Byla 2K-443/2014
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Olego Fedosiuko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme vienuolikai metų šešiems mėnesiams.

4Iš R. G. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos – 2406,50 Lt turtinės žalos atlyginimo.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendis pakeistas: pripažintos R. G. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktuose; R. G. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė sumažinta iki dešimties metų laisvės atėmimo; panaikinta nuosprendžio dalis, kuria Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos iš R. G. priteistas 2406,50 Lt nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimas.

6Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

8R. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. gruodžio 30 d., laikotarpiu nuo 2 iki 4.30 val., bute, esančiame ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu su V. P. sudavė jam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą, dėl to nuo patirtos sunkios galvos smegenų traumos V. P. tą pačią dieną 18.30 val. mirė Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

9Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. veiką kvalifikavo ne pagal tą BK straipsnį, o tai laiko kasacijos nagrinėjimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pasak kasatoriaus, teismai nepagrįstai konstatavo, kad jis veikdamas netiesiogine tyčia nužudė V. P. , todėl jo veikos negalima kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis teigia, kad suduodamas smūgius V. P. negalėjo numatyti tokių padarinių (mirties), juo labiau to nesiekė ir nenorėjo. R. G. pažymi, kad nėra būtinojo priežastinio ryšio tarp jo veikos ir padarinių, kuris reikalingas veiką kvalifikuojant kaip nužudymą.

11Kasaciniame skunde daroma nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išsakytą poziciją, kad smūgio ranka sudavimas į veido sritį suaugusiam normalaus išsivystymo žmogui paprastai sukelia ne mirtį, bet skirtingo laipsnio sveikatos sutrikdymus. Gyvybės atėmimas nėra dėsningas smūgio ranka rezultatas. Gyvybės atėmimas sukeliamas ne vien dėl suduoto smūgio, bet ir dėl papildomų priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos būkle, jo gydymo kokybe. Nagrinėjamoje byloje gyvybės atėmimas taip pat nėra dėsningas dviejų smūgių delnu padarinys. Kasatorius pažymi, kad nesuvokė, jog tokia jo veika yra pavojinga nukentėjusiojo gyvybei, ir tikrai negalėjo numatyti, kad suduoti smūgiai gali atimti nukentėjusiajam gyvybę. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pagal teismų praktiką, jei asmuo nesuvokė daromos veikos pavojingumo kito žmogaus gyvybei, nenumatė padarinių, susijusių su gyvybės atėmimu, tie padariniai negali būti jam inkriminuoti kaip padaryti esant tyčinei kaltės formai, kuri reikalauja daromos veikos konkretaus pavojingumo suvokimo, konkrečių padarinių (gyvybės atėmimo) numatymo ir jų norėjimo ar sąmoningo leidimo jiems kilti. Pasak nuteistojo, jei įstatymas nenumatytų šių sąlygų, tai kiekvienas smūgis į veidą galėtų būti inkriminuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti. Kasatorius nurodo, kad šioje byloje yra nustatyta, jog jis tikrai neturėjo išankstinio tikslo sužaloti ar nužudyti nukentėjusįjį V. P. , neturėjo ir nenaudojo jokių daiktų, pritaikytų kūnui žaloti, o suduoti smūgiai iš karto nesukėlė nukentėjusiojo mirties. Skunde pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje apklaustas teismo medicinos ekspertas D. V. paaiškino, jog nukentėjusysis buvo girtas (3,18 promilės), o tai turėjo neigiamos įtakos, nes sužalojimo metu tokios būklės asmuo sunkiai nulaiko galvą, jo koordinacija sutrikusi, tokių asmenų kraujavimas žymiai greitesnis. Be to, nukentėjusysis V. P. sirgo kepenų ciroze, todėl per trumpesnį laiką nei sveikam žmogui jam galėjo susidaryti tokios didelės hematomos. Eksperto nuomone, operacija buvo pavėluota, ir jeigu jis į ligoninę būtų atvežtas anksčiau, būtų kitokia išeitis. Kasatorius pažymi, kad nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti, ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Šiuo konkrečiu atveju, pagal eksperto paaiškinimus, be padaryto sužalojimo, mirčiai įtakos turėjo dar du faktoriai – kepenų liga bei sunkus girtumas. Šie faktoriai pagreitino mirtį ir yra tikimybė, kad jų nesant V. P. galėjo likti gyvas, todėl yra pagrįsta abejonė, kuri turėtų būti vertinama kaltinamojo naudai, kad mirtis vien tik dėl padaryto sužalojimo, be paminėtų dviejų faktorių, nebūtų buvusi dėsninga ir numatoma veikos pasekmė. Kasatoriaus įsitikinimu, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosprendžiuose nurodė, kad jis du kartus spyrė nukentėjusiajam į galvą. Taip pat nurodoma, kad teismo medicinos ekspertas teisme kategoriškai negalėjo patvirtinti, jog jis (kasatorius) spyrė nukentėjusiajam į veidą. Ekspertas nurodė, kad pagal pateiktus medicininius dokumentus aprašė rastus pas nukentėjusįjį sužalojimus, tačiau dėl savo asocialaus gyvenimo būdo, nukentėjusysis buvo ir anksčiau sumuštas, ir tai patvirtino liudytojai V. N. bei S. Ž. . Todėl, kasatoriaus manymu, pasitvirtina teismo medicinos eksperto D. V. teisme duoti parodymai, jog tiriant lavoną buvo rasta daug nepašalintų krešulių, o operacija buvo atlikta tik dešinio skliauto pusėje ir pašalinta tik viena 5 cm dydžio hematoma. Antra, kartu su nukentėjusiuoju įvykio metu buvusi A. K. , tiek papildomos apklausos metu, tiek ir akistatoje su kasatoriumi nepatvirtino, kad jis būtų spyręs į galvos sritį nukentėjusiajam ir kad jis nuo smūgių būtų iškritęs iš lovos. Kada nukentėjusysis iškrito iš lovos ir galėjo susitrenkti pakaušį, tiksliai nenustatyta, ir nėra galimybės tai nustatyti. Taip pat, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai neįvertino aplinkybių, jog V. P. greitoji pagalba buvo iškviesta 4.33 val., t. y. tik po dviejų valandų, kai buvo suduoti smūgiai, o į ligoninę V. P. pristatytas tik 5.58 val., operacija pradėta 7.35 val. Tai, kasatoriaus nuomone, yra pagrįstas pagrindas nepripažinti jo veikos kaip nužudymo, nes jeigu operacija būtų atlikta laiku, tokių padarinių galėjo būti išvengta.

12Kasatorius pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas, vertindami priežastinio ryšio tarp jo veikos ir atsiradusių pasekmių pobūdį, ignoravo teismo medicinos eksperto P. P. išvadą Nr. 0037/13, kurioje nurodyta, kad užfiksuoti du galvos smegenų trauminiai poveikiai, vienas iš jų – griuvimo traumai būdingas galvos sužalojimas ir sukėlė gyvybei pavojingas pasekmes. Taigi, esant nepaneigtiems tiek kasatoriaus, tiek liudytojų (A. K. , kuri vienintelė buvo įvykio metu) parodymams, kad po suduotų smūgių V. P. liko sėdėti lovoje, tuo tarpu kada jis iškrito iš lovos, pakaušiu trenkėsi į grindis ir dėl to galėjo išsilieti kraujas po kietuoju galvos dangalu ir ištikti mirtis, nėra nustatyta, todėl negali būti pripažinta, kad buvo priežastinis ryšys tarp suduotų smūgių ir atsiradusių padarinių. Ekspertas P. P. akivaizdžiai išskyrė du galvos sužalojimų židinius ir nustatė, kad mirtis ištiko ne nuo suduotų smūgių į kairę galvos sritį, o būtent nuo griuvimo ir atsitrenkimo į kietą buką paviršių neužilgo iki jo stacionarizavimo. Todėl teigiama, kad V. P. iškrito iš lovos po dviejų valandų po kasatoriaus išėjimo, t. y. apie 4 val., nes operacijos metu dar vyko kraujavimas iš pažeistos kraujagyslės, ir tai neva paneigia priežastinio ryšio buvimą tarp kasatoriaus veiksmų ir V. P. mirties. Pažymėta, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, jog minėtą eksperto P. P. išvadą teismas vertina kritiškai, nes ji duota iš medicininių dokumentų nepažiūrėjus lavono, ir teismas tiki eksperto D. V. lavono apžiūros aktu, kuriame neužfiksuotas sužalojimas pakaušio srityje. Tačiau neatmetama galimybė, kad ekspertas galėjo nepamatyti šio sužalojimo, nes lavoną apžiūrėjo jau po atliktos galvos operacijos, esant operacinėms siūlėms ir operacijos atlikimo padariniams, o nuotraukų, kuriose aiškiai būtų užfiksuota lavono galvos apžiūra, nėra. Tokią išvadą kasatorius daro dar ir dėl to, kad GMP iškvietimo lapelyje felčerė A. S. nurodė, jog yra sužalojimas pakaušio srityje ir šį sužalojimą dar patvirtina dar ir tai, kad buvo kraujuojama iš ausies landos. Nuteistojo teigimu, ekspertas P. P. medicininiais dokumentais ir atliktų mokslinių tyrimų medicinos srityje medžiaga pagrindė savo išvadą ir netikėti ja ar vertinti kritiškai teismas negalėjo. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta pirmiau, kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nesiėmė priemonių, neatliko įrodymų tyrimo (neapklausė specialistų, nepaskyrė pakartotinės ekspertizės) siekiant pašalinti neatitikimus tarp dviejų byloje esančių teismo medicinos specialistų išvadų, kurios turi lemiamą įtaką sprendžiant jo atsakomybės klausimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Taip pat kasatorius pažymi, kad abiejų instancijų teismai net nesvarstė, ar jo veiksmai atitinka BK 132 straipsnio l dalies kvalifikaciją, jeigu vis tik būtų pripažinta, jog jo suduoti smūgiai galėjo turėti įtakos nukentėjusiojo V. P. mirčiai, tai ar jie neturėtų būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl neatsargumo.

13Atsiliepimu į nuteistojo R. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas prašo jį atmesti. Prokuroras nesutinka su kasaciniu skundu, mano, kad jame išdėstyti motyvai ir prašymas yra nepagrįsti, laikosi nuomonės, jog teismai įvertino įrodymus nepažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatų bei teisingai kvalifikavo R. G. veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Atsiliepime pažymėta, kad jei nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas (šiuo atveju R. G. suduotais smūgiais į galvą), tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 46). Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog suduoti smūgiai V. P. į galvą sukėlė pavojų ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei, o tai įrodo, kad R. G. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, jog gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors nenorėjo atimti gyvybės, bet veikė siekdamas sutrikdyti žmogaus sveikatą ir sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, tai reiškia, jog R. G. veikė netiesiogine tyčia ir todėl nėra pagrindo kasatoriaus veikos kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Taip pat atsiliepime pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus bei motyvuotai paaiškino, kodėl jie atmetami, pateikė tinkamas motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo teiginiams, kad buvo būtina pakartotina teismo medicinos ekspertizė, taip pat specialisto išvadas pateikusių ekspertų (D. V. , E. P. ) apklausos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad (kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo) nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, nuteistasis bei jo gynėjas nereiškė jokių prašymų, susijusių su būtinumu atlikti įrodymų tyrimą.

14Kasacinis skundas atmestinas.

15Dėl R. G. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jo bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme

16Kasacinio skundo argumentai dėl būtinojo priežastinio ryšio tarp jo suduotų smūgių ir nukentėjusiojo mirties, taip pat dėl tyčios nužudyti nebuvimo, nepagrįsti.

17Byloje nustatyta, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajam V. P. ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į galvą ir ne mažiau kaip du kartus spyrė į galvą ir kad būtent dėl šių smūgių jis patyrė mirtiną galvos traumą. Nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsningas (neatsitiktinis) padarinys. Tais atvejais, kai padariniai nulemti ne vienos, bet kelių priežasčių, būtina įvertinti, kokią įtaką padariniams atsirasti turėjo kaltininko veika, palyginti su kitais veiksniais, prisidėjusiais prie padarinių kilimo. Pažymėtina, kad priežastinio ryšio savaime nepaneigia aplinkybės, kad nukentėjusysis mirė ne iš karto, bet praėjus kuriam laikui po kaltininko veikos, kad mirties galbūt buvo galima išvengti laiku suteikus pagalbą ir pan. Kita vertus, priežastinis ryšis gali būtų paneigtas nustačius, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė ne kaltininko veika, bet kita priežastis (pvz., gydymo metu buvo užkrėstas kraujas, per klaidą buvo pavartoti ne tie vaistai, į avariją patekęs greitosios automobilis, kuriuo sužalotas asmuo buvo gabenamas į ligoninę, ir pan.). Nagrinėjamojoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo V. P. mirtį, išskyrus nuteistojo R. G. prieš jį panaudotą smurtą. Būtent jo suduoti smūgiai į gyvybiškai svarbią kūno vietą (galvą) vertintini kaip būtina sąlyga, be kurios nukentėjusysis nebūtų miręs netrukus po įvykio, be to, šie veiksmai dėsningai sukėlė mirtį ir yra pagrindinė jos priežastis. Kasaciniame skunde esantys spėjimai dėl galimo nukentėjusiojo kritimo iš lovos, jo girtumo ir sveikatos būklės įtakos mirčiai nesudaro pagrindo abejoti teismo išvada dėl tikrosios mirties priežasties – R. G. smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį.

18Atmestini ir kasatoriaus teiginiai, kad jis nesuvokė savo veikos pavojingumo kito asmens gyvybei, negalėjo numatyti tokių padarinių (mirties). Tokius teiginius kasatorius grindžia tuo, kad jis neturi medicinos išsilavinimo, anksčiau niekada nesmurtavęs ir nėra linkęs tai daryti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai ne menkina, bet sustiprina išvadą apie tyčinį veikos pobūdį, nes suaugusiam, normalaus protinio išsivystymo ir nelinkusiam smurtauti asmeniui smūgių į galvą pavojingumas kito žmogaus gyvybei yra savaime suprantamas dalykas. Lietuvos teismų praktikoje nužudymų bylose ne kartą pripažinta, kad kaltinamasis, visa jėga sudavęs smūgį (smūgius) kitam asmeniui į gyvybiškai svarbią kūno vietą (ypač į galvą) ir taip atėmęs jam gyvybę, suvokė savo veikos pavojingumą šio asmens gyvybei ir net jeigu nenorėjo sukelti jam mirties, tačiau, pasirinkdamas pavojingą gyvybei veikimo būdą, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, taigi veikė netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2009 m. spalio 20 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009 ir kt.). Tai, kad R. G. nužudė V. P. netiesiogine tyčia, pripažinta ir šioje byloje. Kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.

19Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai ignoravo teismo medicinos eksperto P. P. išvadą Nr. 0037/13, kurioje nurodyta, kad mirties priežastis – griuvimo traumai būdingas galvos sužalojimas. Šie teiginiai nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai kruopščiai aiškinosi šios išvados pagrįstumą ir patikimumą, tačiau vertino ją kritiškai. Darydami išvadas, teismai rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. M 8/13(03), kurioje nustatyta kita mirties priežastis – galvos sužalojimai, atsiradę dėl smūgių į veidą. Teismų nuosprendžiuose išsamiai paaiškinti tokio vertinimo motyvai. Nėra pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo atlikti įrodymų įrodymą, apklausti specialistus ir paskirti pakartotinę ekspertizę. Bylos medžiaga nediktuoja tokio būtinumo.

20Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai, motyvuotai pasisakė dėl visų esminių skunde esančių argumentų, iš dalies tenkindamas skundą sumažino nuteistajam bausmę. Pagrindas naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nenustatytas.

21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

22Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. spalio 25 d. nuosprendžiu R. G. nuteistas... 4. Iš R. G. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 7. Teisėjų kolegija... 8. R. G. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2012 m. gruodžio... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis R. G. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio... 10. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t.... 11. Kasaciniame skunde daroma nuorodą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 12. Kasatorius pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas,... 13. Atsiliepimu į nuteistojo R. G. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 14. Kasacinis skundas atmestinas.... 15. Dėl R. G. nuteisimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir jo bylos... 16. Kasacinio skundo argumentai dėl būtinojo priežastinio ryšio tarp jo... 17. Byloje nustatyta, kad nuteistasis sudavė nukentėjusiajam V. P. ne mažiau... 18. Atmestini ir kasatoriaus teiginiai, kad jis nesuvokė savo veikos pavojingumo... 19. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad teismai ignoravo teismo medicinos... 20. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo... 21. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 22. Nuteistojo R. G. kasacinį skundą atmesti....