Byla e2A-1268-330/2019
Dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Radzevičienės ir Antano Rudzinsko,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Livena” ir atsakovų D. M. bei R. Z. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo ir pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Livena” bei atsakovo D. M. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Livena“ ieškinį atsakovams D. M. ir R. Z. dėl žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB arba UAB) ,,Livena” ieškiniu prašė iš atsakovų D. M. ir R. Z. solidariai priteisti 90 907,30 Eur žalos atlyginimą, 22 726,83 Eur palūkanų, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė taip pat prašė atnaujinti ieškinio senaties terminą ieškiniui pateikti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, jeigu teismas laikytųsi pozicijos, kad toks terminas yra praleistas.

82.

9Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė ieškovei bankroto bylą, ši nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartimi palikta nepakeista. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-48-190/2015, kurioje atsakovas D. M. buvo kaltinamas tuo, jog pasisavino jam patikėtą didelės vertės svetimą UAB „Livena” turtą bei suklastojo tikrą dokumentą ir žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo. Atsakovė R. Z. toje byloje buvo kaltinama tuo, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą UAB „Livena” turtą. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu atsakovas D. M. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Atsakovė R. Z. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas apkaltinamajame nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtą svetimą UAB „Livena” turtą – pinigines lėšas už 313 884,74 Lt sumą. Be to, nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu atsakovas, iškirpdamas iš degalinės elektroninio kasos aparato išspausdintų kontrolinių juostų virtualių kortelių ir sąrašuose nurodytus su 100 proc. nuolaida parduotų degalų kvitus bei suklijuodamas mėnesines „Z” ataskaitas, suklastojo degalinės mėnesines „Z” ataskaitas bei suklastotas nurodytas ataskaitas teikdavo UAB „Livena” buhalterijai, dėl ko bendrovei padaryta 313 884,74 Lt žala. Teismas vadovavosi specialistės duota išvada dėl UAB „Livena” ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei šioje išvadoje nustatytu pasisavintų piniginių lėšų dydžiu – 313 884,74 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Atsakovai pripažinti kaltais ir nuteisti dėl nusikalstamos veikos padarymo, įsiteisėjusiu nuosprendžiu konstatuojant, kad jie bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtą svetimą UAB „Livena” turtą – 313 884,74 Lt (90 907,30 Eur) dydžio lėšas, todėl privalo ieškovei padarytą žalą atlyginti solidariai. Nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią civilinėje byloje ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Neteisėti atsakovų veiksmai, žalos padarymo faktas ir jos dydis bei priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriais atsakovai pripažinti kaltais dėl didelės žalos UAB „Livena“ padarymo.

103.

11Ieškovė teigė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šio ginčo atveju turėtų būti taikomos ir teisės normos, reglamentuojančios nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą, kadangi svetimo turto pasisavinimas civilinės teisės prasme laikomas nepagrįstu praturtėjimu. Pasisavindami UAB „Livena“ lėšas, atsakovai neabejotinai žinojo, kad šis turtas jų įgytas nepagrįstai ir neteisėtai, kad šiuos pinigus privalu grąžinti. Apkaltinamojo nuosprendžio turinys patvirtina, kad atsakovai pinigus pasisavino per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., taigi vėliausiai 2009 metų balandį atsakovai turėjo grąžinti be pagrindo gautas lėšas (tęstinis pažeidimas). Nuo 2009 metų yra praėjęs daugiau nei 5 metų laikotarpis, todėl ieškovė, atsižvelgdama į CK 1.125 straipsnio 9 dalies, 1.127 straipsnio 5 dalies nuostatas bei vadovaudamasi protingumo ir sąžiningumo principais, priteistinas palūkanas skaičiavo tik už paskutinių 5 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo ir prašė solidariai iš atsakovų priteisti 22 726,83 Eur palūkanų (90 907,30 Eur x 5 proc. x 5 metai).

124.

13Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinio senaties terminas ieškovės reikalavimui atsakovų atžvilgiu yra pasibaigęs, kurią (senatį) ir prašė teismo taikyti, tuo pagrindu ieškinį atmesti. Atsakovai žalą ieškovei padarė laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. (tęstinis pažeidimas). Ieškinys teismui pateiktas 2017 m. spalio 12 d. Ieškovė pati pripažino, kad apie padarytą žalą sužinojo dar 2009 metais, pati taikė 5 metų ieškinio senaties terminą fakultatyviajam reikalavimui – palūkanoms. Taipogi atsakovas nurodė, jog žala yra tik 26 000 Eur dydžio, be to, didžiąją pasisavintų pinigų dalį pagal jo sugalvotą schemą atsakovas perduodavo tuomečiam įmonės vadovui R. B..

145.

15Atsakovė R. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės pareikštam reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikytinas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nurodytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškovė šį terminą praleido, todėl atsakovė prašė taikyti šio termino praleidimo teisinius padarinius ir ieškinį atmesti. UAB „Renavita”, tapusi ieškovės BUAB „Livena” bankroto administratoriumi, žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą (kaltinamasis aktas surašytas 2013 m. liepos 16 d.) ir po to Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-48-190/2015, kurioje buvo tiriamas didelės vertės UAB „Livena” turto pasisavinimo klausimas.

166.

17Atsakovės teigimu, ieškovės bankroto administratorius, atstovaudamas įmonę, turėjo teisę, pareigą bei galimybę apginti pažeistas ieškovės teises bei reikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo minėjoje baudžiamojoje byloje ar atskiroje civilinėje byloje, tačiau dėl nežinomų priežasčių laiku to nedarė, todėl ši teisė nebegali būti ginama. Neegzistuoja objektyvi priežastis, kuri kliudė UAB „Livena” vadovui ir savininkui, o po to – bankroto administratoriui laiku ir tinkamai ginti ieškovės pažeistas teises ir kuri nepriklausė nuo ieškovės valios. Ieškovė pareiškė ieškinį tik 2017 m. spalio 4 d., t. y. praėjus beveik 9 metams nuo pačių tęstinių pažeidimų darymo pabaigos ir beveik 7 metams nuo tada, kai pagal paties administratoriaus nurodytas aplinkybes jis sužinojo apie tai, jog atsakovai yra padarę žalos ieškovei.

187.

19Atsakovė aiškino, kad jos padaryta žala siekia tik 2 procentus nuo ieškinio sumos, nes didžiąją pinigų dalį pagal jos tiesioginio vadovo D. M. sugalvotą schemą ji perduodavo pastarajam, o jai likdavo tik 20 – 40 Lt.

20II.

21Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

228.

23Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Šiuo sprendimu teismas priteisė ieškovei iš atsakovės R. Z. 278,30 Eur ir iš atsakovo D. M. 2 504,70 Eur už advokato darbą, taip pat priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Teismas priteisė iš atsakovės 158,85 Eur, o iš atsakovo – 1 429,20 Eur žyminio mokesčio valstybei.

249.

25Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB „Livena” bankroto bylą, jos bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Renavita”. Nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 23 d. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio matyti, kad atsakovai bei buvęs UAB „Livena“ vadovas R. B. buvo kaltinami turto pasisavinimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, o atsakovas – ir dokumentų klastojimu bei panaudojimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Minėtu nuosprendžiu atsakovas D. M. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Atsakovė nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Buvęs bendrovės vadovas R. B. nuosprendžiu išteisintas. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtą svetimą UAB „Livena” turtą – pinigines lėšas už 313 884,74 Lt sumą. Nustatyta, jog nurodytu laikotarpiu atsakovas, iškirpdamas iš degalinės elektroninio kasos aparato išspausdintų kontrolinių juostų virtualių kortelių ir sąrašuose nurodytus su 100 procentų nuolaida parduotų degalų kvitus ir suklijuodamas mėnesines „Z” ataskaitas, klastojo degalinės mėnesines „Z” ataskaitas bei suklastotas ataskaitas teikdavo UAB „Livena” buhalterijai. Teismas vadovavosi specialistės duota išvada dėl UAB „Livena” ūkinės finansinės veiklos tyrimo bei šioje išvadoje nustatytu pasisavintų lėšų dydžiu – 313 884,74 Lt. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

2610.

27Teismas padarė išvadą, kad atsakovų prievolė atsirado iš delikto. Ieškovė prašė padarytą žalą iš atsakovų priteisti solidariai, tačiau teismas sprendė, kad kiekvieno iš atsakovų atsakomybė už jų neteisėtais veiksmais sukeltą žalą privalo būti individualizuota. Ieškovei pareiškus ieškinį dėl padarytos turtinės žalos priteisimo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakingų asmenų prievolės rūšies.

2811.

29Teismas akcentavo, jog atsakovas, priešingai nei atsakovė, buvo pripažintas kaltu ne tik dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, bet ir dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, todėl jam skirta griežtesnė bausmė. Atsakovo veiksmai iš esmės ir sudarė galimybes neteisėtai pasisavinti dideles sumas bei lėmė ieškovei padarytą žalą. Nusikalstamos veikos darymo metu akivaizdžiai skirtingą atsakovų vaidmenį patvirtino ir kitos baudžiamojoje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, išdėstytos tiek 2013 m. liepos 16 d. kaltinamajame akte, tiek Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-190/2015. Atsakovas buvo visos pinigų pasisavinimo sistemos sumanytojas, organizatorius, vykdytojas ir naudos gavėjas, o atsakovė – tik dalinė vykdytoja, turėjusi iš esmės labai mažareikšmį vaidmenį bei dalyvavusi ne visuose pinigų pasisavinimo epizoduose. Darant tik prielaidą, kad atsakovė dalyvavo visuose nusikalstamos veikos epizoduose, teismas pažymėjo, kad jai iš visos šios nusikalstamos veiklos geriausiu atveju atiteko tik apie 10 proc. pasisavintų pinigų, o likusią pinigų dalį – 90 proc. pasisavino atsakovas. Teismo vertinimu, atsakovė turėtų būti laikoma atsakinga tik dėl tos žalos sumos, kurią ji pasiliko sau, t. y. dėl 9 090,73 Eur, o atsakovas turėtų būti laikomas atsakingu dėl likusios žalos dalies, kurią jis pasiliko sau, t. y. dėl 81 816,57 Eur.

3012.

31Už paskutiniųjų 5 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 5 proc. dydžio palūkanas, iš viso 22 726,83 Eur palūkanų. Šią ieškinio dalį teismas atmetė remdamasis tuo, jog Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo, kad nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo prielaidų ieškovė neįrodinėjo.

3213.

33Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatyme nustatyto 5 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, laikėsi nuostatos, jog šis ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas.

3414.

35Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Teismas, remdamasis byloje pateiktais duomenimis, nustatė, kad buvęs UAB „Livena” vadovas 2009 m. balandį kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo aišku, ar ieškovei žala iš tikrųjų padaryta, kokio dydžio žala padaryta, kokie asmenys atsakingi dėl šios žalos padarymo, kokie veiksmai sąlygojo žalą. Baudžiamojoje byloje nuosprendis priimtas tik 2015 m. liepos 15 d., apeliacine tvarka byla išnagrinėta 2016 m. spalio 27 d. Į baudžiamosios bylos nagrinėjimą UAB „Livena” nebuvo įtraukta. Byloje nėra duomenų, kad iškėlus UAB „Livena” bankroto bylą, jos bankroto administratorius būtų informuotas apie ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą, kad jam būtų pateikti baudžiamojoje byloje priimti teismų procesiniai sprendimai. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės paneigia atsakovų argumentus dėl praleisto ieškinio senaties termino.

3615.

37Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad aplinkybės dėl pakankamai ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo, kaltinamojo akto tinkamo surašymo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo, leido pagrįstai spręsti, jog nustatyti tiek atliktų veiksmų neteisėtumą, tiek padarytą žalą bei ją padariusius asmenis, buvo reikalingi specialūs veiksmai – nusikalstamos veikos mechanizmas nustatytas tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ir galutinai tapo aiškūs tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (2016 m. spalio 27 d.). Tik tada ieškovė galėjo sužinoti (sužinojo), jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Teismas sprendė, kad šiuo atveju nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutartimi, todėl atmetė kaip nepagrįstus atsakovų teiginius dėl praleisto ieškinio senaties termino. Teismas laikėsi nuostatos, kad į bylą pateikti atsakovų dokumentai bei išdėstyti papildomi argumentai taip pat neleidžia vertinti įrodymų kitaip ir daryti išvados, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą.

3816.

39Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. liepos 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nenurodė ieškovės ieškinio patenkinimo ir atmetimo apimties, 2019 m. rugsėjo 5 d. buvo priimtas papildomas teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad ieškovės patenkintų reikalavimų dalis atsakovės atžvilgiu yra 10 proc., kas sudaro 9 090,73 Eur, o atsakovo atžvilgiu – 90 proc., kas sudaro 81 816,57 Eur ir nuspręsta šias sumas atitinkamai priteisti iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. spalio 7 d. nutartimi ištaisydamas klaidas teismo papildomo sprendimo rezoliucinėje dalyje, nurodė, kad atsakovės patirtos 4 206,06 Eur teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų.

40III.

41Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4217.

43Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės ieškinį ir solidariai priteisti iš atsakovų 90 907,30 Eur žalos atlyginimą bei 22 726,83 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi tokie argumentai:

4417.1

45.Teismas nemotyvuotai konstatavo, kad atsakovei iš nusikalstamos veiklos geriausiu atveju atiteko tik apie 10 proc. pasisavintų pinigų, o likusią pinigų dalį – 90 proc. pasisavino atsakovas. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, byloje nėra šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, baudžiamojoje byloje taip pat nėra duomenų apie pasisavintų pinigų pasidalijimą. Baudžiamąją bylą išnagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovai bendrais veiksmais užvaldė iš viso 313 884,74 Lt UAB „Livena“ priklausančių grynųjų pinigų, t. y. bendrais veiksmais padarė žalą. Neteisėti atsakovų veiksmai, žalos padarymo faktas ir jos dydis bei priežastinis ryšys yra konstatuoti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovai pripažinti kaltais dėl didelės žalos įmonei padarymo bendrais veiksmais. Šios aplinkybės yra įrodytos ir laikomos prejudiciniais faktais.

4617.2

47. Ieškovei žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, t. y. juos sieja subjektyvusis bendrininkavimas. Atsakovės dalyvavimas pasisavinant ieškovės pinigines lėšas yra veiksmas, tiesiogiai sąlygojęs žalos ieškovei atsiradimą. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino atsakovus atsakingais už ieškovei padarytą žalą ne pagal solidariosios atsakomybės taikymo taisykles.

4817.3.

49Pirmaeilio ar antraeilio vaidmens darant nusikaltimą nustatymas nėra pagrindas atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą nėra reikšminga, kas buvo atsakovų bendrų veiksmų iniciatorius, kuris atsakovas dalyvavo atliekant konkretų veiksmą, kuris buvo organizatorius, o kuris vykdytojas. Tokios aplinkybės yra svarbios ir buvo teismo įvertintos sprendžiant kiekvieno atsakovo individualios baudžiamosios atsakomybės klausimą, o solidariosios civilinės atsakomybės atveju kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį ir visi bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.

5017.4.

51Įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo civilinės atsakomybės (ją mažinti) dėl to, kad skolininkas iš žalos padarymo negavo pakankamai naudos, ar kad solidarieji skolininkai gavo nevienodą naudą, nes visi bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė.

5217.5.

53Teismas iš atsakovės priteisė mažesnę sumą (9 090,73 Eur), nei suma, kuri numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, kaip šios nusikalstamos veikos, už kurios padarymą atsakovė buvo nuteista, kvalifikuojantis požymis.

5417.6.

55Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas dėl žalos atlyginimo, todėl nėra pagrindo iš atsakovų priteisti palūkanas. Teisinis reglamentavimas ir suformuota teismų praktika patvirtina, kad bylose dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo kreditorius (nukentėjęs asmuo) gali reikšti reikalavimus dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo ir tokie reikalavimai turi būti tenkinami.

5617.7.

57Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip išsprendžiami pagrindiniai ieškovės reikalavimai dėl žalos ir palūkanų priteisimo iš atsakovų, o tik išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Tokie procesiniai pažeidimai turėtų būti pašalinti apeliacinės instancijos teismo.

5818.

59Atsakovė R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Netenkinus šio skundo reikalavimo, atsakovė prašo teismo sprendimą pakeisti, vietoj ieškovei priteisto 9 090,73 Eur žalos atlyginimo, priteisti iš atsakovės 1 818,15 Eur dydžio žalos atlyginimą, naujai perskirstyti bylos šalių pirmosios instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų atsakovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo paruošimą. Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6018.1.

61Ieškovė apie pažeistas teises sužinojo dar 2009 m. balandį, o ieškovės bankroto administratorius apie šiuos pažeidimus sužinojo ir (ar) privalėjo sužinoti vėliausiai iki 2012 m. pirmo pusmečio pabaigos, kai įvertino bankrutavusios įmonės vadovo perduotus dokumentus. Antrą kartą nagrinėdamas šią bylą, teismas išvadą apie tai, jog ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, darė pasivadovavęs Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis. Tačiau antrą kartą nagrinėjant šią bylą pirmosios instancijos teisme, buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtina ne tik tai, kad ieškovės bankroto administratorius nuo įmonės dokumentų perėmimo iš buvusio įmonės vadovo neabejotinai žinojo apie įmonei padarytą žalą, kad neabejotinai žinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir vėliau inicijuotą baudžiamą bylą, tačiau ir tai, jog pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, administratorius melagingai neigė šias reikšmingas aplinkybes ir taip klaidino bylą nagrinėjusius teismus, kas ir sąlygojo ir neteisingos Lietuvos apeliacinio teismo nutarties byloje priėmimą.

6218.2.

63Atsakovo pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad ieškovei padaryta žala buvo žinoma dar 2009 m. bei oficialiai išviešinta 2010 m., jog administratorius visus įmonės dokumentus už 1994 – 2012 m. laikotarpį gavo 2012 m., todėl apie įmonei padarytą žalą sužinojo ir (ar) privalėjo sužinoti žymiai ankščiau nei 2017 m. viduryje. Administratorius apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ir vėliau iškeltą baudžiamąją bylą neabejotinai buvo informuotas ir žinojo, kadangi su įmonės dokumentais jam perduoda didelė dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos, be to, į pačią baudžiamąją buvo teikiami paties įmonės administratoriaus patvirtintų dokumentų nuorašai. BUAB „Livena“ administratorius (sužinojęs apie ieškovės pažeistas teises iki 2012 m. pirmo pusmečio pabaigos), žinodamas apie ieškovės teisių pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nepateikė ieškinio nei vykusioje baudžiamojoje byloje, nei civilinio proceso tvarka, kad apgintų pažeistas teises, todėl ši teisė nebegali būti ginama ir ieškovės administratoriaus ieškinys turėjo būti atmestas dėl praleisto ieškinio senaties termino.

6418.3.

65Atsakovas ir atsakovė negali atsakyti solidariai, kadangi jų atliktų neteisėtų veiksmų reikšmingumas, mastas, pobūdis bei priežastinis ryšys žalos kilimui itin skiriasi. Atsakovas, priešingai nei atsakovė, buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą ne tik BK 183 straipsnio 2 dalyje, tačiau ir nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 3 dalyje. Atitinkamai atsakovui dėl to skirta ir griežtesnė bausmė.

6618.4.

67Atsakovė apie tai, kaip atsakovas klastodavo mėnesines kortelių ataskaitas, sužinojo tik po to, kai 2009 m. balandį UAB „Livena“ buvo atliktas patikrinimas. Atsakovo atlikti ataskaitų klastojimo bei tokių ataskaitų teikimo įmonės buhalterijai veiksmai iš esmės ir sudarė galimybes pasisavinti iš įmonės dideles sumas bei lėmė ieškovei padarytą žalą. Be minėtų ataskaitų klastojimo veiksmų iš esmės nebūtų įmanomas piniginių lėšų pasisavinimas tokį ilgą laikotarpį, t. y. nuo 2004 m. sausio iki 2009 m. kovo, kadangi piniginių pajamų trūkumas kasoje būtų pastebėtas ir nustatytas labai greitai.

6818.5.

69Baudžiamosios bylos procesiniuose sprendimuose buvo nustatyta ir nurodyta, jog būtent atsakovas, būdamas bendrovės degalinės viršininku, sugalvojo pinigų pasisavinimo schemą minėtoje degalinėje, jog būtent jis nurodė degalinės operatorei-kasininkei (atsakovei), parduodant degalus už grynuosius pinigus, kai nėra išduodamas kvitas klientui, kompiuteriniame kasos aparate pagal specialią kompiuterinę programą fiksuoti, kad už degalus buvo atsiskaityta ne grynaisiais pinigais, o virtualiomis kortelėmis. Kasos aparato kasoje susidarydavo grynųjų pinigų perteklius, šį pinigų perteklių iš kasos aparato išimdavo pats atsakovas arba atsakovė savo darbo pamainos metu, kuri, sau pasilikdama tik nuo 20 Lt iki 40 Lt sumas nuo paimtų 2 000 Lt iki 7 000 Lt sumų, pagal susitarimą pinigus padėdavo į atsakovo darbo kabineto stalo pirmą stalčių.

7018.6.

71Būtent atsakovas suklastodavo išspausdintas kasos aparato kontrolines juostas, iškirpdamas iš jų kvitus, kuriuose buvo informacija apie parduotus degalus su 100 proc. nuolaida, pateikdavo UAB „Livena“ buhalterijai, kur buhalterinėje apskaitoje parduotų degalų vertė buvo užfiksuota kaip nuolaida, mažinanti degalinės pardavimo pajamas.

7218.7.

73Teismui šią civilinę bylą nagrinėjant tiek pirmą kartą, tiek antrą kartą, atsakovas pats pripažino, jog atsakovės vaidmuo buvo labai mažareikšmis, kadangi ji įmonės pajamų pasisavinimo schemos nekūrė ir jos nežinojo, ji tiesiog vykdė jo kaip tiesioginio vadovo nurodymus, jai nebuvo paaiškinti ir žinomi tokių pavedimų motyvai ir tikslai, ji kaip darbuotoja neturėjo teisės nesutikti atlikti ir (ar) kvestionuoti tiesioginio savo vadovo nurodymus, kadangi tai grėsė atleidimu iš darbo. Aplinkybę, kad tiesiog vykdė tiesioginio vadovo nurodymus, nežinodama jų motyvų ir tikslų, patvirtino ir pati atsakovė.

7418.8.

75Atsakovę šioje nusikalstamoje veikoje galima laikyti tik priverstine vykdytoja (pagal tiesioginio vadovo nurodymus), turėjusia iš esmės labai mažareikšmį vaidmenį bei dalyvavusia ne visuose pinigų pasisavinimo epizoduose, kadangi jai nedirbant savo pamainoje, pinigus iš kasos aparato išimdavo pats atsakovas. Atsižvelgiant į akivaizdų atsakovės vaidmens mažareikšmiškumą dėl žalos padarymo ieškovei, atsakovė turėtų būti laikoma atsakinga tik dėl tos ieškovei padarytos žalos sumos, kurią atsakovė geriausiu atveju pasiliko sau, kadangi ji iš esmės negalėjo kontroliuoti, ką jos tiesioginis vadovas (atsakovas) ketina daryti ir darydavo su likusiomis tokiu būdu išimtomis iš kasos aparato piniginėmis sumomis, juo labiau, kad atsakovė neturi buhalterinio išsilavinimo ir tik vykdė tiesioginio savo vadovo nurodymus.

7618.9.

77Darant prielaidas, kad atsakovė dalyvavo visuose nusikalstamos veikos epizoduose (nors tai ir neatitinka tikrovės) bei visais atvejais nuo baudžiamojoje byloje nustatytų mažiausių paimtų pinigų pertekliaus kasoje sumų (2 000 Lt) sau pasilikdavo baudžiamojoje byloje nustatytą didžiausią leistiną sumą (40 Lt), atsakovei iš visos šios nusikalstamos veiklos pagal naudingiausius skaičiavimus galėjo atitekti tik 2 proc. tokiu būtu iš kasos išimų pinigų. Pagal teismo poziciją ieškovės ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo iš atsakovės galėjo būti tenkintas tik dalyje 1 818,15 Eur (90 907,30 Eur x 2 proc./100 proc.) žalos sumos priteisimo, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovės priteisė žymiai didesnę žalos sumą.

7818.10.

79Atsakovės atžvilgiu teismas patenkino 8 proc. ieškovės turtinių reikalavimų. Tačiau teismas atsakovės naudai nepriteisė jos patirtų bylinėjimo išlaidų, nors atsakovė pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo su išlaidas patvirtinančiais įrodymais. Atsakovė prašė iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų jos naudai priteisti šioje byloje patirtas 4 674 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atžvilgiu teismas patenkino 8 proc. ieškovo ieškinio reikalavimų, atsakovės naudai iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų turėjo būti priteista 92 proc. (4 300 Eur) jos patirtų bylinėjimosi išlaidų.

8018.11.

81Ieškovė prašė iš atsakovų iš viso priteisti 2 783 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų. Teismas sprendimu iš šios sumos 10 proc. (278,30 Eur) priteisė iš atsakovės, o 90 proc. (2 504,70 Eur) iš atsakovo, tokiu būdu 100 proc. patenkindamas ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tokia pozicija negali būti laikoma pagrįsta, kadangi teismas ieškinį tenkino tik iš dalies, nes priteisė ieškiniu prašomą priteisti 90 907,30 Eur žalos sumą, bet reikalavimą priteisti 22 726,83 Eur palūkanų atmetė. Šios aplinkybės patvirtina, jog 20 proc. ieškinio reikalavimų buvo atmesta, 8 proc. turtinių reikalavimų buvo priteista iš atsakovės, o 72 proc. ieškinio turtinių reikalavimų buvo priteista iš atsakovo. Ieškovės naudai iš atsakovės daugiausiai galėjo būti priteista 222,64 Eur bylinėjimosi išlaidų, o iš atsakovo – daugiausiai galėjo būti priteista 2 003,76 Eur.

8219.

83Atsakovas D. M. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

8419.1

85. Teismo sprendimo motyvacija dėl ieškinio senaties termino būtų priimtina tik vienu atveju – jeigu nagrinėjant bylą iš naujo pirmos instancijos teisme nebūtų surinkta naujų duomenų (rašytinių įrodymų) apie tai, kad iškėlus UAB „Livena“ bankroto bylą jos bankroto administratorė buvo informuota apie ikiteisminį tyrimą ir baudžiamąją bylą. Tokie duomenys buvo surinkti ir nauji rašytiniai įrodymai pirmosios instancijos teismo priimti, tačiau nevertinti. Dėl jokio naujai pateikto rašytinio įrodymo teismas nepasisakė, naujų įrodymų nevertino, todėl sprendimo dalis dėl ieškinio senaties termino yra nemotyvuota.

8619.2

87. Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad BUAB „Livena“ bankroto administratorius apie atsakovų padarytus nuostolius bendrovei sužinojo daug anksčiau nei 2017 m. viduryje. Administratorius dar 2012 m. aktyviai bendradarbiavo su BUAB „Livena“ buvusiu vadovu R. B., jo ar jo gynėjo iniciatyva 2014-2015 m. teikė BUAB „Livena“ dokumentų nuorašus į Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 30 d. iki 2013 m. vasario 1 d. gavo visus BUAB „Livena“ dokumentus už 1994-2012 m.

8819.3

89. Nauji rašytiniai įrodymai yra surinkti iš Juridinių asmenų registro, Vilniaus apygardos ir Šiaulių apygardos teismų. BUAB „Livena“ bankroto administratorius apie įmonei padarytą žalą bei pradėtą ikiteisminį tyrimą žinojo iš karto pradėjęs administruoti BUAB „Livena“, t. y. 2012 metais. Jis žinojo apie vykstančią baudžiamąją bylą teisme, teikė į ją prašomus dokumentus, tačiau aktyvių įmonės, kaip nukentėjusiojo asmens, teisėto atstovo veiksmų nesiėmė, nes neteikė ieškinio nei ikiteisminiame tyrime, nei nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme. 2017 metais pareikšdamas ieškinį civiline tvarka, administratorius praleido sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

9020.

91Ieškovė pateikė atsiliepimą į abiejų atsakovų apeliacinius skundus, kuriame prašo apeliacinius skundus atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

9220.1.

93Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi konstatuotas ieškinio senaties termino nepraleidimo faktas (prejudicinis faktas) nebegali būti iš naujo ginčijamas, todėl visi atsakovų argumentai dėl ieškinio senaties terminio praleidimo atmestini.

9420.2.

95Atsakovė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties teikė kasacinį skundą, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3P-562/2019 jį buvo atsisakyta priimti. Kasacinis skundas buvo grindžiamas būtent argumentais dėl ieškinio senaties termino netinkamo skaičiavimo ir nepraleidimo. Teisėjų atrankos kolegija sprendė, kad kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir jog dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla.

9620.3.

97Pats UAB „Livena“ direktorius R. B. buvo patrauktas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje, todėl ieškinys dėl žalos atlyginimo ir nebuvo pareikštas. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis, kuriuo buvęs vadovas išteisintas, įsiteisėjo tik 2016 m. spalio 27 d., tačiau tuomet jau vyko UAB „Livena“ bankroto procesas. Neįrodžius, kad neteisėtais veiksmais yra pasisavintos įmonės lėšos, įmonė neturėjo teisinio pagrindo reikšti reikalavimo atsakovams, nes neturėjo jų kaltę pagrindžiančių įrodymų. UAB „Livena“ kaip proceso dalyvis baudžiamojoje byloje nedalyvavo. Bankroto administratorius nežinojo ir negalėjo žinoti apie vykstantį baudžiamąjį procesą. Atsakovų apeliaciniuose skunduose išvardinti dokumentai nepaneigia ieškinio senaties termino skaičiavimo.

9820.4.

99Netoleruotina situacija, kuomet tik ieškinio senatis yra vienintelė kliūtis apginti dėl nusikalstamos veikos pažeistas ieškovės teises, kurių pažeidimo faktas konstatuotas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje. Formaliais pagrindais neatnaujinus ieškinio senaties termino, būtų iškreipta ieškovės ir atsakovų teisinių santykių pusiausvyra, ignoruojamas teisinės valstybės principas.

10020.5.

101Baudžiamojoje byloje teismas netaikė BK 72 straipsnio, nes yra visi teisiniai pagrindai tenkinti civilinį ieškinį civilinio proceso tvarka. Formalus ieškinio senaties taikymas negali užkirsti kelio teisingumo atstatymui.

10220.6.

103Byloje nėra patikimų (objektyvių) įrodymų, kad atsakovė sau pasiliko būtent nurodomą 2 proc. sumą neteisėtai pasisavintų pinigų. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad atsakovai bendrais veiksmais užvaldė ir pasisavino iš viso 313 884,74 Lt UAB „Livena“ priklausančių grynųjų pinigų, tad atsakovai yra solidariai atsakingi už ieškovei padarytą žalą.

10420.7.

105Sprendžiant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą nėra reikšminga, kaip pasisavinti pinigai panaudoti ir / ar pasidalinti tarp nusikalstamą veiką padariusių asmenų. Žalos padaryto faktas, jos dydis ir bendrais veiksmais žalą padarę asmenys yra konstatuoti teismo nuosprendžiu, todėl galioja solidari šių asmenų prievolė atlyginti žalą visa apimtimi, o ne tik ta dalimi, kuria jie disponavo pasisavintais pinigais.

