Byla 2A-964-440/2016

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Ernestos Montvidienės, pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovo J. B. ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-112-772/2016 pagal ieškovo J. B. ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems asmenims nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas J. B. kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 200000 Eur neturtinės žalos atlyginimui, kadangi ( - ), vykdydamas tarnybines pareigas, žuvo jo tėvas A. B., kuris buvo Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės Priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas jaunesnysis puskarininkis. Nurodė, kad ( - ) vakarą kilo gaisras apleistoje, neprižiūrimoje Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje į rytus nuo Šiaulių karinio aerodromo. Tėvas dalyvaudamas gaisro gesinimo darbuose įkrito į vieną iš iškasų, jo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę. Šiaulių apygardos prokuratūra 2009-06-01 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą, nes nustatė, kad A. B. mirtis yra nesmurtinė ir nėra padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Remiantis Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo“ mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei žuvusiojo motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt (arba 15 040,83 Eur). Ieškovas nurodė, kad išmokėta piniginė kompensacija nepadengia jam padarytos neturtinės žalos, atsiradusios po tėvo žūties. Teigė, kad po tėvo mirties jo gyvenimas iš esmės pasikeitė. Dėl tėvo mirties jis patyrė emocinį skausmą, dvasinį sukrėtimą ir kančias, nepatogumus, dvasinę depresiją, jam atsirado nerimo jausmas. Tėvo žūtis atsiliepė jo mokymosi rezultatams. Dėl medicininės pagalbos kreipėsi į gydytojus, vartojo raminančius ir vaistus nuo depresijos. Ieškovas teigė, kad dėl tėvo mirties yra atsakinga Šiaulių miesto savivaldybės administracija, kurios kaltė pasireiškia savivaldybei priklausančios teritorijos nepriežiūra, todėl ji privalo atlyginti jam neturtinę žalą.
  2. Pareiškus prašymą dėl senaties taikymo, prašo jį atnaujinti, nes terminą kreiptis į teismą su ieškiniu jis praleido dėl svarbių priežasčių – tėvo žūties momentu buvo nepilnametis, o jo įstatyminė atstovė motina dėl dvasinių išgyvenimų jo interesų irgi negynė, o jis pats pilnametystės sulaukė tik ( - ), dėl to ir ieškinį atsakovui pateikė vėliau.
  3. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko. Nurodė, ( - ) nelaimingas atsitikimas, kurio metu žuvo ieškovo tėvas įvyko ne savivaldybei priklausančioje žemėje, nors teritorija yra Šiaulių miesto ribose, tačiau ji nepriklauso Šiaulių miesto savivaldybei, nėra perduota valdyti ar naudoti, nelaimingo atsitikimo metu nevyko jokie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pavesti statybos ir kasinėjimo darbai. Nelaimingo atsitikimo metu, tai buvo laisva valstybinė žemė, žemės sklypo savininkė yra Lietuvos Respublika. Atsakovės nuomone, nelaimingas atsitikimas įvyko darbe vykdant pareigas buvusio karinio oro uosto kuro bazės teritorijoje. Prašo taikyti ieškinio senatį nes ieškinio senaties terminas suėjo 2012-04-21, o ieškinys paduotas tik 2015-07-08. Mano, kad nei ieškovas nei jo įstatyminė atstovė nepasinaudojo teise laiku ginti pažeistas teises. Ieškovas nepateikė įrodymų patvirtinančių padarytos žalos dydį.
  4. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Lietuvos valstybė, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad VĮ ,,Turto bankas“ patikėjimo teise nevaldo jokių nekilnojamojo turto objektų, esančių nurodytoje nelaimingo atsitikimo vietoje, todėl nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su VĮ ,,Turto bankas“ teisėmis ir pareigomis.
  5. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija atsiliepime į ieškinį nurodė, kad teismo sprendimas negali turėti jokios įtakos Krašto apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms. Ministerijos nuomone, Krašto apsaugos ministerija teisiniuose santykiuose dėl ieškovo tėvo mirties dalyvauja ne civilinės atsakomybės teisės normų taikymo pagrindu, o specialiųjų teisės normų pagrindu, esant Tarnybinio tyrimo komisijos sprendimui, kad kario žūtis yra susijusi su tarnyba ar tarnybos pareigų vykdymu. Dėl kario žūties nesant Krašto apsaugos ministerijos neteisėtų veiksmų, bet koks priimtas sprendimas negali turėti įtakos Krašto apsaugos ministerijos teisėms ir pareigoms, o Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo numatytą pareigą išmokėti kompensaciją ministerija yra įvykdžiusi visiškai ir ginčo dėl to nėra.
  6. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje, Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos nurodė, bylos išsprendimas neturės įtakos Nacionalinės žemės tarnybos teisėms ir pareigoms nes nelaimingo atsitikimo metu nevykdė ir šiuo metu nevykdo funkcijų, susijusių su Šiaulių miesto teritorijos sutvarkymu ir priežiūra. Ieškinys nepagrįstas, nes yra suėjusi ieškinio senatis. Ieškovas ieškinį pateikė 2015-07-08, t. y. praėjus daugiau kaip šešiems metams po nelaimingo atsitikimo, todėl jis akivaizdžiai yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Nors ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnametis, tačiau jį pagal įstatymą atstovaujanti motina turėjo galimybę apsispręsti, ar kreiptis dėl kiekvieno vaiko atskirai patirtos neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad ( - ) gaisras kilo savaime, todėl tikėtina, kad gaisrą sukėlė fiziniai asmenys. Be to iškasusių duobes asmenų veiksmai taip pat vertintini kaip pavojų sukeliantys ir turintys ryšį su kilusiomis pasekmėmis (kario žūtimi).

4II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5

  1. Pirmosios instancijos teismas 2016-11-11 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovui J. B. iš atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
  2. Teismas nustatė, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ( - ), taigi būtent šią dieną įvykusi tėvo mirtis ieškovui ir sukėlė dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas ir nekontroliuojamus jausmus, o ieškinys teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas 2015-07-08, praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą. Teismas spręsdamas dėl ieškinio senaties, pagrindų ieškinio senaties termino atnaujinimui pripažino, kad ieškovas tėvo žūties momentu negalėjo savarankiškai ginti savo teisių teisme. Teismo vertinimu ieškovo motina turėjo teisę ir galimybę nepilnamečio vaiko (ieškovo) vardu pareikšti reikalavimą atsakovui dėl jos sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau jai to nepadarius, ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą nepasibaigė ir neišnyko, kadangi tik jam sulaukus pilnametystės (( - )) ir įgijus visišką veiksnumą, tuo pačiu jis įgijo asmeniškai teisę pareikšti minėtą reikalavimą atsakovui (CK 2.5 straipsnis). Teismas sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nenustačius ieškovo nesąžiningų veiksmų, dėl kurių ši teisė nebuvo laiku įgyvendinta anksčiau, todėl prašymas taikyti senatį atmestinas.
  3. Teismas nurodė, kad visos atsakovės civilinę atsakomybę patvirtinančios sąlygos, kaip ir jas patvirtinantys prejudiciniai faktai, jau yra nustatytos kitoje civilinėje byloje Nr. 2-836-883/2015 dėl to teismas plačiau jų neanalizuoja. Dėl teritorijos nepriežiūros ir netvarkymo joje nekontroliuojamai galėjo būti vykdoma bet kokia pavojinga veikla, galinti sukelti neigiamų padarinių. Teismas konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija kaip vienas iš atsakingų asmenų savo neveikimu (valstybinės žemės esančios savivaldybės teritorijoje nepriežiūra) sudarė sąlygas pareigūno žūčiai.
  4. Spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, teismas atsižvelgė į tai, kad administracijos neveikimas buvo tik netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl administracija laikytina tik iš dalies atsakinga dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Dėl neturtinės žalos dydžio teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, sprendė, kad ieškovo ieškinio reikalavimai tenkintini iš dalies, jam priteisiant iš atsakovės 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

6III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį esmė

7

  1. Atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-11 Šiaulių apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Nors Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-12-10 įsakyme Nr. A-1591 „Dėl valstybės žemės sklypų kadastro duomenų patvirtinimo“ nurodoma, kad žemės sklypų „( - )naudotojas yra Šiaulių miesto savivaldybės administracija“, faktiškai administracija nėra naudotojas. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas nėra perduotas naudotis Šiaulių miesto savivaldybei kokio nors teisės akto pagrindu. Nors žemė toje vietoje, kai atsitiko nelaimingas atsitikimas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, o patikėtinis buvo Šiaulių apskrities viršininko administracija, sklypai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl jie nebuvo niekam išnuomoti ar kitaip perduoti.
    2. Teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nors ir yra Šiaulių miesto ribose, tačiau nei Šiaulių miesto savivaldybei nei Šiaulių miesto savivaldybės administracijai nebuvo perduota neatlygintinai, įgyta savivaldybės nuosavybėn, paveldėta pagal testamentą ar perduota teismo sprendimu kaip bešeimininkis turtas. Šiaulių miesto savivaldybė ar Šiaulių miesto savivaldybės administracija niekada nevaldė, nevaldo ir nebuvo faktinis žemės sklypo naudotojas.
    3. Teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimu Nr. T-754, kuriose numatytas teritorijos apibrėžimas, ir konkreti teritorija nepatenka į minėtų tvarkomos teritorijos ar bendro naudojimo viešų vietų apbrėžimą. Ši teritorija nebuvo perduota atsakovei, be to nei vienas teisės aktas nenumato, kad savivaldybės administracija atlieka žemės tvarkymo ar priežiūros darbus, per viešųjų darbų ar kitokias programas, todėl Šiaulių apylinkės teismo išvados prieštarauja galiojantiems teisės aktams.
    4. Teismas nepagrįstai rėmėsi 2009-04-30 nelaimingo atsitikimo darbe akte konstatuotomis aplinkybėmis. Neteisinga vertinti, kad nelaimingas atsitikimas įvyko teritorijoje, priklausančioje Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracija nevaldė, nenaudojo ir nedisponavo žemės sklypu, kuriame įvyko nelaimingas atsitikimas. Teritorijoje, nevyko jokie Šiaulių miesto savivaldybės administracijos pavesti darbai.
    5. Teismas vertindamas neturtinės žalos dydį, turėjo atsižvelgti į tai, kad iš atsakovo pusės nėra neteisėto veikimo dėl kurio ieškovui būtų sukeltos atitinkamo dydžio pasekmės. Teismas neįvertino visų aplinkybių bei pateiktų įrodymų. Ieškovas nepateikė duomenų, nors nurodė, kad dėl sveikatos problemų turėjo kreiptis į gydytojus. Iš medicininių duomenų matyti, kad kreipėsi į gydytojus tik 2012-07-27. Nepateikė jokių medicininių išvadų dėl tėvo mirties galimai sukeltų neigiamų sveikatos pasekmių, įrodymų kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą, kurio apimtis 5000 Eur.
    6. Ieškovas nurodė, kad dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nes buvo nepilnametis, tačiau kitoje byloje jo sesuo U. B. jį įtraukė suinteresuotu asmeniu. Ieškinio senaties terminas suėjo 2012-04-21, o ieškinys paduotas tik 2015-07-08. Mano, kad nei ieškovas nei jo atstovas pagal įstatymą nepasinaudojo subjektine teise. Teismas turėjo pritaikyti ieškinio senatį.
  2. Atsiliepimu į atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas sprendime nurodė, kad visos civilinę atsakomybę patvirtinančios sąlygos nustatytos kitoje civilinėje byloje. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad priteista per didelė suma, be to apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kad priteista per maža suma.
    2. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad praleistas ieškinio senaties terminas. Teismas atsižvelgė į vaiko teisių apsaugos principus, apgynė jo interesus, pagrįstai atnaujino terminą ieškiniu pateikti, kadangi to padaryti būdamas nepilnamečiu jis negalėjo.
  3. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo ieškovo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai iš dalies pagrįsti, todėl apeliacinis skundas turėtų būti tenkinamas. Sutinka, kad nebuvo tiesioginio priežastinio ryšio tarp atsiradusios neturtinės žalos ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų ( neveikimo).
    2. Sutinka su argumentais dėl ieškinio senaties. Ieškovas ieškinį pateikė praėjus daugiau kaip 6 metams po nelaimingo atsitikimo, todėl akivaizdžiai yra praleidęs ieškinio senaties terminą. Nors ieškovas nelaimingo atsitikimo metu buvo nepilnametis, jį pagal įstatymą atstovaujanti mama turėjo galimybę kreiptis dėl kiekvieno vaiko patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
    3. Dėl atsakovės teiginių, aplinkybių dėl asmenų, atsakingų už teritorijos tvarkymą jau vertino Šiaulių apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-836-883/2015 ir sprendimą palikęs galioti apeliacinės instancijos teismas, kuris pasisakė, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už valstybinės žemės, esančios Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, priežiūrą. Nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamoje byloje.
  4. Ieškovas J. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2016-07-11 sprendimą ir ieškinį patenkinti visiškai – priteisti jam iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos papildomai 195000 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teismas nepagrįstai nepriteisė prašomos sumos nes ji ir taip maža, nes niekas negali atlyginti skausmo, išgyvenimų, kuriuos patyrė dėl savo tėvo netekties. Teismas priteisdamas nedidelę sumą neatsižvelgė į tai, kad savivaldybės administracija eilę metų netvarkė teritorijos. Teismas nurodydamas, kad žala atsirado dėl kelių asmenų veiksmų, tik abstrakčiai konstatavo Krašto apsaugos ministerijos atsakomybę, taip pat abstrakčiai nurodė ir Lietuvos Respublikos valstybės atsakomybę.
  5. Atsiliepimu į ieškovo J. B. apeliacinį skundą Šiaulių miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Nepateikė duomenų patvirtinančių jo paaiškinimus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų ir kita. Teismas nepagrįstai pripažino, kad dėl ieškovo tėvo žūties iš dalies yra kalta Šiaulių miesto savivaldybės administracija. Šiaulių miesto savivaldybės administracija niekada nevaldė, nevaldo ir nebuvo faktinis žemės sklypo naudotojas.
  6. Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo skundo netenkinti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovas nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, patvirtinančių priežastinį ryšį tarp atsiradusios neturtinės žalos ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmų, todėl nesutiktina su ieškovo apeliacinio skundo teiginiais, kad dėl jo tėvo žūties kalta Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir kad ieškovui priteista per maža suma. Pagal Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymą Nr. V-809 „ Dėl kompensacijos išmokėjimo“ ieškovui ir kitiems tarnybos metu žuvusio kario šeimos nariams buvo išmokėta piniginė kompensacija kiekvienam asmeniui po 15040,93 Eur. Mano, kad valstybė kompensavo patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

8IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9Apeliaciniai skundai netenkintini.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau-CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis ( CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta ( CPK 329 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atsakomybės sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, priteistos neturtinės žalos dydžio pagrįstumo ir ieškinio senaties.
  1. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
  2. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad Šiaulių apygardos teismas 2016-02-11 civilinėje byloje Nr. 2A-10-267/2016 išnagrinėjęs ieškovės U. B. ir atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015-05-28 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-836-883/2015 dėl neturtinės žalos atlyginimo, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, Šiaulių miesto teritorijos ribose. Byloje aktualu, kas privalo prižiūrėti ir tvarkyti valstybės nenaudojamą žemę. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo argumentams, kad Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklės nustato atsakovei pareigą užtikrinti laisvos valstybinės žemės, esančios savivaldybės teritorijoje, tvarkymą ir priežiūrą, kadangi šių taisyklių nuostatos numato, kad savivaldybės administracija organizuoja ir koordinuoja bendro naudojimo viešųjų vietų teritorijų tvarkymą, organizuoja apleistų teritorijų, kurių tvarkytojai dėl svarbių priežasčių netvarko arba piktybiškai vengia tvarkyti, tvarkymą (Taisyklių 9 punktas). Teritorija, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, buvo ne tik neprižiūrima ir netvarkoma, bet ir kelianti grėsmę aplinkiniams. Pati savivaldybės administracija, po įvykio pasirodžiusiame spaudos leidinyje tvirtino, kad savivaldybė užmiršo teritoriją ir pripažino, kad ir ji yra atsakinga už įvykį. Teisėjų kolegija nurodė, kad neturi pagrindo nesutikti pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovei – Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, tenka pareiga užtikrinti laisvos valstybinės žemės, esančios savivaldybės teritorijoje, tvarkymą ir priežiūrą. Be to, pažymėjo, kad atsakovė, visos bylos nagrinėjimo metu neigdama savo atsakomybę dėl ginčui aktualios teritorijos priežiūros, neteikė leistinų įrodymų ir nesiekė įrodyti kas tokiu atveju, pasak atsakovės, iš tikrųjų turėtų būti atsakingas už savivaldybės teritorijoje esančios laisvos nenaudojamos valstybinės žemės priežiūrą, ypač kai tokia žemė kelią grėsmę aplinkiniams.
  3. Šioje byloje apeliaciniu skundu atsakovė Šiaulių miesto savivaldybės administracija nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kelia tuos pačius argumentus, nesutinka, kad atsakovei tenka pareiga užtikrinti laisvos valstybinės žemės, esančios savivaldybės teritorijoje, tvarkymą ir priežiūrą. Atsakovės teigimu teritorijos, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas, nors ji ir yra Šiaulių miesto ribose, atsakovė niekada nevaldė, nevaldo ir nebuvo faktinis žemės sklypo naudotojas. Žemės sklypas nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nebuvo niekam išnuomotas, ar kitaip perduotas. Atsakovės vertinimu teismas nepagrįstai rėmėsi Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2003-06-26 sprendimu Nr. T-754, kuriose numatytas teritorijos apibrėžimas. Konkreti teritorija nepatenka į minėtų tvarkomos teritorijos ar bendro naudojimo viešų vietų apbrėžimą. Taip pat apeliantės vertinimu nėra nustatyta jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą, konstatavimui, jog dėl neteisėto atsakovo neveikimo ieškovui būtų sukeltos neigiamos pasekmės ar jos subjektyvinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėtų sąlygoti neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Atsakovės nuomone teismas vertindamas neturtinės žalos dydį turėjo atsižvelgti į tai, kad nėra atsakovės neteisėto veikimo dėl kurio ieškovui būtų sukeltos atitinkamo dydžio pasekmės.
