Byla 2-47-772/2011

1Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,

2sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

3dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovei prokurorei Romai. Timofejavienei, atsakovui antstoliui Arturui Bložei ir jo atstovui adv. A. Kazakevičiui, Institucijos atstovui A. B., atsakovo A. M. atstovui advokatui M. Ramanauskui, neatvykus atsakovui V. G. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje D. G., atstovaujančiai ir V. G., bei V. G., gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, neatvykus trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje, Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (ŠAVMI), AB Šiaulių energija (AB ŠE), D. P., UAB DK PZU Lietuva atstovui, gauti prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant,

4viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros, ginant viešąjį interesą ieškinį atsakovams: antstoliui Arturui Bložei, V. G., A. M., trečiajam asmeniui, nepareikiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje: D. G., V. G. ir V. G., tretieji asmenys, nepareikiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje: ŠAVMI, AB ŠE, D. P., UAB DK PZU Lietuva, dalyvaujant Institucijai, duodančiai išvadą byloje Šiaulių m. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

5Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

6Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismas nurodydamas, kad atsakovas V. G. 2004 m. kovo 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 322 str., 300 str. 1 d. ir jam paskirta 2 000 Lt (dviejų tūkstančių litų) bauda. 2004 m. birželio 18 d. antstolio Artūro Bložės kontoroje pradėta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš V. G. valstybės naudai.

7Taip pat antstolis Arturas Blože pradėjo išieškojimą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2341-07 dėl 2 454,97 Lt (dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt keturių litų 97 ct) skolos išieškojimo iš V. G. AB „Šiaulių energija“ naudai.

82005

9m. kovo 30 d. antstolis Artūras Bložė surašė turto arešto aktą, kuriuo buvo uždėtas areštas butui, esančiam adresu ( - ). Arešto akte nurodyta buto vertė 30 600,00 Lt. Areštuoto turto saugotoju paskirta L. Č., gyvenanti ( - ). Pažymėjimas apie turto arešto akto įregistravimą Turto arešto aktų registre išduotas 2005 m. balandžio 1 d.

102005 m kovo 31d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, antstolis Arturas Bložė pardavė V. G. vardu VĮ registrų centre registruotą butą, esantį adresu ( - ), A. M. už 6 217 Lt (šešis tūkstančius du šimtus septyniolika litų), t.y. už sumą kurios pakako tik įsiskolinimui ir vykdymo išlaidoms padengti. 2005 m. kovo 31d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas patvirtino 2005 m. balandžio 22 d.

11Išieškojimo iš skolininko turto tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalies normos. Skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai. Taip yra apsaugomi bei ginami sąžiningo kreditoriaus interesai. Priverstinai vykdant skolininko prievolę kreditoriui, t. y. turtą parduodant iš varžytynių, skolininkui nuosavybės teise priklausantis daiktas pereina trečiajam asmeniui arba išieškotojui (kreditoriui).

12Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos ir kitos (specialios) priverstinio turto realizavimo formos. Viena iš jų - tai turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad skolininko turto pardavimas jo pasiūlytam pirkėjui neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas, išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią skolininko interesus). Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą sumažinamos galimos vykdymo išlaidos bei greičiau patenkinami kreditorių interesai. Tačiau tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti teismo sprendimą savaime nepateisina įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.

13Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. turtas įgytas po santuokos sudarymo vieno sutuoktinio vardu pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal šio straipsnio 2 dalį preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

14V. G. ir D. G. santuoką sudarė 1986 m. vasario 22 d. Sutartis dėl nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių perleidimo, pagal kurią UAB „Parex lizingas“ perleido teisių įgijėjui V. G. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą - 64,17 kv. m. butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ) , sudaryta 2004 m. gruodžio 23 d.

15Ir nors butas įgytas ir Valstybinės įmonės Registrų centro duomenų banke registruotas vieno sutuoktinio, V. G., vardu, tačiau vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsniu preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir laikoma, kad 64,17 kv. m. butas su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ) yra V. G. ir D. G. bendroji jungtinė nuosavybė.

16Vadovaujantis vykdymo proceso normomis priverstinės teismų sprendimų vykdymo priemonės gali būti taikomos tik skolininkui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 642 straipsnį skolininkas yra asmuo, kuris privalo atlikti vykdomajame dokumente nurodytus veiksmus arba susilaikyti nuo vykdomajame dokumente nurodytų veiksmų atlikimo. Teismų sprendimai buvo priimti V. G. atžvilgiu ir vykdomuosiuose dokumentuose nurodytus veiksmus, sumokėti atitinkamas sumas, privalo V. G.. Todėl ir 2000 Lt valstybės naudai bei 2 454,97 Lt AB „Šiaulių energija“ naudai išieškojimas turėjo būti nukreiptas į skolininko V. G. turtą.

17Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Jei per antstolio nustatytą terminą toks prašymas nepateikiamas, antstolis išieškojimą iš to turto nutraukia. Antstolis apie turto - buto su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), areštą bendrasavininkei V. G. nepranešė. V. G. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su D. G. nustatyta nebuvo. Todėl Antstolis Arturas Bložė, 2005 m kovo 31 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu, realizavo ne tik skolininkui V. G. nuosavybės teise priklausantį turtą, bet ir kitam asmeniui, D. G., priklausantį turtą - trijų kambarių, 64,17 kv. m. butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ).

18Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio 1 dalis numato skolininko teisę iki varžytinių pradžios pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Aiškinant šią normą darytina išvada, kad tik iš varžytinių parduodamam turtui skolininkas iki varžytinių pradžios gali pasiūlyti pirkėją. Tačiau vykdomosiose bylose, jokių duomenų apie tai, kad būtų skelbiamos varžytinės, kurių metu būtų parduodamas butas su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), nėra.

19Antstolis neatlikdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje numatytų veiksmų, kuriuos privalėjo atlikti vykdydamas ieškojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1, 2 dalis, CPK 667 str. l d., 704 str. 1 d., todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 punktu, 2005 m kovo 31d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, 2005 m. balandžio 22 d. patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo, pripažintinas negaliojančiu - nes buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, nuo jo sudarymo momento (ab initio).

20Pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė - restitucija. Kadangi restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, tai sandorio šalių grąžinimas į pirminę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (CK 1. 80 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad, vykdant restituciją, pripažinto negaliojančiu sandorio šalims netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Tai reiškia, kad, pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo šalims (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas.

21Pirkėjas A. M. 6 127,00 Lt pervedė į antstolio Artūro Bložės sąskaitą. 2005 m. balandžio 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis paskirstė išieškotas lėšas sekančiai: 2454,97 Lt AB „Šiaulių energija“, 2000 Lt Valstybei, Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, ir 1762,03 Lt antstoliui. Turto pardavimo aktas yra prilyginamas turto pirkimo - pardavimo sutarčiai, skolininkas - pardavėjui. Pripažinus turto pardavimo aktą negaliojančiu šalys turi būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki Turto pardavimo akto sudarymo. Todėl taikytina restitucija ir remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika (2009 m. balandžio 19 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009) V. G. ir D. G. grąžintinas 64,17 kv. m. butas su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantis ( - ), o atsakovui A. M. iš atsakovo V. G. priteistina 2 454,97 Lt (du tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt keturi litai 97 ct), pervestų AB „Šiaulių energija“, ir 2000 Lt (du tūkstančiai litų), pervestų Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, iš atsakovo antstolio Artūro Bložės – 1 762,03 Lt (vienas tūkstantis septyni šimtai šešiasdešimt du litai 03 ct).

22LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą ar savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ir jiems prilyginami asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Antstoliui realizavus skolininkui nepriklausantį turtą buvo pažeista ir socialiai pažeidžiamų asmenų, vaikų, nesugebančių ginti savo teisių ir teisėtų interesų, teisė, ginama Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsniu, - teisė į gyvenamą būstą. Kadangi asmenys, institucijos nesiėmė priemonių tikslu apginti vaikų teises, vadovaujantis LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalimi, gindamas vaikų interesus, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl 2005 m. kovo 31d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu.

23Trečiuosius asmenis V. G. ir V. G. atstovauja jų įstatyminis atstovas - motina D. G., kuri į procesą traukiama trečiuoju asmeniu ieškovo pusėje, todėl teismo prašome leisti nepateikti ieškinio priedų V. G. ir V. G..

24Ieškovas vadovaujantis LR CPK 5 str. 3 d., 49 str., 83 str. 1 d. 5 p., 111 str., 638 str. 2 d., 642 str., 667 str., 1 d., 704 str., LR CK 3.88 str. 1, 2 d. LR Prokuratūros įstatymo 2 str. 2 d. 7 p., 19 str. 1 d., teismo prašė:

251. Pripažinti negaliojančiu 2005 m kovo 31d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, 2005 m. balandžio 22 d. patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo, nuo jo sudarymo momento (ab initio).

262. Taikyti restituciją V. G. ir D. G. grąžinti 64,17 kv. m. butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), o atsakovo A. M. naudai priteisti: iš atsakovo V. G. 2 454,97 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus 97 ct), pervestus AB „Šiaulių energija“, ir 2000 Lt (du tūkstančius litų), pervestus Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, iš antstolio Artūro Bložės 1 762,03 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt du litus 03 ct).

273. Iš atsakovų V. G., A. M. ir antstolio Artūro Bložės solidariai priteisti žyminį mokestį ir bylinėjimosi išlaidas,

28Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.

29Teismo posėdžio metu ieškovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškinį tenkinti visiškai.

30Atsakovas antstolis A. Bložė pateikė teismui atsiliepimą ir teismo posėdyje prašė ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų:

31Antstolio Arturo Bložės kontoroje buvo vykdomas skolų išieškojimas iš V. G. AB „Šiaulių energija“ bei valstybės naudai. Vykdant vykdomuosius dokumentus, skolos bei vykdymo išlaidų išieškojimas, skolininko prašymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau tekste - LR CPK) 704 straipsnio 1 dalimi, nukreiptas į skolininko nekilnojamąjį turtą - butą, esantį ( - ).

32Dėl ieškinio sumos.

33Ieškovas pateikęs ieškinį, jo sumą nurodė 160 000,00 Lt (vienas šimtas šešiasdešimt tūkstančių litų, 00 ct). Ieškiniu prašoma pripažinti 2005 m. kovo 31 d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinti negaliojančiu. Šis aktas yra prilyginamas sandoriui, nes jo pagrindu turto pirkėjas A. M. įgijo nuosavybės teisę į parduotą turtą. Pateikiant ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ieškinio suma turi atitikti sandorio sumą. Sandorio, kurį šiuo ieškiniu prašoma pripažinti negaliojančiu, suma yra 6 217,00 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai septyniolika litų, 00 ct).

34Dėl turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise.

35Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste LR CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turtas, įgytas po santuokos sudarymo vieno sutuoktinio vardu, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Vadovaujantis LR CK 3.88 straipsnio 2 dalimi, preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol neįrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Siekiant įrodyti, kad antstolio Arturo Bložės kontoroje realizuotas turtas buvo skolininko asmeninė nuosavybė, reikia išnagrinėti turto įgijimo sandorį. Skolininkas antstolio kontoroje realizuotą turtą įgijo sutartimi dėl nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių perleidimo (pagal 2000-09-27 Finansinio lizingo sutartį Nr. C-VSF-F6-2000 -0057). Šios sutarties objektas yra butas, esantis ( - ), kurio unikalus numeris yra ( - ). Šia sutartimi teisių perleidėjas perleido, o teisių įgyjėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą. Nuo šios sutarties, kuri taip pat yra laikoma ir nekilnojamojo daikto priėmimo - perdavimo aktu, pasirašymo ir patvirtinimo momento, teisių įgijėjui perėjo nekilnojamojo daikto nuosavybės teisė bei nekilnojamojo daikto atsitiktinio žuvimo ar sugedimo rizika. Iš šios sutarties matome, kad nekilnojamojo turto savininku minimas tik V. G.. Už šios sutarties sąlygų nevykdymą atsakingas būtų tik V. G., nes tik jis buvo šio sandorio šalis. D. G. ši sutartis jokių teisių ir pareigų nesukėlė, todėl ir teisinių pasekmių jos atžvilgiu kilti negalėjo.

36Siekiant įrodyti, kad antstolio kontoroje realizuotas turtas priklausė skolininkui jo asmeninės nuosavybės teise, būtina nustatyti, kiek abi galimos bendrosios jungtinės nuosavybės šalys laikė šį turtą bendrąja jungtine nuosavybe. Vykdant anksčiau minėtas vykdomąsias bylas, visi antstolio priimti patvarkymai bei turto arešto aktas buvo siunčiami skolininko adresu ( - ). Iš ieškinyje nurodomos D. G. gyvenamosios vietos matosi, kad D. G. turėjo gauti antstolio siunčiamus registruotus laiškus ir turėjo suprasti, kad skolos išieškojimas nukreiptas į jai ir jos sutuoktiniui bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį turtą. Tačiau tuo metu D. G. savo teisių į šį turtą negynė. Darytina išvada, kad ji šio turto nelaikė bendrąja jungtine nuosavybe. Iš teismui pateikto Santuokos nutraukimo įrašo Nr. 463 matome, kad D. G. ir V. G. santuoką nutraukė 2005-12-07, t.y. praėjus kiek daugiau nei pusei metų nuo turto realizavimo antstolio kontoroje. Nutraukdamos santuoką abi šalys turėjo pasidalinti turtą. Siekiant išsiaiškinti D. G. teisę į turtą, manau, būtina iš Šiaulių miesto apylinkės teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-5411-154, sprendimas kurioje buvo priimtas 2005-11-07. Šioje civilinėje byloje matysime, ar D. G. reiškė pretenzijas į antstolio kontoroje realizuotą turtą. Jei pretenzijų nebuvo pareikšta, manau, galima bus laikyti, kad turtas buvo vieno sutuoktinio nuosavybė. Manau, kad D. G. kreipdamasi į Šiaulių apygardos vyriausiąjį prokurorą su prašymu antstolio Arturo Bložės atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą, siekė neteisėtai praturtėti. Kyla klausimas, kodėl D. G. negynė savo teisių tiek realizuojant turtą, tiek santuokos nutraukimo metu?

37Atkreipiu teismo dėmesį į tai, kad skola, kuri buvo išieškoma antstolio Arturo Bložės kontoroje AB „Šiaulių energija“ naudai, buvo padaryta santuokos galiojimo metu ir galėjo būti priteista bei išieškota iš abiejų sutuoktinių, nes paslaugomis, teikiamomis AB „Šiaulių energija“, naudojosi abu sutuoktiniai.

383. Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įtraukimo į civilinę bylą trečiaisiais asmenimis.

392005 m. kovo 31d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo priimtas antstolio Arturo Bložės, tačiau jis nebūtų galiojantis be teisėjo rezoliucijos. LR CPK 704 straipsnio 4 dalis teigia, kad teisėjas tvirtina turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą LR CPK 725 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR CPK 725 straipsnio 4 dalimi, ,,teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis.“ Teisėjas, esminių pažeidimų nenustatė, todėl aktą patvirtino. Be teisėjo rezoliucijos aktas nebūtų nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas. Darytina išvada, kad teismui nepatvirtinus akto, nekiltų jokie liekamieji reiškiniai. Remiantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo 2 straipsniu, asignavimų, numatytų žalai, atsiradusiai dėl teismo neteisėtų veiksmų, atlyginti, valdytojas yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija (toliau tekste - Teisingumo ministerija). Manau, šioje civilinėje byloje tikslinga trečiuoju asmeniu įtraukti Teisingumo ministeriją.

40Remiantis išdėstytu, antstolis nurodė, kad nesutinka su ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro, siekiančio apginti V. G., a/k ( - ) ir V. G., a/k ( - ) interesus ieškiniu ir teismo prašė:

411. Sumažinti ieškinio sumą iki 6 217,00 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai septyniolika litų, 00 ct).

422. Trečiuoju asmeniu į civilinę bylą įtraukti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, buveinė Gedimino pr. 30/1, Vilnius.

433. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo išreikalauti civilinę bylą Nr. 2-5411-154.

444. Ieškinio netenkinti.

455. Priteisti iš ieškovo visas su byla susijusias turėtas antstolio Artūro Bložės kontoros išlaidas.

46Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinio netenkinti.

47Atsakovas A. M. pateikė teismui atsiliepimą ir teismo posėdyje prašė atmesti ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą dėl šių motyvų:

48Dėl skolų dydžio ir jų teisinio statuso

491. Ieškovo ieškinyje yra nurodomos dvi skolų sumos, dėl kurių, neva, buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos ir kurios buvo skolininkų - V. G. ir D. G. turto - buto, adresu ( - ), arešto pagrindas. Ieškovas, teigdamas, kad ir antroji iš ieškinyje nurodytų skolos sumų, susidariusi už AB ,,Šiaulių energija“ teiktas buto (kaip nurodo pats ieškovas - priklausančio abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise) šildymo paslaugas yra asmeninė V. G. skola (prievolė). Esu įsitikinęs, kad toks ieškovo teiginys ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 1.5 straipsnyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir elementariai logikai, bei LR CK 4.86 straipsnio nuostatoms. Pagal LR CK 4.86 straipsnio 1 dalį ,,bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms“. Akivaizdu, kad buto patalpų šildymo paslauga buvo teikiama visų jo savininkų (gyventojų) interesais ir pareigą apmokėti už šią paslaugą turi visi šio buto savininkai (įskaitant D. G.).

502. Ieškovas, pateikdamas ieškinį įvertino tik tą medžiagą, kuri jam buvo pateikta pačių Vido ir D. G. bei prieš priimdamas sprendimą imtis priemonių nepilnamečių vaikų interesams ginti ar ne, pasielgė visiškai nerūpestingai, nes net nepabandė gauti informacijos iš kitų su šiuo klausimu susijusių asmenų (šio ginčo šalių), t.y. nesiteiravo mano nuomonės šiuo klausimu, neprašė pateikti svarbios informacijos, susijusios su šiuo klausimu ar pan. Jei ieškovas būtų atidžiai ir rūpestingai atlikęs savo pareigas, jis būtų gavęs labai svarbios informacijos, turinčios esminės įtakos šios bylos nagrinėjimui, o tai reiškia, kad ieškinys šiuo atveju, greičiausiai nebūtų teikiamas.

51Paaiškinu, kad be ieškinyje minimų dviejų skolos sumų, kurias padengti pareigą turėjo ne tik V. G. (kaip teigiama ieškinyje), bet ir D. G., trečią ir ženkliai didesnę skolos sumą sudarė V. G. iš manęs pasiskolinta 67 000 Lt (šešiasdešimt septynių tūkstančių) suma, kurią V. G. skolinosi dalimis ir su žmonos - D. G. žinia bei pritarimu, be to, ši mano paskolinta suma V. G. teigimu buvo reikalinga jo verslui - jam (o kartu ir jo žmonai - D. G., kaip jų įmonės akcijų bendrasavininkei) priklausančios įmonės UAB ,,Preidla“, valdžiusios lentpjūvę Pakapės miestelyje ir vykdžiusios medžio apdirbimo darbus veiklai vystyti (apyvartinėms lėšoms ir medienos įsigijimui).

52Pagal aukščiau minėto LR CK straipsnio 2 dalį ,,kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas“.

53Akivaizdu, kad UAB ,,Preidla“, kurios vienintelis akcininkas, mano žiniomis, buvo V. G., akcijų bendrasavininkė buvo ir D. G., o šis lentpjūvės verslas iš esmės buvo vienintelis jų šeimos pajamų šaltinis. Tokiu būdu, sandoriai, kuriais aš paskolinau pinigines lėšas V. G., yra vertintini kaip sandoriai sudaryti šeimos interesais, todėl pagal LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tokios ,,prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie sudaryti šeimos interesais, - vykdomos iš bendro sutuoktinių turto“.

543. Įvertinant tai, kas buvo pasakyta aukščiau, ir tai, kad nei V. G., nei D. G., negrąžino man nei vieno lito iš mano paskolintos sumos, bendra V. G. ir D. G. skolų suma 2005 m. kovo 31 dienai sudarė - 2000 Lt + 2454,97 Lt + 67 000 Lt = 71 454,97 Lt sumą. Tokiu būdu, skolos suma beveik du su puse karto viršijo skolininkams priklausančio buto vertę (pagal antstolio įkainojimą arešto aktą) – 30 600 Lt.

554. Tikiuosi, kad skolos man egzistavimo fakto neneigs nei V. G. nei D. G., tačiau jei taip nutiktų, galėsiu teisme įrodinėti šį faktą. Kaip vieną iš įrodymų, prašysiu kviesti liudytoju šioje byloje Vido ir D. G. įmonės kaimynystėje dirbusį verslininką V. D. (gyv. ( - )), kuris ne tik žinojo apie skolos egzistavimą, bet mano prašymu ir pateikdavo man informaciją ar G. lentpjūvėje vyksta darbas, ar lentpjūvė turi medžiagų ir ar yra tikimybė man susigrąžinti savo paskolintas lėšas.

565. Nurodau, kad aš, elgdamasis šioje situacijoje pagal protingumo ir sąžiningumo kriterijus, V. G. prašymu sutikau įsigyti jo parduodamą butą ir nebereikalauti mano perduotos skolos sumos, sunaikinant skolos raštelius. Be to, aš V. G. ir D. G. prašymu sutikau leisti jiems ir toliau gyventi šiame bute bei sutarėme, kad per mūsų suderėtą maksimalų - vienerių metų terminą V. G. ir D. G. turi teisę už 71 454,97 Lt sumą išpirkti iš manęs šį butą. Pasibaigus aptartam terminui, aš ne kartą raginau šiuos asmenis atsakyti man ar jie pasinaudos šia teise ar aš galiu parduoti butą kitiems asmenims.

576. V. G. ir D. G. atsisakius išpirkti šį butą, sudariau preliminarią sutartį dėl šio buto pirkimo - pardavimo su D. P.. Paaiškinu, kad sudaryti galutinės pirkimo - pardavimo sutarties aš negalėjau, nes neturiu paso ir negaliu įforminti notarinės sutarties, tačiau esu gavęs iš D. P. visus 83 000 Lt - kaip buto pirkimo-pardavimo kainą. Pardavęs butą naują jo savininką - D. P. aš nedelsiant nuvežiau pas G. ir pristačiau jiems jį kaip naują šio buto savininką. Vėliau su naujuoju buto savininku G. buvo sutarę, kad už buto nuomą mokės D. P. nuomos mokestį. Mano žiniomis, kurias telefonu patvirtino ir pats D. P. (šiuo metu gyvenantis ir dirbantis Airijoje), nurodęs, kad nuomos mokestį jam moka tai V., tai D. G., atsiskaitydami mokėjimo nurodymais į banko sąskaitą. Nurodau, kad į parengiamuosius teismo posėdžius galėsiu pateikti šių mokėjimų nurodymų kopijas, kurias D. P. man geranoriškai sutiko pateikti.

587. Nurodau, kad šiuo metu kaip tik kreipiausi į advokato Mariaus Ramanausko kontorą su prašymu inicijuoti V. G. ir D. G. bei jų šeimos narių iškeldinimo iš buto adresu ( - ), procesą, tačiau kaip tik gavau ieškovo ieškinį.

598. Nurodau, kad Vidas ir D. G. naudodamiesi šiuo butu, visą laikė elgėsi nesąžiningai mano atžvilgiu, naudojosi padėtimi, kad aš esu formalus buto, - ( - ), savininkas ir sąmoningai nemokėdavo už šio buto šildymą, tiekiamą vandenį ir kitas paslaugas. Aš nuolat turėjau rūpintis skolomis už bute teikiamas paslaugas ir jas apmokėdavau pats, savo lėšomis. Štai ir šiuo metu gavau Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos Aldonos Monstavičienės priimtus teismo dokumentus (teismo įsakymą, kreditoriaus - AB ,,Šiaulių energija“ pareiškimą dėl 1 353,78 Lt skolos už patiektą šilumos energiją (2008-10-01-2009-04-30 laikotarpiu. Tai dar kartą akivaizdžiai liudija, kad V. ir D. G. elgiasi nesąžiningai, be to, akivaizdu, kad jie nesistengia išlaikyti šio buto, t.y. vertiną jį ne kaip savo asmeninę nuosavybę.

609. Mano žiniomis, Vido ir D. G. ištuokos procesas yra tik formalus ir fiktyvus, -jie ir toliau veda bendrą ūkį, gyvena kartu šio ginčo objekte, bute ( - ) (net buto nuomos išlaidas moka kartu) ir visais įmanomais, net akivaizdžiai nesąžiningais būdais bando išvengti savo skolinių įsipareigojimų ir neteisėtai susigrąžinti nuosavybės teisę į butą.

6110. Atkreipiu teismo dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė byloje jokių duomenų ar butas, kuris yra ginčo objektas, nebuvo asmeninė V. G. nuosavybė.

6211. Nurodau, kad pasilieku sau teisę ieškovui neatsiėmus akivaizdžiai nepagrįsto ieškinio reikšti šioje byloje priešieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 3.109, 4.86 straipsniais atsakovas A. M. teismo prašė:

641. Ieškovo - Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį visiškai atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

652. Panaikinti ieškovo ieškinyje prašymu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

663. Priteisti iš ieškovo jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.

67Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimus grindė į bylą pateiktais įrodymais.

68Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. ir jo atstovas pakartojo atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti.

69Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, tačiau teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo kartu su atsakovu A. M. bendrovėje ( - ). Kada bendrovės finansinė padėtis pablogėjo A. M. paskolino pinigų bendrovės verslui gelbėti. Tačiau kadangi paskolos laiku negrąžino, tai kreditorius pradėjo skaičiuoti dideles palūkanas. Po to jis A. M. pigiau pardavė bendrovės gamybines patalpas, tikėdamasis, jog gauta paskola bus sumažinta. A. M. jam yra sakęs, kad pinigų skolinosi iš D. P.. Taip pat pripažino, kad pasirašė paskolos raštą dėl skolos dydžio A. M., nes jautė kreditoriaus spaudimą, o bet to pastarasis jam darė psichologinį spaudimą. Koks paskolos rašto likimas jis nežino. Nurodė, kad D. G. žinojo apie paskolos raštą, o taip pat jis eina pas antstolį dėl buto perdavimo. Neneigė, kad tarp jo šeimos ir D. P. buvo susiklostę nuomos santykiai.

70Tretysis asmuo ŠAVMI pateikė teismui atsiliepimą ir prašė teismo tenkinti ieškovo ieškinį dėl šių motyvų:

71Šiaulių AVMI susipažino su ieškovo patikslintu ieškiniu ir sutinka su jame išdėstytais motyvais bei reikalavimais, taip pat papildomai atkreipia dėmesį į žemiau išdėstytas aplinkybes.

72Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio, ieškovas prašo pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, 2005 m. balandžio 22 d. patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo, nuo jo sudarymo momento (ab initio) bei taikyti restituciją V. G. ir D. G. grąžinti 64,17 kv. m. butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), o atsakovo A. M. naudai priteisti: iš atsakovo V. G. 2 454,97 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus 97 ct), pervestus AB „Šiaulių energija“, ir 2 000 Lt (du tūkstančius litų), pervestus Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, iš antstolio Artūro Bložės 1 762,03 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt du litus 03 ct).

73Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu V. G. buvo pripažintas kaltu įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 322 str, 300 str., 1 d. ir jam paskirta 2000,00 Lt bauda. Antstolis Arturas Bložė, vykdydamas vykdomąją bylą Nr. 0041/04/02142 pagal 2005 m. balandžio 26 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą, Šiaulių AVMI paskyrė 2 000,00 Lt sumą kaip išieškotojui ir 2005 m. balandžio 28 d. šią sumą pervedė Šiaulių AVMI.

74Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2009 m. balandžio 23 d. priimtos nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009 viena iš nuostatų, „teismo sprendimo vykdymas - baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo - asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas - teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo (2002 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. IX-876 redakcija) 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus“. E. Ž. Teisių Teismo praktikoje taip pat akcentuojama, kad vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai, t. y. turi būti užtikrintas antstolio veiksmų teisėtumas.

75Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sandorio pripažinimas negaliojančiu yra vienas iš civilinių teisių gynimo būdų. Teismo sprendimu sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įstatymuose įtvirtintais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Bendrieji sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindai įtvirtinti CK pirmosios knygos II dalies „Sandoriai“ IV skyriaus „Negaliojantys sandoriai“ normose. Tuo tarpu turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Toks turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į tai, kad LR CPK 700 str. numatyta, jog turto pardavimas iš varžytinių, turto perdavimas išieškotojui be varžytinių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali procesinė turto realizavimo forma.

76Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CPK nėra nustatytos specialios restitucijos taikymo taisyklės, pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu. Vadovaujantis LAT formuojama praktika, yra taikomos bendrosios restitucijos taisyklės. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turėtų nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turėtų nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis).

77Pažymėtina, kad aukščiau minėtoje LAT 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė, „<...kad, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu“> (šioje civilinėje byloje 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu) <...,,ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko)>.“

78Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir LR CPK 602 str., LR CK 145 str. 2 d., 6.241 str., 6.146 str., 6.145 str. 2 d., ŠAVMI teismo prašė:

791. Pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, 2005 m. balandžio 22 d. patvirtintą Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjo, nuo jo sudarymo momento (ab initio).

802. Dėl taikymo restitucijos V. G. ir D. G., grąžinant 64,17 kv. m. butą su rūsiu, unikalus numeris ( - ), esantį ( - ), ir dėl priteisimo atsakovui A. M. iš atsakovo V. G. 2 454,97 Lt (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus 97 ct), pervestus AB „Šiaulių energija“ ir 2 000Lt (du tūkstančius litų), pervestus Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, iš antstolio Artūro Bložės 1 762,03 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt du litus 03 ct), priimti savo nuožiūra.

81Trečiojo asmens ŠAVMI atstovas į teismo posėdį, neatvyko, kadangi prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

82Tretysis asmuo AB ŠE pateikė teismui atsiliepimą ir prašė teismo atmesti jo atžvilgiu ieškovo ieškinį kaip nepagrįstą dėl šių motyvų:

83Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu, civilinėje byloje 2-2341-07/2003, priėmė sprendimą išieškoti iš V. G., gyv. ( - ), 2 343,00 Lt skolą už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį bei 17,57 Lt žyminį mokestį AB „Šiaulių energija“ naudai.

84Kadangi minėtas šioje byloje atsakovas piktybiškai vengė atsiskaityti už šilumos energiją ir išdavus teismo įsakymą, bendrovė kreipėsi į Antstolį Artūrą Bložę, pateikdama minėtą teismo įsakymą, kaip vykdomąjį dokumentą, priverstiniam priteistos skolos išieškojimui, sumokėdama antstoliui 80 Lt administravimo išlaidų.

85Skola buvo išieškota ir antstolio patvarkymu pervesta į AB „Šiaulių energijos“ sąskaitą. Apie skolos išieškojimo, vykdomosios bylos eigą, antstolis mūsų bendrovę informavo tinkamai, laikydamasis LR CPK VI dalies reikalavimų.

86LR CK 640 str. numato išieškotojo pareigas. Šio straipsnio 2 punktas nustato, kad išieškotojas turi domėtis vykdymo eiga, o 4 punktas - nesudaryti kliūčių antstoliui vykdyti sprendimą. Šiuo atveju mes tokias pareigas įvykdėme ir sąžiningai bei teisėtai gavome išieškotas lėšas padengiant skolą už šilumos energiją.

87Ieškovo reikalavimas pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu išieškoti iš AB „Šiaulių energija“ gautas iš antstolio lėšas yra teisiškai nepagrįstas, nes Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1. 80 str. nustato, kad turtas, buvęs pripažinto sandorio dalyku, negali būti išreikalautas iš jį sąžiningai įgijusio trečiojo asmens.

88Vadovaujantis išdėstytu, teismo prašome: dalyje dėl 2 454,97 Lt priteisimo iš akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ atmesti.

89Trečiojo asmens AB ŠE atstovas į teismo posėdį, neatvyko, kadangi prašė teismo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

90Tretysis asmuo D. P. pateikė teismui atsiliepimą ir prašė teismo atmesti ieškovo ieškinį jo atžvilgiu kaip nepagrįstą dėl šių motyvų:

91Susipažinęs su ieškovo pareikšto ieškinio turiniu nurodau, kad nesutinku su pareikštu ieškiniu visiškai ir su visais jame suformuluotais reikalavimais. Esu įsitikinęs, kad ieškovo ieškininiai reikalavimai pateikti ieškinyje yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl gerbiamo teismo turėtų būti atmesti, o ieškinys netenkinamas. Visiškai sutinku ir palaikau atsakovo - A. M. atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus ir aplinkybes.

92Papildomai nurodau, kad:

931. Ieškovas, pateikdamas ieškinį įvertino tik tą medžiagą, kuri jam buvo pateikta pačių Vido ir D. G. bei prieš priimdamas sprendimą imtis priemonių nepilnamečių vaikų interesams ginti ar ne, pasielgė visiškai nerūpestingai, nes net nepabandė gauti informacijos iš kitų su šiuo klausimu susijusių asmenų (šio ginčo šalių), t.y. nesiteiravo nei A. M., nei mano nuomonės šiuo klausimu, neprašė pateikti svarbios informacijos, susijusios su šiuo klausimu ar pan. Jei ieškovas būtų atidžiai ir rūpestingai atlikęs savo pareigas, jis būtų gavęs labai svarbios informacijos, turinčios esminės įtakos šios bylos nagrinėjimui, o tai reiškia, kad ieškinys šiuo atveju, greičiausiai nebūtų teikiamas. Mano žiniomis, be ieškinyje minimų dviejų skolos sumų, kurias padengti pareigą turėjo ne tik V. G. (kaip teigiama ieškinyje), bet ir D. G., trečią ir ženkliai didesnę skolos sumą sudarė V. G. skola A. M. (apie 70 000 Lt). Kiek man yra minėjęs A. M., šiuos pinigus skolinosi šeimos verslui. Pagal aukščiau minėto LR CK straipsnio 2 dalį ,,kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniui atsuko solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas“.

94Akivaizdu, kad UAB ,,Preidla“, kurios vienintelis akcininkas, mano žiniomis, buvo V. G., akcijų bendrasavininkė buvo ir D. G., o šis lentpjūvės verslas iš esmės buvo vienintelis jų šeimos pajamų šaltinis. Tokiu būdu, sandoriai, kuriais aš paskolinau pinigines lėšas V. G., yra vertintini kaip sandoriai sudaryti šeimos interesais, todėl pagal LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tokios ,,prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie sudaryti šeimos interesais, - vykdomos iš bendro sutuoktinių turto“.

952. Mano žiniomis nei V. G., nei D. G., negrąžino A. M. skolos sumos, todėl jų tarpusavio sprendimu buvo susitarta, kad taupant laiką ir lėšas, būtinas bylinėjimosi procesui, greičiau ir paprasčiau bus jei atsižvelgiant į tai, kad jau buvo pradėtas vykdymo procesas pagal teismo priimtus sprendimus, šioje stadijoje bus pasinaudota įstatymo nustatyta galimybe pirkti būtą skolininko nurodytam pirkėjui iki varžytinių ir anuliuojant skolininko skolą A. M..

963. A. M. žinojo, kad aš ieškau buto Šiauliuose, tam kad galėčiau investuoti savo Airijoje uždirbtus pinigus į nekilnojamąjį turtą, todėl pranešė man, kad jis yra įgijęs nuosavybės teisę į butą, kuris jam yra nereikalingas ir, kad jis nori jį parduoti. Tiesa, jis yra pasiūlęs išsipirkti šį butą jo ankstesniems savininkams šiuo metu jo leidimu tebegyvenantiems šiame bute. A. M. man nurodė, kad jis pagal bendrą situaciją jaučia, kad šie asmenys – V. ir D. G. - greičiausiai negalės įsigyti šio buto, todėl tikimybė sudaryti sandorį yra labai reali. Nurodau, kad aš, elgdamasis šioje situacijoje pagal protingumo ir sąžiningumo kriterijus, V. G. prašymu sutikau įsigyti jo parduodamą butą ir nebereikalauti mano perduotos skolos sumos, sunaikinant skolos raštelius. Be to, aš V. G. ir D. G. prašymu sutikau leisti jiems ir toliau gyventi šiame bute bei sutarėme, kad per mūsų suderėtą maksimalų -vienerių metų terminą V. G. ir D. G. turi teisę už maždaug 70 000 Lt sumą išpirkti iš A. M. šį butą.

974. V. G. ir D. G. atsisakius išpirkti šį butą, 2005 metų rugsėjo mėnesio 7 dieną mes su A. M. sudarėme Preliminarią sutartį dėl šio buto pirkimo -pardavimo. Paaiškinu, kad sudaryti galutinės pirkimo-pardavimo sutarties tuo metu nebuvo galimybės, nes A. M., kurį aš pažinojau seniau ir kuriuo aš pasitikėjau, negalėjo, nes neturėjo paso ir negalėjo įforminti notarinės sutarties. Mes sutarėme, kad aš galėsiu palaukti kol jis išsispręs savo problemas ir mes galėsime įforminti galutinę sutartį. Patvirtinant šiuos ketinimus nedelsiant, kiek pamenu tą pačią ar kitą dieną perdaviau A. M. didžiąją dalį sumos eurais, likusią sumą mokėjau banko mokėjimo nurodymu iš Airijos į asmeninę A. M. sąskaitą AB Hansabanke (šį įrodymą pasistengsiu surasti ir pateikti iki sekančio teismo posėdžio). Šiuo metu A. M. yra sumokėta visa buto kaina - 83 000 Lt.

985. Paaiškinu, kad dar iki buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo, lankiausi šiame bute, t. y. maždaug 2005 metų liepos pabaigoje - rugpjūčio pradžioje. A. M. mane nuvedė parodyti butą, kurį ketino parduoti. Šio apsilankymo metu bute buvo V. G. ir D. G., buvo ir vaikai, kurių aš nepažįstų. Nurodau, kad V. G. aš pažįstu asmeniškai, nes abu dirbome vienoje įmonėje ,,Daugelių statybinės medžiagos“, kur V. G. buvo mano pamainos viršininkas. A. M. mane pristatė kaip žmogų, besidomintį šio buto pirkimu. Kalbėjomės visi kartu, pokalbyje dalyvavo ir D. G.. V. G. paklausė manęs ką aš ketinu daryti įsigijęs šį butą - kraustytis į jį gyventi ar perparduoti, ar nuomoti. Sužinojęs, kad aš gyvenu Airijoje ir pats neketinu jame gyventi, G. pasisiūlė nuomotis iš manęs šį butą, nes jie čia yra pripratę, be to, vaikams nebus sunkumų kraustantis į kitą butą. Sutarėme, kad G. dar gali rasti lėšų butui išsipirkti, o jei jiems tai nepavyks padaryti jie nuomosis butą iš manęs. Realiai už buto nuomą G. pradėjo man mokėti nuo 2006 metų kovo mėnesio. Apie tris - keturis mėnesius man buvo mokama į mano asmeninę sąskaitą banke po 200 litų, vėliau, kylant nuomos kainoms sutarėme , kad bus mokama po 450 Lt per mėnesį. Ryšius palaikėme daugiausia su V. G.. Aš skambindavau jam į Lietuvą, vėliau jam išvykus dirbti į Daniją, skambindavau į Daniją. Nesutinku, kad D. G. nieko nežinojo apie buto pardavimą ir jo nuomą, nes neradęs V. G., dažnai paskambindavau D. G. ar susirašydavome su ja trumposiomis SMS žinutėmis, kuriose ji mane informuodavo kokia yra jų finansinė situacija, kodėl jie laiku nepadarė mokėjimo, kaip aš galiu rasti Vidą ir pan. Turiu visą eilę žinučių išsaugojęs savo telefone, dalis jų rašyta ir 2009-02-23 dieną. Be to, mokėjimus už buto nuomą darydavo kartais V. G., kartais- D. G.. Nuomos mokesčiai buvo mokami nereguliariai, tačiau nuolat, iki pat 2009 metų pradžios. Šiuo metu G. skola už buto nuomą sudaro apie 5 000 Lt.

996. Mano žiniomis V. G. ir D. G. yra išsituokę. Ištuokos proceso metu (kiek man žinoma tai įvyko 2005 metų pabaigoje) buvusiems sutuoktiniams dalinantis turtą buvo nurodoma, kad sutuoktiniai nekilnojamojo turto neturi, todėl akivaizdu, kad tiek V. G., tiek D. G. ištuokos metu aiškiai suprato ir pripažino tą aplinkybę, kad jų butas yra teisėtai perleistas ir jokių pretenzijų dėl buto perleidimo jie niekam neturi.

1007. Mano žiniomis, V. ir D. G. naudodamiesi šiuo butu, visą laikė elgėsi nesąžiningai mano ir ankstesnio savininko - A. M. - atžvilgiu, naudojosi padėtimi, kad jie nebėra šio buto savininkai ir sąmoningai nemokėdavo už šio buto šildymą, tiekiamą vandenį ir kitas paslaugas. A. M. nuolat turėjo rūpintis skolomis už bute teikiamas paslaugas ir jas apmokėdavo. Apie tai ne kartą yra mane informavęs. Man yra žinoma, kad ir šiuo metu Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjos Aldonos Monstavičienės priimtas teismo dokumentas (teismo įsakymą, pagal kreditoriaus - AB ,,Šiaulių energija“ pareiškimą dėl 1 353,78 Lt skolos už patiektą šilumos energiją (2008-10-01-2009-04-30 laikotarpiu). Tai dar kartą akivaizdžiai liudija, kad V. ir D. G. elgiasi nesąžiningai, be to, akivaizdu, kad jie nesistengia išlaikyti šio buto, t.y. vertina jį ne kaip savo asmeninę nuosavybę.

1018. Negalėdamas pats asmeniškai tinkamai pasirūpinti šiuo butu ir matydamas, kad ankstesnis šio buto savininkas - A. M. nebelabai turi interesą rūpintis šiuo butu, 2008 metų spalio 27 dieną, grįžęs į Lietuvą Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biure pasirašiau Įgaliojimą T. V. tvarkyti reikalus, susijusius su aukščiau minėtu butu. Tokiu būdu, akivaizdu, kad aš dar iki ieškinio teisme padavimo (2009-06-05) dienos rūpinausi šiuo butu kaip savo asmenine nuosavybe, negalėdamas asmeniškai juo pasirūpinti - įgaliojau tai daryti kitą asmenį.

1029. Mano žiniomis, V. ir D. G. ištuokos procesas yra tik formalus ir fiktyvus, -jie ir toliau veda bendrą ūkį, gyvena kartu šio ginčo objekte, bute ( - ) (net buto nuomos išlaidas moka kartu) ir visais įmanomais, net akivaizdžiai nesąžiningais būdais bando išvengti savo skolinių įsipareigojimų ir neteisėtai susigrąžinti nuosavybės teisę į butą. Teismo procesiniuose dokumentuose teigdami, kad tai daro dėl vaikų interesų, nes šis butas neva yra vienintelis jų būstas, tačiau name, kuriame yra šis butas bendrijos pirmininkė man yra nurodžiusi, kad G. tebegyvena kartu ir šiuo metu statosi gyvenamąjį namą sodų bendrijoje.

10310. Ieškovo ieškinyje yra nurodomos dvi skolų sumos, dėl kurių, neva, buvo pradėtos dvi vykdomosios bylos ir kurios buvo skolininkų - V. G. ir D. G. turto - buto, adresu ( - ), arešto pagrindas. Ieškovas, teigdamas, kad ir antroji iš ieškinyje nurodytų skolos sumų, susidariusi už AB ,,Šiaulių energija“ teiktas buto (kaip nurodo pats ieškovas - priklausančio abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise) šildymo paslaugas yra asmeninė V. G. skola (prievolė). Esu įsitikinęs, kad toks ieškovo teiginys ne tik prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) 1.5 straipsnyje nustatytiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, bet ir elementariai logikai, bei LR CK 4.86 straipsnio nuostatoms. Pagal LR CK 4.86 straipsnio 1 dalį ,,bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms“. Akivaizdu, kad buto patalpų šildymo paslauga buvo teikiama visų jo savininkų (gyventojų) interesais ir pareigą apmokėti už šią paslaugą turi visi šio buto savininkai (įskaitant D. G.).

104Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.5, 3.109, 4.86 straipsniais, D. P. teismo prašė:

105Ieškovo - Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį visiškai atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

106Tretysis asmuo D. P. į teismo posėdį neatvyko, kadangi pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

107Tretysis asmuo D. G. paaiškino teismui, kad atsakovas V. G. buvo ją informavęs apie skolą A. M., tačiau paskolos sąlygų su ja jis nederino. Mano, kad buvęs sutuoktinis pinigus skolinosi verslui. Apie tai, kad jų butui yra uždėtas areštas ji sužinojo iš V. G.. Pripažino, kad gal būt ir buvo V. G. skola A. M., tačiau jos dydis tikrai nebuvo 60 000 Lt. Be to V. G. jai sakė, kad A. M. žadėjo jiems grąžinti dar dalį pinigų už perleistą butą, todėl jai pasidomėjus pas pastarąjį jis nurodė, jog jiems niekas nepriklauso. Nurodė, kad V. G. labai bijojo A. M.. Teigė, kad siekė pati parduoti butą, jog galėtų sugrąžinti skolas, dėl to tarėsi su būsimais pirkėjais, tačiau nespėjo. Parodė, kad V. G. jų šeimai priklausantį butą perleido labai greitai per 1 dieną. Pripažino, kad siuntė pinigus D. P., kaip nuompinigius. Paskolos rašto kurį surašė V. G. ji nematė. Dėl skolų už komunalines paslaugas suteiktas butui ji nieko negali pasakyti. Patvirtino, kad butą pirko su sutuoktiniu iš bendrų lėšų iš UAB Parex lizingas.

108Tretysis asmuo UAB DK PZU Lietuva pateikė teismui atsiliepimą ir prašė teismo ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų:

109Atsižvelgiant į tai, jog tretysis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ į civilinę bylą yra įtrauktas kaip antstolio A.Bložės civilinės atsakomybės draudikas, tretysis asmuo UAB DK,,PZU Lietuva“ pirmiausiai pasisako dėl draudimo teisinių santykių su antstoliu A.Blože.

1101.Dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimą, aiškinimo ir taikymo bei draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką.

111Tretysis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ patvirtina, jog tarp UAB DK ,,PZU Lietuva“ ir atsakovo antstolio A.Bložės 2004-12-13 buvo sudaryta Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis (draudimo liudijimas TA-CA Nr. 100092), kuria laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31 Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (t.y., LR Vyriausybės 2002-09-05 nutarimu Nr. 13 95 patvirtintos „Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės“)(toliau - Taisyklės) pagrindu buvo apdrausta antstolio profesinė civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytu neteisėtu antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas. Atitinkamai pažymėtina, jog draudžiamasis įvykis, pirmiausia yra siejamas su atsakovo antstolio A.Bložės civilinės atsakomybės nustatymu ir įrodymu, t.y. visu civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų nustatymu (LR CK 6.246-6.249 str). Nors vienos iš šių sąlygų nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės kilimo galimybę.

112Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, kad LR Civilinio kodekso 6.987 str. įtvirtina, jog draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta draudimo sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. Pagal draudimo sutarties sąvoką pareiga mokėti draudimo išmoką atsiranda tik įvykus draudžiamajam įvykiui. Atkreiptinas dėmesys, kad LR Draudimo įstatymo 82 str. 3 d. draudžia draudikui mokėti draudimo išmoką nesant draudžiamojo įvykio. LR Draudimo įstatymo 2 straipsnyje numatyta draudžiamojo įvykio sąvoka, t.y. draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą jog draudikui pareiga mokėti draudimo išmoka kyla tik įvykus būtent sudarytoje draudimo sutartyje nurodytam atsitikimui. Vien draudimo sutarties sudarymo faktas nesiejamas su aukščiau nurodyta draudiko pareiga. Tokį draudimo sutartį reglamentuojančias teisės normas bei draudžiamojo įvykio aiškinimą suformavo ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, t.y. „Prievolė mokėti draudimo išmoka atsiranda esant draudiminiam įvykiui. Draudiminis įvykis yra aplinkybė, atitinkanti konkrečia sutarties sąlygą“ (LAT 2008-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-98/2008).

113Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2008-05-15 rašte Nr.(4.2) S-1408 „Dėl antstolių ir notarų profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių“ (priedas Nr.3), nurodoma, jog draudžiamojo įvykio apibrėžimas nustato draudimo apsaugos, taigi ir draudiko įsipareigojimu, ribas. Taip pat minėtame LR draudimo priežiūros komisijos rašte nurodoma, jog tais atvejais, kai draudžiamasis įvykis apibrėžiamas naudojant visus minėtus kriterijus, draudiko pareiga išmokėti išmoką kyla tik tuomet, jeigu nustatomi visi draudžiamojo įvykio sudėties elementai (draudėjo ar apdraustojo veiksmų atlikimas, žalos atsiradimas ir nukentėjusiojo trečiojo asmens reikalavimo pateikimas) ir visi jie pasireiškė draudimo sutarties galiojimo metu ar kitu sutartyje nurodomu laikotarpiu. Šiuo aspektu tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, jog draudžiamasis įvykis yra būtina sąlyga draudimo išmokai išmokėti, jeigu nustatomi visi draudžiamojo įvykio sudėties elementai. Taigi, jeigu nustatomi visi draudžiamojo įvykio sudėties elementai, tačiau jie įvyko ne draudimo sutartyje nustatytu laikotarpiu, draudiko pareiga išmokėti išmoka neatsiranda.

114Kaip jau buvo minėta aukščiau, minėtos Taisyklės, kurios yra su antstoliu A.Blože sudarytos draudimo sutarties pagrindas ir sudėtinė dalis, buvo patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu remiantis LR antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 17 str. 5 ir 7 dalims (šio įstatymo 17 str. 7 dalis numato, jog draudikas, turintis Valstybinės draudimo priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos išduotą leidimą vykdyti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą, privalo sudaryti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su Lietuvos antstolių rūmais, kai šie pateikia prašymą ir visus būtinus dokumentus sudaryti tokią sutarti Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija). Pažymėtina, kad draudimo sutartis su antstoliu A. Blože buvo sudaryta būtent draudikui akceptuojant draudėjo pasiūlymą (prašymą), pateiktą draudikui (LR CK 6.990 str. 1 d.). Atitinkamai, remiantis aukščiau išdėstytu, konstatuotina, kad būtent valstybė, įtvirtindama antstolių privalomąjį profesinės civilinės atsakomybės draudimą, nustatė ir šio draudimo sąlygas: draudžiamąjį įvykį, nedraudžiamuosius įvykius bei kitas draudimo apsaugos/prisiimamos rizikos apimtį lemiančias sąlygas.

115Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pažymėtina, kad minėtų Taisyklių 8 punktas numato, kad draudiminis (draudžiamasis) įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas: 8.1. pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos; 8.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija ar ieškinys; 8.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių Taisyklių 6 punkte (kuris negali būti trumpesnis nei 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos); 8.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių Taisyklių 6 punkte (kuris negali būti trumpesnis nei 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos), dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas; 8.5. pareikštas dėl antstolio funkcijų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu; 8.6. pareikštas dėl Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje atliekamų ir (ar) atliktų antstolio funkcijų.

116Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei remiantis nagrinėjamoje civilinėje byloje esančiais duomenimis bei dokumentais, konstatuotina, jog minėtas reikalavimas (t.y. ieškovo reikalavimas dėl 2005-03-31 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo) nėra draudžiamasis įvykis, pagal su antstoliu A. Blože sudarytą Antstolių profesinės civilinės atsakomybės draudimo sutartį (draudimo liudijimas TA-CA Nr.100092) bei Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles (kaip jau buvo minėta aukščiau, minėtos taisyklės yra su antstoliu A. Blože sudarytos draudimo sutarties pagrindas ir sudėtinė dalis), kadangi neatitinka visų minėtame Taisyklių 8 punkte numatytų draudžiamojo įvykio kriterijų/sąlygų: 1) Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, minėtoje civilinėje byloje nenustatyta bei neįrodyta antstolio A.Bložės civilinė atsakomybė (LR CK 6.245 - 6.249 str. yra išskiriamos keturios sąlygos, būtinos civilinei atsakomybei kilti: neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtu veiksmu bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė asmeniui kyla tik nustačius visas aukščiau nurodytas sąlygas. 2) Remiantis taisyklių 8.1. punktu, reikalavimas apdraustajam antstoliui ar draudikui turi būti pareikštas dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos. Atsižvelgiant į tai, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, jog ieškovo reikalavimas dėl 2005-03-31 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo; atitinkamai konstatuotina, jog minėtas ieškovo reikalavimas neatitinka Taisyklių 8.1 punkto sąlygos. 3) Remiantis Taisyklių 8.3 punktu, reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam turi būti pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą nurodytą Taisyklių 6 punkte, kuris negali būti trumpesnis nei 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, kadangi savo profesinę civilinę atsakomybę antstolis A. Bložė buvo apdraudęs laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2005-12-31, o Taisyklių 6 punkte nurodytas terminas šalių nustatytas nebuvo, atitinkamai Taisyklių 6 p. numatyto termino (kuris negali būti trumpesnis nei 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos) reikalavimams dėl žalos atlyginimo pareikšti pabaisa suėjo 2006-12-31. Atsižvelgiant į tai, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, kad ieškovo reikalavimas/patikslintas ieškinys pateiktas 2010-02-10, t.y. pasibaigus minėtose Taisyklėse nustatytam 1 metu terminui. Atitinkamai konstatuotina, kad ieškovo pateiktas reikalavimas/patikslintas ieškinys neatitinka minėtų Taisyklių 8.3 punkto reikalavimo/sąlygos.

117Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat pažymi, kad aukščiau minėtų Taisyklių 28 punktas numato, kad apdraustasis privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas, raštu pranešti draudikui apie reikalavimus atlyginti žalą. Pažymėtina, kad šiuo atveju, minėtos draudėjo pareigos nebuvo įvykdytos/įvykdytos netinkamai, t.y. Taisyklių 28 punkte numatytais terminais draudikui nebuvo pranešta apie įvykį (t.y. apie ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro teisme pareikštą ieškinį). Pažymėtina, jog draudėjas antstolis A. Bložė apie ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro pateiktą teismui ieškinį dėl 2005-03-31 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo žinojo 2009-06-22 (pagrindas: atsakovo antstolio A. Bložės atsiliepimas į ieškinį, datuojamas 2009-06-22 dienai), tačiau draudikui apie minėtą aplinkybę draudėjas draudimo sutartyje nustatytais terminais nepranešė. Atitinkamai, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, jog draudikas apie draudėjui antstoliui A. Bložei pareikštą ieškinį sužinojo tik 2010-06-02 gavęs Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010-05-26 nutartį dėl UAB DK „PZU Lietuva“ įtraukimo į nagrinėjamą civilinę bylą trečiuoju asmeniu. Pažymėtina, kad draudimo sutarties šalis sieja sutartinės prievolės, todėl šalių santykiams taikomos ne tik draudimo sutartį reglamentuojančios teisės normos, bet ir prievolių teisės bendrosios dalies taisyklės. Pagal LR CK 6.189 straipsnio 1 dalį galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią; atitinkamai remiantis LR CK 6.64 straipsnio 2 dalimi, kai kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas gali būti atleistas nuo prievolės vykdymo. Taip pat, remiantis LR CK 6.1012 str. 2 d., jeigu draudėjas neįvykdo nustatytos pareigos per sutartyje nustatytą terminą pranešti draudikui apie draudiminį įvykį, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką. Įvertinus tai, jog draudėjas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus bei vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika (2004-11-30 LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-591/2004), draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ir šiuo pagrindu.

118Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, jog nėra pagrindo ieškovo Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroro patikslintame ieškinyje suformuotą reikalavimą dėl 2005-03-31 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo pripažinti draudžiamuoju įvykiu pagal su atsakovu antstoliu A. Blože sudarytą draudimo sutartį (draudimo liudijimas TA-CA Nr.100092), kadangi nėra nustatyta/įrodyta atsakovo antstolio A. Bložės civilinė atsakomybė bei minėtas ieškovo reikalavimas neatitinka visų Taisyklių 8 punkte numatytų draudžiamojo įvykio sąlygų/kriterijų, t.y. pareikštas ieškinys neatitinka Taisyklių 8.1 ir 8.3 punktų reikalavimų/sąlygų.

119Atsižvelgiant j nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas nėra draudžiamasis įvykis pagal su anstoliu A.Blože sudarytą draudimo sutartį (draudimo liudijimas TA-CA Nr.100092), todėl trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ nekyla pareiga mokėti draudimo išmoką.

1202. Dėl solidarios atsakomybės.

121Remiantis LR CPK 704 str. 3 d., areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą. Šis aktas kartu su vykdomąja byla perduodamas tvirtinti teisėjui. To paties straipsnio 4 dalyje nurodoma, jog teisėjas tvirtina aktą šio kodekso 725 str. nustatyta tvarka. Remiantis LR CPK 725 str. 4 d., teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytynių (šiuo atveju, parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui) nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes/turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą pripažįsta neįvykusiomis/negaliojančiu. Atsižvelgiant į tai, jog minėtas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo patvirtintas Šiaulių miesto apylinkės teisėjo rezoliucija, konstatuotina, jog jokių teisės aktų pažeidimų, parduodant turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui turtą išieškotojui, nebuvo nustatyta. Be to, atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, be Šiaulių miesto apylinkės teisėjo veiksmų, tvirtinant minėtą 2005-03-31 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą rezoliucija, minėtas 2005-03-31 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas būtų negaliojantis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą bei vadovaujantis LR CK 6.279 str. (atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą), trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, Gerb. Teismas turi įvertinti kiekvieno iš asmenų, prisidėjusio prie/dalyvavusio minėto akto/sandorio tvirtinimo (t.y. teismo/teisėjo, rezoliucija patvirtinusio 2005-03-31 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą) atliktų veiksmų teisėtumą/neteisėtumą bei kaltės laipsnį. Be to, minėtu klausimu Lietuvos Aukščiausias Teismas 2006-06-30 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-295/2006 pažymėjo, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Dėl to, kai sprendžiama dėl dalinės atsakomybės taikymo, teismui itin svarbu kiek įmanoma visapusiškai, detaliai ir objektyviai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes, kad būtų galima teisingiau nustatyti kiekvieno už žalą atsakingo asmens atsakomybės ir atlygintinos žalos dydį. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ nuomone, nagrinėjamoje civilinėje byloje spręstinas klausimas dėl LR Teisingumo ministerijos patraukimo trečiuoju asmeniu/atsakovu (remiantis LR Teisingumo ministerijos nuostatų 6.3 straipsniu, LR Teisingumo ministerija atstovauja valstybei civilinėse bylose dėl žalos, padarytos neteisėtais teismo veiksmais ar dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo juridiniams ir fiziniams asmenims; vykdo teismų sprendimus ir Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo (Žin., 2002, Nr. 70-2886)).

1223. Dėl restitucijos taikymo.

123Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras patikslintame ieškinyje nurodė, kad atsakovas A. M. butą, esantį adresu ( - ), įsigijo už 6.127,00 Lt; minėtą sumą A. M. pervedė į antstolio A.Bložės sąskaitą; 2005-04-26 išieškotų lėšų paskirstymo patvarkumu antstolis paskirstė išieškotas lėšas tokiu būdu: 2.454,97 Lt pervesta AB „Šiaulių energija“, 2 000,00 Lt pervesta Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, 1 762,03 Lt antstoliui A. Bložei. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad, pripažinus turto pardavimo aktą negaliojančiu, šalys turi būti grąžinamos į padėtį, buvusią iki Turto pardavimo akto sudarymo. Atsižvelgiant į tai, ieškovas prašo Teismo taikyti restituciją ir V. G. ir D. G. grąžinti 64,17 kv. m. būtą, adresu ( - ), o atsakovo A. M. naudai priteisti: iš atsakovo V. G. 2 454,97 Lt, pervestus AB „Šiaulių energija“, ir 2 000,00 Lt, pervestus Šiaulių apskrities mokesčių inspekcijai, iš antstolio Artūro Bložės 1 762,03 Lt.

124Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija, formuodama teismų praktiką dėl restituciją reglamentuojančių materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, yra nurodžiusi, kad, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra sąskaitoje, tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko). Kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.) (2009-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

125Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, susipažinęs su ieškovo patikslintu ieškiniu dėl reikalavimas dėl 2005-03-31 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos ir kitais Teismo pateiktais dokumentais bei informacija, mano, kad jog ieškovo pareikštas patikslintas ieškinys yra nepagristas ir neįrodytas, todėl turėtų būti atmestas.

126Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat paaiškina, kad išsamesnius paaiškinimus pateiks išklausęs ieškovo bei kitų byloje dalyvaujančių asmenų išsamių paaiškinimų.

127Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys D. G., V. G., V. G. yra vienos šeimos nariai, jų gyvenamoji vieta yra ta pati bei į tai, kad tretysis asmuo D. G. yra įstatyminė V. G. bei V. G. atstovė, atstovaujanti minėtų trečiųjų asmenų interesus teisme, prašome Gerb. Teismo priimti vieną pateikiamų dokumentų egzempliorių vietoj trijų, skirtą visiems minėtiems tretiesiems asmenims.

128Tretysis asmuo UAB DK PZU Lietuva atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.

129Institucija ŠVTAS pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad susipažino su ieškovo ieškiniu ir pritaria jame pateiktiems reikalavimams. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovas prašė teismo ieškovo ieškinį tenkinti, atsižvelgiant ir į nepilnamečių vaikų interesus.

130Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

131Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas, t. y. pirma, teismas sprendime pasisako tik dėl antstolio veiksmų susijusių su turto pardavimu skolininko pasiūlytam pirkėjui ir neanalizuoja tų teisinių santykių teisėtumo ir pagrįstumo, kurie yra susiklostę iš vienos pusės tarp V. G., D. G. ir iš kitos pusės A. M.. Antra, teismas sprendime plačiai neanalizuoja ir tų teisinių santykių, kurie susiklostė pavyzdžiui, tarp A. M. ir D. P. arba tarp trečiųjų asmenų ir V. G. bei D. G. ir tarp pačių buvusių sutuoktinių. Trečia, tuo pačiu teismas nenagrinėja ir iš tų santykių kylančių prievolių pobūdžio, kuriomis remiasi bylos dalyviai. Tokie teismo argumentai kyla dėl to, kad jis savo iniciatyva negali išplėsti ieškinio teisinio pagrindo ir jo argumentų, kuriais ieškinyje nesiremia pats ieškovas, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 376 str. 3d.). Atskirai pastebėtina, kad nagrinėjant ginčo šalių civilinius teisinius santykius, jiems įtakos neturi ir kai kuriems bylos dalyviams taikyta baudžiamoji atsakomybė, nes teismas šioje byloje nustatinėja visai kitas aplinkybes.

132Dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko turto tvarkos.

133Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, tuo pačiu nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.).

134Ieškovo ieškinio esminis teisinis argumentas yra susijęs su CPK 704 straipsnio nuostatų, numatančių skolininko teisę iki varžytynių pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, pažeidimu.

135Įstatyme numatyta galimybė iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją (CPK 704 str. 1 d.). Tačiau įstatyme numatytos ir tam tikros šios galimybės įgyvendinimo sąlygos.

136Antstolio A. Bložės kontoroje buvo pradėtos vykdyti dvi vykdomosios bylos dėl skolos iš atsakovo V. G. išieškojimo (t.1, b.l. 25-62). Bendra iš atsakovo išieškomos skolos suma buvo 4 454,97 Lt. Antstolis skolos išieškojimui iš skolininko V. G. užtikrinimui areštavo pastarajam nuosavybės teisę priklausantį butą, esantį ( - ) (t.1, b.l. 44-47). Areštuoto buto vertė pagal antstolį 30 600 Lt. Šią nekilnojamojo daikto vertę antstolis nustatė pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (t. 1, b.l.10). Tačiau iš ieškovo pateikto tos pačios įmonės parengto Vidutinių rinkos verčių paieškos, matyti, jog minėto buto vertė būtų 160 000 Lt pagal 2008-06-01 rinkos būklę (t.1, b.l. 13).

137Remiantis paminėtu darytina išvada, jog antstolis turintis ilgametę darbo ir gyvenimišką patirtį privalėjo pirmiausia, turėjo išspręsti klausimą dėl skolininkui V. G. priklausančio buto realios rinkos nustatymo.

138Dėl skolininko areštuoto turto tinkamo įkainojimo.

139Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. Teismo praktikoje akcentuojama, kad varžytynėse parduodamo turto kaina nenustatinėjama šalių susitarimu, o ją nustato antstolis, todėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių tinkamos kainos nustatymas yra esminė varžytynių teisėtumo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006).

140CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Šio straipsnio normos aiškintinos kartu su CPK 675 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 677 straipsnio 2 dalimi ir 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

141Antstolis, areštuodamas skolininko turtą ar vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje ir 677 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Toks teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą. Turtas turi būti įvertinamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles, nepriklausomai nuo to, parduodamas jis iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006).

142Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis turtui areštuoti, tačiau jo negali būti areštuojama iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005). Areštuodamas turtą, kurio įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tokiu atveju CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis).

143Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka.

144CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas – užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.

145Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys gauna informacijos, kad dėl objektyvių aplinkybių padidėjo ar sumažėjo įkainoto ir areštuoto turto vertė. Turtas turi būti perkainojamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles.

146Teismo praktikoje pripažįstama, kad perkainojimas gali būti atliekamas ir kitais atvejais, pavyzdžiui, nustačius, kad turto arešto aktas nebuvo tinkamai įteiktas vykdymo proceso šalims (išieškotojui ir skolininkui), kurios nedalyvavo areštuojant turtą, ir yra suėjęs trisdešimties dienų naikinamasis terminas antstolio veiksmams apskųsti (CPK 512 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2007).

147Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo turto rinkos vertę, yra Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto vertė. Kita vertus, sąvoka „rinkos vertė“ neturėtų būti visiškai sutapatinama su Nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodyta turto verte, nes ji gali neatitikti turto rinkos vertės turto arešto akto surašymo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2005)

148Kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai, antstolis privalo skolininką ir kreditorių informuoti, kad jie arešto metu turi teisę pareikšti nuomonę dėl antstolio pasiūlyto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1 dalis), taip pat turi teisę per penkias dienas nuo turto arešto dienos reikšti prieštaravimus dėl turto arešto akte nurodytos turto vertės (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Su teise reikšti nuomonę ir prieštaravimus skolininkas ir kreditorius turi būti supažindinami pasirašytinai. Apie skolininko ar kreditoriaus pareikštą nuomonę ar prieštaravimus turi būti nurodoma turto apraše (CPK 678 straipsnio 1 dalies 13 punktas, Sprendimų vykdymo instrukcijos 5 priedas) arba turto arešto akte, jeigu turto aprašas nesudaromas. Jei skolininkas ar kreditorius tokios nuomonės ar prieštaravimų nepareiškė, apie tai taip pat turi būti pažymima turto apraše arba turto arešto akte.

149Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas nepasinaudoja CPK 681 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teise reikšti prieštaravimus, jie vis tiek turi teisę skųsti antstolio veiksmus (CPK 639 straipsnio 5, 6 punktai, 643 straipsnio 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).

150Remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad antstolis pažeidė minėtų įstatymo nuostatų reikalavimus, nes vykdomojoje byloje tokių duomenų nėra.

151Dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.

152Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas skolininkas V. G. jam priklausančio turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu 2005-03-31, buvo santuokoje su trečiuoju asmeniu D. G., o jų šeimoje tuo metu augo du nepilnamečiai vaikai (t.1, b.l. 14, 20-21).

153CPK 667 straipsnyje reglamentuojamas skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymas. Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnyje įtvirtintos dvi bendrosios nuosavybės teisės rūšys: bendroji jungtinė ir bendroji dalinė.

154Bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys yra nustatytos (CK 4.73 straipsnio 1 dalis) arba preziumuojama, kad jos yra lygios (CK 4.73 straipsnio 4 dalis), todėl, CK 4.73 straipsnį aiškinant kartu su CPK 667 straipsniu, darytina išvada, kad šis reglamentuoja skolininkui priklausančios dalies nustatymą jungtinėje nuosavybėje ir naudojimosi ja tvarką, taip pat naudojimosi tvarkos nustatymą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, jei tokios tvarkos nenustatyta.

155CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko dalį teismas kartu nustato ir naudojimosi juo tvarką.

156Kai išieškojimas turi būti vykdomas nukreipiant reikalavimą į skolininko dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje (į idealiąją dalį), o kreditorius mano, kad jo reikalavimas gali būti tinkamai patenkintas tik nustačius naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio objekto konkrečia dalimi tvarką, jis, vadovaudamasis CPK 667 straipsnio 4 dalimi, gali prašyti teismo tokią tvarką nustatyti.

157Išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 3 dalimi ir CPK 667 straipsnio 4 dalimi, taip pat gali reikalauti atidalyti skolininko dalį, taip suformuojant atskirą daiktą kaip savarankišką teisinių santykių objektą, į kurį bus nukreipiamas išieškojimas.

158CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui priklausančios dalies nustatymo į teismą gali kreiptis kreditorius arba bendraturčiai, taip siekiant patenkinti kreditoriaus interesus (nustačius skolininko dalį turte yra galima iš jos išieškoti) ir nepažeisti kitų bendraturčių teisių (išieškojimas nukreipiamas tik į skolininkui priklausančią dalį).

159Pagal vykdomosios bylos duomenis nustatyta, kad antstolis nesprendė klausimo ir dėl atsakovui V. G. priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, nors įstatymas kaip jau minėta įpareigoja antstolį atlikti minėtus veiksmus. Tokia išvada seka remiantis tuo, kad skolininkas V. G. turėjo valstybei sumokėti 2 000 Lt baudą. Tai yra ši jo skola pripažintina asmeninę, nes jos atsiradimo pagrindas yra Šiaulių m. apylinkės teismo 2004-03-26 baudžiamasis įsakymas (t.1, b.l.31-36). Tai teismas konstatuoja atsižvelgdamas ir į CK trečiosios knygos nuostatas. Pirmiausia, ši asmeninė turtinė prievolė atsirado dėl vienasmenių atsakovo V. G. veiksmų, kurių dalyve nėra ir nebuvo D. G., o be to ši prievolė nėra susijusi su šeimos poreikiais. Antra, šios prievolės pagrindu, atsiradusios teisės ir pareigos, yra tik tarp atsakovo ir kreditoriaus, kurios juos sieja kaip skolininką ir kreditorių, bet negali būti sietinos su D. G. (t.1, b.l.31-36). Todėl skolininkas V. G. už šios prievolės įvykdymą turi atsakyti asmeniškai savo turtu, o ne tuo pačiu ir kito buvusio sutuoktinio turtu, nes jų pagrindu atsiradusios teisės ir pareigos yra neatskiriamai susijusios su kreditoriaus ir skolininko asmeniu (CK 3.109 str. 3d.). Be to dėl atsakovo V. G. skolos kreditoriaus atstovas ŠAVMI nereiškė nesutikimo su ieškovo ieškinio reikalavimu ar pretenzijų dėl šio ieškovo reikalavimo teismui nepateikė (t.1, b.l.89-91). Trečia, dėl kitos skolininko V. G. skolos išieškotojui AB Šiaulių energija pagal Šiaulių m. apylinkės teismo 2003-05-23 įsakymą, tai ji nors ir laikytina skolininko V. G. skola komunalinės paslaugos tiekėjui (AB ŠE), tačiau teismas sutinka tiek atsakovo A. M., tiek su trečiojo asmens D. P. atsiliepime nurodytu argumentu, kad pagal LR CK 4. 86 straipsnio 1 dalį ,,bendraturčiai turi vienodas teises į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo solidariai apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms“. Iš Šiaulių m. apylinkės teisme 2003-05-23 priimto įsakymo matyti, kad patenkinus kreditoriaus AB Šiaulių energija pareiškimą yra priteistas įsiskolinimas už komunalines paslaugas suteiktas butui, esančiam ( - ). Kaip jau minėta, šio buto bendraturte tuo metu buvo ir D. G.. Todėl nors skola teismo įsakymu priteista iš vieno bendraturčio, tačiau ji laikytina asmenine abiejų buvusių sutuoktinių skola, nes už šią skolą atsako abu skolininkai solidariai. Todėl laikytina, kad nurodytas atsakovo V. G. skolos dydis minėtam išieškotojui galėjo būti sumažintas, jeigu V. G. būtų pareiškęs šiam reikalavimui prieštaravimą, jog atsakomybė taikytina ir kitam solidariam bendraskoliui, t.y. D. G..

160Remiantis paminėtu antstoliui turėjo būti gerai žinomos minėtos įstatymo nuostatos vykdant skolos išieškojimą pagal solidarią prievolę iš vieno bendraskolio už komunalines paslaugas, nes šios prievolės solidarumas nėra naujadaras Lietuvos civilinėje teisėje. Tačiau nei vykdomojoje byloje, nei nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, kad antstolis būtų tinkamai įvykdęs šią pareigą.