10620.8.

107Atsakovė nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės svetimo turto pasisavinimo. Pagal BK 190 straipsnį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Nuo 2007 m. sausio 1 d. MGL dydis buvo 130 Lt, todėl atsakovė buvo nuteista dėl didesnės nei 32 500 Lt (9 412,65 Eur) vertės turto pasisavinimo (250 MGL x 130 Lt). Apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovė yra pasisavinusi tik 1 818,15 Eur (2 proc. nuo bendros sumos), yra akivaizdžiai nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje surinktai medžiagai ir įsiteisėjusiam nuosprendžiui.

10821.

109Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti, panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodo šiuos atsikirtimus į skundą:

11021.1.

111BUAB „Livena“ apeliaciniame skunde nepasisako dėl ieškinio senaties, dėl naujai surinktų ir teismo priimtų rašytinių įrodymų, o vis nukreipia dėmesį į Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartį ir toliau šį procesinį sprendimą laiko prejudicinę reikšmę turinčiu faktu Šiaulių apygardos teisme šiai naujai išnagrinėtai bylai.

11221.2.

113Teismas privalėjo ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą, ir nepriteisti jokių sumų BUAB „Livena“ naudai. Jeigu ieškinys vis dėl to būtų tenkinamas, tai dėl solidarios atsakovų atsakomybės pakeitimo į dalinę ir dėl reikalavimo priteisti palūkanas atmetimo atsakovas sutinka su sprendimu.

11421.3.

115Bylą nagrinėjant pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės instancijos teismas pasirinko skirtingus to paties ieškinio senaties termino taikymo aspektus to paties subjekto (ieškovės) atžvilgiu ir skirtingai sprendė sužinojimo (galėjimo, turėjimo sužinoti) apie savo teisės pažeidimą galimybes skirtingais jo egzistavimo periodais, kai ji buvo atstovaujama vadovo ir kai ji buvo atstovaujama bankroto administratoriaus, skirtingai aiškino ir taikė ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles.

11621.4.

117Konkuruoja du ieškinio senaties termino pradžios aiškinimo būdai – pasirinktas pirmosios instancijos teismo, aiškiai atitinkantis kasacinio teismo suformuluotas taisykles, ir pasirinktas apeliacinės instancijos teismo, plečiantis kasacinio teismo suformuluotas taisykles taip, kaip kasacinis teismas nėra pasisakęs.

11821.5.

119Nesutiktina su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, nes šis teismas ieškinio senaties termino eigos pradžiai ieškiniams dėl žalos atlyginimo nustatyti, esant iškeltai baudžiamajai bylai, suteikė esminę reikšmę ne tam, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o tam, kada įsiteisėjo nuosprendis baudžiamojoje byloje, iš kurio ieškovas galėjo sužinoti (sužinojo), jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų patyrė žalą. Nukrypta nuo kasacinio teismo suformuluoto CK 1.127 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo.

12022.

121Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir prašo jos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Nurodo, kad sutinka su atsakovės apeliaciniu skundu dėl prašymo panaikinti sprendimą civilinėje byloje ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Dalyje dėl atsakovės prašymo sprendimą pakeisti, vietoje iš atsakovės R. Z. priteisto 9 090,73 Eur žalos atlyginimo, priteisiant ieškovei 1 818,15 Eur dydžio žalos atlyginimą, atsakovas palieka spręsti teismo nuožiūra.

12223.

123Atsakovė R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus, kuriame prašo patenkinti atsakovo apeliacinį skundą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Prašė iš esmės vadovautis ankstesniuose jos procesiniuose dokumentuose išdėstyta pozicija, papildomai nurodydama, kad ieškovės reikalavimas priteisti palūkanas nėra kildinamas iš sutartinių santykių, todėl palūkanos negali būti priteistos. Atsiliepimo papildyme atsakovė taipogi akcentavo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra besąlyginiai, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitokios aplinkybės.

12424.

125Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo, kuriame prašo šį sprendimą panaikinti. Nurodo, kad visa ieškinio suma turi būti priteista solidariai iš abiejų atsakovų. Argumentai dėl solidariosios atsakovų atsakomybės, kurie yra aktualūs ir papildomo teismo sprendimo atžvilgiu, yra nurodyti ieškovės apeliaciniame skunde dėl teismo sprendimo panaikinimo. Panaikinus sprendimą, papildomas teismo sprendimas taip pat naikintinas.

12625.

127Atsakovas D. M. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomo sprendimo, kuriame prašo panaikinti ir sprendimą, ir jo sudėtinę dalį – papildomą sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio senaties terminą. Skundą dėl papildomo teismo sprendimo grindžia savo apeliacinio skundo dėl sprendimo panaikinimo argumentais.

12826.

129Atsakovė R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus dėl papildomo sprendimo, kuriame prašo papildomo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotę „priteisti iš ieškovo BUAB „Livena“ (j. a. k. 266762380) 4206,06 Eur (keturis tūkstančius eurus 06 ct) atsakovei R. Z. (a. k. ( - ) jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų“ pakeisti į formuluotę „priteisti iš ieškovo BUAB „Livena“ (j. a. k. 266762380), atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Renavita“, administravimui skirtų lėšų

1304 206,06 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešis eurus šešis centus) atsakovei R. Z. (a. k. ( - ) jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų“. Taip pat prašo patenkinti atsakovų apeliacinius skundus ir atmesti ieškovės apeliacinį skundą. Be ankstesniuose procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų nurodo dar šiuos argumentus:

13126.1

132Atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose prašė jos patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš ieškovės bankroto administravimui skirtų lėšų. Sprendžiant patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą tokio pobūdžio bylose, taikoma būtent tokia formuluotė „iš administravimui skirtų lėšų“, kadangi asmuo, dėl įmonės bankroto administratoriaus inicijuotų bylų patyręs teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, neturi galimybės būti įtrauktas į įmonės kreditorių sąrašą, kadangi jis sudaromas tik pagal įmonės skolas, atsiradusias iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.

13326.2.

134Teismas papildomo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog „iš ieškovės BUAB „Livena“ atstovaujamosios bankroto administratoriaus UAB „Renavita“ administravimui skirtų lėšų priteistina 4 206,06 (4674 x 90 proc.) Eur atsakovės R. Z. patirtų teisinės pagalbos išlaidų“, tačiau rezoliucinėje dalyje jau panaudojo netinkamą formuluotę: „priteisti iš ieškovės BUAB „Livena“ (j. a. k. 266762380), 4 206,06 Eur (keturis tūkstančius eurus 06 ct) atsakovei R. Z. (a. k. ( - ) jos patirtų teisinės pagalbos išlaidų.“ Teismo papildomo sprendimo rezoliucinės dalies neatitikimas (apsirikimas) Lietuvos apeliacinio teismo ištaisytinas.

1353.

136Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą dėl papildomo teismo sprendimo, kuriame prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad dėl papildomo teismo sprendimo panaikinimo atsakovas nenurodė konkrečių motyvų, į kuriuos ieškovė galėtų atsikirsti.

137Teisėjų kolegija

konstatuoja:

138IV.

139Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1404.

141Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

142Dėl ieškinio senaties taikymo

1435.

144Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nėra praleidusi sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti. Atsakovai apeliaciniuose skunduose nesutikdami su teismo sprendimu, be kita ko, nurodo, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl turėjo būti atmestas šiuo pagrindu.

1456.

146Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti pažeistas teises pareikšdamas ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai; ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2012).

1477.

148Bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta, kad šio termino eiga prasideda nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtis nustato CK bei kiti įstatymai (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyviuoju momentu), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimą (subjektyviuoju momentu), nes asmuo gali įgyvendinti galimybę ginti savo pažeistą teisę, tik žinodamas, kad ši yra pažeista. Asmuo gali sužinoti apie savo teisės pažeidimą tą pačią dieną, kai ši buvo pažeista, tačiau apie tokį pažeidimą asmuo gali sužinoti ir vėliau, t. y. teisės pažeidimo momentas ir sužinojimo apie šios teisės pažeidimą diena gali nesutapti. Tokiam asmeniui įstatyme suteikta galimybė įrodinėti, kad jis apie pažeistą teisę sužinojo vėliau, nei ji buvo pažeista. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir kt.).

1498.

150Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad subjektyviojo kriterijaus negalima absoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir jų operatyviu gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas. Dėl šios priežasties teismas negali apsiriboti vien tik ieškovo paaiškinimu, kada jis sužinojo apie teisės pažeidimą. Tais atvejais, kai atsakovas ginasi ieškinio senaties terminu, o ieškovas tvirtina, kad apie savo subjektinės teisės pažeidimą sužinojo ne paties pažeidimo dieną, teismas turi patikrinti, ar byloje nėra įrodymų, kad buvo priešingai, o ieškovo nurodytas aplinkybes turi vertinti pagal kitų byloje esančių įrodymų visumą (CPK 185 straipsnis). Kai asmuo aiškina, jog apie savo teisės pažeidimą sužinojo ne pažeidimo dieną, o vėliau, teismas turi išsiaiškinti, kurią dieną rūpestingas ir apdairus asmuo, esant tokioms pat aplinkybėms, galėjo ir turėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista. Ieškinio senaties termino eigos pradžios susiejimas su momentu, kada asmuo turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą, paaiškintinas įstatymo leidėjo ketinimu kokiu nors būdu ieškinio senaties termino eigos pradžią apibrėžti objektyvesniais kriterijais, nepasikliauti vien subjektyviais kriterijais. Dėl to turėjimo sužinoti apie teisės pažeidimą momentas (skirtingai nei realaus sužinojimo) sietinas labiau su objektyviais įvykiais ir savybėmis, nei su subjektyviais, nukreiptais vien į ieškovo asmenį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460-915/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Todėl, byloje siekiant tinkamai įvertinti ieškinio senaties termino eigos pradžią, visų pirma turi būti nustatytas teisės pažeidimo momentas (objektyvusis momentas), kuris ir yra pradinis išeities taškas nustatant konkrečią ieškinio senaties termino eigos pradžią pagal subjektyviuosius kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektyvūs ir objektyvūs momentai tam tikrais atvejais gali sutapti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2013).

1519.

152CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų rūšių reikalavimams. Šio straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Būtent toks ieškinys pareikštas šioje byloje.

15310.

154Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovų pozicija šiuo klausimu buvo grindžiama tuo, kad pati ieškovė ieškinyje teigė, jog atsakovai padarė žalą ieškovei laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. (tęstinis pažeidimas). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-48-190/2015 yra nurodyta, kad ieškovės direktorius ir savininkas R. B., apklaustas teisiamajame posėdyje patvirtino, jog žalos UAB „Livena” faktas ir dydis nustatytas dar 2009 m. balandį. Sprendžiant pagal Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1369-154/2011 rezoliucinės dalies 7 punktą bankroto administratorius iš UAB „Livena” dokumentus gavo ir (ar) turėjo vėliausiai gauti 2012 m. kovo 9 d., t. y. per 15 dienų nuo Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutarties dalies paskirti UAB „Livena” bankroto administratoriumi UAB „Renavita” įsigaliojimo. UAB „Renavita”, tapusi BUAB „Livena” bankroto administratoriumi, žinojo ir (ar) privalėjo žinoti apie atliekamą ikiteisminį tyrimą (kaltinamasis aktas surašytas 2013 m. liepos 16 d.) ir vėliau Vilniaus apygardos teisme nagrinėtą baudžiamąją bylą Nr. 1-48-190/2015, kurioje buvo nagrinėjamas didelės vertės UAB „Livena” turto pasisavinimo klausimas. Šios aplinkybės, anot atsakovų, leido pagrįstai teigti, kad bankroto administratorius apie ieškovės BUAB „Livena” atžvilgiu įvykdytus pažeidimus ir padarytą žalą vėliausiai sužinojo ir (ar) privalėjo sužinoti iki 2012 m. pirmo pusmečio pabaigos.

15511.

156Nesutikdama su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį, ieškovė nurodė, kad baudžiamojoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas atsakovų kaltės klausimas, ieškovės bankroto administratorius nedalyvavo, administruoti įmonę jis pradėjo tik 2012 metais iškėlus UAB „Livena” bankroto bylą, BUAB „Livena” nebuvo pripažinta nukentėjusiuoju ir/ar civiliniu ieškovu, todėl nedalyvavo baudžiamojoje byloje. Dėl šių priežasčių BUAB „Livena” bankroto administratoriui nebuvo įteiktas ir teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Ieškovės teigimu, visiškai atsitiktinai sužinojus apie įsiteisėjusį teismo nuosprendį, buvo nedelsiant pareikštas ieškinys, reikalaujant iš atsakovų priteisti pasisavintus įmonės pinigus.

15712.

158Byloje nustatyta, kad buvęs UAB „Livena“ vadovas R. B. 2009 metų liepos mėnesį kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo. UAB „Livena“ direktorius R. B. pats buvo patrauktas kaltinamuoju baudžiamojoje byloje. UAB „Livena” bankroto byla iškelta ir jos bankroto administratoriumi UAB „Renavita” paskirta Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1369-154/2011, nutartis įsiteisėjo 2012 m. vasario 23 d. Taigi sutiktina su ieškovės aiškinimu, kad iki bankroto bylos iškėlimo ieškovę turėjęs atstovauti jos vadovas (direktorius) nebuvo suinteresuotas ginti ieškovės teisių ir galbūt sąmoningai vengė teikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, laukdamas toje byloje galutinio nuosprendžio, kadangi UAB „Livena“ vardu pareikštas civilinis ieškinys (kurį faktiškai turėtų pateikti įmonės vadovas) būtų nukreiptas prieš tą patį kaltinamąjį įmonės vadovą.

15913.

160Baudžiamoji byla, kurioje atsakovai buvo kaltinami padarę nusikalstamas veikas, baigta nagrinėti Vilnius apygardos teismui priėmus 2015 m. liepos 15 d. nuosprendį. Apeliacine tvarka baudžiamoji byla išnagrinėta 2016 m. spalio 27 d. Ieškinys dėl žalos atlyginimo, pagal kurį iškelta ši civilinė byla, teisme buvo gautas 2017 m. spalio 12 d. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį dėl žalos atlyginimo buvo atmetęs kaip pateiktą praleidus ieškinio senaties terminą. Tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovės apeliacinį skundą, 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad teismo išvada dėl praleisto ieškinio senaties termino yra nepagrįsta, todėl grąžino bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodytoje apeliacinio teismo nutartyje teisėjų kolegija laikėsi nuostatos, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje nebuvo aišku, ar ieškovei žala iš tikrųjų buvo padaryta, kokio dydžio žala padaryta, kokie asmenys buvo atsakingi dėl šios žalos padarymo, kokie veiksmai sąlygojo žalą. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamasis aktas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2011 m. gruodžio 20 d., tačiau šio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartimi perduotas prokurorui tyrimo trūkumams pašalinti; 2013 m. kovo 6 d. nutartimi kaltinamasis aktas grąžintas prokurorui trūkumams pašalinti; kaltinamasis aktas teismui pateiktas 2013 m. liepos 22 d. Atitinkamai baudžiamoji byla išnagrinėta ir nuosprendis joje priimtas tik 2015 m. liepos 15 d., apeliacine tvarka byla išnagrinėta 2016 m. spalio 27 d. Dalyvauti baudžiamosios bylos nagrinėjime UAB „Livena“ nebuvo įtraukta. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatavo, kad aplinkybės dėl pakankamai ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo, kaltinamojo akto tinkamo surašymo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo, leido pagrįstai spręsti, jog nustatyti tiek atliktų veiksmų neteisėtumą, tiek padarytą žalą bei ją padariusius asmenis, buvo reikalingi specialūs veiksmai – nusikalstamos veikos mechanizmas nustatytas tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, ir galutinai tapo aiškūs tik įsiteisėjus pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui (2016 m. spalio 27 d.), t. y. tik tada ieškovė galėjo sužinoti (sužinojo), kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų realiai patyrė žalą. Taigi byloje jau yra procesine tvarka konstatuota, kad senaties terminas ieškovės reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti nebuvo praleistas.

16114.

162Apskųstame sprendime teismas vadovavosi pirmiau minėta apeliacinio teismo nutartimi, todėl atsakovų teiginius dėl praleisto ieškinio senaties termino atmetė kaip nepagrįstus. Atsakovai, nesutikdami su tokia teismo išvada, nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėjant bylą, apeliacinės instancijos teismo nutartyje, kuria byla grąžinta nagrinėti iš naujo, išdėstyti išaiškinimai nėra privalomi, nes bylą nagrinėjant iš naujo gali būti nustatytos kitokios aplinkybės. Atsakovai tokius argumentus grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015, pateiktais išaiškinimais.

16315.

164Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, jog, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015 ir kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą.

16516.

166Atsakovai, siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl ieškinio senaties termino pradžios eigos nustatymo, grindžiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje konstatuotomis aplinkybėmis, remiasi kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais byloje, kurioje buvo sprendžiamas ginčas, kilęs iš viešųjų pirkimų santykių – nagrinėtas klausimas dėl papildomų darbų atlikimo susitarimo sudarymo fakto, darbų apimties ir kainos. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad čia nagrinėjamos bylos ir atsakovų nurodytos kitos bylos faktinės aplinkybės visiškai nesutampa.

16717.

168Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, jog, priešingai nei teigia atsakovai, teismas atsižvelgė ir vadovavosi Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais, tačiau ne besąlygiškai, bet iš naujo sprendė ieškinio senaties termino pradžios eigos nustatymo klausimą tiek byloje jau anksčiau nustatytų, tiek papildomai nurodytų aplinkybių kontekste, analizavo atsakovų naujai nurodomus faktus bei pateiktus įrodymus, susijusius su ieškovės bankroto administratoriaus sužinojimo apie įmonei padarytą žalą momentu, kuris aktualus nustatant terminą, kada jis galėjo ir turėjo kreiptis į teismą.

16918.

170Atsakovų įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus naujus įrodymus, patvirtinančius, kad administratorius žinojo arba turėjo žinoti tiek apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, tiek apie baudžiamąją bylą ir žalos įmonei padarymo faktą. Pasak atsakovų, antrą kartą nagrinėjant bylą pateikti duomenys (išrašai iš Juridinių asmenų registro su finansinės atskaitomybės dokumentais, Vilniaus apygardos teismo baudžiamosios bylos Nr. 1-48-190/2015 medžiaga, Šiaulių apygardos teismo BUAB ,,Livena“ bankroto bylos medžiaga ir kt.), patvirtina, kad įmonei padaryta žala buvo žinoma dar 2009 metais bei oficialiai išviešinta 2010 metais, administratorius visus įmonės dokumentus už 1994 – 2012 metų laikotarpį gavo 2012 metais, su įmonės dokumentais jam perduoda didelė dalis ikiteisminio tyrimo medžiagos, be to, į baudžiamąją bylą buvo teikiami įmonės administratoriaus patvirtintų dokumentų nuorašai.

17119.

172Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios atsakovų nurodomos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškinio senaties termino skaičiavimo (CPK 185 straipsnis). Visų pirma, ieškovė atsiliepime teisingai nurodė, kad atsakovų išvardinti dokumentai yra parengti iki ieškovės bankroto bylos iškėlimo ir parengti būtent buvusio vadovo R. B. arba jam skirti, o ne UAB „Livena“ bankroto administratoriui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuose atsakovų nurodytuose dokumentuose niekur nėra tiesiogiai ar netiesiogiai užfiksuota, kad ieškovės bankroto administratorius neabejotinai žinojo apie įmonei padarytą žalą ir ją padariusius kaltus asmenis. Vien tai, kad baudžiamojoje byloje buvo pateikti įmonės bankroto administratoriaus patvirtinti dokumentų nuorašai, nesudaro pagrindo teigti, jog bankroto administratorius žinojo apie baudžiamosios bylos duomenis, kiek tai susiję su ieškovei padaryta žala, ją padariusiais kaltais asmenimis, padarytos žalos dydžiu. Juo labiau, kaip nurodė ir patys atsakovai, tikėtina, kad šiuos dokumentus pateikė kaltinamojo (buvusio įmonės vadovo) R. B. atstovas.

17320.