  4. Pagal CPK 182 straipsnio 2 dalį nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims; šios aplinkybės – tai prejudiciniai faktai. CPK 279 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata (išspręstos bylos) galia – nustatyta, kad, teismo sprendimui, nutarčiai ar nutarimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-230-969/2015, 3K-3-355-687/2015). Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytomis CPK nuostatomis, dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, o teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis, jam draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti toje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius.
  5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad Šiaulių apylinkės teisme 2015-05-28 priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-836-883/2015, kuriame nustatyti teisiniai faktai pripažintini prejudiciniais faktais nereikalaujančiais pakartotinės šių faktų analizės. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo tėvas A. B., Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Operacijų palaikymo grupės priešgaisrinės ir gelbėjimo grandies vadas, jaunesnysis puskarininkis, vykdydamas tarnybines pareigas, ( - ) žuvo gesindamas gaisrą Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje šalia Karinio aerodromo teritorijos. Žuvusiojo mirties priežastis - mechaninė asfikcija įkritus į duobę. Civilinėje byloje Nr. 2-836-883/2015 nustatyta, kad savivaldybės administracijos, kuri turėjo pareigą tvarkyti laisvą valstybinę žemę, elgesys buvo ypač aplaidus ir teritorijos nepriežiūra tęsėsi ilgą laiką. Dėl teritorijos nepriežiūros ir netvarkymo joje nekontroliuojamai galėjo būti vykdoma bet kokia pavojinga veikla, galinti sukelti neigiamų padarinių. Administracija minėta teritorija nesirūpino, todėl neužtikrino nei to, kad pavojingos duobės nebūtų kasamos, nei to, kad jos būtų laiku pastebėtos ir užpiltos. Teismas konstatavo, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija savo neveikimu (valstybinės žemės esančios savivaldybės teritorijoje nepriežiūra) sudarė sąlygas žalai atsirasti. Tokį savivaldybės administracijos aplaidumą teismas vertino kaip nerūpestingą elgesį, sudarantį pagrindą konstatuoti kaltus neteisėtus veiksmus kaip civilinės atsakomybės sąlygą, nes nebuvo imtasi jokių veiksmų sutvarkyti teritoriją. Kaip minėta apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo išvadoms pritarė. Kadangi civilinėje byloje Nr. 2-836-883/2015 nustatyta, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracija buvo atsakinga už valstybinės žemės, esančios Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje, priežiūrą ir nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę reikšmę šioje nagrinėjamoje byloje, todėl plačiau dėl atsakovės Šiaulių miesto savivaldybės administracijos apeliacinio skundo argumentų vertinant, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepasisakytina. Taip pat netikslinga plačiau pasisakyti dėl atsakovės argumentų, kad pasak atsakovės byloje nenustatytas atsakovės neteisėtas neveikimas, kad neįrodyta atsakovės atsakomybė dėl sukeltų neigiamų pasekmių, kurios sąlygoja neturtinės žalos padarymo konstatavimą. Apeliacinio teismo vertinimu, priešingai nei teigia apeliantė šios aplinkybės jau nustatytos kitoje byloje.
  1. Apeliantė nurodė, kad atsakomybės aiškinimo ir taikymo aspektai yra plačiai ir išsamiai aptarti Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartyje priimtoje 2016-04-15, civilinės bylos Nr. e3K-7-105-687/2006. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Šiuo atveju, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad šioje ir apeliantės nurodytoje bylose susiklosčiusios situacijos pagal faktines aplinkybes yra tapačios arba labai panašios.

10Dėl ieškinio senaties termino taikymo

  1. CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato trejų metų ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą su ieškiniu dėl padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Nors ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teises kreiptis į teismą, prašant apginti pažeistą teisę, tačiau ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teises pažeidimą. Tuo atveju, kai nelaimingo atsitikimo metu, padaroma žala asmens sveikatai (gyvybei), teisė į ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsiranda nuo žalos atsiradimo dienos (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2010, 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2012). Praleisto termino atnaujinimo klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, į subjektyviųjų (asmens sugebėjimas įvertinti susiklosčiusią teisinę situaciją, šalių elgesys ir pan.) ir objektyviųjų (siekiama apginti vertybė, asmens amžius, išsilavinimas ir pan.) kriterijų visumą (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).
  2. Byloje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas įvyko ( - ). Ieškovas, žuvusiojo sūnus, tėvo žūties dieną buvo nepilnametis ir buvo sulaukęs tik 12 metų. Ieškinį teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateikė tik 2015-07-08. Teismas pažymėjo, kad ieškovo motina turėjo teisę ir galimybę nepilnamečio vaiko (ieškovo) vardu pareikšti reikalavimą atsakovui dėl jos sūnui padarytos neturtinės žalos atlyginimo, tačiau to nepadarė. Todėl ieškovo teisė į neturtinės žalos atlyginimą nepasibaigė ir neišnyko, kadangi tik jam sulaukus pilnametystės (2015-02-04) ir įgijus visišką veiksnumą, tuo pačiu jis įgijo asmeniškai teisę pareikšti minėtą reikalavimą atsakovui (CK 2.5 straipsnis). Teismas pripažinęs, kad ieškovas tėvo žūties momentu negalėjo savarankiškai ginti savo teisių teisme, sprendė, kad ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo.
  3. Apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad ieškovas dėl to, kad civilinėje byloje Nr. 2-836-883/2015 buvo įtrauktas į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu bei dėl kitų apeliantės nurodytų aplinkybių nors turėjo galimybes atstovaujamas motinos pareikšti ieškinį, tačiau šia teise nepasinaudojo. Civilinėje byloje Nr. 2-836-883/2015 U. B. ieškinį pareiškė 2012-05-11, joje trečiuoju asmeniu buvo įtrauktas J. B.. 2012-04-23 pareiškė patikslintą ieškinį atsakovei Šiaulių miesto savivaldybei jau neįtraukdama trečiųjų asmenų. Taip pat ieškovo motina ieškovo ir kitų interesais 2011-09-29 kreipėsi į Šiaulių miesto savivaldybę dėl žalos atlyginimo, ir 2011-11-16 jai buvo atsakyta, kad prašymas netenkinamas, tačiau į teismą ieškovo interesais nesikreipė. Vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principu vertinant, kad ieškovas pats savo teisių įgyvendinti negalėjo, o jo motina jo interesais nesikreipė, spręstina, kad neteisinga būtų vertinti, kad teisę kreiptis į teismą ieškovas prarado praleidęs ieškinio senaties terminą. Sprendžiant dėl asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie jo teisės pažeidimą, kartu dėl ieškinio senaties termino pradžios, svarbi aplinkybė yra ne tik asmens suvokimo apie jo teisės pažeidimą momentas, bet ir tai, ar apskritai asmuo žinojo, kad jis turi teisę, kuri yra pažeista. Asmens amžius, išsilavinimas, profesinė veikla ir kitos jo individualios savybės priskirtinos prie aplinkybių, kurios gali turėti įtakos asmens suvokimui apie jo subjektines teises ir šių pažeidimą. Pažymėtina, kad tėvai (konkrečiu atveju mama), tenkančias pareigas rūpintis nepilnamečio vaiko teisėmis ir interesais, tarp jų – ir turtiniais, turi vykdyti ypač kruopščiai ir atidžiai, nes vaiko nepilnametystės laikotarpiu, kai jis neturi visiško civilinio teisinio veiksnumo, būtent tėvų elgesys gali lemti vienokių ar kitokių teisinių padarinių vaikui ir jo turtinei padėčiai atsiradimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad konkrečios bylos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nepilnamečio ieškovo motina neužtikrino ir neįgyvendino vaiko teisių bei teisėtų interesų, todėl įvertinus vaiko amžių, momentas, nuo kurio galima svarstyti apie vaiko sužinojimą (turėjimą sužinoti) apie jo teises ir šių teisių pažeidimą, yra jo pilnametystė. Atsižvelgiant į faktines byloje nustatytas aplinkybes, spręstina, kad ieškovui sulaukus pilnametystės ir įgijus visišką veiksnumą, jis įgijo teisę asmeniškai pareikšti reikalavimą atsakovui ir šia teise pasinaudojo 2015-07-08 pareikšdamas ieškinį. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, nepilnamečio interesus, atmestini apeliantės argumentai, kad pareikštam reikalavimui taikytina ieškinio senatis.
Dėl neturtinės žalos dydžio
  1. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministro 2009-08-19 įsakymu Nr. V-809 „Dėl kompensacijos išmokėjimo“ mirusiojo žmonai L. B., vaikams U. B. ir J. B., globotiniams D. V. ir M. V. bei žuvusiojo motinai I. P. išmokėta vienkartinė kompensacija kiekvienam po 51 933,33 Lt. Taip pat ieškovui LR Krašto apsaugos ministerijos 2009-08-24 sprendimu nuo ( - ) iki 2015-02-28 buvo skirta ir mokoma našlaičio pensija. Ieškovas nurodė, kad išmokėta piniginė kompensacija nepadengia jam padarytos neturtinės žalos, atsiradusios po tėvo žūties. Teismas sutikdamas su ieškovo argumentais, pažymėjo, kad nors ieškovas nenurodė, kokio konkretaus dydžio turtinę žalą jis patyrė dėl tėvo žūties, tačiau teismas išspręsdamas ieškovo ieškinio reikalavimą, turi atsižvelgti ir į tai kokio dydžio vienkartinė piniginė kompensacija jam jau yra išmokėta. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes bei neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingus kriterijus, ieškovui priteistina 5 000 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui.
  2. 2013 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas, civilinėje byloje Nr. 3K-3-566/2013 dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių grąžindamas civilinę bylą Nr. 2-836-883/2015 nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui išaiškino, kad vienkartinė kompensacija apima tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat nurodė, kad sprendžiant, kokią išmokėtos vienkartinės kompensacijos dalį sudaro neturtinė žala, turi būti nustatoma, kokia turtinė žala (netektas išlaikymas) ir kokiam skaičiui asmenų padaryta bei kiek ji atlyginta. Kiekvienam išlaikytiniui išmokėtos vienkartinės kompensacijos dalis, viršijanti atlygintinos turtinės žalos dydį, gali būti vertinama kaip neturtinės žalos atlyginimas, dėl kurio pakankamumo, žalą patyrusiam asmeniui įrodinėjant didesnį neturtinės žalos dydį, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į pirmiau pateiktus kriterijus. Kasacinis teismas šioje byloje jau yra pasisakęs, kad specialiajame įstatyme nustatyti konkretūs šios vienkartinės išmokos dydžiai, nereiškia, kad dėl kario sveikatos sutrikdymo atlygintinos žalos dydis įstatymo a priori ribojamas nustatytu tam tikru dydžiu ir visais atvejais yra pakankamas dėl šio sveikatos sutrikdymo kario patirtos tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimas. Tais atvejais, kai karys, kurio sveikata sutrikdyta dėl atliekamos karo tarnybos, mano, kad jam išmokėta įstatymo nustatyto dydžio vienkartinė išmoka nevisiškai kompensuoja jam padarytą žalą, jis turi teisę kreiptis į teismą su reikalavimu atlyginti likusią žalos dalį ir įrodinėti patirtos žalos dydį bei kitas būtinas sąlygas taikyti jo nurodytam atsakingu už žalą asmeniui civilinę atsakomybę. Kasacinis teismas nurodydamas į civilinę bylą Nr. 3K-3-129/2009 pažymėjo, kad nors šie išaiškinimai, pateikti byloje, kurioje buvo sprendžiamas tinkamo žalos atlyginimo kario sveikatos sutrikdymo atveju klausimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek kario sveikatos sutrikdymo, tiek jo žūties atveju remiantis specialiuoju įstatymu yra išmokama vienkartinė kompensacija, jie (išaiškinimai) taikytini ir šioje byloje.
  3. Minėtoje civilinėje Nr. 2-836-883/2015 byloje jau nustatyta, kad savivaldybės administracijos neveikimas su kilusiais padariniais susijęs tik netiesioginiu priežastiniu ryšiu. Nustatydamas atsakovės atsakomybės dalis, teismas pripažino, jog tiesioginė žalos atsiradimo priežastis buvo Pamainos viršininko budėjimo instrukcijos, patvirtintos 2008-09-30 Aviacijos bazės vado įsakymu Nr. V-399 vykdymas, tuo tarpu Šiaulių miesto savivaldybės administracijos veiksmai tik prisidėjo prie sąlygų šiam įvykiui kilti sudarymo.
  4. Apeliantės, atsakovės teigimu teismas nenustatė atsakovės kaltės, ieškovas nepateikė įrodymų ir nepagrindė paaiškinimų dėl neturtinės žalos. Be to nors nurodė, kad dėl sveikatos problemų turėjo kreiptis į gydytojus, tačiau pateikė duomenis, kad kreipėsi tik 2012-07-27. Apeliantas, ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatydamas neturtinės žalos dydį vadovavosi teismų praktika dėl žalos atlyginimo dydžio nuo 4344 Eur iki 20420 Eur. Jo prašoma priteisti suma ir taip labai maža, niekas negali atlyginti skausmo, išgyvenimų, kuriuos patyrė dėl tėvo netekties. Teismas dėl žalos atlyginimo pasisakė abstrakčiai, nenustatė kokią žalos dalį tenka atlyginti Krašto apsaugos ministerijai ir kita.
  5. Vadovaujantis CK 6.284 straipsnio 2 dalimi fizinio asmens mirties atveju jo šeimos nariai turi neginčijamą teisę ir į neturtinės žalos atlyginimą. Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaip vienas iš reikšmingų kriterijų, lemiančių atlyginamos neturtinės žalos dydį, yra objektas, dėl kurio pažeidimo asmuo patyrė neturtinę žalą. Asmens gyvybė, sveikata (psichinės ir fizinės gerovės būsena) teismų praktikoje vertinama kaip vieni vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį gyvybės atėmimo atvejais, esminę reikšmę turi ieškovo ir mirusio asmens santykis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas su tėvu buvo labai artimi, ieškovą ir jo tėvą siejo ypatingas dvasinis ir fizinis ryšys. Taip pat spręsdamas dėl atlygintinos žalos dydžio, be kitų aplinkybių, teismas atsižvelgė į tai, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos neveikimas buvo tik netiesioginė žalos atsiradimo priežastis, todėl administracija laikytina tik iš dalies atsakinga dėl ieškovui padarytos neturtinės žalos atlyginimo.
  6. Apeliacinio teismo pažymėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovė nurodydami, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, apeliaciniame skunde nenurodė ir nepateikė jokių konkrečių argumentų, išvadų dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų. Atsakovės argumentai, kad ieškovas pas gydytoją kreipėsi tik 2012-07-27 apeliacinio teismo vertinimu ne paneigia neturtinės žalos reikalavimo pagrįstumą bet priešingai patvirtina ieškovo argumentus, kad ieškovas išgyveno pergyvenimus, patyrė didelį emocinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, depresiją ir ta situacija tęsėsi, ką patvirtina kreipimasis į gydytojus po nelaimingo atsitikimo praėjus net keliems metams. Asmens sveikatos istorijos išraše nurodoma, kad ieškovas po tėvo mirties jaučia nerimą, įtampą ir turi suicidinių minčių. Po nelaimingo atsitikimo pasikeitė jo elgesys, jis tapo uždaresnis, pradėjo mažiau bendrauti su draugais, jam buvo išrašomi raminantys vaistai. Apeliaciniame skunde nepateikta įrodymų, paneigiančių teismo padarytas išvadas. ( CPK 178 straipsnis).
  7. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju remdamasis bylos duomenimis vertina ir analizuoja ar pirmosios instancijos teismas nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, kad kiekvienoje civilinėje byloje teismas turi įsitikinti ir sprendime nurodyti, kurios reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, o kurios – nenustatytos. Tuo teismas įsitikina vykstant įrodinėjimo procesui, kai pateikiami, tiriami ir vertinami įrodymai. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto daryti išvadas, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.
  8. Teisė kokį konkrečiai žalos dydį nustatyti yra suteikta teismui atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis; aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010).
  9. Apeliacinio teismo vertinimu dėl jau nurodytų argumentų ieškovo apeliacinis skundas taip pat nepagrįstas, argumentai dėl didesnės priteistinos sumos atmestini, kaip nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos teismo nustatytas kompensacijos dydis nagrinėjamoje byloje yra pagrįstas, pakankamas adekvatus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą, neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teismas atsižvelgė į pažeistos vertybės pobūdį, į ieškovo kaip vaiko ir tėvo ryšį, vaiko amžių, patirtus išgyvenimus. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto argumentais dėl didesnės žalos priteisimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.
  10. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes ir teisėtai bei pagrįstai, tinkamai motyvuodamas sprendimą ieškinį tenkino. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumenta. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
  11. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, jų aiškinimo ir taikymo praktika, ir tuo pagrindu priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinusi aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiek ieškovas J. B., tiek apeliantė Šiaulių miesto savivaldybės administracija šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais. ( CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  12. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija kaip minėta nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  1. Bylinėjimosi išlaidos atmetus ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus neatlyginamos ir nepriteisiamos ( CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).

    11

12Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

13Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. liepos 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

14Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

15Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims.

Proceso dalyviai
Ryšiai