Byla 2A-1868-622/2011
Dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjai Rimvida Zubernienė, Irma Čuchraj, kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Biotiekimas“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. V. ieškinį atsakovui UAB „Biotiekimas“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3ieškovas kreipėsi ieškiniu į Šilutės rajono apylinkės teismą, prašydamas atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį pripažinti neteisėtu ir pripažinti atleistu jį iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti iš atsakovo 1128,05 Lt darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, ir 3420 Lt komandiruotės išlaidas (dienpinigių), viso 4548,05 Lt, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką - 653,07 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 59,37 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę, 5000 Lt neturtinę žalą.

4Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino. Pripažino ieškovo D. V. atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnio 1 dalį bei pagal patikslintą DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą neteisėtu ir D. V. pripažino atleistu iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 dalį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisė ieškovui D. V. iš atsakovo UAB „Biotiekimas“ neišmokėtą darbo užmokestį ir komandiruotės išlaidas (dienpinigius) - 4548,05 Lt, vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, skaičiuojant po 59,37 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę, viso 653,07 Lt, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2010 m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, vidutinį darbo užmokestį skaičiuojant po 59,37 Lt per dieną už penkių darbo dienų savaitę, 1000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Priteisė iš atsakovo UAB „Biotiekimas“ 31,99 Lt pašto išlaidas į valstybės biudžetą.

5Remdamasis bylos medžiaga teismas konstatavo, kad bylos duomenimis laikotarpiu nuo 2010-08-17 iki 2010-09-24 nėra nustatyta, kad ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą), nėra darbuotojo paaiškinimo, nėra ir darbdavio surašyto akto, kokią konkrečiai dieną darbuotojas nedirbo ir kokių darbų bei kokioje vietoje nedirbo. Byloje yra aktas, kuriame darbdavys konstatuoja apie neatvykimą į darbą 2010-09-24 dienos data, bet neregistruotas. Atsakovas nurodė, kad jam buvo paskambinta iš Švedijos, jog ieškovas nedirba, tačiau tokių įrodymų nėra. Vėliau rašyti raštai (2010-11-10 ir 2011-02-07) negali sudaryti pagrindo atleisti darbuotoją iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą, jie gauti po atleidimo. Darbdavys šiurkščiai pažeidė darbuotojo teises, nesupažindindamas su įsakymu apie atleidimą iš darbo, neatsiskaitydamas su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną (DK 141 straipsnis). Teismas laikė, kad ieškovas neteisėtai atleistas DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu bei neteisėtai atleistas ir pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą.

6Atsakovas UAB Biotiekimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas nenustatė, kokiu pagrindu ieškovas buvo atleistas, nes nurodė net du atleidimo pagrindus. Nenustatė, ar atleidimas buvo teisėtas ir, ar ieškovui priklauso jo reikalaujamos piniginės išmokos. Teismas nepagrįstai vadovavosi vieno asmens (buhalterės) išduota pažyma, ignoravo net trijų asmenų pasirašytus ir pateiktus dokumentus, taip pat netinkamai vertino teisės normas, reglamentuojančias atleidimą iš darbo šiurkščiai pažeidus darbo pareigas. Net ir nustačius, kad buvo padarytas šiurkštus darbo drausmės pažeidimas, atleidimo iš darbo procedūros pažeidimas savaime nenaikina paskirtos nuobaudos.

7Byloje gautas ieškovo D. V. atsiliepimas į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

9CPK 320 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

10Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai tai leidžia byloje esančių įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009).

11Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas darbo teisiniuose santykiuose kvalifikuojamas kaip vienas sunkiausių darbo sutarties pažeidimų, todėl darbuotojas, kurio darbo sutartis pasibaigia tokiu pagrindu, darbo rinkoje vertinamas nepalankiai ir turi blogas sąlygas konkuruoti su kitais pretendentais į darbo vietas. Dėl šios priežasties darbdavys atleisti darbuotoją šiuo pagrindu gali tik tada, kai yra pakankamai duomenų, patikimai patvirtinančių, kad toks atleidimas bus pagrįstas ir teisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006; kt.). Darbdavys gali teismui išdėstyti papildomus argumentus dėl padaryto pažeidimo, jo kvalifikavimo, drausminės nuobaudos parinkimo, pateikti įrodymus, patvirtinančius pažeidimo padarymo faktą, kurie nenurodyti įsakyme dėl atleidimo iš darbo (CPK 226 straipsnis, 230 straipsnio 1 dalis, 415 straipsnio 2 dalis). Naudodamasis šia teise darbdavys negali pakeisti ar papildyti (nurodyti naujų) darbuotojo veikų, už kurias, jo teigimu, paskirta nuobauda, tačiau tai neatsispindi įsakyme (ar kitokiame dokumente) dėl nuobaudos skyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. UAB „Re Vera“, bylos Nr. 3K-3-172/2011; kt.).

12Darbuotojo neatvykimas į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą) – pravaikšta – įstatyme priskirtas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, kurie suteikia darbdaviui teisę be įspėjimo atleisti darbuotoją (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad tam, jog būtų konstatuotas DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytas šiurkštus darbo pareigų pažeidimas, turi būti nustatytas šių teisiškai reikšmingų faktų visetas: 1) darbuotojo neatvykimo į darbą per visą darbo dieną (pamainą) faktas; 2) neatvykimo į darbą be svarbių priežasčių faktas. DK nepateikta priežasčių, kurios laikytinos svarbiomis neatvykimo į darbą priežastimis, sąrašo, todėl priežasčių svarbos vertinimo klausimas priskirtinas teismo diskrecijai, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

13Aiškindamas ir taikydamas įrodymus bei įrodinėjimo taisykles reglamentuojančias teisės normas civilinėse bylose dėl darbo drausmės pažeidimų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui. Tokiais atvejais darbdavys privalo įrodyti, kad buvo visos drausminės atsakomybės sąlygos. Sprendžiant, ar darbdavys tinkamai įvykdė savo įrodinėjimo pareigą, būtina atsižvelgti į bendruosius įrodymų pakankamumo civiliniame procese principus ir darbo bylų specifiką. Ginamo intereso ir ginčo materialinis teisinis pobūdis gali lemti, kad vienose bylose taikomi griežtesni, kitose – liberalesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. UAB AKTKC, bylos Nr. 3K-3-657/2005; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. U. v. UAB „Grizenta“, bylos Nr. 3K-3-349/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB „ Multisauga“, bylos Nr. 3K-3-601/2009, 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. ir kt. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004).

14Konkrečiu nagrinėjamu atveju kyla ginčas, ar ieškovas padarė darbo drausmės pažeidimą, tai yra padarė pravaikštą.

15Nustatinėjant aplinkybes, susijusias su neatvykimu į darbą, galioja bendrosios įrodinėjimo civiliniame procese taisyklės, tarp jų – reikalavimas vertinti įrodymus jų patikimumo požiūriu, nepažeidžiant bendrųjų protingumo ir logikos kriterijų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovo pateikti įrodymai vertintini kaip nepakankami, dėl to, kaip įrodymų šaltinis, nepatikimi. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo pateikti įrodymai yra prieštaringi ir nenuoseklūs. Atsakovas dėl ieškovo atleidimo iš darbo surašė net keturis 2010-09-24 įsakymus, kurių turinys yra dėl to paties dalyko, tačiau jis nuolat buvo detalizuojamas (b. l. 38, 87, 120, 121). Atsakovas buvo pateikęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Šilutės skyriui visai kitą darbo sutarties su ieškovu nutraukimo pagrindą (DK 127 straipsnio 1 dalis), tačiau vėliau teigė, kad pranešimas apie atleidimą buvo išsiųstas nurodant atleidimo klaidingą pagrindą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad šie įsakymai nebuvo registruoti. Nebuvo registruotas ir atsakovo pateiktas 2010-09-24 aktas „Dėl D. V. neatvykimo į darbą“ (b. l. 97). Skunde nurodytais atsakovo teiginiais verčia abejoti ir byloje esančios įvairios pažymos apie priskaičiuotą darbo užmokestį ir komandiruotės išlaidas, kurių vienos pasirašytos atsakovo direktoriaus, kitos pasirašytos įmonės buhalterės, tačiau jos prieštaringos. Tokios pažymos taip pat nėra registruotas jokiuose įmonės dokumentuose, todėl pagrįstai galima daryti prielaidas, kad jos galimai surašytos atgaline data. Be to, tokie dokumentai patvirtina ne paties ieškovo padaryto drausmės pažeidimo faktą, o jo pasekmes. Tuo tarpu Hantverks Huset Wermland 2010-11-10 ir 2011-02-07 raštai surašyti jau po darbo sutarties nutraukimo (b. l. 47-50). Esant tokioms nustatytoms aplinkybės apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip vertinti byloje surinktų ir ištirtų įrodymai nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pareiga įrodyti, jog drausminė nuobauda skirta teisėtai ir pagrįstai, tenka darbdaviui, tačiau byloje esantys įrodymai dėl padarytos ieškovo pravaikštos fakto yra mažai tikėtini. Priešingai, atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdymo Šilutės skyriui nurodytas visai kitas atleidimo pagrindas, įmonės buhalterės išduotos pažymos bei atsakovo pateikti, tačiau neregistruoti dokumentai, leidžia manyti, kad ieškovas drausmės pažeidimo nepadarė. Todėl tokios nustatytos aplinkybės neduoda jokio pagrindo manyti, kad atsakovas įrodė, kad ieškovas neatvyko į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną (pamainą).

16Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo du atleidimo iš darbo pagrindus kaip neteisėtus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas laikėsi pozicijos, kad ieškovas buvo atleistas tik vienu pagrindu (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškovas ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu atleidimo pagrindą, numatytą DK 127 straipsnio 1 dalyje (b. l. 1-8). Kitas ieškovo nurodytas atleidimo iš darbo pagrindas nurodytas bylą jau nagrinėjant teisme. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas pripažino abu pagrindus kaip neteisėtus. Kadangi ginčo dėl pastarojo pagrindo nėra, todėl teismas nepasisako dėl ieškovo atleidimo pagrindo, numatyto DK 127 straipsnio 1 dalyje.

17Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo pareikšto reikalavimo teisinį ir faktinį pagrindą tinkamai išanalizavo pirmosios instancijos teismas, išvados padarytos tinkamai aiškinant ir taikant teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

19Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai