai prisidėti prie nepilnamečio vaiko išlaikymo. LR Vyriausybė 2016-06-22 nutarimu Dėl minimaliojo darbo užmokesčio Nr. 644 nutarė, patvirtinti minimalųjį valandinį atlygį – 2,32 Eur ir minimaliąją mėnesinę algą – 380 Eur, šis nutarimas įsigaliojo 2016-07-01. Darytina išvada, kad nepilnamečio vaiko poreikiai turėtų būti patenkinami skiriant minėtą pinigų sumą abiem tėvams. Taip pat svarbu įvertin realias galimybės mokėti minėto dydžio išlaikymą, nes priteistino išlaikymo dydis turi būti realus. Šiuo atveju ieškovas turi įsipareigojimų bankui, taip pat nurodo esantis skolingas tretiesiems asmenims. Atsižvelgiant šias aplinkybes priteisino išlaikymo dydis mažintinas iki 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės.

35Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu reali ir atitinkanti šalies galimybes mokėti išlaikymą suma, atitinkanti proporcingumo principo reikalavimus suma nepilnamečiui vaikui kiekvieno tėvo turėtų būti skiriama po 150 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pagrįsta suma, skirtina ieškovo nepilnamečiui vaikui, yra 150 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

36Ieškovė prašo priteisit išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-04-01 iki 2015-04-01, skaičiuojant po 140 Eur už 32 mėn. – iš viso 4480 Eur. Paaiškino, kad nuo 2012 m. gegužės mėnesio ieškovui išvykus dirbti į Olandiją, šalys pradėjo gyventi atskirus gyvenimus, o 2014 m. rugsėjo mėnesį atsakovė išsikraustė iš bendro būsto. Ieškovas ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad šalys kartu nebegyvena nuo 2013 m. rugsėjo mėn., baigiamųjų kalbų metu patikslino, kad nuo 2014 m. rugsėjo. Ieškovas pripažino, kad šalims pradėjus gyventi skyrium jis išlaikymo savo dukrai nemokėjo.

37Teismas nurodo, kad konkrečių duomenų dėl šalių gyvenimo skyrium ir bendro ūkio nebevedimo nėra pateikta. Ieškovas duomenų, kad nuo 2012 m. prisidėjo prie dukters išlaikymo nepateikė. Teismas nurodo, kad pateikti duomenys: kompiuterinės įrangos garantinis raštas, dėl dviračio pirkimo ir kt., negali būti vertinami, kaip pakankami vaiko išlaikymui. Ieškovas taip pat nurodo, kad mokėjo įmokas bankui, šiame bute gyveno ir dukra. Teismas nurodo, kad išlaikymas vaikui turi būti reguliarus ir garantuoti bent minimalius vaiko būtinuosius poreikius maistui aprangai, mokslams, būstui ir kt. Vien ta aplinkybė, kad asmuo vykdė savo prisiimtus kreditinius įsipareigojimus, negali būti pagrindas pripažinti, kad išlaikymo pareiga buvo vykdoma tinkamai.

38Kadangi byloje duomenų, kad ieškovas prisidėjo prie dukros išlaikymo nuo 2012 m. gegužės nėra pateikta, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo tenkintinas ir skaičiuotinas nuo 2012 m. gegužės mėnesio iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2014-12-22, t. y. už 31 mėn. atsakovė prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą skaičiuojant po 140 Eur per mėnesį. Duomenų, kad šalių turtinė padėtis minėtu laikotarpiu iš esmės labai ženkliai skirtųsi nėra pateikta. Įvertinus tai, kad nepilnametė dukra buvo mažesnė, atitinkami turėjo būti mažesni ir jos poreikiai, todėl atsakovės nurodyta suma skirtina vieno tėvų yra reali. Kadangi atsakovė nurodyta suma 140 Eur skirtina vieno iš tėvų, bendrai 280 Eur., yra mažesnė nei tuo metu galiojusi minimali mėnesi alga, todėl išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas po 140 Eur už mėnesį, iš viso – 4340 Eur.

39Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš ieškovo nepilnametei dukrai priteistinas išlaikymo įsiskolinimas – 4340 Eur, užlaokitarpi nuo 2012 m. gegužės iki 2014 m. gruodžio.

40Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo.

41Šalys nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų bankui dėl būsto paskolos. Byloje nustatyta, kad šalys turi solidariąsias prievoles, atsiradusias dviejų kreditavimo sutarčių pagrindu. Padalijant bendrą turtą solidariųjų sutuoktinių prievolių pobūdis nesikeičia, šios prievolės nedalijamos ir nemodifikuojamos, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas ar kad prievolės būtų padalytos ir pasikeistų į asmenines ar kitaip modifikuotos. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (LR CK 6.6 str. 4 d.). Solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (LR CK 6.6 str. 6 d.). Solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (LR CK 6.9 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad vienam iš skolininkų įvykdžius prievolę, tarp buvusių solidariųjų skolininkų atsiranda dalinės tarpusavio prievolės arba prievolę tokiam skolininkui turi įvykdyti vienas iš buvusių solidariųjų skolininkų. Taigi, bendraskolių dalys solidariojoje prievolėje aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jo dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. N. V., byla Nr. 3K-3-30/2011).

42Šalių sudarytoje taikos sutartyje ieškovas perima vykdyti asmeniškai įsipareigojimus pagal pasirašytą kredito sutartį. Bankas sutinka su prievolės pobūdžio pakeitimu (t. 4, b. l. 59–60), nes įkeisto turto ir likusio kredito grąžinimo suma yra pakankama. Kadangi kreditorius sutinka su prievolės modifikavimu, taikos sutarties sąlyga dėl prievolės pobūdžio pakeitimo tvirtintina, ir po santuokos nutraukimo laikytina, kad už prievolės vykdymą asmeniškai atsakingu lieka ieškovas.

43Dėl trečiųjų asmenų savarankikų reikalavimų.

44Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-08-04 surašytas įgaliojimas, kuriuo D. C. ir A. C. įgaliojo savo sūnų R. C. parduoti jiems nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ) (t. 1, b. l. 39). 2006-09-13 sudaryta pirkimo pardavimo sutartis, kuria D. C. ir A. C., atstovaujami įgalioto asmens R. C., perleido jiems nuosavybės teise priklausantį butą už 39967,56 Eur (138 000 Lt) (t. 1, b. l. 40–45). Dalis sumos – 37940,22 Eur (131 000 Lt), gautos už šį butą pervesti į ieškovo sąskaitą (t. 1, b. l. 52). ( - ) mirė A. C.. Jo palikimas perėjo sutuoktinei D. C.. Trečiasis asmuo su savarankišku reikalavimu prašo grąžinti 37940,22 Eur (131 000 Lt) sumą lygiomis dalimis iš kiekvieno sutuoktinio. Trečiasis asmuo G. C. 2011-04-12 į ieškovo sąskaitą pervedė 4923,54 Eur (17 000 Lt), kaip sąskaitos papildymą (t. 1, b. l. 53). Trečiasis asmuo R. G. 2011-04-13 ir 2011-04-14 mokėjimo pavedimais į ieškovo sąskaitą pervedė iš viso 2316,96 Eur (8000 Lt), kaip sąskaitos papildymą. Ieškovas sutinka su trečiųjų asmenų reikalavimais, tuo tarpu atsakovė teigia, kad gautos lėšos buvo parama, dovana šeimai, niekas nesakė, nesitarė, kad juos reikės grąžinti.

45Kadangi byloje sprendžiamas trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai, tai šie asmuo disponuoja tokiomis pat teisėmis ir pareigomis, kaip ir ieškovas (LR CPK 47 str. 2 d.). Pirmiausia teismas nurodo, kad LR CPK 135 str. nustatyta pareiga ieškovui nurodyti ieškinio dalyką ir jo faktinį pagrindą, tačiau nenustatyta pareigos nurodyti teisinį ieškinio pagrindą. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo, pareikšdamas savarankišką reikalavimą, nurodė faktinį pagrindą dėl skolos grąžinimo ir teisinį dėl nepagrįsto praturtėjimo pagrindus. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje V. P. v. V. Z., bylos Nr. 3K-3-598/2009). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad teismas negali keisti šalies pasirinkto savo teisių gynimo būdo.

46Teismas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas LR Konstitucijos 30 str.1 d., LR teismų įstatymo 4 str., LR CPK 5 str. 1 d., taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 str.). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimą – ieškinio dalyką (LR CPK 135 str. 1 d. 4 p.), t. y. išdėstydamas aiškų ir konkretų prašymą, kaip turėtų būti apgintos besikreipiančio suinteresuoto asmens supratimu ir požiūriu jo pažeistos teisės. Ieškinyje suformuluotas reikalavimas (ieškinio dalykas) apibrėžia civilinės bylos nagrinėjimo ribas. Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus LR CK 1.138 str. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisės apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. LR CK 1.137 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityviškumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (LR CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai reikia apginti viešąjį interesą (LR CPK 49, 320, 353 str.).

47Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo D. C., G. C., R. G. raštu išdėstytus reikalavimus grindė nepagrįsto praturtėjimo teisės normomis, tačiau posėdžio metu visos patvirtino, kad dokumentą surašė teisininkas, jos nesupranta teisės niuansų ir prašo priteisti skolą iš ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis skolą. Tretieji asmenys teise pasirūpinti kvalifikuoto teisininko atstovavimu nesinaudojo, savo teises teisminio proceso metu realizavo pačios.

48Duodama paaiškinimus byloje trečiasis asmuo D. C. nurodė, kad ji su sutuoktiniu bendrosios jungtinės nuosavybės teise turėjo butą, esantį ( - ). Sutiko, kad šis butas būtų parduotas ir ieškovas galėtų įsigyti didesnį būstą. Dėl šių aplinkybių trečiasis asmuo su sutuoktiniu parašė įgaliojimą sūnui. Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad sūnaus šeimai leido naudotis gautais už parduotą butą pinigais. Trečiasis asmuo su sutuoktiniu šiuos pinigus skolino, tačiau jokių sutarčių nepasirašė, jokio termino nenustatė. Nurodė, kad pinigų nedovanojo ir sūnaus šeimai paramos neteikė. Paaiškino, kad jos sutuoktinis mirė 2006-09-13, ji yra jo testamentinė įpėdinė. Duomenų, kad paveldėjimo byloje būtų aptartas įsipareigojimas A. C. nėra pateikta.

49Visi tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais paaiškino, kad konkretaus termino skolos grąžinimui nebuvo sutarę, D. C. nurodė, kad pinigus turės grąžinti, kai sūnus su šeima turės galimybę tai padaryti. Tretieji asmenys G. C. ir R. G. nurodė, kad pinigus skolino, kad šios lėšos būtų įneštos kaip kredito dalis, tokiu būdu turėjo būti mokamos mažesnės palūkanos. Teik G. C., tiek R. G. nurodė, kad dėl pinigų skolinimo tarėsi su ieškovu, t. y. ieškovas paskambimo ir paprašė pinigų, jos papildomai atsakovės nesiteiravo ar pritaria šiam sprendimui. Taip pat nurodė, kad reikalavo grąžinti pinigus žodžiu, tačiau konkrečiai kada, kurio sutuoktinio prašė grąžinti pinigus nenurodė.

50Kadangi tretieji asmenys tvirtai nurodė, kad galimai šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, dėl nepagrįsto praturtėjimo sąlygų nieko nurodyti negalėjo, todėl jų reikalavimų pagrįstumas vertintinas pagal paskolinius teisinius santykius, t. y. tretieji asmenys leistinomis įrodinėjimo priemonėmis turėjo įrodyti, kad šalys susitarė dėl esminių paskolos sutarties sąlygų.

51Teismas nurodo, kad LR CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Esminės paskolos sutarties sąlygos yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Taigi, tik esant šioms sąlygoms pripažįstami šalių paskolos teisiniai santykiai.

52Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas nesilaikant paprastos rašytinės formos, taigi žodžiu sudaryta paskolos sutartis, kuri turėjo būti sudaryta paprasta rašytine forma, galioja, tačiau kilus ginčui dėl jos sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą (LR CK 1.93 str. 2 d., 6.875 str. 2 d.). Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta dėl įstatyme nustatytos privalomos paskolos sandorio formos: įstatymo ar šalių susitarimo nustatytais atvejais paskolos sutartis turi būti sudaryta paprasta rašytine forma, tiek surašant vieną šalių pasirašomą dokumentą, tiek ir apsikeičiant raštais, telegramomis, telefonogramomis, telefakso pranešimais ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais perduodama informacija, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti jį siuntusios šalies parašą, o kitais atvejais gali būti sudaryta žodžiu (žodine forma). Paprastos rašytinės formos sutarties esminiai požymiai yra visų sutarties šalių valios išreiškimas raštu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika). Taigi paskolos santykius patvirtina rašytinės formos reikalavimus atitinkantis paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad LR CK 6.871 str. 3 d. reglamentuojami atvejai, kai šalys nebuvo pasirašiusios bendro (vieno) dokumento, taip pat kai nebuvo apsikeitusios atskirais laiškais, raštais ir pan., t. y. kai nėra sudarytos rašytinės formos sutarties bendrosios paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, tačiau egzistuoja faktas, kad paskolos gavėjas yra pasirašęs ir išdavęs paskolos raštelį arba kitokį skolos dokumentą, patvirtinantį paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Šių dokumentų materialioji teisinė reikšmė reiškiasi ir tuo, kad juose raštu yra išreikšta vienos iš sutarties šalių (paskolos gavėjo) valia, jie išduodami kreditoriui prievolei patvirtinti ir liudija apie paskolos davėjo suderintos valios, nors ir neišreikštos rašytine forma, egzistavimą. Tokie dokumentai suponuoja išvadą dėl prievolinių paskolos teisinių santykių egzistavimo, jų buvimas pas kreditorių teikia galimybę teigti apie prievolės neįvykdymą, o jų buvimas pas skolininką yra pagrindas preziumuoti, kad prievolė įvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. L. B., bylos Nr. 3K-7-430, ir joje nurodyta praktika).

53Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą, t. y. šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas. Į bylos dėl paskolos grąžinimo įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto ekvivalentą. Įrodinėjimo pareiga pagal LR CPK 12, 178, 179 str. nuostatas tenka tam, kas teigia, t. y. aplinkybių dėl esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo įrodinėjimo pareiga tenka ieškovui, šiuo atveju tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais (LR CPK 12, 178 str.).

54Trečiųjų asmenų reikalavimai reiškiami dėl paskolos sutarčių, kurios pagal įstatymą turi būti sudaromos paprasta rašytine forma. Tretieji asmenys nebuvo sudarę rašytinės paskolos sutarties bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme, todėl tretieji asmenys visomis leistinomis įrodinėjimo priemonės turėjo įrodyti, kad šalis siejo paskoliniai teisiniai santykiai, t. y. kad pinigai buvo perduoti ir egzistavo įsipareigojimas juos grąžinti. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos, bet ir kitokių teisinių santykių pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011, ir joje nurodyta praktika). Taigi, mokėjimo pavedimas, kuriame būtų įrašas apie paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui faktą, leistų pripažinti paskolos sutarties sudarymą LR CK 6.871 str. 3 d. prasme.

55Šiuo atveju pinigai pardavus trečiojo asmens D. C. ir jos sutuoktinio turtą buvo pervesti ieškovui. Trečiasis asmuo patvirtino, kad leido naudotis šiais pinigais. Darytina išvada, kad pinigų perdavimo faktas ieškovui nėra ginčijamas. G. C. ir R. G. atlikti mokėjimo pavedimai taip pat patvirtina pinigų ieškovui gavimo faktą. Jau minėta svarbu šiuo atveju nustatyti ne pinigų gavimo faktą, tačiau, kokiu teisiniu pagrindu šie pinigai buvo perduoti. G. C. ir R. G. atliktuose mokėjimo nurodymuose, paskirtyje nurodyta „sąskaitos papildymas“. Neįvardijus lėšų pervedimo paskirties, kaip „pinigų skolinimas“ ar „pinigų perdavimas pagal paskolą“ ir pan., nėra akivaizdus faktas, kad pervedamas būtent paskolos sutarties dalykas, t. y. nėra raštu išreikštas vienos sutarties šalies (paskolos davėjo) suderintos valios perduoti paskolos dalyką paskolos gavėjui egzistavimas. Jei priskirti šį dokumentą prie kitokių skolos dokumentų, tai ir jame turėtų atsispindėti prievolė grąžinti gautą paskolą. Įvertinant tai, kad šalis sieja giminystės ryšiai, šalių santykiai pinigų pervedimo metu ir net šiuo metu trečiųjų asmenų G. C. ir R. G. ir ieškovo tarpusavio santykiai yra geri, mokėjimo pavedimu pervestos lėšos galėjo buvo kvalifikuojamos ir vertinamos kaip patvirtinančios paramos, atsiskaitymo, dovanojimo ar kitus atlygintinus ar neatlygintinus teisinius santykius. Be to, pagal bylos duomenis matyti, kad po to, kai buvo pervesti pinigai ieškovui, jis 2014 m. sutuoktiniai pirko transporto priemonę už 5792,40 Eur (20 000 Lt), nors tuo pat metu šeima taip pat dar turėjo dvi transporto priemones. Pastebėtina, kad nuo pinigų perdavimo ieškovui praėjo žymus laiko tarpas, t. y. nuo to laiko, kai buvo parduotas D. C. ir jos sutuoktinio butas, devyneri metai, nuo R. G. ir G. C. pinigų pervedimo penkeri metai, tačiau per šį laikotarpį net iš dalies nebuvo grąžinami/mokami pinigai. Duomenų, kad tuo laikotarpiu tretieji asmenys būtų kėlę reikalavimus dėl pervestų pinigų grąžinimo nėra pateikta, kad bent iš dalies buvo mokami/grąžinami pinigai taip pat nėra pateikta. Šie reikalavimai byloje pareikšti tik iškėlus bylą dėl santuokos nutraukimo.

56Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad tretieji asmenys nepateikė kitų rašytinių dokumentų, kuriuose būtų išreikšta paskolos gavėjo valia, patvirtinama prievolė kreditoriui ir paliudijama apie paskolos davėjo suderintą valią, t. y. nepateikė duomenų, kurie patvirtintų, kad mokėjimo pavedimu buvo perduotas būtent paskolos dalykas. Dėl to nesant duomenų, kuriais būtų užfiksuotas būtent paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas ar išreikšta suderinta paskolos sutarties šalių valia, konstatuotina, kad tretieji asmenys neįrodė esminių paskolos sutarties sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus. Be to, tretieji asmenys patvirtino, kad reikalauja pinigus grąžinti dėl prasidėjusio skyrybų proceso. Teisminio proceso metu, atsakovei keliant reikalavimus dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, matyti, kad ir atsakovė tėvas padėjo šeimai, t. y. labisu tikėtina butas buvo perleistas sutuoktiniams už realiai mažesnę negu rinkos kaina, kad dalis sumos buvo pervesta atsakovės seseriai ir kt. Kadangi atsakovė šio reikalavimo nebepalaikė, teismas teisinio sandorio vertinimo neatlieka. Esant šioms aplinkybėms pripažintina, kad sutuoktinių ir trečiųjų asmenų nesiejo tarpusavio paskoliniai teisiniai santykiai, dėl kitų galimų santykių teismas negali pasisakyti, nes išeitų už reiškiamų reikalavimų apimties.

57LR CPK 140 str. 2 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti, kad reikalavimą pripažįsta. Šiuo atveju ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, laikė pagrįstu trečiųjų asmenų reikalavimus dėl skolos grąžinimo. Teismas nurodo, kad asmens savanoriškas prisiėmimas vykdyti prievoles yra galimas, todėl ieškovui sutinkant su trečiųjų asmenų D. C., G. C. ir R. G. reikalavimais, vadovaujantis LR CPK 140 str. 2 d., 268 str. 5 d. skola priteistina suma tik iš ieškovo, o reikalavimai dėl skolos priteisimo iš atsakovės atmestinas.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų.

59Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

60Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 144,81 Eur, likusi mokėtina suma buvo teismo nutartimi atidėta. Atsakovė už priešieškinio reikalavimus sumokėjo 50 Eur, likusi mokėtina žyminio mokesčio suma buvo atidėta.

61Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtina suma 41 Eur. Šalys teisminio nagrinėjimo metu sutiko dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų kaltės, todėl šią sumą turi mokėti kiekvienas iš sutuoktinių. Šalys sudarius taikos sutartį dėl dalies turto padalijimo, prievolės pobūdžio pakeitimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turėtų mokėti valstybei 25 proc. žyminio mokesčio, skaičiuotino nuo ginčo sumos, t. y. nuo nekilnojamojo turto vertės ieškovo mokėtina suma turėtų būti 257 Eur, atsakovės – 188 Eur suma. Už transporto priemones kiekvienas iš sutuoktinių turėtų mokėti po 39 Eur. Ieškovas už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimą turi mokėti 184 Eur žyminio mokesčio.

62Esant tokioms aplinkybėms iš viso ieškovo mokėtina žyminio mokesčio už reiškiamus reikalavimus suma yra 521 Eur, kadangi apmokėta 144,81 Eur, priteistina iš ieškovo valstybei 376,19 Eur. Tuo tarpu iš viso atsakovės mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 268 Eur, kadangi sumokėjo 50 Eur žyminio mokesčio, priteistina likusi dalis – 218 Eur.

63Trečiojo asmens D. C. reikalavimas patenkintas iš dalies. Ji pateikdama savarankišką reikalavimą sumokėjo 100 Eur, likusi mokėtina žyminio mokesčio dalis – 948 Eur buvo atidėta. Atmetus trečiojo asmens reikalavimą atsakovei, ji valstybei turi sumokėti 424 Eur žyminio mokesčio. Patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo iš ieškovo, ir esant atidėtam žyminio mokesčio sumokėjimui už trečiojo asmens D. C. reikalavimą. ši suma priteistina iš ieškovo valstybei – 524 Eur. Darytina išvada, kad iš viso ieškovo valstyubei mokėtina suma yra 900,19 Eur.

64Trečiojo asmens G. C. reikalavimas patenkintas iš dalies. Ji pateikdama savarankišką reikalavimą sumokėjo 148 Eur, Patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo iš ieškovo, trečiajam asmeniui priteistina 74 Eur žyminio mokesčio.

65Trečiojo asmens R. G. reikalavimas patenkintas iš dalies. Ji pateikdama savarankišką reikalavimą sumokėjo 70 Eur, Patenkinus reikalavimą dėl skolos priteisimo iš ieškovo, trečiajam asmeniui priteistina 35 Eur žyminio mokesčio.

66Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė iš viso 1800 Eur išlaidų susijusių su atstovavimo paslaugomis. Pagal pateiktą prašymą matyti, kad 1000 Eur buvo skirta atsiliepimui į ieškinį ir į trečiųjų asmenų reikalavimus, t. y. už kiekvieną atsiliepimą po 250 Eur, už atstovavimą teisme 500 Eur, kadangi reikalavimai buvo ne tik ieškovo bet ir trečiųjų asmenų, todėl laikytina, kad dėl kiekvieno asmens patyrė 125 Eur atstovavimo teisme išlaidų. Kadangi dėl nekilnojamojo turto šalys sudarė taikos sutartį, reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu atsiimtas, todėl sutuoktiniams jų tarpusavyje turėtos išlaidos neatlygintinos. Atitinkamai iš trečiųjų asmenų atsakovei priteistina po 250 Eur už atsiliepimo surašymą bei po 125 Eur už atstovavimą teisme (iš viso po 375 Eur).

67Valstybė šioje byloje patyrė 70,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi ieškinys ir prieiškinys patenkinti iš dalies, o trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai taip pat patenkinti iš dalies, todėl šios išlaidos paskirstytinos šalims ir tretiesiems asmenims su savarankiškais reikalavimais po lygiai, t. y. po 14 Eur (CPK 92, 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr.1R-298/1K-290).

68Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 385 straipsniais teismas

Nutarė

69ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:

70Nutraukti ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), ir atsakovės J. C., asmens kodas ( - ), santuoką, sudarytą ( - ) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, akto įrašo Nr. ( - ), dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

71Po santuokos nutraukimo ieškovui R. C. palikti turimą pavardę – C., atsakovei J. C. palikti santuokinę pavardę – C.

72Patvirtinti ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), ir atsakovės J. C., asmens kodas ( - ), sudarytą taikos sutartį dėl turto padalijimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir šią bylos dalį nutraukti:

  1. Šalys sutarimu nepilnametės dukters I. C. (gim. ( - )) gyvenamoji vieta nustatoma su mama, J. C. (a/k. ( - ))
  2. Šalys šia taikos sutartimi susitaria padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą :
  1. butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė šalių sutarimu 37 000 Eur, ir kuris įkeistas AB SEB bankui ir likęs įsiskolinimas.;
  2. butą su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), kurio vertė šalių sutarimu 25000 Eur tokiu būdu:
  1. Ieškovui R. C. (a/k ( - )) nuosavybės teise atitenka: butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 37000 Eur vertės;
  2. Atsakovei J. C. ( a/k ( - )) nuosavybės teise atitenka: butas su rūsiu, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ), 25 000 eurų vertės;
  3. Šalys pareiškia, kad pasidalijus butus dėl jų vertės skirtumo, viena kitai kompensacijos nemoka, nes R. C. perima įsiskolinimą pagal kredito sutartį už butą , esantį ( - ).
  4. Šalys šia sutartimi susitaria, jog ieškovas R. C. (a/k. ( - )) asmeniškai iš savo lėšų įsipareigoja įvykdyti prievolę kreditoriui AB SEB bankui pagal 2006-04-19 kredito sutartį Nr. 1850618010183-5 bei 2011-04-15 Susitarimą/pakeisti 2006-04-19 kredito sutarties Nr. 1850618010183-5 sąlygas Nr. 1.

73Priimti atsakovės J. C., asmens kodas ( - ), priešieškinio reikalavimo pripažinti 20016-10-02 pirkimo–pardavimo sutarties dalį, sudarytos tarp J. N. ir J. C. ir R. C., dėl ½ buto su rūsiu, esančio ( - ), apsimestine, atsiėmimą ir šį reikalavimą palikti nenagrinėtu.

74Priteisti ieškovui R. C., asmens kodas ( - ), po santuokos nutraukimo asmeninės nuosavybės teise šias transporto priemones: ( - ), valstybinis Nr. ( - ), ir FORD GALAXY, valstybinis Nr. ( - ).

75Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), atsakovei J. C., asmens kodas ( - ), 1303,29 Eur kompensaciją už transporto priemones.

76Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), išlaikymą nepilnametei dukrai I. C., asmens kodas ( - ), gimusiai ( - ), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-12-22) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

77Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), išlaikymo nepilnametei dukrai I. C., asmens kodas ( - ), gimusiai ( - ), įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012-05-01 iki ieškinio teismui pateikimo dienos – 2014-12-22, – 4340 Eur sumą.

78Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. C., asmens kodas ( - ).

79Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.

80Trečiojo asmens D. C. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies: priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), trečiajam asmeniui D. C., asmens kodas ( - ), 18970,11 Eur skolą. Kitą trečiojo asmens D. C. savarankiško reikalavimo dalį atmesti.

81Trečiojo asmens G. C. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies: priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), trečiajam asmeniui G. C., asmens kodas ( - ), 2461,77 Eur skolą ir 74 Eur žyminio mokesčio. Kitą trečiojo asmens G. C. savarankiško reikalavimo dalį atmesti.

82Trečiojo asmens R. G. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies: priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), trečiajam asmeniui R. G., asmens kodas ( - ), 1158,48 Eur skolą ir 35 Eur žyminio mokesčio. Kitą trečiojo asmens R. G. savarankiško reikalavimo dalį atmesti.

83Priteisti iš kiekvieno trečiojo asmens D. C., asmens kodas ( - ), G. C., asmens kodas ( - ), R. G., asmens kodas ( - ), atsakovei J. C., asmens kodas ( - ), po 375 išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

84Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), valstybei 900,19 Eur žyminio mokesčio ir 14 pašto išlaidų.

85Priteisti iš atsakovės J. C., asmens kodas ( - ), valstybei 218 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur pašto išlaidų.

86Priteisti iš trečiojo asmens D. C., asmens kodas ( - ), valstybei 424 Eur žyminio mokesčio ir 14 Eur pašto išlaidų.

87Priteisti iš trečiojo asmens G. C., asmens kodas ( - ), valstybei 14 Eur pašto išlaidų.

88Priteisti iš trečiojo asmens R. G., asmens kodas ( - ), valstybei 14 Eur pašto išlaidų.

89Sumos priteistos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

90Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

91Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apylinkės teismo teisėja Aušra Barškietytė,... 2. sekretoriaujant Marijai Tamošauskaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo R. C. atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė: nutraukti santuoką... 6. Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu sutiko iš dalies, pateikė priešieškinį,... 7. Trečiasis asmuo D. C. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be... 8. Trečiasis asmuo G. C. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be... 9. Trečiasis asmuo R. G. su savarankišku reikalavimu prašė pripažinti be... 10. Atsakovė atsiliepimais su trečiųjų asmenų savarankiškais reikalavimais... 11. Atsakovas J. N. su priešieškinio reikalavimu dėl sandorio pripažinimo... 12. Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies, tvirtintina taikos... 13. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ( - ) ieškovas R. C. ir atsakovė J. C.... 14. Dėl santuokos nutraukimo.... 15. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad įstatyme sutuoktinio... 16. Nagrinėjamu atveju teisminio proceso metu šalys taikytis termino neprašė,... 17. Tvirtintina taikos sutartis, bylos dalis nutrauktina.... 18. Šalis teisminio proceso metu pavyko susitarti dėl nekilnojamojo turto... 19. Bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą ar jos dalį taikos... 20. Reikalavimo dėl sandorio nuginčijimo atsiėmimas priimtinas, reikalavimas... 21. Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti pirkimo–pardavimo sutarties... 22. LR CPK 139 str. 1 d. suteikia teisę asmeniui atsiimti reikalavimą, nors... 23. Dėl transporto priemonių ir kompensacijos priteisimo.... 24. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovo vardu registruotos transporto... 25. Atsakovė priešieškiniu nurodė, kad santuokos metu buvo įgyta dar viena... 26. Teismas nurodo, kad LR CPK 12 str. nustatyta, kad civilinės bylos teismuose... 27. Atsakovė transporto priemonės vertę grindžia Autotransporto priemonių... 28. Tuo tarpu ieškovas nurodė, kad transporto priemonė buvo sugedusi, pateikė... 29. Teismui nustačius sutuoktiniai santuokos metu turėjo įgiję tris... 30. Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.... 31. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų... 32. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovo po 237 Eur kas mėnesį mokamomis... 33. Nustačius realius vaikų poreikius, būtina nustatyti tėvų galimybes teikti... 34. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pripažintina, kad šalių turtinė padėtis... 35. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismo vertinimu reali ir atitinkanti... 36. Ieškovė prašo priteisit išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo... 37. Teismas nurodo, kad konkrečių duomenų dėl šalių gyvenimo skyrium ir... 38. Kadangi byloje duomenų, kad ieškovas prisidėjo prie dukros išlaikymo nuo... 39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes iš ieškovo nepilnametei dukrai... 40. Dėl bendrų sutuoktinių prievolių vykdymo.... 41. Šalys nurodė, kad turi kreditorinių įsipareigojimų bankui dėl būsto... 42. Šalių sudarytoje taikos sutartyje ieškovas perima vykdyti asmeniškai... 43. Dėl trečiųjų asmenų savarankikų reikalavimų.... 44. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2006-08-04 surašytas įgaliojimas, kuriuo D.... 45. Kadangi byloje sprendžiamas trečiųjų asmenų savarankiški reikalavimai,... 46. Teismas nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisinės gynybos – kiekvieno... 47. Nagrinėjamu atveju trečiasis asmuo D. C., G. C., R. G. raštu išdėstytus... 48. Duodama paaiškinimus byloje trečiasis asmuo D. C. nurodė, kad ji su... 49. Visi tretieji asmenys su savarankiškais reikalavimais paaiškino, kad... 50. Kadangi tretieji asmenys tvirtai nurodė, kad galimai šalis siejo paskoliniai... 51. Teismas nurodo, kad LR CK 6.870 str. 1 ir 2 d. nurodyta, kad paskolos sutartimi... 52. Įstatyme nenustatyta imperatyvaus nurodymo, kad negalioja sandoris, sudarytas... 53. Pažymėtina ir tai, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek rašytinės... 54. Trečiųjų asmenų reikalavimai reiškiami dėl paskolos sutarčių, kurios... 55. Šiuo atveju pinigai pardavus trečiojo asmens D. C. ir jos sutuoktinio turtą... 56. Įvertinus šiuos duomenis pripažintina, kad tretieji asmenys nepateikė kitų... 57. LR CPK 140 str. 2 d. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų.... 59. Proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistinos šalių turėtos... 60. Ieškovas už ieškinio reikalavimus sumokėjo 144,81 Eur, likusi mokėtina... 61. Už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo mokėtina suma 41 Eur. Šalys... 62. Esant tokioms aplinkybėms iš viso ieškovo mokėtina žyminio mokesčio už... 63. Trečiojo asmens D. C. reikalavimas patenkintas iš dalies. Ji pateikdama... 64. Trečiojo asmens G. C. reikalavimas patenkintas iš dalies. Ji pateikdama... 65. Trečiojo asmens R. G. reikalavimas patenkintas iš dalies. Ji pateikdama... 66. Atsakovė pateikė duomenis, kad patyrė iš viso 1800 Eur išlaidų susijusių... 67. Valstybė šioje byloje patyrė 70,46 Eur išlaidų, susijusių su procesinių... 68. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268,... 69. ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies:... 70. Nutraukti ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), ir atsakovės J. C., asmens kodas... 71. Po santuokos nutraukimo ieškovui R. C. palikti turimą pavardę – C.,... 72. Patvirtinti ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), ir atsakovės J. C., asmens... 73. Priimti atsakovės J. C., asmens kodas ( - ), priešieškinio reikalavimo... 74. Priteisti ieškovui R. C., asmens kodas ( - ), po santuokos nutraukimo... 75. Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), atsakovei J. C., asmens kodas... 76. Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), išlaikymą nepilnametei... 77. Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), išlaikymo nepilnametei... 78. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti atsakovę J. C., asmens... 79. Kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti.... 80. Trečiojo asmens D. C. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies:... 81. Trečiojo asmens G. C. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies:... 82. Trečiojo asmens R. G. savarankišką reikalavimą tenkinti iš dalies:... 83. Priteisti iš kiekvieno trečiojo asmens D. C., asmens kodas ( - ), G. C.,... 84. Priteisti iš ieškovo R. C., asmens kodas ( - ), valstybei 900,19 Eur žyminio... 85. Priteisti iš atsakovės J. C., asmens kodas ( - ), valstybei 218 Eur žyminio... 86. Priteisti iš trečiojo asmens D. C., asmens kodas ( - ), valstybei 424 Eur... 87. Priteisti iš trečiojo asmens G. C., asmens kodas ( - ), valstybei 14 Eur... 88. Priteisti iš trečiojo asmens R. G., asmens kodas ( - ), valstybei 14 Eur... 89. Sumos priteistos valstybei turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių... 90. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.... 91. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno...