Byla 3K-3-525/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Laužiko (pranešėjas) ir Aloyzo Marčiulionio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. V. ieškinį atsakovui UAB „Girteka“ dėl neturtinės žalos atlyginimo; trečiasis asmuo J. B.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas L. Vasaitis 2005 m. spalio 4 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir ieškinio pareiškime nurodė, kad 2003 m. birželio 30 d. Vokietijoje šalia Magdeburgo miesto įvykusio eismo įvykio metu jis buvo sunkiai sužalotas. Ieškovui lūžo krūtinės 9, 10 slanksteliai, pažeistos nugaros smegenys. Tuo metu ieškovo darbdavys UAB „Girteka“ komandiravo ieškovą į užsienį gabenti krovinius krovininiu vilkiku. Eismo įvykio metu ieškovas ilsėjosi automobilyje, o jį vairavo kitas vairuotojas – trečiasis asmuo J. B., kuris teigė, kad į automobilio važiuojamąją eismo juostą staiga įvažiavo motociklas ir jis, stengdamasis išvengti susidūrimo, staigiai pasuko automobilį į dešinę kelkraščio pusę, ir automobilis apvirto. Iš tikrųjų nenustatyta, kad eismo įvykio metu buvo motociklas. Vokietijos policijos pareigūnai nustatė, kad trečiasis asmuo pažeidė Vokietijos kelių eismo įstatymo 24 straipsnį, Kelių eismo taisyklių 1 straipsnio 2 dalį, 49 straipsnį. Ieškovas patyrė neturtinės žalos. Dėl to ieškovui paralyžiuotos apatinės galūnės, Vokietijoje atlikta sudėtinga stuburo kanalo dekompresija, atliekant Th9, TH10 laminektomiją, pašalinti vidinių kaulų fragmentai. Taip pat atliktas krūtinės 8, 11 slankstelių stabilizavimas, implantuojant fiksatorių, išvalyta ertmė, esanti tarp slankstelių, ir įvestas sponginas tarp krūtinės 8, 9 slankstelių. Po operacijos išliko visiškas apatinių galūnių paralyžius ir nejautrumas. Po operacijos ieškovas gydėsi Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje, VĮ Palangos reabilitacijos ligoninės Neurologijos skyriuje. 2004 m. balandžio 27, gegužės 17 dienomis ieškovui atliktos sudėtingos stuburo operacijos, dėl kurių jis gydytas apie du mėnesius. Be to, dėl progresuojančios stuburo kifozės, smarkiai padidėjusio spaudimo krūtinės srityje ieškovas buvo hospitalizuotas ir jam 2004 m. spalio 3 d. atlikta dar viena operacija. 2005 m. liepos 22 d. medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad ieškovo pasveikimo prognozė nepatenkinama. 2005 m. rugpjūčio 11 d. darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymoje nurodyta, kad ieškovas neteko 80 proc. darbingumo. Žalą, atsiradusią dėl darbdavio darbuotojų, atliekančių savo darbines pareigas, kaltės, privalo atlyginti samdantis darbuotojus asmuo, t. y. darbdavys. Be to, žala padaryta didesnio pavojaus šaltinio, kurio valdytojas buvo ne trečiasis asmuo, o darbdavys, t. y. atsakovas. Ieškovas iki šiol jaučia fizinį skausmą, depresiją, vartoja skausmą mažinančius vaistus, antidepresantus. Ieškovui reikalinga nuolatinė priežiūra, kito žmogaus pagalba tenkinant būtiniausius žmogiškuosius poreikius. Ieškovas nebegali gyventi savo bute, kuris yra daugiabučio namo trečiame aukšte, todėl yra priverstas gyventi su ja prižiūrinčia motina sodo namelyje. Dėl sužalotos sveikatos ieškovo gyvenimas kardinaliai pakito. Anksčiau ieškovas gyveno aktyviai, o dabar gyvenimo būdas tapo pasyvus, sumažėjo bendravimo galimybių.

