Byla 1-112-891/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, sekretoriaujant Živilei Osipovai, dalyvaujant prokurorui Alvydui Valiukevičiui, kaltinamajam G. K. (G. K.), jo gynėjai advokatei Danutai Cytovič, kaltinamajai V. K., jos gynėjai advokatei Jūratei Damanskienei, nukentėjusiajai G. V., vertėjai Virginijai Valaiškienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

3G. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. ( - ), vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis ŽŪK „( - )“ traktorininko pareigose, trauktas administracinėn atsakomybėn, teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018-05-03 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį ir 227 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė – 30 parų arešto,

4kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje;

5V. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. ( - ), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, Užimtumo tarnyboje neregistruota, neteista,

6kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

7Teismas

Nustatė

8

9I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS IR PATEIKTAS KALTINIMAS V. K.

10G. K. nužudė žmogų, o būtent: jis, 2018-05-24, apie 19 val., atvykęs į ( - ), Šalčininkų r., netoli vandens saugojimo telkinio esantį mišką ir pamatęs ant žemės prie medžio sėdintį J. V. (J. V.), o šalia jo sėdinčią savo sutuoktinę M. K. (M. K.), vartojančius alkoholinius gėrimus, apimtas pykčio dėl savo sutuoktinės M. K. santuokinės neištikimybės, pribėgęs prie sėdinčio J. V., sudavė jam rankos kumščiu ne mažiau nei keturis smūgius į veidą, padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimus, muštinę žaizdą veide, spyrė jam koja vieną kartą į pilvo apačią, padarydamas pastarajam poodinę kraujosruvą juosmens dešinėje bei pilvo sumušimą, pasireiškusį devyniais plonažarnės pasaito plyšimais, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu, vidaus organų mažakraujyste, ūminiais širdies kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais, dėl ko nukentėjusysis J. V. mirė. Šiais savo veiksmais G. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje.

11K. K. buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji, 2018-05-24, apie 19 val., atvykusi į ( - ) Šalčininkų r., netoli vandens saugojimo telkinio esantį mišką, jos tėvui G. K. prieš tai paskambinus jai ir pranešus apie jos motinos M. K. santuokinę neištikimybę, ji, pamačiusi ant žemės prie medžio sėdintį J. V., o šalia jo sėdinčią savo motiną M. K., vartojančius alkoholinius gėrimus, apimta pykčio dėl savo motinos M. K. bei J. V. amoralaus elgesio, priėjusi prie sėdinčio J. V. sudavė jam ne mažiau nei vieną kartą delnu į veidą, tokiu būdu sukeldama nukentėjusiajam J. V. fizinį skausmą ir nežymiai jį sužalodama.

12II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS

13Kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymai

14Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. K. teigė, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai ir paaiškino, kad įvykio dieną su vyru, dukra, vyro močiute, seneliu ir pusbroliu buvo namie ( - ) k. Nutarė nuvažiuoti į kebabinę, esančią Eišiškėse. Iš namų išvažiavo 18.20 val., Būnant Eišiškėse, kebabinėje, jai paskambino tėvas – G. K., bet telefonas buvo automobilyje, todėl atsiliepė jos vyras. Grįžusi ji paskambino tėvui, pastarasis pasakė, kad, važiuodamas dviračiu iš darbo, pamatė motiną besibučiuojančią su J. prie baseino (tvenkinio), esančio ( - ). J. pravardė – „K.“. Tėvas nuvažiavo namo ir po to jai paskambino. Jis liepė nuvažiuoti paimti motiną, nes jis nežino, ką daryti. Tada ji, jos vyras I. K. ir jo pusbrolis T. Š. nuvažiavo pas tėvą į ( - ), vairavo I. K.. Tėvas jos klausė, ar važiuojant pro baseiną nematė motinos. Ji pasakė, kad nematė. Tada tėvas ėmė skambinti motinai, ji atsiliepė ir pasakė jam esanti kažkokiuose namuose pas T.. Tėvas žinojo, kur ta moteris gyvena, todėl jie nuvažiavo ten, bet namas buvo užrakintas. Tuomet tėvas vėl skambino motinai, ji neatsiliepė, o ragelį pakėlė J.. J. pasakė, kad motinos nėra ir padėjo ragelį. Tuomet tėvas vėl bandė skambinti, bet niekas neatsiliepė, o vėliau telefonas buvo išjungtas. Jie nutarė važiuoti prie to baseino. Važiuodami pamatė jos (kaltinamosios) močiutę, vaikščiojančią po griovį ir ieškančią mamos. Griovys yra netoli serviso. Tėvas paklausė močiutės, kur mama, o ji atsakė, jog pati jos ieško. Tuomet tėvas pamatė miške J. su motina ir nubėgo ten, o ji jam iš paskos. Bėgdama užkliuvo už kelmelio ir nukrito, o kol atsikėlė, tėvas jau buvo sudavęs kumščiu. Priėjusi ji dar sudavė J. per veidą, sakydama, kad taip daugiau nedarytų. Po to sudavė ir motinai. Paskui tėvas dar sudavė jai per veidą. Ir ėmė mušti kumščiu J. į veidą. J. dar rankoje turėjo alaus butelį, bet ji atėmė jį iš jo ir numetė į šalį. Ji matė, kad tėvas sudavė J. 3-4 smūgius į veidą. Paskui ji atsistojo prieš jį, kad jis daugiau jo nemuštų. Tėvas buvo labai piktas, susijaudinęs, nes J. klynas buvo atsegtas, o ir motinos kelnės nebuvo gerai užtrauktos. Paskui tėvas koja spyrė J. žemiau juosmens. Josifas sėdėjo atsirėmęs į medį. Tėvas spyrė J. po to, kai liovėsi mušęs per veidą. Pirmojo smūgio, kurį sudavė tėvas, ji nematė, nes suklupo bėgdama. J. nuo tėvo suduotų smūgių nenuvirto, nesimušė su juo ir nieko nesakė, tiesiog sėdėjo. Tada ji užstojo J. nuo tėčio, kad jis liautųsi jį mušęs. Tėvas ištrūko ir tuomet spyrė J. koja žemiau pilvo. Nuo šio smūgio J. susirietė. Tada ji vėl jį užstojo, kad jo nemuštų. Kai jos tėvas ėmė mušti J. rankomis, jos vyras išvedė jos motiną, todėl pastaroji paskutinio smūgio nematė. Motina nenorėjo eiti, tai jėga ją nutempė. Ji nežino, ar tėvo smūgis, suduotas koja J., buvo stiprus. Motiną su J. miške surado apie 19 val. Su jais dar buvo moteris, bet ji jos nepažįsta. Jie trise gėrė. Moteris vilkėjo sportiniu kostiumu, turėjo kuprinę, bet jiems užėjus į mišką, ji užsidėjo kapišoną ir nubėgo. Iš miško automobiliu jie išvažiavo penkiese: ji, jos vyras, tėvas, mama ir pusbrolis. Tada nuvežė tėvus namo į ( - ) k. Jie susibarė, o ji susinervino ir išvažiavo namo. Apie J. mirtį ji sužinojo, kai jai paskambino ir pasakė, jog jis mirė. Paskambino berods J. patėvis. Paskambino vėlai, gal apie 22 val., ir prisistatė esantis iš policijos, klausė, kas ten vyko miške, o ji ir papasakojo. Sakė, jog atvažiuos, ji klausė, kiek užtruks, tai atsakė, kad nežino, kiek užtruks jiems atvažiuoti iš Šalčininkų į ( - ) k., tačiau niekas taip ir neatvažiavo. Ji mano, jog jis apsimetė policijos pareigūnu. Kitą dieną J. ieškojo, pas ją atvažiavo policija, paėmė ją, vyrą ir nuvažiavo į tą vietą, kur jie J. paliko. Tai buvo 25 d. Jie ir kinologas su šunimi ieškojo J., jie parodė jiems vietą, kur maždaug J. sėdėjo, bet jo ten nerado. J. surado trečią dieną. Tėvo ir motinos santykiai buvo prasti – motina gėrė, valgyti negamino, o tėvui sugrįžus iš darbo ji arba gulėdavo, arba jos namie nebūdavo. Ji žino, kad J. motinai berods buvo pirmoji meilė, jie susitikinėjo, bet nežino, kiek laiko. Jos tėvas šiaip ramus, tačiau kai jis pamatė, jog atsegtas J. klynas ir motina neapsirengusi, jis susinervino. Jų šeimoje smurto jos atžvilgiu nebuvo, jos santykiai su tėvu geri. Kai tėvas jai paskambino, jis nebuvo ramus, kažkokia agresija iš jo pusės jautėsi, nes pamatė motiną prie baseino, jis pavydėjo. Tėvas tądien atrodė blaivus, važiavo iš darbo. Beieškodami motinos kažkiek laiko užtruko. Važiuodami automobiliu neturėjome jokio plano, tiesiog norėjo nuvažiuoti ir paimti motiną. Nebuvo jokio plano juos sumušti ar kitaip nubausti. Tėvas, pamatęs J. atsegtu klynu ir motiną pusiau nuogą, pagalvojo, kad tarp jų kažkas buvo. Ji taip pat suprato, kad tarp jų kažkas vyko, todėl spontaniškai sudavė. J. ji sudavė delnu nestipriai, o po jos smūgio jis sėdėjo ir nieko nesakė. Nemano, jog nuo jos smūgio galėjo likti kažkokia mėlynė ar sužalojimas J. veide. Dabar taip nesielgtų, tiesiog nežinojo, kad taip atsitiks. Ji pati su tėvais jau nebegyvena 3 metus, dar yra jos sesuo S. K., jai 17 m. Sesuo baigė 10 klasių ir daugiau nesimoko. Pačios motinos namie nėra, jei ji kažką ir užsidirba, tai viską prageria. Iki sulaikymo tėvas dirbo ir išlaikė jaunesniąją seserį.

15Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. teigė, jog savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies – pripažįsta, kad mušė J. V., bet nenorėjo jo nužudyti. Kaltinamasis nurodė, kad tą dieną jis važiavo iš darbo į ( - ) ir pamatė žmoną besibučiuojančią su J.. Jie buvo trise, su jais buvo T. P.. Ji pasislėpė miške, bet jis ją atpažino. Jis pasakė, kad žmona eitų namo, bet ji jį pasiuntė. Tuomet jis pamatė žmonos motiną, einančią į ( - ) pusę. Ji buvo maždaug 50 m nuo žmonos. Jis jos paklausė, ar mato kokia jos dukra, ji atsakė, jog mato. Jis nuvažiavo ir paskambino dukrai su žentu. Atsiliepė žentas ir pasakė, kad dukra nuėjo į parduotuvę. Po to jam paskambino dukra, jis jai pasakė, kad matė motiną besibučiuojančią su J. prie baseino, pats nuvažiavo namo. Paskui atvažiavo dukra ir pasakė, kad motinos nematė. Skambino telefonu žmonai, bet niekas neatsiliepė. Po to atsiliepė „Z.“ (J.) ir pasakė, jog motinos nėra. Tuomet jie nuvažiavo pas T. P., tačiau namas buvo užrakintas. Tuomet nuvažiavo prie baseino. Matė, jog žmonos motina vaikščiojo po griovį. Ji paklausė, kur žmona, tai pasakė, kad pati ieško. Paskui, paėjus toliau nuo griovio, pamatė, kad jie sėdi miške. T. P., pamačiusi juos ateinančius, iš karto pabėgo. Jis nuėjo pirmas, o dukra eidama kažkur užkliuvo. Taigi jis pirmas priėjo prie jų. Pamatė, kad J. klynas atsegtas, o žmonos kelnės nutrauktos. Žmonai sudavė per veidą ir matė, kaip dukra delnu sudavė J.. Tada jis jam kumščiu į veidą sudavė 4 kartus. Kai sudavė J. į nosį, jam ėmė bėgti kraujas. Jis nesivalė, tiesiog sėdėjo nuleidęs galvą. Paskui dar su koja žemiau pilvo spyrė ir jis susirietė. Žentas žmoną nuvedė į mašiną. Dukra sakė jam liautis jį mušus, tada jis spyrė, spjovė ir viskas. Paliko J. sėdintį. Kai sudavė J. smūgius, jis sėdėjo nuleidęs galvą lyg nieko nebūtų buvę. Tik nuo paskutinio smūgio Josifas sėdėjo pasviręs. Kai jis buvo sulaikytas 25 d. iš ryto, o jam pasakė, kad J. mirė 26 d. Pareigūnai uždėjo antrankius, nuvežė į tą vietą, kur viskas įvyko, ten rado alaus butelį, kurį dukra išmetė. Tą dieną, kai mušė J., buvo blaivus. Jis sudavė J. kumščiais į veidą, po to spyrė į pilvo sritį ir pastarasis susirietė. J. po smūgių tylėjo, o jis nieko neklausė, paliko jį ir nuėjo. Dabar jis žino, kad J. mirė nuo smūgio koja, bet nežino, ar nuo jo. Jis neturėjo tikslo J. nužudyti, buvo susinervinęs, lyg ir nemušė taip stipriai, apie pasekmes negalvojo. Tądien pirmą kartą pamatė žmoną besibučiuojančią, bet įtarė, kad žmona jam neištikima, be to, ji jam pati sakė. Ji siūlė skirtis, bet jis sakė, jog nesiskirs. Po to siūlė paklausti savo darbuotojų, kaip greičiau jiems išsiskirti. Jo žmona nuolat geria. Jis, važiuodamas iš darbo, nupirkdavo alaus ir jie kartu gerdavo bei žiūrėdavo televizorių. Jis vieną kartą J. buvo sutikęs ir pasakė, kad nustotų susitikinėti su jo žmona, o jis pasakė, jog su ja nesusitikinėja. Jo santykiai su vyresniąja dukra – V. K., yra normalūs. Jaunesnioji, jei kažkas negerai, iš karto policiją kviečia. Pavyzdžiui, jei jis išgėręs jos klausia, ko malkų neatnešei, tai ji iš karto kviečia policiją. Dėl jaunesniosios dukros jis jau du kartus sėdėjo. Kai jis grįžta iš darbo, išgeria alaus. Jis supranta, kad pasielgė blogai, dėl to pergyvena, kvailas, susinervinęs buvo, tai nepagalvojo, kad reiktų kviesti greitąją medicinos pagalbą. Jie važiuodami prie baseino turėjo tikslą parvežti žmoną į namus, galvojo gal dukra ją pabars ir ji supras, neturėjo tikslo kažką mušti ar nužudyti. Jis susinervino, kai pamatė atsegtą J. kelnių klyną ir žmoną pusiau nuogą, pagalvojo, kad jie lytiškai santykiavo. Jo suduoti smūgiai buvo nestiprūs, jei būtų stipriai davęs, gal būtų krumplius nusidaužęs ar pan. Koja taip pat nestipriai spyrė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka.

16Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji G. V. paaiškino, kad tą dieną ji buvo ( - ) sen., nes jai reikėjo pažymos. Išvažiavo iš namų pusę 9 val. Tuo metu J. buvo namie, o kai ji grįžo po 11 val., jis buvo gretimame name pas jos brolį. Po to jis jai skambino apie 17 val. ir pasakė, kad nori nupirkti pomidorų, o ji atsakė, kad turi tik 2 €. Jis sakė, kad už tiek pinigų iš pažįstamos gaus daug pomidorų. Sūnus liepė pas jį nusiųsti M., t. y. vyrą, kuris gyvena su jais ir sakė, jog jis tuos pomidorus parneš. Sūnus sakė lauks stotelėje Č., kuris turėjo atvažiuoti autobusu. M. atnešė jai pomidorus ir tuomet ji jo klausė, kur „Z.“ (t. y. J.). Jis pasakė, jog sėdi stotelėje ir laukia jos brolio Č.. M. nors ir gyvena pas juos, bet jis nėra giminaitis, jam kažkas su galva negerai. Sūnus vis neskambino, todėl ji pati jam paskambino. Jis pasakė, jog greitai grįš. Jeigu jis kur nors išeidavo, tai niekada vėlai negrįždavo. Gal po 18.20 val. jis jai paskambino ir pasakė, jog jį smarkiai sumušė. Ji jo klausė, kas tai padarė? Pasakė, kad G. ir jo dukra, buvo ir dar kažkas, bet jis nežino. Jis sakė, esantis visas kraujuotas. Ji tada paėmė šlapią skudurą ir nubėgo jo ieškoti. Ieškojo jo, skambino, bet jis nekėlė. Ji su dukra ir anūke sūnaus ieškojo iki 1 val. nakties. Jie sūnaus ieškojo ketvirtadienį, o penktadienį atvažiavo policija su šunimi. Po to atvažiavo ir narai. Niekur negalėjo rasti J.. Šeštadienį atvažiavo pas ją M. D. ir sako, jog jos sūnus rastas. Jis 6 val. ryto išėjo ieškoti jos sūnaus ir rado, apie 11.30 val., iškvietė policiją ir pasakė, kad rado kažkokį nepažįstamą asmenį. Jie atvažiavo į tą vietą, kurioje buvo rastas sūnus. Matė, jog stovi greitoji medicinos pagalba, policija ir sūnaus kūnas guli šone. Jis visas buvo sudarkytas. Laukė, kol atvažiuos inspektoriai iš Panevėžio. Atvykę jie nurengė J. nuogai. Buvo baisu žiūrėti, kokia buvo jo nugara. Ji nematė, kas mušė jos sūnų. Ji patyrė laidojimo išlaidas. Anūkė gal turėjo kažkokius kvitus, bet nežinojo, kad teismui reikės juos pateikti. Sūnui buvo pirktas kostiumas, bet ne ji jį pirko. Dar pirko karstą ir viską, ko reikėjo. Buvo ir maitinimas. Ji nežino, kodėl nurodė ieškinyje 924 €, gal tyrėja parašė. Nors ji civiliniame ieškinyje nurodė 3000 € neturtinę žalą, bet prašo priteisti 800 € iš kaltinamųjų. Sūnus tik paskutiniu metu, t. y. du mėnesius gyveno pas ją, o iki tol gyveno kitur. Kadangi jis priregistruotas pas ją ir stovėjo darbo biržoje, jam reikėjo dirbti viešuosius darbus. Sūnus jos niekada neprašė pinigų. Sūnus jai sakė, kad eina į stotelę. Po to dar 4–5 kartus skambino. Paskui nutilo, klausė jo, kur jis. Jis pasakė, jog jį mašina nuvežė į mišką ir išmetė, bet jis nežinojo, kur randasi. Ji (nurodo į kaltinamąją) pati sakė, jog nuvežė sūnų į mišką ir ten jį išmetė. Jos sūnus buvo ramus, išgerdavo alaus, bet visada anksti grįždavo namo. Kaltinamojo žmona ir jos sūnus kartu kažkada ėjo į mokyklą, bet jie niekada nesusitikėjo. Ji 300 € gavo iš valstybės laidotuvėms. Dokumentų pateikti ji negali, nežino, ar tie 300 € įskaičiuoti į 924 € sumą. Turtinė žala 924 €, šią sumą palaiko. E. S. – jos anūkė, kuri sakė, kad Teisingumo ministerija išmokėjo kompensaciją. Turbūt tuos pinigus pervedė į jos (nukentėjusiosios) sąskaitą. Liudytojų parodymai

17Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. D. paaiškino, kad buvo 2018 m. gegužės mėn. Apie dingusį žmogų sužinojo penktadienį, kai tame rajone buvo policija ir jo ieškojo. Jis nuėjo šalia tvenkinio, ten apieškojo. Penktadienį ten buvo policija, narai. Jis visą gyvenimą yra žvejys, todėl nutarė apeiti ir apžiūrėti visą tvenkinį. Narams dar sakė, jog neieškotų tvenkinyje, nes jis negilus, o ieškoti reikia miške. Jis nusprendė, kad dingusiojo tikrai ten nebus ir grįžo namo. Naktį jis negalėjo miegoti, širdis buvo nerami, todėl šeštadienį išvažiavo iš namų. Jo nuomone, reikėjo apžiūrėti tris taškus. Pirmas taškas buvo miške, ten nuvažiavo dviračiu ir ėmė ieškoti. Vaikščiojo ir per pusvalandį apie 12.55 val. rado. Priėjo prie lavono 3 m atstumu ir paskambino 112. Nurodė jiems tikslų adresą ir po 5–10 min. atvažiavo patrulis. Pareigūnai aptvėrė įvykio vietą juosta. Jie iš mirusiojo kišenės ištraukė telefoną, cigaretes. Paskui pakėlė to žmogaus marškinėlius, nuleido kelnes. Iki tol, mirusysis buvo visiškai apsirengęs. Nukentėjusysis gulėjo truputį pasukęs galvą, ranka buvo prie galvos. Jis gražiai gulėjo, o prie jo buvo padėti sportbačiai. Atrodė, jog jis atsigulė miegoti. Ten šalikelė ir aukšta žolė, toliau nuo kelio nelabai ir buvo matyti, reikėjo į patį mišką užeiti. Nuo kelio buvo maždaug 3–4 m. Jam atrodė, jog jis ėjo keliu, užėjo į mišką ir pats ten atsigulė, nes žolė nebuvo išminta. Jei ten būtų kažkas jį išmetę, tai būtų likę kažkokių pėdsakų. Vėliau jis atvežė mirusiojo motiną. Atvežęs ją, dar palaukė apie 20 min., kol atvažiavo kriminalistai iš Vilniaus ir išvažiavo namo. Kas jį sumušė, neįsivaizduoja. Jis gyvena kaime, o žuvusiojo motina – vienkiemyje, maždaug už 1 km nuo jo namų, jie lankosi toje pačioje parduotuvėje. Žuvusysis – tai V. „Z.“, jį pažinojo, nes gyveno tame pačiame kaime. Paskutiniu metu jis lyg ir kitur gyveno, ne ten. Kaltinamąjį taip pat pažįsta, jis gyvena taip pat maždaug už 1 km. Su juo jokių ryšių nebuvo: nei darbinių, nei asmeninių. Kaltinamasis dirbo jų kaime. Taip pat pažįsta ir kaltinamojo žmoną, nes ji irgi gyvena kaime. Apie ją nieko negali papasakoti, jokių ryšių su ja nebuvo. Jis iš esmės tik atsitiktinai rado mirusįjį.

18Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas I. K. paaiškino, kad su kaltinamąja – žmona V. K. buvo Eišiškėse. Eišiškėse jie buvo apie 19 val., ar prieš 19 val. Nuo Eišiškių iki Jančiūnų apie 10 km, tai nuvažiuoti užruko apie 10 min. Viskas vyko apie 19 val., buvo dar šviesus paros metas. Tuo metu paskambino jos tėvas G. K.. Kadangi žmonos tuo metu nebuvo, jis atsiliepė į skambutį. G. K. pasakė, kad matė „K.“ ir M. K. prie baseino besibučiuojančius. Kai jo žmona sugrįžo, ji perskambino tėvui ir jis viską paaiškino, paprašė nuvažiuoti motinos paimti. V. sutiko, todėl jie ir važiavo. Iš karto motinos nerado, todėl nuvažiavo į namus paimti tėvo. Važiuojant jau iš namų, tėvas skambino žmonai – M. K., tačiau iš pradžių ji neatsiliepė. Paskui berods atsiliepė „K.“ ir pasakė, jog ji kažkokiame name, bet nuvažiavus ten nieko nebuvo. Važiuodami atgal nutarė važiuoti pro baseiną ir bevažiuodami prie kelio pamatė einančią V. močiutę. Močiutė ėjo prie kelio, beveik miške, jie sustojo, pažiūrėjo, kad ten ta močiutė. Paskui G. K. išlipo ir nuėjo pirmas. Paskui tėvą nuėjo ir V.. Jis nuėjo vėliau, kadangi dar užtruko, kol mašiną pasistatė. O jie nuėjo į mišką ir rado V. motiną su „K.“. Jie sėdėjo vienas prie kito, bet neapsikabinę. Abu buvo gerai išgėrę. Motina pusiau girta, kokio girtumo buvo „K.“ nepastebėjo, nes jo nepažinojo. Ten tikrai buvo vienas ar du alaus buteliai. Tiek motina, tiek „K.“ buvo apsirengę. Prie pat „K.“ nebuvo priėjęs, tai ar jis buvo visiškai apsirengęs – nepastebėjo, bet motinos kelnės ne iki galo buvo užmautos. Jis, eidamas link V., trečio asmens nematė, tik V. jam sakė, kad buvo T., kuri pabėgo. Kai jis priėjo, matė tik kaip G. K. sudavė apie 3 smūgius į veido sritį, o kaip jo žmona V. K. sudavė – nematė. Ji pati jam vėliau sakė, kad delnu sudavė į veidą. Taip pat nematė ir spyrio koja. Tuo metu „K.“ sėdėjo. Jis priėjęs pasakė G. K. baigti ir eiti, tada paėmęs M. už parankės ir per prievartą nuvedė ją į mašiną, nes ji nenorėjo eiti, buvo girta. V. paėmė tėvą ir jie atėjo, užtruko apie kokią minutę, nes ten buvo atstumas apie 5–7 m. Gal tuomet ir buvo spyris koja, kai jis paėmęs M. už parankės ėjo. Trečio žmogaus jis nematė, tik – M. ir „K.“, o prie jų V. su tėvu. Kai jis išėjo, tai „K.“ sėdėjo ant žemės, negirdėjo, jog jis būtų kalbėjęs. Nepastebėjo, ar jam tekėjo kraujas. Kai „K.“ sudavė smūgius, jis nei rėkė, nei ką. Tik G. K. rėkė ant jo visokiais necenzūriniais žodžiais. Su jais dar buvo jo nepilnametis pusbrolis, bet jis sėdėjo mašinoje, nebuvo net išlipęs iš jos. Taigi jis įsodino M., pats įsėdo, atėjo V. su G. ir jie išvažiavo. G. K. ir M. K. nuvežė namo, patys išvažiavo į savo namus. Daugiau tą vakarą nieko negirdėjo, tik kitą dieną atvažiavo pas juos policija ir juos pasiėmė, vežė ieškoti vietos, kur viskas vyko. Tuo metu „K.“ dar nebuvo rastas. Visi ieškojo jo, buvo kinologas. V. rodė, kur kas vyko. Jis irgi parodė, kur maždaug viskas buvo. Rado alaus butelį. Po kurio laiko juos parvežė namo, o jau berods dar kitą dieną pranešė, kad rado. Jis nežino, kas siejo V. motiną M. su J.. Jam tik V. kažką sakė, kad kol tėvas dirba, motina su kažkuo duodasi. Jis asmeniškai „K.“ nepažinojo, pirmą sykį matė. Tądien nepastebėjo, kad G. būtų vartojęs alkoholį. Jis sakė, jog iš darbo važiavo.

19Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad ji ėjo iš parduotuvės ir sustojusi su jais dar pakalbėjo, o tuo metu kaip tik G. važiavo. G. važiavo iš darbo ir matė, kaip jos dukra M. K. su J. stovėjo apsikabinę prie garažų, už baseino. T. P. ji nematė. Paskui ėjo atgal, matė, kad G. su anūke nubėgo į mišką, o ji nuėjo namo. Jie gal už 2 min. pasivijo ją prie šiukšlyno. Jie kaip važiavo, taip ir nuvažiavo, o ji nuėjo. Paskui vakare dukra su G. atėjusi dar alaus išgėrė, o ryte nuvažiavo į darbą. Ji nematė, kaip G. mušė „K.“, nes ji išėjo iš parduotuvės ir nuėjo namo. Nei su M., nei su anūke ar jos vyru kartu negyvena, ji gyvena atskirai ( - ) kaime. Apie „K.“ mirtį sužinojo iš M., bet nepamena kada, gal kokią trečią dieną. Ji nežino, kas užmušė „K.“. Gal vėliau jai paskambino. Ji nežino, kur ji buvo. Ji žino, kad dukra su „K.“ susitikinėjo ir anksčiau, nes ji juos matė, kai atidirbinėjo viešuosius darbus. „K.“ ji žinojo, jis buvo ramus žmogus. G., kai savo žmoną pamatė su J., labai barė, rėkė, bet ką, negirdėjo. Po to, matyt, V. telefonu iškvietė. Dukrą su „K.“ matė dar iki 18 val., kai ėjo į parduotuvę. G. rūpindavosi vaikais, atvažiuodavo iš darbo, viską atveždavo ir alaus M. atveždavo. Pastaroji nedirbo, sėdėjo namie.

20Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T. P. paaiškino, kad ėjo iš parduotuvės ir susitiko M.. Kokia tai buvo diena – nepamena. Jis nepamenu, ar M. jai paskambino, ar G. pravažiuodamas dviračiu ir pamatęs ją, M. ir J. pasakė „ubju“, gal jai pasirodė. Negali tiksliai pasakyti, jog taip buvo, kaip ji nurodė ikiteisminio tyrimo metu, bet G. juos matė. Jos miškelyje jau nebuvo. Ji nuėjo į parduotuvę, nupirko du butelius alaus, nuėjo į mišką, išgėrė ir ji išėjo. Ji nematė kaip atvažiavo M. dukra. Išeidama miške paliko M. su J.. Ką jie darė – nežino. Ji nežino, ar jie buvo meilužiai, nežino, kas sumušė J.. Tai buvo pirmas kartas, kai ji su M. ir J. trise gėrė alų. J. ji pažinojo, jis turbūt gyveno ( - ) kaime. Ji iš žmonių kalbų girdėjo, jog M. su J. susitikinėja. Su G. ji apie tai nekalbėjo, o ir M. apie tai nieko nepasakojo. Turbūt G. pravažiuodamas matė, kaip M. su J. bučiavosi. Ji nepamena, ar jis buvo sustojęs, bet, turbūt kad pravažiavo. Tą dieną ji sportiniu kostiumu nevilkėjo, su gobtuvu nebuvo. Ji buvo, kaip visada, su džinsais.

21Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. L. paaiškino, kad jos pavardė anksčiau buvo Z., o rugsėjį ji ištekėjo. Ji gerai pamena, jog tai buvo ketvirtadienis. Ji buvo ( - ) kaime pas draugę, bet ten labai blogas ryšys ir ji gavo SMS žinutę, jog reikia užvažiuoti į ( - ) esančią parduotuvę. Iš ( - ) kaimo ji išvažiavo maždaug 19.40 val. ( - ) buvo 19.45 val. Važiuojant ir vienoje, ir kitoje pusėje yra miškas, o iš kairės pusės prasideda vadinamasis ( - ) baseinas. Važiuojant pamatė, jog iš krūmų pasirodė žmogus, kuris, jos nuomone, buvo girtas, nes jis eidamas svirduliavo. Ji pristabdė iki 20 km/h bijodama, jog jis gali nukristi. Jis atsisuko ir tuomet pamatė, jog tai vyras, kurio visas veidas buvo kraujuotas. Vyras dėvėjo avalynę, nebuvo basas. Rankose nieko neturėjo ir nesilaikė susiėmęs nei už nugaros, nei už pilvo. To vyro amžius buvo gal apie 40 m. Jis neprašė nei sustoti, nei pagalbos, todėl apvažiuodama jį nuvažiavo į parduotuvę. Dar nuvažiavusi į parduotuvę draugei pasakė, kad „va tuoj gali ateiti visas toks draugas“, kuris jai atrodė neblaivus. Draugė pasakė, jog jis nespės, nes jau buvo maždaug 19.50 val. Išvažiuodama dar pažiūrėjo į kelią, bet jo jau nematė. Išėjusi iš parduotuvės nuvažiavo jau nebe tuo, o pagrindiniu keliu. Ji to asmens nepažinojo, žino tik jo motiną, nes nuo pirmos iki ketvirtos klasės mokėsi su E. S., taigi žino tik jas. Ji nežino net jo vardo, jo pravardė, kaip visi sako, „K.“. Tada ji jį matė pirmą sykį, nes, kaip ji suprato, jis negyveno ( - ) k. Ikiteisminio tyrimo metu jai nerodė „K.“ nuotraukos ir neprašė atpažinti. Teprašė parodyti, kurioje vietoje matė ir patvirtinti, ar tikrai ji ten buvo nurodytu laiku. Nuo tos vietos, kur ji jį matė, tai gal už kokių 200 m jį ir rado. Dar reikėjo paeiti ir jis buvo rastas kitoje pusėje. Tuo metu iš ( - ) link ( - ) niekas nevažiavo, o jai iš paskos, berods, irgi nebuvo jokio automobilio, žmonių nebuvo. E. S. pažįsta, su ja, berods, mokėsi kartu nuo pirmos iki ketvirtos klasės. Apie įvykį su ja nekalbėjo.

22Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. S. paaiškino, kad jai verkdama paskambino močiutė G. V. ir pasakė, jog jai skambino „Z.“ – J. V., kuris pasakė, kad jį sumušė. Jis nurodė, kad jį sumušė G. (nurodė į kaltinamąjį). Po to buvo pasakyti tokie žodžiai, kad dabar sumušė, o vėliau traktoriumi pervažiuos. Ji pasakė močiutei, kad nurimtų ir ji greitai atvažiuos. Gal po pusvalandžio atvažiavo pažįstamas, iš kurio ji paėmė automobilį ir nuvažiavo į kaimą. Važiuojant kelyje ji skambino J., buvo signalas, bet niekas neatsiliepė. Ji paskambino močiutei, su ja kalbėjo ir sakė, kad paskambins K. ir pasakys, jog J. sumušė. K. ir L. N. buvo J. augintos jo sugyventinės dukros. J. jai (liudytojai) buvo kaip dėdė, jis ją augino. G. V. jai netikra močiutė. Ji ją užaugino. Tai J. jai gal net labiau kaip brolis. Nors močiutė ir prašė neskambinti K., bet ji vis tiek paskambino toms mergaitėms. Jos tą pačią akimirką išvažiavo į kaimą. Ji pirma nuvažiavo pas močiutę, susitiko ją prie namų. O jos paskambino ir pasakė, kad lauks stotelėje. Ji su močiute nuvažiavo prie stotelės ir ten visos susitiko. K. sakė, jog buvo prie akmens, bet ten nieko nematė. Tas akmuo yra labai didelis ir yra ne prie baseino, o prie kelio. Kai J. skambino, tai sakė, jog guli prie to akmens. Nuo to akmens iki baseino yra gal 500 m atstumas. Kai pasakė, jog ten jo nėra, jie nuvažiavo į ( - ). Kai paskambinęs J. močiutei pasakė, kas jį sumušė, jie nuvažiavo pas G. į namus. Ji su K. nuėjo į namus, beldėsi garsiai ir ilgai, bet niekas durų neatidarė. Močiutė sakė geriau nebelsti, nes turi ginklą ir gali nušauti. Jie sėdo į automobilį ir nuvažiavo pas M. D. – J. D. sūnų. M. turbūt jo sesuo. Nuvažiavus pas M. beldėsi ir atidarė jo sesuo, kuri gyveno kitame namo gale. Ji pasakė, jog M. namie, bet girtas. Jie vis beldėsi ir jis atidarė duris, buvo neblaivus, paklausė jo, iš kur jis žino, jog J. sumušė, ir jis pasakė, kad matė G., kaip jis ėjo namo. Sakė, jog jis buvo pas jį užėjęs, jo rankos kruvinos ir sakė, kad sumušė „K.“. Sakė, jog iš Eišiškių buvo atvažiavusi jo dukra V. su dar kažkokiu asmeniu, bet kas jis – nežinojo. Tuo metu, kai kalbėjo su M., L. buvo automobilyje ir sušuko, jog J. atsiliepė ir pasakė, kad jis randasi šalia kelio. Daugiau su M. nebekalbėjo, o greitai sėdo į automobilį ir nuvažiavo ieškoti J. prie kelio. Atvažiavo prie kelio, ten jų buvo 8 žmonės, visur apėjo, bet nerado. Jau buvo tamsoka. Visi kartu nuvažiavo į stotelę. Vis skambino J., signalas buvo. Gal ji padarė klaidą, bet paskambino V. K. ir jai prisistatė, jog skambina iš policijos. Ji labai gražiai su ja kalbėjo, V. K. papasakojo, jog jai paskambino tėvas ir pasakė nuvažiuoti išsiaiškinti su mama, nes ji girta kartu su J.. Ji sakė, kad nuvažiavo ir pamatė juos, sudavė kartą jam per veidą ir berods viskas, su mama išvažiavo namo. Tuo metu, kai ji su ja kalbėjosi, J. vėl K. ar kažkuriai iš jų atsiliepė į skambutį. Jis kažką neaiškiai kalbėjo, pasakė, jog jis prie balos. Kadangi J. atsiliepė į skambutį, tai ji padėjo telefono ragelį, kuriuo kalbėjo su V.. Nuvažiavo prie to baseino, nuėjo į mišką, skambino, signalas buvo. Jos išsiskirstė ir su žibintais gal valandą laiko vaikščiojo ir jo ieškojo, bet nerado. Ji neskambino policijai. Kitą dieną, 9 val. ryto, jos nuvažiavo į Švenčionių policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Jos krikšto mama T. S. paskambino V. ir prašė jos papasakoti viską kaip buvo. V. jai pasakė tą patį, ką ir jai, t. y., kad niekur jo neišvežė, ieškojo, bet taip pat nerado. Pasakė V., kad jie yra policijoje ir rašys pareiškimą ant jos bei jos tėvo. Ji paskui pasakė, kad pavežė jį ir išleido prie serviso. Ji darė pokalbio įrašą, bet įrašo neturi, jį pateikė pareigūnams. Telefoną sudaužė vaikas, todėl įrašo nebeturi. Parašė pareiškimą ir policija pasakė, jog važiuos kartu. Labai greitai sureagavo ir dar paklausė, kodėl ne iš karto kreipėsi. Atsakė, jog manė, kad jis grįš. Ji su pareigūnais nuvažiavo į ( - ). Iš karto užvažiavo pas G. į namus, išėjo jo žmona M. ir pasakė, jog G. darbe. Jie nuvažiavo į jo darbą, vienoje vietoje jo nerado, paskui rado kitur, sulaikė jį ir nuvažiavo prie baseino. G. ėmė rodyti, kas kaip buvo. Ji kartu jau nėjo, nes jai neleido ir ten buvo ne prie kelio, o miške. J. nerado. Paskui buvo kriminalistai. Sakė atnešti J. kepurę ir tada su šuniu ieškojo, bet nerado. Po to dar narai, berods, buvo atvažiavę ieškojo, bet nerado. Kai pasakė pareigūnas sustoti į eilę, tai jų buvo susirinkę gal 20 žmonių. Jie vaikščiojo kartu su pareigūnais, bet nieko nerado. Visa tai vyko kitą dieną, bet nieko nerado. Vakare liko tik savi, policija išvažiavo, bet jie iki sutemų dar vaikščiojo ir ieškojo. Ir būtent ten, kur jis rastas, jie nebuvo. J. surado šeštadienį. Jiems pareigūnai sakė, jog reiks laukti pirmadienio, nes savaitgalis yra ne darbo dienos, bet jie ieškojo toliau. Jai davė ekstrasenso numerį ir pasiūlė paskambinti, gal padės surasti. Jie šeštadienį nuvažiavo į Vilnių pas ekstrasensą, bet jis nieko gero nepasakė. Jie apskambino visas ligonines. Kai važiavo namo iš Vilniaus, jai iš kaimo paskambino pažįstama ir paklausė, ar žino, kad J. nužudytas. Atsakė, jog nežinojo. Pažįstama pasakė, jog rado jos tėvas – M. D.. Jie nuvažiavo į tą vietą, kurioje jį rado. Kai jie ieškojo, J. ten nebuvo. Jie net kai su pareigūnais keliu ėjo ir šuo ieškojo, jo ten nebuvo. J. visada nešiojo diržą, nes buvo labai lieknas, bet to diržo nebuvo. Ji matė lavoną, kaip jis gulėjo. Kai jie važiavo iš Vilniaus, ji paskambino V. ir pasakė, jog ruoškis į policiją. Iš jos atėmė telefoną ir padėjo ragelį. Po to perskambino V. vyras, kuris pasakė jai ruoštis karstą. Nelabai ten J. susitikinėjo su M.. Jie iš anksčiau pažįstami. G. žmona net ateidavo pas juos į namus, o ji ją vijo ir net per nugarą sudavė, jog M. daugiau nebeateitų. J. nebuvo agresyvus žmogus, jis buvo kaip vaikas, tylus ir ką bepasakytum, jis viską padarys. Dėl alkoholio – nedaug, bet vartojo. V. jam pasakė, kad matė motiną su J. ir kad buvo dar moteris, bet nesakė kas ji, tačiau ji pabėgo. Jos nei vardo, nei pavardės, berods, neįvardijo. Su pačia M. K. ji nekalbėjo, jai neskambino. Tik policijoje kalbėjosi, nes abi laukė. Tuo metu ji jai pasakojo, jog atvažiavo dukra, žentas. Klausė, kas ten atsitiko, tai atsakė, jog G. sudavė vieną kartą koja ir keturis kartus kumščiu. Dar sakė, kad žentas turėjo kažkokią „montiruotę“. Paskutiniu metu J. gyveno ( - ) su I. N.. Ji buvo J. sugyventinė. S. yra tikroji J. dukra, ji gyvena su močiute. Jis gyveno su sugyventine ( - ), t. y. 15 km atstumu. Kaime, kuriame jis buvo užmuštas, jis atidirbinėjo už socialines pašalpas, t. y., jis dirbo viešuosius darbus ( - ). Į Teisingumo ministeriją dėl žalos atlyginimo ji kreipėsi, užsiėmė laidotuvių organizavimu. Pinigus realiai išleido ji. Kai kartu nuvažiavo, močiutė neturėjo sąskaitos, tai paprašė jai pervesti. Teisingumo ministerija į jos sąskaitą pervedė 2 432 €. Jos ir močiutės ieškinys yra bendras. Turbūt Teisingumo ministerija atlygino žalą. Jos su čekiais suskaičiavo, kad laidotuvėms patyrė 524 €. O visa kita buvo be dokumentų. Ji gavo pinigus tik iš Teisingumo ministerijos. Karstui dar kažkiek, gal 304 €, davė savivaldybė. Ji neturi pretenzijų, tik močiutė po to labai ligota, neteko dviejų sūnų. Ką močiutė G. V. pasakė (dėl neturtinės žalos, t. y. 800 €) – tą pasakė. Dėl J. V. nužudymo

23Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje, konstatuotina, jog kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padarymas yra įrodytas baudžiamojoje byloje surinktais ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka teismo įvertintais įrodymais: paties G. K. prisipažinimu ir teisiamojo posėdžio metu duotais bei teisiamojo posėdžio protokole detaliai užfiksuotais parodymais, taip pat kitos kaltinamosios V. K. parodymais, jau minėtais liudytojų M. D., I. K., J. D., T. P., E. S., A. L. parodymais bei šiais teismo ištirtais ir įvertintais įrodymais:

24- Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (toliau – BPC) pateiktu pranešimu, kad 2018-05-26 BPC informacinėje sistemoje yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykio ( - )., Šalčininkų r. Skambinta iš telefonų, kurių abonentų Nr. +( - ) ir +( - ) (t. 1, b. l. 21);

25- objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota BPC garso įrašo perklausa, iš protokolo matyti, kad apie rastą lavoną 2018-05-26 praneša moteris telefono Nr. +( - ) ir M. D. – telefono Nr. +( - ) (t. 1, b. l. 22–28);

26- įvykio vietos (lavono) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūros objektas – J. V. lavonas. Apžiūros vieta yra ( - ), Šalčininkų r. Lavonas guli nuo ( - ) pastato tvoros apytiksliai 10–13 m., miško pusėje, nuo kelio važiuojamosios dalies krašto apie 6 m. į šiaurės rytų pusę ant šlaito. Vyriškos lyties lavonas guli galva į rytus, apie 1,5 m. nesiekia eglės. Palaidinė, kelnės kūno juosmens nedengia, kelnių antis atitraukta, užtrauktukas sugadintas, po kelnėmis yra pilkšvos margos trumpikės, kurios nusmaugtos žemiau dubens. Ant drabužių, ypač ant krūtinės ir kaklo srities, taip pat ant viršutinės palaidinės rankovių yra balkinių musių kiaušinėlių ir lervų, ypač daug ant smakro dešinės pusės, ant skruostų, jos labai smulkios, judrios. Taip pat ant skruosto daug įvairių musių ir rėplioja pavieniai maitvabaliai. Lavoninis sustingimas stiprus visuose įprastai tiriamuose skeleto raumenyse, lavondėmės pavienės, priekiniuose ir šoniniuose paviršiuose spaudžiant pirštu pašviesėja, atleidžiant spalvą atgauna per 2–3 min. Temperatūra lavono buvimo vietoje 15.30 val. 24,5–25 laipsnio (pavėsyje). Temperatūra kairėje lavono pažastyje – 18,3 laipsniai, tiesiojoje žarnoje – 18,4 laipsnio. Akiduobės, akių vokai ir plyšiai užpildyti musių kiaušinėliais, vokai paraudę, panašu į kraujosruvas, vyzdžiai vienodi, vidutinio pločio, nosyje nubrozdinimai, audiniai nepatinę, kaulai nejuda, netraška, lūpos taip pat nedaug patinę, tarp jų ir dantų burnoje daug judančių musių lervų. Dantys nesukasti. Kaktoje ties viduriu nedidelė kraujosruva. Kairysis skruostas lyginant su dešiniuoju patinęs. Kakle, gerklų projekcijoje yra violetinės rausvos dėmės, galimai lavondėmės, tačiau gali būti ir kraujosruva, audinių patinimo, traškesių nesijaučia. Krūtinės ląstos paviršiuose jokių išorinių sužalojimų nematyti, šonkaulių lūžių traškesio, deformacijos nesijaučia. Juosmens srityje yra keletą smulkių rausvų dėmelių, panašių į vabzdžių sugėlimo žymes, taip pat yra viena pailgos formos melsva ir rausva kraujosruva, apie 15–16 cm, be ryškesnio audinių patinimo. Išangė atvira, oda aplink ją ištepta rusvomis skystomis išmatomis, varpa suglebusi, apyvarpė atsismaukusi, iš šlapimkanalio išsiskyrę nedaug rausvo drumsto skysčio. Plaštakos nešvarios, negausiai suteptos rausvu skysčiu, panašiu į kraują, ant jų yra judančių musių lervų. Galūnių kaulai nelūžę, galvos veido ir smegeninės dalių kaulų deformacijos, paslankumo požymių nėra. Kojinių padai švarūs, ant drabužių yra pavienės rusvos į kraują panašios dėmės (t. 1, b. l. 29–45);

27- biologinės mirties konstatavimo aktu, kuriame nurodyta, kad J. V. biologinė mirtis – 2018-05-26 13.30 val. Aktas pasirašytas VŠĮ Šalčininkų pirminės sveikatos priežiūros centro Greitosios medicinos pagalbos felčerio slaugytojos K. M.. Užfiksuotas atvykimo laikas į ( - ) Šalčininkų r. – 2018-05-26 13.08 val. (t. 1, b. l. 51);

28- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuota, kad J. V. mirtis įvyko nuo pilvo sumušimo, tai rodo devyni plonžarnės pasaito plyšimai. Tai komplikavosi vidiniu nukraujavimu (pilvo ertmėje – 1780 g skysto kraujo ir 150 g kraujo krešulių), vidaus organų mažakraujyste, ūminiais širdies, kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo funkcijos sutrikimais. J. V. mirtis galėjo įvykti prieš 3-6 paras iki jo lavono tyrimo pradžios (2018-05-28 11 val.). J. V. lavono kraujyje rasta 2,62 promilės etilo alkoholio, tai atitinka sunkų girtumo laipsnį. Ištyrus J. V. lavoną ir įvertinus papildomų tyrimų duomenis nustatyti sužalojimai:

29pilvo sumušimas, pasireiškęs devyniais plonžarnės pasaito plyšimais. Šis sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (kietais bukais daiktais) paveikus pilvo sritį, vienu ar daugiau trauminiais poveikiais, kurie yra būdingi smūgio (smūgių) sudavimui, pavyzdžiui, spiriant (spardant) koja ar koja įspyrus ir spaudant pilvą. Tai rodo sužalojimų lokalizacija ir pobūdis. Šis sužalojimas padarytas prieš keletą valandų iki mirties, tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai. Šis pilvo sumušimas dėl plonžarnių pasaito sužalojimo vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu;

30poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, muštinė žaizda veide, padaryti kietais bukais daiktais, paveikus veidą ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimui, prieš keletą valandų iki mirties, tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Šiame papunktyje nurodyti sužalojimai visi kartu ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu;

31poodinė kraujosruva juosmens dešinėje padaryta kietu buku daiktu, vienu trauminiu poveikiu, prieš keletą valandų iki mirties. Ši kraujosruva galėjo būti padaryta ir pačiam nukentėjusiajam atsitrenkus į kietą buką ribotą paviršių, pavyzdžiui, kad ir po smūgių į pilvą griūnant ir atsitrenkiant. Tai rodo sužalojimų morfologiniai ypatumai ir lokalizacija. Kraujosruva vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu;

32išvadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti nukentėjusiajam ginantis nuo smūgių nerasta. Kol įvyko nukentėjusiojo mirtis nuo pilvo sumušimo, jis galėjo atlikti sąmoningus, savarankiškus veiksmus (pvz., judėti, gintis, šaukti), tai galėjo tęstis iki kelių valandų. Dėl ūmaus toksinio etilo alkoholio poveikio, nukentėjusiojo sąmonė buvo prislopinta, bet jis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus. Kiti sužalojimai jo sąmonei ir mirčiai įtakos neturėjo. Tikėtina, kad nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai pilve galėjo būti padaryti esant jam sėdimoje ar gulimoje padėtyje, suduodant smūgius į pilvą. Kiti sužalojimai galėjo būti padaryti esant jam bet kokioje padėtyje. Identifikuoti, kokiu daiktu buvo padaryti sužalojimai, negalima, nes sužalojimuose neužsifiksavo tai atspindintys požymiai. Tikėtina, kad lavono poza iki apžiūros įvykio vietoje nebuvo keista, tai rodo lavondėmių lokalizacija (atvertus lavoną lavondėmės išliko priekiniuose paviršiuose). Nukentėjusiojo lavono tyrimo metu nesustatyta ligų, kurios galėjo turėti įtakos jo mirčiai (t. 1, b. l. 55–62);

33- specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. V. sužalojimai veide yra būdingi smūgių sudavimui, šie smūgiai turėjo būti suduoti santykinai stipria jėga ir plačiu paviršiumi. Tokiomis savybėmis pasižymi, plaštaka sugniaužta į kumštį, t. y. labiausiai tikėtina, kad šie sužalojimai buvo padaryti sudavus smūgius kumščiu. Neatmetama galimybė, nors ir mažiau tikėtina, kad šie sužalojimai ir galėjo padaryti suduodant smūgius koja apauta minkšta avalyne, pavyzdžiui, šlepetėmis. Sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti sudavus smūgį delnu nėra. Suduodant nestiprų smūgį delnu paprastai nelieka sužalojimų, juolab, kad šiuo atveju veide, V. K. nurodomoje srityje, yra masyvi kraujosruva ir odos nubrozdinimas, kuriam padaryti reikėjo pakankamai stiprios jėgos, kokia susidaro sudavus kumščiu, t. y. tikėtina, kad jei ir buvo padaryta nedidelė kraujosruva, ji galėjo susilieti su aptarta kraujosruva. Įvykio vietoje V. K. rodo smūgį į gaktos sritį, sužalojimai, nuo kurių mirė J. V. yra pilvo apatiniame trečdalyje ir sėdimoje padėtyje praktiškai atitinka jos rodomą sritį, atsižvelgus į tai, kad lytinių organų srityje nerasta sužalojimų, daroma išvada, kad toks smūgis, kaip nurodo įtariamoji V. K., buvo padarytas kaip tik į pilvo apatinį trečdalį, jo metu žarnos buvo prispaustos prie stuburo slankstelių kūnų ir buvo padaryti sužalojimai, nuo kurių J. V. mirė. Šiems sužalojimams užteko ir vieno smūgio, nes žarnos yra susiraičiusios ir perdengia viena kitą (t. 1, b. l. 64–66);

34- teismo posėdžio metu apklausto eksperto J. P. paaiškinimais. Ekspertas nurodė, kad jis 2018-05-28 atliko mirusiojo J. V. tyrimą. Iš tyrimo metu rastų sužalojimų buvo nustatyta, kad jis mirė nuo pilvo sumušimo. Tai rodo devyni plonžarnės pasaito plyšimai. Tai komplikavosi nukraujavimu į pilvo ertmę, kurioje buvo rasta 1780 g skysto kraujo ir 150 g kraujo krešulių. Taip pat rasta vidaus organų mažakraujystė, o tai sukėlė širdies kraujagyslių veiklos ir kvėpavimo sutrikimus, dėl ko įvyko mirtis. Pilvo sumušimas buvo sunkus sutrikdymas, nuo jo įvyko mirtis. Taip pat buvo rasti kiti sužalojimai: poodinės kraujosruvos ir subrozdinimai. Jie nurodyti išvados 4.1.2. ir 4.1.3. papunkčiuose. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad tyrimo metu mirusiojo kraujyje buvo rastas 2,62 promilės etilo alkoholio. Įvertinus visus sužalojimus, buvo nustatyta, kad visi jie buvo padaryti vienu metu, t. y. negalima jų diferencijuoti kelių valandų bėgyje iki mirties. Visi sužalojimai yra būdingi smūgių sudavimui. Į veidą buvo padaryti ne mažiau kaip 5 trauminiai poveikiai, į pilvą – ne mažiau kaip vienas. Tikslesnio mirties laiko nustatyti neišeina. Po plonžarnės pasaito plyšimo kelių valandų bėgyje įvyko mirtis. Mirė tiesioginio nukraujavimo metu. Kiek pamena, pas tiriamąjį buvo gana išreikšti stuburo kraštai, išaugos ir užteko vieno trauminio poveikio, kad tą žarną, pasaitą prispaustų prie to slankstelio ir nedideliais judesiais atsirastų tiek daug sužalojimų. Plyšo ne stambi kraujagyslė, o smulkios. Pats pasaitas – tai riebalai, kurie dar tarp savęs prispaudžia ir tokio kraujavimo nebuvo, todėl tai ir užtruko kelias valandas. Taigi nebuvo tokių sužalojimų, kurių pasėkoje žmogus iš karto prarastų sąmonę ir mirtų. Kiekvienas sužalojimas sukelia skausmą, bet vidaus organai nėra įnervuoti taip, kaip išoriniai, pavyzdžiui, kaulų lūžiai. Tad tokio baisaus skausmo kaip ir nebūna. Jis galėjo galvoti, jog nieko baisaus nenutiko, o be to, jo kraujyje rastas 2,62 promilės alkoholio kiekis veikė kaip nuskausminimas ir sąmonės sutrikimas. Toks etilo alkoholio kiekis buvo rastas tuo metu, kai buvo daromas tyrimas. Tai prie to dar reikėtų pridėti, nes daugmaž į valandą 0,15 prom. sunyksta. Pridėjus 0,4 prom., būtų kalba apie 3 promiles. Spyris į pilvą buvo mirusiajam sėdint, nes tas žarnų prispaudimas turi būti kažkur fiksuotas ant kūno, t. y. kažkur nugara turėjo remtis. Šiaip nuo smūgio plyšta kepenys, blužnis, kadangi tai nutinka nuo vidaus įtampos, spaudimo, o čia buvo prispausta. Nemano, jog tai buvo smūgis į gyvybiškai svarbius organus, nuo kurio įprastai mirštama. Jei būtų smūgis, tai būtų kraujosruva, o čia tiesiog iš pykčio nesėkmingai spustelėta. Po smūgio asmuo galėjo judėti, skambinti telefonu. Kai žmogus miršta, pas jį sustoja kraujotaka ir žemiausiose vietose susirenka kraujas, kuris po truputį įsisunkia į audinius. Kai jį atvertė, lavondėmės liko. O tai atsitinka po mirties praėjus 12 val. ir daugiau. Panašu, kad asmuo, toje vietoje kur buvo rastas, joje ir mirė. Delno ar kumščių sužalojimai panašūs. Tik jeigu kumščiu suduosi, tai lieka nubrozdinimai ir šiokios tokios kraujosruvos, o suduodant delnu – gali kraujosruvos ir nelikti. Sužalojimai buvo padaryti daugmaž vienu metu, bet pagal medicininius kriterijus negalima nustatyti jų eiliškumo. Pomirtinių sužalojimų nebuvo nustatyta. Jeigu asmuo būtų stovėjęs, tai greičiausiai nebūtų šios nelaimės, gal tada nuo smūgio būtų kepenys plyšę. Praktiškai nuo smūgio koja plyšta kiti organai, nes smūgį amortizuotų pilvo siena. Šiuo atveju vieno smūgio užteko, plyšimai pagal kraštus, o žarnos viena ant kitos susideda ir plyšo;

35- elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu, iš kurio matyti, kad atlikus V. K. (telefono Nr. +( - )) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, užfiksuoti tyrimui reikšmingi pokalbiai. 2018-06-14 nuo 19.04 val. iki 19.25 val., nenustatytas abonentas Nr. +( - ) (S.) paskambino kontroliuojamajam abonentui – V. K.. V. K. pasakojo, kiek smūgių nukentėjusiajam sudavė ji ir kiek smūgių sudavė jos tėvas, įtariamasis G. K.. 2018-06-23 nuo 12.12 val. iki 12.33 val., nenustatytas abonentas Nr. +( - ) paskambino kontroliuojamajam abonentui. Pokalbio metu yra minimos aplinkybės, dėl ko ir kodėl buvo sumuštas bei nuo ko mirė nukentėjusysis. V. K. nurodo, kad tėvas supainiojo teigdamas, jog jis iš pradžių kojomis spardė, o paskui kumščiais. Iš tikrųjų jis iš pradžių kumščiais sudavė apie 4 smūgius, o paskui į kiaušus spyrė (t. 2, b. l. 15, 39);

36- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. K. parodo kaip ir kur įvyko J. V. sumušimas, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, o būtent, kad pirma jos tėvas G. K. kumščiu sudavė J. V. į galvos sritį, tuomet ji delnu sudavė J. V. per žandą, o tuomet tėvas koja spyrė prie medžio sėdinčiam J. V. į pilvo apačią (t. 2, b. l. 121–128);

37- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja M. K. parodė vietą miške, kur 2018-05-24 apie 19 val., ji su nukentėjusiuoju J. V. vartojo alkoholį ir, kurioje J. V. buvo mušamas bei paliktas gulėti. Liudytojos nurodytoje vietoje buvo rastas ir išimtas rudos spalvos 1 l talpos plastikinis butelis „Alus. Biržiečių I-OKAS alk 7,5%“, butelis be kamštelio (t. 1, b. l. 106–116);

38- parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas I. K. patvirtino ir tarnybinėse patalpose, esančiose Juozapavičiaus g. 13, Vilniuje, panaudojus manekeną parodė, kaip 2018-05-24 jo uošvis G. K. sudavė sėdinčiam J. V. ne mažiau trijų smūgių kumščiu į veido sritį (t. 1, b. l. 133–136);

39- teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu, kuriame užfiksuota, kad tiriamasis G. K. eilę metų piktnaudžiavo alkoholiu, ko pasėkoje ilgainiui jam susiformavo priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Po byloje nagrinėjamų įvykių G. K. buvo sulaikytas, patalpintas į areštinę, kur, praėjus 2–4 dienoms po staigaus alkoholio vartojimo nutraukimo, tiriamajam pasireiškė trumpalaikė alkoholinės kilmės delyrinio sąmonės sutrikimo simptomatika – 2018-05-27 psichiatro konsultacijos metu klinikoje fiksuoti alkoholinės abstinencijos reiškiniai su dezorientacija, neadekvačiu, psichozinių išgyvenimų nulemtu elgesiu, dėl ko 2018-05-27 G. K. buvo stacionarizuotas į Laisvės atėmimo vietų ligoninės Psichiatrijos skyrių. Šiuo metu klinikoje lėtinio psichikos sutrikimo ar silpnaprotystės požymių nestebima; tiriamasis juridinėje situacijoje orientuotas teisingai, kritika savo būklei pakankama. Psichologinio tyrimo metu tiriamojo pažintinės veiklos sutrikimų nenustatyta, asmenybės struktūroje vyrauja jaudraus tipo bruožai, šiuo metu emocijų ir elgesio kontrolė pakankama, stebimas adekvatus emocinis reagavimas, nuosaikus elgesys, tačiau tam tikrose situacijose galimas ir impulsyvus, eksplozyvus reagavimas. G. K. byloje nagrinėjamų įvykių metu ir šiuo metu konstatuojama – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (F10.2), dėl savo psichikos būsenos jis galėjo ir šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. G. K. įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo laikino psichikos sutrikimo būsenoje. G. K. gali būti apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, gali dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime, bylos proceso metu jis gali suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę. Nėra duomenų, kad dėl elgesio sutrikimų vartojant alkoholį ir priklausomybės sindromo G. K. būtų pavojingas visuomenei, jam taikyti priverčiamąsias medicinos priemones netikslinga (t. 3, b. l. 172–176);

40- kitais bylos medžiagoje užfiksuotais ir teismo posėdyje ištirtais duomenimis.

41Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, kad visi minėti įrodymai teismui nekelia jokių abejonių. Kaltinime inkriminuotas smūgių rankomis ir koja skaičius bei kaltinimas, kad būtent G. K. nužudė J. V. įrodytas paties kaltinamojo parodymais, kaltinamosios V. K. ir liudytojo I. K. parodymais, specialisto išvada bei jo paaiškinimais. Šias aplinkybes patvirtina objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, parodymų patikrinimo vietoje protokolai, įvykio vietoje rasti daiktai (tuščias alaus butelis), taip pat duomenys apie nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt.

42Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime buvo nurodyta, jog G. K. pribėgęs prie J. V. iš pradžių jam spyrė koja į pilvo apačią, o pastarajam nuvirtus aukštelnikam ant nugaros sudavė jam ne mažiau 4 smūgių ranka į veidą. Tiek G. K., tiek V. K., teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad pirmiausia buvo suduoti smūgiai kumščiu į veidą J. V., o tik pačioje pabaigoje G. K. spyrė J. V. dar sėdinčiam į pilvo apačią. Liudytojas I. K. taip pat patvirtino matęs smūgių sudavimą rankomis, bet kadangi jis išvedė kaltinamojo žmoną M. K., tai nematė kaip buvo spirta J. V.. Įvertinus kaltinamųjų ir liudytojo I. K., kurie tiesiogiai dalyvavo įvykyje, parodymus apie smūgių J. V. sudavimo seką ir specialisto paaiškinimą, kad smūgis koja turėjo būti suduotas į pilvą tuo metu kai asmuo (tiksliau stuburas) buvo atsirėmęs į kokį nors objektą, teismas iš dalies keičia kaltinime išdėstytas aplinkybes, nurodydamas, kad G. K. iš pradžių sudavė sėdinčiam J. V. ne mažiau nei keturis smūgius rankos kumščiu į veidą ir paskui spyrė J. V. koja vieną kartą į pilvo apačią. Toks kaltinime inkriminuotų aplinkybių sukeitimas laiko atžvilgiu nėra esminis ir nepažeidžia kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, juo labiau, kad tokį prašymą išreiškė ir kaltinamojo gynėja.

