Byla 1A-131-530/2020
Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Aušros Vingilės, sekretoriaujant Tomai Žukauskui, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, nuteistajam E. P. ir jo gynėjui advokatui Daliui Mecelicai, nukentėjusiajam A. M. ir jo atstovui advokatui Pauliui Ališauskui, civilinio atsakovui uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ atstovui Modestui Voguliui ,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. P. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos ir civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ generalinio direktoriaus P. Š. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 50 (penkiasdešimties) MGL (1 883,00 eurų) dydžio bauda.

4E. P. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir įspėtas, kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

5Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš civilinio atsakovo UAB „( - )“ 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo A. M. naudai.

6Iš E. P. nukentėjusiojo A. M. naudai priteista 1 030 Eur (vienas tūkstantis trisdešimt eurų) proceso išlaidų.

7E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

8Teisėjų kolegija

Nustatė

9I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

101.

11E. P. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, būdamas darbdavio – UAB „( - )“ įgaliotas asmuo, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 13.00 val., prie pastato adresu ( - ) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo darbuotojo – UAB „( - )“ elektriko A. M. sveikata, o būtent: nuo 1999 m. spalio 12 d. dirbdamas UAB „( - )“ (Darbo sutartis Nr. ( - )), o nuo 2009 m. kovo 9 d. Eksploatacijos skyriaus vyr. darbų vadovo pareigose, 2014 m. sausio 10 d. atestuotas suteikiant teisę eiti ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų vadovo ir ypatingo statinio specialiųjų statybos darbų techninės priežiūros vadovo pareigas (atestato Nr. ( - )), 2014 m. gruodžio 3 d. turėdamas AK energetikos darbuotojo kategoriją ir atestuotas atlikti darbų vadovo funkcijas elektros įrenginiuose iki 1000 V (pažymėjimas EP Nr. ( - )), 2016 m. gruodžio 7 d. atestuotas pagal darbdavio įgalioto asmens darbuotojų saugai ir sveikatai mokymo programą (pažymėjimas Nr. ( - )), 2016 m. kovo 8 d. pasirašytinai supažindintas su UAB „( - )“ generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. patvirtintais eksploatacijos skyriaus vyr. darbų vadovo pareiginiais nuostatais, kuriuose numatyta jo atsakomybė už: 1. Miesto gatvių apšvietimo elektros įrenginių techninį stovį, organizavimą ir vykdymą remonto, priežiūros ir naujų objektų statybos darbų, tame tarpe pagal planuojamą darbų pobūdį, atitinkamą parinkimą ir užpildymą „Nurodymo“, „Pavedimo“ arba „Paskyros-leidimo“ rašytinės formos, o eksploatacijos tvarka vykdomuose darbuose, rėmimąsi galiojančiomis instrukcijomis bei žodiniais nurodymais (6.7 punktas); 2. Už organizavimą skyriaus darbuotojų aprūpinimu asmeninėmis ir kolektyvinėmis bei pagrindinėmis ir papildomomis saugos priemonėmis ir įrankiais (6.8.5 punktas); 3. Saugos, sveikatos ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių laikymąsi (8.2 punktas), prieš 2017 m. rugsėjo 4 d. gatvės apšvietimo stulpo elektros remonto darbų pradžią nesurašė galiojančio Nurodymo imtis pakankamų techninių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą nuo elektros poveikio, dėl ko elektros remonto darbai veikiančiame elektros įrenginyje buvo vykdomi neturint galiojančio Nurodymo, atitinkančio Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 (su pakeitimais): 1. 49 punkto reikalavimus, kad - pirmos ir antros kategorijos darbai atliekami pagal Nurodymą; 2. 48 punkto reikalavimus, kad - Nurodymas - tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą ir sveikatą atsakingi asmenys; - bei atliekamų darbų metu nekontroliavo, kad nukentėjusysis naudojo neizoliuotą metalinį raktą, neatitinkantį 235.5 punkto reikalavimų, kad - prie pagrindinių apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų žemos įtampos elektros įrenginiuose priskiriami įrankiai su izoliuotomis rankenomis, ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu UAB „( - )“ elektrikas A. M., 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 13.00 val., atlikdamas gatvės apšvietimo sistemos elektros remonto darbus elektros stulpe šalia pastato adresu ( - ), kabelių gijas jungė kabelių gijų sujungimo kaladėlių pagalba, naudodamas neizoliuotą metalinį raktą ir darbų atlikimo metu prisilietė prie 220-230 V įtampą turinčių gatvės apšvietimo stulpo srovinių dalių bei patyrė elektros traumą, lydimą aritmijos ir klinikinės mirties, kas sukėlė nukentėjusiajam A. M. sunkų sveikatos sutrikdymą.

122.

13Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad E. P. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, todėl jis pripažintas kaltu bei jam paskirta bausmė.

14II. Apeliacinio skundo argumentai

153.

16Civilinio atsakovo UAB „( - )“ generalinio direktoriaus P. Š. skunde prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio tenkinimo ir 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) neturtinės žalos priteisimo iš UAB „( - )“, kadangi priimtas nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas pažeidžiant baudžiamojo bei baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimus, nusistovėjusią teismų praktiką, todėl turi būti naikintinas. Be to, pažymi, kad esminės bylos aplinkybės ištirtos neišsamiai, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas.

173.1.

18Skundo autorius nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu dėl to, kad viena iš nelaimingą atsitikimą nulėmusių priežasčių buvo saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kur sakoma kai kaltininkas pažeidžia keletą darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, nuosprendyje nurodoma, kurie iš šių pažeidimų yra priežastiniu ryšiu susiję su BK 176 straipsnyje numatytais padariniais, ir tik jais grindžiamas asmens pripažinimas kaltu pagal šį straipsnį. Pažymima, kad priežastinis ryšys yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis, todėl jis nustatomas tarp veikos ir kilusių padarinių, o ne tarp kaltės ir padarinių. Pažymi, jog baudžiamajai atsakomybei taikyti reikšmingą priežastinį ryšį nustato teismas, ištyręs ir įvertinęs tam reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Taikant baudžiamąją atsakomybę asmeniui, atsakingam už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe, turi būti nustatyta ne tik kokius konkrečiai norminiu aktu reikalavimų pažeidimus šis asmuo padarė, bet ir tai, kad būtent šie pažeidimai buvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis įstatyme numatytiems padariniams kilti. Be to, turi būti vertinamos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Šios aplinkybės turi būti nustatomos analizuojant byloje surinktų įrodymų visumą, o ne atskirus įrodymus.

193.2.

20Skunde teigiama, kad teismas, pasisakydamas dėl saugos ir saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo nurodė, kad darbai buvo atliekami neturint galiojančio nurodymo. Pasak skundo autoriaus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, vertindamas aplinkybes analogiškoje byloje, yra konstatavęs, jog paskyros–leidimo ar kito dokumento netinkamas įforminimas ar ne įforminimas negali būti laikytinas priežastimi įtakojusia nelaimingo atsitikimo kilimą. Tokio pobūdžio bylose, priežastinis ryšys tarp neteisingo dokumentų įforminimo ir nelaimingo atsitikimo kilimo turi būti vertinamas ne formaliai, o atsižvelgiant į esmę, t. y. ar darbuotojas buvo visapusiškai ir tinkamai instruktuotas, ar jam buvo žinomos galimos rizikos vykdant atliekamus darbus, ar darbuotojas buvo apmokytas kokių saugumo priemonių jis turi imtis. Tais atvejais, kai nustatoma, jog darbuotojas buvo tinkamai apmokytas ir supažindintas su saugiais įrenginio naudojimo metodais, žinojo įrenginio mechanizmą ir zonas, kuriose gali kilti grėsmė jo, kaip darbuotojo, saugumui, o darbdavys bei jo įgaliotas asmuo dėjo pakankamas pastangas darbuotoją tinkamai apmokyti kaip dirbti darbo vietoje ir išvengti neigiamų padarinių, laikytina, kad darbuotojas yra instruktuotas tinkamai.

213.3.

22Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas taipogi yra konstatavęs, kad priežastinio ryšio nepagrindžia tik formalūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai. Sprendžiant dėl priežastingumo nustatomi ir įvertinami ne tik šie pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, taip pat turėję reikšmės padariniams kilti. Sprendžiant baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių priežasties klausimą esminę reikšmę turi aplinkybė ar darbuotojas buvo tinkamai apmokytas ir instruktuotas. Nepasirašyti ir netinkamai įforminti dokumentai šiuo atveju priežastinio ryšio nepagrindžia. Toks instruktavimas, kai praktiškai (realiai) pademonstruojama, kaip konkretus darbas (užduotis) turi būti atliktas, laikytinas išsamiu ir tinkamu, nes tokiu būdu instruktuojamas asmuo pats vizualiai mato, kaip nurodytas darbas turi būti teisingai atliktas, jam nereikia kažką papildomai užsirašyti, įsivaizduoti. Todėl pritartina teismų išvadai, kad šiuo atveju nelaimingas atsitikimas įvyko ne dėl to, kad nukentėjusysis būtų netinkami instruktuojamas, o tai, kad nebuvo pasirašyta ant paskyros–leidimo ir instruktavimas nebuvo tinkamai įformintas, šiuo atveju priežastinio ryšio nepagrindžia.

233.4.

24Skunde teigiama, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog nukentėjusysis A. M. darbus prie elektros įrenginių dirbo ilgą laiko tarpą, buvo tinkamai apmokytas ir supažindintas su saugiais elektros įrenginių naudojimo metodais bei taisyklėmis. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduota Paskyra–leidimas Nr. ( - ). Joje buvo nurodyta kokie darbai bus atliekami, laikotarpis kurio metu darbai bus atliekami, saugos priemonės. Be to, liudytoju apklaustas Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovas V. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad nors atliekant tokio pobūdžio darbus turėjo būti užpildyta ne paskyra–leidimas, o Nurodymas, tačiau tarp paskyros–leidimo ir Nurodymo didelio skirtumo nėra. Nurodymo užpildymas tokį stažą turinčiam darbuotojui, neturėtų turėti reikšmės, tai savotiškas darbdavio apsidraudimas, darbuotojo įpareigojimas, kad laikytųsi, priminimas, kad kiekvienas turi būti atsargus.

253.5.

26Skundo autorius, pažymi tai, kad teismas priimdamas nuosprendį taipogi nevertino kitų svarbių aplinkybių. Byloje pateiktame 2018 m. kovo 5 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau VEI) rašte nurodoma, kad VEI dalyvavo nelaimingo įvykio darbe tyrime Valstybinės darbo inspekcijos kvietimu. <...> Vadovaujantis Taisyklėmis (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklės), tai atitinka II darbų kategorijai – darbai vykdomi atjungus įtampą. Taisyklių 80 punkte išvardintos, kokios techninės priemonės turi būti įvykdytos. <...> Taisyklių 94.3 punkto reikalavimuose pakartotinai pabrėžiama, kad darbo vietoje būtina patikrinti, ar nėra įtampos ant srovinių dalių. <...> dirbant darbus, priskirtus II darbu kategorijai, t. y. atjungus įtampą ir išpildžius nurodomas technines priemones, nėra privaloma naudoti dielektrinius raktus. <...> įvykus nelaimingam atsitikimui, buvo nustatyta, kad elektrikas darbus vykdė netinkamai parengtoje darbo vietoje – neįvykdęs Leidime nurodytu reikalavimų ir nesivadovaudamas Taisyklių, pagal kurias jis yra atestuotas, reikalavimais. Be to, liudytojas V. V. nurodė, kad visi elektrotechnikos darbuotojai privalo vadovautis Taisyklėmis, kurios yra pagrindinis dokumentas tokiuose darbuose. Šis liudytojas nurodė, kad kiekvienu atveju prieš prisiliesdami prie elektros įrenginių, yra būtina patikrinti ar nėra įtampos. A. M. vykdė II kategorijos darbus. Įjungus įtampą darbai nutraukiami. Atjungus įtampą, darbų procesas pradedamas iš naujo ir pasitikrinama ar nėra įtampos. Į šiuos, Valstybinės energetikos inspekcijos kaip atsakingos institucijos bei energetikos srities specialisto V. V. paaiškinimus teismas visiškai neatsižvelgė. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad neaišku kuo remiantis ir vadovaujantis teismas nusprendė, jog vykdomi darbai buvo ne antros, o pirmos kategorijos. Kaip minėta, aukščiau nurodyti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad darbai buvo ne pirmos, o antros kategorijos. Dirbant antros kategorijos darbus, nėra privaloma naudoti dielektrinius raktus. Jei asmuo dirba ne dielektriniu daiktu, jis turi būti įsitikinęs, kad ten nėra įtampos, kad bus saugu liestis ne dielektriniu raktu. Antros kategorijos darbus dirbantis darbuotojas turi įsitikinti, kad įtampa dingo ir tik tuomet tęsti darbus. Kaip minėta, nukentėjusysis nesivadovavo Taisyklių 80.5; 94.3 punktų reikalavimais ir prieš pradedant darbus nepasitikrino ar ant elektros įrenginių srovinių dalių nėra elektros įtampos. Būtent šios aplinkybės nulėmė nelaimingo atsitikimo kilimą.

273.6.

28Skunde nurodoma, kad pagrindinė priežastis įtakojusi nelaimingą atsitikimą yra ne organizacinių ar techninių priemonių nebuvimas, o paties nukentėjusiojo veiksmai ir didelis neatsargumas. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas paties nukentėjusiojo veiksmų, tiek Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių laikymosi kontekste, tiek jų įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, nevertino bei priežastinio ryšio tarp nukentėjusiojo veiksmų ir nelaimingo atsitikimo, nenustatinėjo.

293.7.

30Skunde teigiama, kad vadovaujantis BPK nuostatomis, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti tenkinamas tik tuo atveju, jei teismas nusprendžia pripažinti kaltinamąjį kaltu padarius nusikalstamą veiką. BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad tuo atveju, jei teismas priima išteisinamąjį nuosprendį, civilinis ieškinys yra atmetamas. Nagrinėjamu atveju nelaimingas atsitikimas įvyko dėl paties nukentėjusiojo A. M. aplaidumo, o ne dėl kaltinamojo E. P. nusikalstamos veikos, todėl civilinis ieškinys turėtų būti atmestas. Kaip minėta anksčiau nelaimingą atsitikimą nulėmė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 patvirtintų Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklėse numatytų techninių priemonių (patikrinti, ar nėra įtampos) neatlikimas. Taigi nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo, civilinis ieškinys negali būti tenkinamas.

313.8.

32Skundo autorius taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl civilinio ieškinio dydžio neįvertino byloje esančių aplinkybių bei nesivadovavo teismų praktika analogiško pobūdžio bylose. Dėl to, netgi tuo atveju, jei civilinis ieškinys būtų pripažintas pagrįstu, teismo priteista neturtinės žalos suma turėtų būti mažintina. Pažymima, kad neturtinės žalos funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusiojo asmens turtinės padėties pagerinimas. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Pažymima, kad neturtinės žalos dydis sveikatos sutrikdymo atvejais yra įvairus, jis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias nagrinėjamos bylos aplinkybes, kurių visuma lemia šios žalos atlyginimo dydį. Šioje byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis šiuo metu nėra neįgalus, yra pilnai pasveikęs, jam nustatytas 100 procentų darbingumas, jis ir toliau dirba tose pačiose pareigose kaip iki nelaimingo atsitikimo. Nukentėjusysis darbe nusiskundimų dėl sveikatos būklės nereiškia. Šias aplinkybes patvirtino pirmos instancijos teisme apklausti liudytojai V. J. ir K. M.. Tačiau šios aplinkybės teismo taip pat liko neįvertintos.

333.9.

34Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusiajam dar iki minėto įvykio buvo diagnozuota eilė ligų, kurios visiškai nesusijusios su nelaimingu atsitikimu. Be to, nukentėjusysis nuo 2011 metų iki nelaimingo atsitikimo kiekvienais metais turėjo nedarbingumą, atkreipiamas dėmesys, kad nedarbingumas buvo ilgalaikio pobūdžio. Nukentėjusiojo negalavimus, kuriais jis skundžiasi: dusulį, nuovargį, įtakoja jo paties dar iki nelaimingo atsitikimo įgytos ligos, kuriomis jis serga. Dėl šių aplinkybių, A. M. negalavimai negali būti laikytini nelaimingo atsitikimo priežastimi. Atsižvelgiant į tai, teismas negali tenkinti prašymą priteisti neturtinę žalą dėl tų susirgimų, kurie yra nesusiję su nelaimingu atsitikimu. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Be to, jeigu kaltininkas įrodo, jog nukentėjusiojo elgesys pasireiškė dideliu neatsargumu, jis atleidžiamas nuo pareigos atlyginti didesnio pavojaus šaltiniu padarytą žalą.

352.

36Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Dalius Mecelica apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nuosprendį ir E. P. išteisinti, pripažįstant, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko įrodymų vertinimą baudžiamojoje byloje, netinkamai taikė baudžiamąją įstatymą, nepasisakydamas dėl esminių požymių, kuriais remiantis veika kvalifikuojama pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

374.1.

38Skunde nurodoma, BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, kuris pažeidė Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Skundo autoriaus nuomone, baudžiamasis įstatymas aiškiai apibrėžia veiką, dėl kurios kyla darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniu baudžiamoji atsakomybė, t. y. už konkrečią veiką, kuria pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, reglamentuojantys darbuotojų sveikatą ir saugą. Iš skundžiamo apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas pripažino E. P. kaltu, kadangi: 1) remonto darbai veikiančiame elektros įrenginyje buvo vykdomi neturint galiojančio Nurodymo, kurį turėjo surašyti E. P., bei 2) nukentėjusysis naudojo neizoliuotą raktą, neatitinkantį 235.5 punkto reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosprendyje nurodoma, jog E. P. kaltė yra grindžiama ne kuria nors viena faktine aplinkybe – neinstruktavimu ar Nurodymo nesurašymu, o jų visuma. Tačiau susipažinus su apkaltinamuoju nuosprendžiu visiškai tampa neaišku, kokia konkrečiai veika laikoma įrodyta, dėl kurios E. P. pripažintas kaltu. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje įvardintos tik dvi E. P. veikos, o motyvacinėje nuosprendžio dalyje nurodoma, kad apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą nulėmė „jų visuma“, t. y., ne vienos, o kelių veikų, nurodytų motyvacinėje nuosprendžio dalyje atlikimas. Tokie motyvai pažeidžia BPK 255 straipsnio 1 dalį.

394.2.

40Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ne bet koks Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimas, net jeigu jis ir buvo nusikaltimo BK 176 straipsnio 1 dalyje požymiu, pripažįstamas nusikalstamu. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. pripažįstant, kad asmuo padarė darbų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimą, būtina nustatyti ne tik padarytą veiką, bet ir atsiradusius padarinius bei priežastinį ryšį tarp veikos ir šių padarinių. Nustatant priežastinį ryšį tarp veikos ir atsiradusių padarinių, būtina įvertinti, dėl kokių konkrečių Darbų saugos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimų atsirado BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai. Taikant už darbų saugą ar sveikatos apsaugą darbe atsakingam asmeniui baudžiamąją atsakomybę, be padarytų konkrečių norminių aktų reikalavimų pažeidimų nustatymo, turi būti konstatuota, kad šie pažeidimai buvo būtina sąlyga ir pagrindinė priežastis sunkiems padariniams kilti, taip pat turi būti įvertintos ir to asmens realios galimybės numatyti šių padarinių atsiradimą ir užkirsti jiems kelią. Tai reiškia, kad gali egzistuoti formalūs darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai, tačiau jie gali negrįsti priežastinio ryšio tarp atsiradusių pasekmių ir tų formalių pažeidimų.

414.3.

42Skundo autorius nurodo, jog vertinat įrodymus šioje byloje, gynyba kėlė klausimą, kaip formalus rašytinis ir pakartotinis instruktavimas būtų leidęs išvengti nelaimingo atsitikimo. Pasak, skundo autoriaus, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą nustatyti, kokių žinių ir kokio dar papildomo instruktavimo galėjo trūkti nukentėjusiam asmeniui, atliekant darbus, kurie būtų užtikrinę, kad nelaimingas atsitikimas nebūtų įvykęs. Dėl šios priežasties, nuteistasis nesutinka su pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Mano, kad sprendžiant klausimą ar padaryti išvadą, kad dėl Nurodymo nebuvimo galėjo vykti nelaimingas atsitikimas, pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti paties nukentėjusiojo parodymus. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo parodymai neleidžia padaryti išvados, kad jam trūko žinių atlikti remonto darbus ir tai buvo priežastis nelaimingam atsitikimui įvykti. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti nukentėjusiojo kvalifikaciją, darbo patirtį ir žinių lygį.

434.4.

44Vertinant nukentėjusiojo kvalifikaciją, darbo patirtį ir žinių lygį, svarbu atkreipti dėmesį į paties nukentėjusiojo parodymus duotus teisme, kuriuose jis yra nurodęs, kad jo kvalifikacija pakankama tokiems darbams atlikti, kad jis dirba daug metų. Pirmos instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti, kad pats nukentėjusysis pripažino, kad jam pavestas atlikti darbas buvo gerai žinomas, jis žinojo kaip jį atlikti, pilnai buvo aptarta darbų eiga bei jie buvo atliekami nustatytu eiliškumu. Be to, nelaimingas atsitikimas įvyko ne iš karto, o nukentėjusiajam pakartojus veiksmus, kas taip pat parodo, kad nukentėjusysis turėjo pakankamai žinių atlikti darbą. Byloje esantys duomenys: energetikos darbuotojo pažymėjimas ( - ); VšĮ Respublikinis Energetikų mokymo centro pažymėjimas; elektros kabelių montuotojo kvalifikaciją patvirtinantis pažymėjimas rodo, jog kad nukentėjusysis turėjo pakankamą kvalifikaciją atlikti darbus dėl kurių yra nagrinėjama ši byla. Todėl teismas turėjo palyginti nukentėjusiojo parodymus su kitų liudytojų parodymais, kurie nurodė, kad jie visi tame tarpe ir nukentėjusysis yra išlaikę specialius kursus, ir jų visų kvalifikaciją patvirtina turimi pažymėjimai, leidžiantys jiems atlikti tokio pobūdžio darbus savarankiškai. Visi UAB „( - )“ darbuotojai patvirtino, kad darbdavys yra instruktavęs visais saugos klausimais ir jiems nekilo jokių klausimų atliekant pavestus darbus.

454.5.

46Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant ar buvo padaryta nusikalstama veika, turėjo būti nustatinėjamos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, įskaitant įvykio mechanizmą ir jis turėjo būti įvertintas. Nesutiktina, kad šioje baudžiamojoje byloje gali būti nustatinėjama eilė aplinkybių, kurios galėjo įtakoti šio nelaimingo atsitikimo įvykimą. Aukščiau minima teisminė praktika nulemia teismui pareigą nustatyti esminę aplinkybę, dėl kurios įvyko nelaimingas įvykis. Šioje byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurie neleidžia padaryti net teorinės išvados, kad Nurodymo, kaip tokio dokumento surašymas, galėjo būti esmine aplinkybe, dėl kurios įvyko nelaimingas atsitikimas. Visi darbuotojai pripažino, kad žodžiu buvo aptarta darbų eiga, priimant bendrą sprendimą dėl darbų atlikimo eiliškumo. Taigi, byloje esančių įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad nelaimingas atsitikimas buvo sąlygotas paties nukentėjusiojo didelio neatsargumo. Manome, kad pirmosios instancijos teismo išvadų dėl priežastinio ryšio nepatvirtina šioje baudžiamojoje byloje esantys kiti įrodymai.

474.6.

48Skunde prašoma įvertinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2018 m. kovo 5 d. raštą „Dėl informacijos pateikimo“. Iš šio dokumento matyti, kad nelaimingo atsitikimo dieną buvo dirbama pagal 2019 m. rugpjūčio 16 d. vyr. darbų vadovo E. P. išduotą paskyrą-leidimą. Šio leidimo 4 punkto 3 papunktyje nurodoma, kad būtina išjungti automatinius jungiklius apšvietimo valdymo/maitinimo spintoje GA-3(03, bei sudėti žymeklius darbo vietoje. Darbuotojai buvo pasirašę, kad yra susipažinę su darbo sąlygomis. Be to, turi būti įvertinti liudytojo V. V., kuris yra Valstybinės energetikos inspekcijos darbuotojas, parodymai. Jis yra nurodęs, kad didelio skirtumo tarp paskyros–leidimo ir Nurodymo nėra. Nurodyme surašomi tie patys darbai, kaip ir leidime – paskyroje, tik Nurodymas pratęsiamas kiekvieną dieną. Jis teismo posėdyje nurodė, kad „užduoties nesurašymas neturėjo įtakos nelaimingam atsitikimui“. Be to, šis asmuo nurodė, kad „Nelaimingas atsitikimas įvyko dėl įtampos nebuvimo nepasitikrinimo. Nukentėjusysis pažeidė 80.5 (patikrinti ar nėra įtampos), 37 taisyklių punktus“. Pasak skundo autoriaus, šie įrodymai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti nelaimingo atsitikimo eigą, įvertinti visų ir paties nukentėjusiojo asmens atliktus veiksmus, pagrindinę priežastį, kuri nulėmė nelaimingo atsitikimo įvykimą, bei įvertinti ko trūko konkrečiai nukentėjusiajam, kad šis nepatektų į nelaimingą įvykį. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teisiškai sureikšmino Nurodymą, nenustatydamas, kurios jame fiksuojamos žinos, kurių nežinojo nukentėjęs asmuo, būtų padėję išvengti nelaimingo atsitikimo.

494.7.

50Skunde nurodoma, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu ne tik dėl to, kad nesurašė Nurodymo, tačiau ir dėl to, kad jis atliekamų darbų metu nekontroliavo, kad nukentėjusysis nenaudotų neizoliuoto metalinio rakto. E. P. pripažintas kaltu dėl to, kad 2016 m. kovo 7 d. patvirtintose eksploatacijos skyriaus vyr. darbų vadovo pareigybiniuose nuostatuose yra įrašyta, kad jis yra atsakingas ir už organizavimą skyriaus darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis ir kolektyvinėmis bei pagrindinėmis ir papildomomis saugos priemonėmis ir saugos priemonėmis ir įrankiais (6.8.5 punktas). Tačiau su tokia teismo išvada nuteistojo gynėjas nesutinka. Pažymi, kad E. P. negali būti atsakingas už Eksploatacijos skyriaus darbuotojų aprūpinimą darbo įrankiais, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo pripažinti jo kaltu dėl to, kad darbuotojas neturėjo įrankio, kurio nebuvo pačioje bendrovėje. Pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti, kad E. P. apskritai negali būti subjektu pagal BK 176 straipsnio 1 dalį dėl šios veikos dėl kelių aplinkybių. Pirmiausia prašoma pripažinti faktine aplinkybe tai, kad nors E. P. pareigybiniuose nuostatose formaliai buvo įrašyta aukščiau minima nuostata, tačiau darbdavys faktiškai tokios savo funkcijos nebuvo jam perleidęs. Eksploatacijos skyriaus vadovu buvo J. P.. E. P. buvo priskiriami darbuotojai jau su turimais įrankiais bei jie keitėsi kiekvieną dieną, sudarant J. P. atskiras darbuotojų brigadas, pagal gautus elektros tinklų sutrikimus. Taip pat šiuo atveju turi būti įvertinti ir nukentėjusiojo parodymai, kuriuose jis yra nurodęs, kad 2017 m. rugsėjo 4 d. apie 7.30 val. kartu su skyriaus darbuotojais susirinko Eksploatacijos skyriuje. Darbus skirstė J. P.. Nukentėjusysis kategoriškai patvirtino, kad būtent šis darbdavio įgaliotas asmuo išduodavo darbo įrankius. Visi darbuotojai tiesiogiai kreipdavosi į jį, jeigu trūkdavo kokio nors įrankio. Vėliau darbdavys per Eksploatacijos skyriaus viršininką J. P. spręsdavo dėl tokio įrankio įsigijimo. Be to, visi apklausti liudytojai patvirtino, kad visus klausimus dėl įrankių poreikio ir įsigijimo spręsdavo su UAB „( - )“ eksploatacijos skyriaus vadovu J. P.. Atkreiptinas dėmesys, kad nelaimingo atsitikimo dieną nei nukentėjusysis, nei liudytojais apklausti darbuotojai nenurodė, kad jiems trūksta kokių nors įrankių, pavestai užduočiai atlikti. Pažymima, kad po nelaimingo įvykio buvo įsigyti izoliuoti įrankiai, tačiau jų įsigijime E. P. nedalyvavo, o tai reiškia, kad faktiškai darbdavys nesuteikė jokių įgaliojimų E. P. spręsti dėl įrankių įsigijimo, todėl ši aplinkybė turėjo būti įvertinta pirmos instancijos teismo nuosprendyje.

514.8.

52Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas negalėjo konstatuoti, kad E. P. gali būti subjektu dėl anksčiau nurodytų aplinkybių. BK 176 straipsnio 1 dalies dispozicija yra blanketinė, todėl aiškinant sąvokas „darbdavys“ ir „jo įgaliotas asmuo“ ir nagrinėjant bylą kiekvienu konkrečiu atveju turi būti analizuojami tie įstatymai ir juos įgyvendinantys teisės aktai bei lokalinio pobūdžio teisės aktai, kuriuose įtvirtintos konkrečios darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui nustatytos pareigos, sprendžiama, ar tų pareigų buvo laikomasi. Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje darbdavio įgaliotas asmuo apibrėžiamas kaip padalinio vadovas ar kitas administracijos pareigūnas, kuriam darbdavys ar darbdaviui atstovaujantis asmuo pavedė įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus įmonėje ir (ar) įmonės struktūriniame padalinyje. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar daliųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi. Taigi šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į E. P. faktinę tarnybinę padėtį, kuri parodo darbdavio faktiškai perduotų įgaliojimų apimtis. Tokiu atveju negali būti darbuotojas pripažintas kaltu vien tik dėl to, kad jo pareigybiniuose nuostatose yra įrašyti tam tikri formalūs ar standartiniai įgaliojimai, tačiau realiai tie įgaliojimai nėra jam suteikti. Skundo autoriaus nuomone, tokiu atveju, kai kelių juridinio asmens darbuotojų pareigybiniuose nuostatuose yra įrašyti analogiški įgaliojimai, būtina analizuoti, kuriam iš darbuotojų faktiškai buvo suteikti šie įgaliojimai. Pirmosios instancijos teismas formaliai pažiūrėjo į E. P. pareigybinius nuostatus, tačiau nenustatė aplinkybių, kurios patvirtintų, kad E. P. buvo faktiškai suteikti įgaliojimai įgyti juridinio asmens vardu darbo priemones. BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta sąvoka „darbdavio įgaliotas“ turėtų būti siejama su faktiškai suteiktais darbdavio įgaliojimais, kadangi baudžiamasis įstatymas nesieja baudžiamosios atsakomybės su darbuotojų pareigybės aprašymu. Dėl šių motyvų, apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

534.9.

54Skunde taip pat nurodoma, kad teisminėje praktikoje darbdavio pareiga užtikrinti darbo sąlygas, bei už tokios pareigos pažeidimą, kylanti baudžiamoji atsakomybė, nėra siejama su visų absoliučiai įmanomų priemonių, padedančių išvengti nelaimingų įvykių, panaudojimu. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, taikydamas BK 176 straipsnio 1 dalį, laikėsi tos nuomonės, kad darbdavys turėjo taikyti absoliučiai visas įmanomas priemones, neatsižvelgiant į esamų priemonių pakankamumą, kurias nukentėjusysis taikydamas, galėjo išvengti nelaimingo atsitikimo. Tačiau tais atvejais, kai nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe įvyksta dėl paties darbuotojo darbo saugos reikalavimų pažeidimo, darbuotojui nevykdant darbdavio nurodymų, baudžiamoji atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui pagal BK 176 straipsnį netaikoma. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą privalėjo įvertinti nukentėjusiojo pareigas atliekant darbus, remiantis galiojančiais teisės aktais, kurie buvo privalomi nukentėjusiajam, kaip darbuotojui. Sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, manytina, kad būtina vertinti nukentėjusiojo asmens veiksmus pagal Energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d., įsakymą Nr. 1-100 „Dėl saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių patvirtinimo“. Šiuo įsakymu buvo patvirtintos taisyklės, kurių privaloma laikytis liekant tokius darbus. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių 37 punktas nustato, kad brigados nariais skiriami atitinkamą teorinį ir praktinių įgūdžių turintys elektromechanikos darbuotojai. Jie turi išmanyti darbuotojų saugos ir sveikatos taisykles, bei instrukcijas ir kitus reikalavimus pagal vykdomų darbų apimtis. Tame pačiame punkte nurodoma, kad brigados nariai privalo vykdyti visus darbų vykdytojo ar kito prižiūrinčiojo nurodymus, jeigu jie neprieštarauja Taisyklių ir kitų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių aktų reikalavimas.

554.10.

56Skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų informavęs E. P. apie tai, kad jis negali atlikti darbų, jam trūksta darbo įrankių jam nežinoma darbų atlikimo tvarka. Priešingai, nukentėjusysis apklausiamas teisme pripažinimo, kad jam yra puikiai žinomos darbo saugos taisyklės ir darbo atlikimo tvarka. Nors Taisyklių 80 punkte aiškiai nurodyta, kad prieš pradedant dirbti atjungus įtampą turi būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės priemonės, įskaitant patikrinimą ar nėra įtampos (80.5 punktas). Apkaltinamajame nuosprendyje neįvertinta, kad nukentėjusysis ėmėsi darbų neįvykdęs taisyklių 80.5 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, nenustatė, kad šią pareigą nukentėjusysis būtų įvykdęs tinkamai, kas nulėmė nelaimingo atsitikimo įvykimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas turi įvertinti, kad automobilyje, kuris buvo priskirtas ir nukentėjusiajam, buvo dialektinės pirštinės, kurios apsaugoja net nuo 1000 V įtampos. Nukentėjusysis pripažino, kad jų nenaudojo dėl nepatogumo. Kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje minimas izoliuotas raktas nesuteikia didesnės apsaugos nei dielektrinės pirštinės. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo neįvertindamas nukentėjusiojo veiksmų įtakos nelaimingo atsitikimo įvykimui.

574.11.

58Be to, skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti Valstybinės energetikos institucijos raštą dėl nelaimingo atsitikimo priežasčių ir jo atstovo, apklausto liudytoju V. V. parodymus, bei pripažinti, kad išnagrinėjus kitas aplinkybes, galima padaryti išvadą, jog esminė aplinkybė nelaimingam įvykiui įvykti buvo paties nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai. Turėjo būti pripažintina, kad nelaimingam atsitikimui įvykti esminė priežastis buvo paties nukentėjusiojo didelis nerūpestingumas, neįvykdant Taisyklių 80.5 punkto reikalavimų. Apibendrinant išdėstytus motyvus ir nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo suformuotos teisminės praktikos bei netinkamai įvertino įrodymus.

593.

60Nukentėjusysis A. M. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad su apeliaciniais skundais nesutinka, kadangi apylinkės teismas bylą iš esmės išnagrinėjo teisingai, pateikto kaltinamojo akto ribose. Pirmos instancijos teismas įsigilino į specifines, energetikos sritį reglamentuojančias normas, surinktus įrodymus, dėl ko priėmė teisėtą, motyvuotą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliaciniai skundai turi būti atmesti.

614.

62Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinio atsakovo UAB „( - )“ atstovas M. V. prašė tenkinti apeliacinį skundą, nuteistasis E. P. ir jo gynėjas advokatas D. Mecelica apeliacinius skundus tenkinti visa apimtimi. Nukentėjusysis A. M. ir jo atstovas advokatas P. A. prašė apeliacinius skundus atmesti. Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, kaip nepagrįstus.

635.

64Civilinio atsakovo UAB „( - )“ generalinio direktoriaus P. Š. ir nuteistojo E. P. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliaciniai skundai atmetami.

65III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

666.

67Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Kaip matyti iš apeliacinių skundų civilinio atsakovo UAB „( - )“ generalinis direktorius P. Š. ir nuteistojo E. P. gynėjas advokatas D. Mecelica nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymu vertinimu ir teismo išvadomis dėl nuteistojo E. P. kaltės. Gynėjas advokatas prašo nuteistąjį išteisinti, o civilinis atsakovas prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo.

68Dėl įrodymų vertinimo

697.

70Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus yra ta, kad vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi išvadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumą ar nekaltumą teismas daro vadovaudamasis BPK 20 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai ištirtų ir patikrintų duomenų visumą. Tik toks nuosprendis gali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties. Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas teisinis pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Nagrinėjamu atveju E. P. buvo kaltinamas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį. Apylinkės teismas įvertinęs teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir juos išdėstęs apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje, išdėstydamas motyvus dėl nusikalstamos veikos požymių buvimo nusikalstamoje veikoje, priėjo išvados kad E. P. kaltas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį ir kaip to reikalauja įstatymas motyvuotai parinko bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmos instancijos teismas BPK normų, vertindamas įrodymus, juos išdėstydamas skundžiamame nuosprendyje, darydamas išvadas bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas, pažeidimų nepadarė. Tuo tarpu įvertinus apeliaciniuose skunduose nurodytus įrodymus, matyti, jog juose siūloma vertinti įrodymus atsietai nuo įrodymų visumos.

71Dėl atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį

728.

73Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnį darbuotojų sauga ir sveikata užtikrinama visomis prevencinėmis priemonėmis, skirtomis darbuotojų darbingumui, sveikatai ir gyvybei darbe išsaugoti, kurios naudojamos ar planuojamos visuose įmonės veiklos etapuose. Taigi sprendžiant ar BK 176 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas pažeidė darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokios jo pareigos įtvirtintos įstatymuose, kituose teisės aktuose, iš jų ir lokaliuose aktuose, taip pat nustatyti, kuo konkrečiai pasireiškė taikytinų teisės aktų pažeidimas. Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei tarp atsakingo asmens padarytų darbų saugos ar sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimų ir atsiradusių padarinių (nelaimingo atsitikimo, avarijos ar kitokių sunkių padarinių) nustatomas priežastinis ryšys. Šio nusikaltimo subjektas yra darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Nusikaltimo subjektai – pakaltinami, ne jaunesni kaip šešiolikos metų amžiaus darbdaviai ir kiti asmenys, kurie dėl savo tarnybinės padėties ar specialių įgaliojimų yra atsakingi už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi.

749.

75Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, kad E. P. būdamas darbdavio – UAB “ ( - )” įgaliotu asmeniu, pažeidė darbų saugos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus, dėl ko 2017 m. rugsėjo 4 d., apie 13.00 val., prie pastato adresu ( - ) įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo darbuotojo – UAB “( - )” elektriko A. M. sveikata. Tiek civilinis atsakovas tiek gynėjas apeliaciniuose skunduose su tokia teismo išvada nesutinka, mano jog formalių reikalavimų pažeidimas, Nurodymo neužpildymas, esant užpildytai Paskyrai - leidimui negali būti pripažintas sąlyga baudžiamajai atsakomybei kilti. Tuo tarpu jų teigimu pagrindinė sąlyga nelaimingam atsitikimui darbe buvo pačio nukentėjusio A. M. didelis neatsargumas. Taip pat nesutinka kad E. P. yra subjektas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

7610.

77Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. P. 1999 m. spalio 12 d. darbo sutarties Nr. ( - ) su UAB „( - )“ pagrindu nuo 2009 m. kovo 9 d. dirba UAB „( - )“ Eksploatacijos skyriaus vyr. darbų vadovu. UAB „( - )“ generalinio direktoriaus 2016 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. ( - ), patvirtinti Eksploatacijos skyriaus vyr. darbų vadovo pareiginiai nuostatai, su kuriais E. P. supažindintas 2016 m. kovo 8 d. (2 t., b. 1. 116–117). Šių vyr. darbų vadovo pareiginių nuostatų 6.7. punkte yra įtvirtinta pareiga pagal planuojamą darbų pobūdį, atitinkamai parinkti ir užpildyti „Nurodymo“, „Pavedimo“ arba „Paskyros-leidimo“ rašytines formas, o eksploatacijos tvarka vykdomuose darbuose, remtis galiojančiomis instrukcijomis bei žodiniais nurodymais, 6.8.5. punkte numatyta pareiga organizuoti skyriaus darbuotojų aprūpinimą asmeninėmis ir kolektyvinėmis bei pagrindinėmis ir papildomomis saugos priemonėmis ir įrankiais, o 8.2. punkte įtvirtinta vyr. darbų vadovo atsakomybė už saugos, sveikatos ir priešgaisrinės apsaugos taisyklių laikymąsi. Teismų praktikoje darbdavio įgaliotas asmuo apibūdinamas kaip asmuo, dėl savo tarnybinės padėties ar specialiųjų įgaliojimų atsakingas už saugą darbe, saugos darbe norminių aktų laikymąsi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2012, 2K-182-677/2016 ir kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad E. P. pagal savo užimamas pareigas UAB „( - )“ ir jam darbdavio suteiktus įgaliojimus visiškai atitinka subjekto, kuris atsako pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, statusą. Byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota pirmosios instancijos teismui kaltinant E. P. nusikalstamos veikos numatytos BK 176 straipsnio 1 dalies padarymu, ir suformuluotų kaltinimų ribose ji buvo nagrinėjama pirmos instancijos teisme. Kaip teisingai pirmos instancijos teismas pabrėžė skundžiamame nuosprendyje, byla teisme buvo nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis). Įvertinus įrodymų visumą nustatyta, kad E. P. šiuo konkrečiu atveju buvo darbdavio įgaliotas asmuo, kuris buvo atsakingas už saugias ir sveikas darbo įmonėje sąlygas, tačiau šių jam suteiktų įgaliojimų jis neįgyvendino dėl ko darbinėje sferoje įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas darbuotojas nukentėjusysis A. M., tai yra sukeltos sunkios pasekmės. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai ir nukentėjusysis nurodė, kad 2017m. rugsėjo 4 d. ryte skyriaus viršininkas J. P. paskirstė darbus ir darbuotojų brigada išvažiavo dirbti į objektus. Po pietų buvo numatytas darbas ( - ), kur E. P. vadovavo darbams, žodžiu nurodė apie planuojamus darbus, kuriuos turės atlikti ( - ) (V. R., V. Č., A. G., K. M., A. M. parodymai). J. P. teigė, gatvės apšvietimo sistemos elektros darbams ( - )vadovavo E. P.. Liudytoja V. J. taip pat patvirtino, kad įvykio darbams ( - )vadovavo darbų vadovas E. P.. Taigi E. P. būdamas darbų vadovu, o tuo pačiu ir įgaliotu darbdavio atstovu, turėjo užtikrinti saugias darbo sąlygas. Pirmos instancijos teismas logiškai ir aiškiai išdėstė motyvus dėl darbdavio įgalioto asmens statuso, pasisakė, kad E. P. šiuo atveju buvo atsakingas už saugaus darbo organizavimą įvykio vietoje, tai yra šalinant gedimus elektros gedimus, ir teisėjų kolegija įvertinusi nuosprendžio motyvus pritaria pirmos instancijos teismo motyvams ir nesikartoja.

7811.

79Apeliantai skunduose teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino formalaus dokumento – Nurodymo nesurašymą ir visiškai nevertino tų aplinkybių, kad prieš darbų pradžią visi darbuotojai buvo instruktuoti žodžiu. Akcentavo tai, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo išduota Paskyra–leidimas Nr. ( - ). Joje buvo nurodyta kokie darbai bus atliekami, laikotarpis kurio metu darbai bus atliekami, saugos priemonės. Teismas visiškai nepasisakė dėl liudytojo V. V. nurodytų aplinkybių, kad tarp paskyros–leidimo ir Nurodymo didelio skirtumo nėra. Teisėjų kolegija su tokiais skundo argumentais nesutinka.

8012.

81Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (akto redakcija galiojusi nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) patvirtintame Pavojingų darbų sąraše 1 punkte nurodyta, kad prie pavojingų darbų priskiriamas darbas elektros įrenginiuose, įrengtuose lauke, elektros srovės pavojingumo atžvilgiu pavojingose ir labai pavojingose patalpose, nurodytose Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse, patvirtintose ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 (Žin., 2007, Nr. 24-936), taip pat veikiančių elektros įrenginių srovinių grandinių, skirtų didesnei kaip 10 A srovei ir esant aukštesnei kaip 50 V kintamosios srovės ir aukštesnei kaip 75 V nuolatinės srovės įtampai, remonto ir (ar) derinimo darbai. Pavojingas darbas, tai darbas, pasižymintis didesne profesine rizika, kuriai esant traumos ar kitokia darbuotojo sveikatos pakenkimo tikimybė dėl kenksmingo ir (ar) pavojingo darbo aplinkos veiksnio (veiksnių) poveikio yra didesnė. Šioje byloje nustatyta, kad A. M., atlikdamas gatvės apšvietimo sistemos elektros remonto darbus, prisilietė prie ~220-230 V įtampą turinčių gatvės apšvietimo stulpo srovinių dalių ( tikėtina, per darbui naudotą metalinį raktą, neturintį izoliuotos rankenos) ir dėl to darbuotojas patyrė sunkią elektros traumą. Taigi A. M. dirbo pavojingą darbą, o tai reiškia, kad darbdavys ar jo įgaliotas asmuo yra įpareigojamas užtikrinti organizacines ir technines priemones siekiant apsaugoti darbuotojus nuo galimo elektros poveikio. Tik nepriekaištingai laikantis Darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimų, nelaimingo atsitikimo darbe rizika mažėja.

8213.

83Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (akto redakcija nuo 2017 m. sausio 1 d., toliau – Taisyklės) 44.3 punktas nurodo, kaip įforminami darbai elektros įrenginiuose, t. y. darbas įforminimas Nurodymu, Pavedimu ar Techninės priežiūros tvarka. Taisyklių 48 punkte nurodyta, kad Nurodymas - tai rašytinė darbų vadovo užduotis saugioms darbo sąlygoms užtikrinti, vykdant nurodytos apimties darbus, kurioje nustatoma darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą sveikatą atsakingi asmenys. Jis išduodamas dviem nustatytos formos blanko egzemplioriais. Ši forma įmonės technikos vadovo sprendimu gali būti išplėsta, papildyta lentelėmis tekstais ir keliamais reikalavimais, nemažinančiais darbuotojų saugumo. Taisyklių 49 punkte nurodyta, kad pirmos ir antros kategorijos darbai, atliekami pagal Nurodymą. Taigi, bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo to, kokios kategorijos darbus A. M. atliko, Nurodymas buvo privalomas. Pažymėtina ir tai, kad Taisyklių 56 punkte nurodyta, kad leidimus ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal Nurodymus operatyvinių darbuotojų valdomuose ar tvarkomuose įrenginiuose duoda operatyviniai darbuotojai visuose kituose elektros įrenginiuose – darbų vadovas, išdavęs Pavedimą ar Nurodymą, arba kitas darbdavio įgaliotas asmuo. Elektros įrenginiuose, kuriuose yra budintys vietiniai operatyviniai darbuotojai, leidimus ruošti darbo vietą ir leisti dirbti duoda vietiniai operatyviniai darbuotojai, gavę operatyvinio darbuotojo, kuris valdo ar tvarko tuos įrenginius, leidimą. Taisyklių 53 punkte nurodyta, kad Nurodymas laikomas galiojančiu, kai antroje Nurodymo lentelėje įforminamas leidimas ruošti darbo vietą ir leisti dirbti pagal šį Nurodymą. Ginčo nėra, kad darbų vykdytojas, o tuo pačiu ir darbdavio įgaliotas atstovas E. P. taisyklėse nurodyto dokumento- Nurodymo nesurašė.

8414.

85Byloje yra 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskyra-leidimas Nr. ( - ), iš kurio matyti, kad ją surašė ir leido pradėti darbus E. P., o darbų pobūdis - atramų demontavimas, kabelių tiesimas ( - ) Darbus nurodyta pradėti 2017 m. rugpjūčio 16 d., baigti – 2017 m. rugsėjo 16 d. Matyti, kad A. M. pasirašytinai susipažino su darbo sąlygomis, o leidimas įregistruotas žurnale (2 t., b. 1. 145–146, 147–148). Paskyra - leidimas vykdyti darbus objektuose kaip matyti iš darbų aprašymo turėjo kitą prasmę, todėl šie dokumentai apeliantų nepagrįstai tapatinami. Nustatyta, kad 2017m. rugsėjo 4 d. A. M. bei kitų tuo metu dirbusių asmenų atliekamo darbo pobūdis buvo rasti kabelio gedimą, tikrinant kiekvieno kabelio gyslos įtampą ir išskiriant kabelio gyslą, dėl kurios vyksta automato išsijungimas, taigi prilygo remonto (gedimo šalinimo) darbams, o ne kabelių tiesimui ar atramų demontavimui. E. P. teigė, kad visi jo vadovaujamos brigados darbuotojai, taigi ir A. M., turi aukštą kvalifikaciją ir ilgalaikę darbo patirtį, taigi žinojo ką daryti ir nurodymo surašymas, ar jo nesurašymas nebūtų ką nors pakeitęs. Tačiau su tokiais apeliantų teiginiais nėra pagrindo sutikti nes nesant galiojančio Nurodymo, negalima nustatyti, kuriai kategorijai (pirmai ar antrai) priskiriamus gatvės apšvietimo sistemos elektros remonto darbus buvo numatyta atlikti ir kokių saugumo reikalavimo turėjo imtis tiek darbdavys, tiek ir darbuotojai.

8615.

87Taisyklių 74 punkte nurodyta, kad prie pirmos kategorijos darbų priskiriami tokie darbai, kai rankomis ar kitomis kūno dalimis, įrankiais arba darbo priemonėmis liečiamos įtampą turinčios dalys arba priartėjama prie įtampą turinčių dalių arčiau, nei nurodyta 3 priede (~220-230 V įtampos atveju - prisiliečiant). Taisyklių 75.1. punkte nurodyta, kad prieš vykdant darbus ant arba arti įtampą turinčių dalių žemosios įtampos elektros įrenginiuose, kai dirbantysis izoliuotais įrankiais, apsauginėmis priemonėmis izoliuotas tik nuo įtampą turinčių srovinių dalių, turi būti įvykdytos šios techninės priemonės: jei galima, atjungiama įtampa iš visų gretimų elektros įrenginių arba jų dalių. Nesant galimybės atjungti, šios dalys uždengiamos izoliaciniais atitinkamos įtampos apdangalais; darbo vietos ribose paliekamos neuždengtos tik tos įtampą turinčios dalys, kuriose bus dirbama. Šios dalys gali būti tik priešais dirbantįjį arba išimtiniais atvejais iš priekio ir iš vieno šono; naudojamų darbo priemonių ir įrankių neizoliuotos dalies matmenys negali būti lygūs ar didesni už atstumą tarp dalių su skirtingu potencialu (tarp skirtingų polių ar fazių srovinių dalių, tarp srovinės dalies ir įžemintų dalių); dirbantysis turi naudoti veido apsaugos priemones; remontuojamų srovinių dalių šuntavimas atliekamas specialia įranga. Kai tuo tarpu Taisyklių 79 punkte nurodyta, kad prie antros kategorijos darbų priskiriami darbai išjungtuose elektros įrenginiuose, kai dirbantysis kūno dalimis, įrankiais ar darbo priemonėmis nepriartėja prie įtampą turinčių dalių arčiau nei 3 ir 4 prieduose nurodytais atstumais. Taisyklių 80 punkte nurodyta, kad prieš pradedant dirbti atjungus įtampą, turi būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės priemonės tokia tvarka: išjungti įtampą; atjungti įrenginį. Nesant techninės galimybės atjungti įrenginį, galima apsiriboti įtampos išjungimu; imtis priemonių išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo; iškabinti ženklus, draudžiančius įjungti įtampą; patikrinti, ar nėra įtampos; nustatyta tvarka įžeminti ir iškabinti ženklus „ĮŽEMINTA“; paruošti darbo vietą (įvykdyti Taisyklių 93 punkte nurodytas priemones, tame tarpe ir 93.5. punkto nurodymą: atstumų tarp dirbančiųjų ir įtampą turinčių dalių, kurie nurodyti Taisyklių 3 ir 4 prieduose, užtikrinimas). Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad gatvės apšvietimo sistemos elektros remonto darbai buvo vykdomi neturint galiojančio Nurodymo ir tai buvo nelaimingo atsitikimo organizacinė priežastis, kuri didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką, o vykdyti darbai bet kuriuo atveju neatitiko Taisyklių 49 punkto reikalavimo, kad pirmos ir antros kategorijos darbai, atliekami tik pagal galiojantį Nurodymą.

8816.

89Iš 2018 m. lapkričio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės akto Nr. ( - ) matyti, kad nelaimingo atsitikimo mechanizmas buvo toks: A. M., atlikdamas gatvės apšvietimo sistemos elektros remonto darbus, prisilietė prie -220-230 V įtampą turinčių gatvės apšvietimo stulpo srovinių dalių (tikėtina, per darbui naudotą metalinį raktą, neturintį izoliuotos rankenos) ir dėl to darbuotojas patyrė elektros traumą. Nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad gatvės apšvietimo stulpo elektros remonto darbai buvo vykdomi prieš darbų pradžią neįvykdžius techninių priemonių, užtikrinančių darbuotojų apsaugą nuo elektros poveikio pagal Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių, patvirtintų LR energetikos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 1-100 (su pakeitimais) 75.1 p. arba 80 p. Tai, kad elektros remonto darbai veikiančiame elektros įrenginyje buvo vykdomi neturint galiojančio Nurodymo, yra nelaimingo atsitikimo organizacinė priežastis, kuri didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką (3 t., b. 1. 117–125). Šiuo atveju apeliantai teigdami, kad nurodymo nesurašymas ir su juo nesupažindinimas darbuotojų yra tik formalus veiksmas, nes darbuotojai turintys ilgametę patirtį, yra instruktuoti, jiems yra žinomos saugaus darbo sąlygos, yra neteisūs. Kaip minėta, atliekant pavojingus darbus privalėjo būti surašytas Nurodymas, kuriame privalėjo būti nurodyta: darbų pobūdis, darbo vieta, darbo pradžios ir pabaigos laikas ir saugaus atlikimo sąlygos, brigados sudėtis ir už darbuotojų saugą bei sveikatą atsakingi asmenys ir kitos aplinkybės kurios didina dirbančiųjų saugumą. Šios sąlygos privalėjo būti užtikrintos darbo vietoje ir visų šių nurodymų laikymasis visiems būtų buvęs privalomas. Iš šios taisyklės formuluotės galima matyti, kad Nurodymas yra platesnės apimties, skirtas konkrečiam saugiam darbo atlikimui, kuriame nurodyti anksčiau išvardinti reikalavimai ir kuris nėra tapatus paskyrai – leidimui. Tai, kad Paskyra leidimas išduodamas mėnesiui, o Nurodymas gali būti pratęstas kol atliekamas darbas, nesudaro pagrindo teigti, jog tai yra lygiaverčiai dokumentai ir tiek darbdavys tiek jo įgaliotas atstovas privalo tai žinoti.

9017.

91Atsakant į apeliantų skundų argumentus pastebėtina ir tai, kad pirmos instancijos teisme liudytojas V. V. nurodė, kad jis parengė tyrėjai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos raštą (3 t., b. l. 95–97), kuriame išdėstė išvadas pagrindžiančias ne darbdavio, o pačio darbuotojo A. M. kaltę dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe. Jo teigimu A. M. dirbo pagal antrą darbų kategoriją, nes jis nedirbo prie veikiančių įrenginių, tokiu atveju jis privalėjo įsitikinti, kad nėra įtampos ir tada tęsti darbą su turimu įrankiu. Jo teigimu dirbant II kategorijos darbus nėra privaloma naudoti dielektrinius raktus. A. M. negalėjo dirbti, jei indikatorius rodė esančią įtampą (3 t., b. l. 95–97). Teisėjų kolegijos vertinimu, šio liudytojo parodymai iš esmės prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms, pirmiausia dėl to, kad nesant galiojančio Nurodymo, nebuvo galima vienareikšmiškai nustatyti, kurios I ar II kategorijos darbus atlikinėjo darbdavio paskirta brigada, o tuo pačiu ir A. M.. Abiem atvejais su Nurodymu privalėjo būti supažindinti darbuotojai. Ekspertizės akte nurodoma tai, kad elektros remonto darbai veikiančiame elektros įrenginyje buvo vykdomi neturint galiojančio Nurodymo, yra nelaimingo atsitikimo organizacinė priežastis, kuri didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką (3 t., b. 1. 117–125). Jeigu tikėti V. V. teiginiais, kad buvo dirbami II kategorijos darbai, tai darbdavio įgaliotas atstovas nurodyme privalėjo numatyti priemones išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo. Nesant techninės galimybės atjungti įrenginį, galima tokiais atvejais apsiriboti įtampos išjungimu, privalo imtis priemonių išvengti savaiminio arba klaidingo komutacinių aparatų įsijungimo. Taigi kaip matyti iš Nurodymo turinio, buvo svarbu ne tik jį surašyti bet ir numatyti priemones siekiant išvengti galimo nelaimingo atsitikimo darbe. Tačiau V. V. nei parengtame atsakyme Dėl informacijos suteikimo, nei apklausiamas liudytoju nenurodė, kaip šie reikalavimai buvo išpildyti ir kokiomis techninėmis priemonėmis turėjo būti aprūpintas darbuotojas, jeigu įvyktų savaiminis arba klaidingas komutacinių aparatų įsijungimas, kas šiuo atveju galimai ir galėjo įvykti.

9218.

93Pirmos instancijos teisme apklaustas K. Š., kuris dirba Kauno skyriaus vyriausiuoju darbo inspektoriumi ir jo kompetencijoje yra darbuotojų saugos ir sveiktos sritis, nurodė, kad komisija atlikusi patikrinimą dėl nelaimingo atsitikimo darbe, kurio metu nukentėjo A. M., teigė, kad buvo nustatytas saugos sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Tai reiškia, kad darbdavys, būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą, organizuojant ir įgyvendinant remonto ir priežiūros darbus, neįvertino elektros srovės keliamo pavojaus, neužtikrino, kad pavojingi darbai būtų vykdomi teisės aktų nustatyta tvarka, nebuvo išduotas Nurodymas, nebuvo numatytos visos organizacinės ir techninės priemonės, užtikrinančios darbuotojų saugą ir sveikatą. Buvo atliekami elektros remonto darbai, elektros stulpe buvo techniniai nesklandumai, o tam atlikti buvo sudaryta brigada iš dviejų dalių, viena dirbo prie elektros stulpo, kita buvo prie valdymo spintos, vykdė elektros įjungimo/išjungimo darbus. Tarp šių darbuotojų dirbančių skirtingose vietose dėl įmonėje nustatytos tvarkos nebuvimo įvyko nesusišnekėjimas ir A. M. dirbo prie įjungtos elektros srovės ir patyrė elektros traumą. Nelaimingo atsitikimo metu nukentėjusysis nedėvėjo dielektrinių pirštinių, kuriomis nebuvo aprūpintas darbo vietoje. 2017 m. spalio 19 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktu Nr. ( - ), konstatuotos nelaimingo atsitikimo aplinkybės, nurodyti veiksniai, lėmę sužalojimą, nelaimingo atsitikimo priežastys, norminis reglamentavimas. Iš akto aprašomosios dalies matyti, kad A. M. įvykio metu dėvėjo darbinius drabužius, apsauginį šalmą, darbines pirštines, tačiau nedėvėjo dielektrinių pirštinių, nes anot nukentėjusiojo jam dielektrinės pirštinės nebuvo duotos. Tyrimą atlikusiems asmenims įmonė nepateikė rašytinių įrodymų, kad dielektrinės pirštinės buvo išduotos nukentėjusiajam (2 t., b. l. 35–37). Todėl apeliantų teiginys, kad A. M. buvo išduotos dielektrinės pirštinės, kurios būtų apsaugojusios nuo nelaimingo atsikimo darbe, yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Tai, kad automobilyje buvo dielektrinės pirštinės, išduotos kitam darbuotojui, įtakos vertinat tiek nukentėjusiojo, tiek ir nuteistojo veiksmus, neturi. Kiekvienas darbuotojas privalo būti aprūpintas saugiomis darbo priemonėmis, prieš pradedant darbus ir apie tai turi būti nurodoma Nurodyme, su kuriuo jis privalo būti supažindintas. Darbdavys įvykdęs visus Taisyklėse reikalavimus gali pagrįstai reikalauti ir tikėtis, kad jo nurodymų laikysis ir dirbantieji.

9419.

95Kritikuodami apkaltinamąjį nuosprendį apeliantai nurodo, kad teismas nebuvo nuoseklus teigdamas kad A. M. atliekamas darbas buvo priskiriamas I-ai darbų kategorijai. Išties nuosprendyje teismas išdėstė motyvus, kodėl jo manymu A. M. darbai priskirtini I-os kategorijos darbams, bei nurodė kad vykdant kabelio gyslų atrinkimą, V. R. per raciją davė komandas kolegoms A. G., E. P., K. M. atjungti arba prijungti įtampą iš elektros valdymo skydinės Nr. GA-003, esančios prie ( - ), o A. M. srovės indikatoriumi tikrino kabelio gyslas, kuriose buvo įtampa, todėl teismo nuomone, atliekami darbai atitiko I kategoriją. Šios pirmos instancijos teismo nurodytos aplinkybės yra pagrįstos. Tačiau iš byloje esančio ekspertizės akto išvadų matyti, kad vykdyti darbai neatitiko Taisyklių 49.9. reikalavimo, kad pirmos ir antros kategorijos darbai, atliekami pagal galiojantį Nurodymą. Taigi ar darbai būtų buvę dirbami pagal pirmą ar antrą kategorijas esmės šiai bylai neturi, nes abiem atvejais Nurodymo surašymas ir jo vykdymas buvo privalomas saugiam darbui užtikrinti.

9620.

97Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Č. aiškino matęs, kad kai A. M. tikrino srovę, indikatorius veikė. A. M. sakydavo V. R. įjungti, V. R. per raciją duodavo analogišką komandą. A. M. patikrindavo, ant kurių laidų galų įtampa yra, o po to sekdavo komanda „išjunk“, tada A. M. pasitikrina įtampos buvimą ar nebuvimą ant galų. Paskutinė A. M. komanda buvo „išjungti“, pasitikrino su indikatoriumi, įtampos tikrai nebuvo, A. M. darė perjungimus kai liudytojas pamatė, kaip linksta A. M. keliai. Įrankiai buvo neizoliuoti, naudojami šaltkalvystėje. Atliekant tuos darbus, turėjo turėti izoliuotus įrankius, jei jie būtų buvę, nebūtų atsitikę nelaimingo atsitikimo. Liudytojas V. R. nukentėjusįjį A. M. apibūdino kaip gerą, patyrusį ir protingą darbuotoją, kuris nebuvo linkęs nesilaikyti taisyklių. Teigia būnant įvykio vietoje per raciją keletą kartų prašęs išjungti ir įjungti įtampą, gal 3-4 kartus. Po atjungimo, įjungimo buvo tikrinama ar yra įtampa. Matė, kaip A. M. ir V. Č. tikrino indikatoriumi elektros srovę. Iš ekspertizės akto matyti, jog tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad nelaimingo atsitikimo metu A. M. būtų netinkamai naudojęs darbo drabužius bei jam išduotas asmenines apsaugos priemones. Tai, kad nelaimingo atsitikimo metu buvo naudojamas neizoliuotas metalinis raktas, neatitiko Taisyklių (3) 235.5.p. nuostatų. Taisyklių (3) reikalavimo, kad prieš pradedant vykdyti 74.p. ir 79.p. nurodytus darbus, būtina įvykdyti atitinkamai, 75.1.p. arba 80.p. nurodytas technines priemones (tame tarpe ir naudoti izoliuotus dielektrinius įrankius). Jei prie įtampą turinčių kabelių paskirstymo skydelio srovinių dalių A. M. prisilietė per neizoliuotą raktą, tai darbuotojui naudojant izoliuotą raktą nelaimingo atsitikimo darbo objekte tokiomis aplinkybėmis būtų išvengta (3 t., b. l. 124). Užtikrinti saugų darbą tiriamo nelaimingo atsitikimo atveju buvo darbdavio ar jo įgalioto asmens ir darbų vadovo pareiga. Taigi iš įrodymų visumos seka, kad V. V. parodymai ir jo parengtas raštas Valstybinės energetikos inspekcijos prie energetikos ministerijos (3 t., b. l. 95–97) dėl įrankių naudojimo, paskyros - leidimo tapatinimo su Nurodymu konkrečiam darbui ir saugios darbo vietos užtikrinimo yra nepagrįsti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl įvykio būtų kaltas pats nukentėjusysis A. M. ir, kad būtent jo veiksmai lėmė nelaimingą atsitikimą darbe, todėl ir šie skundo argumentai atmetami, kaip niekuo nepagrįsti.

9821.

99Skunde taip pat nesutinkama, nustatytu faktu, kad E. P. yra šio nusikaltimo subjektas ir atsakomybę skundu bandoma perkelti J. P., kuris pasak nuteistojo gynėjo advokato D. Mecelicos buvo atsakingas už darbo įrankių perdavimą darbuotojams, tame tarpe ir A. M., kadangi E. P. pareigybiniuose nuostatose formaliai buvo įrašyta, kad jis turi aprūpinti darbo įrankiais, tačiau faktiškai tokios savo funkcijos darbdavys jam nebuvo perleidęs. Su tokiomis išvadomis nesutinkama. Kaltinamasis E. P. savo apklausoje, pirmos instancijos teisme, parodė, kad nukentėjusiajam ir kitiems liudytojams buvo nurodęs nuvykti į ( - )prijungti neveikiančią liniją prie spintos GA 003, kas šiuo atveju parodo, kad atliekamiems darbams vadovavo E. P.. Taisyklių 44.3 punktas nurodo, kad įforminami darbai elektros įrenginiuose t. y. darbų įforminimas Nurodymu, pavedimu ar techninės priežiūros tvarka. Nagrinėjamu atveju Nurodymas nebuvo surašytas. E. P. būdamas darbu vadovu buvo atsakingas už tokio Nurodymo surašymą ir darbuotojų supažindinimą su juo. Bylos duomenys patvirtina, kad nukentėjusysis ir kiti liudytojai darbus atliko apie kuriuos nebuvo tinkamai instruktuoti. Nuteistasis E. P. buvo netoli įvykio vietos, pats nurodė kokius darbus atlikti su juo buvusiems liudytojams. Kad E. P., o ne J. P. vadovavo darbams, kuriuos atliekant įvyko nelaimingas atsitikimas patvirtino nukentėjusysis ir liudytojai V. R., V. Č., A. G., K. M.. Jie teigė, jog žodžiu buvo informuoti apie planuojamus darbus, kuriuos turės atlikti ( - ). Apie nesurašytą Nurodymą nurodė liudytojai V. R., V. Č., A. G.. Kaip minėta anksčiau nesurašius Nurodymo, nebuvo užtikrinta darbuotojų darbo sauga. Pažymėtina, kad E. P. būdamas darbų vadovu ir darbdavio įgaliotu asmeniu nebuvo tiek rūpestingas, kad užtikrintų darbuotojų tinkamas darbo sąlygas, kurių išvengus nebūtų atsitikęs nelaimingas atsitikimas darbe. Iš to seka, kad nesant Nurodymo, kuriame turi būti išaiškintos saugios darbo sąlygos, reikalingi darbo įrankiai saugiam darbui, priskiriamų tiek pirmos, tiek antros kategorijos darbams, nėra šalinama E. P. atsakomybė. Liudytojai ir nukentėjusysis apklausų metu yra nurodę, kad įrankius yra išdavęs darbdavys J. P. bei pas jį kreipdavosi, jeigu reikėdavo papildomų įrankių, tačiau šiuo atveju darbų vadovas buvo atsakingas už tai, kad saugiam darbui atlikti jis turėjo naudoti ir saugias technines priemones, įrankius, įvertinant visas galimas rizikas. Šiuo atveju pažymėtina, kad aprūpinimas nėra tapati sąvoka įrankių išdavimui, darbų vadovas prieš paskirdamas darbus savo pavaldiniams, turėjo įvertinti tai ar darbuotojams išduoti įrankiai, priemonės yra pakankamos ir saugios atliekant pavojingus darbus. Dėl to nuteistojo gynėjo advokato argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Be to kaip jau buvo minėta, teismas bylas nagrinėja pagal kaltinamajame akte nustatytas ribas ir tik dėl tų kaltinamųjų, dėl kurių byla perduota teismui, o J. P. statusas šioje byloje buvo liudytojas, o ne kaltinamasis.

10022.

101Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad Taisyklių 80 punkte aiškiai nurodyta, kad prieš pradedant dirbti atjungus įtampą turi būti įvykdytos žemiau nurodytos techninės priemonės, įskaitant patikrinimą ar nėra įtampos (80.5 punktas). Apelianto teigimu apkaltinamajame nuosprendyje neįvertinta, kad nukentėjusysis ėmėsi darbų neįvykdęs taisyklių 80.5 punkto reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus, nenustatė, kad šią pareigą nukentėjusysis būtų įvykdęs tinkamai, kas nulėmė nelaimingo atsitikimo įvykimą. Su šiais apeliantų teiginiais teisėjų kolegija nesutinka. Priešingai nei teigiama skunde, su nukentėjusiuoju dirbęs darbuotojas V. Č. nurodė, kad V. M. tikrino įtampos buvimą. Kitų įrodymų paneigiančių V. Č. parodymus byloje nėra. Pats nukentėjusysis A. M. patikino, kad jis visą laiką naudodavo indikatorių. V. R. nurodė, kad matė kaip V. Č. ir A. M. įvykio vietoje naudojo indikatorių. Pasitikrindavo ar yra įtampa ar ne. Todėl esant įrodymų visumai pirmos instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo netikėti aukščiau nurodytų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais. Kaip teisingai pastebėjo apylinkės teismas indikatoriaus pagalba tikrinti ar srovę atjungė, privalėjo ir asmenys dirbę kartu su E. P. prie elektros skydinės NR GA-003, tačiau tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos. E. P. kaip darbų vadovas privalėjo pareikalauti, jog įtampos atjungimas būtų atliekamas saugiai. Tačiau bylos duomenys patvirtina ir kitas aplinkybes, kurios parodo, kad K. M., A. G. bei E. P. užfiksavo paskutinę ryšio priemonėmis perduotą komandą „įjungti“, kai tuo tarpu V. R. teigimu jis perdavė komandą „išjungti“. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina, kad darbas komandoje nebuvo organizuotas tinkamai, kas lėmė nelaimingo atsitikimo atsiradimą.

10223.

103Apeliantai kritikuodami apylinkės teismo sprendimą, teigia jog šioje byloje nebuvo nustatytas priežastinis ryšys, tarp atsiradusių pasekmių ir nuteistojo E. P. veiksmų. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

10424.

105Pirmos instancijos teismas nurodė, kad iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų darytina išvada, kad būtent sąlygos, susidariusios įvykio metu ne tik dėl privalomojo nurodymo nesurašymo ir tinkamo darbuotojų neinstruktavimo prieš pat darbą, bet ir jų neaprūpinimo saugiais darbo įrankiais, darbe naudojamų pasenusių techninių priemonių ir įrangos, turėjo lemiamos įtakos nelaimingam atsitikimui darbe įvykti, liudija darbdavio nusikalstamą aplaidumą, taigi, šiuo atveju, darbdavys, o šios baudžiamosios bylos kaltinimo kontekste – atsakingas ir jo įgaliotas asmuo – E. P., nesprendė techninių ir organizacinių klausimų, tinkamai neįformino ir nenumatė saugaus darbų atlikimo būdo bei metodų ir konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą atliekant elektros darbus veikiančiame įrenginyje, dėl ko kilo nelaimingas atsitikimas, kurio pasekmė – A. M. sunkus sveikatos sutrikdymas, ir tai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su minėtu darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimu, taigi, suponuoja E. P. atsakomybę ir kaltę pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

10625.

107Pritariant apylinkės teismo motyvams pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje teigiama, jog priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklės nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas reikalauja nustatyti, ar kiekvieno, ar tik vieno nusikalstamos veikos dalyvio padaryti pažeidimai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdžio nustatymas reikalauja nustatyti, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126-693/2017). Atitinkamai baudžiamosios teisės moksle yra teigiama, kad pagal adekvataus priežastinio ryšio teoriją priežastinis ryšys tarp veiksmų ir jų žalingų pasekmių egzistuoja tada, kai veiksmai padidina pasekmių atsiradimo galimybę. Kitaip tariant, kadangi veiksmai padidina žalingų pasekmių atsiradimo riziką, atsiradusios neigiamos pasekmės yra laikytina normalia tų veiksmų pasekme. Iš tokio adekvataus priežastinio ryšio apibūdinimo matyti, kad gali egzistuoti daug kurios nors pasekmės priežasčių ir adekvati priežastis nėra vienintelė tam tikrų pasekmių priežastis, tik ji, paversdama tikrove tam tikrų pasekmių atsiradimo tikimybę, išsiskiria iš kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-247/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-342/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-443/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-512/2014).

10826.

109Teisėjų kolegija pažymi, kad ir šioje byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastimi ir pagrindine sąlyga yra tai, kad gatvės apšvietimo stulpo elektros remonto darbai buvo vykdomi prieš darbų pradžią neįvykdžius techninių priemonių, užtikrinančių darbuotojų apsaugą nuo elektros poveikio (Taisyklių 75. 1 p. arba 80 p.). Tai, kad elektros remonto darbai veikiančiame elektros įrenginyje buvo vykdomi neturint galiojančio Nurodymo, yra nelaimingo atsitikimo organizacinė priežastis, kuri didino nelaimingo atsitikimo darbe riziką. Užtikrinti saugų darbą tiriamojo nelaimingo atsitikimo atveju yra darbdavio, jo įgaliotų asmenų ir darbų vadovo pareiga (3 t., b. l. 124–125). Nustačius jog darbų vadovas atsakingas už saugų darbą buvo E. P., pripažintina jog jis tinkamai neįformino ir nenumatė saugaus darbų atlikimo būdo bei metodų ir konkrečių priemonių, užtikrinančių darbuotojų saugą ir sveikatą atliekant elektros darbus veikiančiame įrenginyje, dėl ko kilo nelaimingas atsitikimas, kurioje pasekoje buvo sunkiai sužalotas A. M.. Taisyklių 8 punkte nurodyta, kad už darbuotojų aprūpinimą būtinomis apsaugos nuo elektros priemonėmis yra atsakingas darbdavys. Taisyklių 235 punkte nurodyta, kad prie pagrindinių apsaugos nuo elektros priemonių, naudojamų žemosios įtampos elektros įrenginiuose, priskiriama: dielektrinės pirštinės (235.4 punktas); įrankiai su izoliuotomis rankenomis (235.5 punktas). Nukentėjusysis A. M. paaiškino, kad nelaimingo atsitikimo metu kabelių gijų tvirtinimui kontaktų kaladėlėje jis naudojo metalinį raktą neturintį izoliuotos rankenos ir nurodė, kad tokiais raktais jį aprūpino darbdavys, ir tik po nelaimingo atsitikimo darbuotojai buvo aprūpinti izoliuotais (dielektriniais) raktais, skirtais kabelių gijų tvirtinimui kontaktų kaladėlėse. Byloje nėra duomenų, kad A. M. būtų buvę išduotos dielektrinės pirštinės, kurios taip pat būtų galėjusios apsaugoti nuo nelaimingo atsitikimo. E. P. buvo Eksploatacijos skyriaus vyr. darbų vadovas ir tai laikytina nepateisinamu darbdavio įgalioto asmens aplaidumu.

11027.

111Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė motyvus dėl priežastinio ryšio nustatymo. Šio nusikaltimo objektyvieji požymiai reiškiasi kaip: 1) veika – Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimų pažeidimas; 2) pavojingi padariniai – nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar kitokie sunkūs padariniai; 3) priežastinis ryšis tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių. Byloje esant pakankamai įrodymų patvirtinančių, kad Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytų darbų saugos ar sveikatos saugos darbe reikalavimus pažeidė darbų vadovas E. P., ko pasekoje kilo padariniai A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Todėl pirmos instancijos teismo išvada jog tarp nelaimingo atsitikimo metu kilusių pasekmių ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų pažeidimo, dėl darbdavio atstovo – E. P. kaltės, egzistuoja juridiškai svarbus priežastinis ryšys, yra pagrįsta ir teisinga.

11228.

113Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismas nesiaiškino kokių žinių ir kokio papildomo instruktavimo galėjo trūkti nukentėjusiajam, tai su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas taip pat nesutinka, kadangi apylinkės teismas išsamiai aiškinosi aplinkybes dėl nukentėjusiojo kvalifikacijos su pačiu nukentėjusiuoju bei byloje yra pateikti duomenys apie A. M. įgytas žinias, dalyvaujant mokymuose. Tačiau tos aplinkybės jog nukentėjusiajam turint įvairaus pobūdžio žinių susijusių su elektros įrenginių darbais, nepanaikina darbų vadovo atsakomybės.

114Dėl civilinio ieškinio

11529.

116Civilinio atsakovo UAB „( - )“ skunde nurodyta, jog jeigu civilinis ieškinys būtų pripažintas pagrįstu, tokiu atveju teismo priteista neturtinės žalos suma turėtų būti mažesnė.

11730.

118Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

11931.

120Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118/2013). Pažymėtina, kad CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

12132.

122CK 6.264 straipsnio 1 dalis nurodo, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Taigi šiuo atveju pripažinus E. P. kaltu pagal BK 176 straipsnio1 dalį, darbdaviui civiliniam atsakovui UAB „( - )“ tenka pareiga atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą.

12333.

124Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas UAB „( - )“ nurodo, kad civilinio ieškinio tenkinimas nėra nubaudimas bei apeliuoja į tai, jog A. M. po nelaimingo atsitikimo yra nustatytas 100 procentų darbingumas, jis ir toliau dirba tose pačiose pareigose kaip iki nelaimingo atsitikimo, taip pat ir į nukentėjusiojo anksčiau buvusias ligas. Aukštesniojo teismo nuomone, apylinkės teismas pagrįstai ir motyvuotai pasisakė dėl civilinių ieškinių dydžių ir jų priteisimo iš atsakovo, šiuo atveju darbdavio todėl atsakovo UAB „( - )“ apeliacinio skundo reikalavimas ir šioje dalyje dėl civilinių ieškinių netenkinimo ar mažinimo, atmestinas kaip nepagrįstas. Pirmos instancijos teismas tenkindamas iš dalies pareikštą civilinį ieškinį atsižvelgė į visas paminėtas aplinkybes, tiek į darbdavio gaunamas metines pajamas, rėmėsi teismų praktika panašiose bylose, vertino tiek buvusią, tiek ir esamą nukentėjusiojo sveikatos būklę ir liekamuosius reiškinius. Pažymėtina, kad nukentėjusysis iš civilinio atsakovo prašė priteisti 60 000 Eur (šešiasdešimties tūkstančių eurų) neturtinę žalą, tačiau apylinkės teismas įvertinęs anksčiau paminėtas aplinkybes, priteisė 12 000 Eur (dvylikos tūkstančių eurų) neturtine žalą. Apeliacinės instancijos teismas gali sumažinti priteistosios neturtinės žalos dydį tais atvejais, kai priteistoji suma yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Taigi šioje byloje priteistas neturtinės žalos dydis nėra akivaizdžiai per didelis, neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo paneigti pirmosios instancijos teismo išvadų dėl neturtinės žalos dydžio ir vertinti jas kitaip.

12534.

126Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-572/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-326/2012 ir kt.), tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios. Nustatant nukentėjusiajam A. M. neturtinės žalos dydį buvo atsižvelgta į padaryto nusikaltimo veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, pasekmes – E. P. padarė ne tyčinę, bet neatsargią nusikalstamą veiką, susijusią su darbų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų nesilaikymu, kurio metu tik laimingo atsitiktinumo metu A. M. patyrus traumą, lydimą aritmijos ir klinikinės mirties, kas sukėlė nukentėjusiajam A. M. sunkų sveikatos sutrikdymą, jis liko gyvas. Teismas pagrįstai nustatė, kad įvykęs nelaimingas atsitikimas A. M. sukėlė didelį stresą, lydimą neigiamų vidinių išgyvenimų ir dvasinio skausmo, jis patyrė gilų sukrėtimą, visi šie išgyvenimai lėmė ir jo vidinius neigiamus išgyvenimus, kuriuos pagrindė medicininiais dokumentais. Pirmos instancijos teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad nukentėjusysis pagijo ir šiuo metu tęsia darbą pas atsakovą, tose pačiose pareigose. Kaip jau minėta šioje byloje nėra nustatyta, kad A. M. būtų buvęs neatsargus ir tai būtų lėmę nelaimingo atsitikimo kilimą. Priešingai darbdavys šiuo atveju elgėsi aplaidžiai neaprūpindamas darbuotojų saugiomis darbo priemonėmis, neužtikrindamas saugios darbo aplinkos, neįvertindamas jog atliekami ne paprasti, o pavojingi darbai ir tam reikalinga itin kruopščiai atlikti naudojamų darbe prietaisų patikras ir panašiai. Taigi, sutikti su civilinio atsakovo argumentu, jog neturtinės žalos atsiradimą ir padidėjimą sukėlė paties nukentėjusiojo kaltė - neatsargumas ir tuo mažinti priteistą neturtinės žalos dydį, nėra pagrindo.

12735.

128Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, pirmosios instancijos teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra protingas ir proporcingas patirtiems nukentėjusiojo A. M. dvasiniams išgyvenimams, todėl civilinio atsakomo skundas šioje dalyje atmestinas.

12936.

130Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, civilinis ieškinys taip pat išspręstas teisingai. Todėl civilinio atsakovo ir nuteistojo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. spalio 29 d. nuosprendis paliekamas galioti be pakeitimų.

131Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

Nutarė

132Civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ generalinio direktoriaus P. Š. ir nuteistojo E. P. gynėjo advokato Daliaus Mecelicos apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. E. P. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 4. E. P. įpareigotas paskirtą baudą sumokėti per 12 (dvylika) mėnesių nuo... 5. Nukentėjusiojo A. M. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, priteista iš... 6. Iš E. P. nukentėjusiojo A. M. naudai priteista 1 030 Eur (vienas tūkstantis... 7. E. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti... 8. Teisėjų kolegija... 9. I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 10. 1.... 11. E. P. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, būdamas darbdavio –... 12. 2.... 13. Kauno apylinkės teismas 2019 m. spalio 29 d. apkaltinamajame nuosprendyje... 14. II. Apeliacinio skundo argumentai... 15. 3.... 16. Civilinio atsakovo UAB „( - )“ generalinio direktoriaus P. Š. skunde... 17. 3.1.... 18. Skundo autorius nesutikdamas su skundžiamu nuosprendžiu dėl to, kad viena... 19. 3.2.... 20. Skunde teigiama, kad teismas, pasisakydamas dėl saugos ir saugos ir sveikatos... 21. 3.3.... 22. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad kasacinis teismas taipogi yra... 23. 3.4.... 24. Skunde teigiama, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog... 25. 3.5.... 26. Skundo autorius, pažymi tai, kad teismas priimdamas nuosprendį taipogi... 27. 3.6.... 28. Skunde nurodoma, kad pagrindinė priežastis įtakojusi nelaimingą atsitikimą... 29. 3.7.... 30. Skunde teigiama, kad vadovaujantis BPK nuostatomis, civilinis ieškinys... 31. 3.8.... 32. Skundo autorius taip pat nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl... 33. 3.9.... 34. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nukentėjusiajam dar iki minėto įvykio... 35. 2.... 36. Nuteistojo E. P. gynėjas advokatas Dalius Mecelica apeliaciniu skundu prašo... 37. 4.1.... 38. Skunde nurodoma, BK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė darbdaviui ar... 39. 4.2.... 40. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad ne bet koks Darbuotojų saugos ir sveikatos... 41. 4.3.... 42. Skundo autorius nurodo, jog vertinat įrodymus šioje byloje, gynyba kėlė... 43. 4.4.... 44. Vertinant nukentėjusiojo kvalifikaciją, darbo patirtį ir žinių lygį,... 45. 4.5.... 46. Skunde taip pat nurodoma, kad sprendžiant ar buvo padaryta nusikalstama veika,... 47. 4.6.... 48. Skunde prašoma įvertinti Valstybinės energetikos inspekcijos 2018 m. kovo 5... 49. 4.7.... 50. Skunde nurodoma, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu... 51. 4.8.... 52. Atsižvelgiant į šias aplinkybes pirmos instancijos teismas negalėjo... 53. 4.9.... 54. Skunde taip pat nurodoma, kad teisminėje praktikoje darbdavio pareiga... 55. 4.10.... 56. Skunde nurodoma, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų informavęs... 57. 4.11.... 58. Be to, skundo autoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas privalėjo... 59. 3.... 60. Nukentėjusysis A. M. atsiliepime į apeliacinius skundus nurodė, kad su... 61. 4.... 62. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu civilinio atsakovo UAB „( -... 63. 5.... 64. Civilinio atsakovo UAB „( - )“ generalinio direktoriaus P. Š. ir... 65. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 66. 6.... 67. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias... 68. Dėl įrodymų vertinimo ... 69. 7.... 70. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto... 71. Dėl atsakomybės pagal BK 176 straipsnio 1 dalį... 72. 8.... 73. Pagal BK 176 straipsnį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs... 74. 9.... 75. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius... 76. 10.... 77. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis E. P. 1999 m. spalio 12 d.... 78. 11.... 79. Apeliantai skunduose teigia, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai... 80. 12.... 81. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (akto... 82. 13.... 83. Saugos eksploatuojant elektros įrenginius taisyklių (akto redakcija nuo 2017... 84. 14.... 85. Byloje yra 2017 m. rugpjūčio 16 d. paskyra-leidimas Nr. ( - ), iš kurio... 86. 15.... 87. Taisyklių 74 punkte nurodyta, kad prie pirmos kategorijos darbų priskiriami... 88. 16.... 89. Iš 2018 m. lapkričio 29 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Ekspertizės... 90. 17.... 91. Atsakant į apeliantų skundų argumentus pastebėtina ir tai, kad pirmos... 92. 18.... 93. Pirmos instancijos teisme apklaustas K. Š., kuris dirba Kauno skyriaus... 94. 19.... 95. Kritikuodami apkaltinamąjį nuosprendį apeliantai nurodo, kad teismas nebuvo... 96. 20.... 97. Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. Č. aiškino matęs, kad kai A. M.... 98. 21.... 99. Skunde taip pat nesutinkama, nustatytu faktu, kad E. P. yra šio nusikaltimo... 100. 22.... 101. Gynėjo apeliaciniame skunde teigiama, kad Taisyklių 80 punkte aiškiai... 102. 23.... 103. Apeliantai kritikuodami apylinkės teismo sprendimą, teigia jog šioje byloje... 104. 24.... 105. Pirmos instancijos teismas nurodė, kad iš baudžiamojoje byloje surinktų... 106. 25.... 107. Pritariant apylinkės teismo motyvams pažymėtina, kad Lietuvos... 108. 26.... 109. Teisėjų kolegija pažymi, kad ir šioje byloje nustatyta, kad nelaimingo... 110. 27.... 111. Pirmos instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstė... 112. 28.... 113. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, kad teismas nesiaiškino kokių... 114. Dėl civilinio ieškinio... 115. 29.... 116. Civilinio atsakovo UAB „( - )“ skunde nurodyta, jog jeigu civilinis... 117. 30.... 118. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 119. 31.... 120. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama... 121. 32.... 122. CK 6.264 straipsnio 1 dalis nurodo, kad samdantis darbuotojus asmuo privalo... 123. 33.... 124. Apeliaciniame skunde civilinis atsakovas UAB „( - )“ nurodo, kad civilinio... 125. 34.... 126. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad suformuota teismų praktika neturtinės... 127. 35.... 128. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo,... 129. 36.... 130. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos vertinimu,... 131. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 132. Civilinio atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ generalinio...