Byla 2A-1130/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Marytės Mitkuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inoventus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2062-467/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės „Aon Baltic“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Inoventus“ dėl sumokėto avanso ir baudos priteisimo bei atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Inoventus“ priešieškinį ieškovui uždarajai akcinei draudimo brokerių bendrovei „Aon Baltic“ dėl autorinės kūrinio užsakymo, diegimo ir vystymo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UADBB „Aon Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Inoventus“, prašydamas priteisti iš atsakovo 256 501 Lt sumokėto avanso ir baudos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas UADBB „Aon Baltic“ ir atsakovas UAB „Inoventus“ 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Autorinę kūrinio užsakymo, diegimo ir vystymo sutartį Nr. S/A-30, pagal kurią atsakovas, kaip vykdytojas, įsipareigojo sukurti Aon draudimo brokerių specializuotą verslo valdymo programą ir ją įdiegti į ieškovo (užsakovo) nurodytą serverį bei paruošti tinkamam funkcionavimui. Detalus paslaugų sąrašas ir įvykdymo terminai buvo nurodyti 2009 m. lapkričio 13 d. papildomame susitarime Nr. 1 prie Autorinės kūrinio užsakymo, diegimo ir vystymo sutarties, kuriame nurodyta, jog galutinis sutarties įvykdymo terminas – 2010 m. birželio 30 d. Atsakovas UAB „Inoventus“ sutarties neįvykdė, t. y. programa nebuvo sukurta, įdiegta į serverį ir nebuvo paruošta tinkamam naudojimui. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas nustatytu terminu sutarties neįvykdė, ieškovas, vadovaudamasis sutarties 10.1 p., 2.1.7 p., 2.4.3 p. nuostatomis 2011 m. sausio 27 d. pranešė UAB „Inoventus“, kad nuo 2011 m. vasario 8 d. sutartį nutraukia, pareikalavo grąžinti sumokėtą 69 287,82 EUR avansą, sumokėti 5000 EUR baudos, viso – 74 287,82 EUR (256 501 Lt).

5Atsakovas UAB „Inoventus“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepagrįsti ieškovo teiginiai, jog UAB „Inoventus“ nesukūrė Aon brokerių specializuotos verslo valdymo programos. Atsakovas tinkamai vykdė sutartį, sąžiningai laikėsi reikalavimų, visą sutarties galiojimo laikotarpį bandomasis programos variantas buvo diegiamas Aon serveryje, tokiu būdu prieinamas ieškovo darbuotojams Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Ieškovas klaidina teismą, jog atsakovas, nepaisant daugkartinių raginimų, nevykdė sutartinių įsipareigojimų. Jokių raginimų nei žodžiu, nei raštu ieškovas nepateikė, o iš susirašinėjimo matyti, kad buvo organizuojami susitikimai dėl tolesnio programos tobulinimo ir diegimo veiksmų bei eigos. Tuo tarpu ieškovas vengė bendradarbiauti. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas nepateikė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, nesustabdė paslaugų priėmimo. Priešingai, pratęsė sutartį neapibrėžtam laikotarpiui, sumokant pinigus pagal pateiktas išankstines mokėjimo sąskaitas. Nurodė, kad atsakovo sukurtos programos apimtis viršija 80 proc., programa patalpinta ieškovo serveryje, todėl jis galėjo laisvai disponuoti programos turiniu, testavimo būdu operatyviai nustatyti trūkumus ir klaidas ir apie tai informuoti UAB „Inoventus“. Ieškovas pažeidė CK 6.691 str. įtvirtintą šalių bendradarbiavimo pareigą. Be to, ieškovas neteisėtais ir nepagrįstais reikalavimais siekia nesąžiningai perimti iš atsakovo jo sukurtą programą, kurios užbaigtumas 80 proc. ir kuri buvo patalpinta ieškovo serveryje, tokiu būdu gali laisvai disponuoti programos turiniu, o nutraukęs sutartį, remiantis 3.2 p. ir 3.3 p. įgyja teisę toliau vystyti programą.

6Atsakovas UAB „Inoventus“ pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti vienašalį ieškovo UADBB „Aon Baltic“ 2009 m. rugpjūčio 19 d. autorinės kūrinio užsakymo, diegimo ir vystymo sutarties nutraukimą neteisėtu ir negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių 2009 m. rugpjūčio 19 d. buvo sudaryta Autorinė kūrinio užsakymo, diegimo ir vystymo sutartis Nr. S/A-30, pagal kurią UAB „Inoventus“ įsipareigojo sukurti Aon draudimo brokerių specializuotą verslo valdymo kompiuterinę programą Aon grupės įmonėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, įdiegti ją į ieškovo nurodytą serverį bei paruošti programą tinkamam jos funkcionavimui, taip pat sutarties galiojimo metu neatlygintinai konsultuoti užsakytų paslaugų teikimo klausimais, apmokyti darbuotojus naudotis programa, neatlygintinai taisyti klaidas. 2009 m. lapkričio 13 d. papildomame susitarime Nr. 1 buvo nurodyti konkretūs darbų etapų terminai ir apibrėžtas galutinis įvykdymo terminas – 2010 m. birželio 30 d. Ieškovas sutartis 2011 m. vasario 8 d. vienašališkai nutraukė, nesilaikydamas CK bei pačioje sutartyje numatytų pagrindų, tvarkos, todėl toks nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir negaliojančiu. Kompiuterinės programos specifika ta, kad ji nėra materialus daiktas, apie jos kokybę ir atitiktį sutarčiai galima spręsti patikrinus veikimą. Tokiu atveju atsiranda terpė ieškovo piktnaudžiavimui, t. y. prisidengiant tuo, kad programa neva neatitinka poreikių, sutartį nutraukti ir, remiantis sutarties 3.2 p., 3.3 p., perimti visas teises į sukurtą programą. Per visą sutarties galiojimo laikotarpį ieškovas neteikė pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės, nesustabdė paslaugų priėmimo, priešingai, neapibrėžtam laikotarpiui sutartį pratęsė, sumokant pinigus pagal pateiktą išankstinę mokėjimo sąskaitą. Nurodė, kad ieškovas nevykdė įsipareigojimo pateikti atsakovui prieigos prie Aon Estija ir visos programavimo darbų atlikimui ir derinimui reikalingos informacijos. Priėjimas prie serverio buvo suteiktas tik 2010 m. balandžio 14 d. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju taikytina CK 6.183 str. 2 d. nuostata, jog šalys susitarė dėl sutarties termino pratęsimo. Nurodė, kad buvo pažeista CK 6.691 str. įtvirtinta šalių bendradarbiavimo pareiga, nes ieškovas nesiėmė visų priemonių sutarties įvykdymo kliūtims pašalinti. Esant nepasibaigusiems sutartiniams santykiams tarp šalių, ieškovas delsė suteikti nuotolinę prieigą prie serverio Estijoje, taip pat žodžiu informavo, jog pateiks esamų sistemų ir procesų aprašymus, tačiau to nepadarė, kas sąlygojo darbų atlikimo uždelsimą dėl ieškovo kaltės. Ieškovo neteisėti ir nepagrįsti veiksmai, vienašališkai nutraukiant autorinę sutartį, galimai galėjo kilti dėl to, kad ieškovas siekia nesąžiningai perimti iš atsakovo jo sukurtą programą, kuri patalpinta ieškovo serveryje, tokiu būdu laisvai disponuojant jos turiniu. Remiantis sutarties 3.2 p., 3.3 p., ieškovas, nutraukęs sutartį, įgyja teisę toliau vystyti programą, sudaryti sutartis su asmenimis, kurie dalyvavo ją kuriant.

7Ieškovas UADBB „Aon Baltic“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti priešieškinį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovo argumentai apie kompiuterinės programos funkcijas turėtų reikšmės tik tuo atveju, jei pati programa būtų sukurta laiku, neveiktų ar tinkamai neveiktų tik tam tikros funkcijos ir dėl šių priežasčių sutartis būtų nutraukta. Tačiau ieškovas sutartį nutraukė, nes programa nėra sukurta, nors terminas buvo praleistas daugiau nei 6 mėn. Šią aplinkybę, kas programa nėra sukurta, patvirtino ir pats atsakovas, atsiliepime nurodęs, kad sukurtos programos apimtis viršija 80 proc. Atsakovas klaidingai traktuoja išankstinių sąskaitų-faktūrų reikšmę ir prasmę. Atsakovo išrašytos išankstinės sąskaitos buvo pagrindas ieškovui atlikti avansinius mokėjimus pagal sutarties 7.6 p. Atlikti avansiniai mokėjimai už neatliktus darbus skirti užtikrinti, kad UAB „Inoventus“ turės pakankamai lėšų ir resursų sutarčiai įvykdyti. Nesutinka su atsakovo teiginiu, jog ieškovas savo veiksmais pratęsė sutartį neapibrėžtam laikotarpiui. UADBB „Aon Baltic“ jokiais savo veiksmais neleido atsakovui suprasti, jos sutartis pratęsiama, tai visiškai neatitinka ieškovo interesų. Avansiniai mokėjimai negali būti laikomi veiksmais, leidžiančiais atsakovui nesilaikyti sutartyje nustatyto termino. Neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas faktiškai finansavo atsakovo veiklą, atsakovas nesugebėjo nei nustatytu terminu, nei pradelsęs terminą beveik dvigubai, sutartį įvykdyti. Nurodė, kad griežtas sutarties termino laikymasis buvo svarbus ieškovui, kuris siekė vykdyti investicinius projektus, užimti naujus rinkos segmentus, o technines prielaidas tam turėjo sudaryti atsakovo kurta programa. Termino svarba išskirta atskirame sutarties 2.1.3 punkte. Nesitikėdamas, kad sutartis bus įvykdyta, ieškovas ją nutraukė. Nutraukimas buvo atliktas laikantis sutartyje nustatytos tvarkos ir yra teisėtas. Atsakovas neturi teisinio pagrindo toliau vykdyti sutartį ir reikalauti, kad ieškovas sutarties vykdymą priimtų, nes nuo termino pabaigos praėjo daugiau nei vieneri metai.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovo UADBB „Aon Baltic“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „Inoventus“ 256 501 Lt sumokėto avanso ir baudos, 6 proc. palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 7528,40 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 10 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti; atsakovo UAB „Inoventus“ priešieškinį atmetė; priteisė iš atsakovo UAB „Inoventus“ 35,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai.

10Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog programa iki galo nebuvo sukurta dėl to, kad nebuvo aiškiai suformuluota techninė užduotis atsakovui, nei užduotys, nei programos funkcijos nebuvo detaliai apibrėžtos, kad ieškovas nesustabdė paslaugų priėmimo, bet atvirkščiai – pratęsė sutartį neapibrėžtam laikotarpiui, dėl ko nutraukė šalių sutartį nepagrįstai ir be teisėto pagrindo. Nustatė, kad pagal sutartį atsakovas prisiėmė pareigą išsiaiškinti ieškovo poreikius ir sukurti atitinkamą verslo valdymo programą, kas reiškia, jog atsakovas prisiėmė ir visą riziką, susijusią su šios pareigos netinkamu įvykdymu. Atsakovas atliko paslaugos auditą ir paruošė paslaugos sudedamųjų dalių sąrašą kartu su jų atlikimo terminais. Tokiu būdu atsakovas, būdamas profesionaliu verslo subjektu, kurio veikla susijusi su programavimu, kompiuterinių programų kūrimu, išsiaiškino viską, kas jam buvo būtina kompiuterinei programai sukurti, t. y. šalių sutarčiai tinkamai įvykdyti. Atsakovo argumentai apie kompiuterinės programos funkcijų detalų neapibrėžimą būtų reikšmingi, jei pati programa būtų sukurta laiku, neveiktų ar netinkamai veiktų tik tam tikros jos funkcijos ir dėl šių priežasčių būtų nutraukta sutartis, tačiau ieškovas sutartį nutraukė, nes programa nebuvo sukurta, nors sutarties įvykdymo terminas buvo pasibaigęs. Aplinkybę, jog programa nėra baigta, patvirtino ir pats atsakovas, teigdamas, jog pagal sutartį sukurtos programos apimtis viršija 80 procentų. Nurodė, kad atsakovas nepateikė nei tarpinių, nei galutinio sutarties rezultato priėmimo-perdavimo aktų, nepateikė įrodymų, kad siekė perduoti darbus ieškovui, kad reikalavo, jog ieškovas priimtų tinkamai suteiktas paslaugas ir pan. Byloje nėra pateikta nė vieno darbų priėmimo-perdavimo akto, kuriuos šalys turėjo pasirašyti pagal sutarties 6.3, 6.8 punktus, įforminant paslaugų rezultatą. Nesant darbų priėmimo-perdavimo aktų, sprendė, jog nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas priėmė atsakovo atliktus darbus, kurie nurodyti išankstinėse sąskaitose, nes šių sąskaitų paskirtis yra kita.

11Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, jog šalių sutartis ieškovo veiksmais buvo pratęsta neapibrėžtam terminui. Nurodė, kad pagrįstų ir objektyvių duomenų, kad ieškovas keitė ar modifikavo užduotį atsakovui, byloje nėra. Konstatavo, kad ieškovas, vadovaudamasis sutarties 7.6 punktu ir atsakovo prašymais, pastoviai atlikdavo avansinius mokėjimus atsakovui tam, kad šis galėtų vykdyti darbus, tačiau nei tarpusavio susitikimai, nei avansiniai mokėjimai nėra ir negali būti laikomi veiksmais, leidusiais ar nulėmusiais sutarties termino pažeidimą. Sprendė, jog nėra įrodyta, kad sutarties įvykdymas vėlavo dėl to, kad tik 2010-04-14 atsakovas gavo priėjimą prie Estijos serverio, nes, kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovas pastoviai periodiškai informuodavo ieškovą apie tai, kad vienokie ar kitokie programavimo darbai yra vykdomi, tačiau niekada nenurodė, kad atsakovas negali kurti specializuotos verslo valdymo programos ar vykdyti kitų savo pareigų pagal sutartį dėl prieigos nebuvimo ar kitų nuo ieškovo priklausančių priežasčių.

12Nurodė, kad ieškovas, nesitikėdamas, kad atsakovas įvykdys sutartį, vadovavosi tiek CK 6.217 straipsnio, tiek sutarties nuostatomis, ir sutartį nutraukė. Ieškovui teisę nutraukti šalių sudarytą sutartį vienašališkai suteikė sutarties 10.1 punktas. Tai, kad atsakovas paruošė ir įdiegė ieškovo serveryje dalį programos, nesudaro pagrindo konstatuoti tinkamą atsakovo sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, nes atsakovas įsipareigojo sukurti Aon draudimo brokerių specializuotą verslo valdymo kompiuterinę programą Aon grupės įmonėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir įdiegti ją į ieškovo nurodytą serverį bei paruošti programą tinkamam jos funkcionavimu, tuo tarpu paruošta programa (programos dalis) šių reikalavimų neatitinka ir tinkamai neveikia. Teismas nepripažino, kad ieškovas nepakankamai bendradarbiavo su atsakovu ir kad tokio pobūdžio aplinkybės gali būti pagrindu netenkinti kreditoriaus reikalavimo dėl netinkamo prievolės įvykdymo. Konstatavo, kad bylos duomenys (šalių paaiškinimai, elektroninis susirašinėjimas, liudytojų parodymai ir kt.) tvirtina, kad ieškovas tinkamai bendradarbiavo su atsakovu. Nurodė, kad sutarties įvykdymo terminas pasibaigė 2010-06-30, todėl atsakovas nebeturi teisinio pagrindo toliau vykdyti sutartį ir reikalauti, kad ieškovas sutarties vykdymą priimtų. Teismas konstatavo, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai vadovavosi sutarties 10.1, 2.1.7, 2.4.3 punktų nuostatomis bei, laikydamasis sutarties nutraukimo nustatytos tvarkos, 2011-01-27 pranešė atsakovui UAB „Inoventus“, kad nutraukia sutartį. Nurodė, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 256 501 Lt sumą, kurią sudaro sumokėtas avansas ir bauda, tenkintinas visoje apimtyje.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovas UAB „Inoventus“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo UADBB „Aon Baltic“ ieškinį atmesti, o atsakovo UAB „Inoventus“ priešieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindė šiais argumentais:

  1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo šalis siejusius materialinius teisinius santykius, todėl neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, kas sąlygojo neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Ginčo šalis siejo mišraus pobūdžio prievoliniai sutartiniai teisiniai santykiai, turintys autorių turtinių teisių ir atlygintinų paslaugų bruožų, o ginčo šalių 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta sutartis kvalifikuotina ir aiškintina ne tik pagal bendrąsias CK nuostatas, bet ir specialiąsias – Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatymo bei CK įtvirtintas atlygintinų paslaugų nuostatas. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl autorinių teisių į programą perdavimo (suteikimo) sutartyje numatyta tvarka ir sąlygomis. ATGTĮ 4 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad autorių teisių objektas yra ir kompiuterių programos.
  2. Nesutinka su teismo argumentais, jog apeliantas sutarties galiojimo laikotarpiu neatliko sutartimi nustatytų įsipareigojimų, savo veiksmais (neveikimu) pažeidė sutartį, todėl laikytinas kaltu dėl prievolių pagal sutartį neįvykdymo ar dėl netinkamo įvykdymo. Abi sutarties šalys suprato arba turėjo suprasti, kad be detalios techninės užduoties, kuri atspindėtų ketinamos kurti programos ypatybes, nėra įmanoma tiksliai identifikuoti kompiuterinės programos, kaip objekto, o nesant galimybės tai padaryti, nėra įmanoma ir perduoti autoriaus turinių teisių į intelektinės nuosavybės objektą. Sutartimi ieškovas ir apeliantas būtent ir susitarė bendradarbiauti, teikiant programos kūrimo paslaugas ir ateityje numatyti tikslias ketinamų suteikti paslaugų apimtis, o suteikus visas paslaugas pagal būsimą šalių patvirtintą aprašą ir realiai turint sukurtą intelektinės nuosavybės objektą, t. y. programą, apeliantas, kaip programos autorius sutartimi perduotų turimas autoriaus teises ieškovui. Apeliantui atlikus ketinamų pagal sutartį suteikti paslaugų auditą, buvo nustatytas ir šalių patvirtintas paslaugų sąrašas. Papildomame susitarime šalys numatė, kad galutinė paslaugų kaina – 84 000 EUR (290 035,20 Lt), ją išskaidant atskirai kiekvienai suteikiamų paslaugų daliai. Šalių sudaryta sutartis daugiau laikytina atitinkančia paslaugų teikimo sutarties esmę ir požymius. Atlygintinų paslaugų sutarties kontekste ir laikantis atlygintinas paslaugas reglamentuojančių teisės normų turi būti aiškinamas ir nustatomas sutarties vykdymas. Priešingu atveju būtų pažeistos imperatyvios teisės normos, kurių nepaisė teismas, pripažindamas, kad šalys, nesant techninės užduoties, susitarė tik dėl kompiuterinės programos sukūrimo ir perdavimo. Teismas ne tik neteisingai kvalifikavo šalis siejusius sutartinius santykius, tačiau netinkamai nustatė ir šalių teises bei pareigas pagal sutartį.
  3. Visą sutarties galiojimo laikotarpį iš sutarties kylančiomis teisėmis atsakovas naudojosi sąžiningai, pareigas vykdė laiku ir tinkamai, todėl teismo argumentai, kad sutartį pažeidė UAB „Inoventus“ yra nepagrįsti. Sutarties pasirašymo metu šalių de facto buvo susitarta dėl paslaugų, kurios tiesiogiai orientuotos į jau egzistavusios ir ieškovo veikloje naudojamos kompiuterinės sistemos išplėtimo ir pritaikymo pagal ieškovo poreikius. Apeliantui pradėjus vykdyti įsipareigojimus, paaiškėjo, jog dėl galimų neteisėtų ieškovo veiksmų, t. y. programos „WebPolicy“ naudojimo be autoriaus (UAB „Balltsoft“) leidimo, adaptuoti minėtos programinės įrangos pagal ieškovo poreikius tapo neįmanoma. Dėl šių aplinkybių apeliantui tapo iš esmės sudėtingiau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį.
  4. Nesutinka su teismo išvada, kad į bylą pateiktos sąskaitos-faktūros neįrodo paslaugų pagal sutartį tinkamo atlikimo ir faktinio paslaugų perdavimo ieškovui. Ieškovo vykdyti bankiniai pavedimai, apmokant išankstines sąskaitas, visiškai atitinka CK nuostatas dėl apmokėjimo už suteiktas paslaugas, todėl laikytina, kad apeliantas laiku ir tinkamai vykdė savo sutartines prievoles. Jei ieškovas būtų manęs, kad atsakovas atlieka paslaugas pažeisdamas sutarties sąlygas, nebūtų už jas mokėjęs. Atliktų paslaugų priėmimas-perdavimas, apmokant apelianto išrašytas sąskaitas, atitinka sutarties papildomo susitarimo 4 p., kuris laikytinas konkretizuojančiu ir iš dalies pakeičiančiu sutarties 6 p. nurodytą paslaugų priėmimo-perdavimo tvarką. Ieškovas, manydamas, kad apeliantas nevykdo arba netinkamai vykdo sutartį, turėjo teisę sustabdyti savo pareigų vykdymą, tačiau visą sutarties galiojimo laikotarpį nei karto nebuvo pareiškęs pretenzijos dėl paslaugų kokybės ar kitų prievolių nevykdymo.
  5. Nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas pažeidė sutartį iki nustatyto termino (2010 m. birželio 30 d.) nesukūręs ir į ieškovo serverį neįdiegęs programos, dėl ko ieškovas vienašališkai galėjo nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti avansą bei sumokėti baudą. Suėjus 2010 m. birželio 30 d., ieškovas nereikalavo apelianto įvykdyti prievolę, t. y. suteikti paskutinę iš papildomame susitarime nurodytų paslaugų, kas suponuoja, jog pagal buvusias faktines aplinkybes ir egzistavusį sutarties vykdymą, ieškovas nelaikė, jog minėto termino suėjimas laikytinas sutarties pažeidimu, o pats terminas nebuvo esminė sutarties sąlyga. Suėjus terminui ieškovas ir toliau pervesdavo pinigus atsakovui bei priimdavo teikiamas paslaugas. Manytina, kad ieškovas konkliudentiniais veiksmais sutiko su tokiu prievolės įvykdymu kitokiu būdu (CK 6.39 str. 2 d.). Ieškovo veiksmai vienašališkai nutraukti sutartį vertintini kaip nesąžiningi. Ieškovas, iki programos sukūrimo likus apie 20 proc. visų atliktinų paslaugų, nepagrįstai iniciavo sutarties nutraukimą, turėdamas tikslą ne tik pasilikti pagal sutartį suteiktas paslaugas, tačiau ir prisiteisdamas iš atsakovo atlyginimą už jau suteiktas paslaugas.
  6. Teismas visiškai neanalizavo ir netyrė sutarties 2.1.7 p. ir 10.1 p. įtvirtintų sąlygų prasmės ir teisinės reikšmės. Avansinis mokėjimas (be įrodomosios) atlieka ir mokėjimo funkciją, todėl jis yra įskaitomas į būsimas įmokas. Ieškovas, nutraukęs sutartį, turėjo pareigą įrodinėti realiai apeliantui permokėtą sumą, t. y. tokią sumą, kuri buvo sumokėta, tačiau apeliantas paslaugų už šią sumą nesuteikė. Teismas šiuo klausimu nepasisakė ir neanalizavo byloje esančių įrodymų suteiktų ir realiai apmokėtų paslaugų kontekste, todėl nepagrįstai iš apelianto priteisė visą sumą. Sutarties 2.1.7 p. ir 10.1 p. nuostatos pagal savo esmę atitinka CK 6.71 str. įtvirtintą netesybų sampratą. Ieškovas neįrodinėjo, jog prašomos priteisti sumos yra laikytinos jo patirtais nuostoliais. Sutarties 2.1.7 p. ir 10.1 p. nustatytų netesybų nesąžiningumą ir neatitikimą protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams pagrindžia tai, kad įtvirtinta dviguba bauda, t. y. įpareigojimas apeliantui grąžinti avansinį mokėjimą ir dar sumokėti baudą.

15Ieškovas UADBB „Aon Baltic“ pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindė šiais argumentais:

  1. Apelianto dėstomi argumentai, kad tarp šalių sudaryta sutartis turėjo būti kvalifikuojama kaip atlygintinių paslaugų teikimo sutartis, negali būti nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei teigia apeliantas, tarp šalių sudaryta sutartis dėl kompiuterinės programos sukūrimo kvalifikuotina kaip pirkimo-pardavimo sutartis, bet ne atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Kiekvienas iš šalių atstovų sutarties dalyku laikė programą, o ne programavimo darbus. Skunde nėra įvardintos atskiros atlygintinos paslaugos, dėl kurių visa sutartis turi būti kvalifikuojama kaip atlygintinų paslaugų teikimo sutartis. Apeliantas deklaruoja savo teiginius, jų nepagrįsdamas faktinėmis aplinkybėmis.
  2. Nesutinka su apelianto teiginiais, jog atsakovas, kaip kompiuterines programas kuriantis subjektas, turėjo plėtoti jau sukurtą draudimo brokerių polisų apskaitos programą WebPolicy, pritaikant ją ir papildant pagal ieškovo poreikius. Priešingai, sutarties dalykas buvo įvardintas kaip naujos programos sukūrimas, o ne esamos modifikavimas. Apelianto UAB „Inoventus“ kuriama programa buvo rašoma ant kitokios platformos, nei ieškovo naudota WebPolicy. Apeliantas tik skunde pradėjo teigti, kad kūrė ne naują programą, o neva modifikavo jau naudotą.
  3. Nesutinka su apelianto teiginiais, kad visą sutarties galiojimo laikotarpį iš sutarties kylančiomis teisėmis jis naudojosi sąžiningai, pareigas vykdė laiku ir tinkamai. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis surinktais tiek rašytiniais įrodymais, tiek liudytojų parodymais bei šalių atstovų paaiškinimais, nustatė, kad atsakovo paruošta programa (jos dalis) neatitinka sutarties reikalavimų ir tinkamai neveikia. Programa nustatytu terminu nebuvo baigta, todėl nėra pagrindo sutikti, kad apeliantas laiku ir tinkamai vykdė įsipareigojimus.
  4. Apeliantas neteisingai aiškina sutarties sąlygas, reglamentuojančias paslaugų priėmimą-perdavimą ir siekia savo pareigas perkelti ieškovui. Papildomame susitarime nurodytos ne programavimo paslaugos, o programos kūrimo etapai. Šalys sutarė, kad dalis programos kainos bus mokama avansu (sutarties 7.6 p.). Apeliantas klaidingai traktuoja išankstinių sąskaitų-faktūrų reikšmę ir prasmę. Atlikti avansiniai mokėjimai buvo skirti užtikrinti, kad atsakovas turės pakankamai lėšų ir resursų sutarčiai vykdyti. Pats apeliantas paneigė, kad avansinės sąskaitos buvo išrašomos už atliktus darbus ir turi būti laikomos priėmimo-perdavimo aktais, nes skunde nurodė, kad sąskaitose buvo nurodoma už kokius atliktus ar būsimus darbus apmoka ieškovas. Akivaizdu, kad ieškovas negalėjo priimti būsimų darbų, už kuriuos mokėjo avansu. Sutarties 6.3 p., 6.8 p. aiškiai ir nedviprasmiškai įvardijama, kad darbų perdavimas įforminamas priėmimo-perdavimo aktais. Ieškovas nuolat teikė apeliantui informaciją apie vystomos programos trūkumus per atskirą internetinę projekto valdymo sistemą, ką patvirtino liudytoja A. K..
  5. Nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškovas savo veiksmais pratęsė sutartį neapibrėžtam laikotarpiui. Ieškovas jokiais savo veiksmais neleido apeliantui suprasti, jog sutartis yra pratęsiama neapibrėžtam laikotarpiui. Neatsižvelgiant į tai, kad ieškovas faktiškai finansavo apelianto veiklą, apeliantas nesugebėjo nei nustatytu terminu, nei pradelsęs terminą dvigubai, sutartį įvykdyti. Dar daugiau, susitikimo gruodžio mėn. metu pareiškė, kad nebeturi pakankamai lėšų sutarčiai įvykdyti ir reikalavo padidinti kainą. Tokie apelianto veiksmai leido ieškovui nebesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta. Apeliantas kompiuterinės programos nesukūrė ir iš esmės pažeidė sutarties vykdymo terminą, todėl ieškovas teisėtai ir pagrįstai sutartį nutraukė.
  6. Apeliantas prašo tenkinti priešieškinį, tokiu būdu siekia tolimesnio sutarties vykdymo. Tačiau apeliantas neturi teisinio pagrindo toliau vykdyti sutartį, kuri pasibaigė, ir reikalauti, kad ieškovas priimtų sutarties vykdymą.
  7. Nesutinka su apelianto argumentais dėl nesąžiningų netesybų. UAB „Inoventus“ neteisingai aiškina sutarties 2.1.7 p. ir 10.1 p. nuostatas. Avansinių mokėjimų grąžinimas nėra netesybos.

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas netenkinamas.

18Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19Nustatyta, kad ieškovas UAB „Aon Baltic“ ir atsakovas UAB „Inoventus“ 2009 m. rugpjūčio 19 d. sudarė Autorinę kūrinio užsakymo diegimo ir vystymo sutartį (t. 1, b.l. 15-20), pagal kurią atsakovas įsipareigojo sukurti Aon draudimo brokerių specializuotą verslo valdymo programą Aon grupės įmonėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tarp šalių 2009 m. lapkričio 13 d. buvo pasirašytas papildomas susitarimas (t. 1, b.l. 21-22), kuriuo šalys patvirtino, jog 2009 m. spalio 26 d. atliktas paslaugos auditas, nustatė darbų atlikimo dalis, įkainius bei atlikimo terminus. Taip pat buvo sutarta galutinė darbų kaina – 84 000 EUR (290 035,20 Lt) bei numatytas galutinis sutarties įvykdymo terminas – iki 2010 m. birželio 30 d. Nustatyta, kad ieškovas UAB „Aon Baltic“ pervedė atsakovui viso 239 237 Lt sumą (t. 1, b.l. 23-28). Atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nustatytu terminu programos nesukūrė, neįdiegė į serverį, neparuošė jos tinkamam naudojimui, ieškovas UAB „Aon Baltic“ 2011 m. sausio 27 d. pranešimu informavo UAB „Inoventus“ apie sutarties nutraukimą nuo 2011 m. vasario 8 d. (t. 1, b.l. 69-70).

20Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilęs tiek dėl šalis siejusių sutartinių teisinių santykių tinkamo kvalifikavimo, tiek dėl sudarytos sutarties vykdymo bei jos nutraukimo pagrįstumo.

21Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo šalis siejusius materialinius teisinius santykius, todėl neteisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas. Teigia, jog tarp šalių buvo sudaryta mišri autorinė ir atlygintinų paslaugų sutartis, tuo tarpu ieškovo teigimu, sutartis kvalifikuotina kaip pirkimo - pardavimo sutartis.

22Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. CK 6.156 straipsnyje nustatyta šalių teisė nepažeidžiant imperatyviųjų teisės normų sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, kitas sąlygas, sudaryti Civiliniame kodekse nenumatytas sutartis, taip pat sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų, t. y. mišrias sutartis. Mišriai sutarčiai taikomos atskirų rūšių sutartis reglamentuojančios normos, jeigu ko kita nenumato šalių susitarimas arba tai neprieštarauja sutarties esmei (CK 6.156 straipsnio 3 dalis), t. y. šalys gali nurodyti, kokios normos bus taikomos jų sudarytai sutarčiai.

23Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nagrinėjamu atveju šalių sudaryta sutartis turi autorinės, tačiau ne paslaugų, o pirkimo - pardavimo sutarties bruožų. Nustatyta, kad Sutartimi šalys aiškiai apibrėžė sutarties dalyką – sukurti Aon draudimo brokerių specializuotą verslo valdymo programą Aon grupės įmonėms Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje (Sutarties 1.1 p.). Iš Sutarties turinio matyti, kad ieškovas siekė įsigyti kompiuterinę programą, o apeliantas šią programą sukurti ir atlygintinai perduoti ieškovui. Taigi Sutartis yra orientuota į tam tikro objekto sukūrimą. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su ieškovu, jog Sutartis dėl jos dalyko (kompiuterinės programos) specifikos nagrinėjamu atveju atitinka pirkimo - pardavimo, o ne atlygintinų paslaugų sutarties sampratą.

24Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme šalys nekėlė klausimo dėl to, kaip turėtų būti kvalifikuojama jų sudaryta sutartis, dėl ko teismas šiuo klausimu nepasisakė. CPK 306 str. 2 d. numato, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

25Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis neatliko sutartinių įsipareigojimų ir sutartį pažeidė, dėl ko ieškovas galėjo vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti avansą bei sumokėti baudą.

26Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), todėl vienašalis sutarties nutraukimas galimas tik toje sutartyje ar įstatyme nustatytais atvejais. Pagal bendrąją taisyklę šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai vykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str. 1 d.). Nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus pagrindus, kurie kiekvienu sutarties pažeidimo atveju yra vertinamojo pobūdžio.

27Kaip minėta, Papildomu susitarimu UAB „Inoventus“ kompiuterinę programą įsipareigojo sukurti iki 2010 m. birželio 30 d. Iš byloje esančio šalių elektroninio susirašinėjimo matyti, kad tarp ieškovo ir atsakovo vyko nuolatinis bendradarbiavimas, susitikimai, tikslu išsiaiškinti kylančias problemas kuriant programą. Tačiau UAB „Inoventus“ nei iki nustatyto termino, nei uždelsęs daugiau nei 6 mėnesius verslo valdymo programos taip ir nebaigė, ką patvirtino tiek pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai, tiek ir pats atsakovas, nurodydamas, jog programos baigtumas apie 80 proc. Aplinkybę, kad programa nebuvo baigta patvirtino ir ieškovo pirmosios instancijos teismui pateikta 2011 m. gruodžio 12 d. specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad UAB „Inoventus“ programos išbaigtumas Lietuvos padaliniui yra apie 40 proc., o Latvijos ir Estijos padaliniams neviršija 30 proc. (t. 2, b.l. 51-63). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad visą sutarties galiojimą iš sutarties kylančiomis teisėmis jis naudojosi sąžiningai, pareigas vykdė laiku ir tinkamai. Sutarties 2.1.7 p. numatė, kad jeigu vykdytojas (UAB „Inoventus“), pažeisdamas sutartį, nesukuria ir neperduoda paslaugų ir dėl to užsakovas atsisako nuo sutarties, vykdytojas grąžina visą sumokėtą avansą bei kitas vykdytojui sumokėtas sumas už darbus bei sumoka baudą, kurios dydis yra 5000 EUR. Sutarties 10.1 p. numatė, kad jei vykdytojas atsisako vykdyti, nevykdo arba netinkamai vykdo sutarties sąlygas, užsakovas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, apie tai prieš 10 dienų raštu pranešęs vykdytojui. Tokiu atveju vykdytojas privalo grąžinti visą iki susitarimo už konkrečią paslaugą vykdymo nutraukimo iš užsakovo gautą pinigų sumą bei kompensuoja užsakovo dėl vykdytojo kaltės patirtus tiesioginius ir netiesioginius nuostolius. Nagrinėjamu atveju atsakovui tinkamai ir laiku nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų ieškovas, vadovaudamasis tiek CK 6.217 str., tiek ir Sutarties nuostatomis pagrįstai sutartį nutraukė.

28Apelianto teigimu, jam nebuvo pateikta techninė užduotis, o be detalios techninės užduoties, kuri atspindėtų ketinamos kurti programos ypatybes, nėra įmanoma tiksliai identifikuoti kompiuterinės programos kaip objekto. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Inoventus“, kurio veikla susijusi su programavimu, kompiuterinių programų kūrimu, Sutartimi įsipareigojo sukurti ir perduoti ieškovui verslo valdymo programą. Vykdydamas Sutarties 1.1 p., 2.1.1 p. atsakovas atlikto paslaugos auditą, paruošė paslaugos sudedamųjų dalių sąrašą, nustatė jų atlikimo terminus. Taigi pats UAB „Inoventus“, veikdamas kaip profesionalus verslo subjektas, prisiėmė pareigą išsiaiškinti ieškovo UADBB „Aon Baltic“ poreikius ir sukurti atitinkamą specializuotą verslo valdymo programą, kas reiškia, jog apeliantas prisiėmė ir visą riziką, susijusia su pareigos netinkamu įvykdymu.

29Taip pat nesutiktina su apelianto teigimu, jog buvo susitarta dėl paslaugų, kurios tiesiogiai orientuotos į jau egzistavusios ir ieškovo veikloje naudojamos kompiuterinės sistemos išplėtimo ir pritaikymo pagal ieškovo poreikius. Apelianto teigimu, pradėjus vykdyti įsipareigojimus, paaiškėjo, jog dėl galimų neteisėtų ieškovo veiksmų, t. y. programos WebPolicy naudojimo be autoriaus UAB „Baltsoft“ leidimo, adaptuoti minėtos programinės įrangos pagal ieškovo poreikius neįmanoma. Tačiau pažymėtina, kad šalių sudarytos Sutarties dalykas buvo specializuotos verslo valdymo programos sukūrimas, o ne esamos modifikavimas ir pritaikymas pagal ieškovo poreikius. CPK 178 str. numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju apeliantas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog buvo susitarta dėl jau egzistavusios ir ieškovo veikloje naudojamos WebPolicy kompiuterinės sistemos išplėtimo ir pritaikymo ir kad nesant autoriaus UAB „Baltsoft“ leidimo sutartį vykdyti tapo sudėtingiau.

30Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog ieškovas konkliudentiniais veiksmais (avansinių sąskaitų apmokėjimas, elektroninis susirašinėjimas) pratęsė Sutartį neapibrėžtam laikotarpiui, nes suėjus terminui nereikalavo įvykdyti prievolės. Kaip minėta, Papildomu susitarimu buvo susitarta dėl konkretaus sutarties įvykdymo termino ir UAB „Inoventus“ šio termino turėjo laikytis. Bylos medžiaga nustatyta, jog vykdant Sutartį tarp šalių vyko nuolatinis bendradarbiavimas, susitikimai, siekiant išsiaiškinti problemas, kylančias atsakovui kuriant programą. Be to, ieškovas, vadovaudamasis sutarties 7.6 p., atlikdavo avansinius mokėjimus, kad atsakovas galėtų vykdyti darbus. Kita vertus, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei šalių tarpusavio susitikimai, nei avansiniai mokėjimai negali būti laikomi veiksmais, leidusiais ar nulėmusiais termino pažeidimą, juo labiau leidusiais Sutartį pratęsti neapibrėžtam terminui.

31Apelianto teigimu, jo išrašytos sąskaitos - faktūros įrodo paslaugų pagal sutartį tinkamą atlikimą ir faktinį jų perdavimą ieškovui. Su tokiu argumentu nesutiktina, nes apeliantas neteisingai aiškina Sutarties nuostatas, reglamentuojančias paslaugų priėmimą ir perdavimą. Sutarties 6.3 p., 6.8 p. šalys sutarė, kad paslaugų priėmimo - perdavimo rezultatai įforminami paslaugų priėmimo - perdavimo aktais. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pateikta nei vieno darbų priėmimo - perdavimo akto, kuriuos šalys turėjo pasirašyti pagal minėtus Sutarties 6.3 p. bei 6.8 p. Nesant šių aktų, nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentu dėl darbų, nurodytų išankstinėse sąskaitose, tinkamo atlikimo bei jų perdavimo ieškovui. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šių sąskaitų paskirtis yra kita – jos buvo pagrindas ieškovui atlikti išankstinius (avansinius) mokėjimus atsakovui pagal Sutarties 7.6 p. Kaip nurodė ieškovas, atlikti mokėjimai buvo skirti finansuoti UAB „Inoventus“ veiklą ir užtikrinti, jog atsakovas turės pakankamai lėšų sutarčiai vykdyti. Be to, pats apeliantas skunde nurodė, kad jo išrašytose ir ieškovo apmokėtose sąskaitose buvo tiesiogiai nurodoma už kokius atliktus ar būsimus darbus apmoka ieškovas. Akivaizdu, kad ieškovas negalėjo priimti būsimų darbų, už kuriuos mokėjo, nes jie nebuvo atlikti. Šios aplinkybės paneigia apelianto argumentus, kad jo išrašytos sąskaitos - faktūros įrodo tinkamą darbų atlikimą ir perdavimą UADBB „Aon Baltic“.

32Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad apeliantas ne tik praleido Sutarties įvykdymo terminą daugiau nei 6 mėnesius, bet ir nesukūrė pačios programos, laikytina, kad jis iš esmės pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovas UADBB „Aon Baltic“ teisėtai ir pagrįstai vadovavosi Sutarties 2.1.7 p., 10.1 p. nuostatomis ir Sutartį nutraukė.

33Apelianto teigimu, Sutarties 2.1.7 p., 10.1 p. nustatytos dvigubos netesybos, t. y. įpareigojimas apeliantui grąžinti avansiniais mokėjimais sumokėtas sumas bei dar papildomai sumokėti 5000 EUR. Tokios netesybos, apelianto teigimu, negali būti laikomos protingomis ir adekvačiomis ir turėjo būti teismo ex officio sumažintos.

34Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Remiantis teismų praktika, pažymėtina, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

35Visų pirma pažymėtina tai, kad Sutarties 2.1.7 p., 10.1 p. numatytas avansinių mokėjimų grąžinimas ieškovui tuo atveju, jei atsakovas UAB „Inoventus“ pažeis sutartį, negali būti laikomas netesybomis. Kaip minėta, ieškovo atlikti išankstiniai mokėjimai buvo skirti finansuoti UAB „Inoventus“ veiklą ir užtikrinti, jog atsakovas turės pakankamai lėšų sutarčiai vykdyti, todėl atsakovui tinkamai įvykdžius sutartį atlikti avansiniai mokėjimai būtų įskaityti į sutarties kainą. Nagrinėjamu atveju apeliantas neįvykdė Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nei nustatytu terminu, nei uždelsęs daugiau kaip 6 mėnesius kompiuterinės programos nesukūrė, todėl, vadovaujantis Sutarties 2.1.7 p., 10.1 p., turi grąžinti ieškovui šio sumokėtus avansinius mokėjimus.

36Nustatyta, kad Sutartimi šalys buvo sutarusios dėl 5000 EUR netesybų (baudos) (Sutarties 2.1.7 p.). Pažymėtina, kad įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-85/2007, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, ieškovo reikalaujama 5000 EUR bauda, lyginant su Sutartimi nustatyta darbų kaina (84 000 EUR), nėra per didelė, todėl apelianto argumentas dėl netesybų mažinimo atmestinas.

37Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro įstatyme nustatytų pagrindų naikinti ar pakeisti apeliacine tvarka skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, ir sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

38Dėl bylinėjimosi išlaidų

39CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju bylos rezultatas yra palankus ieškovui UADBB „Aon Baltioc“, tačiau apeliacinės instancijos teismui nepateikta bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, todėl šios išlaidos nėra priteistinos.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UADBB „Aon Baltic“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui... 5. Atsakovas UAB „Inoventus“ pateikė atsiliepimą, prašydamas ieškinį... 6. Atsakovas UAB „Inoventus“ pateikė priešieškinį, prašydamas pripažinti... 7. Ieškovas UADBB „Aon Baltic“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atmesti... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 4 d. sprendimu ieškovo UADBB... 10. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovo argumentus, jog programa iki galo... 11. Teismas pripažino nepagrįstu atsakovo argumentą, jog šalių sutartis... 12. Nurodė, kad ieškovas, nesitikėdamas, kad atsakovas įvykdys sutartį,... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovas UAB „Inoventus“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas... 15. Ieškovas UADBB „Aon Baltic“ pateikė atsiliepimą, prašydamas apeliacinį... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Apeliacinis skundas netenkinamas.... 18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 19. Nustatyta, kad ieškovas UAB „Aon Baltic“ ir atsakovas UAB „Inoventus“... 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilęs tiek dėl šalis siejusių... 21. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ginčo... 22. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių... 23. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu, nagrinėjamu atveju šalių sudaryta... 24. Kita vertus, kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjant bylą pirmosios... 25. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad jis... 26. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK... 27. Kaip minėta, Papildomu susitarimu UAB „Inoventus“ kompiuterinę programą... 28. Apelianto teigimu, jam nebuvo pateikta techninė užduotis, o be detalios... 29. Taip pat nesutiktina su apelianto teigimu, jog buvo susitarta dėl paslaugų,... 30. Nesutiktina su apelianto teiginiais, jog ieškovas konkliudentiniais veiksmais... 31. Apelianto teigimu, jo išrašytos sąskaitos - faktūros įrodo paslaugų pagal... 32. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, kad apeliantas ne tik praleido... 33. Apelianto teigimu, Sutarties 2.1.7 p., 10.1 p. nustatytos dvigubos netesybos,... 34. Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo... 35. Visų pirma pažymėtina tai, kad Sutarties 2.1.7 p., 10.1 p. numatytas... 36. Nustatyta, kad Sutartimi šalys buvo sutarusios dėl 5000 EUR netesybų... 37. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 39. CPK 93 str. 1 d. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1... 41. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 4 d. sprendimą palikti...