Byla e2-373-980/2017
Dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo UAB „Tikras turtas“

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Deimanti Žilienei, dalyvaujant ieškovui J. R. G., jo atstovui advokato padėjėjui A. G., atsakovui M. R., jo atstovui advokatui Raimondui Simonavičiui, trečiojo asmens UAB „Tiktas turtas“ atstovei I. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. R. G. ieškinį atsakovui M. R. dėl avanso grąžinimo, trečiasis asmuo UAB „Tikras turtas“.

2Teismas,

Nustatė

3ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 1000 Eur sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog buvo suklaidintas dėl perkamo turto, kadangi ketinamas įsigyti turtas - sodo namelis nebuvo pritaikytas gyventi žiemą su sergančia sutuoktine. Teismui pripažinus, kad sumokėtas avansas yra netesybos, jas mažinti.

4Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovo naudai jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovas turėjo visas galimybes įvertinti perkamą turtą, jį apžiūrėti, o sandorio šalys nesudarė, nes ieškovas susirado tinkamesnį namą ir jį nusipirko, todėl turi prisiimti kilusias pasekmes.

5Teismo posėdžio metu ieškovas J. R. G. palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jo ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad dėl sunkios jo sutuoktinės ligos nusprendė persikelti gyventi į Klaipėdos rajoną ir ieškojo nedidelio namo tinkamo gyvenimui ir žiemą. Nekilnojamojo turto agentūra pateikė kelis pasiūlymus ir jis su žmona, o vėliau ir su vaikais apžiūrėjo atsakovui priklausantį namą, Derceklių kaime. Jie su atsakovu susitarė dėl namo pirkimo, nes jam patiko, kad sutvarkyta aplinka ir tvarkingas asfaltuotas privažiavimas. Ieškovas pripažino, jog iš esmės paskubėjo, duodamas avansą, nes dėl vis blogėjančios žmonos sveikatos norėjo kuo greičiau įsikelti gyventi į namą. Per Velykas atvažiavusi jo dukra su žentu apžiūrėję namą pasakė, kad tokiame name neįmanoma gyventi žiemą, kad jis nėra tinkamai tam įrengtas, todėl nusprendė namo nebepirkti.

6Ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. G. teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti.

7Atsakovas M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas ir su žmona, ir su vaikais, net kelis kartus buvo atvažiavę apžiūrėti jų parduodamo sodo namo. Ieškovui buvo aprodytas namas, atsakyta į visus klausimus, susijusius su namo įrengimu, sudarytos galimybės jį apžiūrėti net kelis kartus. Atsakovas taip pat paaiškino, jog pats neragino ieškovo pasirašyti preliminarios sutarties ir įmokėti jam avansą, nes be kita ko, jis sutiko, jog visą kainą už namą ieškovas sumokės tik pardavęs savo turtą. Šalims pasirašius preliminarią sutartį, atsakovas išvyko į užsienį ir paliko ieškovui raktus, leido vežtis savo daiktus, o be to, prieš išvažiuojant, išsivežė savo daiktus iš sodo namo, kad pirkėjas galėtų po truputį keltis į perkamą namą. Praėjus kuriam laikui, atsakovas ne iš paties ieškovo, o tik iš jo atstovo gavo laišką, kuriame buvo nurodyta, jog ieškovas namo nebepirks ir prašo grąžinti sumokėtą avansą.

8Atsakovo atstovas advokatas R. Simonavičius teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi sandoris neįvyko tik dėl paties ieškovo kaltės, nes jis susirado kitą, labiau jam tinkantį variantą ir nebenorėjo pirkti atsakovo sodo namelio. Tuo tarpu, atsakovas ruošėsi namo pardavimui, išsivežė daiktus, paliko ieškovui raktus.

9Trečiojo asmens atstovė I. S. paaiškino, jog ieškovui turtas buvo aprodytas net kelis kartus, jis turėjo galimybę jį apžiūrėti ir įvertinti, o taip pat ir dalyvaujant jo vaikams, todėl pagal susiformavusią praktiką, kai ieškovas pareiškė ketinantis pirkti atsakovo sodo namą, agentūroje buvo sudaryta preliminari pirkimo – pardavimo sutartis, sumokėtas avansas. Mano, kad sutarties pasirašymas neįvyko dėl ieškovo kaltės, kadangi jis atsisakė pirkti išsirinktą sodo namelį, nes susirado kitą jam labiau tinkantį variantą. Nurodė, jog sutartis numato baudą abiem sandorio šalims vienodai, priklausomai nuo to, dėl kurios iš jų kaltės neįvyko sandoris.

10Ieškinys atmestinas.

11Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. kovo 23 d. ieškovas ir atsakovas sudarė Preliminarią sutartį, pagal kurią ieškovas (būsimas pirkėjas) įsipareigojo nupirkti, o atsakovas (būsimas pardavėjas) įsipareigojo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį sodo sklypą, unikalus numeris ( - ) su pastatu, kurio unikalus numeris ( - ), esantį Klaipėdos raj., ( - ) , už 26 000 Eur. Šalys susitarė, jog ieškovas sumoka atsakovui 1000 Eur avansą, kuris įskaitytinas į nekilnojamojo turto pardavimo kainą (Sutarties 5. punktas). Tos pačios sutarties 6. punktu šalys susitarė, kad nutraukus preliminarinę sutartį dėl pardavėjo kaltės PARDAVĖJAS grąžina PIRKĖJUI 1000 Eur ir moka 1000 Eur (vienas tūkstantis eur 00 et) baudą pirkėjui. Nutraukus sutartį dėl pirkėjo kaltės duotas avansas 1000 Eur lieka pardavėjui.

12Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, jog ieškovas, prieš sudarydamas preliminarią sutartį, perkamą turtą apžiūrėjo kelis kartus ir ginčo dėl to bylos nagrinėjimo metu nekilo. Duomenų, kad ieškovui nebuvo sudarytos galimybės tinkamai apžiūrėti ir įvertini turtą byloje nėra. Teismo posėdžio metu ieškovas pripažino, jog, iš tiesų, paskubėjo duoti avansą už jam patikusį sodo namelį, kadangi jis norėjo kuo greičiau įsikelti į naujus namus dėl sunkios žmonos ligos. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta ir tai, kad atsakovas, vykdydamas preliminarią sutartį su ieškovu, išsivežė savo daiktus iš sodo sklypo ir namo, buvo palikęs ieškovui raktus, kad ieškovas galėtų naudotis perkamu turtu, o ieškovas, ne tik buvo atsivežęs savo daiktus, bet ir tvarkė aplinką. Bylos duomenimis, šalių, liudytojų – J. Ž. ir N. Ž. paaiškinimais nustatyta, jog ieškovas pakeitė savo nuomonę dėl pasirinkto turto – Derceklių k., pirkimo tik po to, kai šie liudytojai - ieškovo dukra ir žentas, atvykę per Velykas ir įvertinę tėvo išsirinktą namą, išsakė ieškovui savo nuomonę dėl namo tinkamumo gyventi žiemą, jo kūrenimo sąlygų ir apšiltinimo ir tai buvusi esminė aplinkybė nulėmusi ieškovo apsisprendimą. Be to, bylos duomenimis nustatyta ir tai, jog tai, jog ieškovo nuomonė dėl sandorio sudarymo pasikeitė jau po to, kai ieškovas buvo sudaręs preliminarią turto pirkimo – pardavimo sutartį ir sumokėjęs atsakovui avansą. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2016 m. gegužės 11 d. sudarė sandorį dėl kito nekilnojamojo turto, esančio Vaitelių sodų bendrijoje pirkimo. Posėdžio metu ieškovas ir jo atstovas paaiškino, jog ieškovo Vaitelių sodų bendrijoje įsigytas turtas labiau atitiko ieškovo poreikius ir buvo jam labiau tinkamas.

13Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. sausio 13 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-73-687/2016 yra pasisakiusi, kad CK 6.165 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad preliminarioji sutartis yra šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Pagal kasacinio teismo praktiką preliminarioji sutartis – tai ikisutartinių santykių stadijoje sudaromas organizacinio pobūdžio susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje; tai nėra susitarimas dėl konkrečių veiksmų (turinčių tam tikrą vertę savaime arba tokių, kuriais perduodama tam tikra vertybė) atlikimo; vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų yra tas, kad jos negalima reikalauti įvykdyti natūra, tačiau jos pažeidimo (nepagrįsto vengimo ar atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį) atveju kaltoji šalis privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje V. Š. v. A. N. ir kt., bylos Nr. 3K-P-382/2006; teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. tikroji ūkinė bendrija „Autovėjas“ v. UAB „Askela“, bylos Nr. 3K-3-474/2008; 2010 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Č.-Š. v. UAB „Pakruojo parketas“, bylos Nr. 3K-3-82/2010; kt.). Taigi preliminariosios sutarties objektas yra ne turtas, veiksmų rezultatas ar pan., dėl kurių įgijimo susitaria sutarties šalys, bet kitos sutarties sudarymas ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

14CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo taisyklių, tačiau įtvirtinta sutarties šalies atsakomybė tuo atveju, jeigu ši nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Preliminariajai sutarčiai netaikytinos bendrosios sutarčių nutraukimą dėl esminio sutarties pažeidimo reglamentuojančios teisės normos, įtvirtintos CK 6.217 straipsnyje, nes jos nereglamentuoja ikisutartinių teisinių santykių. CK 6.217 straipsnis taikytinas tais atvejais, kai jau yra sudaryta pagrindinė sutartis. Preliminarioji sutartis pažeidžiama, jei jos šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, todėl privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius (CK 6.165 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad preliminariosios sutarties pažeidimo santykius reglamentuoja CK 6.165 straipsnio 4 dalis, o teismas, taikydamas nurodytą teisės normą, vadovaujasi CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintais principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Albonita“ v. UAB ,,Kauno saulėtekis“, bylos Nr. 3K-3-592/2007; 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

15Kadangi preliminariajai sutarčiai netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios sutarties nutraukimą dėl esminio pažeidimo, o preliminariosios sutarties objektas yra kitos – pagrindinės – sutarties sudarymas, tai preliminariosios sutarties šalies pareiškimas apie sutarties nutraukimą iš esmės yra atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį.

16Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios sutarties šaliai, kuri nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį. Taigi sprendžiant dėl preliminariosios sutarties šalies atsisakymo (vengimo) sudaryti pagrindinę sutartį padarinių, t. y. civilinės atsakomybės, galinčios turėti netesybų arba nuostolių formą, reikia nustatyti, buvo pagrįstas atsisakymas (vengimas) sudaryti pagrindinę sutartį ar ne (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. O. v. L. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-166/2011; kt.).

17Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių ieškovo ir atsakovo – kilo dėl šalių laisva valia sudarytos sutarties ir jos nuostatų vykdymo. Ieškovas reiškia reikalavimą atsakovui dėl 1000 Eur grąžinimo. Savo reikalavimą ieškovas grindė tuo, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta kadangi ieškovas buvo suklaidintas dėl esminių sutarties sąlygų, nes tik sudaręs preliminarią sutartį, suprato, kad perkamas turtas nėra pritaikytas gyventi žiemą. Atsakovas savo poziciją dėl ieškinio reikalavimų grindė tuo, kad ieškovas turėjo visas galimybes apžiūrėti ir įvertinti perkama turtą, juolab, kad buvo atvykęs kelis ir kartus ir ne vienas, o savo apsisprendimą pirkti namą su žemės sklypu išreiškė laisva valia.

18Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „,Šilo bitė“ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2014 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H. A. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir kt., bylos Nr. 3K-3-335/2014; kt.).

