Byla I-1107-342/2015
Dėl administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo

1Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Dalios Gumuliauskienės ir Remigijaus Armino, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atstovei prokurorei Kornelijai Rušinaitei, atsakovo M.R. atstovui advokatui Vitalijui Katėnui, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei Virginijai Vermontaitei, 2015 m. spalio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir M.R. bei trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB ( - ) dėl administracinių aktų panaikinimo ir restitucijos taikymo,

Nustatė

2pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, prašydamas:

31) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-15 įsakymą Nr. 13.6-968 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“

42) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-15 sprendimą Nr. 900 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M.R.“

53) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą M.R. atlyginti valstybei turto – 1,3459 ha žemės sklypo, esančio ( - ) (šiuo metu žemės sklypai, esantys ( - )) vertę, buvusią nuosavybės teisių atkūrimo metu, kuri sudaro 359 552 Eur sumą, pervedant šią sumą į valstybės biudžetą.

6Nurodo, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-03-06 raštu Nr. 16SD-237-(14.16.9) pateiktos informacijos nustatyta, kad atsakovui M.R. neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės į jo dėdės M.R. turėtą žemę. Pažymi, jog M.R., gim. ( - ), 1992-01-10 pateikė prašymą Palangos miesto agrarinės reformos tarnybai atkurti nuosavybės teįsiės į R.M., M. s., valdytą žemę, Kretingos apskrityje, Palangos valsčiuje, Šventosios kaime pagal dabartinį suskirstymą, esančią ( - ). Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-15 įsakymu Nr. 13.6-968 bei 2015-03-15 sprendimu Nr. 900 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M.R.“ buvo atkurtos nuosavybės teisės piliečiui M.R., grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 1,3459 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį ( - ). Pabrėžia, jog šio įsakymo ir sprendimo pagrindu žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, jog 2005-11-25 pirkimo-pardavimo sutartimi M.R. 1,3459 ha dydžio žemės sklypą padavė UAB ( - ). Pabrėžia, jog Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu 2008-06-19 Nr. 4-4433-(1.3), prašant UAB ( - ), patvirtinti žemės sklypo sprendiniai ir sklypas ( - ) padalintas į 11 atskirų žemės sklypų, ginčo sklypas ( - ) padalintas į atskirus 2 žemės sklypus kadastro Nr. ( - ), ( - ), bei kadastro Nr. ( - ), ( - ). Vadovaujantis 2012-02-06 įvykusių varžytinių rezultatus BUAB ( - ) įgaliotas asmuo perdavė Turto varžytinių aktu 2012-02-14 UAB ( - ) nuosavybėn žemės sklypus, esančius ( - ). Akcentuoja, jog išnagrinėjus M.R. giminystės ryšį su buvusiu savininku M.R. įrodančius dokumentus, nustatyta, kad M.R. yra sūnus M.R., J. s. ( - ), todėl jis galėjo pretenduoti atkurti nuosavybės teises į senelio J.R., M. s. Žemę, bet prašymą pateikė į senelio brolio M.R., M. ( - ) žemę. Pabrėžia, kad skundžiamais administraciniais aktais atsakovui neteisėtai atkurtos nuosavybės teisės, nes jis neatitiko nustatytų reikalavimų asmenims, turtintiems teisę į nuosavybės teisių atkūrimą. Teigia, jog priėmus ginčijamus aktus buvo pažeisti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 5, 9, 10 straipsnių, Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo įgyvendinimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr. 1057, 11, 14 punktų nuostatos.

7Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešą interesą, teigimu, panaikinus administracinius aktus, kurių pagrindu atkurtos nuosavybės teisės, turėtų būti taikoma restitucija, t.y. M.R. privalėtų grąžinti 1,3459 ha žemės sklypą, įgytą neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon, tačiau minėtą žemės sklypą pagal pirkimo-pardavimo sutartį už 15000000 Lt pardavė UAB ( - ), o 2012-02-14 varžytinių aktu nuosavybės teįsiės perėjo UAB ( - ). Pabrėžia, jog asmuo, atsikuriantis nuosavybės teises privalo elgtis apdairiai ir rūpestingai bei žinoti ir vykdyti įstatymų reikalavimus, jam tenka pareiga įsitikinti, kad pagal įstatymą nėra kliūčių nuosavybės atkūrimui. Remiasi teismine praktika, jog asmuo, kuriam civilinės teisės ir pareigos atsirado iš neteisėtų, neatitinkančių įstatymų reikalavimų administracinių aktų, gali būti pripažintas nesąžiningu įgijėju. Mano, jog atsakovas M.R. yra laikytinas nesąžiningu įgijėju, nes nuosavybės teisių atkūrimo procesą jis vykdė ne kaip turto savininko vaiko, kuris yra miręs vaikas – į mirusiam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį, tokiu būdu jis neteisėtai įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko M.R. turėtą žemę.

8Pabrėžia, jog nereiškiami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais UAB ( - ) ir UAB ( - ), kadangi jie laikytini sąžiningais įgijėjais. Akcentuoja, jog M.R., negalėdamas grąžinti 1,3459 ha žemės sklypo, įgyto neteisėtų administracinių aktų pagrindu, valstybės dispozicijon natūra, privalo atlyginti valstybei šio žemės sklypo vertę pinigais. Teigia, jog pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma, tokiu atveju restitucija atliekama natūra, pinigais, apskaičiuojant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Tačiau jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę (CK 6.147 straipsnio 1 dalis). Remdamasis šia nuostata pareiškėjas nurodo, jog skundžiamo įsakymo priėmimo metu žemės sklypo vertė nurodyta 359552 Eur, kurią ir prašo atlyginti, pervedant šią sumą į valstybės biudžetą.

9Pareiškėjo atstovė prokurorė Kornelija Rušinaitė teismo posėdžio metu palaikė prašyme išdėstytus argumentus. Pažymėjo, senaties terminas nėra suėjęs, todėl nėra pagrindų bylai nutraukti.

10Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Palangos skyriaus, atsiliepime (b.l. 58-60) su pareiškėjo prašymu sutiko. Nurodė, kad 2015-03-06 raštu kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir prašė inicijuoti teisminį procesą dėl viešojo intereso gynimo, restitucijos taikymo natūra ir turto išreikalavimo iš M.R., neteisėto valdymo bei su juo susijusių administracinių aktų bei civilinių sandorių panaikinimo. Palaiko pareiškėjo prašyme nurodytus argumentus ir prašo prašymą tenkinti.

11Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovė Virginija Vermontaitė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjo prašymą tenkinti.

12Atsakovas M.R. atsiliepime (b.l. 64-69) su pareiškėjo prašymu nesutiko. Prašo teismo atsisakyti ginti viešą interesą, nes praėjo nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento, todėl administracinę bylą prašo nutraukti. Paaiškina, jog 1992-01-10 teikdamas prašymą dėl nuosavybės teisi atkūrimo į M.R. žemę elgėsi sąžiningai, tikslo apgauti ar kitaip suklaidinti valstybės institucijų ir/ar pareigūnų neturėjo. Teikdamas prašymą nurodė visas jam žinomas aplinkybes, nurodė ir tai, kad atkuriamos nuosavybės teisės į M.R. (mirusio ( - )) turėtą žemę. Šios aplinkybės buvo žinomos Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kuri priėmė sprendimą atkurti nuosavybės teises į 1,3459 ha žemės sklypą, ( - ). Pabrėžia, jog pateiktame 1992-01-10 prašyme nurodyta dar viena pretendentė – L.G., prisistačiusi kaip anūkė, tačiau giminystės ryšio neįrodė ir jai nuosavybės teisės nebuvo atkurtos. Akcentuoja, jog jo giminystės ryšys yra įrodytas per tėvo giminystės liniją ir atsakovė galėjo atkurti nuosavybės teises į dėdės valdytą žemę, kadangi jis buvo vienintelis paveldėtojas. Teigia, jog dėdės, jo tėvo ir senelio ryšys buvo artimas, jis seneliui yra perleidęs daug vertingų dovanų, kurias vėliau paveldėjo pats atsakovas. Pažymi, jog tuo pačiu metu prašymą atkurti nuosavybės teises į jo sielelio J.R. (( - )), M.R. (( - )) broliui, pateikė jo dėlė A.J.R. (( - )). Mano, jog atsakomybę dėl pasekmių turi prisiimti institucija, kuri vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Akcentuoja, jog Palangos miesto žemėtvarkos skyriui jau 2003 metais buvo kilę neaiškumų dėl tinkamo pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą. Pabrėžia, jog jam nebuvo siunčiami jokie pranešimai dėl giminystės ryšio patikslinimo po nuosavybės teisių atkūrimo laikotarpiu nuo 2007-2012, apie juos sužinojo tik susipažinęs su nuosavybės teisių atkūrimo byla. Mano, kad institucija sąmoningai delsė priimti sprendimus, kurie jam sukėlė neigiamas pasekmes, nesiėmė veiksmų pažeidimams pašalinti, kai nagrinėjamos administracinės bylos aplinkybės buvo žinomos 2003 m. ir 2007 m., todėl 12 metų trukęs delsimas yra nepagrįstai per ilgas ir administracinė teisena turi būti nutraukta.

13Atsakovo M.R. atstovas advokatas Vitalijus Katėnas teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus, prašė bylą nutraukti suėjus senaties terminams. Nurodė, kad žalą privalo atlyginti kalti asmenys, kurie pinktandžiavo ir/ar netinkamai atliko savo pareigas, todėl atsakovas M.R. kreipėsi į prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

14Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) atsiliepimu (b.l. 76-770 prašo byla nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant ir procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra. Paaiškino, jog 2012-02-06 įvykusiose viešosiose varžytinėse iš UAB ( - ) įsigijo nekilnojamąjį turtą – žemės klypus, adresais ( - ). Varžytinių akto pagrindu 2012-03-20 UAB ( - ) nuosavybės teisė į žemės sklypus buvo įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Akcentuoja, jog yra sąžininga nekilnojamojo turto įgijėja, todėl atsakovo M.R. galimas nesąžiningumas neturi jokios įtakos, jos, kaip žemės sklypų įgijėjos, sąžiningumui.

15Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, atsiliepime prašoma bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės nurodytai proceso šaliai nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17Byloje kilo ginčas dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančių teisės normų taikymo. Pareikštu materialiniu teisiniu reikalavimu pareiškėjas, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, siekia apginti viešąjį interesą, teigdamas, kad priimant skundžiamus administracinius aktus buvo pažeisti atitinkamų įstatymų reikalavimai, kurie, draudė atkurti nuosavybės teises.

18Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalis įtvirtina inter alia prokuroro teisę kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Analogišką teisę prokurorui suteikia ir Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis. Byloje nėra ginčo, jog keliamais reikalavimais pareiškėjas siekia apginti viešąjį interesą, taip pat nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą. Vertintina, kad valstybinės žemės apsauga ir disponavimo ja teisėtumo klausimas yra neabejotinai susijęs su visos visuomenės, t.y. viešuoju interesu.

19Dėl kreipimosi į teismą termino

20Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas. Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau - Atkūrimo įstatymas) 19 straipsnį sprendimai dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo gali būti apskųsti teismui per 30 dienų nuo šių sprendimų įteikimo piliečiams dienos. Minėta termino skundui paduoti pradžia taikoma tik asmenų, kuriems sprendimu atkurtos nuosavybės teisės, atžvilgiu. Tokius sprendimus turi teisę apskųsti ir kiti asmenys, kurių interesus sprendimai liečia, tačiau tokiems asmenims kreipimosi į teismą terminas prasideda ne nuo sprendimo įteikimo, o nuo akto paskelbimo (ABTĮ 33 str. 1 d.). Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-10-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-301/2006, 2005-03-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-100/2005).

21Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad prokurorai, nustatę asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, viešąjį interesą gina įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal asmens, valstybės ar savivaldybių institucijos arba įstaigos pranešimą, pasiūlymą, pareiškimą, skundą arba savo iniciatyva, taip pat ir tais atvejais, kai kitų institucijų pareigūnai, tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys, privalantys ginti šį interesą, nesiėmė priemonių pažeidimams pašalinti. Šios nuostatos reiškia, kad prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų nustatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas. Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje numatytos priemonės, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005-09-28 nutartyje administracinėje byloje Nr. A7-585/2005 pažymėjo, kad vieno mėnesio terminas, per kurį prokuroras, gindamas viešąjį interesą, gali kreiptis į teismą su pareiškimu ir prašyti panaikinti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, skaičiuotinas nuo to momento, kai yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šis sprendimas pažeidžia viešąjį interesą.

22Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, kai į teismą (tiek administracinį, tiek bendrosios kompetencijos) kreipiamasi ginant viešąjį interesą, tai termino tokiam prašymui (ieškiniui) paduoti eigos pradžia laikytina diena, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2007; 2010-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2010; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-09-28. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-7-585/2005; 2009-12-24 nutartis, priimta administracinėje byloje A-261-1502/2009; kt.). Tokia nuostata suformuota dėl to, kad prokuroras nėra ginčijamų materialinių teisinių santykių dalyvis.

23Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-25 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-146-335-08, yra pasisakęs, kad teismas įvertina pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tokiu atveju sprendžiant, ar yra pagrindas atsakyti ginti viešąjį interesą, turi būti įvertinamos visos aplinkybės, dėl kurių buvo ilgą terminą nesikreipta dėl viešojo intereso gynimo, t. y. įvertinti prokuroro, viešojo administravimo subjektų veiksmai, fizinio ar juridinio asmens, kurio naudai priimti ginčijami administraciniai aktai, veiksmai jų teisėtumo ir sąžiningumo aspektu, kitos svarbios bylai aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

24Byloje nustatyta, kad pirminę informaciją apie pažeistą viešąjį interesą Klaipėdos apygardos prokuratūra gavo 2015 03 09 – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015 03 06 raštu Nr. 16-SD-237-(14.16.9.). Minėtame rašte Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2005 03 15 įsakymu Nr. 13.6-968 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ (b.l.17) ir 2005 03 15 sprendimu Nr. 9000 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M.R.“ (b.l. 18) buvo atkurtos nuosavybės teisės M.R., asmens kodas ( - ), gyvenusiam ( - ), grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 1,3459 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (žemės sklypas suformuotas buvusio savininko M.R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtoje žemėje), pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nes M.R. neturėjo teisės pretenduoti į senelio brolio M.R. turėtą žemę. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos apygardos prokuratūra 2015 03 09 (b.l. 10) gavo informaciją apie būtinybę ginti pažeistą viešąjį interesą teismine tvarka, kadangi Nacionalinei žemės tarnybai nesuteikta kompetencija administracine tvarka pasinaikinti savo priimtus aktus, kuriuose asmenims suteiktos tam tikros teisės ar įtvirtintos pareigos. Į teismą pareiškėjas kreipėsi 2015 04 08 (b.l. 3), t.y. nepraleidęs Atkūrimo įstatymo 19 straipsnyje įtvirtinto 30 dienų termino.

25Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo

26Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas ir kurių nuosavybės teisės buvo pradėtos atkurti pagal Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas), nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumo pripažinimo bei atkūrimo tvarką ir sąlygas įvertinant susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas. Besitęsiančiame nuosavybės teisių atkūrimo procese institucijos, kurioms įstatymų leidėjas suteikia įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, turi įsitikinti, ar yra visos teisės aktuose nustatytos sąlygos nuosavybės teisėms atkurti. Pažymėtina, kad nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuoja viešosios teisės normos, o atitinkama valstybės, savivaldybių ir jų institucijų veikla, susijusi su nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimu ir nacionalizuoto turto grąžinimu, yra veikla viešojo administravimo srityje. Todėl atsakovas, kuriam įstatymų leidėjas suteikė įgaliojimus priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, inter alia privalo užtikrinti, jog šie administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų atsiradimu, visais atvejais būtų pagrįsti Konstitucija ir įstatymais. Tokia pareiga atsakovui tiesiogiai išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatų. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, jog viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus; administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Pažymėtina, jog priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo turi būti vadovaujamasi jo priėmimo metu galiojančiais įstatymais ir juos įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-21 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146–976/2009; 2007-05-04 nutartis administracinėje byloje Nr. P6–184/2007; 2004-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A3–438/2004). Analogiška pozicija išreikšta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-12-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006 ir 2010-02-05 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2010).

27Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R.M.M., prašymo pateikimo metu gyvenęs Palangos mieste, ( - ) Palangos miesto agrarinės reformos tarnybai 1992 01 10 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į R.M., M. iki 1940 metų nacionalizavimo valdytą 7 ha žemės plotą ( - ) (( - ), b.l. 16), nurodydamas, kad savininkas bei jo sutuoktinė yra mirę, o R.M.,M yra sūnus. Taigi prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė asmuo M.R. (a/k ( - )), kuris buvo M.R.J. (( - )) sūnus, o J.R., M. (( - )) anūkas. Pagal giminystės liniją J.R.M. (( - )) ir M.R., M. (( - )) buvo broliai, atitinkamai M.R.M. (M) yra atsakovo M.R., M. (( - ) tėvo M.R., J. dėdė, t.y. šoninės giminystės linijos giminaičiai (Civilinio kodekso 3.133 straipsnis). M.R., M. testamento niekam nebuvo parašęs, todėl nesant pagal Atkūrimo įstatymą išvardintų asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, niekas negalėjo pretenduoti į M.R., M. (( - )) turėtą nuosavybės teise žemę. M.R., M. (a/k ( - )) turėjo teisę pretenduoti į tėvo M.R., J. (( - )) ir senelio J.R., M. (( - )) turėtą nuosavybės teise žemę, tačiau prašymą (b.l. 16) pateikė į senelio brolio M.R., M. žemę, klaidingai nurodydamas, kad yra įpėdinis (sūnus). Atsakovas M.R., turėjo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą į savo tėvo M.R. ar senelio J.R. turėtą žemę, tačiau nepretendavo pasinaudoti šia teise, o perleido ją savo dėdei A.R., J. (priedas nuosavybės teisių atkūrimo byla). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad atsakovas M.R. žinojo nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, tačiau ja pasinaudojo netinkamai.

28Byloje ginčo dėl to, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 03 15 įsakymu Nr. 13.6-968 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste“ (b.l.17) ir 2005 03 15 sprendimu Nr. 9000 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Palangos mieste piliečiui M.R.“ (b.l. 18) atkurtos nuosavybės teisės M.R., asmens kodas ( - ), gyvenusiam ( - ), grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 1,3459 ha žemės sklypą, esantį ( - ) (žemės sklypas suformuotas buvusio savininko M.R. iki 1940 metų nacionalizacijos turėtoje žemėje), neteisėtai, pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio nuostatas, nėra. Atsakovas M.R. atsiliepime bei jo atstovas advokatas Vitalijus Katėnas teismo posėdyje pripažino faktą, kad M.R. nuosavybės teisės į M.R., M. turėtą žemę atkurtos neteisėtai.

29Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis aiškiai apibrėžia piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, ratą. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytą nekilnojamąjį turtą atkuriamos Lietuvos Respublikos piliečiams: 1) turto savininkui; 2) asmenims, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, kad testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą, o šiems mirus, – jų sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) ar šių asmenų sutuoktiniui bei vaikams; 3) turto savininko, kuris mirė ir nepaliko testamento ar okupacijos metais (1939–1990 metais) emigravo į užsienį ir ten, netekdamas Lietuvos Respublikos pilietybės, priėmė kitos šalies pilietybę, sutuoktiniui, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jei šie asmenys yra Lietuvos Respublikos piliečiai, – į jiems tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 4) turto savininko vaiko (įvaikio), kuris yra miręs, sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) – į mirusiajam tenkančią išlikusio nekilnojamojo turto dalį; 5) asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Nors minėto straipsnio redakcija buvo keletą kartų keista, tačiau tiek anksčiau galiojęs Atstatymo įstatymas, tiek Atkūrimo įstatymas numatė galimybę atkurti nuosavybės teises tik į tiesiosios giminystės linijos giminaičių (Civilinio kodekso 3.132 str. 1 d.) iki nacionalizacijos valdytą žemę. Asmenų, turinčių teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, sąrašas yra baigtinis, todėl negali būti aiškinamas plečiamai.

30Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas M.R., M. turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į senelio J.R., M. brolio M.R., M. iki nacionalizacijos valdytą 1,3459 ha žemės plotą, esantį ( - ), todėl priimti Klaipėdos apskrities viršininko administraciniai aktai atsakovo M.R., M. atžvilgiu laikytini nepagrįstais ir naikintini, nes jais atkurtos nuosavybės teisės į žemę asmeniui, kuris tokios teisės pagal Atkūrimo įstatymo 2 straipsnį neturėjo, priimti skundžiami aktai neteisėti iš esmės, t.y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

31Dėl restitucijos taikymo

32Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad iki turto grąžinimo buvusio savininko subjektinės teisės į konkretų turtą dar nėra atkurtos ir tik valstybės įgaliotos institucijos sprendimas grąžinti turtą natūra turi tokią juridinę reikšmę, kad tik nuo to momento buvusiam savininkui atkuriamos savininko teisės į tokį turtą (Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 2008-05-20). Todėl pripažinus administracinį aktą, kuriuo buvo atkurtos nuosavybės teisės, negaliojančiu, asmens nebegalima laikyti teisėtu žemės savininku ir turtas iš jo gali būti išreikalaujamas taikant restituciją.

33Jei administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai, teismo tvarka panaikinus administracinį aktą ir žemės sklypo negalint išreikalauti natūra, iš administraciniu aktu žemės sklypą gavusio asmens turi būti vykdoma restitucija pinigais. Jeigu žemės sklypo išreikalauti negalima iš tolimesnių įgijėjų dėl jų sąžiningumo, jei nėra aplinkybių, numatytų Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.96 str., kai restitucija galima, tai restitucija taikoma pinigais iš turtą pagal panaikintą administracinį aktą gavusio asmens (2003 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1163/2003).

34Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pripažintais negaliojančiais administraciniais aktais atsakovui M.R. perduotas neatlygintinai nuosavybėn 1,3459 ha žemės sklypas vėliau atlygintinai, t. y. už 1500000 Lt, perleistas UAB ( - ) (b.l.21-23), kuriai bankrutuojant minėtą žemės sklypą iš varžytinių 2012 02 14 įsigijo tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ). Šios perleidimo sutartys byloje neginčytinos, nes šių asmenų nesąžiningumas byloje neįrodinėtas, jie laikytini sąžiningais įgijėjais. CK 4.96 straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, kurioms esant yra galimas nekilnojamojo daikto išreikalavimas natūra, nenustatyta. Taigi byloje nustatyta, kad restitucija natūra negalima, o pagal CK 6.146 straipsnį tais atvejais, kai restitucija natūra neįmanoma, ji atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Dėl nurodytos priežasties teismas konstatuoja, kad pagrįstas restitucijos taikymas, sumokant ekvivalentą pinigais (CK 6.147 straipsnis).

35Bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, nustatyta CK 6.147 straipsnio 1 dalyje. CK 6.147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas, asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia. Jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Taigi taikant šią teisės normą yra svarbu nustatyti, ar privalantis grąžinti turtą asmuo buvo sąžiningas. Jeigu skolininkas yra sąžiningas, piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą mažiausią turto vertę, o jei nesąžiningas arba restitucija taikoma dėl jo kaltės – piniginis ekvivalentas nustatomas pagal atitinkamą didžiausią turto vertę.

36Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas pripažintų negaliojančiais administracinių aktų pagrindu įgydamas turtą veikė nesąžiningai, nors prašymo atkurti nuosavybės teises turinys kelia abejonių ir yra klaidinančio turinio. Atsakovo M.R. kaltė šioje byloje įrodinėjama tuo, kad atsakovas žinojo arba turėjo žinoti, kad žemė jam suteikiama pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas. Atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, konstatuojama, kad atsakovas M.R. privalo atlyginti didžiausią turto vertę, t. y. turto vertę, buvusią jo gavimo metu 2005 03 15 (b.l.17).

37Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-07-05 nutarime yra konstatavęs, kad neteisėtai įgytas turtas netampa jį įgijusio asmens nuosavybe ir toks asmuo neįgyja nuosavybės teisių, saugomų pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją. Be teisinio pagrindo įgyto turto išreikalavimas reglamentuojamas nepagrįsto praturtėjimo instituto specialiųjų normų (Civilinio kodekso 6.237-6242 str.). Nagrinėjamo ginčo atveju, Civilinio kodekso 6.241 straipsnio 1 dalyje numatytų išimčių, kai negalima išreikalauti be pagrindo įgyto turto, nenustatyta.

38CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo grąžinti kitam asmeniui turtą, kurį jis gavo neteisėtai arba per klaidą, arba dėl to, kad sandoris, pagal kurį jis gavo turtą, pripažintas negaliojančiu ab initio arba dėl to, kad prievolės negalima įvykdyti dėl nenugalimos jėgos. Išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Taikant restituciją asmuo grąžinamas į ankstesnę padėtį, buvusią iki jo teisės pažeidimo (ABTĮ 92 str.). Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo.

39Nagrinėjamoje byloje atsakovas M.R. atsiliepime nesutinka su restitucijos taikymu ir mano, kad atsakomybę dėl pasekmių turi prisiimti institucija, kuri vykdė nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Ginčo dėl nuosavybės teisėn perduoto žemės sklypo vertės tarp šalių nėra.

40Pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (redakcija galiojusi nuo 2004 11 12 iki 2006 11 05) 2.1.2 punktą šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant žemės sklypų, perduodamų piliečių nuosavybėn neatlygintinai iš laisvos žemės fondo ir grąžinamų natūra pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą, vertę. Pagal to paties nutarimo 2.2 punktą – šiuo nutarimu patvirtinta Žemės įvertinimo metodika žemės vertę apskaičiuoja apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentų teritoriniai žemėtvarkos skyriai pagal žemės sklypų vertės skaičiavimus, kuriuos pateikia <...>. Matome, kad pati valstybė vertino perduodamo atsakovei neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypo vertę, t. y. nustatė atsakovui perduodamo neatlygintinai žemės sklypo vertę – 1,3459 ha ploto sklypo vertė buvo 1241461,00 Lt (b.l. 17), šiuo pagrindu atsakovas įregistravo savo nuosavybės teises į jam perduotą neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą. Taigi valstybė, teisės aktais įtvirtinusi piliečių nuosavybės teisių atkūrimą į prarastą turtą, atitinkamais aktais reglamentavo piliečiams perduodamo neatlygintinai nuosavybėn turto vertės apskaičiavimą (žr. 2009 m. gruodžio 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009). Tai reiškia, kad pati valstybė nustatė perduodamų neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypų už prarastą turėtą žemę vertę.

41Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimas – specifinis socialinis procesas, kuriuo siekiama atkurti neteisėtai nusavintas nuosavybės teises ir bent iš dalies atkurti teisingumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, jog esant aplinkybėms, kai dėl netinkamo valdžios institucijų darbo asmenims, kurių sąžiningumas nepaneigtas, buvo nepagrįstai atkurtos nuosavybės teisės, panaikinus ginčijamus administracinius aktus, restitucija turi būti taikoma taip, kad nepaneigtų šių asmenų teisės į teisinį tikrumą ir teisinį stabilumą, teisėtų lūkesčių apsaugą. Tačiau šiuo atveju M.R. lūkestis, jog jam bus atkurtos nuosavybės teisės į ginčo žemę buvo de facto nepagrįstas, nes pretendentas tokios teisės net neturėjo – tik klaidingai manė ją turįs. Viena iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo taikymo sąlygų – kad asmuo būtų teisėtai pagal galiojančius teisės aktus įgijęs pačią teisę, o šiuo atveju byloje konstatuotos aplinkybės leidžia daryti priešingą išvadą.

42Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus negaliojančiais administracinius aktus, kuriais neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui M.R. ir neatlygintinai perduotas 1,3459 ha žemės sklypas, esantis ( - ), kurio vertė 1241461,00 Lt, bei nustačius, kad restitucija taikoma dėl atsakovo kaltės, M.R. privalo atlyginti didžiausią turto vertę. Pagal CK 6.147 straipsnio 2 dalį, taikant restituciją piniginiu ekvivalentu iš atsakovo valstybei priteistina valstybės institucijos pagal nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį nekilnojamąjį turtą reglamentuojančius aktus nustatyta šio žemės sklypo vertė, t. y. didžiausia turto vertė, kuri buvo nustatyta jo gavimo metu 2005 m. kovo 15 d., 359552,00 Eur (1241461,00Lt).

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 dalimi, , 89 straipsnio 1dalies 1 punktu, 2 dalimi,

Nutarė

44pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, skundą tenkinti.

45Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 03 15 įsakymą Nr. 13.6-968 “Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste”.

46Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 03 15 sprendimą Nr. 900 “Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Palangos mieste piliečiui M.R.”.

47Taikyti restituciją pinigine išraiška ir priteisti iš atsakovo M.R., a/k ( - ), 359552,00 Eur (tris šimtus penkiasdešimt devynis tūkstančius penkis šimtus penkiasdešimt du Eur) valstybei.

48Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. pareiškėjas Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras, gindamas... 3. 1) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-15 įsakymą Nr.... 4. 2) panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005-03-15 sprendimą Nr. 900... 5. 3) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovą M.R. atlyginti valstybei turto... 6. Nurodo, kad iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos... 7. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešą interesą,... 8. Pabrėžia, jog nereiškiami reikalavimai dėl sandorių pripažinimo... 9. Pareiškėjo atstovė prokurorė Kornelija Rušinaitė teismo posėdžio metu... 10. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos,... 11. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio... 12. Atsakovas M.R. atsiliepime (b.l. 64-69) su pareiškėjo prašymu nesutiko.... 13. Atsakovo M.R. atstovas advokatas Vitalijus Katėnas teismo posėdžio metu... 14. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) atsiliepimu (b.l. 76-770 prašo byla... 15. Tretysis suinteresuotas asmuo UAB ( - ) į teismo posėdį neatvyko, apie bylos... 16. Teisėjų kolegija... 17. Byloje kilo ginčas dėl netinkamo nuosavybės teisių atkūrimą į išlikusį... 18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1... 19. Dėl kreipimosi į teismą termino... 20. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir... 21. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 1 dalis numato, kad... 22. Lietuvos vyriausiojo administracinio ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų... 23. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-07-25 nutartyje... 24. Byloje nustatyta, kad pirminę informaciją apie pažeistą viešąjį... 25. Dėl ginčijamų administracinių aktų teisėtumo ir pagrįstumo... 26. Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR)... 27. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R.M.M., prašymo pateikimo metu gyvenęs... 28. Byloje ginčo dėl to, Klaipėdos apskrities viršininko 2005 03 15 įsakymu... 29. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnis aiškiai apibrėžia piliečių, turinčių... 30. Byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas M.R., M. turėjo... 31. Dėl restitucijos taikymo... 32. Konstitucinio teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad iki turto... 33. Jei administraciniu aktu vienai šaliai buvo perduotas žemės sklypas, tai,... 34. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pripažintais negaliojančiais... 35. Bendroji taisyklė, kad piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas,... 36. Šioje byloje nenustatyta, kad atsakovas pripažintų negaliojančiais... 37. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000-07-05 nutarime yra... 38. CK 6.145 straipsnyje nurodyta, kad restitucija taikoma tada, kai asmuo privalo... 39. Nagrinėjamoje byloje atsakovas M.R. atsiliepime nesutinka su restitucijos... 40. Pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės... 41. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį... 42. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pripažinus negaliojančiais... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų... 44. pareiškėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį... 45. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 03 15 įsakymą Nr. 13.6-968... 46. Panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2005 03 15 sprendimą Nr. 900... 47. Taikyti restituciją pinigine išraiška ir priteisti iš atsakovo M.R., a/k (... 48. Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos...