Byla e2-1307-180/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. ir trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. eA2-647-459/2015 netenkintas pareiškėjų R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro ieškinį atsakovams: Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Neringos savivaldybei, atstovaujamai Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, BUAB „Verslo investicijų projektų centras“, atstovaujamai bankroto administratorės UAB „Valeksa“, AB poilsio namams „Ąžuolynas“, R. G., B. G., S. R., M. R., D. K. ir E. K., J. S., I. S., dalyvaujant tretiesiems asmenims: Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijai, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, Klaipėdos miesto pirmojo notarų biuro notarui E. S., AB SEB Vilniaus bankui, AB Swedbank, AB Danske bank A/S, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, dėl administracinių teisės aktų bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, teisinės registracijos panaikinimo, restitucijos taikymo ir įpareigojimo nugriauti statinius, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Pareiškėjai R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. kreipėsi į teismą, prašydami atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009 Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose numatytais pagrindais; pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo dalį dėl restitucijos, kuria iš pareiškėjų UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai priteistas jachtininkų viešbutis, esantis ( - ) Neringos m., Neringos sav., ir tas pats viešbutis (7 proc.) – AB poilsio namų „Ąžuolynas“ naudai, o iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K. ir E. K. priteista 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt; pakeisti restitucijos būdą: jachtininkų viešbutį priteisti Lietuvos valstybei, o iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, bei Neringos savivaldybės, atstovaujamos Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, solidariai D. K. ir E. K. priteisti 710 000 Lt, S. R. – 491 712,72 Lt, M. R. – 713 465,51 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt; taip pat prašo įtraukti į procesą trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, Lietuvos valstybės atstovus: Teisingumo ministeriją ir Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos.

4Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 125 2002 m. liepos 19 d. buvo patvirtintas sklypo, esančio ( - ), detalusis planas. Neringos savivaldybės Nuolatinė statybos komisija 2004 m. balandžio 26 d išdavė statybos leidimą Nr. 22 statyti jachtininkų viešbutį, esantį ( - ), Neringos sav. (toliau – naikinamas turtas). Klaipėdos apskrities viršininkas 2005 m. gruodžio 12 d. pripažino tinkamu naudoti naikinamą turtą; 2005 m. gruodžio 14 d. naikinamas turtas buvo įregistruotas kaip teisėtas nekilnojamasis daiktas. Statytojas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ 2006 m. kovo 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise D. K., E. K., S. R., M. R., R. G. ir V. B. G..

5Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu (toliau – Sprendimas) tenkino Generalinio prokuroro ieškinį ir pripažino neteisėtais ginčijamus aktus bei sutartį ir priteisė iš pareiškėjų naikinamą turtą UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai. Iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ D. K. ir E. K. priteisė 710 000 Lt, S. R. – 510 000 Lt, M. R. – 740 000 Lt, R. G. ir V. B. G. – 800 000 Lt.

6Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. iškėlė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto bylą.

8Pareiškėjai teigė, kad po Sprendimo įsiteisėjimo naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu – Sprendimo priėmimo metu atsakovas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ neturėjo galimybės įvykdyti sprendimą ir sumokėti pareiškėjams priteistus pinigus, nes buvo nemokus. Reikšminga tai, kad nevykdoma ir Sprendimo dalis dėl priteisto naikinamo turto. Taip yra todėl, kad jos negalima įvykdyti „tuo pat metu“, kaip numatyta Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.222 straipsnio 1 dalyje, dėl nemokaus asmens. Iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo iškeltos dvi restruktūrizavimo bylos (pirmoji – 2010 m. liepos 13 d., tebevykstant procesui, kurį siekiama atnaujinti). Tai įrodo, kad įmonė jau tada turėjo finansinių sunkumų. Kita vertus, tuo metu dar nebuvo galima konstatuoti nemokumo – jis nebuvo žinomas. Tai sudarė pagrindą tikėtis, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ įvykdys Sprendimą ir išvengs bankroto. Šiuo metu nėra abejonių, kad Sprendimo priėmimo metu UAB „Verslo investicijų projektų centras“ negalėjo atsiskaityti, nors faktas, kad ji buvo nemoki, paaiškėjo tik iškėlus bankroto bylą. Papildomas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo proceso metu netiesioginis įrodymas yra tas, kad iki Sprendimo priėmimo 2008 metų pabaigoje prasidėjo ekonominė krizė. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumas Sprendimo priėmimo metu keičia visą Sprendimo pagrindą, paneigdamas jo pagrįstumą ir teisėtumą. Jeigu Sprendimo priėmimo metu UAB „Verslo investicijų projektų centras“ būtų buvusi moki, sąžiningų pareiškėjų teisės būtų apgintos restitucijos metu.

9Kitas pagrindas procesui atnaujinti, pareiškėjų įsitikinimu, yra aiški teisės normos taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Ši klaida pasireiškia tuo, kad teismas neįvertino CK 6.145 straipsnio 2 dalies, 6.145 straipsnio, 6.153 straipsnio 1 dalies nuostatų konkrečios bylos kontekste, todėl teisės normas taikė mechaniškai. Teismas turėjo įvertinti tai, kad, remiantis CK 6.222 straipsnio 1 dalimi, restitucija vykdoma „tuo pat metu“, todėl Sprendimu nustačius pareiškėjų santykius su nemokiu statytoju negali būti pasiektas nei valstybės tikslas grąžinti žemės sklypą į jo ankstesnę padėtį, nei sąžiningų pareiškėjų tikslas gauti realią restituciją. Teismas turėjo pritaikyti restituciją valstybei bei paskutiniesiems naikinamo turto įgijėjams – pareiškėjams, kurių turtas sunaikinamas valstybės interesais.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2009.

12Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių (UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumas Sprendimo priėmimo metu ir ekonominės krizės) nepripažino naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis (CPK 366 str. 1 d. 2 p.).

13Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nustatytas restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas, restruktūrizavimo byla keliama, kai įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse iškelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti, o vienas iš pagrindų atsisakyti kelti įmonei restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 str. 5 d. 3 p.) yra įmonės nemokumas: teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų; teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

14UAB „Verslo investicijų projektų centras“ restruktūrizavimo byla pirmą kartą iškelta Vilniaus apygardos teismo 2010 m. liepos 13 d. nutartimi, teismui konstatavus, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų (ĮRĮ 2 str. 1 d.), kad yra ĮRĮ nustatytos sąlygos restruktūrizavimo procesui pradėti, todėl, siekiant išvengti įmonės bankroto ir atkurti įmonės mokumą, UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškėlė restruktūrizavimo bylą. Ši byla nutraukta 2011 m. sausio 27 d. nutartimi, nepatvirtinus restruktūrizavimo plano, nes jame nurodyti ne visi teismo patvirtinti kreditorių reikalavimai. Antrą kartą restruktūrizavimo byla UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškelta jau po Sprendimo priėmimo – 2011 m. liepos 15 d. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad pagal 2009 metų balansą įmonė 2009 metais turimo turto vertė sudarė 45 219 742 Lt, iš jų po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sudarė 29 232 258 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 3 796 066 Lt. Balanso, sudaryto 2011 m. gruodžio 31 d., duomenimis, atsakovės turto vertė padidėjo iki 55 985 035 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 3 575 869 Lt. Šių duomenų pagrindu teismas sprendė, kad įmonė yra moki.

15Restruktūrizavimo bylos iškėlimu buvo patvirtintos UAB „Verslo investicijų projektų centras“ galimybės, taikant restruktūrizavimo procedūras, išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą ir padengti įsiskolinimus. Nėra pagrindo išvadai, kad jau Sprendimo priėmimo metu įmonė buvo nemoki. Jei įmonė tuo metu būtų nemoki, jai nebūtų iškelta restruktūrizavimo byla. Įmonės nemokumas konstatuotas vėliau, pagal 2013-2014 metų įmonės finansinius rodiklius, iškeliant bankroto bylą 2014 m. kovo 26 d. Įmonės nemokumas neegzistavo priimant Sprendimą, ir ši aplinkybė nelaikytina naujai paaiškėjusia ir sudarančia pagrindą atnaujinti procesą.

162008 metų pabaigoje prasidėjusi krizė taip pat neįrodo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo Sprendimo priėmimo. Nėra tiesioginio priežastinio ryšio tarp krizės ir tariamo atsakovės nemokumo Sprendimo priėmimo metu.

17Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjų argumentus, kad dėl UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo Sprendimo priėmimo metu nebuvo galimybės restituciją įvykdyti „tuo pat metu“, todėl Sprendime yra padaryta aiški teisės taikymo klaida, parenkant restitucijos būdą. Teisės taikymo klaidą pareiškėjai kildino iš jau paneigtų argumentų apie UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumą Sprendimo priėmimo metu, todėl nėra pagrindo pripažinti buvus aiškią teisės taikymo klaidą. Be to, aiški teisės taikymo klaida, kaip proceso atnaujinimo pagrindas, taikytina tais atvejais, kai sprendimas nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Ginčo Sprendimas apeliacine tvarka yra peržiūrėtas.

18III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

19Pareiškėjai: R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. (toliau – Pareiškėjai) atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir procesą atnaujinti, bylą dėl jos sudėtingumo ir proceso dalyvių gausos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo šiuos svarbiausius atskirojo skundo argumentus

201. Žodinis bylos nagrinėjimas būtinas dėl bylos sudėtingumo ir siekiant užtikrinti proceso skaidrumą bei pasitikėjimą teismais. Tai vienintelis būdas pareiškėjams įsitikinti, kad teismas sąmoningai sukūrė arba laiko teisiškai nereikšminga situaciją, kai sąžiningais pripažinti fiziniai asmenys dėl valstybės institucijų neteisėtų teisės aktų neteko už naikinamą turtą sumokėtų visų santaupų (dalis pareiškėjų dar skolingi bankams), o vietoje pinigų jiems priteistas bevertis reikalavimas į nemokų asmenį. Tokio masto ir jautrumo rezonansinėse bylose teisėjai turėtų rasti laiko ir drąsos spręsti žiūrėdami proceso dalyviams į akis. Kitaip pasitikėjimas teismais neįmanomas.

212. Teismas nepagrįstai tapatino faktinį UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumą (kai įmonė faktiškai negali vykdyti įsipareigojimų) su nemokumu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) prasme, todėl nepagrįstai sprendė, kad įmonė, kol buvo restruktūrizuojama iki bankroto bylos jai iškėlimo, buvo moki. Faktinį įmonės nemokumą įrodo tai, kad per šešerius metus įmonė su pareiškėjais neatsiskaitė, o vien restruktūrizavimo bylos iškėlimas dar nereiškia mokumo. Restruktūrizavimo tikslas pagal ĮRĮ suprantamas kaip tikslas atkurti mokumą ir išvengti bankroto.

223. Priimdamas Sprendimą teismas buvo įsitikinęs (neturėdamas duomenų apie UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumą), kad pastarasis įvykdys Sprendimą – grąžins lėšas pareiškėjams. Tik toks aiškinimas sąžiningas. Paaiškėjus, kad įsitikinimas, jog UAB „Verslo investicijų projektų centras“ dėl nemokumo negalėjo įvykdyti teismo sprendimo, egzistuoja pagrindas atnaujinti procesą ir ištaisyti teismo Sprendimo neteisėtumą.

234. Kasacinis teismas bylose dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų neteisėtumo formuoja praktiką, grindžiamą Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais, kad valstybės padarytų klaidų rizika turi tekti pačiai valstybei ir klaidos neturėtų būti taisomos asmenų sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015). Nagrinėjamu atveju pareiškėjai neteko ir turto, ir lėšų, kurių dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo – niekada nebeatgaus, turės tik bevertę reikalavimo teisę į nemokų asmenį, kas neatitinka pamatinių teisingumo principų. Priešingai, teismo Sprendimu visiems nesąžiningiems situacijos dalyviams grąžinamos tam tikros vertybės.

245. Aiški teisės normos taikymo klaida pasireiškė tinkamai nepritaikius CK 6.145 straipsnio 2 dalies ir 6.153 straipsnio 1 dalies. Svarbu, kad restitucija vykdoma „tuo pat metu“ (CK 6.222 str. 1 d.), todėl, Sprendimu nustačius pareiškėjų santykius su nemokiu statytoju, negalėjo būti realiai pasiektas nei valstybės tikslas grąžinti žemės sklypą į jo ankstesnę padėtį, nei sąžiningų pareiškėjų tikslas gauti realią restituciją.

25Kasacinis teismas išplėstinėje kolegijoje formuoja praktiką, kad restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012), kad valstybė turi prisiimti neigiamas restitucijos pasekmes (2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012), kad valstybės institucijoms, kurios nesugeba įdiegti arba laikytis savo pačių procedūrų, neturėtų būti leidžiama gauti naudos dėl jų padarytų klaidų ar išvengti savo pareigų vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-165/2012).

266. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto apribojimas atnaujinti procesą dėl sprendimo, kuris buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, nėra absoliutus. Pats teismas, užtikrindamas teisingumo vykdymą kaip prioritetinę teisinę vertybę, gali keisti proceso atnaujinimo pagrindą – papildyti pareiškėjų nurodytą pagrindą atnaujinti procesą dar vienu pagrindu – aiškia teisine klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2015).

277. Bendrosios instancijos teismai pareiškėjams siūlo kreiptis dėl nuostolių atlyginimo, o nuostolių atlyginimo bylas sprendžiantys administraciniai teismai laiko formalų priteisimą pakankamu pagrindu atsisakyti priteisti nuostolius.

28Sprendimu nustatyta pareiškėjų restituciją su nemokiu asmeniu. Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015 atsisakydamas pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo vykdymo tvarką, nurodė, kad „apeliantei neužkirstas kelias, pasibaigus BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto procesui, prašyti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų, tuo atveju, jeigu jos finansinis reikalavimas bankroto byloje nebūtų patenkintas“ Ši teismo pastaba turėtų suteikti vilties sąžiningiems teismų procesų išvargintiems pirkėjams, tačiau ji nedera su kitomis teismų nutartimis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438- 1358/2013 galutinai atmetė J. S. ir I. S. reikalavimą dėl turto įsigijimo išlaidų (nuostolių) atlyginimo iš valstybės dėl tos priežasties, kad įsigijimo išlaidos jau yra priteistos iš statinio pardavėjo, todėl nuostolių nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-1603/2013 galutinai atmetė D. K. ir E. K. skundą dėl turto įsigijimo išlaidų (nuostolių) iš valstybės priteisimo tuo pagrindu, kad sprendimu ta pati suma jau yra priteista iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“.

298. Europos Žmogaus Teisių Teismas užtikrina žmogaus teisių apsaugą netgi tuomet, kai statinių griovimas savaime pripažintas pateisinama priemone siekiant įgyvendinti aplinkosaugos tikslus. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. sprendimu byloje Yildirir prieš Turkiją (bylos Nr. 21482/03) pripažinta asmens, įsigijusio griautiną pastatą, teisę į nuostolių atlyginimą iš valstybės (pastato neteisėtumas nebuvo registruotas, ką pardavėjas žinojo, tačiau nutylėjo).

309. Nacionaliniai teismai turėtų pradėti vykdyti teisingumą. Proceso atnaujinimas dar nereiškia sprendimo pakeitimo, tačiau visiems suinteresuotiems asmenims sudaro galimybę pasisakyti. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė intensyviai ieško galimybių taikiai išspręsti ginčą su pareiškėjais – sudarytos darbo grupės, svarstomi teisės aktų pakeitimai, bet kartu ir atidžiai stebimi teismų sprendimai. Atnaujintas procesas būtų puikus pagrindas visų susijusių asmenų interesų pusiausvyros paieškai.

31Trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

321. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, bet atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus, nes galimybė atnaujinti procesą užbaigtoje byloje šaliai, kurios interesai pažeidžiami neteisėtu ar nepagrįstu sprendimu, yra vienintelė priemonė pašalinti asmens teisių ir interesų pažeidimus.

332. Proceso atnaujinimas – tai civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas procesas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo ir jo išsprendimo procesinė tvarka užtikrina civilinio proceso vientisumą, todėl pareiškėjų prašymus atnaujinti procesą būtina nagrinėti toje pačioje civilinėje byloje, kurioje yra įsiteisėję teismo sprendimas ar nutartis.

343. Pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK 366 str. 1 d. 2 p.) yra ir tuomet, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai. Svarbu, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu prašoma atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės.

354. Statiniai ( - ), nėra įregistruoti Kultūros vertybių registre kaip atskiri kultūros paveldo objektai, o saugomos vietovės pase (išraše iš Kultūros vertybių registro) yra nurodyti, kaip viena iš saugomos kultūros vertybės Juodkrantės gyvenvietės vertingoji savybė (Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktas 2008-01-09 Nr. KPD-RM-571). Nauja aplinkybė apie valstybės saugomai kultūros vertybei nustatytas vertingąsias savybes ir saugojimo apimčių nustatymą atsirado 2008 m. sausio 9 d. priėmus vertinimo tarybos aktą, o duomenys apie apsaugos reikalavimus perduoti Nekilnojamojo turto registrui 2009 m. gegužės 8 d. Nauja faktinė aplinkybė apie saugomas vertingąsias savybes ir apsaugos reikalavimų nustatymą atsirado civilinės bylos Nr.2-377-253/2009 metu, tačiau teismui ir pareiškėjams nebuvo žinoma, kadangi tokie dokumentai į bylą pateikti nebuvo. Ši faktinė aplinkybė kaip ir kultūros vertybių apsaugai taikytinas įstatyminis reguliavimas byloje nebuvo vertinama.

36Vienintelis ginčijamų statybų neteisėtumo pagrindas buvo nurodytas nebegaliojančioje Kuršių nerijos nacionalinio parko (toliau KNNP) planavimo schemoje. Jis išnykęs 2012 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei nutarimu Nr.702, panaikinus KNNP planavimo schemą. Naujuoju KNNP tvarkymo planu minėtam užstatymui jokių draudimų nenustatyta. Be to, tiek įstatymuose (Nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo (toliau NKPAJ) 22 str. 2 ir 3 d.), tiek ir minėtame KNNP tvarkymo plane (Tvarkymo plano 18 ir 19 p.) aiškiai nustatyta, kad kultūros paveldo vietovėse saugojimo režimai nustatomi reglamentais ir kultūros paveldo apsaugos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais – kultūros paveldo tvarkymo planais, t. y. kitu specialiojo planavimo dokumentu. Įstatyminės nuostatos jau galiojo priimant Sprendimą, tačiau vertinamos nebuvo. Pagal dabar galiojantį teisinį režimą šiai valstybės saugomos nekilnojamosios kultūros paveldo vietovės daliai nėra nustatytas draudimas statyti statinius, tokio draudimo nebuvo nustatyta jokiame paveldosauginiame teisės akte ir anksčiau, todėl Sprendimas dėl statinių griovimo ir restitucijos taikymo turėtų būti peržiūrimas atnaujinus procesą.

37Atsakovas AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepime prašo atskiruosius skundus tenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

381. Atnaujinus procesą bus galima priimti sprendimą vadovaujantis teismų praktika bylose dėl restitucijos taikymo, priteisiant pinigų skirtumą tarp pastato rinkos vertės jo perleidimo metu ir už jį gautų pajamų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2011). Atnaujinus procesą būtų įvertinti įrodymai apie prieplaukos namelio vertę pagal 2004 m. liepos 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį.

392. Teismas, nevertindamas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo, Sprendimu atėmė iš atsakovo AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ nuosavybės teisę į anksčiau buvusį prieplaukos namelį ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) - kiemo statinius, pažeisdamas atsakovo nuosavybės teisę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 1 Protokolo 1 str.), kas sąlygoja ne teisinę taiką, o potencialius papildomus ginčus su valstybe.

403. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2015 m. gegužės 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-578-556/2015 už vieną iš Sprendime nurodytų griautinų statinių - Restoraną - „Verslo investicijų projektų centras“ (perleido reikalavimo teises UAB „Meirona“) priteisė solidariai iš Lietuvos valstybės ir Neringos savivaldybės 1 149 349,83 Eur žalos. Tai įrodo, kad Sprendime, neįvertinus „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo, buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida.

