Byla 2-517/2010

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Šerno, Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“, civilinėje byloje Nr. B2-3064-553/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Macro Investment“ dėl bankroto bylos iškėlimo, tretysis asmuo AB „Panevėžio statybos trestas“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3Ieškovas AB DnB NORD bankas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą UAB „Macro Investment“. Nurodė, kad atsakovas nevykdo savo įsipareigojimų pagal su AB DnB NORD banku 2007 m. rugpjūčio 31 d. sudarytą kredito linijos sutartį Nr. 2237-07TV (grąžinimo terminas iki 2010 m. rugpjūčio 31 d.) ir 2007 m. rugpjūčio 31 d. kredito linijos sutartį Nr. 2236-07IV (grąžinimo terminas iki 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Ieškovas nurodė, kad 2009 m. rugpjūčio 31 d. įspėjo atsakovą dėl minėtų sutarčių nutraukimo, tačiau atsakovas nustatytų terminu prievolių neįvykdė, todėl ieškinio padavimo metu visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję ir atsakovo skola bankui sudaro 27 256 662,71 EUR arba 94 111 805 Lt, t. y. viršija daugiau nei pusė į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, dėl to įmonė yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo 9 str. 5 d., 2 str. 8 d.). Be to, nurodo, kad iš balanso duomenų matyti, kad įmonė turi skolų, susijusių su darbo santykiais, įmonės pelnas nedidelis, todėl įmonė nepajėgi vykdyti savo finansinių įsipareigojimų. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Insolvensa“.

4Tretysis asmuo UAB „Panevėžio statybos trestas“ taip pat prašė iškelti bankroto bylą UAB „Macro Investment“. Nurodė, kad teisme yra pareikštas reikalavimas atsakovui 11 241 338,44 Lt sumai. Bankroto administratoriumi prašė skirti UAB „Admivita“.

5Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi atsisakė iškelti bankroto bylą UAB „Macro Investment“. Teismas nurodė, kad įmonės bankroto procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje, bet ir atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo. Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Todėl, pirmosios instancijos teismo nuomone, bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams o ne formaliai taikant LR Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus.

6Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad UAB „Macro Investment” įsteigta 1992 m., jos įstatinį kapitalą sudaro 2 340 000 Lt (b. l. 99-106). Įmonės turto vertė pagal pateiktą 2009 m. spalio 27 d. balansą yra 122 844 049 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 13 635 087 Lt, bendrovė patyrė 1 416 712 Lt nuostolį (b. l. 84-86). Beveik visą įmonės turtą sudaro didelės vertės (115 859 711 Lt) ilgalaikis materialusis turtas (t.y. žemė, pastatai, mašinos ir įrengimai, transporto priemonės ir kt.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą. Didžiausią dalį kreditorinių įsiskolinimų sudaro bendrovės įsipareigojimas dėl 90 000 684,79 Lt kredito grąžinimo AB DnB NORD bankui, kurio grąžinimo terminas pagal kredito sutartyse numatytą kredito grąžinimo grafiką dar nepasibaigęs (dalies kredito grąžinimo terminas yra 2010 m. rugpjūčio 31 d., likusios dalies – 2022 m. rugpjūčio 31 d.). Nors iš ieškovo AB DnB NORD banko ieškinio ir jo priedų matyti, kad bankas nutraukė kredito sutartį su atsakovu UAB „Macro Investment“, tačiau šis vienašalis kredito sutarties nutraukimas yra ginčijamas teisme (b. l. 239-244). Atsakovo pareikštas ieškinys dėl ieškovo AB DnB NORD banko vienašalio kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju, yra esminis, sprendžiant įmonės mokumo klausimą. Nagrinėjamu atveju, neišsprendus ginčo dėl ieškovo vienašalio sandorio nutraukimo, neaišku, ar atsakovo prievolės ieškovui jau yra pasibaigusios, ar jos vis dėl to baigsis kredito sutartyse numatytu laiku. Todėl ginčytinas ieškovo reikalavimas negali būti įrašytas į pradelstų mokėjimų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-686/2007). Tokiu atveju atsakovo UAB „Macro Investment” pradelsti mokėjimai šiai dienai pagal pateiktą kreditorių sąrašą nesiekia 26 milijonų (b. l. 90-94) ir neviršija pusės įmonės balanse įrašyto turo vertės. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog įmonė yra nemoki (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Ieškovas neprašė iškelti bankroto bylos atsakovui kitais Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje numatytais pagrindais ir byloje nėra duomenų apie tokių pagrindų buvimą. Tokiu būdu, įvertinęs atsakovo turimo turto bei pradelstų įsipareigojimų santykį, teismas atsisakė UAB „Macro Investment“ iškelti bankroto bylą.

7Atskiruoju skundu ieškovas AB DnB NORD bankas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo šiuos argumentus:

81. Pirmosios instancijos teismas bankroto bylos iškėlimo stadijoje neturėjo teisinio pagrindo daryti kategoriškos išvados, kad AB DnB NORD bankas nėra kreditorius, galintis inicijuoti bankroto bylą UAB „Macro Investment“ ir atitinkamai negali visais atvejais atsisakyti spręsti bankroto bylos iškėlimo klausimą, kai skolininkas ginčija konkretaus kreditoriaus finansines pretenzijas.

92. Pats atsakovas 2009 m. spalio 28 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimais viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl, ieškovo nuomone, įmonė laikytina nemokia (ĮBĮ 2 str. 8 d., 4 str., 9 str. 5 d. 1 p.). Be to, pats atsakovas nurodė, kad šiuo metu turi skolų, kylančių iš darbo užmokesčio ir kitų susijusių išmokų, o savo nemokumą dar kartą patvirtino 2009 m. lapkričio 12 d. atsiliepime, kuriame nurodė, jog per vienerius metus atsakovo kreditoriams mokėtinos sumos sudaro 113 121 975 Lt (visas turtas – 122 844 049 Lt).

103. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog įmonė būtų sustabdžiusi ar nutraukusi savo veiklą, tačiau pats atsakovas 2009 m. spalio 28 d. atsiliepime nurodė, kad bendrovė nemato galimybės atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vystyti veiklos, o iš pateikiamų atsakovo sąskaitų AB DnB NORD banke išrašų aišku, kad atsakovas nuo 2009 m. rugpjūčio iki 2010 m. sausio 20 d. negavo pajamų, nors pagal kreditavimo sutarties Nr. 2236-07IV specialiosios dalies 13 punktą 50 procentų atsakovo apyvartos turėjo būti vykdomos per AB DnB NORD banką. Be to, naujai pastatytoje gamykloje jokia veikla pagal objekto paskirtį nevykdoma.

114. Atsakovo ieškiniu apylinkės teisme yra ginčijama ne skola (įsipareigojimai), o vienašalis sutarties nutraukimas, t. y. įsiskolinimo dydžio neįtakojantis juridinis faktas, o apie minėtą bylą ieškovui nėra žinoma, tačiau jeigu tai būtų ieškinys, kuris galėtų turėti įtakos kreditoriaus reikalavimams, viršijantiems 100 000 Lt, jis būtų pareikštas apygardos teisme. Visgi sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, svarbu nustatyti bendrą įmonės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įrašyto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius.

125. Vertinant ar įmonė yra nemoki, reikia atsižvelgti ne tik į formalias aplinkybes, bet ir vertinti situaciją iš esmės – ar įmonė pagal pateiktus duomenis apskritai atitinka ūkio subjektui keliamus reikalavimus ir dėl savo finansinės padėties gali toliau vykdyti ūkinę veiklą, o formalūs ieškiniai dėl kreditavimo sutarties nutraukimo negali atstatyti įmonės mokumo.

136. Pateiktas ieškinys dėl kreditavimo sutarties nutraukimo vertintinas kaip atsakovo piktnaudžiavimas procesinės teisės normomis, siekiant vilkinti bet kokį skolų išieškojimą, nes ir pats atsakovas pripažįsta, jog negali ir negalės vykdyti savo įsipareigojimų, pradelsti įsipareigojimai viršija pusę turimo turto.

147. Pagrindą prašyti iškelti bankroto bylą ir šį prašymą tenkinti sudaro aplinkybės, kad atsakovas nevykdo savo finansinių įsipareigojimų net ir po 2009 m. rugpjūčio 31 d. įspėjimo. Be to, pagal turimus finansinės atskaitomybės dokumentus (jų duomenis) matyti, kad atsakovas neturi galimybių vykdyti įsipareigojimų, o akcininkai nesuteikia finansinės pagalbos savo įmonei.

15Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:

161. UAB „Macro Investment“ ginčija ieškovo AB DnB NORD bankas vienašalį kreditavimo sutarčių nutraukimą, o ginčytini reikalavimai negali būti įtraukiami į pradelstų mokėjimų sąrašą.

172. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartimi nesprendė ieškovo AB DnB NORD banko reikalavimo pagrįstumo klausimo ir nepadarė išvados, kad ieškovas nėra atsakovo kreditorius. Atitinkamai atsakovas neginčija ieškovo reikalavimo teisės, o ginčija tik ieškovo atliktą vienašalį kreditavimo sutarčių nutraukimą, o ginčijant minėtą ieškovo veiksmą, atsakovas turi prievolę sugrąžinti ne visą kredito sumą, o tik sumokėti palūkanas ir dalį kredito. Taigi pagrįsta teismo išvada, jog nėra atsakovo nemokumo.

183. Atsakovo darbuotojai nėra pareiškę jokių pretenzijų dėl neatsiskaitymų, o atsakovo pateiktuose dokumentuose nurodytas įsipareigojimas darbuotojams yra tik einamojo mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis ir jis kaupiasi tik dėl paties ieškovo prašymu Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriomis atsakovui uždrausta atlikti bet kokius mokėjimus, įskaitant ir darbo užmokesčio mokėjimą darbuotojams, todėl tai negali būti savarankišku pagrindu iškelti bankroto bylą.

194. 2010 m. sausio 8 d. patikslintame atsiliepime atsakovas nurodė, kad nepripažįsta savo nemokumo, o tai turi būti nustatinėjama pagal konkrečius finansinius įmonės dokumentus. Tuo tarpu nustačius, jog pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės, teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovui.2010 m. sausio 8 d. atsiliepime atsakovas nurodė, kad vykdo veiklą ir gauna iš jos pajamas bei pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Be to, atsakovas pateikia papildomus dokumentus, patvirtinančius, jog nuo 2009 m. spalio 27 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. atsakovo pardavimai sudarė daugiau nei 3,2 milijonus litų., o į banko sąskaitą spalio – gruodžio mėnesiais gauta 1 218 446 litai įplaukų. Taigi UAB „Macro Investment“ ne tik gali vykdyti veiklą, bet ir gauna pajamas, kurios užtikrina prisiimtų įsipareigojimų vykdymą.

20Atskirasis skundas atmetamas.

21Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

22Ieškovas AB DnB NORD bankas ieškiniu prašė iškelti bankroto bylą UAB „Macro Investment“, konstatavus pastarosios bendrovės nemokumą, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad iš byloje esančių duomenų daryti išvadą apie UAB „Macro Investment“ nemokumą, nėra pagrindo.

23Priešingai nei atskirajame skunde nurodė apeliantas, Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 11 d. nutartyje nenurodė, kad AB DnB NORD bankas nėra kreditorius, tačiau pagrįstai pažymėjo, jog ginčytinas ieškovo reikalavimas negali būti traukiamas į pradelstų mokėjimų sąrašą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 2-859/2009, 2-114/2010). Be to, teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą ir įvertindamas įmonės mokumą, turi atsižvelgti į tai, kokią įtaką įmonės nemokumo būsenai turi tokios įmonės pareikšti ieškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-564/2006). Atitinkamai pripažinus negaliojančiais ginčijamus AB DnB NORD banko 2009 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. 30.58.17/4627 Kreditavimo sutarčių Nr. 2236-07IV ir Nr. 2237-07TV nutraukimus (T. 1, b. l. 239 – 243), akivaizdu, jog nebūtų pagrindo konstatuoti įmonės nemokumą (T. 1, b. l. 90 – 94). Tuo tarpu, atsižvelgiant į tai, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai 2009 m. spalio 27 d. duomenimis (tarp pradelstų įsipareigojimų nevertinant ginčijamo įsiskolinimo ieškovui AB DnB NORD bankas (b. l. 90, 91) sudarė šiek tiek daugiau negu 22 milijonus litų, o atsakovo turtas - 122 844 049 Lt (T. 1, b. l. 85), konstatuoti UAB „Macro Investment“ nemokumą (ĮBĮ 2 str. 8 d.) nėra pagrindo. Tiesa, apeliantas akcentuoja, kad 2009 m. spalio 28 d. atsiliepimu į AB DnB NORD banko ieškinį atsakovas UAB „Macro Investment“ sutiko su pareikštu ieškiniu, tačiau, visų pirma, bankroto bylos iškėlimą lemia ne atsakovo pozicija, o įmonės finansinė padėtis. Be to, iš byloje esančio atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą aišku, kad šiuo metu atsakovas nesutinka dėl bankroto bylos UAB „Macro Investment“ iškėlimo. Apeliantas nurodo, kad pats atsakovas pripažino ir tai, jog UAB „Macro Investment“ yra pradelsusi atsiskaityti su darbuotojais, tačiau iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo (T. 1, b. l. 90 – 91) matyti, kad 2009 m. spalio 27 d. darbo užmokesčio įsiskolinimas sudarė tik 29612,52 Lt, o patys darbuotojai dėl to nesiskundė, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais atsiliepime į atskirąjį skundą, kad minėtas įsiskolinimas yra tik einamojo mėnesio priskaičiuotas darbo užmokestis, kuris kaupiasi dėl paties ieškovo prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.

24Apeliantas atskirajame skunde pažymi, kad naujai pastatytoje gamykloje jokia veikla pagal objekto paskirtį nevystoma, o iš AB DnB NORD banke esančių atsakovo sąskaitų išrašų matyti, kad atsakovas negauna pajamų (T. 1, b. l. 257 – 258). Tačiau tai, pagal kokią paskirtį naudojamas atsakovo turtas, konkrečiu atveju neturi lemiamos reikšmės sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Macro Investment“, o iš paties atsakovo kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktų kitų atsakovo sąskaitų išrašų aišku, kad atsakovas iš savo veiklos UAB „Macro Investment“ gauna pakankamai daug pajamų iš gamybinės veiklos (T. 2, b. l. 8 – 14), o taip pat gauna dideles pajamas iš turto valdymo pagal negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis (T. 2, b. l. 7). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nevykdo veiklos ir negauna pajamų, o taip pat negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad net ir pripažinus negaliojančiais kreditavimo sutarčių Nr. 2236-07IV ir Nr. 2237-07TV nutraukimus, atsakovas negalėtų vykdyti savo prievolių pagal minėtas sutartis. Tuo tarpu atsakovo pareikšto ieškinio teismingumo klausimas (ar UAB „Macro Investment“ ieškinys AB DnB NORD bankui dėl kreditavimo sutarčių nutraukimo pripažinimo negaliojančiu turėtų būti nagrinėjamas apylinkės, ar apygardos teisme) nėra šiuo metu nagrinėjamos bylos dalykas, o svarbus yra pats faktas, kad kreditavimo sutarčių Nr. 2236-07IV ir Nr. 2237-07TV nutraukimas yra ginčijamas. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, minėtų kreditavimo sutarčių nutraukimo ginčijimas konkrečiu atveju, priešingai nei nurodo apeliantas, nevertintinas kaip atsakovo piktnaudžiavimas jau vien dėl to, kad akivaizdu, jog ginčijamas AB DnB NORD banko vienašalis kreditavimo sutarčių nutraukimas turėtų lemiamos reikšmės UAB „Macro Investment“ mokumui, o iš UAB „Macro Investment“ kartu su atskiruoju skundu pateiktų duomenų, kaip jau minėta, negalima vienareikšmiškai spręsti, jog atsakovas negalėtų vykdyti savo įsipareigojimų galiojant kreditavimo sutartims Nr. 2236-07IV ir Nr. 2237-07TV.

25Iš byloje esančių duomenų aišku, kad atsižvelgiant į 2009 m. spalio 21 d. pareikštą ieškovo AB DnB NORD (į. k. 112029270) ieškinį, siekiant apsaugoti visų galimų atsakovo kreditorių reikalavimus, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartimi atsakovo UAB „Macro Investment“ (į. k. 121317948) turtui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Be to, minėtoje nutartyje pažymėta, kad areštas galioja iki nutarties iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 str.), todėl atmetus ieškovo atskirąjį skundą dėl skundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „Macro Investment“, apeliacinės instancijos teismo nutarties nuorašas siųstinas Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

27Palikti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 11 d. nutartį nepakeistą.

28Nutarties nuorašą siųsti Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registrui.