Byla 2A-2157-254/2015
Dėl skolos už šilumos tiekimą priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) ir Mindaugo Šimonio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų D. R. ir Z. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-445-285/2015 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovams D. R. ir Z. R. dėl skolos už šilumos tiekimą priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 4 464,64 Eur (15 415,51 Lt) įsiskolinimą už tiekiamą šilumą, 146,04 Eur (504,24 Lt) delspinigius, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 3-5). Ieškinyje nurodoma, kad namui, esančiam ( - ), ieškovė tiekia šilumą. Atsakovams šiame name jungtinės nuosavybės teise priklauso butas Nr. 34. Už patiektą šilumą atsakovai turi atsiskaityti pagal pateikiamas mokėjimo sąskaitas (mokėtojo kodas 20567340). Ieškovė yra gavusi atsakovo pranešimą, kad jų buto šildymo prietaisai (radiatoriai) atjungti nuo namo šilumos tiekimo sistemos. Ieškovė konstatavo savavališką šildymo ir karšto vandens atjungimą, nes ji neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buto šilumos įrenginiai atjungti teisėtai, pagal norminių aktų reikalavimus, todėl neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti mokesčių. Atsakovai pateiktų sąskaitų neapmokėjo, todėl ieškovei yra skolingi už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2011-10-01 iki 2014-06-01 – 6 210,17 Lt, tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2011-07-01 iki 2014-06-01 – 9 205,34 Lt, iš viso už šilumą atsakovai yra skolingi 4 464,64 Eur (15 415,51 Lt). Kadangi atsakovai laiku neatsiskaitė, už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2014-07-01 priskaičiuoti 146,04 Eur (504,24 Lt) delspinigiai.

5Byloje kilo ginčas, kaip reguliuojami atsiskaitymo santykiai tarp šilumos tiekėjo ir vartotojo, kai pastarasis nesinaudojo centralizuotai tiekiama šilumos energija, bet neatliko teisės normomis sureguliuotos atsijungimo nuo centralizuotos šildymo sistemos procedūros.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 4 464,64 Eur įsiskolinimą už patiektą šilumą, 146,04 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 610,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-08-13) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso atsakovams (t. 1, b. l. 8-9). Atsakovai savo gyvenamąją vietą adresu, Kaunas, ( - ) (toliau butas ar patalpos), deklaravę nuo 2007-06-21 (t. 1, b. l. 10-11). Ieškovė pagal atsakovų prašymą dėl leidimo keisti šildymo prietaisus, išdavė Šildymo prietaisų keitimo technines charakteristikas „Gyvenamasis namas ( - ), ŠV-08-257“, kuriose nurodyta, kad dėl nepatenkinamos esamų šildymo prietaisų būklės, buto savininkas pageidauja juos pakeisti į naujus; nurodė, kad remonto darbai turi būti atlikti iki šildymo sezono pradžios; būtina sąlyga keičiant radiatorius, nepakeisti šildymo prietaisų jungimo schemos prie šildymo sistemos stovų (t. 1, b. l. 16-19). 2011-06-30 pranešimu atsakovas ieškovę informavo, kad buto šildymo prietaisai (radiatoriai) atjungti nuo namo šilumos tiekimo sistemos (t. 1, b. l. 23, t. 1, b. l. 65), kartu atsakovas pateikė antstolio M. P. 2011-06-04 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 123-11-43, kuriame nurodyta, kad atsakovų bute yra atjungti namo šildymo sistemos vamzdžiai ir bute įvesta individuali šildymo sistema (t. 1, b. l. 24-36, 66-79). Ieškovė 2011-07-07 Šilumos objekto tikrinimo aktu Nr. 0402363 konstatavo savavališką šildymo ir karšto vandens atjungimą (t. 1, b. l. 21-22). 2011-07-28 raštu „Dėl buto šildymo ir karšto vandens atjungimo nuo daugiabučio gyvenamojo namo šildymo sistemos“ Nr. 20-3341 atsakovą informavo apie daugiabučio namo buto šilumos įrenginių atjungimo tvarką nuo daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos; išaiškino, kad buto savininkas-buitinis šilumos vartotojas, pageidaujantis atjungti buto šildymo ir karšto vandens įrenginius nuo namo šildymo sistemos bei pakeisti buto šildymo būdą, privalo pateikti prašymą Kauno miesto savivaldybės institucijai, šį klausimą suderinęs su namo Valdytoju (Bendrija) bei gavęs bendraturčių sutikimus (t. 1, b. l. 20).