43Kaltinamasis G. K. duodamas parodymus užsiminė, kad J. V. buvo rastas miręs praėjus kelioms dienoms nuo įvykio ir jis nėra tikras, ar nuo jo smūgio mirė J. V., tačiau tokie kaltinamojo samprotavimai nėra patvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Jokių kitokių sužalojimų nei nurodė padaręs pats kaltinamasis, ant nužudytojo kūno nerasta, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad J. V. buvo mušamas dar ir po to, kai jį sumušė G. K..

44Nukentėjusioji G. V. (nužudytojo motina) duodama itin nerišlius parodymus teigė, kad J. V. jai vakare skambino, sakė, kad yra smarkiai sumuštas, kad jį mašina nuvežė į mišką ir išmetė, bet J. V. pats nežinojo, kurioje vietoje jis yra. Nukentėjusioji nurodydama į V. K. teigė, kad ji nuvežė jos sūnų į mišką ir ten jį išmetė. Liudytoja E. S. teismo posėdyje teigė, kad V. K. telefonu jai sakė, jog po sumušimo jie pavežė J. V. prie serviso ir išleido. Tokios J. V. artimųjų abejonės dėl įvykio aplinkybių suprantamos, nes nužudytojo kūnas buvo rastas praktiškai praėjus 2 paroms po įvykio. Visgi, tokias abejones – kad kaltinamasis sumuštas galėjo būti vežamas, patvirtinančių objektyvių duomenų byloje nėra. Priešingai, kaip matyti iš specialisto paaiškinimų, po suduotų smūgių J. V. mirė ne iš karto, galėjo tiek judėti, tiek ir skambinti, o įvertinus jam padarytus sužalojimus bei tai, kad J. V. buvo nustatytas sunkus neblaivumas, didelio skausmo dėl pilvo sumušimo ir plonžarnės pasaito plyšimo pastarasis galėjo ir nejausti. Ant žuvusiojo kūno užfiksuotos lavondėmės leidžia daryti išvadą, kad kūnas greičiausiai po mirties nebuvo liestas, o tai, kad jis buvo rastas vietoje, kuri nuo kelio nesimato, aplinkui aukšta žolė ir neištrypta, leidžia daryti išvadą, kad jis tiesiog nebuvo pastebėtas atliekant jo paiešką.

45Kaltinamasis ir gynyba kaltinime nurodytų ir teismo pripažintų įrodytomis faktinių aplinkybių dėl smūgių sudavimo J. V., nustatytos J. V. mirties priežasties iš esmės neginčija, todėl, nesant ginčo ir abejonių dėl šių aplinkybių, pasisakytina tik dėl jų teisinio vertinimo.

46Kaltinamojo gynėjos įsitikinimu tyčinis nužudymas G. K. negali būti inkriminuojamas kaip padarytas tyčia. Kaltinamasis teigia, kad jis tikrai nenorėjo žudyti J. V.. Pasak gynybos, išankstinis tikslas nužudyti byloje nenustatytas, todėl teismas turi svarstyti kaltinamojo veiksmų perkvalifikavimą pagal BK 132 straipsnio 1 dalį. Teismas su tokia gynybos pozicija nesutinka, nes byloje surinktų duomenų visuma leidžia konstatuoti tiesioginį priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veikos ir nukentėjusiojo mirties, taip pat tai, kad G. K. psichinis santykis su nusikalstama veika ir jos padariniais buvo tyčinis.

47Priežastinio ryšio nustatymo kontekste teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad nustatant priežastinį ryšį turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina mirties kilimo sąlyga (be jos ši nebūtų kilusi), ar mirtis buvo dėsningas veikos padarinys. Nėra svarbu, kada nukentėjęs asmuo nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu nustatyti, kad sužalojimai su jo mirtimi susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Nagrinėjamoje byloje, pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus ir teismo medicinos specialisto išvadą bei paaiškinimus nekyla abejonių dėl to, kad kaltinamojo G. K. suduotas smūgis koja į pilvą, kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai, buvo ne tik būtina mirties kilimo sąlyga, bet ir esminis susiklosčiusio priežastingumo elementas, lėmęs nukentėjusiojo mirtį praėjus kuriam laikui nuo suduoto smūgio (specialistas teismo posėdyje paaiškino, kad po smūgio į pilvą asmuo galėjo būti sąmoningas, bet po plonžarnės pasaito plyšimo kelių valandų bėgyje įvyko mirtis dėl tiesioginio nukraujavimo). Tai, kad J. V. mirė praėjus kelioms valandoms nuo konflikto, nenutraukia tiesioginio priežastingumo grandinės, nes teismų praktikoje žinomi atvejai, kai asmenys nuo patirto sužalojimo mirdavo praėjus kelioms ar netgi keliolikai dienų. Taigi nukentėjusiojo mirtis šioje situacijoje buvo dėsningas, o ne atsitiktinis, suduoto smūgio rezultatas.

48Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamojo išankstinis tikslas nužudyti asmenį, tačiau toks požymis apskritai nėra būtinasis šio nusikaltimo sudėties požymis ir paprastai gali rodyti tiesioginę tyčią bei turėti įtakos kaltinamajam skiriant bausmę. Byloje neįrodinėta ir nenustatyta, jog kaltinamasis siekė nukentėjusiojo mirties, ir norėjo jį nužudyti, tačiau asmuo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį atsako ir tuo atveju, kai veikia netiesiogine tyčia.

49Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Sąmoningo leidimo sąvoka baudžiamosios teisės moksle ir teismų praktikoje siejama su kaltininko abejingumu dėl to, kad jo veika gali sukelti nusikalstamus padarinius. Tokiu atveju kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami, ir nors jų nesiekia ir nenori, tačiau neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Kaltininkas nesitiki išvengti savo veikos padarinių arba realios jų atsiradimo grėsmės, o jeigu ir tikisi, tai remdamasis tik subjektyviais ir atsitiktiniais dalykais – sėkme, likimu ir pan. Tai vertintina kaip abejingumas kitų asmenų interesams, galimiems padariniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-498-746/2015, 2K-7-193-895/2016, 2K-410-489/2016, 2K-7-74-778/2019).

50Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į nustatytų smurtinių veiksmų priežastį, kiekį, jų pobūdį, sužalojimų lokalizaciją, nukentėjusiojo padėtį smurtinių veiksmų metu ir kt. Kaip matyti tiek iš kaltinamojo G. K., tiek iš kaltinamosios V. K. bei liudytojų parodymų, kaltinamasis buvo supykęs ant J. V. dėl to, jog pastarasis bučiavosi su jo žmona. Kaime nebuvo paslaptis, kad M. K. turi nesantuokinį romaną su J. V.. Anot kaltinamojo, jis anksčiau jau vieną sykį buvo įspėjęs J. V. nesusitikinėti su jo žmona. Pats kaltinamasis pripažino, kad jis smarkiai susijaudino, kai pamatė, kad tiek jo žmonos kelnės buvo neužmautos, tiek nukentėjusio J. V. klynas buvo atsegtas, todėl buvo supykęs ir smūgiuodamas apie pasekmes negalvojo. G. K. sudavė eilę smūgių į nukentėjusiojo galvą, kas taip pat galėjo lemti sunkius padarinius, paskui dar spyrė į pilvą. Taigi smūgiai buvo suduoti į dvi gyvybiškai svarbias kūno vietas – galvą ir pilvą, taigi pakankamai tikslūs. Teismų praktikoje tyčiniai veiksmai suduodant smūgius, net ir vieną smūgį į gyvybiškai svarbią kūno sritį, t. y. galvą, pilvą, kai suduoti smūgiai yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais, vertinami kaip padaryti tyčia (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2014, 2K-7-193-895/2016, 2K-9-697/2017, 2K-57-697/2018). Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad matė, jog J. V. buvo neblaivus, visiškai nesipriešino, po spyrio į pilvą palinko ir liko sėdėti, o jis kartu su dukra ir jos vyru iš įvykio vietos pasišalino, t. y. jokios pagalbos J. V. nesuteikė. Neabejotina, kad suduoti smūgiai kojomis ir rankomis pagal nustatytus sužalojimus pasižymėjo pakankamai stipria jėga (kaltinamasis pripažino 4 smūgius rankomis ir vieną smūgį ranka, o toks smūgių skaičius beveik atitinka objektyviai nustatytą, t. y. mažiausiai 5 smūgių į galvos sritį skaičių). Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad konfliktas neįvyko visiškai spontaniškai. G. K. apie žmonos neištikimybę žinojo seniai, taip pat praėjo apie vieną valandą nuo to laiko, kai jis pamatė savo žmoną besibučiuojančią su J. V., taigi buvo pakankamas laiko tarpas pagalvoti apie tai, kaip elgtis juos suradus miške.

51Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis G. K. smūgiuodamas pakartotinius smūgius sėdinčiam prie medžio ir nesipriešinančiam neblaiviam, todėl fiziškai labiau pažeidžiamam, nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę J. V. sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejingas padariniams, kurie gali kilti, nes jo veikimo motyvas ir tikslas – pykčio demonstravimas, nukentėjusiojo auklėjimas ir nubaudimas dėl jo santykių su kaltinamojo sutuoktine. Savo sąmonėje G. K. nedetalizavo galimai dėl jo veiksmų kilsiančių padarinių sunkumo, t. y. jam buvo nesvarbu, kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti.

52Kaltinamojo gynėjos teigimu, G. K. J. V. nužudė labai susijaudinęs. Anot gynėjos, kaltinamasis pamatė savo žmoną M. K. kartu su jos meilužiu, t. y. nukentėjusiu J. V., besibučiuojant, o vėliau juos miške pamatė sėdinčius ir geriančius alkoholinius gėrimus. J. V. kelnių užtrauktukas buvo prasegtas ir šalia jo sėdinčios M. K. kelnės buvo nepilnai užmautos, kas liudijo apie tai, jog jie turėjo seksualinių santykių. Pasak kaltinamojo gynėjos, šiuo atveju kaltinamojo veiksmai turi būti kvalifikuojami ne pagal BK 129 straipsnio 1 dalį numatyto nužudymo, o dėl nužudymo labai susijaudinus, t. y. pagal BK 130 straipsnio 1 dalį. Visgi, teismas, teismų praktikos ir byloje nustatytų aplinkybių kontekste, su tokia gynybos pozicija taip pat nesutinka.

53Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal kasacinio teismo praktiką šis BK straipsnis asmens veikai kvalifikuoti taikomas tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2008, 2K-155/2009, 2K-305/2010, 2K-537-303/2015, 2K-38-942/2017). Konstatuojant, kad nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus, būtina nustatyti: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį, kuris turi būti būtent pagrindinė priežastis, išprovokavusi nužudymą; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (t. y. situaciją, kai dėl neteisėtų nukentėjusiojo veiksmų kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-226/2011). Neteisėtas asmens poelgis – tai bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali reikštis kėsinimusi į asmens gyvybę, sveikatą, turtą (tyčia ar dėl neatsargumo), smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu ir pan., taip pat psichiniu poveikiu – grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu ir kitaip. Spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiantis, teismas atsižvelgia į tai, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai esmingai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes. Nužudymas pripažįstamas padarytas staiga labai susijaudinus tada, kai jis įvyko tuoj po nukentėjusiojo neteisėto ar itin įžeidžiančio kaltininką ar jo artimus asmenis poelgio kaip greitas atsakas į tai. Jei nuo nukentėjusiojo poelgio iki nužudymo praėjo ilgesnis laiko tarpas ar kaltininkas atliko kokius nors pasiruošimo tam veiksmus, toks nužudymas paprastai negali būti kvalifikuojamas kaip padarytas staiga labai susijaudinus, nes šios aplinkybės rodo, kad staigaus didelio susijaudinimo būsena daugeliu atvejų jam jau buvo praėjusi. Taikant ar atsisakant taikyti privilegijuotą BK 130 straipsnyje numatytą normą, būtina įvertinti nukentėjusiojo žeidžiančio poelgio objektyvią galimybę sukelti afektinę reakciją. Taigi, šis aspektas yra svarbesnis nei subjektyvūs kaltininko bruožai, kurie nulėmė jo reakciją (didesnis agresyvumas, padidintas jautrumas, pavyduliavimas, nesveikai griežtas kitų žmonių moralės vertinimas, laisvės atėmimo vietose suformuoti elgesio standartai ir pan.). Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį nepriklausomai nuo to, ar kaltininkas staiga labai susijaudino (buvo fiziologinio afekto būsenos) dėl netikėto, nelaukto nukentėjusiojo poelgio, ar tas poelgis buvo paskutinis iš ankstesnių nevienkartinių panašaus pobūdžio nukentėjusiojo poelgių. Santuokinės neištikimybės aktas teismų praktikoje traktuojamas kaip itin įžeidžiantis poelgis, jei nukentėjęs sutuoktinis tyčia, ciniškai demonstruoja savo neištikimybę.

54Šios teismų praktikos kontekste teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad tiek kaltinamųjų, tiek liudytojų T. P., J. D. teisme duotais parodymais, kuriuos patvirtina ir liudytojos M. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, nustatyta, jog M. K. turėjo nesantuokinių santykių su nukentėjusiuoju J. V., G. K. juos matė besibučiuojančius ir toks G. K. sutuoktinės bei nukentėjusiojo elgesys iš tikrųjų galėjo būti suprantamas kaip itin įžeidžiantis bei žeminantis, esmingai prieštaraujantis moralės bei dorovės principams, kas gali paskatinti žmogų labai susijaudinus pasielgti neadekvačiai. Nepaisant to, byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad G. K. staiga labai susijaudino, nes faktas, kad jo žmona jam neištikima G. K. buvo žinomas seniai, pati žmona jam tai prisipažino, jis apie tai kalbėjosi net su J. V., reikalaudamas jo nutraukti santykius su M. K.. Iš liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad apie nesantuokinius M. K. ir J. V. santykius žinojo ir daugiau kaimo gyventojų. Byloje nėra ginčo ir dėl to, kad G. K. apie valandą prieš įvykį matė savo žmoną M. K. besibučiuojančią su nukentėjusiuoju J. V., jis grįžo namo, skambino žmonai, susitiko su savo dukra bei jos vyru, kartu važiavo žmonos ieškoti, kalbėjo telefonu net su J. V., todėl iki to momento, kai jis pamatė savo žmoną su J. V. sėdinčius prie medžio, praėjo nemažas laiko tarpas, kaltinamasis turėjo laiko pagalvoti apie tai, kas įvyko, kaip jis elgsis juos suradęs miške. Taigi susiklosčiusi situacija miške nebuvo visiškai netikėta ir nelaukta kaltinamajam, kuri jam galėjo sukelti staigaus didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būseną. Juo labiau, nei kaltinamoji V. K., nei liudytojas I. K. nepatvirtino, kad tarp M. K. ir J. V. matė lytinį aktą ar pan. Vien tai, kad J. V. klynas buvo atsegtas ir nevisiškai užmautos M. K. kelnės, įvertinus tai, kad jie buvo smarkiai išgėrę ir trise (su T. P.), neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad jie turėjo lytinius santykius, jų nematė ir pats kaltinamasis G. K..

55Siekiant nustatyti, ar asmuo yra fiziologinio afekto būsenoje prireikus paprastai gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Šiuo atveju buvo atlikta teismo ambulatorinė psichiatrijos ekspertizė ir joje vienareikšmiškai konstatuota, kad nėra pagrindo teigti, jog pykčio būsena turėjo esminės įtakos G. K. elgesiui. Ekspertai, išnagrinėję duomenis apie tiriamojo (G. K.) būseną ir elgesį byloje nagrinėjamo įvykio metu, nustatė, kad G. K. veikoje nenustatyta stipraus emocinio susijaudinimo būsenai būdingų požymių (aiškios trifazės struktūros, sprogstamojo emocinių reakcijų pobūdžio, afektogeninio sąmonės susiaurėjimo, postafektinės astenijos ir kt.), G. K. elgesys atitiko įvykio situaciją bei jam būdingus elgesio ir reagavimo tokiose situacijose ypatumus. G. K. byloje nagrinėjamo įvykio metu nebuvo fiziologinio afekto būsenoje ar kitokioje emocinėje būsenoje, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai (t. 3, b. l. 175). Tokia ekspertų – teismo psichologo ir teismo psichiatro – išvada yra kruopščiai paaiškinta, logiška, motyvuota, pagrįsta bylos duomenimis, teismas neturi pagrindo ja abejoti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad fiziologinio afekto būsena veikos padarymo metu, kuri būtų svarbi kvalifikuojant G. K. veiką pagal BK 130 straipsnį, baudžiamojoje byloje nenustatyta, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad jis nužudė J. V. staiga labai susijaudinęs.

56Apibendrinant aukščiau padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad G. K. J. V. nužudė veikdamas netiesiogine tyčia, todėl privalo atsakyti pagal kilusius padarinius, t. y. asmens nužudymą, o atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo nustatytas staigus didelis G. K. susijaudinimas, kaltinamojo veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl fizinio skausmo sukėlimo J. V. ir nežymaus jo sveikatos sutrikdymo

57Baudžiamojoje byloje V. K. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Byloje iš esmės nėra ginčo, kad V. K. sudavė rankos delnu J. V. į veidą. Tai pripažino ji pati bei nurodė betarpiškai įvykyje dalyvavęs G. K.. Visgi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn, būtina nustatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes – fizinio skausmo sukėlimą žmogui arba nežymų žmogaus sužalojimą. Šioje byloje V. K. inkriminuota, kad ji sukėlė J. V. tiek fizinį skausmą, tiek nežymiai jį sužalojo. Iš specialisto išvados matyti, kad J. V. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, muštinė žaizda veide padaryti kietais bukais daiktais, paveikus veidą ne mažiau kaip penkiais trauminiais poveikiais, būdingais smūgių sudavimui, prieš keletą valandų iki mirties. Šie sužalojimai visi kartu ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Iš pateikto kaltinimo matyti, kad G. K. kaltinamas ne mažiau nei 4 smūgių sudavimu, o V. K. ne mažiau nei vieno smūgio sudavimu, kas iš esmės atitiktų specialisto išvadoje konstatuotą sužalojimų ir trauminių poveikių skaičių. Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. K. kaltinama sudavus J. V. delno vidine dalimi, o specialisto paaiškinime konstatuota, kad sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti sudavus smūgį delnu, nėra. Anot specialisto, suduodant nestiprų smūgį delnu paprastai nelieka sužalojimų, juolab, kad šiuo atveju veide, V. K. nurodomoje srityje, yra masyvi kraujosruva ir odos nubrozdinimas, kuriam padaryti reikėjo pakankamai stiprios jėgos, kokia susidaro sudavus kumščiu, t. y. tikėtina, kad jei ir buvo padaryta nedidelė kraujosruva, ji galėjo susilieti su aptarta kraujosruva (t. 1, b. l. 65). Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra neginčytinai patvirtinta, kad V. K. smūgiu delnu į J. V. veidą buvo padarytas koks nors sveikatos sutrikdymas.

58Vertinant fizinį skausmą, kaip BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymį, atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad susiklostė itin specifinė situacija, J. V. buvo sužalotas ir nužudytas dėl G. K. smūgių, konkrečių paaiškinimų dėl to, ar jis jautė skausmą būtent dėl V. K. suduoto smūgio, galimybės gauti nėra, V. K. smūgį delnu sudavė jau po to, kai G. K. buvo sudavęs J. V. į veidą kumščiu, taip pat tokį patį smūgį sudavė ir savo motinai M. K., kuri atitinkamai kokiais nors sužalojimais ar skausmu nesiskundė. Taip pat labai svarbios ir tos aplinkybės, kad J. V. buvo sunkaus girtumo būklėje, todėl jo galimybės suvokti V. K. smūgį kaip skausmingą buvo ribotos, be to, atsižvelgtina ir į kaltinamosios ūgį, jos galimybes suduoti itin smarkų smūgį. Visa tai leidžia teismui abejoti dėl to, kad kaltinamoji V. K., smūgiuodama delnu J. V. į veidą, sukėlė jam fizinį skausmą, juolab kaltinamoji savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti tiek savo motiną, tiek ir jos galimą meilužį, siekdama, kad jie nutrauktų amoralius nesantuokinius santykius, ir daryti išvadą, kad tokie V. K. veiksmai nepasižymėjo nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu.

59Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

60Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. K. veiksmuose dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nėra nustatytas būtinas nusikalstamos veikos požymis – padariniai – fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sužalojimas. Nesant bent vienam nusikaltimo sudėties elementui, nėra ir nusikaltimo sudėties, todėl V. K. pagal jai pareikštą kaltinimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, išteisintina (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

61III. SKIRTINA BAUSMĖ, CIVILINIS IEŠKINYS IR KITI KLAUSIMAI

62Dėl skirtinos bausmės

63BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

64Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

65Kaltinamasis G. K. padarė vieną smurtinio pobūdžio tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kuris yra labai sunkus ir baudžiamas laisvės atėmimu nuo 7 iki 15 metų. Nusikalstama veika yra smurtinio pobūdžio, sukėlė neatkuriamą žalą – žmogaus mirtį. Teismas įvertina ir tai, kad smurtiniai veiksmai nusikaltimo darymo metu nebuvo pavieniai ar atsitiktiniai, nukentėjusiajam buvo suduoti smūgiai rankomis ir koja, taigi pakankamai pavojingi.

66Teismas, nepaisant to, kad prokuroras teigė, jog nėra kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, sutinka su gynėjos pozicija, kad yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). Nepaisant to, kad kaltinamasis teigė, jog žudyti nukentėjusiojo jis nenorėjo, jis viso ikiteisminio tyrimo metu neginčijo to, kad būtent jis sumušė J. V., t. y. pripažino esmines inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybes. Kaip matyti ir iš byloje teismo nustatytų aplinkybių, G. K. veiksmai nebuvo įvertinti kaip tiesioginė tyčia, t. y. nebuvo konstatuota, kad jis siekė nužudyti J. V.. Žemo išsilavinimo asmeniui, neturinčiam jokių teisinių žinių, sudėtinga suvokti skirtumus tarp tiesioginės ir netiesioginės tyčios, todėl kaltinamojo išreikšta pozicija, kad jis nenorėjo žudyti J. V., neleidžia daryti išvados, kad jis kaltės nepripažįsta. Kaltinamasis viso teismo proceso metu nuosekliai teigė besigailintis dėl to, ką padarė, nebandė paneigti jam inkriminuojamų kaltinimų, teigė suprantantis, kad būtent nuo jo spyrio koja mirė kaltinamasis, netgi išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiosios. Visa tai leidžia pripažinti esant jo veiksmuose BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės buvimą.

67Kaltinamojo gynėja taip pat teigė, kad teismas turi konstatuoti ir dar vieną G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Dideliu susijaudinimu teismų praktikoje laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Kaip jau buvo minėta aukščiau, teismas tokios kaltinamojo būklės nekonstatavo, todėl pagrindo pripažinti esant šią kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nėra.

68Nepaisant to, kad kaltinamojo gynėja nenurodė, teismas įžvelgia kitą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Šiame punkte atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos kaltininko veiksmų prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti tokią asmens reakciją (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-446/2010, 2K-386/2012). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis J. V. palaikydamas nesantuokinius santykius su kaltinamojo sutuoktine (bučiuodamasis, miške kartu gerdamas alkoholinius gėrimus) elgėsi itin rizikingai, privalėjo suprasti, kad toks jo elgesys, netgi gavus kaltinamojo įspėjimą taip nesielgti, gali išprovokuoti kaltinamojo smurtinį elgesį jo atžvilgiu, kas ir įvyko. Visa tai leidžia pripažinti esant kaltinamojo G. K. veiksmuose BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos lengvinančios aplinkybės buvimą.

69Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, kad G. K. turi nepilnametę dukrą, iki sulaikymo dirbo, darbe charakterizuojamas teigiamai, išlaikė dukrą. Kita vertus, nepaisant šių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų, byloje nustatyti ir labai svarbūs jį neigiamai apibūdinantys duomenys.

70G. K. yra teistas (t. 3, b. l. 111–113), nors ir turi nepilnametę dukrą, tačiau yra teistas būtent už jos nežymų sveikatos sutrikdymą ir grasinimą susidoroti, nepilnametę dukrą sužalojo būdamas sunkaus girtumo būklėje, ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už tai, kad būdamas girtas išvijo savo 15 m. dukrą iš namų, apskritai beveik visi G. K. administraciniai nusižengimai padaryti jam esant neblaiviam (t. 3, b. l. 116–119). Iš ekspertizės akto matyti, kad tiek nusikaltimo padarymo metu, tiek ir ekspertizės atlikimo metu konstatuojama psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Taigi iš byloje ištirtų įrodymų akivaizdu, kad kaltinamasis ne kartą savo impulsyvumą išreiškė pakankamai agresyviais smurtiniais veiksmais prieš savo artimuosius. Kaltinamasis nužudė J. V. nepraėjus net mėnesiui, kai jo atžvilgiu buvo priimtas teismo nuosprendis už 3 nusikalstamas veikas, dvi iš jų smurtinio pobūdžio (BK 140 straipsnio 2 dalis ir 145 straipsnio 1 dalis). Visai tai rodo, kad pastarasis ne kartą veikė visuomenei itin pavojingu būdu, negerbė visuotinai pripažintų taisyklių, visiškai nepaisė jo atžvilgiu priimtų sprendimų ir taikomos teisinės atsakomybės.

71Tokių aplinkybių apie kaltinamojo asmenybę kontekste teismas neturi jokio pagrindo taikyti BK 62 ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei turėtų skirti bausmę, siekiančią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmės vidurkį (BK 129 straipsnio sankcijoje numatytos vienintelės laisvės atėmimo bausmės vidurkis – laisvės atėmimas 11 metų). Kita vertus, tokios laisvės atėmimo bausmės už nužudymą kontekste, teismas itin reikšmingomis laiko dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Šios aplinkybės leidžia teismui tikėti, jog net ir švelnesnė nei bausmės vidurkis bei savo dydžiu labiau artima minimaliai bausmei siekianti ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė gali pakeisti vidutinio amžiaus asmens nuostatas, pasaulėžiūrą ir elgesį. Teismo įsitikinimu, 8 metų laisvės atėmimo bausmė gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo asmeniui grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinio ieškinio

72Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. pareiškė civilinį ieškinį dėl 924 € dydžio patirtos turtinės žalos (524 € už laidotuves, 200 € už produktus gedulingiems pietums, 50 € kunigui, 60 € už automobilį pervežti nužudytojo kūną iš Vilniaus ir 90 € duobkasiams) ir 3 000 € dydžio neturtinės žalos (t. 1, b. l. 81). Bylą nagrinėjant teisme nukentėjusioji teigė, kad dabar prašo tik 800 € neturinės žalos atlyginimo už sūnaus mirtį.

73Iš pateiktų turtinę žalą patvirtinančių dokumentų matyti, kad laidotuvių reikmėms buvo išleista 524 €, likusi 400 € suma nėra pagrįsta dokumentais. Iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sprendimo dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo avansu matyti, kad nukentėjusiajai kompensuojamos tik 12 MGL (456 €) neviršijančios laidojimo išlaidos, jog G. V. buvo išmokėta 304 € laidojimo pašalpa, todėl jai buvo kompensuota tik 152 € turtinės žalos iš nurodytos dokumentais pagrįstos 524 € turtinės žalos bei 2280 € neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 87–89). Atsižvelgiant į tai, teismas laiko, kad nukentėjusiajai liko nekompensuota 68 € turtinės žalos atlyginimui ir 720 € neturtinės žalos atlyginimui.

74Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

75Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismas pastebi, kad teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos dydis bylose dėl nužudymo labai svyruoja ir priklauso nuo daugelio aplinkybių. Nukentėjusiosios prašomas 3000 € neturtinės žalos atlyginimas teismų praktikos kontekste nėra didelis. Teismas neabejoja motinos patiriamais išgyvenimais dėl sūnaus netekties, nepaisant to, kad sūnus jau buvo suaugęs ir pas motiną gyveno tik dėl to, kad jam reikėjo pagal deklaruotą vietą atlikti viešuosius darbus. Nepaisant to, kad ir paties nukentėjusiojo elgesys buvo netinkamas, teismas laiko, jog nėra jokio pagrindo laikyti, kad prašoma ir neišmokėta neturtinės žalos dalis – 720 €, būtų neprotinga ar neteisinga, jos mažinti pagrindo nėra, todėl šioje dalyje nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

76Šioje byloje kaltinamajam G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šiuo metu kardomosios priemonės pagrindas, kad kaltinamasis G. K., atsižvelgiant ir į jo priklausomybę nuo alkoholinių gėrimų, ankstesnį teistumą už smurtinę nusikalstamą veiką, už grasinimą nužudyti žmogų, gali toliau daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra išnykęs, suėmimas yra vienintelė kardomoji priemonės, kuri gali užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, todėl ji iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo ir pradėjimo vykdyti nekeistina, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

77Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

78nukentėjusiojo J. V. žalios spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos kelnės, juodos spalvos palaidinė, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, baltos spalvos metalo žiedas, cigarečių pakelis ant kurio užrašas „Minsk“, juodos spalvos batai, 2018-11-28 nutarimu priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 46, 47) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant G. V. prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti G. V., o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

79mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, marškinėliai, kelnės, apatiniai, guminės šlepetės, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 46, 47), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko (G. K.) prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

80parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas rudos spalvos 1 l talpos plastikinis butelis „Alus. Biržiečių I-OKAS alk 7,5%“, liudytojos M. K. DNR pavyzdžiai, I. K. DNR pavyzdžiai, V. K. DNR pavyzdžiai, G. K. DNR pavyzdžiai, automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu paimtos nuoplovos iš automobilio salono bei bagažinės, t. y. septyni vokai su nuoplovomis, priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 46, 47), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

81Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 307 straipsniu,

Nutarė

82G. K. (G. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

83Bausmės pradžią G. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2019-04-17. Į bausmės laiką įskaityti G. K. laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2018-05-25.

84Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

85V. K. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

86Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

87Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios G. V. civilinį ieškinį ir priteisti iš G. K. nukentėjusiajai G. V. 68 € (šešiasdešimt aštuonis eurus) turtinei žalai atlyginti ir 720 € (septynis šimtus dvidešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

88Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:

89nukentėjusiojo J. V. žalios spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos kelnės, juodos spalvos palaidinė, mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, baltos spalvos metalo žiedas, cigarečių pakelis ant kurio užrašas „Minsk“, juodos spalvos batai, 2018-11-28 nutarimu priduoti saugojimui į Vilniaus apskrities VPK saugojimo kamerą (t. 1, b. l. 46, 47) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant G. V. prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti G. V., o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

90mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“, marškinėliai, kelnės, apatiniai, guminės šlepetės, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje (t. 1, b. l. 46, 47), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus bei esant teisėto jo savininko (G. K.) prašymui, išreikštam iki nuosprendžio įsiteisėjimo, grąžinti teisėtam jo savininkui, o tokio prašymo nesant, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikint kaip menkaverčius (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas);

91rudos spalvos 1 l talpos plastikinį butelį „Alus. Biržiečių I-OKAS alk 7,5%“, M. K. DNR pavyzdžiai, I. K. DNR pavyzdžiai, V. K. DNR pavyzdžiai, G. K. DNR pavyzdžiai, automobilio „Audi 100“, valst. Nr. ( - ) apžiūros metu paimtos nuoplovos iš automobilio salono bei bagažinės, t. y. septyni vokai su nuoplovomis, saugomi Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti kaip menkaverčiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

92Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 3. G. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 4. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje;... 5. V. K., asmens kodas ( - ) gim. ( - ), ( - ), Lietuvos Respublikos pilietė,... 6. kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.... 7. Teismas... 8. ... 9. I. ĮRODYTOMIS PRIPAŽINTOS NUSIKALSTAMOS VEIKOS APLINKYBĖS IR PATEIKTAS... 10. G. K. nužudė žmogų, o būtent: jis, 2018-05-24, apie 19 val., atvykęs į (... 11. K. K. buvo kaltinama pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl to, kad ji,... 12. II. BYLOJE IŠTIRTI ĮRODYMAI IR JŲ VERTINIMAS... 13. Kaltinamųjų ir nukentėjusiosios parodymai... 14. Teisiamajame posėdyje kaltinamoji V. K. teigė, jog savo kaltę dėl padarytos... 15. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis G. K. teigė, jog savo kaltę dėl... 16. Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji G. V. paaiškino, kad tą... 17. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. D. paaiškino, kad buvo 2018 m.... 18. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas I. K. paaiškino, kad su... 19. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. D. paaiškino, kad ji ėjo iš... 20. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja T. P. paaiškino, kad ėjo iš... 21. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja A. L. paaiškino, kad jos pavardė... 22. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja E. S. paaiškino, kad jai verkdama... 23. Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame... 24. - Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus (toliau – BPC) pateiktu... 25. - objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota BPC garso įrašo... 26. - įvykio vietos (lavono) apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad... 27. - biologinės mirties konstatavimo aktu, kuriame nurodyta, kad J. V. biologinė... 28. - Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada,... 29. pilvo sumušimas, pasireiškęs devyniais plonžarnės pasaito plyšimais. Šis... 30. poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai, muštinė žaizda veide, padaryti... 31. poodinė kraujosruva juosmens dešinėje padaryta kietu buku daiktu, vienu... 32. išvadoje taip pat konstatuota, kad sužalojimų, kurie galėjo būti padaryti... 33. - specialisto paaiškinimų protokolu, kuriame užfiksuota, kad J. V.... 34. - teismo posėdžio metu apklausto eksperto J. P. paaiškinimais. Ekspertas... 35. - elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos... 36. - parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad V. K.... 37. - parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytoja... 38. - parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas... 39. - teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės aktu, kuriame užfiksuota,... 40. - kitais bylos medžiagoje užfiksuotais ir teismo posėdyje ištirtais... 41. Bylą išnagrinėjęs teismas pažymi, kad visi minėti įrodymai teismui... 42. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinime buvo nurodyta, jog G. K.... 43. Kaltinamasis G. K. duodamas parodymus užsiminė, kad J. V. buvo rastas miręs... 44. Nukentėjusioji G. V. (nužudytojo motina) duodama itin nerišlius parodymus... 45. Kaltinamasis ir gynyba kaltinime nurodytų ir teismo pripažintų įrodytomis... 46. Kaltinamojo gynėjos įsitikinimu tyčinis nužudymas G. K. negali būti... 47. Priežastinio ryšio nustatymo kontekste teismų praktikoje ne kartą... 48. Teismas sutinka su gynybos pozicija, jog byloje nenustatytas kaltinamojo... 49. Remiantis BK 15 straipsnio 3 dalimi, nusikaltimas ar baudžiamasis... 50. Būtent tokią kaltinamojo tyčią teismas nustatė atsižvelgdamas į... 51. Teismo įsitikinimu, visos bylos aplinkybės patvirtina, kad kaltinamasis G. K.... 52. Kaltinamojo gynėjos teigimu, G. K. J. V. nužudė labai susijaudinęs. Anot... 53. Pagal BK 130 straipsnį atsako tas, kas nužudė žmogų staiga labai... 54. Šios teismų praktikos kontekste teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai,... 55. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra fiziologinio afekto būsenoje prireikus... 56. Apibendrinant aukščiau padarytas išvadas, teismas konstatuoja, kad G. K. J.... 57. Baudžiamojoje byloje V. K. buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 140 straipsnio 1... 58. Vertinant fizinį skausmą, kaip BK 140 straipsnyje numatyto nusikaltimo... 59. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, kad kaltu... 60. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad kaltinamosios V. K. veiksmuose... 61. III. SKIRTINA BAUSMĖ, CIVILINIS IEŠKINYS IR KITI KLAUSIMAI... 62. Dėl skirtinos bausmės ... 63. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti... 64. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji... 65. Kaltinamasis G. K. padarė vieną smurtinio pobūdžio tyčinį nusikaltimą,... 66. Teismas, nepaisant to, kad prokuroras teigė, jog nėra kaltinamojo atsakomybę... 67. Kaltinamojo gynėja taip pat teigė, kad teismas turi konstatuoti ir dar vieną... 68. Nepaisant to, kad kaltinamojo gynėja nenurodė, teismas įžvelgia kitą... 69. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, kad G. K. turi nepilnametę... 70. G. K. yra teistas (t. 3, b. l. 111–113), nors ir turi nepilnametę dukrą,... 71. Tokių aplinkybių apie kaltinamojo asmenybę kontekste teismas neturi jokio... 72. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. V. pareiškė civilinį ieškinį... 73. Iš pateiktų turtinę žalą patvirtinančių dokumentų matyti, kad... 74. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 75. Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio... 76. Šioje byloje kaltinamajam G. K. buvo paskirta kardomoji priemonė –... 77. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:... 78. nukentėjusiojo J. V. žalios spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos kelnės,... 79. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, mobiliojo ryšio telefonas... 80. parodymų patikrinimo vietoje metu rastas ir paimtas rudos spalvos 1 l talpos... 81. Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu ir 307... 82. G. K. (G. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 129... 83. Bausmės pradžią G. K. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos,... 84. Kardomąją priemonę – suėmimą, palikti nepakeistą iki nuosprendžio... 85. V. K. išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 140... 86. Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti... 87. Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios G. V. civilinį ieškinį ir priteisti... 88. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms nagrinėti:... 89. nukentėjusiojo J. V. žalios spalvos marškinėliai, mėlynos spalvos kelnės,... 90. mobiliojo ryšio telefonas „Nokia“, mobiliojo ryšio telefonas... 91. rudos spalvos 1 l talpos plastikinį butelį „Alus. Biržiečių I-OKAS alk... 92. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...