174Antra, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis įsiteisėjo tik 2016 m. spalio 27 d. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartyje, būtent tada konstatuotas įmonei padarytos žalos faktas ir dėl jos atsiradimo atsakingi asmenys – atsakovai. Atsakovai nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką asmens civilinės atsakomybės taikymui nėra būtinas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais argumentais, tačiau pažymi, kad ieškinio senaties termino pradžios nustatymo klausimas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai, pagal kiekvienos bylos konkrečių faktinių aplinkybių visetą. Tam tikrų atskirų aplinkybių sutaptis, esant netapačiai bendrai faktinei situacijai, nereiškia, kad ieškinio senaties termino skaičiavimo ar termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas vienodai. Atsakovų nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017, konstatuota, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą suprato ne nuo teismo nuosprendžio, kuriuo nuteistas atsakovas, įsiteisėjimo, nes ieškovas ne kartą savo pažeistas teises bandė ginti ne teismo tvarka arba bandant įsitraukti į kitų asmenų inicijuotus teismo procesus, taip pat į baudžiamąjį procesą prieš atsakovus, dėl tų pačių teisių pažeidimo reiškiant ieškinį valstybei ir pan. Vadinasi, atsižvelgiant į šios nutarties 39 ir 40 punktuose pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje remtis atsakovų nurodoma kasacinio teismo nutartimi taip pat nėra pagrindo.

17521.

176Trečia, akcentuotina tai, kad net ir konstatavus, jog ieškovė apie jai padarytą žalą ir už tai atsakingus asmenis sužinojo ar turėjo sužinoti anksčiau nei nurodo pati ieškovė, būtų pagrindas atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Tačiau šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas.

17722.

178Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti ne mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą, o atsižvelgiant į įvairias aplinkybes – šalių elgesį, jų aktyvumą, ginamos vertybės svarbą, lyginant ją su būtinybe remtis ieškinio senaties instituto normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013, 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos dviejų viešųjų interesų – užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą – pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2012; kt.). Taigi, jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), teismas turi įsitikinti, ar šis terminas (ne)praleistas ir, jei praleistas, spręsti ar nėra pagrindo (svarbių priežasčių) jį atnaujinti.

17923.

180CK ir kituose įstatymuose nėra apibrėžtos svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis laikytinos aplinkybės, kurias nustačius būtų pagrindas ieškinio senaties terminą atnaujinti. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Nagrinėjant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvieną konkrečią situaciją būtina vertinti individualiai, kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai, atsižvelgiant į asmens gebėjimą įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, asmens amžių, išsilavinimą ir pan. Be to, svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą ieškinio senaties terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik ieškinio senaties termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-248/2017).

18124.

182Analizuojamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje nurodytomis teisės normomis ir kasacinio teismo praktika, įvertinusi iš esmės šioje byloje susiklosčiusias specifines aplinkybes, t. y. ieškovės bankroto procedūrų vykdymą, ypatingą ieškovės, kaip bankrutuojančios bendrovės, teisinį statusą, viešojo intereso bylose, kuriose dalyvauja bankrutuojantys subjektai, dominavimą, užtrukusį ikiteisminį tyrimą ir baudžiamosios bylos nagrinėjimą, būtinų specialiųjų veiksmų nusikalstamos veikos mechanizmui atskleisti reikalingumą, kaltųjų asmenų dėl padarytos žalos nustatymą, turi pagrindą manyti, kad ieškovės pareikšto ieškinio senaties termino praleidimo (jei toks būtų konstatuotas) priežastys galėtų būti pripažintos svarbiomis ir sudarytų pagrindą atnaujinti praleistą senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

18325.

184Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų ieškinio senaties termino pradžios nustatymo ir skaičiavimo klausimu, todėl atsakovų apeliaciniai skundai šioje dalyje atmetami kaip nepagrįsti (CPK 185 straipsnis).

185 Dėl atsakovų atsakomybės rūšies

18626.

187Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovų, kurie pripažinti kaltais įsiteisėjusiu Vilnius apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiu ir nuteisti dėl nusikalstamos veikos padarymo: atsakovas nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 1 metams; atsakovė nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams. Vilniaus apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais pasisavino jiems patikėtą svetimą UAB „Livena” turtą – pinigines lėšas už 313 884,74 Lt. sumą Ieškovė prašė atsakovų bendrais nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimą priteisti iš jų solidariai.

18827.

189Apskųstame sprendime teismas nurodė, kad atsakovas D. M. buvo visos neteisėto pinigų pasisavinimo sistemos sumanytojas, organizatorius, vykdytojas ir naudos gavėjas, o atsakovė – tik dalinė vykdytoja, turėjusi iš esmės labai mažareikšmį vaidmenį bei dalyvavusi ne visuose pinigų pasisavinimo epizoduose. Darydamas prielaidą, kad atsakovė dalyvavo visuose nusikalstamos veikos epizoduose, teismas pažymėjo, kad jai iš visos šios nusikalstamos veiklos geriausiu atveju atiteko tik apie 10 proc. pasisavintų pinigų, o likusią pinigų dalį – 90 proc. pasisavino atsakovas. Remdamasis tokiomis prielaidomis teismas laikėsi nuostatos, kad atsakovė turėtų būti pripažinta atsakinga tik dėl tos žalos sumos, kurią ji pasiliko sau, t. y. dėl 9 090,73 Eur, o už likusią sumą turi būti atsakingas atsakovas.

19028.

191Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, nurodo, kad įmonei žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, t. y. juos sieja subjektyvusis bendrininkavimas. Atsakovės dalyvavimas pasisavinant ieškovės lėšas yra veiksmas, tiesiogiai lėmęs žalos atsiradimą, nuosprendžiu nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią civilinėje byloje ir negali būti iš naujo įrodinėjamos, todėl atsakovė privalo atsakyti solidariai su kitu atsakovu. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais ieškovės apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.

19229.

193Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai) (CK 6.279 straipsnio 1dalis). Tas pats nurodoma ir CK 6.6 straipsnio 6 dalyje – preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdis padeda nustatyti, kada pažeidėjams taikytina solidarioji, kada – dalinė atsakomybė. Pagal tokį vertinimą išskiriami bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme bei skolininkų daugeto atvejai nesant bendrininkavimo siaurąja prasme.

19430.

195Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrininkavimo atvejai siaurąja prasme gali būti skirstomi į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai, neturėdami ketinimo sukelti žalą, dažniausiai nežinodami apie vienas kito neteisėtus veiksmus, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Objektyviojo bendrininkavimo atveju pažeidėjų veiksmų bendrumas nėra akivaizdžiai išreikštas, nėra susitarimo sukelti žalą ar dalyvauti atliekant neteisėtus veiksmus, tačiau kiekvienas iš pažeidėjų prisideda prie žalos atsiradimo iš esmės – be jo žala (visa apimtimi) apskritai nebūtų atsiradusi. Taigi šiuo atveju konstatuojamas faktinio priežastinio ryšio tarp kiekvieno iš pažeidėjų veiksmų ir atsiradusios žalos egzistavimas. Kadangi objektyviojo bendrininkavimo atveju kelios priežastys yra atskiros, tačiau priklausomos viena nuo kitos, tai atsižvelgiant į šią priklausomybę galima konstatuoti žalos nedalomumą bei veiksmų bendrumą objektyviąja prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 ir kt.).

19631.

197Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė deliktiniams santykiams taikoma tada, kai yra bent viena šių sąlygų: 1) asmenis sieja bendri veiksmai dėl padarinių; 2) asmenis sieja bendri veiksmai dėl neteisėtų veiksmų, t. y. šiuo atveju solidarioji atsakomybė galima, net jei neteisėtai veikęs asmuo tiesiogiai nepadaro žalos, bet žino apie tiesiogiai žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą; 3) asmenys, nors tiesiogiai ir nepadaro žalos, bet prisideda prie jos kurstymo, inicijavimo ar provokacijos, t. y. iš esmės juos sieja bendra kaltė, nesvarbu, tai padaryta tyčia ar dėl neatsargumo; 4) asmenų nesieja bendri neteisėti veiksmai ir jie vienas apie kitą nežino, bet padaro žalos, ir neįmanoma nustatyti, kiek vienas ar kitas prisidėjo prie tos žalos atsiradimo, arba žala atsirado tik dėl jų abiejų veiksmų; 5) pareiga atlyginti žalą atsiranda skirtingu pagrindu (pvz., sutartinės ir deliktinės atsakomybės pagrindais); 6) žalą padaro asmuo, o kitas asmuo yra atsakingas už šio asmens veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132-695/2016; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2008 ir kt.).

19832.

199Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-1073/2018; 2015 m. vasario 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133-677/2015 ir kt.).

20033.

201Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje konstatuoti neteisėti atsakovų veiksmai ir nustatytas jų nusikaltimų padarymo mechanizmas: degalinės vadovo (atsakovo) D. M. nurodymu degalinės operatorė-kasininkė (atsakovė)

202R. Z. tais atvejais, kai degalinės klientai už degalus susimoka grynaisiais pinigais ir jiems neišduodamas kvitas, kompiuteriniame kasos aparate pagal atsakovo sukurtą specialią kompiuterinę programą užfiksuodavo, kad už šiuos degalus buvo atsiskaityta ne grynaisiais pinigais, o virtualiomis kortelėmis, kurių sąrašuose (išraiškose) nurodyti degalų pardavimai minėtos degalinės kompiuterio kasos aparato kontrolinėse juostose buvo fiksuojami „Kredito skyriaus“ skyreliuose „Degalinės reikmėms“, „Savo reikmėms“, „S“, pagal korteles; tokių degalų pirkimų duomenys buvo įvedami į kompiuterio atmintį ir vėliau, baigiantis kasos aparato juostai, įvedami į kasos aparato „Kredito skyriuje“ sukurtą konkretų skyrelį bei atspausdinami. Tokiu būdu kasos aparato kasoje susidarydavo grynųjų pinigų perteklius, kurį išimdavo atsakovas arba savo darbo pamainos metu atsakovė. Dalį išimtų pinigų pasiimdavo pati atsakovė, o likusią dalį palikdavo atsakovui jo darbo kabineto stalo stalčiuje. Atsakovas pinigų pertekliaus neįnešdavo į degalinės kasą. Jam suklastojus kasos aparato kontrolines juostas, iškerpant iš jų kvitus, kuriuose buvo informacija apie parduotus degalus su 100 proc. nuolaida (ši informacija būdavo atspausdinta kasos aparato kontrolinės juostos pradžioje arba pabaigoje iš eilės), suklijuodavo mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“ ir šias suklastotas mėnesines „Z“ ataskaitas „Prekyba pagal korteles“ pateikdavo UAB „Livena“ buhalterijai. Buhalterinėje apskaitoje už grynuosius pinigus parduotų degalų vertė buvo užfiksuota kaip 100 proc. nuolaida, mažinanti degalinės pardavimo pajamas. Tokiu būdu buvo parduota degalų už 313 884,74 Lt, o dėl kontrolinių juostų virtualių kortelių bei mėnesinių „Z“ ataskaitų „Prekyba pagal korteles“ suklastojimo ši suma nebuvo apskaityta degalinės kasoje. Pagal šią schemą atsakovas, būdamas degalinės vadovu, ir atsakovė, būdama degalinės operatore - kasininke, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpiu nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d. bendrais veiksmais pasisavino didelės vertės svetimą turtą –

203313 884,74 Lt grynųjų pinigų.