19Analizuojant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, šalių, jų atstovų, liudytojų paaiškinimus, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle teismas daro išvadą, jog labiau tikėtina, kad pagrindinė sodo namo, esančio ( - ) su žemės sklypu pirkimo pardavimo sutartis nebuvo sudaryta būtent dėl ieškovo kaltės, kadangi jis, pasitaręs su dukra ir žentu (liudytojais Ž.) priėmė sprendimą nebepirkti pasirinkto sodo namelio jau po to, kai buvo sudaręs preliminarią sutartį ir sumokėjęs avansą, o atsakovas išsivežęs daiktus ir palikęs raktus. Akivaizdu, jog ieškovas, veikdamas laisva valia, sudarydamas preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, būdamas susipažinęs su sutarties sąlygomis, veikė savo rizika ir prisiėmė pagrindinės sutarties neįvykdymo pasekmes.

20Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės principas – leidžia sutarties šalims susitarti dėl bet kokių sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 6.156 straipsnis). Preliminariosios sutarties šalių nuožiūra nustatyta sąlyga (6 punktas) kad, nutraukus preliminarinę sutartį dėl pardavėjo kaltės PARDAVĖJAS grąžina PIRKĖJUI 1000 Eur ir moka 1000 Eur (vienas tūkstantis eur 00 et) baudą pirkėjui. Nutraukus sutartį dėl pirkėjo kaltės duotas avansas 1000 Eur lieka pardavėjui, kaip bauda už pirkėjo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdymą. Sutartinius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos nereglamentuoja „avanso“ sąvokos. Pagal sutartiniuose teisiniuose santykiuose susiklosčiusią praktiką avansu laikoma pinigų suma, kurią daiktų, darbų ar sutartinių paslaugų pirkėjas sumoka pardavėjui ikisutartinių santykių metu (iki pagrindinės sutarties sudarymo). Jos sumokėjimas rodo tikrus pirkėjo ketinimus sudaryti sutartį ir užtikrina kitai šaliai padarytų nuostolių atlyginimą, jeigu dėl pirkėjo kaltės sutartis nesudaroma (CK 6.163, 6.165 straipsniai). Sudarant pagrindinę sutartį, avansinė įmoka įprastai įskaitoma į sutarties kainą. Kasacinio teismo pripažinta, kad nors įstatyme nenustatyta pareigos perduoti pinigus kitai šaliai pagal preliminariąją sutartį, tačiau sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl kitų sąlygų (pvz., pinigų perdavimo kitai šaliai), kurios neprieštarautų imperatyviosioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei. Pagal preliminariąją sutartį perduodami pinigai gali būti šalių sutartas prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, kaip, pvz., bauda už atsisakymą ar vengimą sudaryti pagrindinę sutartį arba kaip šalių sutartas prievolės įgyvendinimo būdas, kuriuo užtikrinamas iš anksto šalių aptartų nuostolių atlyginimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Observis“ v. A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-111/2013; 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. J. v. V. K., bylos Nr. 3K-3-395/2014).

21Taigi nagrinėjamu atveju Preliminariojoje sutartyje nustatytas sumokėtas avansas atliko dvejopą funkciją. Pirma – išankstinės įmokos už perkamą turtą. Antra – pardavėjo (atsakovo) galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo netesybomis funkciją, jeigu ieškovas (pirkėjas) pažeistų Preliminariąją sutartį 6. punkte nurodytais veiksmais. Dėl to teismas konstatuoja, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo–atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo–atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją. Toks aiškinimas atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką netesybų klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M. ir kt., bylos Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Kaduva“ v. UAB ,,Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v. R. J., bylos Nr. 3K-3-106/2010; 2015 m. gegužės 20 d. nutartis priimta 3K-3-302-969/2015).

22Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nustačius paties ieškovo kaltę dėl Preliminariosios sutarties nevykdymo ir pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo atsakovas turi teisę į Preliminariojoje sutartyje nustatytas netesybas.

23Patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašė teismo mažinti netesybas kaip neprotingai dideles.