5Ieškovas, remdamasis CK 6.250, 6.263, straipsniais 6.264 straipsnio 1, 2 dalimis, 6.270 straipsnio 1, 2 dalimis, DK 248, 250 straipsniais, prašė teismą priteisti iš atsakovo 200 tūkst. Lt neturtinės žalos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarčių esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 10 d. sprendimu už akių ieškovo L. V. ieškinį patenkino. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamoje byloje žala ieškovui atsirado dėl atsakovo darbuotojo, trečiojo asmens, atliekančio darbines pareigas, kaltės. Trečiojo asmens kaltė – neatsargumas. Jis nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vairuodamas didesnio pavojaus šaltinį. Tai konstatuota Vokietijos policijos medžiagoje (b. l. 23). Tarp trečiojo asmens veiksmų ir ieškovui padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje žalą privalo atlyginti atsakovas (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Teismas nurodė, kad ieškovas nepažeidė Automobilių vairuotojų saugos darbe instrukcijos 5.27, 3.5 punktų, nes juose nustatyta, jog sustojus poilsiui vairuotojams negalima ilsėtis automobilių kabinose, kol dirba automobilių varikliai. Teismas pažymėjo, kad nurodyto draudimo tikslas – neleisti vairuotojams ilsėtis stovinčiame su veikiančiu varikliu automobilyje, nes į kabiną gali patekti nuodingų išmetamųjų dujų, nuo kurių besiilsintis vairuotojas gali uždusti. Teismas sprendė, kad nurodytoje instrukcijoje nenustatyta draudimo ilsėtis specialiai tam pritaikytame gulte, esančiame automobilio kabinoje. Teismas atsižvelgė į visus ieškinio argumentus dėl neturtinės žalos dydžio ir konstatavo, kad reikalaujamos priteisti neturtinės žalos dydis yra protingas ir pagrįstas.

8Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė tenkinti. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje atsakovas į 2006 m. sausio 12 d. teismo posėdį neatvyko, jam buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, bet jis nepateikė pareiškimo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių. Iš šaukimo šaknelės matyti, kad atsakovui teismo šaukimas išsiųstas beveik prieš mėnesį iki teismo posėdžio. Šaukimas 2005 m. gruodžio 15 d. įteiktas atsakovo darbuotojai, sekretorei E. M. (b. l. 128), todėl jis įteiktas tinkamai (CPK 1232 straipsnio 2 dalis, 124 straipsnio 1 dalis). Teismas sprendime už akių motyvavo, kodėl atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės nepagrįstos. Atsakovas prie pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nepateikė naujų įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

9Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. balandžio 27 d. nutartimi patenkino atsakovo UAB „Girteka“ atskirąjį skundą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2006 m. vasario 28 d. nutartį, Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 10 d. sprendimą ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Kolegija nutartyje nurodė, kad teismo sprendimas už akių priimamas dėl vienos proceso šalies piktnaudžiavimo teise nedalyvauti teismo posėdyje, be pateisinamos priežasties nepalaikant savo reikalavimų ar atsikirtimų ir taip siekiant vilkinti procesą. Ieškovo atstovui prašant, pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti sprendimą už akių, nes atsakovo atstovas nedalyvavo 2006 m. sausio 12 d. teismo posėdyje be svarbių priežasčių, apie jas tinkamai neinformavo teismo ir nepateikė šias patvirtinančių įrodymų. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovas vis dėlto nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo. Kolegija nurodė, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis. Taip pat turi būti vertinami šalies argumentai ir įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Kolegija pabrėžė, kad teismas sprendimą už akių privalo pagrįsti ne tik atvykusios šalies įrodymais, bet ir visais byloje esančiais duomenimis. Ieškovas teismo prašė priteisti neturtinę žalą. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Įvertinti neturtinę žalą CK palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas (CK 6.250 straipsnis). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, dydį, neatsižvelgė į visus įstatyme nustatytus kriterijus, taip pat į kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes. Ieškovas buvo apdraustas savanorišku draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir nelaimingų atsitikimu darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Trečiasis asmuo atsiliepime į ieškinį teismo prašė įpareigoti bylos šalis pateikti duomenis, kokiose draudimo bendrovėse ieškovas buvo apdraustas savanorišku draudimu, kokio dydžio savanoriško draudimo ir socialinio draudimo išmokas gavo ieškovas. Taip pat trečiasis asmuo teismo prašė įpareigoti atsakovą pateikti, kurioje draudimo bendrovėje buvo apdrausta atsakovo kaip transporto priemonės, su kuria padarytas eismo įvykis, valdytojo civilinė atsakomybė, kokio dydžio draudimo išmoka išmokėta pagal nurodytą draudimo sutartį (b. l. 104–107). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nurodytų duomenų neišreikalavo ir, priimdamas sprendimą už akių, jų netyrė. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, kokia yra atsakovo turtinė padėtis, ieškovo prašymu neišreikalavo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenų apie atsakovo finansinę atskaitomybę. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti sprendimą už akių.