20434.

205CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių – asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai turi ribotą prejudicinę galią civilinėje byloje. Teisiamojo veiksmai baudžiamojoje byloje tiriami ir vertinami baudžiamojo proceso ir baudžiamųjų įstatymų taikymo aspektu. To paties asmens veiksmai civilinėje byloje vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Kita vertus, baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį civilinėje byloje. Pavyzdžiui, nusikalstama veika padarytos žalos pobūdis ir dydis, nusikaltimo tiesioginės pasekmės (fizinio asmens mirtis, kūno sužalojimai, turto sunaikinimas ir sugadinimas) ir t. t. Šios aplinkybės, nustatytos teismo nuosprendyje, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių, taip pat to, ar juos padarė asmuo, dėl kurio priimtas teismo nuosprendis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008 ir kt.).

20635.

207Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje konstatuotos aplinkybės turi prejudicinę galią sprendžiant dėl atsakovų atsakomybės šioje byloje. Baudžiamojoje byloje yra nustatytas tiek atsakovų subjektyvusis bendrininkavimas turint bendrą tikslą pasisavinti įmonės lėšų, tiek ir faktas, kad žala ieškovei buvo padaryta abiejų nuteistųjų veiksmais (kiekvieno iš nuteistųjų veiksmai yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais), žala atsirado kaip abiejų nuteistųjų veiksmų padarinys. Atsakovė savo veiksmais tiesiogiai prisidėjo prie žalos ieškovei kilimo, nes be jos neteisėtų veiksmų atsakovas nebūtų turėjęs galimybių pasisavinti įmonės lėšų, atsakovės kalti veiksmai, kuriais padaryta žala ieškovei, susiję su visos apimties žalos atsiradimu apskritai, o ne tik su tam tikros jos dalies.

20836.

209Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pasisavino tik nedidelę dalį lėšų, kad atsakovės veikimas nusikalstamos veikos padarymo padėjėjos vaidmenyje sudarytų pagrindą taikyti dalinę atsakomybę, nes tokių aplinkybių baudžiamojoje byloje nebuvo konstatuota. Priešingai, nuosprendyje akcentuojama, kad atsakovai žalą padarė bendrais veiksmais. Visos paminėtos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog žala ieškovei padaryta bendrais atsakovų neteisėtais veiksmais, subjektyviai bendradarbiaujant ir tai sudaro pagrindą jiems taikyti solidariąją civilinę atsakomybę (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

21037.

211Konstatavusi solidariąją skolininkų prievolę, teisėjų kolegija neanalizuoja atsakovės apeliacinio skundo argumentų dėl jos, kaip skolininkės, dalies taikant civilinę atsakomybę nustatymo, nes solidariosios atsakomybės skolininkai kreditoriui atsako visos prievolės dydžiu ir nėra teisinio pagrindo pasisakyti dėl tokių dalių nustatymo.

21238.

213Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl civilinės atsakomybės rūšies nustatymo, todėl apskųsto sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovės priteista 9 090,73 Eur, o iš atsakovo – 81 816,57 Eur, keistina, nurodant, kad ieškovei iš abiejų atsakovų solidariai priteisiamas 90 907,30 Eur žalos atlyginimas (CK 6.237 straipsnio 1, 2 dalys).

214Dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas

21539.

216Ieškovė, remdamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, prašė iš atsakovų solidariai priteisti 22 726,83 Eur palūkanų. Ieškovės teigimu, pasisavindami įmonės lėšas, atsakovai neabejotinai žinojo, kad šiuos pinigus privalo grąžinti įmonei ir kad šis turtas atsakovų įgytas nepagrįstai ir neteisėtai. Atsakovai pinigus pasisavino per laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 15 d., taigi vėliausiai 2009 metų balandį turėjo grąžinti be pagrindo gautas lėšas. Ieškovė palūkanas skaičiavo už penkerių metų laikotarpį iki ieškinio pareiškimo.

21740.

218Teismas ieškovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas atmetė nurodydamas, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, o ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais teismo motyvais.

21941.

220Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją, ir palūkanos, atliekančios kompensavimo (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-357/2007 ir kt.). Nagrinėjamos bylos atveju yra aktualios kompensuojamosios palūkanos, reglamentuojamos CK 6.210 straipsnyje, nustatančiame kompensuojamųjų palūkanų dydžius, CK 6.261 straipsnyje, įtvirtinančiame minimalių kreditoriaus nuostolių, patiriamų dėl negalėjimo naudotis pinigais, prezumpciją. Pažymėtina, kad dažniausiai aptariamos palūkanos yra išieškomos už sutarties pažeidimą, tačiau teisės doktrinoje nurodoma, kad jos gali būti priteisiamos ir tais atvejais, kai piniginė prievolė atsiranda kitais pagrindais, pvz., dėl delikto.

22142.

222CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Nurodytas palūkanas įstatymų leidėjas pripažįsta minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kuriuos visais atvejais privalo atlyginti skolininkas. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015 ir kt.). Kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).

22343.

224Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė CK 6.210 straipsnio 1 dalį, nes yra visos trys sąlygos kompensuojamųjų palūkanų taikymui. Atsakovų pareiga grąžinti neteisėtai pasisavintas ieškovės lėšas yra piniginė prievolė. Ji atsirado 2016 m. spalio 27 d. įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiui, kuriame konstatuotas žalos padarymo faktas ir dydis, o atsakovai pripažinti kaltais pasisavinę didelės vertės svetimą turtą (BK 183 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad įstatymuose nėra nustatyta, kad šiuo atveju palūkanos negali būti skaičiuojamos. Atsakovai neteisėtais veiksmais pasisavino UAB ,,Livena“ lėšas, be pagrindo jomis naudojosi, todėl privalo ne tik atlyginti padarytą žalą, bet ir mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas.

22544.

226Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad šiuo atveju terminas kompensuojamosioms palūkanoms skaičiuoti turėtų būti skaičiuojamas nuo 2009 m. balandžio 15 d., kai buvo baigta vykdyti atsakovų neteisėta veikla. Tik įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžiui buvo galutinai identifikuotas ir įvertintas nusikalstamos veikos mechanizmas, kvalifikuoti atsakovų neteisėti veiksmai, nustatyta, kad ieškovė patyrė konkrečią žalą būtent dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovės ieškinys teisme gautas 2017 m. spalio 12 d., taigi palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, t. y. nuo 2016 m. spalio 27 d., iki ieškinio šioje byloje pateikimo dienos, t. y. iki 2017 m. spalio 12 d. Už tokį skaičiuojamąjį laikotarpį atsakovai turi solidariai sumokėti 4 345,37 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

227Dėl procesinės bylos baigties

22845.

229Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias solidariosios atsakomybės taikymą ir kompensuojamųjų palūkanų mokėjimą, nukrypo nuo teismų praktikos šiuo klausimu, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 90 907,30 Eur žalos atlyginimą bei kompensuojamąsias palūkanas solidariai iš abiejų atsakovų. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą, panaikinant jo dalis, kuriomis atmestas ieškovės reikalavimas dėl solidariosios atsakovų atsakomybės taikymo ir kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, ir šioje dalyje priimant naują sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi pirmosios instancijos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimo keitimas suponuoja būtinumą kitaip išdėstyti jo rezoliucinę dalį, atsiranda pagrindas panaikinti sudėtinę keičiamo sprendimo dalį – pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomą sprendimą.

230Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

23146.

232Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

23347.

234Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 783 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė pirmosios instancijos teisme prašė atlyginti 4 674 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių dydžių. Kolegija jas pripažįsta būtinomis ir pagrįstomis. Šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų santykį. Ieškinio reikalavimų suma sudarė 113 634,13 Eur. Šios bylos procesinė baigtis lemia, kad ieškinys tenkinamas iš dalies, ieškovės naudai solidariai iš atsakovų priteisiant 95 252,67 Eur sumą. Taigi, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis sudaro maždaug 84 proc. Įvertinusi bylos procesinę baigtį, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės naudai iš atsakovų priteistina 2 337,72 Eur teisinės pagalbos išlaidų, t. y. po 1 168,86 Eur iš kiekvieno atsakovo. Valstybės naudai iš atsakovų priteistina 1 334 Eur žyminio mokesčio – po 667 Eur iš kiekvieno (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai atsakovės R. Z. naudai iš ieškovės priteistina 747,84 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Atlikus ieškovei ir atsakovei vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galiausiai iš atsakovės R. Z. priteistina ieškovės naudai 421,02 Eur bylinėjimosi išlaidų.

235Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

23648.

237Ieškovė pateikė prašymą ir dokumentus dėl apeliacinės instancijos teisme patirtų 2 178 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Atsakovė R. Z. prašė priteisti 847 Eur išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą, nors pateikė 726 Eur dydžio išlaidų apmokėjimo dokumentą. Pagal šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi patenkinamų ir atmetamų ieškinio reikalavimų proporcijas (patenkinama 84 proc. reikalavimų sumos), tokiu pačiu dydžiu paskirstytinas ir šalių apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų atlyginimas. Ieškovei iš abiejų atsakovų priteistina 84 proc. bylinėjimosi išlaidų (1 829,52 Eur) – po 914,76 Eur iš kiekvieno atsakovo. Atsakovei R. Z. priteistina iš ieškovės 16 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų – 101,64 Eur. Atlikus ieškovei ir atsakovei vienai iš kitos priteistinų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, galiausiai iš atsakovės R. Z. priteistina ieškovės naudai 813,12 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

238Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

239Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

240,,Ieškinį tenkinti iš dalies.

241Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“ (į. k. 266762380) solidariai iš atsakovės R. Z. (a. k. ( - ) ir iš atsakovo D. M. (a. k. ( - ) 90 907,30 Eur žalos atlyginimą, 4 345,37 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (95 252,67 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2017 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

242Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

243Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“ (į. k. 266762380) iš atsakovės R. Z. (a. k. ( - ) 421,02 Eur, o iš atsakovo D. M. (a. k. ( - ) 1 168,86 Eur bylinėjimosi išlaidų.

244Priteisti valstybei iš atsakovės R. Z. (a. k. ( - ) ir atsakovo D. M. (a. k. ( - ) po 667 Eur iš kiekvieno žyminį mokestį.“

245Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomą sprendimą.

246Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“ (į. k. 266762380) iš atsakovės R. Z. (a. k. ( - ) 813,12 Eur, o iš atsakovo D. M. (a. k. ( - ) 914,76 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB arba UAB)... 8. 2.... 9. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė... 10. 3.... 11. Ieškovė teigė, kad pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio... 12. 4.... 13. Atsakovas D. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad... 14. 5.... 15. Atsakovė R. Z. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei priteisti... 16. 6.... 17. Atsakovės teigimu, ieškovės bankroto administratorius, atstovaudamas... 18. 7.... 19. Atsakovė aiškino, kad jos padaryta žala siekia tik 2 procentus nuo ieškinio... 20. II.... 21. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė... 22. 8.... 23. Šiaulių apygardos teismas 2019 m. liepos 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš... 24. 9.... 25. Šiaulių apygardos teismas 2011 m. gruodžio 29 d. nutartimi iškėlė UAB... 26. 10.... 27. Teismas padarė išvadą, kad atsakovų prievolė atsirado iš delikto.... 28. 11.... 29. Teismas akcentavo, jog atsakovas, priešingai nei atsakovė, buvo pripažintas... 30. 12.... 31. Už paskutiniųjų 5 metų laikotarpį iki ieškinio padavimo ieškovė prašė... 32. 13.... 33. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį... 34. 14.... 35. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas... 36. 15.... 37. Lietuvos apeliacinis teismas šioje byloje priimtoje 2019 m. kovo 21 d.... 38. 16.... 39. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. liepos 4 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje... 40. III.... 41. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 42. 17.... 43. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo... 44. 17.1... 45. .Teismas nemotyvuotai konstatavo, kad atsakovei iš nusikalstamos veiklos... 46. 17.2... 47. . Ieškovei žala padaryta bendrais atsakovų veiksmais, t. y. juos sieja... 48. 17.3.... 49. Pirmaeilio ar antraeilio vaidmens darant nusikaltimą nustatymas nėra... 50. 17.4.... 51. Įstatyme nenumatyta galimybė atleisti nuo civilinės atsakomybės (ją... 52. 17.5.... 53. Teismas iš atsakovės priteisė mažesnę sumą (9 090,73 Eur), nei suma, kuri... 54. 17.6.... 55. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškinys yra reiškiamas dėl žalos... 56. 17.7.... 57. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kaip išsprendžiami... 58. 18.... 59. Atsakovė R. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 60. 18.1.... 61. Ieškovė apie pažeistas teises sužinojo dar 2009 m. balandį, o ieškovės... 62. 18.2.... 63. Atsakovo pateikti į bylą duomenys patvirtina, kad ieškovei padaryta žala... 64. 18.3.... 65. Atsakovas ir atsakovė negali atsakyti solidariai, kadangi jų atliktų... 66. 18.4.... 67. Atsakovė apie tai, kaip atsakovas klastodavo mėnesines kortelių ataskaitas,... 68. 18.5.... 69. Baudžiamosios bylos procesiniuose sprendimuose buvo nustatyta ir nurodyta, jog... 70. 18.6.... 71. Būtent atsakovas suklastodavo išspausdintas kasos aparato kontrolines... 72. 18.7.... 73. Teismui šią civilinę bylą nagrinėjant tiek pirmą kartą, tiek antrą... 74. 18.8.... 75. Atsakovę šioje nusikalstamoje veikoje galima laikyti tik priverstine... 76. 18.9.... 77. Darant prielaidas, kad atsakovė dalyvavo visuose nusikalstamos veikos... 78. 18.10.... 79. Atsakovės atžvilgiu teismas patenkino 8 proc. ieškovės turtinių... 80. 18.11.... 81. Ieškovė prašė iš atsakovų iš viso priteisti 2 783 Eur patirtų... 82. 19.... 83. Atsakovas D. M. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2019 m.... 84. 19.1... 85. . Teismo sprendimo motyvacija dėl ieškinio senaties termino būtų priimtina... 86. 19.2... 87. . Byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad BUAB „Livena“ bankroto... 88. 19.3... 89. . Nauji rašytiniai įrodymai yra surinkti iš Juridinių asmenų registro,... 90. 20.... 91. Ieškovė pateikė atsiliepimą į abiejų atsakovų apeliacinius skundus,... 92. 20.1.... 93. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi konstatuotas ieškinio... 94. 20.2.... 95. Atsakovė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties teikė... 96. 20.3.... 97. Pats UAB „Livena“ direktorius R. B. buvo patrauktas kaltinamuoju... 98. 20.4.... 99. Netoleruotina situacija, kuomet tik ieškinio senatis yra vienintelė kliūtis... 100. 20.5.... 101. Baudžiamojoje byloje teismas netaikė BK 72 straipsnio, nes yra visi teisiniai... 102. 20.6.... 103. Byloje nėra patikimų (objektyvių) įrodymų, kad atsakovė sau pasiliko... 104. 20.7.... 105. Sprendžiant nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo klausimą nėra... 106. 20.8.... 107. Atsakovė nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį dėl didelės vertės... 108. 21.... 109. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą ir prašo jį... 110. 21.1.... 111. BUAB „Livena“ apeliaciniame skunde nepasisako dėl ieškinio senaties, dėl... 112. 21.2.... 113. Teismas privalėjo ieškinį atmesti, kaip pareikštą praleidus ieškinio... 114. 21.3.... 115. Bylą nagrinėjant pirmą kartą, pirmosios instancijos teismas ir apeliacinės... 116. 21.4.... 117. Konkuruoja du ieškinio senaties termino pradžios aiškinimo būdai –... 118. 21.5.... 119. Nesutiktina su Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi, nes... 120. 22.... 121. Atsakovas D. M. pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą ir... 122. 23.... 123. Atsakovė R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovės ir atsakovo apeliacinius... 124. 24.... 125. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2019 m. rugsėjo 5 d.... 126. 25.... 127. Atsakovas D. M. pateikė apeliacinį skundą dėl teismo 2019 m. rugsėjo 5 d.... 128. 26.... 129. Atsakovė R. Z. pateikė atsiliepimą į ieškovės ir atsakovo apeliacinius... 130. 4 206,06 Eur (keturis tūkstančius du šimtus šešis eurus šešis centus)... 131. 26.1... 132. Atsakovė visuose savo procesiniuose dokumentuose prašė jos patirtas... 133. 26.2.... 134. Teismas papildomo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, jog „iš... 135. 3.... 136. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą dėl papildomo... 137. Teisėjų kolegija... 138. IV.... 139. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 140. 4.... 141. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 142. Dėl ieškinio senaties taikymo... 143. 5.... 144. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieškovė nėra praleidusi... 145. 6.... 146. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per... 147. 7.... 148. Bendroji ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklė yra ta,... 149. 8.... 150. Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad subjektyviojo kriterijaus... 151. 9.... 152. CK 1.125 straipsnyje nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai atskirų... 153. 10.... 154. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovai prašė taikyti... 155. 11.... 156. Nesutikdama su atsakovų prašymu taikyti ieškinio senatį, ieškovė nurodė,... 157. 12.... 158. Byloje nustatyta, kad buvęs UAB „Livena“ vadovas R. B. 2009 metų liepos... 159. 13.... 160. Baudžiamoji byla, kurioje atsakovai buvo kaltinami padarę nusikalstamas... 161. 14.... 162. Apskųstame sprendime teismas vadovavosi pirmiau minėta apeliacinio teismo... 163. 15.... 164. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, jog,... 165. 16.... 166. Atsakovai, siekdami paneigti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl... 167. 17.... 168. Įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį, matyti, jog, priešingai nei... 169. 18.... 170. Atsakovų įsitikinimu, teismas neteisingai įvertino į bylą pateiktus naujus... 171. 19.... 172. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šios atsakovų nurodomos aplinkybės... 173. 20.... 174. Antra, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendis įsiteisėjo... 175. 21.... 176. Trečia, akcentuotina tai, kad net ir konstatavus, jog ieškovė apie jai... 177. 22.... 178. Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad ieškinio senatį reikia taikyti... 179. 23.... 180. CK ir kituose įstatymuose nėra apibrėžtos svarbiomis ieškinio senaties... 181. 24.... 182. Analizuojamu atveju teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje... 183. 25.... 184. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 185. Dėl atsakovų atsakomybės rūšies ... 186. 26.... 187. Ieškovė kreipėsi su ieškiniu dėl žalos atlyginimo priteisimo iš... 188. 27.... 189. Apskųstame sprendime teismas nurodė, kad atsakovas D. M. buvo visos... 190. 28.... 191. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutikdama su tokiu teismo vertinimu, nurodo,... 192. 29.... 193. Solidariosios atsakomybės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais... 194. 30.... 195. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bendrininkavimo atvejai siaurąja... 196. 31.... 197. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad paprastai solidarioji atsakomybė... 198. 32.... 199. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinama, kad bendrai žalą... 200. 33.... 201. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje... 202. R. Z. tais atvejais, kai degalinės klientai už degalus susimoka grynaisiais... 203. 313 884,74 Lt grynųjų pinigų.... 204. 34.... 205. CPK 182 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių –... 206. 35.... 207. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismo 2015 m. liepos 15 d. nuosprendyje... 208. 36.... 209. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovė pasisavino tik nedidelę dalį... 210. 37.... 211. Konstatavusi solidariąją skolininkų prievolę, teisėjų kolegija... 212. 38.... 213. Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 214. Dėl reikalavimo priteisti kompensuojamąsias palūkanas... 215. 39.... 216. Ieškovė, remdamasi CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią terminą... 217. 40.... 218. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti kompensuojamąsias palūkanas atmetė... 219. 41.... 220. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civilinėje teisėje išskiriamos... 221. 42.... 222. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę... 223. 43.... 224. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai... 225. 44.... 226. Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovės teiginiais, kad šiuo atveju... 227. Dėl procesinės bylos baigties... 228. 45.... 229. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 230. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme... 231. 46.... 232. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas,... 233. 47.... 234. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė patyrė 2 783 Eur teisinės... 235. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 236. 48.... 237. Ieškovė pateikė prašymą ir dokumentus dėl apeliacinės instancijos teisme... 238. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 239. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. liepos 4 d. sprendimą ir jo... 240. ,,Ieškinį tenkinti iš dalies.... 241. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“... 242. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 243. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“... 244. Priteisti valstybei iš atsakovės R. Z. (a. k. ( - ) ir atsakovo D. M. (a. k.... 245. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 5 d. papildomą... 246. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Livena“...