Byla e2-688-769/2019
Dėl tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant Erikai Žigalovaitei, J. P., dalyvaujant ieškovei I. K., jos atstovui advokatui V. J. išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovams V. S., G. K.,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K. ieškinį atsakovui R. S. dėl tėvo valdžios apribojimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama apriboti R. S., a. k. ( - ) tėvo valdžią į nepilnametę dukrą K. K., gim. ( - ), iki jai sukaks keturiolika metų ir priteisti iš atsakovo ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė ir atsakovas, nebūdami santuokoje, ( - ) susilaukė bendro vaiko – dukters K. K.. Dukra nuo pat gimimo gyvena su ieškove, yra jos išlaikoma, prižiūrima ir auklėjama. Atsakovas niekaip neprisidėjo prie dukters išlaikymo, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo. 2017-10-24 Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-12701-512/2017, kuriuo priteisė iš atsakovo R. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. ( - ), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Po teismo sprendimo įsiteisėjimo atsakovas ir toliau nemokėjo išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl ieškovė vykdomąjį raštą vykdyti pateikė antstoliui. Antstolis per visą laiką išieškojo: 2018 m. birželio mėn. 2,74 Eur, 2018 m. liepos mėn. 4,34 Eur, 2018 m. rugpjūčio mėn. 0,00 Eur. Iki šiol daugiau jokių piniginių lėšų nėra išieškota, kas įrodo, jog atsakovas vengia išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Atsakovas, būdamas nepilnametės K. K. tėvas, vengia atlikti savo pareigą auklėti nepilnametę dukrą, nesirūpina ja, neteikia jai paramos, neteikia išlaikymo, nors tokia pareiga yra nustatyta teismo sprendimu, todėl yra visi pagrindai jam Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu laikinai apriboti tėvo valdžią.

5Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai civilinio proceso įstatymo nustatyta tvarka (CPK 130 straipsnio 1 dalis).

6Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodydama, kad atsakovas visiškai neteikia vaikui išlaikymo, nesidomi dukra, nebendrauja,-paskutinį kartą buvo pasirodęs prieš penkerius metus, kai vaikui buvo treji metai. Atsakovo tėvai neišreiškė noro bendrauti su vaiku. Ieškovė paaiškino, kad ji pati su atsakovu bendravo trumpai, vaikui gimus jų tarpusavio santykiai nesusiklostė, ieškovė nebendrauja su atsakovo gimine. Atsakovui išreiškus norą, ieškovė leistų jam su vaiku bendrauti. Ji nori apriboti tėvo valdžią į vaiką, kad jis neišsivežtų vaiko,- grasinimų išsivežti vaiką nebuvo, tačiau ieškovė yra girdėjusi įvairių istorijų apie tai, kaip tėvai pagrobia vaikus. Todėl ieškovė nusprendė kreiptis dėl tėvo valdžios apribojimo. Apie priteistą išlaikymą atsakovas žinojo, nes dokumentai buvo teikiami atsakovo tėvo adresu Skuode.

7Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad atsakovas nevykdo pareigos teikti dukrai išlaikymą; atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, nėra suinteresuotas bylos baigtimi.

8Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti. Atsakovas neišlaiko vaiko, nebendrauja su vaiku, nevykdo savo tėvo pareigų, todėl yra pagrindas apriboti tėvo valdžią. Atstovė nurodė, kad duomenų apie atsakovą neturi, jis yra deklaravęs išvykimą į Norvegiją.

9Teismas

konstatuoja:

10Ieškinys atmestinas.

11Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

12Ieškovė prašo terminuotai, tai yra iki 2024-08-18, apriboti atsakovo (tėvo) valdžią į nepilnametę dukrą, t.y., daugiau kaip 5 metams.

13Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK numatytas tėvų valdžios apribojimo institutas yra skirtas vaiko teisių ir interesų apsaugai. Toks apribojimas taikomas esant tėvų kaltei dėl savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdymo. Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Tėvų veiksmai (neveikimas) gali būti vertinami kaip neterminuotos jų valdžios apribojimo pagrindas tik tada, kai jais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama (CK 3.180 straipsnio 3 dalis), t. y. neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013). Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui.

14Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Be to, pažymėtina, kad kiekviena laikinosios globos priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką; šiame kontekste reikia nustatyti teisingą interesų pusiausvyrą, ypatingą dėmesį skiriant geriausiems vaiko interesams, kurie gali būti viršesni už tėvų; tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir raidai, taikymą (žr., pvz., 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo byloje Johansen prieš Norvegiją, peticijos Nr. 17383/90, par. 78). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79). Šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Apibendrinant darytina išvada, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus: vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų.

15Iš šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-12701-512/2017 esančios medžiagos nustatyta, kad nepilnametė K. K., gimusi ( - ), yra ieškovės I. K. ir atsakovo R. S. dukra, kuri gyvena su ieškove ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame ( - ). 2017 m. liepos 25 d. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo nepilnametei dukrai K. K. priteisimo iš atsakovo. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 24 d. sprendimu už akių tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui K. K., gim. ( - ), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Atsakovui neteikiant išlaikymo nepilnametei dukrai, ieškovė vykdomąjį raštą dėl priteisto materialinio išlaikymo išieškojimo perdavė antstoliui. Antstolės padėjėjos J. N. pažymoje apie išlaikymo vaikui mokėjimą nurodyta, kad R. S. mokėjo pats į antstolės E. M. depozitinę sąskaitą: 2017-12-29 20,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 20,00 Eur (sumokėtų būtinų vykdymo išlaidų grąžinimas), 2018-03-09 30,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 12,00 Eur (sumokėtų būtinų vykdymo išlaidų grąžinimas), 2018-06-01 50,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 2,74 Eur, 2018-07-13 50,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 4,34 Eur, 2018-09-03 20,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 3,44 Eur, 2018-11-14 30,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 5,48 Eur, 2019-02-20 30,00 Eur, iš kurių išieškotojai pervesta 5,48 Eur. Taip pat nurodyta, kad VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, LR Gyventojų registro duomenimis, skolininkas nevedęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta – Norvegija, piniginių lėšų sąskaitų skolininkas neturi, VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, Valstybinio ginklų registro duomenimis, skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą.

16Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir teisėtais interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). CPK 179 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. LITEKO sistemos duomenimis, 2011-07-11 Sprendimu civilinėje byloje Nr.N2-4284-613/2011 buvo nuginčyta kito asmens tėvystė ir nustatyta, kad K. K. tėvas yra R. S.; atsakovo R. S. atžvilgiu Skuodo rajono apylinkės teisme 2016-01-12 baudžiamojoje byloje Nr. 1-6-906/2019 priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuriuo R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje (vengimas išlaikyti vaiką) padarymą. LITEKO sistemoje nebuvo rasta duomenų apie tai, kad nepilnametės K. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina ieškove I. K..

17Ieškovė savo reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo grindžia tuo, jog bijo dėl vaiko pagrobimo, nors grasinimų iš atsakovo nėra sulaukusi, teigia, kad atsakovas jokių ryšių su dukra nepalaiko, paskutinius penkerius metus iš viso nebuvo susitikęs, mano, kad penkiems metams tėvo valdžios apribojimas yra tinkamiausias būdas nutraukti ryšius su vaiko tėvu.

18Teismas pažymi, kad tokie klausimai ( ieškovės siekis užkirsti kelią galimam vaiko išvežimui į užsienį) sprendžiami kitomis teisinėmis priemonėmis nei parinko ieškovė. Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą. Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu. Lietuvos teismų praktika formuojama ta linkme, kad vaikas nuolat gyventi į užsienį gali išvykti tik su tuo tėvu, su kuriuo nustatyta jo gyvenamoji vieta. Jei šia teise nori pasinaudoti skyrium gyvenantis tėvas, turi būti atitinkamai pakeistas teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Ieškovės nepilnametės dukters gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų nenustatyta. Be to, CK 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (J. T. vaiko teisių konvencijos preambulė). Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.156 ir 3.159 straipsniuose įtvirtinta principinė nuostata, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, už vaikų auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, uzufrukto teise tvarko vaiko turtą (CK 3.190 straipsnis), paprastai sprendžia dėl kasdienių su vaiko priežiūra susijusių klausimų, tačiau jam jokiu būdu nėra priskiriama vienasmenė tėvų valdžia. Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi tokias pačias teises ir pareigas vaikui, įskaitant ir bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, jeigu teismo nenustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų ( tėvo ir/ar motinos) valdžios apribojimo priemonės taikomos išskirtiniais atvejais, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgus į vaiko interesus.

19Ieškovės atstovo advokato nuomone, tėvo valdžia turėtų būti apribota, nes atsakovas vengia išlaikyti savo dukrą. Iš teismui pateiktos 2019-05-03 antstolės pažymos matyti, kad atsakovas R. S. mokėjo pats į antstolės depozitinę sąskaitą dalį teismo priteisto išlaikymo: nuo 20 iki 50 eurų per mėnesį, 7 kartus nuo 2017-12-29 iki 2019-05-03. Pažymoje antstolė nurodė, kad VSDFV duomenimis skolininkas nedirba, LR Gyventojų registro duomenimis, skolininkas nevedęs, jo deklaruota gyvenamoji vieta – Norvegija, piniginių lėšų sąskaitų skolininkas neturi, VĮ Registrų centras, VĮ Regitra, Valstybinio ginklų registro duomenimis, skolininkas neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Duomenų, kad būtų bandoma į Norvegiją pateikti vykdymui įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ar būtų kreiptasi dėl vaiko išlaikymo išmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą ( Sodrai perėmus Vaikų išlaikymo fondo funkcijas), bylos nagrinėjimo metu nebuvo gauta. Teisme nebuvo gautas atsakovo atsiliepimas į ieškinį, nežinoma jo pozicija dėl ieškinio reikalavimų. Antstolei nustačius, kad R. S. jokio turto ir pajamų Lietuvoje neturi, yra nedirbantis, nesant duomenų apie atsakovo turimą turtą, gaunamas pajamas užsienyje, jo darbingumą, galimybes dirbti ir pan., pagrindo išvadai, kad atsakovas vengia išlaikyti dukrą ir dėl to būtinas tėvo valdžios apribojimas, nėra. Be to, ieškiniu prašoma tėvo valdžią apriboti terminuotai, iki 2024-08-19, nors įstatymas numato, jog taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio pagrindu nurodytas vengimas atlikti pareigą auklėti nepilnametį vaiką ir teikti išlaikymą, įvertinus ieškovės poziciją, jog ji nenori, kad mergaitės tėvas bendrautų su dukra ( dalyvautų jos auklėjime) bijantis vaiko išvežimo į užsienį, nustačius tam tikrus prieštaravimus tarp ieškinio pagrindo ir ieškovės paaiškinimų, įvertinus duomenis, kad atsakovas iš dalies moka priteistą išlaikymą savo dukrai, nesant duomenų dėl atsakovo darbingumo, gaunamų pajamų, ieškinio reikalavimas laikytinas nepagrįstu. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškinio reikalavimas dėl laikino tėvo valdžios į nepilnametę dukrą apribojimo iki vaikui sukaks 14 metų ( 2024-08-19) atmestinas.

20Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

21Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje sudaro 12,53 Eur. Jos, vadovaujantis CPK 96 straipsniu, į Valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės. Pažymėtina, kad teikdamas ieškinį ieškovės atstovas advokatas sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, nors mokėtinas buvo 75 Eur dydžio žyminis mokestis. Įvertinus teismo priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminio mokesčio permoką, ieškovei grąžintina 12,47 Eur bylinėjimosi išlaidų permoka.

22Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Sprendimui įsiteisėjus pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti ieškovės atstovui advokatui V. J., kodas ( - ) 12,47 Eur ( dvylika eurų 47 ct) 2018-10-22 mokėjimo nurodymu AB SEB bankas permokėtų bylinėjimosi išlaidų.

25Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rasa... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. K.... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama apriboti R. S., a. k. ( - ) tėvo... 5. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė, nurodydama, kad atsakovas... 7. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašo ieškinį tenkinti. Nurodė,... 8. Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė teismo posėdžio metu prašė... 9. Teismas... 10. Ieškinys atmestinas.... 11. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 12. Ieškovė prašo terminuotai, tai yra iki 2024-08-18, apriboti atsakovo (tėvo)... 13. Tėvų valdžios turinys apibrėžtas Lietuvos respublikos civilinio kodekso... 14. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra... 15. Iš šioje byloje ir civilinėje byloje Nr. 2-12701-512/2017 esančios... 16. Kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir... 17. Ieškovė savo reikalavimą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo grindžia... 18. Teismas pažymi, kad tokie klausimai ( ieškovės siekis užkirsti kelią... 19. Ieškovės atstovo advokato nuomone, tėvo valdžia turėtų būti apribota,... 20. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.... 21. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 22. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 269, 270 straipsniais,... 23. ieškinį atmesti.... 24. Sprendimui įsiteisėjus pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai grąžinti... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...