10III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

11Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

  1. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 1 dalį, nes jis ir pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, nors buvo informuotas tinkamai. Lietuvos apeliacinis teismas, remdamasis tuo, kad atsakovas yra pateikęs atsiliepimą ir tripliką, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nevilkino bylos nagrinėjimo. Dėl to buvo nukrypta nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos 2005 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje UAB „Piniava“ prieš A. T. Nr. 3K-3-518/2005.
  2. Lietuvos apeliacinis teismas neteisingai aiškino CPK 285 straipsnio 2 dalį, nes padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturinės žalos dydį, atsižvelgė į ne visus CK 6.250 straipsnyje nustatytus kriterijus, t. y. neatsižvelgė į ieškovo gautas draudimo išmokas ir atsakovo turtinę padėtį. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas 2006 m. sausio 12 d. posėdyje tyrė, ar ieškovas buvo apdraustas savanorišku draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, ieškovo atstovas patvirtino, kad jis buvo apdraustas nuo nelaimingų atsitikimų. Be to, su ieškiniu yra pateiktas UAB „If draudimas“ savanoriško draudimo nuo nelaimingų atsitikimų polisas (liudijimas), kuriame nurodyta 50 tūkst. Lt dydžio draudimo suma invalidumo atveju. Atsakovo dublike nurodyta, kad jo 2004 metų apyvarta buvo 30 mln. eurų, planuojama 2005 metų – 57 mln. eurų, dirba 600 vairuotojų, yra 260 transporto priemonių. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teigė, kad nėra duomenų apie sunkią atsakovo padėtį, todėl ji – ne pagrindas mažinti neturtinės žalos dydį.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas pažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalį, nes panaikino sprendimą už akių, pripažinęs, kad tinkamai informuotas atsakovas neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių. Sprendimas už akių gali būti panaikintas tik esant abiem CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytoms sąlygoms: šalis į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jos pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Jeigu konstatuojama tik viena iš nurodytų sąlygų, tai sprendimas už akių negali būti naikinamas.
  4. Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos sprendimo už akių aiškinimo srityje. Aplinkybės, kad ieškovas buvo apdraustas savanorišku draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir kad atsakovo turtinė padėtis gera, buvo neginčijamos. Manant, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties, nėra kitos CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatytos būtinos aplinkybės – įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2006; 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje 638-oji DNSB prieš G. R. personalinę įmonę „Fajena“ Nr. 3K-3-521/2005).

12Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad pirmasis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas, nes atsakovas, laiku pateikęs atsiliepimą ir tripliką, nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, nevilkino bylos nagrinėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lavisos agrorupė“ prieš UAB „Vilbana“ Nr. 3K-3-167/2005; 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Piniava“ prieš A. T. Nr. 3K-3-518/2005). Neatvykimas į teismo posėdį be svarbių priežasčių ne visada gali reikšti piktnaudžiavimą procesu. Antrasis kasacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas, nes Lietuvos apeliacinis teismas teisingai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė CPK 285 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, neatsižvelgė į visus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, kitas bylai turinčias reikšmės aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, nenustatė ieškovo gautų savanoriško, socialinio ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokų dydžio. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar ieškovas laikėsi saugos reikalavimų, ar ilsėjimasis važiuojančiame automobilyje tam nepritaikytame gulte nepadidino jo sveikatos sužalojimo rizikos, ar tai atitinka griežtesnius protingumo, atsargumo reikalavimus, taikomus vairuotojui. Trečiasis kasacinio skundo argumentas yra klaidingas, nes neatitinka imperatyviųjų CPK nuostatų. Atsakovo pateiktas sąlygų, kurioms esant gali būti panaikintas sprendimas už akių, aiškinimas susiaurina sprendimo už akių instituto sampratą. Teismas, vadovaudamasis tinkamo teismo proceso principu, turėjo įsitikinti, kad trečiasis asmuo realiai gavo šaukimą. To nepadaręs ir negavęs prašymo nagrinėti bylą trečiajam asmeniui nedalyvaujant, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 247 straipsnio nuostatas, nepatikrino, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bylos, kurias nurodė kasatorius, nėra identiškos nagrinėjamai bylai. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos apeliacinis teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos vienodos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Lavisos agrorupė“ prieš UAB „Vilbana“ Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Mayer & CIE AG“ prieš N. V. ir UAB „Vobeka“ Nr. 3K-3-131/2006 tik patvirtina atsakovo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių yra neteisėtas ir nepagrįstas, pažeidžia atsakovo teisę į teisingą teismą. Lietuvos apeliacinis teismas teisingai nusprendė, kad atsakovo atskirajame skunde nurodyti įrodymai ir argumentai gali turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Sprendimas už akių turi būti priimamas griežtai laikantis jo priėmimo procedūrinių sąlygų, kad nebūtų be pagrindo suvaržytos ar pažeistos proceso dalyvių teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje S. V. prieš antstolius M. Dabkų ir A. Banionį Nr. 3K-3-179/2005). Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamųjų bylų praktiką, nagrinėjant neturtinės žalos klausimą, už gyvybės atėmimą priteisiamos neturtinės žalos dydis neviršija 100 tūkst. Lt, o už sveikatos sužalojimą priteisiamos neturinės žalos dydis yra gerokai mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartis Nr. 2K-148; 2005 m. birželio 14 d. nutartis Nr. 2K-361; 2005 m. lapkričio 29 d. nutartis Nr. 2K-533; 2006 m. balandžio 25 d. nutartis Nr. 2K-270).

13Teisėjų kolegija konstatuoja:

14IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

15Ieškovo darbdavys UAB „Girteka“ komandiravo ieškovą į užsienį gabenti krovinius krovininiu vilkiku. Trečiajam asmeniui vairuojant krovininį vilkiką, o ieškovui ilsintis vilkiko kabinoje, ieškovas 2003 m. birželio 30 d. Vokietijoje šalia Magdeburgo miesto įvykusio eismo įvykio metu buvo sunkiai sužalotas. Pirmosios instancijos teismas sprendimu už akių ieškovui iš atsakovo priteisė 200 tūkst. Lt neturtinės žalos, nurodė, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką, bet į posėdį neatvyko be pateisinamos priežasties.

16V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

17Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl sąlygų sprendimui už akių priimti, įrodymų vertinimo, priimant tokį sprendimą, ir sąlygų panaikinti nurodytą sprendimą aiškinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai yra proceso teisės normų taikymo ir aiškinimo klausimai, todėl dėl jų turi būti pasisakyta.

18Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija pažeidė CPK 285 straipsnio 1 dalį, nes padarė išvadą, jog atsakovas nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis ir nevilkino bylos nagrinėjimo, nors, tinkamai informuotas, į teismo posėdį neatvyko be pateisinamų priežasčių (pirmasis kasacinio skundo argumentas). Pirmiausia teisėjų kolegija pabrėžia, kad net tuo atveju, kai yra visos CPK nustatytos sąlygos sprendimui už akių priimti, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, turi teisę nuspręsti, ar priimti sprendimą už akių, ar tokio procesinio sprendimo nepriimti. Tai reiškia, kad teismas turi teisę, bet ne pareigą priimti sprendimą už akių. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė, jog atsakovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir vilkino bylos nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pasisakydama, kad atsakovas nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir nevilkino bylos nagrinėjimo, nepaneigė pirmosios instancijos teismo teisės priimti sprendimą už akių CPK 285 straipsnyje nustatytais atvejais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 26 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje UAB „Piniava“ prieš A. T. Nr. 3K-3-518/2005, šios ir nagrinėjamos bylų faktinės aplinkybės skiriasi, nes kasatoriaus nurodytoje byloje teismas buvo gavęs šalies advokato prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, tačiau prie prašymo nebuvo pridėta įrodymų, patvirtinančių prašyme nurodytas aplinkybes, teismo posėdžiai buvo ne kartą atidedami dėl nepakankamo ieškovo ir jo advokato bendradarbiavimo su teismu. Galiausiai kasatoriaus nurodytoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad pagal CPK 285 straipsnį piktnaudžiavimo procesu faktas nėra būtina teismo sprendimo už akių priėmimo sąlyga. Dėl nurodytų priežasčių pirmasis kasacinio skundo argumentas atmestinas.

19Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 285 straipsnio 2 dalį, nes padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į ieškovo gautas draudimo išmokas ir atsakovo turtinę padėtį (antrasis kasacinio skundo argumentas). Teisėjų kolegija nurodo, kad visas CPK 285 straipsnio dalis reikia aiškinti ir taikyti kartu, sistemiškai. Nagrinėjamoje byloje svarbu išaiškinti, kas reglamentuojama nurodyto straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pažymėtina, kad CPK 285 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kada teismas gali priimti sprendimą už akių. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyti pagrindai, kuriais vadovaujasi teismas, priimdamas sprendimą už akių. Apeliacinės instancijos teismas kasatoriaus skundžiama nutartimi panaikino sprendimą už akių, remdamasis tuo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas tokį sprendimą, nesivadovavo CPK 185 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, t. y. vienu iš jų: teismo pareiga formaliai įvertinti visus byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimo už akių priėmimas, kaip specifinis civilinio proceso teisės institutas, palyginus jį su kitų sprendimų priėmimu, turi tam tikrų ypatumų. Vienas iš tokių ypatumų yra susijęs su byloje pateiktų įrodymų vertinimu. Kad galėtų priimti sprendimą už akių, teismas turi atlikti formalų įrodymų vertinimą, t. y. turi spręsti, ar, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Jeigu teismas įsitikina, kad, pasitvirtinus byloje pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, jis priima sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatą būtina aiškinti ne vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į sprendimo priėmimo už akių, kaip specifinio civilinio proceso teisės instituto, tikslus, esmę, prigimtį, į visą santykių, susijusių su sprendimo už akių priėmimu, teisinį CPK reglamentavimą, taip pat į civilinio proceso principus ir tikslus. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, pažymėjo, kad civilinio proceso santykius įstatymu būtina reguliuoti taip, kad būtų sudarytos teisinės prielaidos teismui ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą byloje. Taigi prieš priimdamas sprendimą už akių teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Tokį teiginį taip pat patvirtino Konstitucinis Teismas, pirmiau nurodytame nutarime konstatavęs, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos negalima aiškinti kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Taigi darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, prieš priimdamas sprendimą už akių, nepasisakė, ar pakanka byloje įrodymų tam, kad būtų priimtas teisingas sprendimas sprendžiant kilusį šalių ginčą.

20Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo turtinės padėties, nenustatė ieškovo gautų savanoriško, socialinio ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokų dydžio. Tai matyti iš Vilniaus apygardos teismo 2006 m. sausio 12 d. protokolo (b. l. 133). Be to, teismas neatsižvelgė į byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir rengimosi nagrinėti bylą metu pateiktus prašymus ir neišreikalavimo duomenų apie pirmiau nurodytas aplinkybes iš atitinkamų institucijų bei įmonių (b. l. 104–107, 111–114). Taip pat teisėjų kolegija nurodo, kad atsakovui atsirado objektyvioji civilinė atsakomybė (civilinė atsakomybė be kaltės), nes žalą didesnio pavojaus šaltiniu padarė atsakovo darbuotojas (CK 6.264, 6.270 straipsniai). Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovo kaltė civilinei atsakomybei atsirasti neturi reikšmės, tačiau atsakovo kaltės forma turi esminę reikšmę teismui nustatant ieškovo patirtos neturtinės žalos dydį. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo turtinė padėtis, ieškovo gautos savanoriško, socialinio ir transporto priemonės valdytojų civilinės atsakomybės draudimo išmokos yra privalomi neturtinės žalos nustatymo kriterijai, kuriuos teismas privalo išsamiai ir atidžiai įvertinti (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Vadovaudamasi nurodytais motyvais kasacinio teismo kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo kolegija nepažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies, o antrasis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

21Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs tik vieną iš sprendimo už akių panaikinimo sąlygų, negalėjo jo panaikinti, o panaikinęs pažeidė CPK 288 straipsnio 4 dalį (trečiasis kasacinio skundo argumentas). Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šiuo kasatoriaus argumentu nesutinka, nes Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, padarė išvadą, kad CPK 288 straipsnio 4 dalis ta apimtimi, kuria teismui neleidžiama už akių priimtus sprendimus peržiūrėti ir tokiais atvejais, kai jam yra pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsniui, konstituciniams teisinės valstybės ir teisingumo principams. Įstatymas ar jo dalis negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas ar jo dalis prieštarauja Konstitucijai (Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalis).

22Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir bylos šaliai neatvykus į teismo posėdį be svarbių priežasčių, tačiau jai pateikus įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ar asmens teisių pažeidimą, teismas privalo panaikinti sprendimą už akių. Dėl to trečiasis kasacinio skundo argumentas yra atmestinas.

23Dėl ketvirtojo kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija nepasisako, nes jis atmestinas, vadovaujantis pirmiau nurodytais motyvais.

24Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino CPK normas reglamentuojančias teismo sprendimo už akių peržiūrėjimą , todėl vadovaujantis kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutartį.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

26Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

27Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas L. Vasaitis 2005 m. spalio 4 d. kreipėsi su ieškiniu į teismą ir... 5. Ieškovas, remdamasis CK 6.250, 6.263, straipsniais 6.264 straipsnio 1, 2... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarčių esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. sausio 10 d. sprendimu už akių ieškovo L.... 8. Vilniaus apygardos teismas 2006 m. vasario 28 d. nutartimi atsakovo... 9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006... 10. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 11. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo... 12. Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovas prašo kasacinį skundą atmesti ir... 13. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 14. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 15. Ieškovo darbdavys UAB „Girteka“ komandiravo ieškovą į užsienį gabenti... 16. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 17. Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl... 18. Kasatorius teigia, kad Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus... 19. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai aiškino CPK 285 straipsnio 2... 20. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovo... 21. Kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs tik... 22. Taigi kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad net ir bylos šaliai... 23. Dėl ketvirtojo kasacinio skundo argumento teisėjų kolegija nepasisako, nes... 24. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 26. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006... 27. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...