Byla A-662-1504-11

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant atsakovo atstovei J. G.-F., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Pareiškėjas S. G. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pripažinti, kad Vilniaus rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) nepagrįstai vilkina duomenų ir/ar informacijos pagal pareiškėjo 2008 m. birželio 3 d. ir 2009 m. gruodžio 4 d. pareiškimus/prašymus pateikimą ir įpareigoti atsakovą juose prašomus duomenis ir/ar informaciją pateikti per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo bei priteisti iš atsakovo Vilniaus rajono policijos komisariato neturtinės žalos atlyginimą 50 000 Lt už pareiškėjo 2008 m. birželio 9 d. skundo teismui neperdavimą laiku Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

5Pareiškėjas S. G. patikslintu skundu (b. l. 16-18) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą Vilniaus rajono policijos komisariatą per mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti pareiškėjui duomenis ir/ar informaciją: R. D. pareiškimą (paaiškinimą ar apklausos dokumentą) dėl 2008 m. gegužės 30 d. incidento; kitus atsakovo turimus duomenis apie 2008 m. gegužės 21 d. Institucijai pateikto elektroninėmis ryšio priemonėmis pranešimo apie tai, kad pareiškėjas S. G. neva grasino nužudyti R. D. sodininkų bendrijos ( - ) (toliau – ir Bendrija) sklypuose Nr. 23 ir Nr. 24, nagrinėjimą; R. D. 2008 m. gegužės 21 d. pareiškimą Institucijai; R. D. 2008 m. gegužės 21 d. pareiškimą Institucijai; išrašus iš Institucijos budėtojų tarnybos pranešimų ir įvykių registracijos žurnalo apie 2008 m. gegužės 21 d. pranešimus apie incidentą (incidentus) Bendrijoje; 2008 m. gegužės 21 d. pranešimų apie incidentą (incidentus) Bendrijoje garso įrašus; išrašą iš Institucijos budėtojų tarnybos pranešimų ir įvykių registracijos žurnalo apie 2008 m. gegužės 28/29 d. pranešimų apie incidentą (incidentus) Bendrijoje; 2008 m. gegužės 28/29 d. pranešimų apie incidentą (incidentus) Bendrijoje garso įrašus; asmens duomenis nenustatytų asmenų, dalyvavusių incidentuose ar buvusiais jų liudytojais, tyrėjais: moters (R. D. samdinės/patikėtinės) – 2008 m. gegužės 21 d. incidento dalyvės ir 2008 m. gegužės 30 d. incidento dalyvės, policijos pareigūno, tikrinusio 2008 m. gegužės 21 d. incidentą kartu su L. G., policijos pareigūnų, tikrinusių 2008 m. gegužės 28/29 d. incidentą; policijos pareigūnų, tikrinusių 2008 m. gegužės 29 d. incidentą (atvykusių į incidento vietą) tarnybinius pranešimus; policijos pareigūnų, tikrinusių 2008 m. gegužės 30 d. incidentą, tarnybinius pranešimus; Institucijos Viešosios policijos ( - ) policijos nuovados 2008 m. birželio 4 d. raštus Nr. 57-S-16016 ir Nr. 57-S-16017; 2008 m. birželio 2 d. pareigūno Z. R. pokalbio su S. G. garso įrašus ar apklausų protokolus; 2008 m. birželio 2 d. pareigūno Z. R. pokalbių su S. D. ir R. D. garso įrašus ar apklausų protokolus; 2008 m. gegužės 21 d. pareigūno, tikrinusio pranešimą apie nusikalstamas veikas kartu su L. G. tarnybinį pranešimą ir sprendimą uždrausti S. G. statyti tvoras be teismo sprendimo; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

6Paaiškino, jog Institucija 2010 m. sausio 12 d. raštu Nr. 10-57-S-1063 pripažino, kad duomenys dėl minėtų dienų įvykių yra užregistruoti, visi duomenys bei pokalbių įrašai saugomi Institucijos Operatyvaus valdymo poskyryje, jie gali būti pateikti teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. II-317-281/2010 nagrinėjimo posėdyje 2010 m. vasario 9 d. atsakovo atstovas E. J. teismui nurodė, kad pokalbių įrašai saugomi tik 6 mėnesius ir yra sunaikinti. Atsakovas nurodė du pagrindus, kodėl informacija ir duomenys neteiktini: duomenys apie riboženklių sunaikinimą nagrinėjimui išsiųsti į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių ir pareiškėjas buvo informuotas apie tai; vidinio tarnybinio naudojimo duomenys nėra viešai prieinami tam neturinčių leidimų asmenims. Atkreipė dėmesį, kad jo 2009 m. gruodžio 4 d. ir 2008 m. birželio 3 d. raštuose nurodyti kiti dalykai, dėl kurių prašoma pateikti duomenis ir informaciją. Pabrėžė, kad jam buvo reikalingi duomenys apie tokių neteisėtų ir nusikalstamų veikų prieš jį ir jo nuosavybę, padarytų 2008 m. gegužės 21 d., 2008 m. gegužės 28/29 d., 2008 m. gegužės 30 d., kad galėtų įsitikinti, jog valstybės institucijos atliko tinkamą teisinį procesą, o tokio nesant – ginti savo teises. Pažymėjo, jog atsakovo buvo prašoma pateikti duomenis ir informaciją, t. y. nurodytos abi informacijos rūšys. Pareiškėjo manymu, atsakovui turėjo būti aiškus prašymų pateikimo turinys: ar buvo pranešimo apie tariamai pareiškėjo įvykdyto nusikaltimo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalį faktas, užregistruotas 2008 m. gegužės 21 d. Institucijos budėtojų tarnyboje; ar šio pranešimo tikrinimas ir nagrinėjimas buvo vykdomas, o jeigu ne – dėl kokių priežasčių; ar buvo panašaus pobūdžio pranešimai apie tariamai pareiškėjo atliktas nusikalstamas ar neteisėtas veikas užregistruoti Institucijoje 2008 m. gegužės 28/29 d., 2008 m. gegužės 30 d. Nurodė, kad šie duomenys jam reikalingi dėl asmens ir būsto saugumo teisių įgyvendinimo kreipiantis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Pažymėjo, kad minėtų asmenų melagingo apkaltinimo pagrindu jam iškelta baudžiamoji byla Institucijoje Nr. 57-1-0731-09.

7Paaiškino, kad duomenų prašė 2008 m. birželio 3 d., turėdamas informacijos, jog tarp Dindų šeimos ir Institucijos galimai yra neteisėtas susitarimas, nukreiptas prieš pareiškėją ir jo šeimos narius. Nurodė, kad 2008 m. birželio 9 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pareiškėjo manymu, laiku pateikus prašomus duomenis, visi minėti įrodymai turėtų būti vertinami administracinių teisės pažeidimų kontekste, įrodant, kad pareigūnai privalėjo pradėti ikiteisminius tyrimus. Pažymėjo, kad 2008 m. gegužės 21 d. įteikė pareiškimą atvykusiam policijos ekipažui, o 2008 m. birželio 22 d. - Institucijos budėtojų tarnybai, tačiau atsakovo pateiktuose dokumentuose teismui 2008 m. gegužės 21 d. pareiškimo nėra, taip pat nėra pareiškėjo pranešimo apie riboženklių sunaikinimą budėtojų tarnybos telefonu ir jo registravimo duomenų. Atkreipė dėmesį, kad atsakovo pateiktame 2008 m. gegužės 21 d. įvykio registracijos išraše, užregistruotame pagal R. D. telefonu padarytą pranešimą, nurodomi ne tie duomenys, kurie buvo pranešti teisėsaugai, - tariamai įvykdytas grasinimas nužudyti. Pareiškėjo nuomone, visi šie veiksmai buvo sąmoningi ir tyčiniai, siekiant nuslėpti pirminį 2008 m. gegužės 21 d. nusikalstamą susitarimą. Konstatavo, kad 2008 m. gegužės 21 d. įvykio tyrime atsakovas netyrė nusikalstamos veikos pagal BK 298 straipsnį, netyrė ir nuslėpė nusikaltimą pagal BK 236 straipsnio 1 dalį bei suklastojo duomenis įvykių registre, nepateikė pareiškėjui jo teisių gynimui būtinų duomenų. Pagal atsakovui pateiktą 2008 m. gegužės 28 d. darytą garso įrašą ir skaitmenines nuotraukas matyti, kad buvo vykdomos nusikalstamos veikos ir tai negalėjo būti vertinama, kad „viešosios tvarkos pažeidimų nėra“.

8Pareiškėjo manymu, iš atsakovo įvykių registro išrašų matyti duomenų klastojimas. Be to, tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl pareiškimo tikslinimo nėra jokios išvados dėl 2008 m. gegužės 28 d. veikų vertinimo. Darė išvadą, kad atsakovas netyrė nusikalstamų veikų pagal BK 187, 129, 145, 165, 155 straipsnius, nepateikė šių įvykių tyrimo dokumentų ir garso įrašų.

9Nurodė, kad ne kartą buvo pareiškęs, jog situacija turi būti sprendžiama, įpareigojant R. D. pasižymėti savo sklypo ribas pastoviais riboženkliais, tačiau R. D. ir policijos pareigūnai pasiūlymus atmetė. Darė išvadą, kad pareigūnai nesiekė pašalinti nusikalstamos veikos priežasties.

10Pareiškėjo manymu, jo 2008 m. birželio 9 d. skundo nepateikimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nėra techninė klaida, kaip siekia įrodyti atsakovas, teigdamas, kad skundas buvo išsiųstas, bet teismo nepasiekė. Po pareiškėjo 2009 m. gruodžio 4 d. kreipimosi į Prezidentę ir 2009 m. gruodžio 8 d. kreipimosi į Generalinį prokurorą buvo pradėti tyrimo veiksmai, pareigūnai 2009 m. gruodžio 30 d. ir 2009 m. gruodžio 31 d. padarė pakeitimus 2008 m. gegužės 21 d. ir 2008 m. gegužės 28 d. įvykių registravimo įrašuose. Teigė, kad įrodžius 2008 m. gegužės 21 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2008 m. gegužės 30 d. nusikalstamų veikų netinkamą tyrimą, duomenų nepateikimo pagal pareiškėjo 2008 m. birželio 3 d. pareiškimą ir 2008 m. birželio 9 d. skundo neperdavimo teismui tiesioginį ryšį su pasekmėmis, būtų įrodyta ir moralinė žala. Nurodė, kad 2009 m. rugsėjo 14 d. pateikė prašymą iš elektroninio ryšio paslaugų teikėjų paimti elektroninio ryšio duomenis, kurie galėjo atskleisti 2009 m. gegužės 2 d. ir 2009 m. gegužės 3 d. nusikaltimų tikrąsias aplinkybes, tačiau atsakovas šio prašymo nepaisė ir į elektroninio ryšio tiekėjus nesikreipė. Atsakovas 2009 m. liepos 22 d. vykdė kratą, bet ikiteisminio tyrimo pagal telefone saugojamą 2008 m. gegužės 28 d. įvykių garso įrašą nepradėjo, o telefoną be pagrindo laikė iki 2010 m. sausio 6 d. Teigė, kad jis ir jo šeima prarado saugumą, pareiškėjas buvo priverstas stabdyti profesinę veiklą. Nurodė, kad dėl 2009 m. gegužės 2 d. ir 2009 m. gegužės 3 d. įvykių ir neteisėtų tyrėjos veiksmų bei melagingų kaltinimų pareiškėjo motina K. G. patyrė infarktą ir 2009 m. liepos 19 d. mirė. Pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kurie paneigtų moralinę ar kitokio pobūdžio žalą ar paneigtų neteisėtą veikimą – netinkamą 2008 m. gegužės 21 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2008 m. gegužės 30 d. įvykių tyrimą, skundo dėl šių įvykių tyrimo neperdavimą teismui ir duomenų nuslėpimą.

11II.

12Atsakovai Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu į skundą (b. l. 78-82) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

13Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19 d. nutartimi byloje Nr. II-317-281/2010 pareiškėjo skundą atmetė, pasisakydamas, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas, jam išaiškinta, kur jis gali kreiptis, norėdamas susipažinti su medžiaga, o pareiškėjo prašymas leisti susipažinti su kitų asmenų rašytais pareiškimais ir medžiaga, Institucijoje registruojamais tarnybiniais dokumentais iš esmės neatitinka Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstatymo, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų. Pažymėjo, kad pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2009 m. gruodžio 4 d. prašymo išnagrinėjimo rezultatų. Nurodė, jog pareiškėjo skundo teiginiai, kad 2009 m. gruodžio 4 d. prašymu buvo prašoma pateikti duomenis ar buvo pranešimas apie tariamai pareiškėjo įvykdyto nusikaltimo pagal BK 145 straipsnio 1 dalį faktas užregistruotas 2008 m. gegužės 21 d. Institucijos budėtojų tarnyboje, ar šio pranešimo tikrinimas ir nagrinėjimas buvo vykdomas, o jeigu ne, - dėl kokių priežasčių, ar buvo panašaus pobūdžio pranešimų, neatitinka tikrovės. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas neprašė susipažinti su R. D. 2008 m. gegužės 22 d. registruotu skundu dėl ginčo dėl žemės ribų. Nurodė, kad pareiškėjas buvo informuotas, jog visa informacija, susijusi su minėtais įvykiais, saugoma Institucijoje, esant būtinumui pateikiama teismui. Tvirtino, jog pareiškėjo teiginys, kad jis negavo atsakymo į 2009 m. birželio 15 d. prokuratūrai adresuotą prašymą, neatitinka tikrovės, nes išnagrinėjus pastarojo prašymą, buvo leista susipažinti su minėta medžiaga, pareiškėjas tai patvirtino savo parašu 2009 m. liepos 23 d. Nurodė Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 178 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad įtariamasis, jo gynėjas ar nukentėjusysis turi teisę raštu prašyti prokurorą atlikti BPK numatytus veiksmus, o šio prašymo nevykdymas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui, todėl šis klausimas nėra administracinio ginčo dalykas. Pažymėjo, kad žalai atlyginti būtina nustatyti visas sąlygas: pareigūnų veiklos neteisėtumo faktą, konkrečią žalą (pasekmes) ir priežastinį ryšį tarp šios žalos ir neteisėtos veiklos. Nurodė, kad šiuo atveju institucijos klaida buvo ištaisyta, skundo padavimo terminas Vilniaus apygardos administraciniame teisme atnaujintas, pareiškėjo skundas priimtas. Pabrėžė, kad pareiškėjas jokiais rašytiniais dokumentais nepagrindė neturtinės žalos buvimo fakto ir jos dydžio, nenurodė priežastinio ryšio.

14III.

15Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu skundą tenkino iš dalies, S. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisė 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojo Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą raštu pateikti pareiškėjui teisės aktų nustatytais terminais išrašus iš Institucijos budėtojų tarnybos pranešimų ir įvykių registracijos žurnalo apie 2008 m. gegužės 21 d. pranešimus apie incidentą (incidentus) Bendrijoje; išrašą iš Institucijos budėtojų tarnybos pranešimų ir įvykių registracijos žurnalo apie 2008 m. gegužės 28/29 d. pranešimų apie incidentą (incidentus) Bendrijoje. Kitoje dalyje skundą atmetė kaip nepagrįstą.

16Nurodė, kad sprendžiant, ar skundas dėl atsakovo atitinkamų veiksmų ar sprendimų gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytas atsakovo veiklos pobūdis atliekant atitinkamą veiksmą ar priimant sprendimą (ikiteisminio tyrimo institucijos procesinė veikla, susijusi su bylos tyrimu, ar viešasis administravimas). Pažymėjo, kad skundai dėl policijos pareigūnų procesinių veiksmų ir procesinių sprendimų, priimtų atliekant ikiteisminį tyrimą, nagrinėjami BPK nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A146-691/2009, nurodė Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 2 dalį ir pažymėjo, kad šioje byloje nenagrinėjamas klausimas dėl atsakovo procesinių sprendimų ar veiksmų, priimtų atliekant ikiteisminį tyrimą, teisėtumo, taip pat dėl pareigūnų veiksmų, atliktų administracinių teisės pažeidimų tyrimo proceso metu.

17Nurodė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 6, 7 punktus, 7 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, Ikiteisminio tyrimo pradžios registravimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58 (toliau – ir Tvarka), 5, 12 punktus, Rekomendacijų dėl proceso dalyvių susipažinimo su bylos medžiaga ikiteisminio tyrimo metu, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2003 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. I-58, nuostatas, kurios taikomos proceso dalyviams pateikus prokurorui prašymą susipažinti su visa bylos medžiaga ar tam tikra jos dalimi, su visais ar dalimi tam tikrų ikiteisminio tyrimo duomenų bet kuriuo ikiteisminio tyrimo momentu, akcentavo šių rekomendacijų 12 punktą, nurodė BPK 21 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnį, Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 273 straipsnį, nustatė, kad pareiškėjo prašymai pateikti informaciją buvo susiję su prašymais bausti asmenis administracine tvarka arba pradėti ikiteisminį tyrimą, arba tai buvo prašymai pareikšti ikiteisminio tyrimo metu, ir konstatavo, kad nurodytas reglamentavimas patvirtina, jog asmenų teisinį statusą bei atitinkamas jų teises ikiteisminio tyrimo metu arba sprendžiant klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo reglamentuoja BPK bei minėtos jį įgyvendinančios nuostatos. Analogiškus klausimus administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu arba sprendžiant klausimą dėl tokios bylos pradėjimo reglamentuoja ATPK. Pažymėjo, kad pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 1 straipsnio 3 dalies 7 punktą, įstatymas, išskyrus jo 7 straipsnyje nustatytą privačios informacijos teikimą ir viešojo administravimo funkcijų vykdymą, netaikomas informacijai, kurios teikimą reglamentuoja kiti įstatymai. Nurodė, kad šio įstatymo nuostatos ginčijamu atveju netaikomos ir teismas negali pagal šio įstatymo nuostatas įpareigoti atlikti procesinius veiksmus ikiteisminio tyrimo metu arba administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu, susijusius su asmenų teise susipažinti su šių bylų medžiaga. Teigė, kad nurodyti veiksmai yra susiję su baudžiamuoju procesu arba su administracinio teisės pažeidimo procesu, todėl jie gali būti skundžiami kaip atskiri veiksmai arba gali būti nurodomi procesiniuose skunduose kaip minėtų procesų neteisėtumą ar teisėtumą patvirtinantys argumentai, bet negali būti atskiro administracinio ginčo dalyku. Darė išvadą, kad jų teisėtumas arba neteisėtumas negali būti vertinamas šioje byloje.

18Nustatė, kad pareiškėjas turėjo teisę reikalauti informacijos, kuri nebuvo baudžiamojo proceso arba administracinio teisės pažeidimo proceso dalis: išrašus iš Institucijos budėtojų tarnybos pranešimų ir įvykių registracijos žurnalo apie 2008 m. gegužės 21 d. pranešimus apie incidentą (incidentus) Bendrijoje; išrašą iš Institucijos budėtojų tarnybos pranešimų ir įvykių registracijos žurnalo apie 2008 m. gegužės 28/29 d. pranešimų apie incidentą (incidentus) Bendrijoje. Pažymėjo, kad šie dokumentai yra susiję su įstaigos darbu bei pareiškėjo asmeniu, tai nėra minėtų procesų medžiagos dalis, įstaiga nenurodė ir byloje nenustatyta pagrindų, kuriems esant įstaiga gali atsisakyti pateikti minėtą informaciją (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 str. 2 d.). Pažymėjo, kad neturi reikšmės šios bylos išsprendimui aplinkybė, jog dokumentai yra pateikti į nagrinėjamą bylą, nes yra vertinamas institucijos veiksmų teisėtumas ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu. Darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę gauti tokią informaciją, ši teisė turi būti įgyvendinta Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka.

19Nurodė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271, 6.246-6.250 straipsnius, nustatė, kad pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui adresuotą skundą dėl Institucijos 2008 m. birželio 4 d. ir 2008 m. birželio 5 d. priimtų sprendimų Institucijoje pateikė 2008 m. birželio 9 d. Minėtas skundas teismui nebuvo išsiųstas. Šį faktą Institucija pripažino. Teigė, kad yra nepagrįstas atsakovo argumentas, jog institucijos klaida buvo ištaisyta, todėl pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Nurodė ATPK 292 straipsnio 3 dalį, nustatė, kad skundas teismui išsiųstas buvo ne per tris dienas, bet praėjus pusantrų metų, ir darė išvadą, kad atsakovas pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę kreiptis į teismą, t. y., byloje aptariamu atveju ši viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

20Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į pareiškėjo subjektinės teisės – paduoti skundą teismui – pažeidimo mastą bei Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismų praktiką panašiose bylose. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas priteisti jam 50 000 Lt yra pernelyg didelis ir neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų.

21IV.

22Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, ir Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu (b. l. 119-121) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės priteista 3000 litų neturtinei žalai atlyginti, panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

23Tvirtina, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė fakto, jog jam kilo žala, tiksliai neapibrėžė, dėl kokių valdžios institucijos darbuotojų veiksmų jam galėjo kilti žala. Mano, kad tai vertinama kaip vieno iš pagrindų civilinei atsakomybei atsirasti nebuvimas. Atkreipia dėmesį į Lietuvos Aukščiausio Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 22 d. nutartį Nr. 3K-3-23/2010, 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį Nr. 3K-3-393/2008, 2009 m. vasario 13 d. nutartį Nr. 3K-3-26/2009, 2009 m. birželio 12 d. nutartį Nr. 3K-3-314/2009, 2006 m. birželio 12 d. nutartį Nr. 3K-3-394/2006. Pabrėžia, kad pareiškėjo teisėms apsaugoti ir pažeidimams pašalinti buvo pritaikytos teisinės priemonės, S. G., kaip rūpestingas proceso dalyvis, nors ir neprivalėjo, tačiau galėjo pakartotinai kreiptis į policiją užklausiant dėl skundo išsiuntimo, pasiteirauti dėl proceso eigos. Darė išvadą, kad pareiškėjas, neatlikdamas minėtų ar panašių veiksmų, nejautė teisės pažeidimo, todėl jam negalėjo kilti žala. Tvirtina, kad nėra įrodyta, jog visą laikotarpį pareiškėjui tęsėsi neigiamos pasekmės ir ar jos iš viso kilo. Daro išvadą, kad priteistas neturtinės žalos dydis turėtų būti ženkliai sumažintas.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25V.

26Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

27Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Pareiškėjas nurodo, kad Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas vilkina pateikti informaciją, todėl prašo įpareigoti minėtą atsakovą pateikti prašomą informaciją (duomenis) ir atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą S. G. vertina 50 000 Lt suma.

28Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (Lietuvos Respublikos CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (Lietuvos Respublikos CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (Lietuvos Respublikos CK 6.249 straipsnis), tačiau Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

29Asmeniui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal neturtinės žalos dydžio įvertinimo kriterijus ir atsižvelgiant į neturtinės žalos instituto paskirtį (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis) – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą ir pan. Materialios kompensacijos už moralinę žalą paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl Lietuvos Respublikos žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo įstatymo 3 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 3 dalies ir 7 straipsnio (2001 m. kovo 13 d. redakcija) 7 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai konstatuojamosios dalies II.7 punktas). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat nurodė, kad jokie įstatymuose expressis verbis nurodyti kriterijai, kuriais remiantis būtų galima nustatyti (įvertinti) atlygintinos žalos dydį, neturi kliudyti teismui vykdyti teisingumą – atsižvelgus į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, nustatyti asmeniui valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir (arba) moralinės žalos dydį ir, vadovaujantis teise, inter alia nenusižengiant teisingumo, protingumo, proporcingumo imperatyvams, priteisti teisingą atlyginimą už tą asmens patirtą materialinę ir (arba) moralinę žalą.

30Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525–1181/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–122/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502–734/2009, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438–121/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

31Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti paminėtų sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A6–1286/2006). Panašią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ne kartą savo nutartyse įvairių kategorijų bylose akcentuodamas, jog teismo sprendime turi būti išvardyti ir pasverti argumentai, dėl kurių pasiekiama vienokia ar kitokia kompensacijos suma ir motyvai, dėl kurių žalos dydis gali būti nustatomas didesnis ar mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–371/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–157/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K–3–393/2008 ir kt.). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir pan., parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

32Pareiškėjas skunde nurodo, jog neturtinę žalą sukėlė netinkamas atsakovo veiksmas, t. y. jo 2008 m. birželio 9 d. skundo teismui neperdavimas laiku ir tinkamai, todėl S. G. patyrė pergyvenimus, įtampą ir nerimą dėl būsto, nuosavybės, savo ir jo šeimos narių saugumo praradimo, kas tiesiogiai sukėlė nusikalstamas veikas, kurios nebuvo tinkamai ištirtos, neužkardytos ir tie asmenys nebuvo atgrasyti nuo vis augančio masto nusikaltimų prieš juos vykdymo (1), patirti pergyvenimai, įtampa ir nerimas dėl būsto, nuosavybės, jo ir jo šeimos narių saugumo praradimo, kuriuos sukėlė būtent institucijos, vykdančios valstybės įsipareigojimą užtikrinti minėtą saugumą, neteisėti veiksmai – netinkamas tyrimas ir savalaikis neperdavimas laiku pateikto kreipimosi į teismą (2) bei tokio pobūdžio pergyvenimai, kad dėl saugumo atkūrimo arba žalos atlyginimo teko kreiptis į teismą ir bylinėtis su valstybės institucijomis, kurios paprastai įvardijamos kaip „represinės“, t. y. pati teisminė konfrontacija su jomis sukelia didžiulę grėsmę ir pergyvenimus (3).

33Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių anksčiau nurodytą neturtinę (moralinę) žalą pagrindžiančių įrodymų S. G. teismui nepateikė, t. y. dėl anksčiau nurodytų veiksnių sukeltų išgyvenimų į gydytojus nesikreipė ir tai negali patvirtinti jokiais įrodymais. Teismas konstatuoja, kad pareiškėjas nenurodė ir absoliučiai nepateikė jokių įrodymų, kaip atsakovo veiksmai jam sukėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą ar bendravimo galimybių sumažėjimą. Tariami padarytos neturtinės (moralinės) žalos faktai nėra patvirtinti jokiais objektyviais įrodymais. Taigi byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių neturtinės (moralinės) žalos atsiradimo faktą. Kita vertus, realizavęs savo teisę į atsakovo neteisėto sprendimo apskundimą, pareiškėjas daugiau kaip 1,5 metų šiuo klausimu nesidomėjo. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą vertintina, kad S. G. nebuvo pakankami rūpestingas ir domėtis pateiktu skundu turėjo per protingą laiką.

34Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 292 straipsnio (2000 m. rugsėjo 19 d. įstatymo Nr. VIII–1931 redakcija) 1 dalyje nustatyta, kad nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, priimtas šio kodekso 216 straipsnio 1, 2 ir 5 punktuose nurodytų institucijų (pareigūnų), gali būti apskųstas apygardos administraciniam teismui pagal nutarimą priėmusios institucijos (jos pareigūno) buvimo vietą. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad skundas paduodamas atitinkamam administraciniam teismui arba siunčiamas jam per instituciją (pareigūną), apylinkės teismą, kuris priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Ši institucija (pareigūnas), teismas, jeigu įstatymai nenumato kitokio termino, per tris dienas skundą kartu su byla nusiunčia atitinkamam administraciniam teismui. Šios pareigos atsakovo struktūrinio padalinio pareigūnai neatliko.

35Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinė žala nėra bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis, bet žalą darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, jie yra nepriimtini asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-1001/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2007).

36Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių įrodymų nepateikta. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą prašomam priteisti žalos dydžiui pagrįsti nepakanka. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, iš dalies yra pagrįsti pareiškėjo argumentai, kad dėl tokių neteisėtų valstybės institucijos pareigūnų veiksmų jis patyrė tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus, o tai yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir ryšium su tuo kilusių dvasinių išgyvenimų pobūdį, taip pat pareiškėjo elgesį (pateikęs skundą tolesne proceso eiga nesidomėjo), S. G. neturtinės žala atlygintina minimaliai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, yra pažymėjusi, kad neturtinė žala yra padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus, ji paprastai pasireiškia tam tikrais žmogaus dvasinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais ir dažnai yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais, kaip tai galėtų būti padaryta, pavyzdžiui, dėl automobilio sugadinimo, dažnai yra neįmanoma.

37Kaip jau buvo minėta anksčiau, neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus. Įvertinusi neturtinės žalos kilimo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo suma nagrinėjamu atveju yra per didelė, neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvų, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas, priteisiant 300 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

38Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, patvirtinančius neturtinės žalos atsiradimo faktą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimas keistinas.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

40Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Vilniaus apskrities policijos komisariato apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

41Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti. Sprendimo dalį, kuria S. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteista 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, panaikinti ir S. G. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 300 Lt neturtinės žalos atlyginimui.

42Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

43Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Pareiškėjas S. G. skundu (b. l. 1-2) kreipėsi į Vilniaus apygardos... 5. Pareiškėjas S. G. patikslintu skundu (b. l. 16-18) kreipėsi į Vilniaus... 6. Paaiškino, jog Institucija 2010 m. sausio 12 d. raštu Nr. 10-57-S-1063... 7. Paaiškino, kad duomenų prašė 2008 m. birželio 3 d., turėdamas... 8. Pareiškėjo manymu, iš atsakovo įvykių registro išrašų matyti duomenų... 9. Nurodė, kad ne kartą buvo pareiškęs, jog situacija turi būti sprendžiama,... 10. Pareiškėjo manymu, jo 2008 m. birželio 9 d. skundo nepateikimas Vilniaus... 11. II.... 12. Atsakovai Lietuvos Respublika, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo... 13. Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 19... 14. III.... 15. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 4 d. sprendimu... 16. Nurodė, kad sprendžiant, ar skundas dėl atsakovo atitinkamų veiksmų ar... 17. Nurodė Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų... 18. Nustatė, kad pareiškėjas turėjo teisę reikalauti informacijos, kuri nebuvo... 19. Nurodė Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271,... 20. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į... 21. IV.... 22. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus apskrities vyriausiojo... 23. Tvirtina, kad pareiškėjas nepagrindė ir neįrodė fakto, jog jam kilo žala,... 24. Teisėjų kolegija... 25. V.... 26. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 27. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir... 28. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė... 29. Asmeniui priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis nustatomas pagal... 30. Pažymėtina, jog administracinių teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo... 31. Bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti neturtinę... 32. Pareiškėjas skunde nurodo, jog neturtinę žalą sukėlė netinkamas atsakovo... 33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jokių anksčiau nurodytą neturtinę... 34. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 292... 35. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad... 36. Kaip jau buvo minėta anksčiau, nagrinėjamoje administracinėje byloje tokių... 37. Kaip jau buvo minėta anksčiau, neturtinės žalos įvertinimas pinigais... 38. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 40. Atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus apskrities vyriausiojo... 41. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 4 d. sprendimą... 42. Kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.... 43. Nutartis neskundžiama....