Byla 2A-560-622/2012
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Saulėno, kolegijos teisėjų Albinos Pupeikienės, Broniaus Valiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės V. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-66-164/2011 pagal ieškovų R. K. ir V. K. ieškinį atsakovei V. G. dėl nekilnojamojo daikto ribų, naudojimosi tvarkos nustatymo ir atsakovės V. G. priešieškinį ieškovei R. K. dėl pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia,

Nustatė

2ieškovai V. K. ir R. K. ieškinyje nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso butas ( - ), unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 98,16 kv. m, o gyvenamasis plotas 63,96 kv. m. Ieškiniu prašo pagal pateiktą planą (projektą) atidalyti natūroje jiems nuosavybės teise priklausančius 72,10 kv. m pastogės, unikalus Nr. ( - ), esančios ( - ), ir nurodo, kad jiems nuosavybės teise priklauso 72,10 kv. m negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, kurios unikalus Nr. ( - ). Šias aplinkybes įrodo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimas apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, jog negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė – nuosavybės teise priklauso savininkams R. K. ir V. K.. Atsakovei V. G. priklauso likusi pastato dalis, tačiau savo neįrengtos pastogės dalį įregistravo tik jie, o atsakovė į likusią neįrengtos pastogės dalį nuosavybės teisės neįregistravo. Name daugiau kitų gyventojų nėra, galinčių pretenduoti į dalį pagalbinių patalpų, todėl galinti pretenduoti į pagalbines patalpas yra tik V. G.. Ieškovai taip pat nurodo, kad tarp jų ir atsakovės kyla ginčas dėl naudojimosi pastoge, nes atsakovė mano, kad jai priklauso visa pastogė, kadangi į pastogę galima patekti tik laiptais iš jos pastato dalyje esančio koridoriaus. Atsakovė šios pastogės netvarkė ir netvarko, yra visa apleista, prišiukšlinta, sklinda nemalonūs kvapai. Todėl nori pastogę atsidalyti, susitvarkyti savo dalį. Jiems turėtų priklausyti dalis pastogės pagal tenkančią idealiąją dalį virš jiems priklausančių patalpų ir taip jie galėtų susitvarkyti jiems tenkančią apleistą palėpę. Esant nesutarimui su atsakove, prašo nustatyti ribas ir naudojimosi tvarką, pagal pateiktą pastogės pasidalijimo planą, unikalus Nr. ( - ), pažymėtais indeksais 2-1 (23,46 kv. m), 2-2 (27,22 kv. m), 2-3 (21,42 kv. m), iš viso 72,10 kv. m. Be to, atsakovė vietoje to, kad pasiūlytų savo pastogės pasidalijimo projektą, kaip ji norėtų, priešieškiniu prašo pripažinti pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 226, kurios pagrindu (A. G.) už 9663 Lt pirko 51,77 kv. m bendrojo ploto turintį butą, negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo, ir nurodo, kad pirko 83,09 kv. m. Kai su atsakove 2009 m. pradėjo tartis taikiai pasidalyti pastogę ir nusistatyti jos naudojimosi tvarką, tuomet atsirado antra sutartis. Atsakovė visą laiką naudojosi visa pastoge, todėl dabar negali suprasti, kad dalis pastogės ir ieškovams priklauso. Priešieškinį prašo atmesti, kadangi visi rašytiniai dokumentai rodo, kad pirko ir nuosavybės teise atsakovė valdo 51,77 kv. m ploto.

3Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti A. G. 1992-12-30 sudarytą buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 226, kurios pagrindu jis už 9663 Lt pirko 51,77 kv. m bendrojo ploto turintį butą, adresu ( - ), negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo. Nurodo, kad minimu butu naudojasi nuo 1986 metų ir naudojasi iki pat šiol 5,52 kv. m priestatu, 3,51 kv. m koridoriumi, 12,58 kv. m virtuve, 48,67 kv. m kambariu, 11,49 kv. m kambariu, 3,88 kv. m koridoriumi mansarda, 27,44 kv. m kambariu mansardoje ir faktiškai valdomo buto kvadratūra sudaro 83, 09 kv. m bendrojo ploto. A. G. mirė ( - )ir ji po jo mirties palikimą priėmė ir valdo, buvo išduotas 2005-03-21 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, jog jai nuosavybės teise priklauso 51,77 kv. m bendrojo ploto turintis butas. Dėl mansardoje esančio koridoriaus, kurio plotą sudaro 3,88 kv. m, bei kambario, esančio mansardoje, kurio plotą sudaro 27,44 kv. m, pretenzijas pradėjo reikšti ieškovai. Nesutikdama su ieškovų pretenzijomis, ji paaiškino, kad koridoriumi ir kambariu mansardoje ji naudojasi nuo 1986 metų nuosavybės teise, kadangi turi 1992-12-30 sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios matosi, kad privatizuoto buto plotą sudaro 83,09 kv. m, o ne 57,77 kv. m. 2008-05-07 kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą, gavo atsakymą, kad jos vyras 1992-12-30 buvo sudaręs buto pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 226, kurios pagrindu už 9663 Lt pirko 51,77 kv. m bendrojo ploto turintį butą, ir taip pat rašte nurodyta, kad archyvo duomenų banke saugomi ir kiti duomenys, jog įsigyto buto vertė 12884 Lt. Matyt dėl tuometinės Šilutės mokyklos agrofirmos butų privatizavimą vykdžiusių darbuotojų kaltės, o gal ir klaidos buvo sudarytos dvi buto pirkimo–pardavimo sutartys.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-10-27 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Nustatė, kad pastogėje, unikalus Nr. ( - ), esančioje adresu ( - ), ieškovai V. K. ir R. K. naudojasi patalpomis, kurios pažymėtos indeksais 2.1, 23,46 kv. m ploto, 2.2, 27,22 kv. m ploto, 2.3, 21, 42 kv. m ploto, bendras patalpų plotas, tenkantis naudotis ieškovams būtų lygus 72,10 kv. m ploto. Nustatė, kad pastogėje, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), atsakovė V. G. naudojasi patalpomis, kurios pažymėtos indeksais 1.1, 2,71 kv. m ploto, 1.2, 17,48 kv. m ploto, 1.3, 17,83 kv. m ploto, bendras patalpų plotas, tenkantis naudotis atsakovei būtų lygus 38,02 kv. m. Priteisė iš atsakovės V. G. bylinėjimosi išlaidas ieškovams V. K. ir R. K. už advokato pagalbą sumokėtų 1500 litų ir teismo išlaidas 123 Lt, iš viso 1623 litus. Priteisė iš atsakovės V. G. 138 Lt pašto išlaidų valstybei. Nurodė, kad pagal pateiktą ieškovų projektą pastogės patalpos padalytos taip, kad kiekvienam savininkui atitektų pastogės dalis, esanti virš jiems priklausančių patalpų. Ieškovai ir atsakovė žemę yra išsipirkusios taip, kaip ieškovė prašo atidalyti pastogę, kiekviena turėtų savo dalį. Kadangi pastogės bendras plotas lygus 110,12 kv. m, todėl ieškovų valdomas plotas pastogėje, atsižvelgiant į dalį, lygus 72,10 kv. m. Ši dalis ieškovų yra padalyta remiantis ieškovų sudarytu pastogės padalijimo planu, kuris neprieštarauja plotui, valdomam ieškovų, ir nesudaro problemų atsakovei valdyti kitą dalį pagal turimas nuosavybės teise priklausančias pastogėje esančias patalpas. Taip pat nurodė, kad neįrodyta, jog 1992-12-30 sandoris, vadovaujantis CK 1.90 str., sudarytas dėl suklydimo. Taip pat atsakovės nurodyta, kad ji faktiškai valdo 83,09 kv. m plotą, nereiškia, kad ji yra tokio ploto teisėta savininkė, ir naikinti sutartį dėl 51,77 kv. m buto pirkimo dėl to, kad ji faktiškai valdo 83,09 kv. m, nėra jokio teisinio pagrindo.

5Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti atsakovės priešieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ji priešieškinyje nurodė bei teisme įrodė, kad koridoriumi mansardoje, kurio plotą sudaro 3,88 kv. m ir kambariu mansardoje, kurio plotą sudaro 27,44 kv. m, atsakovės šeima naudojosi nuo 1986 metų iki buto privatizacijos, o Butų privatizacijos įstatymas suteikė galimybę privatizuoti tik tas patalpas, kuriomis tuometiniai buto nuomininkai naudojosi iki įstatymo nustatyto termino, ir atsakovės vyras minėto įstatymo pagrindu privatizavo visas patalpas, kurių bendras plotas 83,09 kv. m, tačiau ši aplinkybė teismui nepasirodė svarbi. Nurodo, kad atsakovė šiuo metu faktiškai disponuoju dviem buto pirkimo–pardavimo sutartimis: t. y. 51,77 kv. m plotui ir 83,09 kv. m plotui, kurios sudarytos 1992-12-30 bei ant šių abiejų sutarčių yra vienas ir tas pats VĮ Registrų centro registracijos numeris 226 ir nė viena iš šių sutarčių nėra panaikinta ar nuginčyta, t. y. abi sutartys yra galiojančios. Taip kaip siūlo ieškovai atsidalyti bendraturčiams bendro naudojimo patalpas, nėra faktinės galimybės, o ir iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad tokios naudojimosi tvarkos, kaip ją nustatė teismas, realiai įgyvendinti nepavyktų.

6Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Šilutės rajono apylinkės teismo 2011-10-27 sprendimą palikti nepakeistą ir atsakovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas pagrįstai tenkino ieškinį, kadangi ieškovai prašė nustatyti naudotis ta pastogės dalimi, kuri atitinka ieškovų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Paskiriamos pastogės patalpos yra tiesiai virš ieškovų gyvenamųjų patalpų, todėl nesudarys jokių nepatogumų atsakovei. Taip pat ši pastogės dalis jau yra įregistruota ieškovams nuosavybės teise VĮ Registrų centre, priešingai nei atsakovės. Tokia pačia tvarka yra naudojamasi ir kita bendrąja daline nuosavybe, t. y. žemės sklypu prie gyvenamojo namo.

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

8Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 str. 2 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

9Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 98,16 kv. m, ir negyvenamoji patalpa–neįrengta pastogė, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 110,12 kv. m, ( - ) (t. 1, b. l. 7–9). Atsakovei pagal paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą 2005-03-21 nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. ( - ), kurio bendras plotas 51,77 kv. m, ( - ) (t. 1, b. l. 19–20, 48–49). Minėtas butas įgytas A. G. 1992-12-30 Nr. 226 pirkimo–pardavimo sutartimi pagal LR 1991-05-28 Įstatymą. Atsakovė nuosavybės teisių į pastogę neturi įgijusi. Ieškovai pateikė pastogės atidalijimo planą (projektą) (t. 1, b. l. 152–161). 1992-12-30 tarp Šilutės mokyklos agrofirmos ir A. G. buvo sudaryta buto, kurio bendrasis plotas 51,77 kv. m pirkimo–pardavimo sutartis, registro Nr. 226, buto bendra kaina 12 884 talonai, pritaikius nuolaidas, parduota už 9663 talonus (t. 1, b. l. 47), sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre (t. 1, b. l. 48–49). Tą pačią dieną pasirašyta kita pirkimo-pardavimo sutartis, registro Nr. 226 (t. 1, b. l. 22).

10Atsakovė teigia, kad antroji pirkimo–pardavimo sutartis yra tikra, kadangi ji faktiškai valdo ir naudojasi 83,09 kv. m ir 1992-12-30 pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 226, kuria A. G. pirko 51,77 kv. m. bendrojo ploto turintį butą, adresu ( - ), laikytina negaliojančia, kaip sudaryta dėl suklydimo. Ieškovė prašė nustatyti naudojimosi palėpe tvarką, pateikė projektą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Apeliantė nesutinka su teismo sprendimu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą bei tenkinti jos priešieškinį. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės skunde nurodytais argumentais.

11Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais etapais. Pirmasis etapas yra faktų nurodymas, kuris yra labai svarbus, nes čia preliminariai nustatomas įrodinėjimo dalykas, toliau – įrodymų nurodymas bei jų pateikimas. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareigą galima apibrėžti kaip būtinybę šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Be to, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

12Dėl priešieškinio reikalavimų.

13Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos Teisėjų kolegija pažymi, kad sandoriai – tai sąmoningi, laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. jais siekiama sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje J. Z. v. S. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Turneka“ v. J. Č. ir kt., bylos Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje T. T. v. UAB „Serneta“, bylos Nr. 3K-3-189/2008; kt.).

14Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trūkumų; ją nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios išraiška. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-33/2004; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje E. M. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; kt.).

15Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Prieš atlikdamas bet kokį veiksmą, asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Atitinkamo sandorio pagrindu šalims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieš sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes.

16Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino 1992-12-30 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 226, kuria A. G. pirko 51,77 kv. m. bendrojo ploto turintį butą, adresu ( - ), negaliojančia, kaip sudarytą dėl suklydimo. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad V. G. nekilnojamojo turto registre pagal 2005-03-21 nuosavybės teisės liudijimą Nr. 2941 ir 2005-03-21 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 2945, adresu ( - ), nuosavybės teise įregistruotas butas Nr. 2, kurio bendras plotas – 51,77 kv. m. Tai reiškia, kad atsakovė jau 2005 metais žinojo apie jai nuosavybės teise priklausančio buto dalį, tačiau į teismą nesikreipė ir tik ieškovams pateikus ieškinį, pateikė priešieškinį teigdama, kad buvo suklysta. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad apeliantė nenurodė jokių aplinkybių, kad A. G. sudarant minėtą sandorį būtų apgavę ar jis būtų suklydęs, taip pat nepateikta jokių duomenų, kad A. G. ar V. G. būtų kreipęsi į teismą dėl sandorio nuginčijimo (CPK 178 str., 185 str.). Atsakovė teigia, kad ji faktiškai valdo 83,09 kv. m, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ta aplinkybė nereiškia, kad atsakovė yra minėto ploto teisėta savininkė ir naikinti sutartį dėl 51,77 kv. m buto pirkimo dėl to, kad ji faktiškai valdo 83,09 kv. m. nėra jokio teisinio pagrindo.

17Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas atsakovės priešieškinį priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jo apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18Dėl ieškinio reikalavimų.

19Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę, nustatytą CK 4.75 straipsnio 1 dalyje, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas ir atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra savarankiški bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad, kilus ginčui ir sprendžiant bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo klausimus, kai vienas bendraturtis (ar keli iš jų) reikalauja atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, o kitas – nustatyti daikto, kuris yra bendroji dalinė nuosavybė, naudojimosi tvarką, prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), ir tik negalint daikto padalyti natūra nustatoma naudojimosi tuo daiktu tvarka (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Apie tai, kad šie nuosavybės teisės įgyvendinimo būdai skiriasi ir kaip turi būti taikomi, pasisakyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008-11-11 nutartyje Nr. 3K-7-466/2008. Prioritetas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, įgyvendinant nuosavybės teises, teikiamas todėl, kad taip sudaroma galimybė atidalyti turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės, siekiant palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Pagal įstatyme nustatytą reikalavimą, atidalijant daiktą natūra, neturi būti padaryta neproporcinga žala daiktui (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

20Nors vadovaujantis CK 4.80 str. 2 d. bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro turto atidalijimo ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, tačiau pagal bylos duomenis akivaizdu, kad šalys nesiekė bendradarbiauti ir kooperuotis, kad pasiektų optimalų ginčo objekto – palėpės – atidalijimo iš bendro turto variantą.

21Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo – pagrįsti jo suformavimo būdą. Jei pateikiami keli atidalijimo variantai, teismas parenka optimaliausią iš jų, kuris sudarytų galimybę geriausiai įgyvendinti bendraturčių teises, taip pat nepaneigtų nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį. Teismas yra konstatavęs, kad bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį, turi įrodyti, jog jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, o kiti bendraturčiai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus ir privalo juos pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005). Atsakovas savo atidalijimo projektą gali siūlyti ne tik reikšdamas priešieškinį, bet ir pasinaudodamas kita gynimosi nuo ieškinio priemone – teikdamas atsiliepimą į ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia pasirinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006).

22Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 72,10 kv. m pastogės dalis. Iš ieškovų pateikto pastogės atidalijimo plano (projekto) matyti, kad ieškovams priklauso 72,10 kv. m pastogės dalis, likusi dalis – 38,02 kv. m – lieka atsakovei. Pagal pateiktą ieškovų projektą pastogės patalpos padalytos taip, kad kiekvienam savininkui atitektų pastogės dalis, esanti virš jiems priklausančių patalpų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovų pateiktas pastogės padalijimo projektas geriausiai įgyvendintų bendraturčių teises, taip pat nepaneigia nė vieno bendraturčio teisės į jam priklausančią dalį (CPK 178 str., 185 str., CK 4.80 str. 2 d.).

23Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą apeliacinio skundo motyvais keisti ar naikinti nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

24Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 2000 Lt pinigų priėmimo kvitą advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 87). CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 98 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas, kurių 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus dydis sudaro 1200 Lt, todėl prašoma priteisti iš atsakovės 2000 Lt už advokato paslaugas mažintina iki 1200 Lt (CPK 98 str. 2 d.)

25Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

26Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

27Iš atsakovės V. G. ieškovui V. K. priteisti 1200 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovai V. K. ir R. K. ieškinyje nurodo, kad jiems nuosavybės teise... 3. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti A. G. 1992-12-30 sudarytą buto... 4. Šilutės rajono apylinkės teismas 2011-10-27 sprendimu ieškinį patenkino,... 5. Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės... 6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovai prašo Šilutės rajono apylinkės... 7. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 8. Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 9. Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso butas, unikalus... 10. Atsakovė teigia, kad antroji pirkimo–pardavimo sutartis yra tikra, kadangi... 11. Įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta nuosekliai ir tam tikrais... 12. Dėl priešieškinio reikalavimų.... 13. Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies,... 14. Suklydimas – tai neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju... 15. Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. šalies,... 16. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino 1992-12-30... 17. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 18. Dėl ieškinio reikalavimų.... 19. Pagal pagrindinę bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklę,... 20. Nors vadovaujantis CK 4.80 str. 2 d. bendraturčiai, įgyvendindami savo... 21. Atidalyti prašantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 72,10 kv. m... 23. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas... 24. Ieškovai prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas ir pateikė 2000 Lt pinigų... 25. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu,... 26. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 27 d. sprendimą palikti... 27. Iš atsakovės V. G. ieškovui V. K. priteisti 1200 Lt advokato pagalbos...