41Atsakovas – Neringos savivaldybė, atstovaujamas Neringos savivaldybės tarybos ir Neringos savivaldybės administracijos, atsiliepime iš esmės pritaria atskiruosiuose skunduose išdėstytiems argumentams ir teigia, kad skundžiama nutartimi tik paviršutiniškai, netinkamai pasisakyta dėl pareiškėjų argumentų. Prašo atskiruosius skundu tenkinti.

42Trečiasis asmuo – AB „Swedbank“, atsiliepime prašo pareiškėjų atskiruosius skundus tenkinti. Nurodo, kad teismas turi parinkti restitucijos būdą, kad jis atitiktų tikslus (grąžinti šalis į pirminę padėtį) ir būtų realiai įvykdoma. UAB „Verslo ir investicijų sprendimų projektai“ Sprendimo priėmimo metu buvo nemoki, realiai įvykdyti teismo nustatytą restitucijos negalėjo, atitinkamai Sprendimo įvykdymas neįmanomas nei geruoju, nei priverstinai. Teismas formaliai įvertino pagrindus atnaujinti procesą, neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir neįvykdė teisingumo (vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį numato Konstitucija)

43Ieškovas – Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime prašo atskirųjų skundų netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

441. Civilinę bylą Nr. 2-377-253/2009 nagrinėjusiam teismui, net ir turint duomenis apie UAB „Verslo investicijų projektų centras“ finansinę būklę, nebuvo teisinio pagrindo jo atžvilgiu netaikyti restitucijos. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ restruktūrizavimo byloje Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-6029-619/2011 nustatė, kad pagal 2008 ir 2009 metų UAB „Verslo investicijų projektų centras“ finansinės atskaitomybės duomenis įmonės turtas žymiai viršijo mokėtinas sumas ir įsipareigojimus, o pagal 2011 m. gruodžio 31 d. duomenis įmonė yra moki, todėl pareiškėjų teiginiai apie UAB „Verslo investicijų projektų centras“ faktinį nemokumą bylos nagrinėjimo metu yra grindžiami prielaidomis. Be to, net ir po bankroto bylos UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškėlimo yra tikimybė, kad bankrutuojančios įmonės įsiskolinimas ar bent jo dalis bus padengta. Pasibaigus BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto procesui, pareiškėjai turėtų teisę prašyti nuostolių atlyginimo iš kaltų asmenų, jeigu finansinis reikalavimas bankroto byloje nebūtų patenkintas (Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015).

452. Restitucija nagrinėjamoje byloje pritaikyta tinkamai, nes valstybė nebuvo sandorių, pripažintų negaliojančiais dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymų normoms, dalyvė.

463. Kultūros paveldo departamento atskirojo skundo argumentai pareiškėjų prašyme dėl proceso atnaujinimo nebuvo nurodyti. Tuo peržengtos prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo ribos. Be to, šie argumentai nepagrįsti. Tiek civilinės bylos Nr. 2-377-253/2009 nagrinėjimo metu, tiek ir šiuo metu statybas Neringoje reglamentuoja vienintelis specialusis teritorijų planavimo dokumentas - Kuršių Nerijos nacionalinio parko planavimo schema, kurios sprendiniai ginčo teritorijai iš esmės nepasikeitę.

47BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepime prašo atskirųjų skundų netenkinti. Nurodo, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką nukrypimas nuo teisinio apibrėžtumo principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kai yra pagrindas manyti, kad priimti teismų sprendimai gali būti neteisėti. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindų atnaujinti procesą. Po Sprendimo priėmimo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ buvo moki, todėl 2010 ir 2011 metais jai buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o nemokumas konstatuotas ir bankroto byla iškelta tik 2014 metais. Vien restruktūrizavimo bylos iškėlimas nereiškia, kad įmonė nevykdo įsipareigojimų, taigi yra faktiškai nemoki. Šiuo metu dar nebaigtas bankroto procesas ir tikėtina, kad pareiškėjų reikalavimai bent iš dalies bus padengti. Skundžiamoje nutartyje teisingai spręsta, kad nesant pagrindo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumą pripažinti naujai paaiškėjusia aplinkybe, nėra pagrindo ir išvadai, kad taikant restituciją būtų padaryta aiški teisės taikymo klaida.

48IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

49Atskirieji skundai netenkintini.

50Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

51Atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Taigi atskiriesiems skundams taikomi tie patys dalyko ir pagrindo, atitinkamai ir nagrinėjimo ribų apribojimai. Bendriausia prasme, apeliacija yra pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Apeliaciniame procese byla nėra nagrinėjama iš naujo, tik patikrinamas pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumas, teisėtumas. Tai reiškia, kad esminis bylos nagrinėjimas vyksta pirmosios instancijos teisme, kuriame pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertins ir jų pagrindu priims sprendimą. Jeigu proceso dalyviai nevykdo pareigos dar pirmosios instancijos teismui pateikti visus paaiškinimus ir įrodymus, turinčius reikšmės bylai, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus, vėliau jiems tenka nepalankūs pasyvumo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padariniai, tarp kurių draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus (CPK 312 str.), ribojimo teikti naujus įrodymus (CPK 314 str.), ir, kas aktualu šioje byloje, draudimas apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d.). Kitoks aiškinimas (leidimas apeliacinėje instancijoje teikti naujus argumentus) iškreiptų CPK numatytos apeliacijos kaip pirmosios instancijos teismo sprendimų (nutarčių) procesinės kontrolės formos esmę, reikštų bylos nagrinėjimą pakartotinai iš esmės, o sprendimo (nutarties) priėmimas naujų, tik apeliacinės instancijos teismui pateiktų argumentų pagrindu, paneigtų kitų proceso dalyvių teisę į apeliaciją dėl šių argumentų pagrindu priimto teismo procesinio sprendimo.

52Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos atskirojo skundo

53Apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas (CPK 306 str. 2 d.). Ši taisyklė turi išimtį – nėra draudžiama apeliacinį skundą grįsti argumentais, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-95/2012).

54Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto – trečiojo asmens Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, atskirajame skunde nurodytais argumentais atskirasis skundas negalėjo būti grindžiamas, nes atskirojo skundo argumentai dėl Sprendimo neteisėtumo (ginčijamos teismo išvados dėl administracinių aktų neteisėtumo) nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teismui ir nebuvo pirmosios instancijos teismo vertinimo dalykas. Šių aplinkybių nenurodė nei pareiškėjai prašyme atnaujinti procesą, nei proceso dalyviai atsiliepimuose. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimo į pareiškėjų prašymą nepateikė, o Neringos savivaldybės administracijos atsiliepime nurodytos faktinės aplinkybės, kad dėl baigto rengti Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialaus plano pastatai ( - ) nebus griaunami, nėra tapatūs Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atskirajame skunde nurodytiems naujiems, tik apeliacinės instancijos teismui teikiamiems argumentams. Tokiais argumentais atskirasis skundas negalėjo būti grindžiamas (CPK 306 str. 2 d.), dėl jų vertinti apeliacinis teismas neturi pagrindo.

55Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo ex officio (savo iniciatyva) pripažinti, kad ginčo Sprendime buvo padaryta aiški materialinės teisės klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant Sprendimą. Be to, iš trečiojo asmens atskirojo skundo turinio susidaro įspūdis, kad Kultūros vertybių departamentas iš esmės siekia apginti pareiškėjų (fizinių asmenų) tariamai teisėtus interesus, o ne viešąjį interesą, susijusi su kultūros, saugomo paveldo apsauga. Įgaliojimo atstovauti pareiškėjus teisme trečiasis asmuo neturi.

56Dėl pareiškėjų (atsakovų) atskirojo skundo

57Dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo

58Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso ir kitu pagrindu – dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės (CPK 366 str. 1 d. 2 p.). Pareiškėjai nurodė tokia aplinkybe UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumą Sprendimo priėmimo metu.

59Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą (dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių) būtų tada, jei pareiškėjai įrodytų, kad: 1) tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė (UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumas Sprendimo priėmimo metu), kaip teisingai pažymėjo ir tinkamai motyvavo skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas, neturi naujai paaiškėjusioms aplinkybėms būtino požymio – jos egzistavimo Sprendimo priėmimo metu.

60Sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka metu (Sprendimas paliktas nepakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010-12-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-135/2010) Vilniaus apygardos teismas 2010 m. liepos 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-5757-565/2010 iškėlė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ restruktūrizavimo bylą, tačiau ji 2011 m. sausio 27 d. nutartimi buvo nutraukta dėl tos priežasties, kad restruktūrizavimo plane nebuvo tinkamai nurodyti visi kreditorių reikalavimai. Šioje byloje buvo patvirtinti 24 kreditorių reikalavimai, kurių bendra reikalavimų suma sudarė 27 524 763,47 Lt.

61Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi restruktūrizavimo byla UAB „Verslo investicijų projektų centras“ iškelta pakartotinai (civilinė byla Nr.B2-6029-619/2011). Šioje nutartyje konstatuota, kad pareiškimo surašymo dieną (LITEKO duomenimis pareiškimas gautas 2011-06-15) įmonė turėjo turto, kurio vertė 55 403 990 Lt; įsipareigojimai sudarė 40 558 735 Lt. Taigi akivaizdu, kad 2011 metų birželį įmonė turėjo pakankamai turto ir galėjo atsiskaityti su visais kreditoriais, įskaitant pareiškėjus. Paminėtoje nutartyje taip pat nustatyta, kad po vienerių metų mokėtinos sumos (visi šie įsipareigojimai nepradelsti) – 36 980 335 Lt Visa tai yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad įmonė faktiškai buvo moku ne tik pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies nuostatas, kai pradelsti įsipareigojimai neviršija pusę balansinio turto vertės, bet ir faktinį, kai turimo turto pakanka visiškai atsiskaityti su visais kreditoriais. Ši restruktūrizavimo byla nutraukta 2013 m. gruodžio 20 d. nutartimi, neįvykdžius restruktūrizavimo plano.

62Tik 2014 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto bylą (civilinės bylos Nr. B2-1061-232/2015), nustatęs nemokumą 2013-2014 metų laikotarpyje, įsipareigojimams kreditoriams jau viršijus balansinio turto vertę.

63Remdamasi tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas teigti, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ tapo nemoki tiek faktiškai, tiek ĮBĮ prasme praėjus tik keleriems metams po Sprendimo priėmimo – 2013-2014 metais. Taigi nėra priežasčių, dėl kurių galima būtų pritarti apeliantams (pareiškėjams) ir padaryti išvadą, kad įmonė buvo nemoki dar Sprendimo priėmimo metu.

64Dėl aiškios teisės taikymo klaidos

65Pareiškėjai nurodo, kad Sprendime, kuriame restitucija pritaikyta neįvertinus faktinio UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo, yra padaryta aiški teisės taikymo klaida (CPK 366 str. 1 d. 9 p.), nes restitucijos nebuvo įmanoma įvykdyti tuo pat metu (CK 6.222 str. 1 d.), dėl ko buvo pagrindas taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalies ir 6.153 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pareiškėjai teigia, kad dėl UAB „Verslo investicijų projektų centras“ nemokumo (faktinio nemokumo, pagrindusio restruktūrizavimo poreikį) nebuvo įmanoma įvykdyti Sprendime nustatytą restitucijos būdą CK 6.222 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka (tuo pat metu šalims grąžinti, ką buvo gavusios pagal panaikintą sandorį). Pareiškėjai teigia, kad buvo pagrindas taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalį ir pakeisti restitucijos būdą ar apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, taip pat 6.153 straipsnio 1 dalį, pagal kurią sąžiningi tretieji asmenys, atlygintino sandorio pagrindu įgiję nuosavybės teise grąžintiną turtą, gali panaudoti šį sandorį prieš asmenį, kuris reikalauja restitucijos.

66Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai sprendė, kad aiški teisės taikymo klaida (imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai, neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas) kaip pagrindas atnaujinti procesą šioje byloje kildinama iš šioje nutartyje aptartos pareiškėjų prielaidos, kad UAB „Verslo investicijų projektų centras“ Sprendimo priėmimo metu buvo nemoki, o jei nemoki, pareiškėjų įsitikinimu, tai ir restitucijos būdas turėjo būti kitas. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad nenustačius įmonės (sandorio šalies) nemokumo, nėra pagrindo pripažinti ir materialinės teisės, reglamentuojančios restitucijos taikymą, būdo parinkimą, ir t.t. pažeidimo. Teisėjų kolegija savo iniciatyva taip pat neturi pagrindo pripažinti teismą, priėmusį ginčo Sprendimą, padarius aiškią materialinės teisės normos taikymo klaidą.

67Teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo paminėtu CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu yra ribojama – galima kreiptis tik dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, jei jis nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Tik Lietuvos respublikos generalinis prokuroras turi teisę pateikti prašymus atnaujinti procesą paminėtame punkte numatytais pagrindais dėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų. Ginčo Sprendimas buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, todėl pareiškėjai neįgijo teisės prašyti atnaujinti procesą byloje paminėtu pagrindu. Generalinis prokuroras tokio prašymo nepadavė ir su pareiškėjų pozicija nesutinka.

68Nagrinėjamoje mblyoje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje 2014 m. birželio 20 d. nutartimi patvirtino 20 013 248,86 Lt kreditorių finansinius reikalavimus, o 2014 m. rugpjūčio 1 d. dar 115 643,83 Lt. Iš patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų matyti, kad bankrutuojančios įmonės turimo turto vertė yra didesnė nei pirmos ir antros eilės kreditorių finansinių reikalavimų bendra suma, todėl pareiškėjai (trečios eilės kreditoriai) turi pagrįstą prielaidą tikėtis, kad bankroto proceso metu jų reikalavimai bus patenkinti bent iš dalies. Tik pasibaigus bankroto procesui ir žinant, kokia finansinių reikalavimų dalis liko nepatenkinta, bus galimybė įvertinti pareiškėjų patirtus nuostolius. Šiuo metu tokių duomenų nėra.

69Kitų proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 366 str.) teisėjų kolegija nenustatė.

70Apeliantai (pareiškėjai) apeliaciniame skunde akcentuoja tariamų nuostolių kompensavimo galimybę, tikėdamiesi kompensacijos iš valstybės ir tokį teiginį grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-7-165/2012 ir 3K-3-92/2015, tačiau remtis šių nutarčių išvadomis nagrinėjamoje byloje kaip praktika teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes paminėtų bylų ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skirtingos. Apeliantų nurodytose bylose spręsta dėl nuosavybės teisių atkūrimo į valstybinės reikšmės miškus ir tokių miškų perleidimo sandorių teisėtumą bei dėl kitų su tuo susijusių klausimų (CPK 8 str.).

71Dėl žodinio proceso

72Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 338 str.). Jis gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK322 str.). Iš paminėtų teisės normų akivaizdu, kad apeliacinio skundo nagrinėjimo tvarkos pasirinkimas yra bylą nagrinėjančio teismo diskrecija (pranc. diskretion, teisė spręsti kokį nors klausima savo nuožiūra, Tarptautinių žodžių žodynas, 115 psl.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436-611/2015).

73Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes nagrinėjamos bylos atskirajam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją išdėstė išsamiai procesiniuose dokumentuose.

74Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta. Tenkinti atskiruosius skundus juose nurodytais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir apgrįsta, ją keisti ar naikinti nėra pagrindo.

75Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

76Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Pareiškėjai R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. kreipėsi į teismą,... 4. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 125 2002 m. liepos 19 d. buvo... 5. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu (toliau –... 6. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. gruodžio 6 d. nutartimi Klaipėdos... 7. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. kovo 26 d. iškėlė UAB „Verslo... 8. Pareiškėjai teigė, kad po Sprendimo įsiteisėjimo naujai paaiškėjo... 9. Kitas pagrindas procesui atnaujinti, pareiškėjų įsitikinimu, yra aiški... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. gegužės 6 d. nutartimi atmetė... 12. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų nurodytų faktinių aplinkybių... 13. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) nustatytas... 14. UAB „Verslo investicijų projektų centras“ restruktūrizavimo byla pirmą... 15. Restruktūrizavimo bylos iškėlimu buvo patvirtintos UAB „Verslo... 16. 2008 metų pabaigoje prasidėjusi krizė taip pat neįrodo UAB „Verslo... 17. Teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjų argumentus, kad dėl UAB... 18. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 19. Pareiškėjai: R. G., V. B. G., S. R., M. R., D. K., E. K. (toliau –... 20. 1. Žodinis bylos nagrinėjimas būtinas dėl bylos sudėtingumo ir siekiant... 21. 2. Teismas nepagrįstai tapatino faktinį UAB „Verslo investicijų projektų... 22. 3. Priimdamas Sprendimą teismas buvo įsitikinęs (neturėdamas duomenų apie... 23. 4. Kasacinis teismas bylose dėl valstybės institucijų priimtų teisės aktų... 24. 5. Aiški teisės normos taikymo klaida pasireiškė tinkamai nepritaikius CK... 25. Kasacinis teismas išplėstinėje kolegijoje formuoja praktiką, kad... 26. 6. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto apribojimas atnaujinti procesą dėl... 27. 7. Bendrosios instancijos teismai pareiškėjams siūlo kreiptis dėl... 28. Sprendimu nustatyta pareiškėjų restituciją su nemokiu asmeniu. Lietuvos... 29. 8. Europos Žmogaus Teisių Teismas užtikrina žmogaus teisių apsaugą netgi... 30. 9. Nacionaliniai teismai turėtų pradėti vykdyti teisingumą. Proceso... 31. Trečiasis asmuo – Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros... 32. 1. Teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti... 33. 2. Proceso atnaujinimas – tai civilinio proceso stadija, o ne savarankiškas... 34. 3. Pagrindas atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (CPK... 35. 4. Statiniai ( - ), nėra įregistruoti Kultūros vertybių registre kaip... 36. Vienintelis ginčijamų statybų neteisėtumo pagrindas buvo nurodytas... 37. Atsakovas AB Poilsio namai „Ąžuolynas“ atsiliepime prašo atskiruosius... 38. 1. Atnaujinus procesą bus galima priimti sprendimą vadovaujantis teismų... 39. 2. Teismas, nevertindamas UAB „Verslo investicijų projektų centras“... 40. 3. Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas 2015 m. gegužės 15 d.... 41. Atsakovas – Neringos savivaldybė, atstovaujamas Neringos savivaldybės... 42. Trečiasis asmuo – AB „Swedbank“, atsiliepime prašo pareiškėjų... 43. Ieškovas – Generalinis prokuroras, ginantis viešąjį interesą,... 44. 1. Civilinę bylą Nr. 2-377-253/2009 nagrinėjusiam teismui, net ir turint... 45. 2. Restitucija nagrinėjamoje byloje pritaikyta tinkamai, nes valstybė nebuvo... 46. 3. Kultūros paveldo departamento atskirojo skundo argumentai pareiškėjų... 47. BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ atsiliepime prašo atskirųjų... 48. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 49. Atskirieji skundai netenkintini.... 50. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 51. Atskirieji skundai nagrinėjami pagal taisykles, reglamentuojančias procesą... 52. Dėl Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos... 53. Apeliacinio (atskirojo) skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos... 54. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto... 55. Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo ex officio (savo iniciatyva)... 56. Dėl pareiškėjų (atsakovų) atskirojo skundo... 57. Dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – UAB „Verslo investicijų... 58. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatnaujino proceso ir kitu pagrindu... 59. Pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal CPK 366 straipsnio 1... 60. Sprendimo peržiūrėjimo apeliacine tvarka metu (Sprendimas paliktas... 61. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartimi restruktūrizavimo... 62. Tik 2014 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi iškėlė UAB... 63. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas teigti, kad UAB „Verslo... 64. Dėl aiškios teisės taikymo klaidos... 65. Pareiškėjai nurodo, kad Sprendime, kuriame restitucija pritaikyta... 66. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai sprendė, kad... 67. Teisė kreiptis dėl proceso atnaujinimo paminėtu CPK 366 straipsnio 1 dalies... 68. Nagrinėjamoje mblyoje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas UAB „Verslo... 69. Kitų proceso atnaujinimo pagrindų (CPK 366 str.) teisėjų kolegija... 70. Apeliantai (pareiškėjai) apeliaciniame skunde akcentuoja tariamų nuostolių... 71. Dėl žodinio proceso... 72. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas... 73. Teisėjų kolegija sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas,... 74. Į esminius atskirųjų skundų argumentus atsakyta. Tenkinti atskiruosius... 75. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 76. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį palikti...