161Tokią situaciją šios bylos kontekste suponuoja ir CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, pagal kurią bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno iš jų vardu. Skolininkas V. G. 1986 m. vasario 22 d. sudarė santuoką su D. G. (pridėta civ. byla Nr. 2-5411-154/2005, b.l.6). Ginčo buto pirkimo - pardavimo sutartį buvę sutuoktiniai sudarė 2004 m. gruodžio 23 d., nors Sutartis pasirašyta tik V. G. kaip pirkėjo (t.1, b.l.6-9). Turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turėjo būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamo ginčo atveju nekilnojamojo turto registre nuosavybės teisė į ginčo turtą (butą) įregistruota tik skolininko V. G. vardu, t. y. registre turtas neįregistruotas kaip bendroji jungtinė nuosavybė (t.1, b.l. 10-12). Todėl antstolis nustatydamas bendrą ir asmeninį turtą turi vadovautis CK 3.87-3.91 straipsniais. LAT Plenarinė sesija 2010-05-20 nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad praktikoje nevienareikšmiškai suprantama CK 3.88 straipsnio 3 dalies norma, kurioje nustatyta, jog turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai, todėl kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Atsižvelgdama į tai, plenarinė sesija pažymėjo, kad sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl pirmiau nurodyta įstatymo norma nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių. Dėl šios priežasties antstolis, sudarydamas turto arešto aktą dėl sutuoktinių turto ir spręsdamas ar tas turtas bendras ar asmeninis vieno iš sutuoktinių turtas, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis (CK 3.88 straipsnio 3 dalis), bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą (patikimumą) remdamasis CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalies, 3.90 ir 3.91 straipsnio taisyklėmis. Kadangi antstolis nesivadovavo minėtomis nuostatomis, todėl privalo prisiimti visas iš to kylančias pasėkmes.

162CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, sistemiškai aiškindamas šias teisės normas, yra konstatavęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. K. v. antstolė R. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-525/2007), kad CPK 634 straipsnio 2 dalies norma yra imperatyvi. CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos yra skirtos apsaugoti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisę į paskutinį gyvenamąjį būstą. Pagal šią teisės normą ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Ši teisės norma vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija - pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą. Ši antstolio pareiga vykdytina rašytine forma. Kai skolininkas, kuriam antstolis yra išaiškinęs minėtą teisę, turi nepilnamečių vaikų, tačiau dėl savo nerūpestingumo ar kitų panašių priežasčių nesikreipia į teismą su atitinkamu prašymu, viešasis interesas reikalauja, kad antstolis apie tai informuotų vaiko teisių apsaugos instituciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka gali įgyvendinti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę. Vaiko teisių ir interesų apsauga, parduodant turtą iš varžytynių, tenka antstoliui, išaiškinant teisę pateikti prašymą taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą ir reikiamais atvejais informuojant vaikų teisių apsaugos instituciją, o teismas prieš tvirtindamas turto pardavimo iš varžytynių aktą privalo patikrinti, kaip antstolis įvykdė pareigą. Jeigu antstolis, esant minėtoms pirmoms trims CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygoms, pažeisdamas CPK 634 straipsnio 2 dalį neišaiškina skolininkui teisės prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, tai, teismui nustačius, jog skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties, yra teisinis pagrindas konstatuoti esminį imperatyviosios teisės normos pažeidimą. Iš teismui pateiktų duomenų seka, kad turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu atsakovo V. G. šeimoje tuo metu augo du nepilnamečiai vaikai (t.1, b.l.20-21).

163Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas konstatuoja, kad antstolis A. Bložė netinkamai įvykdė ir įstatyme nurodytą pareigą rašytine forma išaiškinti skolininkui V. G. teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą, kadangi vykdomojoje byloje tokių įrodymų nėra.

164Tuo pačiu teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje turi būti dokumentai ir įrašai, patvirtinantys antstolio atliktus veiksmus. Vykdomosios bylos duomenys turi atspindėti vykdymo proceso eigą ir patvirtinti jo metu atliktų veiksmų atitiktį vykdymo procesą reglamentuojančioms teisės normoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Vitkienė ir kt. v. antstolis G. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-188/2006).

165Minėta, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas. Antstoliui neįvykdžius pareigos išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti šioje teisės normoje nustatytą apribojimą, nors tam faktinis pagrindas buvo, yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad antstolis pažeidė ir CPK 634 straipsnio 2 dalį.

166Dėl skolininko skolos sumokėjimo iki varžytynių pradžios.

167Kaip jau minėta CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas bei aktyviai padėti ginti šalių teises ir įstatymų saugomus interesus. Dėl to vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo. Skolininkas, kurio turtas yra parduodamas iš varžytynių, turi turėti realią galimybę pasiūlyti pirkėją. Tai suponuoja antstolio pareigą tinkamai ir per protingą terminą pranešti skolininkui apie varžytynes ir įsitikinti, kad nėra suvaržymų, kurie trukdytų skolininkui šia teise realiai pasinaudoti. Antstolis turi rūpintis, kad būtų užtikrintos prisijungusių prie išieškojimo (CPK 759 straipsnis) bei savo teises pagrindžiančius dokumentus pateikusių suinteresuotų asmenų teisės (CPK 707 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

168Akcentuotina, kad skolininkas taip pat turi būti aktyvus ir domėtis vykdymo eiga bei jam priklausančio turto realizavimu (CPK 644 straipsnis).

169Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali turto realizavimo forma, kuria skolininkas gali pasinaudoti iki varžytynių pradžios. Varžytynių pradžios laikas yra antstolio skelbime nurodytas laikas (CPK 713 straipsnio 1 dalis).

170CPK 704 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui kaip varžytynių procedūros ypatumas, kuris neprieštarauja bendrosioms varžytynių organizavimo ir vykdymo taisyklėms, tarp jų ir nustatytai CPK 694 straipsnio 1 dalyje, ir turi būti taikomas, nes atitinka tiek išieškotojo (pirkėjo sumokama suma padengia įsiskolinimą ir vykdymo išlaidas bei išieškojimas vyksta operatyviau), tiek ir skolininko interesus (šis turi galimybę aktyviau dalyvauti turto pardavimo procese, siekti, kad turtas būtų parduotas už kainą, atitinkančią ir jo interesus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006).

171CPK 704 straipsnio 2 dalis apima kelias sumokėjimo už areštuotą turtą iki varžytynių pradžios situacijas: 1) kai skolininko pasirinktas pirkėjas į antstolio depozitinę sąskaitą įmoka nustatytą sumą; 2) kai tokią sumą už skolininką sumoka trečiasis asmuo, tačiau jis nepageidauja įsigyti turto; 3) kai sumą sumoka pats skolininkas.

172Pirmuoju atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui surašant nustatytos formos aktą (CPK 704 straipsnio 3 dalis), o kitais dviem – turto areštas panaikinamas ir turtas grąžinamas skolininkui (CPK 704 straipsnio 2 dalis).

173Nors skolininkas turi teisę pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas tik įvykdžius CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

174Pirma, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo reikalingą sumą sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių pradžios. Galimybė nutraukti varžytynes, kai skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių pradžios nesumoka CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, suponuotų galimybę vilkinti išieškojimo procesą, neatitiktų priverstinio turto išieškojimo tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2006). Tačiau jei skolininkas aktyviai dalyvauja vykdymo procese, siekia bendradarbiauti ir iki varžytynių pradžios pasiūlo pirkėją, bet šis dėl tam tikrų aplinkybių nespėja sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą CPK 704 straipsnio 2 dalyje nurodytos sumos, antstolis gali rašytiniu patvarkymu atidėti varžytynių pradžią ne ilgiau kaip trims valandoms (CPK 713 straipsnio 1 dalis).

175Antra, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą CPK 704 straipsnio 2 dalyje nustatytą pinigų sumą ne mažesnę kaip turto arešte nurodyta realizuojamo turto vertė arba mažesnę sumą, kurios pakanka įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms visiškai padengti. Ši norma reiškia, kad tais atvejais, kai į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertės suma, antstolis turi imtis atitinkamų procesinių veiksmų turtui realizuoti skolininko pasirinktu būdu ir nutraukti turto pardavimo iš varžytynių procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2005), nepaisant to, kad minėta suma nepadengia įsiskolinimo ar vykdymo išlaidų, tačiau atitinka nustatytą įsigyjamo turto rinkos vertę.

176Pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį varžytynės taip pat nutraukiamos sumokėjus ir mažesnę nei areštuoto turto vertės sumą. Tačiau tokiu atveju antstolis privalo užtikrinti, kad perleidžiamo turto kaina nebus mažesnė nei įsiskolinimų ir vykdymo išlaidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2005)ir bus apsaugotos visų suinteresuotų asmenų, turinčių teises į parduodamą turtą (CPK 707 straipsnio 1 dalies 8 punktas) bei prie išieškojimo prisijungusių kreditorių teisės (CPK 759 straipsnis).

177Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš turto pardavimą iš varžytynių, nes taip realizuojant turtą gali būti sumažintos vykdymo išlaidos ir greičiau patenkinami visų kreditorių interesai.

178Tačiau iš vykdomosios bylos pirmiausia, darytina išvada, kad antstolis dėl skolininkui V. G. priklausančio turto pardavimo nebuvo net paskelbęs varžytinių. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali priverstinio turto realizavimo formos. Tačiau įstatyme nustatyta, kad šia forma skolininkas gali pasinaudoti tik esant paskelbtoms varžytynėms ir iki jų pradžios. Dėl to pripažintina, kad antstolis neteisėtai ir nepagrįstai priėmė iš atsakovo A. M. pinigus kaip iš skolininko pasiūlyto pirkėjo. Be to pats pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui įvyko per stebėtinai trumpą laiką.

179Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto, jog turtas yra realizuojamas priverstinai. Tokiu atveju šiame priverstiniame turto pardavimo procese parduodamo turto savininku bei pardavėju išlieka skolininkas, o antstolis pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus tik organizuoja bei įvykdo priverstinį turto pardavimą, tačiau netampa parduodamo turto savininku (pardavėju). Tai lemia, kad skolininkas, kaip turto savininkas, turi teisę ginčyti turto pardavimo aktą. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas, patvirtintas teisėjo rezoliucija arba nutartimi, pastarajai įsiteisėjus, yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas (CPK 725 straipsnio 8 dalis). Teisėjas vykdymo procese pirmiausia atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis). Šia prasme teisėjas, prieš tvirtindamas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, patikrina antstolio veiksmų teisėtumą. Nors atsakovas A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog skolininkas V. G. jam irgi buvo skolingas 67 000 Lt, tačiau antstolis ir tokiu atveju neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti aukščiau nurodytomis teisės normomis ar laikyti atsakovą A. M. laikyti V. G. kreditoriumi. Tai, jog skolininkas pateikė antstoliui prašymą jam priklausantį butą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui neleidžia teismui irgi laikyti minėtos pirkimo pardavimo procedūros teisėta, nes kaip jau minėta antstolis turėjo laikytis aukščiau nurodytų įstatymo reikalavimų (t.1, b.l. 54).

180Visa tai lemia, kad pripažintina, jog antstolio sudarytas Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas naikintinas, kaip neatitinkantis teisėtumo reikalavimų (nesant paskelbtoms varžytinėms, nesant tinkamai įkainuotam areštuotam turtui bei nenustačius tinkamos turto pardavimo kainos, taip pat esant netinkamam priverstinio turto pardavimo procedūrų taikymui).

181Nors teisėjas, tvirtindamas antstolio surašytą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, ir patvirtina savotiškai tokio turto pardavimo teisėtumą, tačiau vėliau teismui nustačius turto pardavimo procese buvus padarytus esminius procedūrinius pažeidimus, šis aktas gali būti ir panaikintas.

182Teismo ir antstolio kompetencijos atribojimas.

183CPK įtvirtintas teismo ir antstolio funkcijų atribojimas įgyvendina proceso operatyvumo principą ir atitinka EŽTT praktikoje akcentuojamą reikalavimą teismo sprendimą įvykdyti per kuo trumpesnį laiką (Omerovič v. Croatia, no. 36071/03, judgment of 1 June 2006, par. 37). Tai įmanoma tik tuo atveju, kai teismas ir antstolis tinkamai ir laiku atlieka jiems priskirtas funkcijas, neviršydami įstatymų suteiktų įgaliojimų.

184Teismo vaidmuo vykdymo procese iš esmės skiriasi nuo teismo vaidmens kitose civilinio proceso stadijose. Vykdymo procese teismas visų pirma atlieka antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis), o siekdamas užtikrinti turto pardavimo iš varžytynių teisėtumą ir nuosavybės teisių apsaugą, dalyvauja tvirtindamas varžytynių aktą (CPK 725 straipsnis).

185Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolis, teisėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2006).

186Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas vertina, teisėti ar ne antstolio veiksmai (tiek veikimas, tiek neveikimas). Pažymėtina, kad antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007).

187Todėl kai į teismą dėl tokio akto panaikinimo kreipiasi suinteresuotas asmuo, pirmiausia, atsakomybė tenka antstoliui, kuris organizavimo skolininko turto pardavimą. Teismui konstatavus antstolio veiksmų neteisėtumą, visada spręstinas klausimas dėl jo atlikto neteisėto veiksmo sukeltų padarinių. Ginčo atveju atsakovas A. M. nelaikytinas tinkamu pirkėju dėl antstolio netinkamai organizuoto skolininko turto pardavimo jo pasiūlytam pirkėjui. Dėl to tik konstatavus ne antstolio, o teismo veiksmų neteisėtumą galima galvoti ir apie pastarojo atsakomybę. Pastebėtina, kad pastaroji kyla tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

188Varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu.

189Minėta, kad parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Dėl šių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – sandorio negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik išimtiniais atvejais.

190Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalį teismo patvirtintas varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, kai: 1) buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas; 2) turtas parduotas asmenims, kurie neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse; 3) kuris nors asmuo buvo neteisėtai pašalintas iš varžytynių proceso arba buvo neteisėtai atmesta kurio nors asmens pasiūlyta aukštesnė kaina; 4) turtas buvo parduotas anksčiau, negu buvo skelbimuose nurodytas pardavimo laikas; 5) buvo pažeista CPK 715 straipsnyje numatyta skolininko teisė; 6) turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta CPK 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

191Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, CPK 602 straipsnio nustatytus varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu atvejus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis CPK nuostatomis (pvz., CPK 602 straipsnio 1 dalies 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su CPK 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su CPK 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra; CPK 602 straipsnio 1 dalies 5 punktas taikytinas su CPK 745 straipsnio 2 dalimi). Be to, teismas turi įvertinti, ar varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu yra vienintelė ir tinkamiausia priemonė apginti pažeistas šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teises.

192Pripažinęs varžytynių aktą negaliojančiu, teismas turi išspręsti tokio akto pripažinimo negaliojančiu pasekmes pagal CK šeštosios knygos X skyriuje išdėstytas restitucijos taisykles bei pagrindus. Vadovaudamasis CK 6.145 straipsnio 2 dalimi, 6.146 straipsniu, taikyti restituciją ar jos netaikyti, taip pat ar taikyti restituciją natūra ar jos būdą pakeisti, teismas sprendžia siekdamas išlaikyti restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyrą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo ir jos būdo, teismas taip pat turi įvertinti, ar turto išreikalavimas yra vienintelė priemonė pažeistoms teisėms apginti ir ar jos negali būti proporcingai apgintos taikant restituciją pinigais ar atlyginant nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006).

193Remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais teismas konstatuoja, kad egzistuoja teisinis pagrindas panaikinti atsakovo antstolio A. Bložės 2005-03-31 sudaryta Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl buto esančio ( - ), pardavimo pirkėjui A. M.

194Dėl restitucijos taikymo

195Pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu ab initio, atsiranda sandorio negaliojimo pasekmė – restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Kadangi restitucija yra prievolinis teisinis teisių gynimo būdas, tai sandorio šalių grąžinimas į pirminę padėtį vykdomas pagal prievolių teisės taisykles ir sąlygas (CK 1.80 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad, vykdant restituciją, pripažinto negaliojančiu sandorio šalims netaikomos daiktinės teisės normos, reglamentuojančios daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (CK 1.80 straipsnio 3, 4 dalys). Iš to išplaukia, kad, pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo šalims (CK 6.145 straipsnis) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007).

196Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje (Nr. 3K-7-90/2009) nurodė, kad restitucija remiasi idėja, pagal kurią turi būti atkuriama neteisėto sandorio vykdymu sugriauta šalių turtinės padėties pusiausvyra. Pritaikius restituciją, asmuo negali gauti daugiau, nei turėjo. Antstolis, būdamas tarpininku tarp pirkėjo ir pardavėjo vykdymo procese, apskritai net nėra sandorio šalis, o restitucija taikytina tarp pripažinto negaliojančiu sandorio šalių (CK 6.145 straipsnio 1 dalis).

197Minėtoje byloje kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, nagrinėjamos bylos kontekste konstatavo, kad, turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir restituciją taikant natūra, skolininkui (buvusiam iš varžytynių parduoto turto savininkui) grąžinamas turtas, o pirkėjui priteisiama jo už tą turtą sumokėta pinigų suma: jeigu ši pinigų suma yra antstolio žinioje, tai ji visa pirkėjui priteisiama iš antstolio, nepaisant to, ar dalį šios sumos antstolis ketina panaudoti (panaudojo) vykdymo išlaidoms atlyginti, nes, pripažinus turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, priverstinis skolos išieškojimas iš skolininko lieka nebaigtas; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma yra antstolio pervesta Hipotekos skyriui prie atitinkamo apylinkės teismo ir yra pastarojo sąskaitoje, tai pirkėjui ji priteisiama iš Hipotekos skyriaus; jeigu iš pirkėjo gauta pinigų suma jau išmokėta išieškotojams, tai pirkėjui, kaip pasikeitusiam kreditoriui išieškojimo prievolėje, ji priteisiama iš skolininko (buvusio iš varžytynių parduoto turto savininko).

198Be to kasacinės instancijos teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, kadangi turto pardavimo iš varžytynių aktą pripažinus negaliojančiu ir taikant restituciją šalys turi būti grąžinamos į iki turto pardavimo iš varžytynių buvusią padėtį, tai turtas asmeniui turi būti grąžinamas su iki varžytynių buvusiais apsunkinimais (areštas ir kt.).

199Ta pati kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad varžytynes vykdžiusiam antstoliui gali būti reiškiami reikalavimai dėl civilinės atsakomybės taikymo. Antstolio atsakomybės taikymo teismų praktika pradedama formuoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB bankas „Hansabankas“ v. antstolis A. Bložė ir kt., bylos Nr. 3K-7-114/2008).

200Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m. balandžio 23 d. pažymėjo, kad vykdymo išlaidos antstoliui už jo atliktus neteisėtus veiksmus neatlygintinos. Taip pat nurodė, kad pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad vykdymo išlaidų atlyginimo išieškojimas kitaip, negu nustatyta CPK 611 straipsnyje, reiškia neteisėtus viršijančius antstolio įgalinimus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. P. v. antstolis A. S., bylos Nr. 3K-3-693/2004; 2007 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą, bylos Nr. 3K-3-136/2007; 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. antstolis A. S., bylos Nr. 3K-3-173/2008; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., bylos Nr. 3K-7-277/2008). Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė, kad kasacinis teismas pripažįsta, kad CPK 611 straipsnyje nustatyta vykdymo išlaidų išieškojimo procedūra antstoliui privaloma visais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. v. antstolis A. S., bylos Nr. 3K-3-173/2008; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S., bylos Nr. 3K-7-277/2008).

201Dėl to teismas konstatuoja, kad restitucija nagrinėjamoje byloje taikytina ir nėra pagrindo netaikyti restitucijos (CK 6.145-6.153 straipsniai).

202Pagal CK 1. 80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Kai sandoris negalioja, tai taikoma restitucija, kurios taisykles nustato civilinio kodekso šeštosios knygos normos (CK 1.80 str. 2 ir 3 d.). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad restitucija (lot. restitutio – grąžinimas į ankstesnę padėtį) yra civilinės teisės gynybos būdas, kai šaliai grąžinama tai, ką ji perdavė kitai šaliai, o iš nepagrįstai įgijusios šalies išieškoma tai, ką jį perdavusi kitai šaliai. Taigi restitucija yra šalių grąžinimas į status quo (CK 1.138 straipsnio 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad pripažinus sandorį negaliojančiu kiekviena iš sandorio šalių privalo grąžinti antrajai šaliai viską, ką yra gavusi pagal sandorį. Taip yra sugrįžtama į ankstesnę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo.

203Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. CK 4.96 straipsnio 1-3 dalyse nustatyti atvejai, kada daiktas gali būti išreikalautas iš sąžiningo įgijėjo. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio taisyklės netaikomos, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui ginčo atveju ir buvo daikto pardavimas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka, tačiau CK 4.96 straipsnio taisyklių netaikymas turto pardavimo iki varžytynių akto ginčijimo atveju nereiškia, kad iki varžytynių parduotas turtas apskritai negali būti išreikalautas iš daiktą iki varžytynių įgijusio asmens. Taigi, pripažinus pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, sprendžiama dėl restitucijos taikymo tarp šalių (CK 6.145 str.) ir nesprendžiama dėl vindikacijos sąlygų ir įgijėjo sąžiningumo pagal vindikacijos sąlygas. Taikant restituciją, sąžiningumo principas, o ne asmens sąžiningumas, yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros. Šiuo atveju vien turto įgijėjo sąžiningumas nelemia, kad restitucija natūra neturi būti vykdoma. Įgijėjo sąžiningumas yra vienas iš aspektų, kuriuo remdamasis teismas svarsto, ar vykdyti restituciją iš viso ir ar vykdyti ją natūra.

204Iš bylos medžiagos matyti, kad butą A. M. įsigijo už 6 217 Lt, nors ieškovo pateiktoje Vidutinių rinkos verčių turto vertinimo ataskaitoje nurodyta, jog ginčo buto pirkimo 2008-06-01 vertė buvo apie 160 000 Lt, o pagal 2009-05-13 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą – 30 600 Lt. Teismo nuomone, pirkėjui, kaip sąžiningam įgijėjui, turėjo kilti abejonių kodėl butas parduodamas taip pigiai, už keliasdešimt kartų mažesnę nei rinkos kainą, todėl atsakovo A. M. negalima laikyti sąžiningu įgijėju. Nors kaip jau minėta atsakovas A. M. save laikė skolininko V. G. kreditoriumi, tačiau ir tokiu atveju jis neįgyja pranašumo prieš aukščiau paminėtas įstatymo nuostatas. Be to tiek V. G., tiek ir D. G. paaiškino teismui, kad A. M. darė skolininkui V. G. psichologinį poveikį, kas irgi leidžia teismui abejoti pirkėjo sąžiningumu. Be to pirkėjas pirkdamas butą kelis kartus pigiau nei yra tikroji jo vertė, turėjo suprasti, kad toks sandoris pažeidžia skolininko, kaip parduodamo turto savininko teises, nes iš šio sandorio skolininko gaunama pinigų suma yra daugiau negu 25 ar 4 karto mažesnė, negu būtų gauta, pardavus minėtą turtą už rinkos kainą. Taigi atsakovas A. M. sudarydamas sutartį, privalėjo žinoti, kad toks sandoris prieštarauja skolininko, kaip parduodamo turto savininko interesams.

205Nors bylos nagrinėjimo metu V. G. pripažino, kad yra skolingas A. M., tačiau pastarasis kaip sąžiningas, pakankamai apdairus turto pirkėjas turėjo išsaugoti ir jo reikalavimo teisę skolininkui patvirtinantį dokumentą. O taip pat skolininkui nemokant skolos gera valia, turėjo kreiptis į teismą ir tik gavęs įsiteisėjusį teismo sprendimą galėjo laikyti save potencialiu skolininko V. G. kreditoriumi. Be to ieškovas nurodė, kad atsakovo V. G. skola nebuvo susijusi su šeimos poreikiais, todėl nelaikytina, kad tokia skola būtų buvusi tuo pačiu ir D. G.. Tačiau kaip jau teismas yra nurodęs išsamiau šių santykių neanalizuoja ir plačiau dėl jų nepasisako. Teismo nuomone, atsakovas A. M. dėl savo nepakankamo atidumo, net nesidomėdamas apie kitą sutarties šalį, tai yra skolininko sutuoktinę, nesielgė pakankamai apdairiai, jog galėtų būti laikomas sąžiningu.

206Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo A. M. sąžiningu negalima laikyti, nes jis pasirašydamas imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį sandorį buvo neapdairus ir nerūpestingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-328/2006).

207Nustačius, jog ir įgijėjas nebuvo sąžiningas, taikytina restitucija natūra. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Tuo atveju, kai nekilnojamasis daiktas parduodamas pažeidžiant nustatytą jo pardavimo tvarką, pripažinus sandorį negaliojančiu, pirkėjui grąžinama jo sumokėta kaina (CK 6.323 str. 1 d.), o pripažinto neteisėtu sandorio dalykas turi būti grąžinamas daikto savininkui arba teisėtam valdytojui (CK 6.307 str. 3 d.). Kadangi restitucijos tikslas atstatyti šalis į ankstesnę padėtį, todėl nė viena restitucijos šalis negali gauti turto daugiau nei jo turėjo. Šioje byloje pripažinus 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą negaliojančiu, taikytina restitucija natūra grąžinant bendraturčiams atsakovui V. G. ir trečiajam asmeniui D. G. iš atsakovo A. M. gyvenamąjį butą, esantį ( - ), o atsakovui A. M. priteisiant atitinkamas pinigų sumas iš atsakovų A. Bložės ir V. G..

208Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

209Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo yra atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1d. 5p.), todėl į valstybės biudžetą iš atsakovo A. Bložės priteistinas už ieškinį 187 Lt žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.) (t.1, b.l.181-182). Be to, iš atsakovo antstolio A. Bložės priteisiama 51, 35 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Minėtos išlaidos priteistinos tik iš antstolio A. Bložės, nes jo netinkami veiksmai lėmė kilusį ginčą.

210Šiaulių apygardos teismas 2009-06-09 nutartimi byloje taikė laikinąją apsaugos priemonę, padarydamas įrašą viešame registre, uždraudžiant atsakovui A. M. perleisti nuosavybės teise priklausantį butą, esantį ( - ). Kadangi minėta teismo nutartis yra priimta aukštesnės instancijos teismo, dėl to Šiaulių m. apylinkės teismas šiame sprendime nepasisako dėl minėtos laikinosios apsaugos priemonės panaikinimo. Išaiškintina nurodytos gyvenamosios patalpos bendraturčiams V. G. ir D. G., kad įsiteisėjus šiam teismo sprendimui jie turi teisę kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl nurodytos nutarties panaikinimo.

211Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265 str., 268-270 str.,

Nutarė

212Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.

2131. Pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui iš varžytynių aktą Nr. 41-5905, patvirtintą 2005-04-22 Šiaulių m apylinkės teismo, nuo jo sudarymo dienos (ab initio).

2142. Taikyti restituciją natūra ir grąžinti bendraturčiams V. G. (a. k. ( - ) ir D. G. (a. k. ( - ) gyvenamąjį butą (unikalusis Nr. ( - )), su rūsiu, esantį ( - ).

2153. Priteisti A. M. (a/k ( - ) iš V. G. (a/k ( - ) 4 454,97 Lt (keturis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus 97 ct), o iš antstolio Arturo Bložės (a. k. ( - ) 1 762, 03 Lt (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt du litus 03 ct).

2164. Priteisti iš antstolio A. Bložės į valstybės biudžetą (surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660) 187,00 Lt žyminio mokesčio, 51,35 Lt už procesinių dokumentų byloje įteikimą, iš viso: 238,35Lt (du šimtus trisdešimt aštuonis litus 35 ct).

217Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas Jonas Stubrys,... 2. sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,... 3. dalyvaujant ieškovo Šiaulių apygardos prokuratūros atstovei prokurorei... 4. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 6. Ieškovas su ieškiniu kreipėsi į teismas nurodydamas, kad atsakovas V. G.... 7. Taip pat antstolis Arturas Blože pradėjo išieškojimą pagal Šiaulių... 8. 2005... 9. m. kovo 30 d. antstolis Artūras Bložė surašė turto arešto aktą, kuriuo... 10. 2005 m kovo 31d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu,... 11. Išieškojimo iš skolininko turto tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos... 12. Be turto pardavimo iš varžytynių, galimos ir kitos (specialios) priverstinio... 13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 str. 1 d. 1 p. turtas įgytas... 14. V. G. ir D. G. santuoką sudarė 1986 m. vasario 22 d. Sutartis dėl... 15. Ir nors butas įgytas ir Valstybinės įmonės Registrų centro duomenų banke... 16. Vadovaujantis vykdymo proceso normomis priverstinės teismų sprendimų vykdymo... 17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsnio 1 dalį,... 18. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 704 straipsnio... 19. Antstolis neatlikdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje... 20. Pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą... 21. Pirkėjas A. M. 6 127,00 Lt pervedė į antstolio Artūro Bložės sąskaitą.... 22. LR Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokurorai,... 23. Trečiuosius asmenis V. G. ir V. G. atstovauja jų įstatyminis atstovas -... 24. Ieškovas vadovaujantis LR CPK 5 str. 3 d., 49 str., 83 str. 1 d. 5 p., 111... 25. 1. Pripažinti negaliojančiu 2005 m kovo 31d. Turto pardavimo skolininko... 26. 2. Taikyti restituciją V. G. ir D. G. grąžinti 64,17 kv. m. butą su rūsiu,... 27. 3. Iš atsakovų V. G., A. M. ir antstolio Artūro Bložės solidariai... 28. Ieškovas savo reikalavimus atsakovui grindė į bylą pateiktais rašytiniais... 29. Teismo posėdžio metu ieškovas pakartojo ieškinyje nurodytus motyvus ir... 30. Atsakovas antstolis A. Bložė pateikė teismui atsiliepimą ir teismo... 31. Antstolio Arturo Bložės kontoroje buvo vykdomas skolų išieškojimas iš V.... 32. Dėl ieškinio sumos.... 33. Ieškovas pateikęs ieškinį, jo sumą nurodė 160 000,00 Lt (vienas šimtas... 34. Dėl turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise.... 35. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste LR CK) 3.88... 36. Siekiant įrodyti, kad antstolio kontoroje realizuotas turtas priklausė... 37. Atkreipiu teismo dėmesį į tai, kad skola, kuri buvo išieškoma antstolio... 38. 3. Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos įtraukimo į civilinę... 39. 2005 m. kovo 31d. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas buvo... 40. Remiantis išdėstytu, antstolis nurodė, kad nesutinka su ieškovo Šiaulių... 41. 1. Sumažinti ieškinio sumą iki 6 217,00 Lt (šeši tūkstančiai du šimtai... 42. 2. Trečiuoju asmeniu į civilinę bylą įtraukti Lietuvos Respublikos... 43. 3. Iš Šiaulių miesto apylinkės teismo išreikalauti civilinę bylą Nr.... 44. 4. Ieškinio netenkinti.... 45. 5. Priteisti iš ieškovo visas su byla susijusias turėtas antstolio Artūro... 46. Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas pakartojo atsiliepime nurodytus... 47. Atsakovas A. M. pateikė teismui atsiliepimą ir teismo posėdyje prašė... 48. Dėl skolų dydžio ir jų teisinio statuso... 49. 1. Ieškovo ieškinyje yra nurodomos dvi skolų sumos, dėl kurių, neva, buvo... 50. 2. Ieškovas, pateikdamas ieškinį įvertino tik tą medžiagą, kuri jam buvo... 51. Paaiškinu, kad be ieškinyje minimų dviejų skolos sumų, kurias padengti... 52. Pagal aukščiau minėto LR CK straipsnio 2 dalį ,,kiekvienas sutuoktinis turi... 53. Akivaizdu, kad UAB ,,Preidla“, kurios vienintelis akcininkas, mano žiniomis,... 54. 3. Įvertinant tai, kas buvo pasakyta aukščiau, ir tai, kad nei V. G., nei D.... 55. 4. Tikiuosi, kad skolos man egzistavimo fakto neneigs nei V. G. nei D. G.,... 56. 5. Nurodau, kad aš, elgdamasis šioje situacijoje pagal protingumo ir... 57. 6. V. G. ir D. G. atsisakius išpirkti šį butą, sudariau preliminarią... 58. 7. Nurodau, kad šiuo metu kaip tik kreipiausi į advokato Mariaus Ramanausko... 59. 8. Nurodau, kad Vidas ir D. G. naudodamiesi šiuo butu, visą laikė elgėsi... 60. 9. Mano žiniomis, Vido ir D. G. ištuokos procesas yra tik formalus ir... 61. 10. Atkreipiu teismo dėmesį į tai, kad ieškovas nepateikė byloje jokių... 62. 11. Nurodau, kad pasilieku sau teisę ieškovui neatsiėmus akivaizdžiai... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaujantis Lietuvos... 64. 1. Ieškovo - Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį visiškai atmesti... 65. 2. Panaikinti ieškovo ieškinyje prašymu taikytas laikinąsias apsaugos... 66. 3. Priteisti iš ieškovo jo patirtas bylos nagrinėjimo išlaidas.... 67. Atsakovas savo atsikirtimus į ieškovo ieškinio reikalavimus grindė į bylą... 68. Teismo posėdžio metu atsakovas A. M. ir jo atstovas pakartojo atsiliepime... 69. Atsakovas V. G. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, tačiau teismo... 70. Tretysis asmuo ŠAVMI pateikė teismui atsiliepimą ir prašė teismo tenkinti... 71. Šiaulių AVMI susipažino su ieškovo patikslintu ieškiniu ir sutinka su jame... 72. Kaip matyti iš ieškovo pateikto ieškinio, ieškovas prašo pripažinti... 73. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2004 m. kovo 26 d. baudžiamuoju įsakymu V.... 74. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) 2009 m. balandžio... 75. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, sandorio pripažinimas negaliojančiu... 76. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad LR CPK nėra nustatytos specialios... 77. Pažymėtina, kad aukščiau minėtoje LAT 2009 m. balandžio 23 d. nutartyje,... 78. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu ir LR CPK 602 str., LR CK 145 str. 2 d.,... 79. 1. Pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko... 80. 2. Dėl taikymo restitucijos V. G. ir D. G., grąžinant 64,17 kv. m. butą su... 81. Trečiojo asmens ŠAVMI atstovas į teismo posėdį, neatvyko, kadangi prašė... 82. Tretysis asmuo AB ŠE pateikė teismui atsiliepimą ir prašė teismo atmesti... 83. Šiaulių miesto apylinkės teismas 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu,... 84. Kadangi minėtas šioje byloje atsakovas piktybiškai vengė atsiskaityti už... 85. Skola buvo išieškota ir antstolio patvarkymu pervesta į AB „Šiaulių... 86. LR CK 640 str. numato išieškotojo pareigas. Šio straipsnio 2 punktas... 87. Ieškovo reikalavimas pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu... 88. Vadovaujantis išdėstytu, teismo prašome: dalyje dėl 2 454,97 Lt priteisimo... 89. Trečiojo asmens AB ŠE atstovas į teismo posėdį, neatvyko, kadangi prašė... 90. Tretysis asmuo D. P. pateikė teismui atsiliepimą ir prašė teismo atmesti... 91. Susipažinęs su ieškovo pareikšto ieškinio turiniu nurodau, kad nesutinku... 92. Papildomai nurodau, kad:... 93. 1. Ieškovas, pateikdamas ieškinį įvertino tik tą medžiagą, kuri jam buvo... 94. Akivaizdu, kad UAB ,,Preidla“, kurios vienintelis akcininkas, mano žiniomis,... 95. 2. Mano žiniomis nei V. G., nei D. G., negrąžino A. M. skolos sumos, todėl... 96. 3. A. M. žinojo, kad aš ieškau buto Šiauliuose, tam kad galėčiau... 97. 4. V. G. ir D. G. atsisakius išpirkti šį butą, 2005 metų rugsėjo mėnesio... 98. 5. Paaiškinu, kad dar iki buto pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo,... 99. 6. Mano žiniomis V. G. ir D. G. yra išsituokę. Ištuokos proceso metu (kiek... 100. 7. Mano žiniomis, V. ir D. G. naudodamiesi šiuo butu, visą laikė elgėsi... 101. 8. Negalėdamas pats asmeniškai tinkamai pasirūpinti šiuo butu ir matydamas,... 102. 9. Mano žiniomis, V. ir D. G. ištuokos procesas yra tik formalus ir fiktyvus,... 103. 10. Ieškovo ieškinyje yra nurodomos dvi skolų sumos, dėl kurių, neva, buvo... 104. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau ir vadovaujantis Lietuvos... 105. Ieškovo - Šiaulių apygardos prokuratūros ieškinį visiškai atmesti kaip... 106. Tretysis asmuo D. P. į teismo posėdį neatvyko, kadangi pateikė teismui... 107. Tretysis asmuo D. G. paaiškino teismui, kad atsakovas V. G. buvo ją... 108. Tretysis asmuo UAB DK PZU Lietuva pateikė teismui atsiliepimą ir prašė... 109. Atsižvelgiant į tai, jog tretysis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ į civilinę... 110. 1.Dėl teisės normų, reglamentuojančių antstolių profesinės civilinės... 111. Tretysis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ patvirtina, jog tarp UAB DK ,,PZU... 112. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pažymi, kad LR Civilinio kodekso 6.987... 113. Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos 2008-05-15 rašte Nr.(4.2)... 114. Kaip jau buvo minėta aukščiau, minėtos Taisyklės, kurios yra su antstoliu... 115. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pažymėtina, kad minėtų... 116. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei remiantis nagrinėjamoje civilinėje... 117. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat pažymi, kad aukščiau... 118. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“... 119. Atsižvelgiant j nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas nėra... 120. 2. Dėl solidarios atsakomybės. ... 121. Remiantis LR CPK 704 str. 3 d., areštuotas turtas skolininko pasiūlytam... 122. 3. Dėl restitucijos taikymo. ... 123. Ieškovas Šiaulių apygardos vyriausiojo prokuroras patikslintame ieškinyje... 124. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, tretysis asmuo UAB DK „PZU... 125. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“, susipažinęs su ieškovo patikslintu... 126. Tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ taip pat paaiškina, kad išsamesnius... 127. Atsižvelgiant į tai, kad tretieji asmenys D. G., V. G., V. G. yra vienos... 128. Tretysis asmuo UAB DK PZU Lietuva atstovas į teismo posėdį neatvyko, tačiau... 129. Institucija ŠVTAS pateikė teismui atsiliepimą kuriame nurodė, kad... 130. Ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.... 131. Bylos nagrinėjimo ribas sudaro ieškinio faktinis ir teisinis pagrindas, t. y.... 132. Dėl priverstinio išieškojimo iš skolininko turto tvarkos.... 133. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios... 134. Ieškovo ieškinio esminis teisinis argumentas yra susijęs su CPK 704... 135. Įstatyme numatyta galimybė iki varžytynių pradžios skolininkui pačiam ar... 136. Antstolio A. Bložės kontoroje buvo pradėtos vykdyti dvi vykdomosios bylos... 137. Remiantis paminėtu darytina išvada, jog antstolis turintis ilgametę darbo ir... 138. Dėl skolininko areštuoto turto tinkamo įkainojimo.... 139. Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas... 140. CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant... 141. Antstolis, areštuodamas skolininko turtą ar vykdydamas teismo nutartį... 142. Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis... 143. Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu,... 144. CPK 681 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio... 145. Turto perkainojimas atliekamas tada, kai antstolis ir vykdymo proceso šalys... 146. Teismo praktikoje pripažįstama, kad perkainojimas gali būti atliekamas ir... 147. Vienas iš kriterijų, kurį antstolis gali taikyti nustatydamas areštuojamo... 148. Kad būtų užtikrinti vykdymo proceso šalių teisės bei teisėti interesai,... 149. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas nepasinaudoja CPK 681... 150. Remiantis aukščiau nurodytu teismas konstatuoja, kad antstolis pažeidė... 151. Dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo.... 152. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovas skolininkas V. G. jam... 153. CPK 667 straipsnyje reglamentuojamas skolininko turto, kuris yra jo bendra su... 154. Bendrojoje dalinėje nuosavybėje kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys... 155. CPK 667 straipsnio 2 dalyje imperatyviai nurodoma, kad nustatydamas skolininko... 156. Kai išieškojimas turi būti vykdomas nukreipiant reikalavimą į skolininko... 157. Išieškojimo tikslu kreditorius, vadovaudamasis CK 4.80 straipsnio 3 dalimi ir... 158. CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su prašymu dėl skolininkui... 159. Pagal vykdomosios bylos duomenis nustatyta, kad antstolis nesprendė klausimo... 160. Remiantis paminėtu antstoliui turėjo būti gerai žinomos minėtos įstatymo... 161. Tokią situaciją šios bylos kontekste suponuoja ir CK 3.88 straipsnio 1... 162. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva... 163. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 164. Tuo pačiu teismas pažymi, kad vykdomojoje byloje turi būti dokumentai ir... 165. Minėta, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis reglamentuoja apribojimą išieškoti... 166. Dėl skolininko skolos sumokėjimo iki varžytynių pradžios.... 167. Kaip jau minėta CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo... 168. Akcentuotina, kad skolininkas taip pat turi būti aktyvus ir domėtis vykdymo... 169. Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra speciali turto... 170. CPK 704 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamas turto pardavimas skolininko... 171. CPK 704 straipsnio 2 dalis apima kelias sumokėjimo už areštuotą turtą iki... 172. Pirmuoju atveju turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui surašant... 173. Nors skolininkas turi teisę pasiūlyti iš varžytynių parduodamo turto... 174. Pirma, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo reikalingą sumą sumokėti į... 175. Antra, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalo sumokėti į antstolio... 176. Pagal CPK 704 straipsnio 2 dalį varžytynės taip pat nutraukiamos sumokėjus... 177. Skolininko turto pardavimas jo nurodytam pirkėjui turi prioritetą prieš... 178. Tačiau iš vykdomosios bylos pirmiausia, darytina išvada, kad antstolis dėl... 179. Aplinkybė, kad skolininkas pats pasiūlo turto pirkėją, nepaneigia fakto,... 180. Visa tai lemia, kad pripažintina, jog antstolio sudarytas Turto pardavimo... 181. Nors teisėjas, tvirtindamas antstolio surašytą turto pardavimo skolininko... 182. Teismo ir antstolio kompetencijos atribojimas.... 183. CPK įtvirtintas teismo ir antstolio funkcijų atribojimas įgyvendina proceso... 184. Teismo vaidmuo vykdymo procese iš esmės skiriasi nuo teismo vaidmens kitose... 185. Antstolio veiksmų teisėtumą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos... 186. Atlikdamas antstolio procesinės veiklos kontrolę (CPK 594 straipsnis) teismas... 187. Todėl kai į teismą dėl tokio akto panaikinimo kreipiasi suinteresuotas... 188. Varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu.... 189. Minėta, kad parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo... 190. Pagal CPK 602 straipsnio 1 dalį teismo patvirtintas varžytynių aktas gali... 191. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti... 192. Pripažinęs varžytynių aktą negaliojančiu, teismas turi išspręsti tokio... 193. Remiantis aukščiau nurodytais teisiniais argumentais teismas konstatuoja, kad... 194. Dėl restitucijos taikymo... 195. Pripažinus turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą... 196. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė... 197. Minėtoje byloje kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų... 198. Be to kasacinės instancijos teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone,... 199. Ta pati kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija nurodė,... 200. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2009 m.... 201. Dėl to teismas konstatuoja, kad restitucija nagrinėjamoje byloje taikytina ir... 202. Pagal CK 1. 80 straipsnio 1 dalį imperatyvioms įstatymo normoms... 203. Restitucija yra prievolinis teisinis pažeistų teisių gynimo būdas. CK 4.96... 204. Iš bylos medžiagos matyti, kad butą A. M. įsigijo už 6 217 Lt, nors... 205. Nors bylos nagrinėjimo metu V. G. pripažino, kad yra skolingas A. M., tačiau... 206. Todėl teismas konstatuoja, kad atsakovo A. M. sąžiningu negalima laikyti,... 207. Nustačius, jog ir įgijėjas nebuvo sąžiningas, taikytina restitucija... 208. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.... 209. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas... 210. Šiaulių apygardos teismas 2009-06-09 nutartimi byloje taikė laikinąją... 211. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265... 212. Ieškovo ieškinį tenkinti visiškai.... 213. 1. Pripažinti negaliojančiu 2005 m. kovo 31 d. turto pardavimo skolininko... 214. 2. Taikyti restituciją natūra ir grąžinti bendraturčiams V. G. (a. k. ( -... 215. 3. Priteisti A. M. (a/k ( - ) iš V. G. (a/k ( - ) 4 454,97 Lt (keturis... 216. 4. Priteisti iš antstolio A. Bložės į valstybės biudžetą (surenkamoji... 217. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...