Byla 2S-1083-577/2016
Dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga Mardosevič teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo.

2Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Nustatė

3Ieškovas Ž. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nordea Bank AB, prašydamas pripažinti atsakovo Nordea Bank Finland Plc veiksmus vienašališkai nutraukiant kredito sutartį Nr. 05/08/208V bei sprendimą išieškoti iš ieškovo susidariusią skolą prieš terminą, neteisėtais, pažeidžiančiais imperatyvias įstatymo normas; patikrinti, ar nebuvo teisės normose nustatytų sąlygų keisti tuo pagrindu, kad pasikeitė sutarties vykdymo aplinkybės, o nustačius tokias aplinkybes, pripažinti sutarties nutraukimą neteisėtu, pažeidžiančiu ieškovo ir jo šeimos interesus; įpareigoti atsakovą tęsti kreditavimo sutarties vykdymą, t. y. šalis sugrąžinti į padėtį, buvusią iki kreditavimo sutarties nutraukimo, ją pratęsiant. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus. Nurodė, kad atsakovo atžvilgiu pradėtas priverstinis išieškojimas, įkeistas turtas parduodamas iš varžytinių. Mano, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė, kad teismui priėmus ieškovui palankų teismo sprendimą šioje byloje, jis nebus įvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Be to, priverstinio vykdymo veiksmai yra susiję su papildomomis išlaidomis.

4Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas sprendė, jog nėra pagrindo varžyti atsakovui galimybės įgyvendinti savo teisių į priverstinį skolos išieškojimą, kadangi tai neproporcingai pažeistų atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo, teises. Pažymėjo, kad ieškovas jau 2015-01-16 žinojo apie pradedamą priverstinį išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto; byloje nėra ginčijamas vykdomasis įrašas. Teismo manymu, galiojančio vykdytino dokumento vykdymo sustabdymas yra ekstraordinarinis veiksmas, o laikinosios apsaugos priemonės yra kraštutinė priemonė, skirta apginti (šiuo atveju) ieškovo interesus, kurių taikymo būtinybė turi būti aiškiai pagrįsta. Užtikrindamas šalių interesų pusiausvyrą bei atsižvelgdamas į ekonomiškumo ir proporcingumo principus, teismas padarė išvadą, kad ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos yra nepagrįstas, todėl netenkino.

5Ieškovas Ž. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir priimti naują sprendimą byloje – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti priverstinio išieškojimo veiksmus. Nurodė, kad teismo sprendimas prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitiems įstatymams. Pastebi, jog iš varžytinių parduodamas vienintelis ieškovo nekilnojamasis turtas, kuris yra jo gyvenamoji vieta, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus įkeistą turtą, ieškinio tenkinimo atveju kiltų neproporcingi padariniai, būtų nepagrįstai apribotos ieškovo galimybės grąžinti padėtį į buvusią iki sutarties nutraukimo, ieškovas liktų be gyvenamosios vietos, taip būtų pažeistas proporcingumo principas. Pažymi, kad ginče bankas yra stipresnioji šalis, kuriai laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepadarys reikšmingų padarinių, nepažeis viešojo intereso; turtas yra įkeistas bankui. Taip pat nurodė, jog panašaus pobūdžio bylose teismas kredito gavėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino, o apeliacinės instancijos teismas tokią nutartį paliko galioti. Vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-508/2010, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-08-03 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3711-845/2010, Vilniaus apygardos teismo 2010-03-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-276-302/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2007-11-29 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-782/2007, Lietuvos apeliacinio teismo 2010-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-710/2010.

6Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-11 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas nepaneigė, kad jo ieškinys yra prima facie nepagrįstas, nepaneigia ilgalaikių 2005-08-30 būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 05/08/208V mokėjimo grafiko pažeidimų, kas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus yra esminis pažeidimas. Ieškovas pagal Kredito sutartį paskutinį kartą yra mokėjęs tik 2014-10-08 ir šis mokėjimas nepadengė 2014-07-03 ir vėlesnių visų įmokų. Kredito sutartis buvo pakeista net 4 kartus, suteikiant mokėjimo prievolių vykdymo lengvatas bei sudarant sąlygas ieškovui pašalinti pažeidimus, atkurti tinkamą mokėjimo prievolių vykdymą. Prašymą ieškovas pareiškė tik po to, kai buvo pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai; sustabdžius išieškojimą vykdymo procese, būtų nepagrįstai ignoruojama hipotekos instituto prasmė, pažeidžiami kreditoriaus teisėti interesai. Išskirtinių sąlygų ieškovui sudarymas pažeistų šalių interesų pusiausvyrą ir sutartį pažeidusiai šaliai sukurtų naudą, tačiau tuo pačiu nepatirtų jokių neigiamų pasekmių. Bankas pats turi vykdyti įsipareigojimus tretiesiems asmenims, o taip pat vykdyti viešosios teisės normų reikalavimus (formuoti atidėjinius, t.t.), todėl stabdant išieškojimus iš nemokių ir savo prievolių nevykdančių skolininkų Banko teisė užsitikrinti piniginių lėšų atgavimą būtų nepagristai apsunkinama, kas akivaizdžiai pažeistų viešąjį interesą - finansų sistemos stabilumą. Teigia, jog nuosekli teismų praktika patvirtina atsakovo pozicijos pagrįstumą (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. nutartyje c.b. Nr. 2S-645- 431/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartyje c.b. Nr. e2S-l546-640/2015, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartyje c.b. Nr. 2S-503-577/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartyje c.b. Nr. 2S-1212-479/2015, Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartyje c.b. Nr. 2S-1193-460/2015, kt.).

7Atskirasis skundas netenkintinas.

8Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo prašymo dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

10Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių, taip pat teisę spręsti dėl būtinų konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių masto. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinama reali grėsmė ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1289-330/2015).

11Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, nagrinėjamu atveju pirmos instancijos teismas atmetė ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, jog sustabdžius vykdymo veiksmus iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, hipotekinio kreditoriaus teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui, todėl įkeisto turto perleidimo procedūrų sustabdymas reikštų nepagrįstą ir neproporcingą atsakovo teisių, numatytų kreditavimo sutartyje, ribojimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nepritarti tokiai pirmos instancijos teismo pozicijai.

12Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis, todėl laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, gali būti taikoma tik tuomet, jeigu teismas pripažįsta vykdymo veiksmų sustabdymo reikalingumą. Siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį ir kt.

13Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių sudaryta Būsto kreditavimo sutartis, kuri, sudarant papildomus susitarimus, ne kartą buvo keista. Ieškovas 2015-01-16 gavo notaro pranešimą, kad kreditorius Nordea Bank Finland Plc nutraukė paskolos sutartį Nr. BK 05/08/2008V ir yra pradedamas priverstinis skolos išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto. Taigi, apeliantas neneigia, kad apie sutarties nutraukimą jam buvo žinoma nuo 2015-01-16, tačiau jis į teismą kreipėsi tik 2016-02-10, t.y. tik tuomet, kai buvo pradėti priverstiniai išieškojimo veiksmai. Ieškinyje nurodydamas, kad iš karto sutarties nutraukimo neginčijo, nes tikėjosi iš kreditoriaus nuolaidų ir supratimo, - duomenų apie bankui teiktus prašymus, lūkesčio, jog sutarties vykdymas bus atnaujintas, pagrįstumą, ieškovas nepateikė. Taip pat ieškovas nenurodė aplinkybių apie įsipareigojimų vykdymo pažeidimų pašalinimą, galimybę šiuo metu toliau tinkamai vykdyti sutartines prievoles ir tokių duomenų teismui nepateikė. Pažymėtina, kad išieškojimas atliekamas pagal 2015-01-16 išduotą vykdomąjį įrašą, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra nenuginčytas ir galioja.

14Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmos instancijos teismo išvadai, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas neproporcingai pažeistų atsakovo, kaip hipotekos kreditoriaus ir išieškotojo, teises, kadangi, sustabdžius vykdymo veiksmus iki tol, kol bus priimtas teismo sprendimas, hipotekinio kreditoriaus teisė atgauti skolą būtų atidėta neribotam laikui. Atkreiptinas ieškovo dėmesys ir į tai, kad vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas bei deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

15Ieškovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja suformuotai teismų praktikai, vadovaujasi 2007-2010 metų nutartimis. Pažymėtina, kad vėlesnėse nutartyse, sprendžiant panašaus pobūdžio ginčus, teismai laikinųjų apsaugos priemonių netaikė (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1546-640/2015, 2015 m. kovo 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-503-577/2015, 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S-1776-553/2015, 2015 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-1856-431/2015).

16Dėl naujų įrodymų priėmimo

17Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė papildomus įrodymus, t.y. ieškovo mokėjimų grafiko ir mokėjimų detalizacijos pagal Kredito sutartį, 2014-11-06 pranešimo apie vienašališklą kredito sutarties nutraukimą ir įteikimą bei 2009-12-02, 2011-02-24, 2011-11-11, 2012-12-03 papildomų susitarimų nuorašus.

18CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė atsisakyti priimti į bylą naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, nebent pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 338 str.). Įvertinus tai, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas netiria pirmosios instancijos teisme nenagrinėtų faktų ir įrodymų, atsakovo pateiktus įrodymus atsisakoma priimti ir jie grąžinami atsakovui.

19Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta, ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

202016-05-03 teisme gauti atsakovo Nordea Bank AB rašytiniai paaiškinimai, kuriuose informuojama apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutartį, kuria teismas paliko ieškovo ieškinį nenagrinėtą. Kadangi, atsakovo duomenimis, nutartis nebuvo apskųsta, mano, jog nėra pagrindo spręsti klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių (procesas nutrauktinas). Taip pat paaiškino, jog turtas, kurio atžvilgiu prašoma stabdyti išieškojimą, yra realizuotas, t.y. nebėra laikinųjų apsaugos priemonių objekto. Atsakovas prašo priteisti iš ieškovo Ž. Š. 214,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą bei procesinių dokumentų teisine analize.

21Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nebuvo žymos apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutarties, kuria ieškovo Ž. Š. ieškinys atsakovui Nordea Bank AB dėl kredito sutarties nutraukimo panaikinimo civilinėje byloje Nr.2-10802-535/2016 paliktas nenagrinėtas, įsiteisėjimą, nėra pagrindo nutraukti apeliacinio proceso pagal ieškovo Ž. Š. atskirąjį skundą.

22Atmetus apelianto atskirąjį skundą, atsakovo AB Nordea Bank, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkintinas, iš apelianto atsakovui priteistina 214,28 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

24Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

25Priteisti iš ieškovo (apelianto) Ž. Š. (a.k. ( - ) atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių (j.a.k. 303252632), 214,28 Eur (du šimtus keturiolika eurų 28 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

26Grąžinti atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, jo pateiktus papildomus įrodymus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jadvyga... 2. Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,... 3. Ieškovas Ž. Š. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Nordea Bank AB,... 4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi ieškovo... 5. Ieškovas Ž. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos... 6. Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos... 7. Atskirasis skundas netenkintinas.... 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 9. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmos... 10. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 11. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, nagrinėjamu atveju pirmos... 12. Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymui būdingas išimtinis pobūdis,... 13. Iš bylos medžiagos matyti, kad tarp šalių sudaryta Būsto kreditavimo... 14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 15. Ieškovas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja... 16. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 17. Atsakovas Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos... 18. CPK 314 straipsnyje yra įtvirtinta apeliacinės instancijos teismo teisė... 19. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas... 20. 2016-05-03 teisme gauti atsakovo Nordea Bank AB rašytiniai paaiškinimai,... 21. Atsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu... 22. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, atsakovo AB Nordea Bank, Lietuvoje... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.... 24. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti... 25. Priteisti iš ieškovo (apelianto) Ž. Š. (a.k. ( - ) atsakovui Nordea Bank... 26. Grąžinti atsakovui Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančiam per Nordea Bank AB...