9Teismas nurodė, kad atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, kad įvykdė Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 108 punkte nustatytus reikalavimus. Iš į bylą pateiktos ieškovės atsakovams išduotos Šildymo prietaisų keitimo techninės charakteristikos „Gyvenamasis namas ( - ), ŠV-08-257“ (t. 1, b. l. 16-19) teismas nustatė, kad ji išduota ne atsijungimui nuo namo šildymo sistemos, o tik dėl šildymo prietaisų (radiatorių) pakeitimo naujais, nurodant, kad būtina sąlyga keičiant radiatorius, nepakeisti šildymo prietaisų jungimo schemos prie šildymo sistemos stovų. Taigi, atsakovai teisę atjungti savo buto sistemas nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų iš esmės pradėjo nesilaikydami teisės aktų reikalavimų. Teismas, spręsdamas dėl atsakovų buto šilumos vartojimo įrenginių atjungimo nuo centralizuotų šilumos tiekimo sistemų teisėtumo, įvertino, kad į bylą nėra pateiktas atjungimo aktas, patvirtinantis, kad atsakovai tinkamai įgyvendino nustatytas atsijungimo procedūras. Atsijungdami nuo šildymo sistemos, atsakovai nesilaikė Taisyklių nustatytos atsijungimo nuo šildymo sistemos tvarkos – nepateikė nei Valstybinės energetikos inspekcijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo akto-pažymos, nei pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, rekonstruotų dėl atjungimo, įrenginių bei buto ar kitų patalpų šilumos vartojimo įrenginių jungčių su pastato šildymo ar karšto vandens sistemos išardymo, kito pasirinkto šilumnešio ar energijos rūšies tiekimo ir (ar) kitų įrenginių ir statinių pripažinimo tinkamais naudoti akto. Todėl teismas sprendė, kad atsakovai savo šilumos ir karšto vandens įrenginius nuo pastato šildymo ar karšto vandens sistemos atsijungė pažeisdami šių Taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nustatytą tvarką. Toks atsijungimas negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl atsakovai išlieka šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens sistemų vartotojai iki tol, kol atjungimo veiksmų neatlieka tinkamai, laikantis teisės aktų reikalavimų. Kadangi atsakovai išliko šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens sistemų vartotojai, jiems, kaip namo gyventojams, pagrįstai buvo paskirstytas namo suvartotos šilumos energijos kiekis ir jie įpareigojami už tai sumokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2012; 2012-05- 29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2012; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2012).

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

11Atsakovai (toliau apeliantai) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

121. Ieškovė apeliantams šilumos netiekia, todėl jiems ir nekyla pareiga mokėti ieškovei. Bute yra įrengta autonominė šildymo sistema, tą patvirtina 2011-06-04 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-11-43. Apeliantai nuo 2011-05-16 nesinaudoja ieškovės teikiama šilumos energija, o nuo 2011-06-01 nesinaudoja ieškovės tiekiamu karštu vandeniu. Ieškovė apie šias aplinkybes informuota 2011-06-30 pranešimu bei kartu su pranešimu pateiktu antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Minėtas aplinkybes ieškovė nustatė 2011-07-07 surašydama Šilumos objekto tikrinimo aktą Nr. 0402363, kad atjungtas šildymas ir karštas vanduo. Už suvartotą karštą vandenį bei šilumos energiją iki 2011-07-01 ieškovei yra sumokėta pagal pateiktas sąskaitas. Apeliantams atsijungus nuo bendros namo šildymo sistemos, ieškovė neturėjo teisės skaičiuoti mokesčio už patiektą šilumą. Patalpose, ginčo laikotarpiu, iki pat šios dienos yra įrengtas veikiantis dujinis katilas, kuris su toje pačioje patalpoje esančiais šildymo prietaisais (radiatoriais) yra sujungtas plastikiniais vamzdžiais ir sudaro bendrą vietinio šildymo sistemą.

132. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2005-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 išaiškino, kad tuo atveju, kai vartotoja neteisėtai atsijungia nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Tokie patys išaiškinimai yra išdėstyti ir kasacinio teismo 2010-12-14 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010. Todėl vadovaujantis kasacinio teismo praktika, teismui konstatavus, jog apeliantai nuo 2011-07-07 yra atsijungę nuo šildymo ir karšto vandens sistemas, o ieškovė, pateikdama ieškinį, nenurodė aplinkybių, patvirtinančių, jog priteistina skola susidarė dėl žalos, patirtos jiems atsijungus nuo bendros šildymo sistemos, turėjo laikyti, kad ieškinys tuo pagrindu, kuriuo pareikštas, negali būti tenkinamas - ieškovė turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, bet ne reikalauti, kad apeliantai apmokėtų už šilumos energiją, kai ji nevartojama ir kurios ieškovė apeliantams nesuteikia.

143. Apeliantams priklausantis butas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra atjungtas todėl, kad žiemos metu kambario temperatūra siekdavo 16 laipsnių. Apeliantai augina tris nepilnamečius vaikus, kurie dėl žemos kambario temperatūros namuose nuolat sirgdavo. Atsižvelgiant į tai, kad šildymo sąlygos bute nepasikeitė ilgą laiką, nors apeliantai nuolat prašydavo padidinti temperatūrą bute, jie, neturėdami kitos galimybės suteikti nepilnamečiams vaikams tinkamų augimo sąlygų, atsijungė nuo bendros namo šildymo sistemos ir įsivedė individualią šildymo sistemą. LAT 2004-11-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-454/2004 nurodė, kad remiantis Lietuvos Respublikos Vartotojų teisių gynimo įstatymo 3 straipsnio nuostata, vartotojas turi teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir gauti paslaugas; kad vartotojo teisių negynimas yra nesuderinamas su CK 1.138 straipsniu. Teismas privalėjo ginti silpnesniąją bylos šalį ir viešąjį interesą.

15Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:

161. Ieškovė neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buto šilumos įrenginiai atjungti teisėtai, pagal norminių aktų reikalavimus, todėl neturi teisinio pagrindo neskaičiuoti mokesčių. Apeliantai pertvarkė savo patalpų šildymo sistemas, pažeisdami nustatytą tvarką ir piktnaudžiaudami savo teise. Vadovaujantis aktualia pirmosios instancijos teismo nurodyta LAT praktika, toks atjungimas nesukelia teisinių padarinių šalių šilumos energijos tiekimo-vartojimo santykiams, todėl nėra teisinio pagrindo keisti suvartoto šilumos kiekio paskirstymo vartotojams tvarkos ir atitinkamai apskaičiuoto užmokesčio.

172. Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą privalėjo vadovautis LAT 2005-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005. Ieškovė mano, kad pirmos instancijos teismas tinkamai taikė ir vadovavosi aktualia LAT praktika, kuri yra formuojama po 2005 metų. Taip pat ieškovė nesutinka su apeliantų nuomone, kad byloje turėjo būti taikoma LAT 2004-11-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-454/2004. Ieškovė mano, kad vartotojai turi teisę savo nuožiūra pirkti prekes ir paslaugas. Tačiau šiuo atveju vartotojai 2006-11-15 nusipirko butą, kuriame buvo centralizuotas šilumos tiekimas, todėl butui tiekiamą šilumą gali keisti kita rūšimi, tačiau tik vadovaujantis norminiais aktais, reglamentuojančiais kuro rūšies keitimą, bet ne bendra teisės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Tesimo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007).

183. Apeliantai nurodo, kad teismas privalėjo ginti silpnesniąją šalį ir viešąjį interesą, tačiau ieškovė su tuo nesutinka. Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 3 dalis numato, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytu kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti. Ieškovė mano, kad teismas pagrįstai atsisakė ginti apeliantų subjektinę teisę, nes jie piktnaudžiauja savo tiesėmis ir jas įgyvendina netinkamai.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Apeliantai nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo buvo konstatuota jų prievolė mokėti už šilumos energiją, nes mano, kad tinkamai įgyvendino savo teisę atjungti šildymą bute nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos. Teisėjų kolegija tokius apeliantų argumentus laiko teisiškai nepagrįstais, todėl jų apeliacinis skundas atmetamas.

21Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė ir ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra, kad jų bute yra įrengta autonominė šildymo sistema. Šį faktą taip pat patvirtina 2011-06-04 antstolio M. P. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-11-43. Apeliantai nurodė, kad nuo 2011-05-16 nesinaudoja ieškovės teikiama šilumos energija, o nuo 2011-06-01 ir tiekiamu karštu vandeniu. Taip pat byloje yra duomenys, kad apie šias aplinkybes ieškovė buvo informuota 2011-06-30 pranešimu bei kartu su pranešimu jai buvo pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Byloje yra ieškovės 2011-07-07 Šilumos objekto tikrinimo aktas Nr. 0402363, kuriame konstatuota, kad atsakovų bute savavališkai atjungtas šildymas ir karštas vanduo. Apeliantai nurodo, kad už suvartotą karštą vandenį bei šilumos energiją iki 2011-07-01 ieškovei yra sumokėta pagal jos pateiktas sąskaitas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovai yra skolingi už tiekiamą šilumą patalpų šildymui nuo 2011-10-01 iki 2014-06-01 – 6 210,17 Lt, o tiekiamą šilumą karštam vandeniui ruošti nuo 2011-07-01 iki 2014-06-01 – 9 205,34 Lt, t.y. skola susidarė už laikotarpį po atsakovų atjungimo šildymo bute nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos.

