Byla 2-1920/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Gintaro Pečiulio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutarties, kuria teismas atsisakė iškelti bankroto bylą, civilinėje byloje Nr. B2-725-553/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“ dėl bankroto bylos iškėlimo; tretysis asmuo akcinė bendrovė „Panevėžio statybos trestas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo klausimas.

5AB DnB NORD bankas 2009 m. spalio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas iškelti UAB „Macro Investment“ bankroto bylą. 2010 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi bankroto bylą atsisakyta iškelti. Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi šią pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistą.

6UAB „Macro Investment“ 2010 m. sausio 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą ieškiniu ir prašė pripažinti negaliojančiu AB DnB Nord banko 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštą dėl 2007 m. rugpjūčio 31 d. sudarytų Kreditavimo sutarties Nr. 2236-07IV ir Kredito linijos sutarties Nr. 2237-07TV vienašališko nutraukimo, tuo pačiu prašant pakeisti Kreditavimo sutarties Nr. 2236-07IV 15 punktą ir Kredito linijos sutarties Nr. 2237-07TV 13 punktą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Byla pagal teismingumą perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

72010 m. rugsėjo 7 d. AB DnB NORD bankas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Macro Investment“ ir bankroto administratoriumi paskirti UAB „Valeksa“. Nurodė, kad atsakovas yra nemokus. Negrąžinta paskolos ir palūkanų suma bankui pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2236-07IV 2010 m. rugsėjo 1 d. sudaro 9 561 490,64 EUR (33 013 914,88 Lt), o pagal Kredito sutartį Nr. 2237-07TV - 979 430,64 EUR (3 381 778,11 Lt). Bendra skola pagal kredito sutartis 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė 28 003 667,90 EUR (96 691 064,52 Lt). Nurodė, kad pagal kreditavimo sutarties Nr. 2236-071IV Specialiosios dalies 13 punktą 50 procentų atsakovo apyvartos turėjo būti vykdomos per AB DnB NORD banką, tačiau nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki ieškinio pateikimo dienos į UAB „Macro Investment“ sąskaitas pajamų nebuvo gauta. Teigė, kad pradelsta atsakovo skola 2010 m. rugsėjo 1 d. iki kredito sutarčių nutraukimo sudarė 36 396 692,99 Lt. 2009 m. spalio 27 d. balanse nurodoma nekilnojamojo turto vertė – 109 868 162, 00 Lt, tuo tarpu UAB „Macro Investment“ materialaus turto reali vertė pagal atliktą turto vertinimą yra 46 500 000 Lt, todėl į UAB „Macro Investment“ balansą įtraukta netiksli ilgalaikio materialaus nekilnojamojo turto vertė. Atsakovas balanse nurodo nepagrįstai didelę turto vertę.

8Tretysis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ prašė iškelti bankroto bylą UAB „Macro Investment“ bei bankroto administratoriumi paskirti UAB „Admivita“. Nurodė, kad atsakovas yra AB „Panevėžio statybos trestas“ skolininkas pagal 2007 m. birželio 13 d. statybos rangos ir statybos valdymo sutartis Nr. 07-683 ir 2008 m. liepos 1 d. statybos rangos sutartis Nr. 710-26-1, Nr. 710-26-2 bei Nr. 710-26- 3 11 241 338,44 Lt.

9Atsakovas UAB „Macro Investment“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašė ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovo balansinė turto vertė siekia 131 379 186 Lt. Ieškovas įvertino 46 500 000 Lt suma tik vieną iš atsakovui priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Remiantis UAB „Turto spektras“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita ieškovo vertinto turto vertė iš tiesų siekia 107 454 000 Lt. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimų užtikrinimui yra įkeistas atsakovo nekilnojamas turtas. Be to, nesutiko su AB „Panevėžio statybos trestas“ reikalavimu, kuris yra ginčijamas teisme.

10II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

11Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Macro Investment“. Nustatė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai kitiems kreditoriams sudaro 786 087 Lt, o įskaičius ir banko nurodomą 37 851 203,94 Lt pradelstų įsipareigojimų sumą iki 2011 m. gegužės 10 d., skaičiuojant, jei kredito sutartis nebūtų vienašališkai nutraukta, bendra pradelstų kreditorinių įsipareigojimų suma siektų 38 637 290,94 Lt ir neviršytų pusės įmonės balansinės (su pakoreguota turto kaina, atsižvelgiant į kilusius ginčus dėl turto vertės, kuri tokiu atveju sudaro 100 625 279 Lt) turto vertės. Teismas konstatavo, kad net įvertinus ieškovo išdėstytus argumentus dėl į įmonės balansą įtrauktos turto vertės bei pradelstų įsipareigojimų bankui nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą.

12III. Atskirojo skundo argumentai

13Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui. Skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. gruodžio 13 d. nutartimi paskyrė atlikti UAB „Macro Investment“ priklausančio nekilnojamojo turto vertės ekspertizę rinkos vertei nustatyti. Ekspertizės aktu buvo nustatyta, kad ekspertizės atlikimo dieną turto vertė buvo 81 060 000 litų. Ieškovui abejones sukėlė labai aiškūs skaičiavimo neatitikimai, lyginamųjų objektų netinkamas parinkimas ir kiti netikslumai ekspertizės akte. Tam, kad būtų išsiaiškinti visi neaiškumai ieškovas prašė surengti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau teismas tai padaryti atsisakė, taip pažeisdamas teisę į tinkamą procesą, rungimosi principą, bei CPK reikalavimus, numatančius teismo pareigą pateikti kiekvieno pareikšto prašymo faktinį ir teisinį įvertinimą, pagrįstą visapusišku visų byloje pateiktų įrodymų vertinimu, ir motyvuojamojoje dalyje nurodyti motyvus, kuriais grindžiamos teismo išvados.
  2. 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-3715-258/2011 nagrinėjant ieškovo UAB „Macro Investment“ patikslintą ieškinio pareiškimą atsakovui AB DnB NORD bankas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu ir sutarties pakeitimo sustabdė civilinę bylą ir nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-725-553/2011, t.y. bankroto byloje, nustatytos aplinkybės sudarys įrodomąją reikšmę byloje Nr. 2-3715-258/2011. Tačiau Vilniaus apygardos teismas bankroto byloje aplinkybių, dėl kurių bankas abejoja UAB „Macro Investment“ gebėjimu vykdyti Kreditavimo ir Kredito linijos sutartis, taip pat nenustatinėjo. Tokia apygardos teismo pozicija, nesutinkant nagrinėti klausimą, ar įmonė gebės vykdyti prievoles, t.y. ar ji yra moki, net ir patenkinus jos ieškinį Bankui dėl vienašališko sutarties nutraukimo, pažeidžia viešo intereso reikalavimus bankroto byloje.
  3. UAB „Macro Investment“ savo įsipareigojimų, net ir ieškinio patenkinimo atveju, toliau negalės objektyviai vykdyti ir yra akivaizdžiai nemoki įmonė, nes pagal jos 2011 m. gegužės 6 d. nuostolių-pelno ataskaitą jos įprastinės veiklos pelnas sudaro tik 274 936 Lt, o kas ketvirtį ieškovui reikėtų grąžinti 1 654 77, 31 Lt.
  4. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 15 d. nutartyje nurodė iki 2011 m. gegužės 9 d. pateikti teismui duomenis, pagrindžiančius įmonės vykdomą veiklą, tačiau atsakovas šios nutarties neįvykdė, minėtų dokumentų nepateikė. Tuo tarpu teismas, negavęs įrodymų apie įmonės veiklą, nusprendė, kad įmonė yra moki, taip pažeisdamas šalių rungimosi principą.
  5. Vilniaus apygardos teismas atsisakydamas iškelti bankroto bylą neįtraukė į pradelstų įsiskolinimų sąrašą AB „Panevėžio statybos trestas“ reikalavimo 11 241 338, 44 Lt sumai, kadangi „UAB „Macro Investment“ ginčija AB „Panevėžio statybos trestas“ finansinį reikalavimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2308-577/2011, kurioje yra ginčijama darbų kokybė“. Lietuvos apeliacinis teismas yra konstatavęs, kad bankroto bylos iškėlimo stadijoje kreditoriaus reikalavimo teisės ir dydžio pagrįstumas nenustatinėjamas, teismas nesprendžia ginčų dėl skolos susidarymo ir išieškojimo. Kiekvieno suinteresuoto asmens pareikšto finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismui nutartimi tvirtinant, juos tikslinant. Dėl šios priežasties AB „Panevėžio statybos trestas“ reikalavimus Vilniaus apygardos teismas turėjo įtraukti į kreditorių sąrašą.
  6. Skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad atsakovas bankroto bylos nagrinėjimo metu, 2010 m. lapkričio 5 d., perleido didelės vertės turtą – pastatų kompleksą adresu Kirtimų g. 37 A, Vilnius, kas neabejotinai įtakojo atsakovo balanse esančio turto vertę, yra nepagrįsta, nes 2010 m. rugpjūčio 31 d. balanse UAB „Macro Investment“ nurodė pastatų ir statinių vertę 108 213 103 Lt, o minėtas perleistas pastatų kompleksas balanse buvo įtrauktas 5 615 000 Lt. Tuo tarpu 2010 m. lapkričio 10 d. balanse pastatų ir statinių vertė nurodyta 106 818 495 Lt, t.y. sumažinta tik 1 394 608 Lt.
  7. Atsisakymas iškelti bankroto bylą motyvuojant, kad reikia sulaukti visų ginčų su kreditoriais nagrinėjimo pabaigos, nors tokio reikalavimo netaiko kitos ES valstybės narės, prieštarauja 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentui (EB) dėl bankroto bylų Nr. 1346/2000 (toliau – Reglamentas dėl bankroto bylų).

14Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-517/2010 nagrinėjo ieškovo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-7287-553/2010, kuria teismas atsisakė atsakovui UAB „Macro Investment“ iškelti bankroto bylą. Ieškovo atskirojo skundo argumentai iš esmės niekuo nesiskiria nuo jo argumentų, išdėstytų jo atskirajame skunde ir anksčiau išnagrinėtų teismo civilinėje byloje Nr. 2-517/2010. Todėl atsakovas mano, jog ieškovas akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
  2. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 str. 1 d. bankroto byla yra iškeliama ginčo teisenos tvarka ir vėliau ji nagrinėjama. Tokia yra ir teismų praktika, kai bylos pagal prašymus iškelti bankroto bylą asmeniui yra nagrinėjamos nešaukiant šalių, o tik joms pranešant. Todėl bylą teismas išnagrinėjo įstatyme nustatyta tvarka.
  3. Tiek apeliantas, tiek atsakovas, po susipažinimo su ekspertizės aktu teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstytus argumentus spręsdamas bylą teismas įvertino ir dėl jų pasisakė. Tokiu būdu ir apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo nesutikimą bei savo argumentus dėl ekspertizės išvadų ir tuo teismas užtikrino apelianto nurodyto rungimosi principo įgyvendinimą nagrinėjant bankroto bylą.
  4. Atsakovo manymu, nepriklausomas teismo ekspertas turi teisę savarankiškai, nepriklausomai nuo šalių pageidavimų pasirinkti tyrimo būdą bei metodą. Nepriklausomam teismo ekspertui negali būti nurodinėjama, su kuo reikia lyginti tyrimo objektą. Pažymėtina ir tai, kad teismas paskyrė apelianto siūlytą ekspertą ir klausimus ekspertui formulavo pagal apelianto prašymą. Šie apelianto veiksmai reiškia, kad jam nekelia abejonių paskirto eksperto S. Raslano galimybė tinkamai atsakyti į iškeltus klausimus. Teismas teisingai pažymėjo, kad nėra jokio įstatyminio pagrindo abejoti ekspertizės, atliktos asmens, turinčio specialias mokslines žinias, tikslumu.
  5. Atsakovas nesutinka su tuo, kad teismas turėjo nagrinėti kitos bylos, t.y. Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. Nr. 2-3715-258/2011, aplinkybes, nes dėl to teismų sprendimai gali būti prieštaringi.
  6. UAB „Macro Investment“ gali apmokėti visas banko nurodytas grąžintinas sumas, nes įmonei apmokėtų prekių ir paslaugų pardavimo apimtys iki ataskaitinės datos 2011 m. gegužės 6 d. kartu su debitoriniais įsipareigojimais yra 7 349 615 Lt.
  7. Atsakovo nuomone, ginčijami reikalavimai civilinėje byloje Nr. 2-3715-258/2011 neturėtų būti vertinami sprendžiant šią bylą, nes, pirmiausia, net ir įvertinus, kiek UAB „Macro Investment“ būtų skolinga AB DnB NORD bankas, jeigu teismas patenkintų UAB „Macro Investment“ ieškinį AB DnB NORD bankas civilinėje byloje 2-3715-258/2011, bankroto byla atsakovui negalėtų būti keliama, nes nėra nemokumo sąlygos. Be to, reikalavimas pakeisti kreditavimo sutartis gali būti keičiamas ir CPK 42 str. 1 d. pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-517/2010 jau yra pasisakęs dėl AB DnB NORD bankas argumentų apie UAB „Macro Investment“ pareikštų ieškinių įtaką įmonės mokumo būsenai. Šioje byloje nurodyta, kad ginčytinas ieškovo reikalavimas negali būti traukiamas į pradelstų mokėjimų sąrašą.
  8. Net įvertinus ieškovo išdėstytus argumentus dėl į įmonės balansą įtrauktos turto vertės bei pradelstų įsipareigojimų bankui, teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą.
  9. Teismui nagrinėjant ieškovo prašymą iškelti bankroto bylą, ieškovas kreipėsi į hipotekos teismą su prašymu išieškoti UAB „Macro Investment“ skolą iš UAB „Macro Investment“ jam įkeisto turto. Po to, kai Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius nustatė atsakovo pareigą sumokėti ieškovo naudai 3 443 866,90 Lt sumą, šis šią sumą sumokėjo. Ieškovo veiksmai šioje byloje įrodo, kad jis neturi vykdytinos reikalavimo teisės UAB „Macro Investment“ atžvilgiu, kurią nurodo savo prašymuose iškelti bankroto bylą. Be to, ši aplinkybė papildomai patvirtina, jog UAB „Macro Investment“ yra moki ir gali vykdyti savo įsipareigojimus.
  10. Atsakovas nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, kad teismas pažeidė viešąjį interesą. ĮBĮ prasme viešasis interesas yra suprantamas kaip ekonomiškai neaktyvios įmonės pašalinimas iš rinkos. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „Macro Investment“ tokia nėra, nes vykdo veiklą ir yra moki. Vieno asmens, AB DnB NORD bankas, su neaiškaus dydžio reikalavimo teise neaiškūs interesai negali būti laikomi viešaisiais.
  11. Atskirajame skunde nurodyta aplinkybė, kad atsakovo ilgalaikis pastatų kompleksas adresu Kirtimų g. 37A, Vilnius, į atsakovo balansą buvo įtrauktas 5 615 000, 00 Lt suma. Ieškovas savo teiginį įrodinėja 2009 m. lapkričio 2 d. UAB „Macro Investment“ pažyma. Tačiau šioje pažymoje yra nurodyta pastatų komplekso rinkos vertė, o ne balansinė turto vertė, kuria turtas įtraukiamas į balansą.
  12. Ieškovas mano, kad keliant bankroto bylą atsakovui turėtų būti taikomos Reglamento dėl bankroto bylų nuostatos, tačiau atsakovo nuomone, bankroto bylų sąlygų nustatymas yra valstybės narės diskrecijos teisė, todėl bankroto bylos valstybėse narėse keliamos tik pagal jų įstatymus.

15IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

16Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus, susijusius su įmonės nemokumu ir pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

17Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymo bei Civilinio proceso kodekso nuostatos (CPK 1 str. 1 d., ĮBĮ 1 str. 1 d.). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Dar daugiau, greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti. Tad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

18Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas (ĮBĮ 9 str. 5 d.). Įmonės nemokumas – tai būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus teismui pateiktus įmonės ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi įmonės finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę.

19Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, grindžiamo įmonės nemokumu, patenkinimas ar atmetimas priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų. Šios aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai civilinėje byloje įrodinėjimo procese kokybiškai ar kiekybiškai gali keistis, be to, išnagrinėjus bylą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir teismui atsisakius įmonei bankroto bylą iškelti, gali atsirasti naujų aplinkybių, reikšmingų nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui. Visa tai gali lemti, jog kartą išspręstas tokio ieškinio pagrįstumo klausimas nebūtinai analogiškai turi būti išspręstas po kurio laiko inicijavus tokį patį procesą prieš tą patį asmenį. Tai reiškia, jog tuo atveju, jeigu teismai vieną kartą atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą įmonei, tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog po tam tikro laiko tarpo po teismų procesinių sprendimų priėmimo paduotas naujas ieškinys tam pačiam atsakovui dėl to paties dalyko taip pat turėtų būti atmestas. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę su įmonės (ne)mokumu susijusias aplinkybes pateikia ieškovas ieškinyje bei atsakovas atsikirtimuose, taip pat tretieji asmenys savo procesiniuose dokumentuose (CPK 12, 178 str.). Remiantis šių asmenų pateiktais duomenimis, taip pat savo iniciatyva surinktais įrodymais teismas sprendžia ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, grindžiamo įmonės nemokumu, pagrįstumo klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. birželio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1146/2011).

20Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai pagal ieškovo ieškinį teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, nes nustatė, kad atsakovas yra mokus ir po kurio laiko tas pats ieškovas pakartotinai inicijuoja bankroto bylos iškėlimą atsakovui, reikia vertinti, ar naujai paduotame ieškinyje nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės ir pateikti jas pagrindžiantys įrodymai, ar vis dėlto jie iš esmės skiriasi. Jeigu pirmą kartą nagrinėjant ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, pastarasis ginčijo sandorių, iš kurių ieškovas kildina savo kreditorinius reikalavimus, teisėtumą ir šis ginčas dar nėra išspręstas pakartotinio ieškinio iškelti bankroto bylą padavimo metu, laikytina, kad nepaaiškėjo jokia nauja aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą daryti kitokią išvadą, nei padarė bylą nagrinėję teismai, atmesdami ieškinį. Tačiau aplinkybės, kad po pirmojo ieškinio padavimo iš esmės padidėjo atsakovo pradelsti įsipareigojimai ieškovui bei nustatyta mažesnė nei ankstesniame atsakovo balanse jo turo vertė, gali būti teisiškai reikšmingos, jeigu bendros pradelstos atsakovo skolos pagal naujausius įmonės finansinius dokumentus viršytų pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės.

21Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įmonė nėra nemoki padarė remdamasis tuo, kad pradelstos skolos, į jas įskaičiavus net ir atsakovo pradelstą įsiskolinimą AB DnB NORD bankui, neviršija ½ įmonės turimo turto vertės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokia pozicija.

22Pirma, ieškovas AB DnB NORD bankas savo kreditorinį reikalavimą, kurį teismine tvarka kitoje byloje ginčija atsakovas, grindžia tais pačiais faktiniais duomenimis – netinkamu tų pačių kredito bei kreditavimo sutarčių vykdymu. Pirmu ieškiniu ieškovas įrodinėjo, kad atsakovo pradelsta skola pagal šias sutartis sudaro 94 111 805 Lt, tačiau ieškinį išnagrinėję teismai (Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinis teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi) nustatė, kad 90 000 684,79 Lt kredito grąžinimo terminai nėra suėję. Pakartotinai paduotame ieškinyje ieškovas vėl nurodo, kad atsakovo bendra skola pagal kredito sutartis 2010 m. rugsėjo 1 d. duomenimis sudaro 96 691 064,52 Lt, iš jų 36 396 692,99 Lt yra pradelstos skolos. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad net ir įskaičius ieškovo nurodytas sumas kaip atsakovo pradelstą skolą, vis tiek negalima daryti išvados, kad atsakovas yra nemokus. Paties ieškovo inicijuotos ekspertizės metu nustatyta, kad vien atsakovo didžiausio nekilnojamojo turto ( - ) vertė siekia 81 060 000 Lt (b.l. 98-177). Ieškovo argumentai, kad teismo nutartis neteisėta, nes neskirtas žodinis procesas byloje, siekiant užduoti nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizę atlikusiam ekspertui klausimus, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, ieškovas pats pasiūlė atlikti turto įvertinimo ekspertizę, pasiūlė asmenį, kurį teismas paskyrė ekspertizės atlikimui, neprašė taikyti konkrečių turto vertės nustatymo būdų bei metodų (b.l. 66-68). Tuo pačiu pastebėtina, kad ekspertizę atliko nepriklausomas mokslininkas, turintis labai didelę pedagoginio-mokslinio darbo bei tokių ekspertizių atlikimo patirtį (b.l. 101-102), ekspertizės aktas labai išsamus (81 puslapio apimties). Tuo tarpu apelianto atskirajame skunde dėstomi argumentai dėl ekspertizės atlikimo netinkamų metodų nėra pagrįsti konkrečiais įrodymais, yra tik formalaus pobūdžio bei nepaneigia eksperto nustatytos atsakovo nekilnojamojo turto rinkos vertės. Esant tokioms aplinkybėms, nesutikti su ieškovo užsakymu byloje atliktos atsakovo nekilnojamojo turto ekspertizes išvadomis nėra pagrindo (CPK 185, 218 str.).

23Antra, šiuo atveju yra svarbios aplinkybės, kad atsakovas teismine tvarka ginčija tiek AB DnB NORD banko vienašališką kredito ir kreditavimo sutarčių, iš kurių ieškovas kildina savo kreditorinį reikalavimą, nutraukimą (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civ. byla Nr. 2-3715-258/2011), tiek ir kito kreditoriaus AB „Panevėžio statybos trestas“ pareikštą kreditorinį reikalavimą (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civ. byla Nr. 2-2308-577/2011). Pagal teismų praktikoje suformuotas teisės taikymo taisykles tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009, 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1113/2009). Tai reiškia, kad nepasibaigus teisminiams procesams ir nesant duomenų apie atsakovo akivaizdų nemokumą, nėra pagrindo iškelti įmonei bankroto bylą. Atkreiptinas dėmesys, kad šios teisės aiškinimo taisyklės jau buvo akcentuotos teismų nutartyse nagrinėjat pirmąjį ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui (b.l. 165-169, t. 1).

24Trečia, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla iškeliama tik tuomet, kai pradelstos skolos neabejotinai viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Iš teismui pateiktų atsakovo naujausių finansinių duomenų (sudaryta 2011 m. gegužės 6 d.) matyti, kad įmonės bendra balansinė turto vertė sudarė 104 023 089 Lt. Net ir sumažinus šį turtą ieškovo ginčijama atsakovo turimo sklypo balansine verte (ieškovas įrodinėja, kad sklypo vertė turėtų būti 3 397 810 Lt mažesnė nei nurodo atsakovas), atsakovo balansinis turtas sudarytų 100 625 279 Lt, t. y sudarytų daugiau kaip pusę atsakovo pradelstų skolų. Įmonės pardavimo pajamos per šį 2011 m. laikotarpį sudarė 1 819 545 Lt, įmonės pelnas – 274 936 Lt, turimo investicinio turto vertė (neįskaitant nekilnojamojo turto, kurio vertė pagal eksperto paskaičiavimus siekia 81 060 000 Lt) - 9 504 510 Lt, trumpalaikio turto vertė – 8 531 214 Lt (b.l. 148-150).

25Ketvirta, kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu argumentu, kad atsakovo galimumą tinkamai vykdyti prievoles pagrindžia faktas, kad atsakovas sumokėjo ieškovui 3 443 866,90 Lt sumą po to, kai ieškovas kreipėsi į hipotekos teismą su prašymu išieškoti UAB „Macro Investment“ skolą iš įkeisto turto.

26Penkta, atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad bankroto byloje nustatytos aplinkybės turės prejudicinę galią Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamai bylai Nr. 2-3715-258/2011, nėra teisiškai reikšmingi sprendžiant klausimą dėl atsakovo nemokumo.

27Šešta, atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto atskirajame skunde nurodytas abstraktaus pobūdžio teiginys, kad teismas, į pradelstų skolų masę nepagrįstai neįskaičiavęs ginčijamų reikalavimų, pažeidė ES teisės normas.

28Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovo mokumo. Teismas tinkamai taikė bankroto bylos iškėlimą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą pagal ieškovo pakartotinai paduotą ieškinį. Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl žemesnės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Atskiruoju skundu keliamas nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą,... 5. AB DnB NORD bankas 2009 m. spalio 23 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą... 6. UAB „Macro Investment“ 2010 m. sausio 11 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2... 7. 2010 m. rugsėjo 7 d. AB DnB NORD bankas pakartotinai kreipėsi į Vilniaus... 8. Tretysis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“ prašė iškelti bankroto... 9. Atsakovas UAB „Macro Investment“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame... 10. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 11. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė iškelti... 12. III. Atskirojo skundo argumentai... 13. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m.... 14. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo... 15. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai... 16. Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino... 17. Lietuvoje bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto... 18. Įmonės nemokumas yra savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas... 19. Ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, grindžiamo įmonės... 20. Kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai pagal ieškovo ieškinį teismas... 21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą, kad įmonė nėra... 22. Pirma, ieškovas AB DnB NORD bankas savo kreditorinį reikalavimą, kurį... 23. Antra, šiuo atveju yra svarbios aplinkybės, kad atsakovas teismine tvarka... 24. Trečia, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimą dėl įmonės... 25. Ketvirta, kolegija sutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytu... 26. Penkta, atskirojo skundo argumentai, susiję su tuo, kad bankroto byloje... 27. Šešta, atmestinas kaip nepagrįstas ir apelianto atskirajame skunde nurodytas... 28. Aukščiau išdėstyti argumentai sudaro pagrindą sutikti su pirmosios... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu,... 30. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą....