Byla 2A-995-513/2018
Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės, Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. M. patikslintą ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, notarei D. R., trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo pripažinimo negaliojančiu.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė M. M. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio ( - ), turtą, t. y. butą, adresu ( - ), Klaipėda, butą, adresu ( - ), Klaipėda, ir 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų vardinių akcijų.

82.

9Ieškovė nurodė, kad su mirusiuoju J. B. santuokos įregistravę nebuvo, nors ketino tai padaryti, kartu vedė bendrą ūkį, dalijosi išlaidas bei pajamas, buvo kreipęsi į turto pardavimo agentūrą dėl dviejų butų pardavimo ir bendro kito buto pirkimo, tačiau dėl ligos ir kitų aplinkybių santuoka nebuvo sudaryta. Teigia, kad kartu kaip šeima gyveno nuo 1993 m. liepos 13 d., daugiau nei 20 metų, todėl tarp jų susiklostė jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai. Dėl to jai pripažintina dalinės nuosavybės teisė į sugyventinio vardu įregistruoto turto dalį po jo mirties. Taip pat nurodė, jog 1999 metais pardavė savo turėtą butą, investavo į mirusiojo sugyventinio turėtus butus, tuo juos iš esmės pagerindama.

10II.

11Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

123.

13Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimu patikslintas ieškinys atmestas.

144.

15Teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. DR-4135, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio ( - ) turtą, t. y. butą, adresu ( - ), Klaipėda, butą, adresu ( - ), Klaipėda, ir 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų akcijų. Klaipėdos miesto apylinkės teismo įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-639/2015 atmestas ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės į mirusiam J. B. priklausiusį turtą pripažinimo.

165.

17Teismas konstatavo, jog sugyventinio (partnerio) teisė paveldėti pagal įstatymą, taip pat ir paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo, nenumatyta, todėl pagrindo pripažinti ieškovę įpėdine pagal įstatymą nėra. Taip pat teismas nustatė, jog testamento mirusysis nebuvo sudaręs, todėl nėra teisinio pagrindo ieškovę pripažinti ir įpėdine pagal testamentą. Teismas sprendė, jog ieškovė nėra subjektas ir neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą CK 5.8, 5.13 straipsnių pagrindu. Be to, net ir panaikinus ginčijamą liudijimą, ieškovė neįgytų teisės paveldėti pagal įstatymą mirusio sugyventinio turto.

186.

19Teismas taip pat konstatavo, jog notarė, nustačiusi, kad po J. B. mirties nėra nei įpėdinių pagal testamentą, nei pagal įstatymą, nesant ieškovės ar jos atstovo prašymo stabdyti paveldėjimo liudijimų išdavimą, 2014 m. rugsėjo 22 d. pagrįstai išdavė palikimo perėjimo liudijimą vieninteliam įpėdiniui – valstybei.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

227.

23Ieškovė (apeliantė) M. M. apeliaciniu skundu (b. l. 114–116) prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

248.

25Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas, neatskleidė bylos esmės.

269.

27Ieškovės teigimu, pareikšdama ieškinį ji prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, tačiau teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė sprendimu, tuo išeidamas už ieškinio ribų, dėl to egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Be to, šalims nesudaryta galimybė pasisakyti šiuo klausimu, paneigta teisė į apeliaciją, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiama, o šiuo atveju buvo protokolinė. Teigia, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas išspręstas vadovaujantis ne CPK 164 straipsnyje numatytais bylos sustabdymo pagrindais.

2810.

29Ieškovė nurodo, jog ieškinį reiškia siekdama paveldėti mirusiojo J. B. turtą. Bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos. CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šis įstatymas dar nėra priimtas. Ieškovė teigia, jog tik įsigaliojus minėtoms normoms, jos prašomas nustatyti faktas bus teisiškai reikšmingas, todėl akivaizdu, kad teismui buvo pagrindas stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, nes priėmus Partnerystės įstatymą bus pagrindas naikinti paveldėjimo teisės liudijimą.

3011.

31Ieškovė argumentuoja, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnyje vartojama šeimos sąvoka nėra siejama vien tik su vedybų esmę atitinkančiais santykiais, bet gali apimti ir kitus de facto šeiminius ryšius, kai asmenys kartu gyvena nesudarę santuokos. Dėl šių jos argumentų teismas nepasisakė, todėl, ieškovės teigimu, neatskleidė bylos esmės. Be to, teismas nesvarstė jos pageidavimo taikyti mediaciją. Pažymi, jog iki šiol nėra pareiškusi ieškinio dėl abiejų butų pagerinimo išlaidų priteisimo, nes šis klausimas galėtų būti išspręstas mediacijos proceso metu.

3212.

33Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinę bylą, kol įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI-3607-561/2018 pagal jos patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl 78 130 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

3413.

35Atsakovė Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R. atsiliepimu (b. l. 122–123) ginčą palieka spręsti teismo nuožiūra.

3614.

37Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (b. l. 124–125) su ieškovės apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti. Argumentuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Teigia, kad apeliaciniame skunde nenurodyta aplinkybių, kurios pagrįstų ieškovės teiginius, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos.

38Teisėjų kolegija

konstatuoja:

39IV.

40Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

41Apeliacinis skundas netenkintinas.

4215.

43Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

4416.

45CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

46Dėl civilinės bylos sustabdymo

4717.

48Ieškovė prašo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyti civilinę bylą, iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3607-561/2018 pagal jos patikslintą skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl 78 130 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo. Ieškovės teigimu, valstybė, pasinaudojusi partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojančio įstatymo nebuvimu, paveldėjo mirusiojo J. B. turtą, o jai padarytos turtinės žalos dydis atitinka valstybės paveldėto turto vertę.

4918.

50Ieškovės teigimu, bylos sustabdymas leis įgyvendinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, nes galbūt patenkinus jos skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš esmės bus patenkinti ir reikalavimai šioje civilinėje byloje.

5119.

52CPK163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai. Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatomi kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra tokių faktų ir aplinkybių, kurių teismas negali nustatyti pats civilinėje byloje, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinę bylą CPK163 straipsnio 3 punkto pagrindu, pažymėtina, jog to neprašo ir ieškovė. Priešingai, ji nurodo fakultatyvųjį bylos sustabdymo pagrindą, įtvirtintą CPK 164 straipsnio 4 punkte, t. y. kai teismas pripažįsta, kad bylos sustabdymas būtinas. Šio pagrindo egzistavimo nustatymas yra teismo diskrecija. Aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama byla dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo, savaime nėra pagrindas stabdyti nagrinėjamą civilinę bylą. Civilinėje ir administracinėje bylose nagrinėjami skirtingi reikalavimai, reiškiami skirtingiems atsakovams ir skirtingais pagrindais.

53Dėl ginčo esmės

5420.

55Ieškovė apeliacinį skundą grindžia, jos teigimu, pirmosios instancijos teismo padarytais procesiniais pažeidimais. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

5621.

57Ieškovės teigimu, pareikšdama ieškinį ji prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti bylos nagrinėjimą CPK 164 straipsnio 4 dalies pagrindu, tačiau teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendė sprendimu, tuo išeidamas už ieškinio ribų, be to, šalims nesudaryta galimybė pasisakyti šiuo klausimu, paneigta teisė į apeliaciją, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių gali būti skundžiama, o šiuo atveju buvo protokolinė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su tokiais apeliantės teiginiais nesutinka.

5822.

59Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, kurių taikymas ir rūšys reglamentuoti CPK 144–152 straipsniuose. Ieškovė prašė sustabdyti civilinę bylą CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu, t. y. iki kol bus priimtas Partnerystės įstatymas ir įsigalios CK trečiosios knygos XV skyriaus normos. Ieškovė painioja laikinųjų apsaugos priemonių ir bylos sustabdymo sąvokas ir institutus bei jų paskirtį. Iš bylos duomenų matyti, jog prašymas dėl bylos sustabdymo, kol bus priimtas Partnerystės įstatymas, taip pat pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareikšti prašymai stabdyti bylą kitais pagrindais, t. y. iki Vilniaus apygardos teisme bus išnagrinėta civilinė byla dėl žalos atlyginimo priteisimo iš valstybės dėl nepriimtų teisės aktų ir dėl kreipimosi į ES Teisingumo Teismą dėl išaiškinimo, išnagrinėti teismo protokolinėmis nutartimis.

6023.

61Ieškovei argumentuojant paneigta jos apeliacijos teise, pažymėtina, jog CPK 165 straipsnis nustato, kad dėl teismo nutarties sustabdyti (o ne atsisakyti sustabdyti) bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Tai reiškia, jog CPK 165 straipsnyje nenumatyta apskundimo galimybė nutarties, kuria atsisakoma stabdyti bylą. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas turėjo teisę priimti neskundžiamas protokolines nutartis atsisakyti sustabdyti bylą ir tai neapribojo ieškovės teisės į apeliaciją.

6224.

63Ieškovei teigiant, jog teismas nesvarstė jos pageidavimo taikyti mediaciją, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo 2017 m. rugpjūčio 28 d. ir 2018 m. sausio 26 d. nutartimis (b. l. 60–61, 93–94) šalims buvo pasiūlyta mediacijos galimybė ir išaiškinta teisė prašyti teismo skirti byloje teisminę mediaciją, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad šalys būtų reiškusios tokį prašymą.

6425.

65Ieškovė ginčija Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014 m. rugsėjo 22 d. išduotą palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. DR-4135, kurio pagrindu valstybė paveldėjo J. B., mirusio ( - ), turtą, t. y. butą, adresu ( - ), Klaipėda, butą, adresu ( - ), Klaipėda, ir 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų akcijų. Ieškinys grindžiamas argumentu, kad ieškovę ir mirusįjį siejo partnerystės santykiai, todėl tarp jos ir mirusio asmens susiklosčiusių šeiminių santykių pagrindu po palikėjo mirties ji turi paveldėjimo teisę.

6626.

67Vertindama apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai nurodė, jog civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Bendro gyvenimo nesudarius santuokos (partnerystės) teisinius santykius ir jų pasekmes bendrai įgytam turtui reglamentuoja CK trečiosios knygos XV skyriaus normos. Tačiau CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Šio įstatymo nėra, todėl partnerystės faktas, kol jis neįregistruotas, neturi teisinės reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2004).

6827.

69CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo.

7028.

71Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Asmenų, galinčių būti įpėdiniais, sąrašas įtvirtintas CK 5.5 straipsnyje. CK 5.11 straipsnis, nustatantis įpėdinių, paveldinčių pagal įstatymą, eilę, nenumato sugyventinio (partnerio) teisės paveldėti. Ieškovė neturi paveldėjimo teisės ir CK 5.13 straipsnio pagrindu, nes nebuvo mirusiojo sutuoktinė. Pažymėtina, jog ieškovė galėtų būti laikoma įpėdine pagal testamentą, jeigu toks būtų sudarytas, tačiau iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad mirusysis testamento sudaręs nebuvo.

7229.

73CK 5.50 straipsnyje numatyta tik įpėdinio teisė priimti palikimą. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad įstatyme sugyventinio (parnerio) teisė paveldėti pagal įstatymą nenumatyta, todėl ir paduoti pareiškimo notarui dėl palikimo priėmimo jis negali. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo pripažinti ieškovę įpėdine pagal įstatymą. Pažymėtina, jog byloje nekyla ginčo dėl aplinkybės, kad ieškovė faktiškai gyveno su mirusiuoju, juos siejo partnerystės santykiai, tačiau partnerystė savaime nesukuria paveldėjimo teisinių santykių. Tai reiškia, jog ieškovė neturi teisės pretenduoti į palikimą ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė nėra tinkamas subjektas ir neturi teisės reikšti reikalavimą pripažinti negaliojančiu 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimą CK 5.8 straipsnio pagrindu.

7430.

75Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačiu darbu gali būti pagrindas įrodinėti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-639/2015 konstatuota, jog ginčo nekilnojamasis turtas apeliantės asmeninėmis lėšomis nebuvo pagerintas iš esmės, apeliantė savo esminio indėlio į turto pagerinimą neįrodė, jos įnašas nepakankamas dalinei nuosavybei sukurti. Ieškovės ieškinys dėl nuosavybės teisės pripažinimo atmestas kaip nepagrįstas; taip pat konstatuota, jog nėra pagrindo naikinti valstybei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė iš esmės siekia tokio paties rezultato, išspręsti tuos pačius reikalavimus, kaip ir išnagrinėtoje byloje.

7631.

77Apeliantei argumentuojant Notariato įstatymo 1 straipsnio pažeidimu, pažymėtina, jog pagal šią teisės normą notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Nagrinėjamu atveju įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą ir (ar) suinteresuoti asmenys į Klaipėdos miesto 13-ąjį notaro biurą dėl palikimo, atsiradusio mirus J. B., priėmimo nesikreipė, ieškovė notarės neinformavo apie vykstantį teisminį ginčą ir neprašė stabdyti paveldėjimo liudijimų išdavimo, todėl vadovaujantis CK 5.2 straipsnio 3 dalimi mirusiojo turtas paveldėjimo teise perėjo valstybei. Konstatuotina, jog ginčijamas 2014 m. rugsėjo 22 d. palikimo perėjimo valstybei liudijimas, notarinio registro Nr. DR-4135, yra teisėtas ir pagrįstas.

7832.

79Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal šias įstatymo normas šalys byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

8033.

81Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai nustatė ir išanalizavo bylos aplinkybes, įvertino surinktus įrodymus. Tai, jog teismas padarė kitokias išvadas, nei norėtų ieškovė, nesudaro pagrindo pripažinti jas netinkamomis ar nepagrįstomis.

8234.

83Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

8435.

85Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė bylos esmę, taikė įstatymus ir vertino įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8636.

87Šalys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.

88Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

89Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės M. M. apeliacinį... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė M. M. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu... 8. 2.... 9. Ieškovė nurodė, kad su mirusiuoju J. B. santuokos įregistravę nebuvo, nors... 10. II.... 11. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. 3.... 13. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d.... 14. 4.... 15. Teismas nustatė, jog Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R. 2014... 16. 5.... 17. Teismas konstatavo, jog sugyventinio (partnerio) teisė paveldėti pagal... 18. 6.... 19. Teismas taip pat konstatavo, jog notarė, nustačiusi, kad po J. B. mirties... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 22. 7.... 23. Ieškovė (apeliantė) M. M. apeliaciniu skundu (b. l. 114–116) prašo... 24. 8.... 25. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos... 26. 9.... 27. Ieškovės teigimu, pareikšdama ieškinį ji prašė taikyti laikinąsias... 28. 10.... 29. Ieškovė nurodo, jog ieškinį reiškia siekdama paveldėti mirusiojo J. B.... 30. 11.... 31. Ieškovė argumentuoja, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių... 32. 12.... 33. Ieškovė 2018 m. rugpjūčio 28 d. pateikė prašymą sustabdyti civilinę... 34. 13.... 35. Atsakovė Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarė D. R. atsiliepimu (b.... 36. 14.... 37. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu (b. l.... 38. Teisėjų kolegija... 39. IV.... 40. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai... 41. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 42. 15.... 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 44. 16.... 45. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 46. Dėl civilinės bylos sustabdymo... 47. 17.... 48. Ieškovė prašo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu sustabdyti civilinę... 49. 18.... 50. Ieškovės teigimu, bylos sustabdymas leis įgyvendinti proceso operatyvumo ir... 51. 19.... 52. CPK163 straipsnio 3 punkte įtvirtinta, kad teismas privalo sustabdyti bylą,... 53. Dėl ginčo esmės... 54. 20.... 55. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia, jos teigimu, pirmosios instancijos... 56. 21.... 57. Ieškovės teigimu, pareikšdama ieškinį ji prašė taikyti laikinąsias... 58. 22.... 59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė nei... 60. 23.... 61. Ieškovei argumentuojant paneigta jos apeliacijos teise, pažymėtina, jog CPK... 62. 24.... 63. Ieškovei teigiant, jog teismas nesvarstė jos pageidavimo taikyti mediaciją,... 64. 25.... 65. Ieškovė ginčija Klaipėdos miesto 13-ojo notarų biuro notarės D. R. 2014... 66. 26.... 67. Vertindama apeliacinio skundo argumentus apeliacinės instancijos teismo... 68. 27.... 69. CK 5.8 straipsnyje įtvirtinta, jog asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali... 70. 28.... 71. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai... 72. 29.... 73. CK 5.50 straipsnyje numatyta tik įpėdinio teisė priimti palikimą. Pirmosios... 74. 30.... 75. Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto... 76. 31.... 77. Apeliantei argumentuojant Notariato įstatymo 1 straipsnio pažeidimu,... 78. 32.... 79. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei... 80. 33.... 81. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos... 82. 34.... 83. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 84. 35.... 85. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas... 86. 36.... 87. Šalys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje... 88. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331... 89. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 9 d....