Byla 2-525/2014
Dėl bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (kreditoriaus) A. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Pareiškėjas (kreditorius) A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo pirmuoju darbotvarkės klausimu priimtą nutarimą, kuriuo nutarta: 1.1. R. Š. priklausantį AB DNB bankui įkeistą turtą pardavinėti taip: 0,3389 ha žemės sklypą su jame esančiu 348,84 kv. m gyvenamuoju namu, 54 kv. m ūkiniu pastatu, 46 kv. m tvartu, kiemo statiniais (šuliniai, tvora), esančius ( - ), pardavinėti trečiose varžytynėse, nustatant pradinę turto pardavimo kainą - 150 000 Lt. Nepardavus turto trečiose varžytynėse, siūlyti įkaito turėtojui jį perimti. 1.2. R. Š. priklausantį 16,0500 ha žemės sklypą (paskirtis – žemės ūkio), esantį ( - ), pardavinėti trečiose varžytynėse, nustatant pradinę pardavimo kainą - 160 000 Lt. Nepardavus turto ir ketvirtose varžytynėse, šaukti kreditorių susirinkimą spręsti dėl tolimesnės turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. 1.3. Apie pirmiau nurodyto turto pardavimą varžytynėse skelbti spaudoje ir internete.

5Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. spalio 2 d. buvo sušauktas bankrutavusios V. Š. individualios įmonės kreditorių susirinkimas, kuriame pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo numatyta svarstyti dėl įmonės savininko sutuoktinės R. Š. turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Kartu su pranešimu apie kreditorių susirinkimą kreditoriams buvo pateikta medžiaga susirinkimo darbotvarkės klausimais ir balsavimo raštu biuletenis. Bankrutavusios įmonės kreditoriai galėjo pasisakyti „už“ arba „prieš“ dėl balsavimo raštu biuletenyje pateikto nutarimo projekto, tačiau kreditorius AB DNB bankas į balsavimo raštu biuletenį įrašė savo nutarimą ir už jį balsavo „už“. Tokiu būdu bankui įkeistą turtą buvo nutarta pardavinėti trečiose varžytynėse už mažesnę kainą nei visiems kreditoriams balsavimo biuletenyje pateiktame nutarimo projekte nurodyta kaina. „Už“ administratoriaus pateiktą nutarimą balsavo 9,25 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos, „prieš“ - 57,83 procento visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos. Kreditorių susirikime pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo priimtas AB DNB banko raštu biuletenyje pateiktas naujas nutarimo projektas. Tokiu būdu buvo pažeistos kitų balsavusiųjų raštu kreditorių teisės, nes bankas, žinodamas, kad tik jo vieno turimų balsų pakaks nutarimui priimti (bankas turi 50,12 proc. balsų), nelaikė kitų kreditorių lygiais jų informavimo prasme, nesuteikė kitiems kreditoriams teisės pasisakyti dėl jo siūlomo nutarimo projekto, kuriuo žymiai sumažinta bankroto administratoriaus pasiūlyta gyvenamojo namo (su priklausiniais) ir žemės sklypo pardavimo kaina. Kreditoriaus teisė dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, darbotvarkės pasiūlymus, yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 24 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kreditoriaus teisės raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę („už“ ar „prieš“) dėl kiekvieno nutarimo realizavimo prielaida. Nežinodamas išsamių susirinkimo darbotvarkės pasiūlymų, kreditorius negali įvertinti dalyvavimo konkrečiame kreditorių susirinkime svarbos ir pasekmių, o nedalyvaudamas jame, pareikšti prieštaravimų dėl ginčijamo nutarimo. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytas 14 dienų terminas kreditorių susirinkimo nutarimui apskųsti, skaičiuojamas nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Po kreditorių susirinkimo negavęs susirinkimo protokolo, pareiškėjas (kreditorius) pats kreipėsi į bankroto administratoriaus įgaliotą asmenį dėl protokolo pateikimo. Šį protokolą pareiškėjas gavo 2013 m. spalio 15 d. (apie tai pažymėta pačiame protokole), todėl terminas apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimą nepraleistas.

  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo (kreditoriaus) A. B. skundą atmetė.

7Teismas nurodė, kad kreditorius AB DNB bankas prašo taikyti senaties terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pateikti. Teismas nustatė, kad pareiškėjui buvo pranešta apie 2013 m. spalio 2 d. vyksiantį kreditorių susirinkimą, jam buvo žinoma, jog pirmuoju kreditorių susirinkimo darbotvarkės klausimu bus sprendžiama dėl įmonės savininko sutuoktinės R. Š. turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo. Pareiškėjas balsavo raštu „prieš“ bankroto administratoriaus siūlytą nutarimo projektą. Duomenų apie tai, kad šis kreditorius iki 2013 m. spalio 15 d. būtų kreipęsis į bankroto administratorių dėl susipažinimo su ginčijamo kreditorių susirinkimo protokolu ir jame priimtais nutarimais, o bankroto administratorius būtų atsisakęs suteikti tokią informaciją, byloje nėra. 2009 m. gruodžio 23 d. vykusiame pirmame kreditorių susirinkime septintuoju klausimu „Dėl informacijos teikimo apie bankroto procesą tvarkos“ buvo nutarta, kad informacija apie bankrutuojančios V. Š. individualios įmonės bankroto bylos eigą kreditoriams bei savininkui teikiama kreditorių susirinkimo metu, taip pat tai galima padaryti atvykus pas administratorių. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjas, būdamas tinkamai informuotas apie šaukiamą susirinkimą, neatvyko į jį ir po to nesiekė operatyviai susipažinti su susirinkimo rezultatais, laikė, kad pareiškėjas veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai, juolab, kai pareiškėją atstovauja profesionalus teisininkas. Teismo nuomone, pareiškėjui turėjo būti žinoma apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus jau susirinkimo dieną, nepriklausomai nuo to, kuriam kreditorių susirinkimo nutarimo projektui buvo pritarta, ypač, kad pareiškėjas (kreditorius) balsavo „prieš“ ir už tą nutarimo projektą, kuriuo buvo siūloma varžytynėse turtą pardavinėti už didesnę kainą, nei buvo nutarta pardavinėti skundžiamame kreditorių nutarime. Teismas taip pat pažymėjo, kad A. B. yra bankrutavusios individualios įmonės savininko V. Š. bei jo sutuoktinės R. Š. žentas (dukters L. vyras), gyvena R. Š. priklausančiuose pastatuose, dėl kurių pardavimo buvo sprendžiama 2013 m. spalio 2 d. vykusiame kreditorių susirinkime, todėl akivaizdu, jog pareiškėjas turėjo padidintą interesą domėtis kreditorių susirinkimo nutarimu dėl turto pardavimo kainos ir tvarkos, be to, turi interesą vilkinti bankroto procedūras, kad kuo ilgiau šis turtas nebūtų parduotas. Įvertinęs visas pirmiau nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad nuo 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo dienos turėjo prasidėti skundo padavimo teismui senaties termino eiga, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido.

8Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo svarstyti du alternatyvūs nutarimo projektai: pasiūlytas bankroto administratoriaus ir pateiktas kreditoriaus AB DNB banko. Už pastarąjį pasiūlymą balsavo pats pasiūlytą nutarimo projektą pateikęs kreditorius AB DNB bankas, kuris savo nuomonę pareiškė raštu ir kurio patvirtinta reikalavimų suma sudaro 50,12 procentų. Pareiškėjas, žinodamas apie susirinkimo darbotvarkę, tiesiogiai susirinkime nedalyvavo, taigi nebalsavo ir dėl kreditoriaus AB DNB banko pasiūlyto alternatyvaus nutarimo projekto. Teismo nuomone, teigti, kad pareiškėjo balsavimas „prieš“ AB DNB banko pateiktą nutarimo projektą būtų turėjęs įtakos priimtam nutarimui, nėra pagrindo.

9Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį raštu pareikštos kreditorių nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą bei turinį ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas. Šiomis teisėmis pareiškėjas nesinaudojo, todėl skundo argumentus dėl jo teisių pažeidimo teismas vertinto ne kaip siekį apginti realiai pažeistą teisę, bet kaip norą užvilkinti priimtų nutarimų įgyvendinimą, o tuo pačiu ir bankroto procedūras.

10Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta ginčijamo nutarimo priėmimo procedūrinių pažeidimų, galėjusių daryti įtaką skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimo turiniui. Be to, bankrutavusios V. Š. individualios įmonės bankroto procedūros jau tęsiasi daugiau kaip keturis metus, todėl skundžiamo kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimas vien formaliais pagrindais reikštų viešojo intereso bei kitų įmonės kreditorių interesų pažeidimą.

11Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nustatytos per mažos nekilnojamojo turto kainos, nepagrįsti įrodymais.

  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12Apeliantas (pareiškėjas ir kreditorius) A. B. atskiruoju skundu prašo teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės ? tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkimo nutarimą pirmuoju darbotvarkės klausimu. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas turėjo išsiaiškinti ir įvertinti aplinkybę, kada buvo parengtas (o nesant galimybės to nustatyti - kada galėjo būti parengtas) kreditorių susirinkimo protokolas. To nepadaręs, teismas pažeidė procesinės teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2010). Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką 14 dienų terminas skundui pateikti konkrečiu atveju prasidėjo nuo 2013 m. spalio 15 d., kai apeliantas gavo kreditorių susirinkimo protokolą ir įgijo objektyvią galimybę įvertinti savo teisių pažeidimo mastą bei galimybes jas ginti. Taigi skundo pateikimo terminas konkrečiu atveju turėtų būti skaičiuojamas nuo momento, kai buvo suderintas kreditorių susirinkimo protokolo tekstas (CK 1.127 str. 1 d.) bei apeliantas įgijo galimybę su juo susipažinti. Tokiu būdu terminas skundui paduoti nebuvo praleistas.
  2. Teismo argumentas, kad apeliantas turėjo žinoti apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus jau susirinkimo dieną, prieštarauja formuojamai Lietuvos apeliacinio teismo praktikai. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-458/2012, konstatavo, kad vien faktas, jog kreditorius žino apie vykstantį kreditorių susirinkimą, dar nesudaro pagrindo teigti, jog jis žino ir apie priimtą nutarimą.
  3. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatytas kreditorių nutarimų apskundimo terminas nėra naikinamasis, todėl gali būti atnaujintas (CK 1.131 str. 2 d.). Apeliantas prašymo atnaujinti praleistą terminą nepateikė tik todėl, kad manė šį terminą esant nepraleistu (atsižvelgiant į kreditorių susirinkimo protokolo gavimo datą), todėl teismas atmesti skundo vien šiuo pagrindu negalėjo. Juo labiau, kad bankroto bylose visuomet egzistuoja viešasis interesas ir teismas privalo būti aktyvus nustatant reikšmės bylai turinčias aplinkybes.
  4. Ginčijama kreditorių susirinkimo nutarimo dalis pirmuoju darbotvarkės klausimu, padarius esminius procedūrinius pažeidimus (teisę dar prieš kreditorių susirinkimą gauti kreditorių susirinkimo nutarimų projektus, darbotvarkės pasiūlymus), turėjo būti panaikinta.
  5. AB DNB bankas yra didžiausias bankrutuojančios įmonės kreditorius, nulemiantis kiekvieno balsavimo rezultatus, todėl pateikęs alternatyvą parduoti turtą mažesne kaina ir nesuteikęs galimybės kitiems kreditoriams susipažinti bei prieštarauti minimai alternatyvai, pats už ją balsavęs, iš esmės pažeidė kitų mažesniųjų kreditorių teises, sumažino jų galimybes patenkinti savo kreditorinius reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
  6. Siekiant nustatyti teisingą įmonės turto pardavimo kainą, teisės aktai nenustato privalomos turto įvertinimo procedūros, tačiau akivaizdu, kad tam tikrais atvejais svarbu įvertinti realią turto rinkos vertę. Įvertinus realią turto rinkos vertę, kuri yra tikrai didesnė, nei AB DNB banko pasiūlytoji kaina, kreditoriai turės galimybę balsuoti už šios kainos nustatymą ir tokiu būdu išsaugos galimybę patenkinti savo reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
  7. Vien faktas, kad pareiškėjas turi tik 3,31 proc. visų patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, nepaneigia jo įtakos sprendimams priimti, juo labiau, jo suinteresuotumo priimtu sprendimu. Apeliantas yra suinteresuotas išsaugoti galimybę patenkinti savo kreditorinį reikalavimą iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto.
  8. AB DNB banko siūlymu priimtas sprendimas sumažinti parduodamo turto kainą nebuvo įtrauktas į kitų kreditorinius reikalavimus turinčių kreditorių balsavimo biuletenius, dėl jo nebuvo suteikta teisė pasisakyti didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų turintiems kreditoriams, taip pat minėti kreditoriai neatsisakė nuo balsavimo teisės susilaikydami ar kitu būdu išreikšdami tokią savo valią. Atsižvelgiant į tai, kad priimtas sprendimas dėl AB DNB banko pasiūlytos turto pardavimo kainos iš esmės yra naudingas tik šiam vienam kreditoriui, jis laikytinas suinteresuotu asmeniu, todėl balsavime dalyvauti visai neturėtų. AB DNB bankas, kurio valia buvo priimtas ginčijamas nutarimas, turi lemiamos reikšmės priimant nutarimus, todėl siekiant apsaugoti kitų kreditorių, bankrutuojančios įmonės bei viešąjį interesą, užkirsti kelią nesąžiningam savo teisių realizavimui, ginčijama nutarimo dalis naikintina, nes priimta pažeidžiant balsavimo tvarką, prieštarauja sąžiningumo principui.

13Kreditorius AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas yra praleidęs terminą skųsti kreditorių susirinkimo nutarimą. Kai pats kreditorius, būdamas tinkamai informuotas apie šaukiamą susirinkimą, neatvyko į jį ir po to nesiekė susipažinti su susirinkimo rezultatais, laikytina, kad jis veikė nepakankamai rūpestingai ir apdairiai. Toks kreditorius turėjo žinoti apie kreditorių susirinkime priimtus nutarimus susirinkimo dieną. Nors tokiose bylose teismas privalo būti aktyvus, tačiau teismas negali savo iniciatyva spręsti klausimo dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo. Be to, nepaisant to, kad teismas konstatavo, jog yra praleistas skundo padavimo terminas, išsamiai pasisakė dėl pareiškėjo skundo argumentų. Teisminėje praktikoje yra nurodyta, kad vien ta aplinkybė, kad dominuojantis vienas kreditorius nulemia nutarimo priėmimą, net kai kiti likę kreditoriai nepritaria tokiam nutarimui, nereiškia ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimo priėmimo tvarkos nesilaikymo. Priešingai, įstatyme teisėtu nutarimo priėmimu įvardijamas nutarimo priėmimas visų balsų (absoliučia) dauguma, nepaisant to, kiek kreditorių sudaro turinčius balsų daugumą. Be pareiškėjo, kiti mažesnieji kreditoriai priimto nutarimo neskundžia. ĮBĮ įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas kreditorius turi teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę dėl kiekvieno nutarimo ir tokios nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus. Bankas, kaip kreditorius, pasinaudojo šia teise ir raštu pareiškė savo nuomonę visais darbotvarkės klausimais. Teismas teisingai nurodė, kad remiantis ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalimi, raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją balsuodamas. Šiomis teisėmis pareiškėjas nesinaudojo, todėl jo skundo argumentai dėl jo teisių pažeidimo vertintini ne kaip siekimas apginti realiai pažeistą teisę, bet noras užvilkinti priimtų nutarimų įgyvendinimą, o tuo pačiu ir bankroto procedūras. Pareiškėjas akcentuoja neva padarytus procedūrinius pažeidimus, tačiau nenurodo, kaip priimtu nutarimu buvo pažeistos jo ar kitų kreditorių teisės ar teisės aktų nuostatos. Pareiškėjas skundo argumento dėl per mažos parduodamo turto kainos nepagrindžia įrodymais. Bankrutuojančios įmonės turto pardavimą už įmanomai geriausią kainą užtikrina ne tik pradinės pardavimo kainos nustatymas, bet ir viešo turto pardavimo būdo (varžytynių) pasirinkimas. Bankas turi 50,12 proc. nuo visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų bendros sumos. Kreditorių susirinkimo nutarimą skundžiantis pareiškėjas turi 3,31 proc. visų kreditorinių reikalavimų sumos, t. y. jis neturi lemiamos įtakos sprendimų priėmimui. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-825/2010 nurodyta, kad lemiamos įtakos sprendimų (nutarimų) priėmime neturintys kreditoriai, kurie nepateikia svarių argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl priimtų nutarimų turinio neteisingumo, neturėtų vien dėl procedūrinių dalykų skųsti šių nutarimų, nes tokie jų veiksmai vertintini kaip sąmoningas trukdymas veikti prieš bankroto bylos greitą išnagrinėjimą, t. y. prieš bankrutuojančios (likviduojamos) įmonės bei kitų kreditorių interesus.

  1. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados

14Nagrinėjamu atveju tiriama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti pareiškėjo (kreditoriaus) skundą dėl bankrutavusios V. Š. individualios įmonės 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu priimto nutarimo. Šį apeliacinio proceso dalyką apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Visų pirma, apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo atmesti skundo vien tuo pagrindu, jog kreditorius praleido terminą skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo paduoti. Tokį argumentą apeliantas sieja su bankroto byloje egzistuojančiu viešuoju interesu ir teismo pareiga būti aktyviu šios kategorijos byloje. Šį skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstu. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, jog nepaisant to, jog pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas paduotas praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą 14 dienų terminą ir vien šiuo pagrindu skundas galėtų būti atmestas, tačiau teismas pareiškėjo skundą išnagrinėjo, iš esmės pasisakydamas dėl skunde nurodytų skundžiamo kreditorių nutarimo panaikinimą sudarančių aplinkybių. Skundo argumentai, susiję su termino skundui paduoti praleidimu, būtų reikšmingi tuo atveju, jei pirmosios instancijos teismas būtų konstatavęs termino skundui paduoti praleidimą ir išimtinai šiuo pagrindu atmetęs skundą. Kaip jau minėta, šiuo atveju teismas, nepaisant termino skundui paduoti praleidimo, skundą išnagrinėjo iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išsamiai išanalizavęs visus pareiškėjo nesutikimo su kreditorių susirinkime priimtu nutarimu argumentus, pirmosios instancijos teismas skundą atmetė teisėtai ir pagrįstai, todėl apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su termino skundui paduoti praleidimu, nes jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties pagrįstumui bei teisėtumui.

16Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog itin svarbu nustatyti teisingą bankrutuojančios įmonės turto pardavimo kainą, nes nuo to priklauso, kiek ir kokia dalimi bus patenkinti įmonės kreditorių turtiniai reikalavimai. Tačiau tam, kad būtų pagrindas pripažinti, jog skundžiamu nutarimu buvo nustatytos per mažos nekilnojamojo turto pardavimo kainos ir atitinkamai iš naujo spręsti klausimą dėl kainos, tokie apelianto teiginiai turėtų būti pagrįsti įrodymais. Tokiu atveju, kai kreditorius ginčija kreditorių susirinkimo nutarimu nustatytą turto kainą dėl jos nepagrįstumo, būtent jam tenka pareiga įrodyti, kad kreditorių daugumos balsais nustatyta kaina yra pernelyg maža (CPK 12, 178 str.). Apeliantas nei su skundu pirmosios instancijos teismui, nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad skundžiamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo kaina yra nepagrįstai maža. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantui nepateikus įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl nepagrįstai mažos nekilnojamųjų daiktų kainos, nėra pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto pardavimo trečiose varžytynėse kaina.

17Apeliantas teigia, jog priimant kreditorių nutarimą pirmuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu (dėl įmonės savininko sutuoktinės R. Š. turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo), buvo pažeista kreditorių informavimo bei nutarimų priėmimo tvarka. Šio teiginio pagrįstumą apeliantas įrodinėja tuo, kad kreditoriaus AB DNB banko siūlymu priimtas nutarimas, kuriuo buvo sumažinta parduodamo turto kaina, nebuvo įtrauktas į kitų kreditorių balsavimo biuletenius, dėl jo nebuvo suteikta teisė pasisakyti didžiąją dalį kreditorinių reikalavimų turintiems kreditoriams, taip pat kreditoriai neatsisakė nuo balsavimo teisės susilaikydami ar kitu būdu išreikšdami tokią savo valią. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pirmuoju darbotvarkės klausimu 2013 m. spalio 2 d. kreditorių susirinkime buvo įrašytas klausimas „Dėl įmonės savininko sutuoktinės R. Š. turto pardavimo kainos ir tvarkos nustatymo“, apie tai buvo informuoti visi kreditoriai pranešimu. Kreditorius AB DNB bankas, kurio reikalavimas sudaro 50,12 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos, pateikė alternatyvų pasiūlymą bankroto administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui, kuris (banko pasiūlymas) ir buvo priimtas „už“ balsavus kreditoriui AB DNB bankui. Apie šį alternatyvų nutarimo projektą kiti kreditoriai nebuvo iš anksto informuoti. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje teismo padaryta išvada, kad ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalis numato kreditoriams teisę raštu pareikšti kreditorių susirinkimui savo nuomonę (už ar prieš) dėl kiekvieno nutarimo. Kreditorius AB DNB bankas šia teise pasinaudojo, raštu pateikdamas siūlymą dėl kitokio nei administratoriaus siūlomas nutarimo projektas pirmuoju susirinkimo darbotvarkės klausimu. Apeliantas, žinodamas apie tai, kokie klausimai bus svarstomi kreditorių susirinkime, ir, kaip pats teigia, būdamas suinteresuotas šiuo darbotvarkės klausimu priimtinu nutarimu, susirinkime nedalyvavo, taigi nebalsavo ir dėl nutarimo projekto, alternatyvaus administratoriaus pasiūlytam nutarimo projektui. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog raštu kreditorių pareikštos nuomonės įskaitomos į kreditorių susirinkimo balsavimo rezultatus ir apie tai turi būti paskelbiama kreditorių susirinkimo metu. Jokio išankstinio pranešimo apie balsu pareikštas nuomones ar alternatyvius pasiūlymus, jų pateikimą, turinį ĮBĮ normos nenumato, todėl kreditorius, kuris suinteresuotas būti informuotas apie kitų kreditorių raštu pareikštą nuomonę (kuria laikytinas ir alternatyvus pasiūlymas), turi galimybę dalyvauti susirinkime, jame gauti atitinkamą informaciją ir pareikšti savo poziciją atitinkamai balsuodamas. Dėl šios priežasties nelaikytinas pagrįstu apelianto skundo argumentas, kad nebuvo suteikta galimybė kitiems kreditoriams susipažinti ir prieštarauti siūlomo nutarimo projekto alternatyvai, todėl nėra pagrindo sutikti, jog tokiu būdu buvo pažeistos kitų (mažesniųjų) kreditorių teisės, sumenkinant jų galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus iš bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliantas šiomis kreditoriaus teisėmis nesinaudojo, atskirojo skundo argumentus dėl pareiškėjo, kaip kreditoriaus, teisių pažeidimo vertinta esant deklaratyviais. Papilomai pažymėtina, jog kiti kreditoriai nutarimo, priimto 2013 m. spalio 2 d. susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu, neskundžia, jog apelianto finansinis reikalavimas sudaro tik 3,31 proc. visų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų sumos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad apeliantas, balsuodamas dėl bankroto administratoriaus pasiūlyto nutarimo projekto, „prieš“ pasisakė ir tokio nutarimo priėmimui, nors tame nutarimo projekte bankui įkeistų nekilnojamųjų daiktų kaina buvo nurodyta didesnė nei skundžiamame nutarime, o žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo kaina nurodyta netgi mažesnė. Taigi apelianto nuomonė dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pirmuoju darbotvarkės klausimu buvo aiški; ją apeliantas pareiškė balsuodamas „prieš“ bankroto administratoriaus pasiūlytą nutarimą.

18Apeliantas taip pat akcentuoja aplinkybę, kad ginčijamo nutarimo priėmimą nulėmė didžiausias atsakovo kreditorius AB DNB bankas, kuris, be kita ko, pats ir pasiūlė šį nutarimo projektą. Apelianto nuomone, priimtas nutarimas iš esmės yra naudingas tik šiam vienam kreditoriui, kuris laikytinas suinteresuotu asmeniu, todėl balsavime apskritai neturėtų dalyvauti. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorių susirinkimo nutarimas laikomas priimtu, kai už jį atvirai balsavo kreditoriai, kurių teismo (kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, – kreditorių susirinkimo) patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto byloje AB DNB banko patvirtintų finansinių reikalavimų dydis leidžia jam vienašališkai priimti nutarimus kreditorių susirinkime. Tokia galimybė atitinka įstatyme numatytą kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarką (ĮBĮ 24 str. 1, 4 d.), todėl vien tai, kad ginčijamas nutarimas priimtas tik kreditoriaus AB DNB banko balsais, savaime nedaro nutarimo negaliojančiu (naikintinu). Kaip jau minėta pirmiau šioje nutartyje, byloje nenustatyta, kad ginčijamas kreditorių nutarimas būtų priimtas pažeidžiant procedūrinius reikalavimus.

19Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines ginčo aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas. Apelianto skundas atmestinas, nes jo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti arba panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

21Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Pareiškėjas (kreditorius) A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo... 5. Pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. spalio 2 d. buvo sušauktas bankrutavusios... 6. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. sausio 9 d. nutartimi pareiškėjo... 7. Teismas nurodė, kad kreditorius AB DNB bankas prašo taikyti senaties terminą... 8. Teismas nustatė, kad kreditorių susirinkime pirmuoju darbotvarkės klausimu... 9. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 1 dalį raštu pareikštos kreditorių nuomonės... 10. Teismas pažymėjo, kad byloje nenustatyta ginčijamo nutarimo priėmimo... 11. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjo argumentai, jog skundžiamu... 12. Apeliantas (pareiškėjas ir kreditorius) A. B. atskiruoju skundu prašo teismo... 13. Kreditorius AB DNB bankas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą... 14. Nagrinėjamu atveju tiriama, ar yra pagrįsta pirmosios instancijos teismo... 15. Visų pirma, apeliantas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios... 16. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto teiginiu, jog itin svarbu... 17. Apeliantas teigia, jog priimant kreditorių nutarimą pirmuoju susirinkimo... 18. Apeliantas taip pat akcentuoja aplinkybę, kad ginčijamo nutarimo priėmimą... 19. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 21. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį palikti nepakeistą....