24CK 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti du savarankiški pagrindai, kada teismas gali mažinti netesybas, – jeigu jos (bauda, delspinigiai) neprotingai didelės, taip pat jeigu skolininkas įvykdė dalį prievolės. Taigi, teismo teisė mažinti netesybas kyla tik nustačius vieną arba abi šias sąlygas. Kasacinio teismo išaiškinta, kad aplinkybė, ar netesybos yra neprotingai didelės, turi būti vertinama atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos, tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

25Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų užtikrinta prievolės šalių interesų pusiausvyra – skolininko interesas, jog netesybos išliktų kompensuojamojo pobūdžio ir nebūtų baudinės, tačiau taip pat turi būti gerbiamas kreditoriaus interesas, kad netesybos atliktų ir sutartinės prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonės funkciją, todėl mažinant netesybas neturi būti visiškai pažeistas sutarčių laisvės principas (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), o toks pažeidimas būtų, jei netesybos būtų mažinamos iki realiai patirtų ar minimalių nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-378/2017).

26Vertindamas ieškovo prašymą mažinti netesybas teismas atsižvelgia į tai, kad sumokėta atsakovui 1000 Eur suma sudaro 3,8 procento pagrindinės sutarties kainos, taip pat į tai, kad nors atsakovas ir nereiškė reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, tai nereiškia, jog jo patirti nuostoliai yra lygūs nuliui, kaip nurodo ieškovo atstovas, juolab, kad atsakovas ėmėsi veiksmų sutarties įvykdymui – organizavo transportą išsivežti iš sodo namo savo daiktus, ieškojo vietos jų sandėliavimui, ruošėsi perduoti ir perdavė namą ieškovui, o be to, sandoris neįvyko dėl ieškovo kaltės. Atsižvelgiant į išdėstytą bei siekiant tiek ieškovo, tiek ir atsakovo interesų pusiausvyros, darytina išvada, jog pagrindo mažinti šalių laisva valia sutartas netesybas nagrinėjamu atveju nėra.

27Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

28Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Iš pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas patyrė 800 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į byloje pateiktų procesinių dokumentų skaičių, įvykusių posėdžių skaičių bei atsižvelgiant į tai, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nustatyto maksimalaus dydžio, atsakovui iš ieškovo priteistina 800 Eur (CPK 80 str. 1 d. 1, 7 p., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

29Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

Nutarė

30ieškinį atmesti.

31Priteisti atsakovui M. R. iš ieškovo J. R. G. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė,... 2. Teismas,... 3. ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydamas priteisti... 4. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo ieškinį atmesti,... 5. Teismo posėdžio metu ieškovas J. R. G. palaikė... 6. Ieškovo atstovas advokato padėjėjas A. G. teismo... 7. Atsakovas M. R. teismo posėdžio metu paaiškino, jog... 8. Atsakovo atstovas advokatas R. Simonavičius teismo posėdžio metu prašė... 9. Trečiojo asmens atstovė I. S. paaiškino, jog ieškovui... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, kad 2016 m. kovo 23 d.... 12. Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta ir tai, jog ieškovas,... 13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 14. CK 6.165 straipsnyje nenustatyta preliminariosios sutarties nutraukimo... 15. Kadangi preliminariajai sutarčiai netaikytinos CK 6.217 straipsnio nuostatos,... 16. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį civilinė atsakomybė kyla preliminariosios... 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių ieškovo ir atsakovo – kilo dėl... 18. Kasacinis teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismas turi įvertinti... 19. Analizuojant byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, šalių, jų... 20. Pagrindinis civilinių teisinių santykių principas – sutarties laisvės... 21. Taigi nagrinėjamu atveju Preliminariojoje sutartyje nustatytas sumokėtas... 22. Vadovaujantis išdėstytu, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje... 23. Patikslintu ieškiniu ieškovas taip pat prašė teismo mažinti netesybas kaip... 24. CK 25. Neprotingai didelės netesybos turi būti mažinamos tiek, kad būtų... 26. Vertindamas ieškovo prašymą mažinti netesybas teismas atsižvelgia į tai,... 27. Esant nustatytų faktinių aplinkybių visumai, analizuojant byloje pateiktų... 28. Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovo priteistinos jo patirtos... 29. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas... 30. ieškinį atmesti.... 31. Priteisti atsakovui M. R. iš ieškovo 32. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...