Byla 2K-57-697/2018
Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas), sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Milevičienei, nuteistojo A. V. (A. V.) gynėjui advokatui Irmantui Balčiūnui,

2viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžio.

3Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu A. V. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią veiką.

4Civiliniai ieškiniai, pareikšti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus, nukentėjusiųjų D. P., R. P., V. P. ir T. P. dėl žalos atlyginimo, taip pat nukentėjusiųjų prašymai dėl proceso išlaidų išieškojimo atmesti.

5Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendis panaikintas ir A. V. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nukentėjusiojo T. P. elgesys buvo rizikingas (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas); atsakomybę sunkinančia aplinkybe – kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7Priteista iš A. V. nukentėjusiosios D. P. naudai 1 498,16 Eur turtinei ir 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiojo R. P. naudai 3 109,69 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiosios V. P. naudai 15 000 Eur, nukentėjusiojo T. P. naudai 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; nukentėjusiųjų V. P., R. P. ir T. P. naudai 1 448,10 Eur dydžio išlaidos advokato paslaugoms apmokėti; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 3 434,91 Eur nuostoliams atlyginti.

8Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

91. A. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nužudė T. P., t. y. 2010 m. gruodžio 31 d., nuo 22 val. iki 24 val. (vietos laiku), laivo „R. E.“, plaukiančio su Panamos Respublikos vėliava iš Turkijos į Pusiaujo Gvinėją, esančio Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, kajutėje Nr. 204, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto metu su T. P. tyčia sudavė ne daugiau kaip keturis smūgius rankomis į galvą, pilvą ir kitas kūno vietas, sugriebė už rankų, taip padarė nukentėjusiajam poodines kraujosruvas veide, viršugalvyje, pakaušyje, kairiame smilkinyje, dešiniame petyje, žaste, alkūnėje, dilbyje bei plaštakoje, kairiame žaste, dešinėje šlaunyje ir abiejuose keliuose, odos nubrozdinimus kairiame žaste, dešinėje alkūnėje, dešinėje pėdoje, nuo smūgio į pilvą nukentėjusiajam plyšo žarnų pasaitas ir išsivystė ūmus vidinis kraujavimas, ir jis 1–2 valandų laikotarpiu tualete tarp kajučių Nr. 203 ir Nr. 204 mirė.

102. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Be to, kasatorius prašo pripažinus, kad jis atliko smurtinio pobūdžio veiksmus, kurie sukėlė T. P. mirtį, jo veiką kvalifikuoti pagal BK 132 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

112.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pasak kasatoriaus, priimdamas ginčijamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik liudytojo A. B., kuris kiekvienos apklausos metu skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, parodymais. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai nepasisakė, kodėl vienus liudytojo A. B., parodymus vertino kaip esminius, atitinkančius faktines aplinkybes, o kitus laikė nereikšmingais. Tačiau, kasatoriaus teigimu, nuo liudytojo A. B. parodymų, susijusių su suduotų smūgių skaičiumi, lokalizacija, konflikto trukme, intensyvumu, nukentėjusiojo T. P. judėjimo kryptimi, kajutės vidiniu apstatymu, laivo lingavimu, kajutėje esančia prieblanda, konflikte dalyvavusių asmenų neblaivumu ir kt., analizės, prieštaravimų pašalinimo priklauso priežastinio ryšio tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių – nukentėjusiojo T. P. mirties – nustatymas. Kasatorius pažymi, jog liudytojo A. B. parodymai apie tai, kad po konflikto nukentėjusysis T. P. savarankiškai nuėjo į savo kajutę; kad nukentėjusysis buvo su marškinėliais ir konflikto metu jis (A. B.) nematė, kad nukentėjusysis būtų pargriuvęs; kad po konflikto kajutėje ant sienų rusvų dėmių, kurios fiksuotos kitą dieną laivo kapitonui apžiūrint kajutę, nebuvo, paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą dėl grumtynių tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo intensyvumo. Kasatorius tvirtina, kad jo suduoto smūgio (smūgių) intensyvumas nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo nustatomas, teismas jo (A. V.) parodymus apie tai, kad konflikto metu jis tik gynėsi nuo nukentėjusiojo T. P. smūgių, galėjo jį pastumti, jam smūgiuoti, tačiau jo nenužudė, nepagrįstai vertino kaip nenuoseklius ir iš dalies neatitinkančius faktinių bylos duomenų ir nepagrįstai konstatavo, kad jis byloje nustatytas aplinkybes interpretavo sau naudinga linkme. Kasatorius pažymi, kad, remiantis specialisto išvada, nukentėjusiajam T. P. padaryti nubrozdinimai dešinio alkūnės sąnario užpakaliniame paviršiuje bei dešinės pėdos nugariniame paviršiuje, taip pat poodinės kraujosruvos abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje turėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į kietą pagrindą bei bukus aplinkos daiktus, užkliuvus, pargriuvus ar pan. Be to, teismo medicinos specialistas teisme paaiškino, jog tam, kad plyštų pilvo pasaitas, smūgis turi būti stiprus. Apeliacinės instancijos teismas šių bylos duomenų su liudytojo A. B. parodymais nelygino ir dėl jų nepasisakė, taip pat neįvertino teismo medicinos specialistų paaiškinimų, kad, esant tokiam kūno sužalojimų mastui, grumtynių pėdsakai lieka ir ant sužalojimus padariusio asmens kūno, kad tokių sužalojimų, išskyrus veido sužalojimus, ant nuteistojo kūno nerasta. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp jo ir liudytojo A. B. parodymų, nekonkretizavo, kokius sužalojimus jis padarė nukentėjusiajam T. P. ir kokius sužalojimus nukentėjusysis patyrė atsitrenkęs į kajutėje esančius baldus ir daiktus, neišsiaiškino, kokie buvo nukentėjusiojo veiksmai po konflikto, taip pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą.

122.2. Kasatorius nurodo, kad teismo medicinos specialistų išvadose nukentėjusiojo T. P. mirties priežastis buvo nustatyta skirtingai: pirmu atveju dėl alkoholio suvartoto kiekio ir širdies pakitimų, galėjusių turėti šalutinės įtakos mirčiai, antru – dėl galimo trauminio pilvo pasaito plyšimo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl specialisto išvadą Nr. KM 3 (8/77)/13 (01) vertino kaip patikimą ir pagrįstą įrodymą, jog nukentėjusiojo T. P. mirtis įvyko būtent dėl pilvo pasaito plyšimo nuo trauminio poveikio. Pasak kasatoriaus, teismas šia specialisto išvada negalėjo vadovautis dėl to, kad joje padaryta išvada dėl nukentėjusiojo T. P. mirties priežasties nėra kategoriška. Teisme apklausti teismo medicinos specialistai D. V. ir R. R. paaiškino, kad nukentėjusiojo lavono tyrimas buvo labai apsunkintas, nes kūnas buvo balzamuotas, todėl jų išvados yra tikimybinės, nes nerastas kraujavimo šaltinis. Kasatoriaus tvirtinimu, bylos medžiaga rodo, kad nukentėjusiajam pilvo pasaito plyšimas dėl objektyvių priežasčių surastas nebuvo, o teismo medicinos specialistai, darydami tik tikimybinio pobūdžio išvadas, vadovavosi bendrosiomis teismo medicinos žiniomis. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, grįsdamas savo sprendimą specialisto išvadų dalimi, kurioje kalbama apie tikimybinę nukentėjusiojo T. P. mirties priežastį, pažeidė išsamaus ir visapusiško bylos duomenų ištyrimo reikalavimą. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nepaaiškino, kokie bylos duomenys paneigia byloje nustatytus ir kitus nukentėjusiojo T. P. mirtį galėjusius lemti veiksnius: kaukolės pamato lūžį, liguistus širdies pakitimus arba apsinuodijimą alkoholiu, mažakraujystę, vidinį pilvo kraujavimą, trauminį žarnų pasaitų plyšimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertino histologinio tyrimo metu nustatytas aplinkybes, kad kraujavimas nukentėjusiajam T. P. prasidėjo nuo mažakraujystės, kurios neleidžia kategoriškai teigti, jog nukentėjusiajam vidinis kraujavimas prasidėjo tik po jam nuteistojo suduotų smūgių. Taigi, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nenustatė, ar nukentėjusiajam kraujavimą iki mirties lėmė trauminis žarnų pasaitų plyšimas, ar kraujavimą dėl mažakraujystės lėmė kitos priežastys. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tik fragmentiškai vertino teismo medicinos specialistų teiginius, jog žarnų pasaito plyšimas griūnant yra mažai tikėtinas, nes, remiantis liudytojo A. B. parodymais, nukentėjusysis T. P., būdamas neblaivus, konflikto metu dėl nestabilios laivo pozicijos galėjo užkliūti ir už kajutėje esančių daiktų. Nebuvo paneigta ir kita vidinio kraujavimo priežastis, kuri susijusi su tuo, kad nukentėjusysis buvo rastas ne toje kajutėje, kur vyko konfliktas, o visai kitoje vietoje, kur pats galėjo užkliūti arba kitaip susižaloti.

132.3. Kasatorius teigia, kad byloje nustatyta, jog jam inkriminuota nusikalstama veika padaryta laive, plaukiančiame su Panamos Respublikos vėliava iš Turkijos į Pusiaujo Gvinėją, esančiame Atlanto vandenyne (Gvinėjos įlankoje), netoli Afrikos vakarinės pakrantės, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad kasatorius pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą, netinkamai aiškino ir taikė BK 5, 8 straipsnių nuostatas. Pasak kasatoriaus, BK 5 ir 8 straipsniuose įtvirtinti du baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus principai – pilietybės ir teritorijos, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių principų neanalizavo. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas valstybės jurisdikcijos ribas, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos raštu, iš kurio matyti, jog 2011 m. sausio 1 d., apie 0 val. 50 min., laivas „R. E.“ nebuvo Libijos valstybės teritoriniuose vandenyse, vadovavosi nepagrįstai, nes, išskyrus laivo „R. E.“ maršrutą, nėra aišku, kokiais duomenimis vadovautasi teikiant tokią informaciją. Dėl to, siekiant neginčytinai nustatyti šią aplinkybę, buvo būtina gauti atsakymą iš kompetentingų Libijos valstybės institucijų apie minėto laivo buvimą ir šios valstybės teises į vietovę, kurioje buvo laivas. Be to, byloje nebuvo nustatoma, kurios valstybės teisė galiojo minėtame laive, t. y. nebuvo kreiptasi į kompetentingas Panamos Respublikos institucijas, siekiant išsiaiškinti, ar ši valstybė turi kokių nors pretenzijų ar reikalavimo teisių tirti kasatoriaus veiksmus, atliktus su šios valstybės vėliava plaukiojančiame laive. Kasatoriaus tvirtinimu, šioje byloje nenustačius, kurios valstybės teisė galiojo laive „R. E.“, nepatikrinus abipusio baudžiamumo sąlygos turinio, nenustatyta, ar jo veiksmai yra vienodai teisiškai kvalifikuojami Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Panamoje, kokios yra nustatytos sankcijos už gyvybės atėmimą pagal Lietuvos Respublikos ir Panamos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

142.4. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal nustatytas faktines aplinkybes išsamiai neištyrė jo kaltės formos ir turinio, neatskleidė, kodėl jo veiksmuose pripažino buvus netiesioginę tyčią, ir nenurodė, kas paneigia, jog jo veiksmuose nebuvo neatsargios kaltės (nusikalstamo pasitikėjimo) požymių, taip pažeidė BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatą, draudžiančią daryti išvadą apie asmens kaltę vien tik objektyvaus pakaltinimo prielaidomis. Anot kasatoriaus, byloje nėra jokių duomenų, kad jis siekė smurtauti prieš nukentėjusįjį T. P., sužaloti jį ar atimti jam gyvybę. Jeigu jis sudavė smūgius nukentėjusiajam į pilvą, nuo kurių nukentėjusysis susilenkė, plyšo pilvo pasaitas ir per keletą valandų, nukraujavus į pilvo ertmę, nukentėjusysis mirė, tai tokį faktą apeliacinės instancijos teismas turėjo vertinti kaip atsitiktinę veikos padarymo pasekmę. Kasatoriaus tvirtinimu, byloje nustatyta, kad nukentėjusysis T. P., suduodamas stiprų smūgį jam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą, taip padarydamas poodinę kraujosruvą, elgėsi rizikingai. Todėl jis (A. V.) po nukentėjusiojo suduoto smūgio instinktyviai užėmė gynybinę poziciją, siekdamas išvengti kitų galimų smūgių, stūmė nukentėjusįjį nuo savęs ir galėjo jam suduoti. Apeliacinės instancijos teismas, analizuodamas šias faktines aplinkybes, nevertino, ar jis (A. V.) turėjo tyčią suduoti nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą – pilvą, nes dėl patirto smūgio į galvą, kuris sukėlė šoko būseną, jis neturėjo ir negalėjo suvokti, kad smūgį nukentėjusiajam suduoda į gyvybiškai svarbią kūno vietą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad medicininė ir teismų praktika rodo, kad vieno smūgio ranka į pilvą sudavimas paprastai sukelia skirtingo masto sveikatos sutrikdymus, tačiau gyvybės atėmimas nėra dėsninga pasekmė. Tokie padariniai, kaip gyvybės atėmimas, lemiami ne vien suduoto smūgio, bet ir papildomų priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo sveikatos būkle, jo gydymo kokybe. Šiuo atveju nukentėjusysis dėl jam suduoto smūgio iš karto nemirė, o buvo rastas negyvas po kelių valandų, po konflikto nerodė jokių požymių, kad patyrė sunkią pilvo traumą, dėl to plyšo pilvo pasaitas. Kasatorius pažymi, kad nukentėjusysis buvo pakankamai geros fizinės būklės, tvirto kūno sudėjimo, todėl kasatorius objektyviai negalėjo suvokti, kad jo veiksmai gali sukelti tokius padarinius. Be to, jis su nukentėjusiuoju buvo geri draugai, kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog jis nesuprato smūgio nukentėjusiojo gyvybei pavojingumo, nenumatė, kad dėl jo veikos nukentėjusysis gali mirti, ir jo mirties nenorėjo.

153. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmetamas.

16Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir teismo sprendimo pagrįstumo pripažįstant A. V. kaltu nužudžius T. P.

174. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, ar baudžiamojo proceso metu gauti duomenys laikytini įrodymais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad teismas yra laisvas spręsti, kurie duomenys laikytini įrodymais (apkaltinančiais ar teisinančiais). Teismo diskreciją spęsti, kuriuos duomenis pripažinti įrodymais, lemia dvi sąlygos – pripažindamas vienus ar kitus duomenis įrodymais, teismas privalo, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 1 dalimi, nustatyti, ar tie duomenys gauti įstatymo nustatyta tvarka, ir nustatyti tų duomenų sąsają bei reikšmę bylai išspręsti teisingai.

185. Kasaciniame skunde, grindžiant nuteistojo A. V. gynybinę poziciją, yra keliamos įvairios T. P. mirties aplinkybių versijos, kartu ginčijamas teismo nustatytų nusikaltimo aplinkybių pagrįstumas ir išsamumas.

196. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo prokuroro apeliacinio skundo argumentus, pašalindamas 2016 m. gruodžio 13 d. kasacinėje nutartyje šioje byloje nurodytas pirmojo apeliacinio proceso metu padarytas bylos duomenų vertinimo klaidas.

207. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK (20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 44 straipsnio 6 dalies) pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, o priimdamas ginčijamą nuosprendį, pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas iš esmės rėmėsi tik liudytojo A. B., kuris kiekvienos apklausos metu skirtingai aiškino įvykio aplinkybes, parodymais. Išties liudytojo A. B. parodymai buvo teismui labai reikšmingas įrodymų šaltinis, nustatant T. P. sužalojimo ir mirties aplinkybes, nes A. B. vienintelis tiesioginis konflikto tarp A. V. ir T. P. liudininkas. Reikia pripažinti ir tai, kad A. B. parodymų turinys dėl nuteistojo suduotų smūgių skaičiaus, konflikto trukmės ir intensyvumo nebuvo nuoseklus viso bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu. Tam gali turėti įtakos nuo įvykio praėjusio laiko trukmė, paties A. B. būsena įvykio metu, taip pat laivo vadovybės bei komandos pozicija, vengiant įvykio, kurio metu buvo atimta gyvybė komandos nariui, temos eskalavimo.

218. Tikrindamas A. B. parodymų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi teisingu metodu, lygindamas pirminio ir išvestinių įrodymų šaltinių duomenis, taip nustatydamas tikrąsias įvykio aplinkybes. A. B. parodymai buvo lyginami su jo kitiems asmenims papasakotomis įvykio aplinkybėmis, įstatymo nustatyta tvarka šalinant prieštaravimus, atliekant akistatos veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažymėjo, kad jie abu (A. B. ir A. V.) nurodė, jog T. P., norėdamas sulaikyti A. V. nuo konflikto su kapitono padėjėju P. J., sudavė jam pirmasis. Toliau A. V. ir liudytojo A. B. parodymai, duoti teisme apie tolesnę konflikto eigą, skiriasi. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo A. B. parodymais, nes jis ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme parodė, kad po to, kai T. P. sudavė smūgį A. V. į veidą, šis trenkė atgal nukentėjusiajam į veido sritį, todėl jie susimušė, abu stumdėsi, daužėsi į sienas, kajutėje esančius daiktus, vienas kitam sudavė į šonus, veidą. Kadangi jų padėtis nuolat keitėsi ir kajutėje buvo prieblanda, jis nematė, kur nukentėjusiajam tiksliai buvo suduoti smūgiai, tai truko apie tris minutes. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad tą pačią dieną po įvykio A. V. raporte (paaiškinime) laivo kapitonui nurodė, jog tarp jo ir T. P. įvyko muštynės, kas iš dalies atitinka liudytojo A. B. parodymus.

229. Atkurdama įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ne tik rėmėsi laivo įgulos narių apklausos duomenimis, bet ir įvykio vietos apžiūros duomenimis, surasta T. P. kūno vieta ir padėtimi, nustatyta kraujo pėdsakų lokalizacija A. V. ir A. B. kajutėse, kurios buvo viena šalia kitos, o tarp jų tualetas, prie kurio surastas T. P. kūnas. Svarbios aplinkybės, atkuriant nusikaltimo mechanizmą, yra ne tik byloje tiesioginiais įrodymais nustatytos nusikaltimo aplinkybės, bet ir kaltininko elgesys bei reakcija po to, kai buvo surastas T. P. kūnas. Apeliacinės instancijos teismas atliko platų visų konflikto tarp nuteistojo ir T. P. aplinkybių vertinimą, be kita ko, išnagrinėjo bei įvertino duomenis apie A. V. būseną bei reakciją suradus T. P. kūną, pažymėjo, jog, pagal liudytojų parodymus, kuriuos patvirtina vaizdo įrašas, kai buvo rastas T. P. lavonas, A. V. atrodė labai susijaudinęs („šoko būsenos“), elgėsi isteriškai, išgyveno dėl nukentėjusiojo mirties, tvirtino, jog jo (T. P.) neužmušė. Remdamasis šiais duomenimis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tai įrodo, jog A. V. suprato, kad padariniai kilo dėl muštynių su T. P., tačiau jo mirtis buvo netikėta, todėl jis buvo sutrikęs ir išsigandęs.

2310. Kasacinio skundo motyvuose nurodyta daug teiginių, kuriais kritikuojama ir reiškiamos abejonės dėl apeliacinės instancijos teismo išvados, kuria nustatyta T. P. mirties priežastis. Pažymėtina, kad nustatant T. P. mirties priežastį buvo susidurta su sunkumais ir netikslios ekspertinės išvados pateikimu, nes pirminė lavono apžiūra, kuri buvo atlikta laive „R. E.“ Pusiaujo Gvinėjos medikų, buvo padaryta neatsakingai ir neprofesionaliai, apsiribojant tik išorinių kūno požymių aprašymu ir tuo remiantis padarant klaidingą išvadą dėl mirties priežasties. Ten pat, Pusiaujo Gvinėjoje, kūnas buvo balzamuotas, taip komplikuotas jo tolesnis tyrimas ne tik dėl pačios balzamavimo procedūros poveikio lavono vidaus organams, bet ir dėl to, kad atliekant balzamavimą nebuvo aprašyta, kokios cheminės sudėties balzamavimo skystis buvo panaudotas. Šios bylos baudžiamojo proceso metu buvo panaudotos visos procesinės priemonės, siekiant gauti tikslią medicininę išvadą apie T. P. mirties priežastį. Atlikus pirminę ir pakartotines ekspertizes, apklausus teismo medicinos ekspertus, buvo nustatyta labiausiai tikėtina išvada, kad T. P. mirties priežastis yra stiprus pilvo sumušimas, lydimas vidinio nukraujavimo.

2411. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė 2011 m. sausio 7 d. Pusiaujo Gvinėjos Respublikos Malabo apskrities notariato komisijos kartu su medikais pateiktą išvadą, kad T. P. mirė dėl kaukolės pamato lūžio, kuris atsirado dėl kritimo arba smūgio, tai sukėlė širdies ir kvėpavimo sistemos veiklos nutrūkimą. Taip pat pagrįstai buvo atmesta Klaipėdos ekspertiniame skyriuje atlikto T. P. lavono teismo medicininio tyrimo 2011 m. sausio 18 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad T. P. kraujyje buvo rasta 3,82 promilės etilo alkoholio, todėl tikėtina, kad jis mirė nuo apsinuodijimo alkoholiu. Šie medicininių tyrimų duomenys teismų buvo pagrįstai atmesti, pasiremiant vėlesniais tyrimais, kurie patvirtina, kad ankstesni tyrimai buvo klaidingi dėl kompetencijos stokos ir klaidų, netinkamai įvertinant tiriamo objekto būseną po balzamavimo.

2512. Teismo medicinos specialisto pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad T. P. mirties priežastis – ūmus apsinuodijimas alkoholiu yra netiksli, nes lavono tyrimo metu pilvo ertmėje surasti 3 litrai tamsiai raudono skysčio su tamsiais raudonai rudais krešuliais, o histologinio tyrimo metu buvo gautas patvirtinimas, kad šie krešuliai priešmirtiniai, todėl labai didelė tikimybė, kad T. P. mirtis įvyko nuo stipraus pilvo sumušimo, lydimo vidinio nukraujavimo. Siekiant išnaudoti visas galimybes mirties priežasčiai nustatyti, 2011 m. balandžio 27 d. ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta T. P. palaikų ekshumacija ir 2011 m. balandžio 28 d. specialisto išvadoje Nr. KM 3(8/77)/13 konstatuota, kad T. P. mirties priežastis galėjo būti ūmus vidinis nukraujavimas nuo trauminio žarnų pasaitų plyšimo. Labiausiai tikėtina kraujavimą sukėlusio žarnų pasaito plyšimo (-ų) priežastis yra smūgis (-iai) kietu buku riboto paviršiaus daiktu (-ais) į pilvą.

2613. Apygardos teisme apklausti teismo medicinos specialistai D. V. ir R. R. paaiškino, kad T. P. lavono tyrimas buvo labai apsunkintas dėl to, kad kūnas buvo balzamuotas, todėl jų išvados Nr. M40/11 ir Nr. KM 3(8/77)/13 yra tikimybinės, nes nerastas kraujavimo šaltinis. Teismo medicinos specialistas R. R. paaiškino, kad įvyko vidinis kraujavimas, bet kraujavimo šaltinis nežinomas ir nustatyti jo neįmanoma, tačiau kaip labiausiai tikėtiną kraujavimo šaltinį nurodė pasaito plyšimą, nes nebuvo rasta kitų plyšusių vidaus organų. Lavono mikroskopinio tyrimo metu T. P. buvo nustatyta mažakraujystė, tai patvirtina, kad kraujavimas vyko iki nukentėjusiojo mirties. Specialistas paaiškino, kad pastebėti pasaito plyšimą, struktūrą, aiškią kraujosruvą vizualizuoti sudėtinga net tada, kai lavonas nėra balzamuotas. Balzamuotame lavone visi audiniai ir organai buvo dehidratuoti, todėl, jei ir buvo koks plyšimas, pats pasaitas susitraukė, taigi vizualiai gali nesimatyti. Todėl kategoriškai tvirtinti, kad asmuo mirė nuo pilvo sumušimo, pasireiškusio pasaito plyšimu ir nukraujavimu, galima būtų tik tuo atveju, jei kūno tyrimo metu būtų surastas pasaito plyšimas, kuris šiuo atveju nerastas, todėl išvada yra nekategoriška. Pažymėjo, kad paprastai pasaito plyšimai atsiranda nuo smūgio kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tai gali būti kumštis, alkūnė, kelis, pėda. Abu teismo medicinos specialistai paaiškino, kad galimybės žarnų pasaito plyšimą patirti griūvant nėra arba ji labai mažai tikėtina.

2714. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris įtvirtina, kad kaltinimo ir gynybos šalys turi lygias teises teikti įrodymus, ginčyti kitos šalies argumentus, kaltinamojo teisinis statusas procese yra apibrėžtas nekaltumo prezumpcijos principu. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijų Nr. 10588/83, 10589/83 ir 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96; 2009 m. kovo 31 d. sprendimas byloje Natunen prieš Suomiją, peticijos Nr. 21022/04). Šis principas draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-532/2012,

282K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).

2915. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nekaltumo principo reikalavimus nenustatęs tikslios T. P. mirties priežasties ir kartu nepašalinęs abejonių dėl T. P. mirties dėl kitų priežasčių. Dėl šių teiginių pažymėtina, kad asmens kaltės klausimas sprendžiamas įvertinus visumą bylos duomenų ir įrodymų, o specialisto (eksperto) išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių baudžiamojoje byloje, kuri turi būti vertinama kartu su kita bylos medžiaga ir neturi jokios preferencinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas visas bylos aplinkybes, susijusias su T. P. mirtimi, išnagrinėjo ir A. V. bei jo gynėjo pateiktas hipotetines versijas, kad mirtinas sužalojimas galėjo atsirasti dėl nelaimingo atsitikimo nugriuvus, dėl girtumo, sveikatos būsenos ar trečiųjų asmenų smurto. Šios versijos buvo tiriamos bylos ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, pateikiant klausimus ekspertams, apklausiant įgulos narius bei žuvusiojo artimuosius. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadoms, kad bylos proceso metu nėra jokių objektyvių duomenų, jog T. P. mirtį sukėlęs sužalojimas – žarnų pasaito plyšimas – buvo padarytas nukentėjusiajam krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus (išskyrus nežymius sužalojimus kojose ir rankose), to nepatvirtino nei nuteistasis A. V., nei liudytojai A. B., P. J. bei D. K.. Kiti ant T. P. kūno nustatyti sužalojimai pagal galutines ekspertų išvadas ir paaiškinimus priskirtini nežymiems ir įtakos mirčiai neturėjo, taip pat neturėjo įtakos mirčiai ir pakitimai širdies kraujagyslių sistemoje. Jokių sužalojimų ant T. P. kūno, būdingų kritimui, kurie galėjo sukelti jo mirtį, nenustatyta. Šių aplinkybių nepatvirtino ir apygardos teisme apklausti teismo medicinos specialistai R. R. ir D. V.. Bylos duomenys patvirtina, kad T. P. iki konflikto su A. V. nebuvo sužalotas. Bylos proceso metu negauta jokių duomenų, kad T. P. būtų konfliktavęs su kitais laivo įgulos nariais. Tokia galimybė iš esmės eliminuojama, nes laivo įgula nedidelė, didžioji įgulos dalis tuo metu buvo užimti tarnyboje, gyveno kompaktiškoje erdvėje, todėl bet koks incidentas būtų buvęs pastebėtas, o T. P. po konflikto su A. V. nebuvo pastebėtas už gyvenamojo bloko lokacijos ribų. Pagrįstai pažymėta ir tai, kad žuvusysis jauno amžiaus (28 metai), patologinių sveikatos sutrikimų neturėjo, įvykio metu bangavimas jūroje nebuvo didelis, nors tokiu oru būti laivo denyje ir nerekomenduojama. Šie bylos duomenys eliminuoja praktinę galimybę, kad T. P. galėjo nukristi ir susižaloti žarnų pasaitą dėl bangavimo jūroje.

3016. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad smūgius A. V. sudavė gindamasis nuo T. P. pavojingo kėsinimosi, kai buvo suduotas smūgis jam į veidą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, T. P. neturėjo nusikalstamų ketinimų prieš A. V., o matydamas jį neblaivų, visais būdais stengėsi jį sulaikyti nuo aiškinimosi ir galimo naujo konflikto su laivo kapitono vyr. padėjėju P. J.. Todėl A. V., būdamas artimai pažįstamas su T. P., suprato, kad pastarasis neturi jokių blogų ketinimų prieš jį, o nori, kad jis dėl girtumo neturėtų problemų su laivo vadovybe, tačiau atsakė smurtu prieš T. P..

3117. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylos duomenis ir išdėstė motyvuotas išvadas, patvirtinančias nuoseklią priežastingumo grandinę, kad A. V. suduoti smūgiai T. P. lėmė pastarojo mirtį. Išnagrinėti bylos duomenys ir išdėstyti argumentai paneigia kitokio veiksnio įsiterpimą į priežastingumo grandinę ar kitokią teisiškai reikšmingą įtaką mirtiniems padariniams atsirasti.

3218. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad, sprendžiant kaltininko baudžiamosios atsakomybės klausimą, lemiamą reikšmę turi priežastinio ryšio pobūdis. Nėra svarbu, kada nukentėjusysis nuo gautų sužalojimų mirė, tačiau svarbu nustatyti, kad padaryti sužalojimai su jo mirtimi susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį asmeniui galima tik tuo atveju, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi A. V. nusikalstamų veiksmų intensyvumą, padarytų sužalojimų mechanizmą ir lokalizaciją (pilvą), kur yra išsidėstę žmogui gyvybiškai svarbūs organai, padarė išvadą, kad tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių – T. P. mirties – yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tai, kad T. P. mirė praėjus 1,5–2 val. nuo konflikto, nenutraukia tiesioginio priežastingumo grandinės, nes teismų praktikoje žinomi atvejai, kai asmenys nuo patirto sužalojimo mirdavo praėjus kelioms ar netgi keliolikai dienų.

3319. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja teisės taikymo aspektu, tikrindamas, ar išsamiai išnagrinėtos visos bylos aplinkybės, ar įrodymai, kuriais remiasi teismas, atitinka įstatymo reikalavimus. Įrodymų pakankamumo klausimas yra ne kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo sritis, o nuosprendį priėmusio teismo apsisprendimas, pagrįstas vidiniu įsitikinimu, paremtu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, todėl šiuo klausimu kasacinės instancijos teisėjų kolegija nepasisako.

3420. Kasaciniame skunde taip pat išdėstyta pozicija, kad apeliacinės instancijos teismas A. V. veiksmus ir iš jų kilusius padarinius pagal nustatytas bylos aplinkybes turėjo pripažinti padarytus ne tyčine, o neatsargia kaltės forma. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes teismų praktikoje tyčiniai veiksmai suduodant smūgius, net ir vieną smūgį į gyvybiškai svarbią kūno sritį, t. y. galvą, pilvą, kai suduoti smūgiai yra tiesiogiai susiję su kilusiais padariniais, vertinami kaip padaryti tyčia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-443/2014, 2K-7-193-895/2016, 2K-9-697/2017).

3521. Išsamiai išnagrinėjęs bylos proceso metu gautus objektyviuosius bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. V. nužudė T. P. veikdamas netiesiogine tyčia, t. y. suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį (tyčia sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip pat į pilvo sritį, kuri laikoma gyvybei pavojinga vieta). Kasaciniame skunde teigiama, kad A. V. negalėjo suvokti tokių padarinių atsiradimo galimybės dėl suduoto smūgio į pilvą, nes T. P. buvo jaunas, sveikas vyras, tačiau pagal bylos aplinkybes matyti, kad konfliktas įvyko spontaniškai, todėl A. V. tokių aplinkybių nesvarstė, be to, nukentėjusiojo mirtis nuo smūgio į pilvą nėra labai retas atvejis, kad būtų galima pripažinti teisiniu kazusu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nukentėjusysis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl fiziškai labiau pažeidžiamas. Smurtas prieš T. P. buvo intensyvus, nes muštynių metu jis trankėsi į kajutėje esančius baldus, tai patvirtina išoriniai kūno sužalojimai. Todėl A. V. numatė, kad dėl tokių veiksmų gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai (nukentėjusiojo mirtis), tačiau, nors jų nenorėjo, t. y. suduodamas smūgius nukentėjusiajam nenorėjo ir nesiekė jo mirties, buvo abejingas galimiems sunkiems padariniams atsirasti ir sąmoningai leido jiems kilti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismai aptarė ir kitų veikos subjektyviųjų požymių turinį ir pripažino, kad nusikaltimo motyvas buvo A. V. ir T. P. tarpusavio konfliktas.

36Dėl BK 5 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo

3722. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. V. nuteistas už nusikaltimą, padarytą užsienyje, t. y. laive, veikos padarymo metu plaukusiame su Panamos Respublikos vėliava Atlanto vandenyne. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, kasatoriaus manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, netinkamai aiškino ir taikė BK 5 ir 8 straipsnių nuostatas, tinkamai nepatikrino, ar jis pagrįstai patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą.

3823. BK įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus taikymo klausimas sprendžiamas, be kita ko, vadovaujantis BK 5 ir 8 straipsniais. Pagal BK 5 straipsnį, kuriame įtvirtintas pilietybės (personalinis) baudžiamosios jurisdikcijos principas, Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolat Lietuvoje gyvenantys asmenys už užsienyje padarytus nusikaltimus atsako pagal šį kodeksą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ši nuostata turi būti aiškinama sistemiškai, atsižvelgiant į BK 8 straipsnyje nustatytas baudžiamosios atsakomybės už tokius nusikaltimus taikymo sąlygas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

39Nr. 2K-159-976/2017, 2A-4-696/2017). Pagal BK 8 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimus, nustatytus, be kita ko, BK 5 straipsnyje, atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, kai padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir už jos padarymą baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos valstybės ir Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. Be to, pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo neatsako pagal šį kodeksą už užsienyje padarytus nusikaltimus, jeigu jis: 1) atliko užsienio valstybės teismo paskirtą bausmę; 2) buvo atleistas nuo visos ar dalies užsienio valstybės teismo paskirtos bausmės atlikimo; 3) užsienio valstybės teismo nuosprendžiu buvo išteisintas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės arba bausmė nebuvo paskirta dėl senaties ar kitais toje valstybėje numatytais teisiniais pagrindais. Taigi būtina sąlyga Lietuvos baudžiamajai jurisdikcijai dėl Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat Lietuvoje gyvenančių asmenų užsienyje padarytų nusikaltimų įgyvendinti yra abipusio veikos baudžiamumo sąlygos įvykdymas (išskyrus BK 7 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus); taip pat turi būti nenustatyta BK 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių baudžiamoji atsakomybė už tokius nusikaltimus Lietuvoje negali būti taikoma atsižvelgiant į non bis in idem principo reikalavimus (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159-976/2017,

402A-4-696/2017, 2K-549/2014, 2K-385/2013, 2K-213/2013, 2K-302/2012). Be to, už užsienyje padarytą nusikaltimą Lietuvos Respublikoje teisiamam asmeniui pagal Lietuvos įstatymus skiriama bausmė negali viršyti nusikaltimo padarymo vietos valstybės baudžiamuosiuose įstatymuose nustatyto maksimalaus dydžio (BK 8 straipsnio 1 dalis).

4124. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pabrėžia, kad kiekvienu atveju, kai baudžiamoji atsakomybė yra taikoma už užsienyje padarytą nusikaltimą, privalu išsiaiškinti BK 8 straipsnio taikymui reikšmingas aplinkybes ir procesiniuose sprendimuose išdėstyti aiškias ir motyvuotas išvadas dėl to, ar įvykdytos šiame straipsnyje nustatytos tokio baudžiamosios atsakomybės taikymo sąlygos. Šių reikalavimų laikymasis turi esminę reikšmę siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso metu priimamų sprendimų dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už užsienyje padarytus nusikaltimus teisėtumą.

4225. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi priemonių BK 8 straipsnio taikymui reikšmingoms aplinkybėms išsiaiškinti ir, nepaisant kai kurių teisinio bendradarbiavimo su Panamos Respublika metu kilusių sunkumų, surinkti atitinkami duomenys. Skirtingai, negu teigiama kasaciniame skunde, byloje tinkamai, vadovaujantis Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos 2013 m. birželio 10 d. raštu Nr. 2-304 ir laivo „R. E.“ žurnalo įrašais, nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu laivas „R. E.“ nebuvo jokios valstybės teritoriniuose vandenyse, t. y. buvo neutraliuose vandenyse. Taigi, vadovaujantis teritoriniu baudžiamosios jurisdikcijos principu, nusikaltimas laikytinas padarytu laivo vėliavos valstybės, t. y. Panamos Respublikos, teritorijoje (tokios pozicijos galiausiai laikomasi ir kasaciniame skunde). Vadinasi, būtent šios valstybės teisė yra reikšminga sprendžiant BK 8 straipsnio taikymo klausimą nagrinėjamoje byloje.

4326. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra bylai aktualių Panamos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatų oficialaus teksto tinkamai patvirtintas vertimas į lietuvių kalbą, iš kurio matyti, kad pagal šio kodekso 131 straipsnį už nekvalifikuotą nužudymą baudžiama laisvės atėmimu nuo dešimties iki dvidešimties metų. Taigi abipusio baudžiamumo sąlyga šioje byloje įvykdyta; be to, atsižvelgiant į Panamos Respublikos BK už nekvalifikuotą nužudymą numatytas sankcijos ribas, darytina išvada, kad A. V. paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė neviršija šios valstybės baudžiamajame įstatyme nustatyto maksimalaus dydžio. Iš Panamos Respublikos atsakymo į Lietuvos Respublikos teisinės pagalbos prašymą matyti, kad šios valstybės kompetentingos institucijos neturi jokios informacijos, susijusios su T. P. mirtimi, ir neatliko dėl šio įvykio jokio (be kita ko, ir baudžiamojo) tyrimo. Taigi BK 8 straipsnio 1 dalies reikalavimai nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje įvykdyti; šio straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nėra. Darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos baudžiamoji jurisdikcija dėl A. V. užsienyje padaryto nužudymo buvo nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė jam pritaikyta tinkamai.

4427. Atsakant į kasatoriaus argumentus nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad Panamos Respublika, kurios su Lietuvos Respublika nesieja jokia šiai bylai taikytina tarptautinė sutartis dėl bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose, geros valios ir abipusiškumo principo pagrindu atsakydama į Lietuvos Respublikos institucijų teisinės pagalbos prašymą, neišreiškė intereso kokia nors forma dalyvauti tiriant su jos vėliava plaukiojusiame laive įvykusios Lietuvos piliečio mirties aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje situacijoje, kurioje ir kaltinamasis (nuteistasis), ir nukentėjusysis dėl nužudymo yra Lietuvos piliečiai (tad, be kita ko, nesant tarptautinės sutarties, kaltinamasis pagal BK 9 straipsnio 1 dalies nuostatas negalėtų būti išduotas Panamos Respublikai), liudytojai taip pat yra Lietuvos ar kitų Europos valstybių piliečiai, baudžiamosios atsakomybės klausimas galėjo būti veiksmingiausiai sprendžiamas ir ši atsakomybė įgyvendinama būtent vadovaujantis pilietybės principu, t. y. Lietuvoje.

4528. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau išdėstyti duomenys, reikšmingi BK 5 ir 8 straipsnio taikymo aspektu, buvo nurodyti kaltinamajame akte, tokie duomenys aptarti ir dėl šių BK nuostatų taikymo pasisakyta prokuroro baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme, prokuroro apeliaciniame ir kasaciniame skunduose, gynyba jokių prieštaravimų ar prašymų dėl to nereiškė. Teismų procesiniuose sprendimuose šis klausimas buvo išspręstas tinkamai, tačiau nebuvo pateikta platesnė argumentacija dėl BK 5 ir 8 straipsnių taikymo, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje apsiribojo išvada, kad nenustatytos BK 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos sąlygos, kurioms esant A. V. negali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pilietybės principo pagrindu. Toks teismo motyvų baudžiamajai bylai aktualiu (esminiu) klausimu dėstymas nėra išsamus ir vertintinas kaip teismo sprendimo argumentavimo trūkumas. Kita vertus, atsižvelgiant į pirmiau šioje kasacinėje nutartyje nurodytas aplinkybes, patvirtinančias, kad BK 5 ir 8 straipsnių pažeidimų nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nepadaryta, taip pat į tai, kad proceso metu dėl šių nuostatų taikymo, surinkus reikiamus duomenis, iš esmės nekilo abejonių (tokios pirmą kartą gynybos iškeltos tik kasaciniame skunde antrojo kasacinio proceso metu), šis apkaltinamojo nuosprendžio trūkumas nelaikytinas esminiu baudžiamojo ar baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

4629. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių visuma, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK pažeidimų ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl keisti ar naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

48Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu A. V. pagal... 4. Civiliniai ieškiniai, pareikšti Valstybinio socialinio draudimo fondo... 5. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 6. A. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nukentėjusiojo... 7. Priteista iš A. V. nukentėjusiosios D. P. naudai 1 498,16 Eur turtinei ir 30... 8. Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį... 9. 1. A. V. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, panaikinus pirmosios... 10. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo panaikinti apeliacinės... 11. 2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių... 12. 2.2. Kasatorius nurodo, kad teismo medicinos specialistų išvadose... 13. 2.3. Kasatorius teigia, kad byloje nustatyta, jog jam inkriminuota nusikalstama... 14. 2.4. Kasatorius nurodo ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas pagal... 15. 3. Nuteistojo A. V. kasacinis skundas atmetamas.... 16. Dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir teismo sprendimo pagrįstumo... 17. 4. BPK 20 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylą nagrinėjantis teismas... 18. 5. Kasaciniame skunde, grindžiant nuteistojo A. V. gynybinę poziciją, yra... 19. 6. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo prokuroro... 20. 7. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad apeliacinės instancijos... 21. 8. Tikrindamas A. B. parodymų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas... 22. 9. Atkurdama įvykio aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų... 23. 10. Kasacinio skundo motyvuose nurodyta daug teiginių, kuriais kritikuojama ir... 24. 11. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė 2011 m. sausio 7 d.... 25. 12. Teismo medicinos specialisto pateiktoje konsultacinėje išvadoje nurodyta,... 26. 13. Apygardos teisme apklausti teismo medicinos specialistai D. V. ir R. R.... 27. 14. Baudžiamasis procesas teisme yra grindžiamas rungimosi principu, kuris... 28. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013).... 29. 15. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos... 30. 16. Nepagrįsti kasacinio skundo teiginiai, kad smūgius A. V. sudavė... 31. 17. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai... 32. 18. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teisingai pažymėta, kad,... 33. 19. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas bylą nagrinėja teisės... 34. 20. Kasaciniame skunde taip pat išdėstyta pozicija, kad apeliacinės... 35. 21. Išsamiai išnagrinėjęs bylos proceso metu gautus objektyviuosius bylos... 36. Dėl BK 5 ir 8 straipsnių nuostatų taikymo... 37. 22. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. V. nuteistas už nusikaltimą,... 38. 23. BK įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos piliečių ir kitų nuolat... 39. Nr. 2K-159-976/2017, 2A-4-696/2017). Pagal BK 8 straipsnio 1 dalį asmuo,... 40. 2A-4-696/2017, 2K-549/2014, 2K-385/2013, 2K-213/2013, 2K-302/2012). Be to, už... 41. 24. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija nagrinėjamos... 42. 25. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio... 43. 26. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra bylai aktualių Panamos Respublikos... 44. 27. Atsakant į kasatoriaus argumentus nagrinėjamos baudžiamosios bylos... 45. 28. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmiau išdėstyti duomenys, reikšmingi... 46. 29. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais ir nustatytų aplinkybių... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 48. Nuteistojo A. V. kasacinį skundą atmesti....