Byla 2A-1061/2012
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Murena“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. 2-1622-264/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Murena“, atstovaujamos bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Forum regis“, ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Grand SPA Lietuva“, uždarajai akcinei bendrovei „Helvyta“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Murena“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti 2009-02-03 Susitarimą Nr. 27, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Helvyta“ ir UAB „Grand Spa Lietuva“ negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, priteisti iš atsakovo UAB „Helvyta“ 45000 Lt sumą, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2009-06-30 Kauno apygardos teismo nutartimi civ. byloje nr. B2-2142-527/2009 buvo iškelta bankroto byla UAB „Murena“, kurios administratoriumi paskirta UAB „Forum regis“. Bankroto administratorius, ĮBĮ 11 str. 8 p. nustatyta tvarka patikrinęs bankrutuojančios įmonės sandorius per paskutinius 36 mėnesius, nustatė, kad 2009-02-03 UAB „Murena“ pasirašė susitarimą Nr. 27 su atsakovais dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, kuriuo ieškovas perleido atsakovui UAB „Helvyta“ reikalavimo teisę į 45000 Lt UAB „Grand Spa Lietuva“ skolą, kylančią iš 2008-05-29 Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand Spa Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 45000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Helvyta“. Šalys susitarė dėl priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo. UAB „Grand Spa Lietuva“ sumokėjus 45000 Lt UAB „Helvyta“ ir pateikus ieškovui pavedimo kopiją bus laikoma, kad UAB „Grand Spa Lietuva“ atsiskaitė su UAB „Murena“, o UAB „Murena“ atsiskaitė su UAB „Helvyta“. Ieškovas 2009-02-03 sutarties sudaryti neprivalėjo, sudaryta sutartis turėjo įtakos tam, kad UAB „Murena“ negalėjo atsiskaityti su kitais kreditoriais, dėl sudarytos sutarties buvo pažeistos kitų kreditorių teisės, kuriems įsipareigojimų įvykdymo terminai buvo suėję. Skola bendrovės darbuotojams, VMI ir kitiems kreditoriams atsirado nuo 2008 m. spalio-lapkričio mėn. Sandorio sudarymo metu įmonė buvo nemoki, įsiskolinimai kreditoriams 2008-12-31 dienai sudarė 18979112 Lt, balanse turto apskaityta vos 21125905 Lt. Ginčijama sutartimi buvo sumažinta kitų kreditorių galimybė gauti jų reikalavimų patenkinimą, taip pat suteikė pirmenybę atsakovui UAB „Helvyta“, kuri yra trečios eilės kreditorė, prieš kitus kreditorius. Sandorio šalys buvo nesąžiningos. Atsakovai, būdami verslininkai, sudarydami sandorį turėjo protingomis priemonėmis išsiaiškinti ar būsima sandorio šalis nėra skolininkė, konkrečioje situacijoje įvertinti ar sandoriu nebus pažeisti skolininko kreditoriaus interesai. Bankroto administratorius apie ginčijamą sandorį sužinojo 2009 m. gruodžio pabaigoje, nuo dokumentų priėmimo-perdavimo dienos, todėl 1 metų terminas nepraleistas. Prašoma taikyti restituciją ir pagal ginčo sandorį gautas lėšas grąžinti ieškovui.

5Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad tarp ginčo šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriuose UAB „Grand SPA Lietuva“ buvo darbų užsakovas, UAB „Murena“ - rangovas, o UAB „Helvyta“ - subrangovas. 2008-05-29 Statybos rangos sutartimi Nr. AD3-0806 UAB „Murena“ įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą pagal UAB „Grand SPA Lietuva“ užduotį atlikti pastato 4D2P, esančio Kudirkos g. 45, Druskininkai, projektavimo ir rekonstrukcijos darbus, o UAB „Grand SPA Lietuva“ įsipareigojo sudaryti UAB „Murena“ būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Sutartimi ieškovui nebuvo nustatyti jokie ribojimai pasitelkti kitus asmenis savo įsipareigojimui įvykdyti, todėl UAB „Murena“ dalies savo įsipareigojimų pagal sutartį įvykdymui pasitelkė subrangovus, tame tarpe ir atsakovą UAB „Helvyta“. UAB „Murena“ įsipareigojimų subrangovams vykdymas, dalies subrangovų teigimu, tapo netinkamas, todėl UAB „Grand Spa Lietuva“ sprendė prisiimti atsakomybę už ieškovo prievoles subrangovams bei prisiėmė tiesioginę pareigą apmokėti už subrangovų atliktus darbus Statinyje tiesiogiai. UAB „Helvyta“, UAB „Murena“ sutiko su tokiu UAB „Grand Spa Lietuva“ pasiūlymu, dėl ko sudarė ginčijamą susitarimą. UAB „Grand Spa Lietuva“ su UAB „Helvyta“ už atliktus darbus atsiskaitė. UAB „Grand Spa Lietuva“ jokių UAB „Murena“ įsipareigojimų UAB „Helvyta“, nesusijusių su Statinyje atliktais darbais, neprisiėmė. UAB „Grand Spa Lietuva“ kreditorių interesų nepažeidė ir sudarydamas ginčijamą susitarimą buvo sąžiningas, nes pareikalavo ieškovo UAB „Murena“ perduoti ir perėmė UAB „Murena“ įsipareigojimus subrangovams, tame tarpe atsakovui UAB „Helvyta“ už darbus, kuriuos subrangovai, tame tarpe atsakovas - AB „Helvyta“, faktiškai atliko atsakovui UAB „Grand Spa Lietuva“. Būtent subrangovų, tame tarpe atsakovo UAB „Helvyta“, o ne ieškovo UAB „Murena“ atlikti darbai lėmė atsakovui UAB „Grand Spa Lietuva“ pareigą atsiskaityti už atliktus darbus.

6Atsakovas UAB „Helvyta“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2009-02-03 UAB „Grand SPA Lietuva“, UAB „Murena“ ir UAB „Helvyta“ pasirašė susitarimą Nr. 27, tačiau šis susitarimas visiškai neatitinka actio Pauliana sąlygų, nes nepažeidė ir nepažeidžia ieškovo kreditorių teisių ir teisėtų interesų bei neturėjo ir neturi įtakos ieškovo mokumui, todėl jo pripažinti negaliojančiu nėra jokio pagrindo. Sudarius aukščiau nurodytą sandorį ieškovo mokumas visiškai nepasikeitė, nes faktiškai ieškovo įsiskolinimą ginčo sumai už ieškovą padengė atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“. Ieškovas sumažino savo skolinius įsipareigojimus faktiškai nesumažindamas savo turto ir neatlikdamas jokių piniginių mokėjimų, kas tik patvirtina ginčijamo sandorio pagrįstumą ir teisėtumą. Be to, šiuo atveju neegzistuoja CK 6.67 str. įtvirtinta prezumpcija, todėl ieškovas turi įrodyti ir skolininko nesąžiningumą, ko nebuvo ir negali būti, ką iš esmės patvirtina ir pats ieškovas savo ieškinyje teigdamas, kad nesąžininga buvo tik UAB „Murena“, nes būtent ieškovas žinojo apie savo padėtį, todėl neturėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Esant tokioms aplinkybėms net ir pripažinus aukščiau nurodytą sandorį negaliojančiu, restitucija negalima, nes sandorio negaliojimo pasekmės taikomos kaltosioms šalims - šiuo atveju, vadovaujantis ieškovo teiginiais, ieškovui. Todėl ieškovas turėtų reikšti ne actio Pauliana, o ieškinį dėl žalos atlyginimo, reikalaudamas žalos atlyginimo iš ieškovo, jei mano, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių interesus. Ieškovas reikšdamas šį ieškinį yra praleidęs įstatymo numatytą 1 metų ieškininės senaties terminą.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir panaikino Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui UAB „Helvyta“ priklausančio nekilnojamojo, kilnojamojo turto, turtinių teisių, esančių pas atsakovą ir/ar trečiuosius asmenis, bei piniginių lėšų areštą 45000 Lt sumai. Teismas nurodė, kad nagrinėjamojoje byloje nustatyta, jog ieškovą BUAB „Murena“ ir atsakovą UAB „Grand SPA Lietuva“ siejo rangos, o ieškovą ir atsakovą UAB „Helvyta“ - subrangos teisiniai santykiai. Pagal CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatas, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis. Byloje kilo ginčas dėl to, kad Susitarimu Nr. 27 buvo susitarta, jog už subrangovo atliktus darbus apmokės ne rangovas, bet užsakovas. Teismas sprendė, kad toks susitarimas atitinka CK 6.650 straipsnio 4 dalies nuostatas, todėl laikė kad kitų kreditorių interesai nepažeisti, užsakovas pinigines lėšas sumokėjo asmeniui, su kuriuo siejo statybos rangos teisiniai santykiai.

9Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Susitarimo Nr. 27 sudarymo metu UAB „Murena“ buvo pradelsusi atsiskaityti su kitais kreditoriais, sandoriu buvo suteikta pirmenybė atsakovui UAB „Helvyta“ prieš bendrovės darbuotojus, VMI, VSDFV, kitus kreditorius, todėl sudarytu Susitarimu buvo pažeistos šių kreditorių teisės ir LR Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 3K-3-485/2010) pažymėjo, kad vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Toks įstatymo aiškinimas ir taikymas sukeltų teisinį neapibrėžtumą, nepasitikėjimą finansinių problemų turinčiu skolininku ir nepagrįstai ribotų jo galimybes vykdyti veiklą bei siekti atsiskaitymo su visais kreditoriais išvengiant bankroto, o bankroto administratoriui sudarytų nepagrįstas prielaidas ginčyti visus be išimties iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius taip piktnaudžiaujant savo teisėmis. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo taikymo kreditorių, turinčių pirmumo teisę gauti atitinkamas išmokas, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad įstatyme nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu vertinant jį kaip kreditoriaus teisių pažeidimą, tačiau tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas.

10Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Susitarimo Nr. 27 sudarymo metu UAB „Murena“ buvo nemoki, nes jos įsiskolinimai kreditoriams 2008-12-31 dienai sudarė 18979112 Lt, tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta vos už 21125905 Lt. Teismas sprendė, kad iš pateikto UAB „Murena“ 2008 finansinių metų balanso galima daryti išvadą, jog iki bankroto bylos įmonei iškėlimo UAB „Murena“ turėjo finansinių sunkumų, tačiau įmonės veikla nebuvo nutrūkusi, ji vykdė ūkinę – komercinę veiklą ir trumpalaikiai įmonės įsipareigojimai tiekėjams bei darbuotojams buvo mažesni už įmonės turimo turto vertę (1 t.b. l. 101-103). Todėl teismas laikė, kad nėra pagrindo išvadai, jog dėl sudaryto sandorio sumažėjo ieškovo UAB „Murena“ galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais, kad žymiai pakito ieškovo turto masė ir jo turtinė padėtis, kad buvo pažeistos kitų kreditorių teisės.

11Teismas nurodė, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesąžiningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Nagrinėjamoje byloje ieškovas dėl sudaryto Susitarimo netapo nemokus, po jo sudarymo toliau vykdė ūkinę komercinę veiklą. Teismas pažymėjo, kad sudarydami sandorius ūkio subjektai neturi pareigos tikrinti sandorio šalių finansinės atskaitomybės dokumentus, todėl aplinkybė, kad prieš sudarant Susitarimą atsakovai nepasidomėjo ieškovo finansine padėtimi, nesudaro pagrindo spręsti, jog atsakovai buvo nesąžiningi. Atsiskaitymas pagal ginčijamą trišalį susitarimą visiškai atitiko tiek versle, tiek ir teisėje taikomus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus. Užsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ turėjo pareigą atsiskaityti už atliktus darbus pagal Statybos rangos sutartį, šalių susitarimu užsakovas tiesiogiai sumokėjo už atliktus darbus subrangovui UAB „Helvyta“, o rangovo UAB „Murena“ mokumas dėl to nepasikeitė. Todėl spręstina, kad šalys, sudarydamos ginčijamą Susitarimą, buvo sąžiningos.

12Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu pagal actio Pauliana taisykles negali būti tenkinamas, kadangi nėra tam visų būtinų sąlygų viseto, numatyto CK 6.66 straipsnyje.

13Byloje atsakovas UAB „Helvyta“ prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė, jog ieškiniui pareikšti ieškovas praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nes apie ginčijamą sandorį bankroto administratoriui buvo žinoma nuo bankroto bylos iškėlimo. Ieškovo atstovė byloje pateikė bankrutuojančios UAB „Murena“ 2009-12-28 ir 2010-01-04 dokumentų perdavimo-priėmimo bankroto administratoriui UAB „Forum regis“ aktus (1 t.b.l. 163-180), nurodė, kad vienerių metų terminas skaičiuotinas nuo dokumentų perdavimo, todėl ieškinio senaties termino nepraleido. Pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkto nuostatas laikoma, kad administratorius apie sandorius sužino nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Taigi šiuo atveju CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, 2009-06-30 nutartis dėl UAB „Murena“ bankroto įsiteisėjo 2009-07-10. Šis terminas nėra naikinamasis, tai reiškia, kad esant svarbioms priežastims gali būti atnaujintas (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Ieškovo nurodyta aplinkybė, kad bankroto administratorius UAB „Forum regis“ sužinojo apie ginčijamą sandorį 2009-12-28 ir 2010-01-04 gavęs įmonės finansinius dokumentus nepripažintina svarbia priežastimi termino atnaujinimui, todėl atsakovo UAB „Helvyta“ prašymu, teismas laikė, kad yra taikytina ieškinio senatis (CK 6.66 str. 3 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

15Ieškovas BUAB „Murena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-09-19 Kauno apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, pripažinti 2009-02-03 susitarimą sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Helvyta“ bei UAB „Grand SPA Lietuva“ negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ir priteisti iš atsakovo UAB „Helvyta“ 45000 Lt sumą 6 % dydžio metines palūkanas nuo 45000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei priteisti iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

161. Įmonė sandorio sudarymo metu buvo nemoki, buvo suteikta pirmenybė vienam kreditoriui prieš kitus, taigi teismas privalėjo prieiti prie išvados, kad kreditorių interesai buvo pažeisti.

172. Nagrinėjamu atveju, nepagrįstas teismo vertinimas, kad skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas.

183. Nagrinėjamoje byloje teismas vertindamas šalių sąžiningumą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, konstatuodamas, kad atsakovai neprivalėjo domėtis UAB „Murena“ finansine situacija.

194. Teismas nemotyvuotai atmetė pagrįstus ieškovo argumentus dėl senaties termino ir netinkamai pritaikė materialines teisės normas.

205. Sudarytas sandoris pažeidė LR mokesčių administravimo įstatymą, konstitucinę pareigą laiku mokėti mokesčius, imperatyvų Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko sprendimą bei imperatyvias teisės normas nustatančias laikino turto arešto privalomumą todėl privalėjo būti pripažintas niekiniu kaip pažeidžiantis imperatyvias įstatymų normas.

216. Teismas konstatuodamas, jog ieškovo reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais atmestinas ir restitucija netaikytina pažeidė LR CPK 12, 178 straipsnius, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos, pažeidė LR CPK 270 str., kuriame numatyta, kad teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, įvertinami įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, išsakomi argumentai dėl kurių tam tikri įrodymai atmetami, nurodomi įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi. Teismas taip pažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintą pareigą visapusiškai ir objektyviai ištirti aplinkybes, kurios įrodinėjamos proceso metu, taip pat LR CPK 265 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teismo pareigą įvertinti įrodymus.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Helvyta“ prašo apeliacinį skundą atmesti o skundžiamą teismo sprendimą palikti galioti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino actio Pauliana taikymo sąlygas šioje civilinėje byloje ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra jokio - nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

24teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinis skundas tenkintinas.

26Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo bankroto administratoriui ginčijant prieš bankroto bylos iškėlimą įmonės sudarytą turtinių teisių perleidimo sandorį. Apeliacijos dalyką šioje byloje sudaro patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovo bankroto administratoriaus ieškinys dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia actio Pauliana instituto taikymo bei dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo pagrindu, laikytinas pagrįstu ir teisėtu.

27Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 3 d. UAB „Murena“ pasirašė susitarimą Nr. 27 su UAB „Helvyta“ ir UAB „Grand Spa Lietuva“ dėl tarpusavio atsiskaitymo tvarkos, kuriuo UAB „Murena“ perleido atsakovui UAB „Helvyta“ reikalavimo teisę į 45000 Lt UAB „Grand Spa Lietuva“ skolą, kylančią iš 2008 m. gegužės 29 d. Statybos rangos sutarties Nr. AD3-08-06, o UAB „Grand Spa Lietuva“ įsipareigojo sumokėti 45000 Lt ieškovo kreditoriui UAB „Helvyta“. Ieškovas šį susitarimą ginčija actio Pauliana pagrindu bei kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymų normoms.

28Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir dėl kreditorių teisių ir interesų pažeidimo ginčijamu sandoriu

29CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šiame straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialus kreditorių teisių gynimo būdas, kuriuo kreditoriaus reikalavimo teisė gali būti ginama nuo skolininko nesąžiningų veiksmų. Tokio ieškinio tikslas ir paskirtis yra kreditoriaus teisių ir teisėtų interesų gynimas nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės vykdymo kreditoriui, sumažina savo mokumą, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą ar turtines teises kitiems asmenims, ir tuo sumažina galimybę kreditoriui gauti visišką jo reikalavimo patenkinimą. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas.

30Actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

31Byloje esantys įrodymai (pažymos Valstybinei darbo inspekcijai, Alytaus VMI sprendimai išieškoti mokestines nepriemokas, kreditorių (juridinių asmenų) priminimai ir pretenzijos dėl neatsiskaitymo) patvirtina, kad tiek dar iki ginčijamo susitarimo, tiek jo sudarymo metu finansinė UAB „Murena“ padėtis buvo sunki, įmonė buvo faktiškai nemoki ir skolinga pirmos, antros bei trečios eilės kreditoriams. Tai, kad UAB „Murena“ ginčijamo susitarimo sudarymo metu jau nevykdė kitų sutartinių įsipareigojimų, negalėdama atsiskaityti su kreditoriais, įrodo nagrinėjamoje byloje esantys teismų procesiniai sprendimai, kuriais buvo patenkinti dalies kreditorių reikalavimai, priteisiant iš UAB „Murena“ įvairaus dydžio sumas (84-86, 90, 93-94, 95-96,99 b.l., t.1). Byloje esantys Turto arešto aktų registro išrašai patvirtina, kad jau nuo 2008 m. spalio mėnesio bendrovės turtui buvo pritaikytas areštas (104-129 b.l., t.1). UAB „Murena“ nemokumą iki ginčo sandorio ir jo sudarymo metu patvirtina ir VĮ Registrų centro pateiktas bendrovės 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. balansas, iš kurio matyti, kad įmonės įsipareigojimai viršijo turimo turto sumą. Pagal įmonės balansą 2008 m. gruodžio 31 d. įmonės vien per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 18979112 Lt, tuo tarpu bendrovės balanse turto buvo apskaityta 21125905 Lt sumai, ir pagal bylos duomenis iki bankroto bylos įmonei iškėlimo įmonės finansinė padėtis tik blogėjo (101-103 b. l., t.1).

32CK 6.66 straipsnio 1 dalyje minima nemokumo sąvoka nėra siejama vien su atitinkamu įmonės pradelstų įsipareigojimų ir turimo turto santykiu (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Nagrinėjamoje byloje ieškinio pagrindas nėra grindžiamas aplinkybėmis, jog ginčo sandoris sukėlė ieškovo nemokumą ar iš esmės sumažino jo mokumo galimybes. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje pakanka įrodymų konstatuoti, kad ginčo sandorio sudarymo metu viena jos šalis – UAB „Murena“ jau buvo faktiškai nemoki įmonė. Tokiu atveju esminę reikšmę turi nustatymas aplinkybės, ar ginčo sandoriu nebuvo pažeistos kitų nemokios įmonės kreditorių teisės ir teisėti interesai.

33Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovė „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui, neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, pirmiausia turėjo atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu. Ginčijamu susitarimu, nepagrįstai suteikta pirmenybė kitam kreditoriui – atsakovui UAB „Helvyta“, taip pažeidžiant kitų, turinčių pirmumo teisę gauti nustatytus mokėjimus, kreditorių teises.

34Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į nagrinėjamos bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtos bylos, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, skirtumus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pirmiausia, pagal minėtoje byloje nustatytas aplinkybes, faktiškai nemoki įmonė perleisdama specifinį turtą (transformatorinę pastotę) atsiskaitė su specifiniu kreditoriumi (AB „Rytų skirstomieji tinklai“). Antra, minėtoje nutartyje Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad „Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams“. Šią savo išvadą Aukščiausiasis Teismas siejo su tolesniu teiginiu, jog „svarbu, kad toks turto perleidimas ir reikalavimų įskaitymas nepažeistų kitų analogiškoje situacijoje esančių kreditorių teisių, kurie būtų suinteresuoti įsigyti tą patį turtą ir įskaityti savo reikalavimus tokiomis pačiomis ar geresnėmis skolininkui sąlygomis.“ Nagrinėjamoje byloje panaudotas atsiskaitymo su atsakovu UAB „Helvyta“ būdas, skirtingai nei Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje byloje panaudotas atsiskaitymo būdas, būtų buvęs patrauklus daugeliui kreditorių, kurių teisės galimai buvo pažeistos, tačiau jiems toks atsiskaitymo būdas nebuvo pasiūlytas.

35Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį

36Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo būti sudarytas (CK 6.66 str.1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sąlygą „neprivalėjo“ aiškina kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimą. Privalėjimas sudaryti sandorį – vienas iš imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios būtinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali būti ikisutartiniai susitarimai, viešas konkursas ir kiti iš įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2000 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2000 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad šiuo atveju UAB „Murena“ turėjo neišvengiamą pareigą sudaryti ginčijamą susitarimą.

37Dėl ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo

38Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo vertinimo, ne kartą nurodė, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesąžiningais tik esant pagrindui konstatuoti, kad jie žinojo ar turėjo žinoti, jog sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises. „Žinojimas“ aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų. „Turėjimas žinoti” suprantamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas taip pat vertinamas kaip nesąžiningas elgesys (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007). Sąžiningu gali būti laikomas tas kontrahentas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį su juo ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Pažymėtina, kad ginčijamą reikalavimo perleidimo sutartį sudarė verslininkai. Verslininko, kaip subjekto, nuolat sudarančio jo veiklai užtikrinti būtinus sandorius, statusas sustiprina reikalavimą domėtis kita sandorio šalimi, jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti nepažeidžiant įstatymų, siekiant, kad sandoriu nebūtų pažeistos kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010, 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007, ir kt.). Tai daroma ir jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi. Teismų praktikoje toks elgesys pripažintinas turto įgijėjo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

39Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis UAB „Murena“ kreditorių siekė išieškoti skolas teismuose, dalis teismo sprendimų buvo priimta, patenkinus ieškinius. Teismai nagrinėjamos bylose pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – buvo areštuotas bendrovės turtas. Turto arešto duomenys vieši, todėl kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę ir galimybę pasidomėti ar nesuvaržytos sandorio šalies teisės, kad ateityje išvengtų dėl to galinčių atsirasti sunkumų. Nekyla abejonių, kad bendrovei „Murena“ visos šios faktinės aplinkybės: skolų mastas, turtinė padėtis, finansiniai sunkumai, nemokumas, ginčai teisme pagal kreditorių ieškinius, pranešimai apie ketinamą inicijuoti bankroto bylą, buvo žinomos, todėl, kaip atidi ir rūpestinga verslininkė, ji privalėjo apie minėtą situaciją informuoti sandorio šalis, tačiau įrodymų, kad tokią pareigą įvykdė, į bylą nepateikta. Atsakovas UAB „Helvyta“ taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, kaip asmuo suinteresuotas civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų. Tam, kad atsakovai kaip verslininkai būtų laikomi sąžiningais dėl sandorio sudarymo jie privalėjo pasidomėti UAB „Murena“ finansine būkle ir tik įsitikinę, kad įmonė neturi kreditorių, kurių interesai gali būti pažeisti, sudaryti ginčijamą sandorį. Neatlikdami tokių veiksmų, atsakovai prisiėmė riziką, jog jų sudarytas sandoris gali būti pripažintas pažeidžiančiu kitų kreditorių interesus ir tuo pagrindu nuginčytas (CK 6.66 str.).

40Dėl ieškinio senaties taikymo

41Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nurodė, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog bankroto administratorius UAB „Forum regis“ sužinojo apie ginčijamą sandorį 2009-12-28 ir 2010-01-04 gavęs įmonės finansinius dokumentus nepripažintina svarbia priežastimi termino atnaujinimui, todėl atsakovo UAB „Helvyta“ prašymu, teismas taikė ieškinio senatis (CK 6.66 str. 3 d., 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d.).

42Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikoma, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

43Byloje esantys 2009 m. gruodžio 28 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas bei 2010 m. sausio 4 d. UAB „Murena“ bylų (dokumentų) perėmimo aktas, kuriame išvardinti perduodami su ginčo sandoriu susiję dokumentai, patvirtina, kad BUAB „Murena“ administratorius gavo įmonės dokumentus, susijusius su ginčo sandoriu, 2009 m. gruodžio 28 d. ir 2010 m. sausio 4 d. (168-173 b.l., t. 1), į teismą su ieškiniu kreipėsi 2010 m. gruodžio 21 d., taigi ieškinio senaties termino nepraleido. Byloje nėra duomenų, kad administratorius dokumentus apie ginčijamą sandorį gavo anksčiau, nei patvirtina minėtas dokumentų perėmimo aktas.

44Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų CK 6.66 straipsnio sąlygų viseto yra pagrindas pripažinti ginčijamą sandorį negaliojančiu.

45Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo

46Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvioji, ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sutartis yra absoliučiai negaliojanti (niekinė sutartis), jeigu ją sudarant buvo pažeisti pagrindiniai sutarčių teisės principai ir dėl to pažeisti ne tik sutarties šalies, bet ir viešieji interesai. Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, jog ji griežtai formuluoja paliepimą ir neleidžia jo suprasti dviprasmiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2011).

47Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamo sandorio ex officio nepripažino negaliojančiu kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), nes Turto areštų aktų registre buvo įregistruotas laikinas BUAB „Murena“ turto areštas (Turto arešto aktai Nr. 0608001778, Nr. 0608001781, Nr. 0608001986, kurių pakeitimai, įregistruojant baigtinę būseną ir identifikuojant konkretų areštuotą turtą, buvo padaryti jau po sandorio sudarymo), todėl laikino arešto galiojimo metu BUAB „Murena“ neturėjo teisės disponuoti visu turtu, inter alia sudaryti 2009-02-03 Susitarimą Nr. 27. Vadovaujantis Turto arešto aktų registro įstatymo (toliau – TAARĮ) 11 straipsnio 1 dalimi, ieškovo nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, piniginių lėšų bei turtinių teisių laikino arešto metu buvo apribotas disponavimas visu ieškovo turtu (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos bei turtinės teisės). Teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija laiko, kad ginčijamu susitarimu UAB „Murena“ neteisėtai perleido savo turtinę teisę atsakovui UAB „Helvyta“, nes disponuoti šia teise ieškovui buvo uždrausta. Tuo buvo pažeistos imperatyvios TAARĮ 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.

48Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamas sandoris taip pat pažeidė imperatyvias Laikinojo mokėjimo eilės tvarkos įstatymo normas. Kaip jau minėta, ginčijamo sandorio sudarymo metu turėjo būti taikomos tuo metu galiojusio Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo normos. Ginčijamu susitarimu buvo pažeista ieškovui taikytina šiame įstatyme nustatyta mokėjimų eilės tvarka, kadangi UAB „Murena“, turėdama finansinių įsipareigojimų darbuotojams ir valstybės biudžetui ir neturėdama pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, privalėjo pirmiausia atsiskaityti su darbuotojais ir valstybės biudžetu, tačiau nepagrįstai pirmenybę suteikė ketvirtos eilės kreditoriui.

49CK 1.80 straipsnio 1 dalis nurodo, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat naikintinas ir dėl to, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl prieštaravimo imperatyvioms įstatymo normoms institutą (CPK 330 str.).

50Dėl restitucijos taikymo

51Pripažinus sandorį negaliojančiu tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 str.), tiek kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), taikoma restitucija (CK 6.145 str. 1 ir 2 d.). Pagal pripažintiną negaliojančiu susitarimą UAB „Helvyta“ gavo 45000 Lt sumą, todėl ši suma priteistina BUAB „Murena“. Šis turtas (pinigai) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais ĮBĮ nustatyta tvarka.

52Dėl procesinių palūkanų

53Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovo UAB „Helvyta“ ieškovui BUAB „Murena“ 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 6.210 str.).

54Dėl bylinėjimosi išlaidų

55Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Bylos rezultatas yra palankus ieškovui, kuris prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Dėl šios priežasties bylinėjimosi išlaidos ieškovui nėra priteistinos.

56Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

57Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

58Ieškinį tenkinti.

59Pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimą Nr. 27, sudarytą tarp ieškovo UAB „Murena“ ir atsakovų UAB „Grand SPA Lietuva“ (buvusi UAB „Lietuvos“ sanatorija) ir UAB „Helvyta”, negaliojančiu nuo jo sudarymo momento.

60Priteisti iš atsakovo UAB „Helvyta” (įmonės kodas 149928742) ieškovui BUAB „Murena“ (įmonės kodas 149632768) 45000 Lt sumą ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško vykdymo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Murena“ ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė... 5. Atsakovas UAB „Grand SPA Lietuva“ atsiliepimu į ieškinį prašė... 6. Atsakovas UAB „Helvyta“ atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Kauno apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė ir... 9. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Susitarimo Nr. 27 sudarymo metu UAB... 10. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad Susitarimo Nr. 27 sudarymo metu UAB... 11. Teismas nurodė, kad taikant actio Pauliana institutą turi būti nustatomas... 12. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovo... 13. Byloje atsakovas UAB „Helvyta“ prašė taikyti ieškinio senatį, nurodė,... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 15. Ieškovas BUAB „Murena“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2011-09-19... 16. 1. Įmonė sandorio sudarymo metu buvo nemoki, buvo suteikta pirmenybė vienam... 17. 2. Nagrinėjamu atveju, nepagrįstas teismo vertinimas, kad skolininko... 18. 3. Nagrinėjamoje byloje teismas vertindamas šalių sąžiningumą nukrypo nuo... 19. 4. Teismas nemotyvuotai atmetė pagrįstus ieškovo argumentus dėl senaties... 20. 5. Sudarytas sandoris pažeidė LR mokesčių administravimo įstatymą,... 21. 6. Teismas konstatuodamas, jog ieškovo reikalavimas dėl sandorių... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas UAB „Helvyta“ prašo... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 24. teisiniai argumentai ir išvados... 25. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 26. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) taikymo... 27. Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 3 d. UAB „Murena“ pasirašė... 28. Dėl actio Pauliana instituto taikymo ir dėl kreditorių teisių ir interesų... 29. CK 6.66 straipsnyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus... 30. Actio Pauliana pagrindu gali būti ginčijamas tik toks sandoris, kuris... 31. Byloje esantys įrodymai (pažymos Valstybinei darbo inspekcijai, Alytaus VMI... 32. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje minima nemokumo sąvoka nėra siejama vien su... 33. Bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad bendrovė... 34. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į... 35. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamą sandorį... 36. Sandoris gali būti ginčijamas actio Pauliana pagrindu, jeigu jis neprivalėjo... 37. Dėl ginčijamo sandorio šalių sąžiningumo... 38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl skolininko ir trečiojo... 39. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar iki ginčijamo sandorio sudarymo dalis... 40. Dėl ieškinio senaties taikymo... 41. Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nurodė, kad... 42. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta, kad... 43. Byloje esantys 2009 m. gruodžio 28 d. dokumentų perdavimo – priėmimo aktas... 44. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl nustatytų... 45. Dėl imperatyvių teisės normų pažeidimo... 46. Sandoris, vadovaujantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, yra niekinis ir negalioja,... 47. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ginčijamo... 48. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijamas sandoris taip pat... 49. CK 1.80 straipsnio 1 dalis nurodo, kad imperatyvioms įstatymo normoms... 50. Dėl restitucijos taikymo... 51. Pripažinus sandorį negaliojančiu tiek actio Pauliana pagrindu (CK 6.66... 52. Dėl procesinių palūkanų... 53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinant ieškinį priteistina iš atsakovo... 54. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 55. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 56. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 57. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti... 58. Ieškinį tenkinti.... 59. Pripažinti 2009 m. vasario 3 d. susitarimą Nr. 27, sudarytą tarp ieškovo... 60. Priteisti iš atsakovo UAB „Helvyta” (įmonės kodas 149928742) ieškovui...