22Apeliantai sprendžia, kad įrodė, jog nenaudoja ieškovės tiekiamos šilumos energijos, todėl neturi prievolės už ją mokėti. Byloje nustatyta, kad apeliantai vykdė šildymo atjungimo darbus negavę tam leidimo, nes ieškovė jiems buvo išdavusi tik Šildymo prietaisų keitimo technines charakteristikas „Gyvenamasis namas ( - ), ŠV-08-257“, kuriose akcentuotas draudimas nepakeisti šildymo prietaisų (radiatorių) jungimo schemos prie šildymo sistemos stovų (t. 1, b. l. 16-19). Todėl apeliantai 2011-05-16 vienašališkai atjungė buto įrenginius nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, nesilaikydami procedūros, reglamentuotos CK 6.390 straipsnyje, Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnyje, Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010-10-25 įsakymu Nr. 1-297 patvirtintose Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (2010-10-25 įsakymo Nr. 1-297 redakcija, galiojusi iki 2011-07-29, t.y. ir apeliantų vykdytų darbų atlikimo metu, toliau – Taisyklės). Kadangi apeliantai atjungimo darbus vykdė 2011-05-16 - 2011-06-01, tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aktualus paminėtų teisės normų taikymo išaiškinimas, suformuluotas kasacinio teismo 2013-03-13 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl kasatorės teisės 2010-08-16 vienašališkai atjungti šildymą bute nuo bendros daugiabučio namo šilumos sistemos ir prievolės mokėti už šilumos energiją. Vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegija 2013-01-17 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-35/2012, energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 patvirtintų Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 redakcija, galiojusi iki 2011 m. liepos 29 d.) 210, 216, 217 punktus tam tikra apimtimi pripažino prieštaravusius Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio 1 daliai (tiek, kiek nustatyta, kad buto (butų) ir kitų patalpų šildymo būdas keičiamas Statybos įstatymo nustatyta tvarka), Statybos įstatymo (2010 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 20 straipsnio 11 daliai ir Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1415 redakcija) 1.2.18 punktui. Tačiau įvertinęs tai, kasacinis teismas konstatavo, kad ir 2010-08 mėn. atliekant atjungimo nuo šildymo sistemos procedūrą, kasatorė turėjo laikytis tapačios tvarkos. Remiantis paminėtais išaiškinimais, teisėjų kolegija analogiškai vertina ir apeliantų 2011-05-16 - 2011-06-01 laikotarpiu atliktų šilumos atjungimo darbų procedūrą. Taisyklėse numatyta, kad, baigus buto ar kitų patalpų šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginių atjungimo darbus, buto ar kitų patalpų savininkas, pastato savininkas ir šilumos tiekėjas pasirašo jų atjungimo aktą (122 punktas); šilumos vartojimo įrenginiai pripažįstami atjungti nuo Taisyklių 122 punkte nurodyto atjungimo akto ir susitarimo dėl šilumos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo pasirašymo dienos, jeigu šilumos pirkimo–pardavimo sutartyje nenustatyta kitaip (123 punktas). Todėl apeliantams neatlikus teisės aktuose numatytos procedūros ir nepateikus teismui atjungimo akto, šalių teisiniai santykiai ginčo laikotarpiu - 2011-07 mėn. - 2014-05 mėn., nelaikytini nutrūkusiais, ką akivaizdžiai patvirtina apeliantams kas mėnesį siunčiamos ieškovės sąskaitos (1 t., b.l. 111-176, 2 t., b.l. 4-8, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-12-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010; 2012-02-22 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-44/2012; 2012-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2012, 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013 ir kt.). Atitinkamai, kadangi apeliantai išliko šių sistemų tiekiamos šilumos ar karšto vandens sistemų vartotojai, jiems, kaip namo gyventojams, pagrįstai buvo paskirstytas namo suvartotos šilumos energijos kiekis, ir jie įpareigoti už daugiabučiam namui tiekiamą šilumos energiją mokėti užmokestį, apskaičiuojamą proporcingai pagal jų buto plotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2013).

23Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-03-07 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2005 bei 2010-12-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-519/2010 sprendžia, kad tuo atveju, kai vartotoja neteisėtai atsijungia nuo įrenginių, tiekiančių šilumos energiją, tiekėjas turi teisę į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali toliau reikalauti apmokėti už paslaugą ar produktą, kurio nesuteikė ir kuris atsijungusiojo nuo šilumos tiekimo buvusio abonento jau nebuvo vartojamas. Dėl apeliantų argumentų vienodos teismų praktikos formavimo aspektu pažymėtina, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Apeliantų nurodomos civilinės bylos nėra analogiškos ar labai panašios. Ginčas pirmojoje byloje kilo ir buvo nagrinėjamas pagal teisės aktus, galiojusius iki Šilumos ūkio įstatymo ir jo nuostatas detalizuojančių kitų teisės aktų įsigaliojimo, todėl nagrinėjamoje byloje negalima vadovautis apeliantų cituojamais išaiškinimai. Antrojoje byloje buvo sprendžiama dėl atsakovo veiksmų, atsijungiant nuo centrinės šildymo sistemos, teisėtumo, kuomet atsakovas, ieškovo sutikimu, jo tiekiamos šiluminės energijos nevartojo ir ieškovas pareiškė ieškinį dėl skolos už šilumos energiją bendroms reikmėms ir žalos (nuostolių) atlyginimo, todėl ši byla nėra precedentinė nagrinėjamos bylos atžvilgiu. Dėl to apeliantai nepagrįstai daro išvadą, kad ieškovė turi teisę tik į neteisėtu atsijungimu padarytos žalos atlyginimą, tačiau negali reikalauti priteisti skolą, apskaičiuotą pagal metodiką, įtvirtintą norminiuose teisės aktuose. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, esant teismų sukurtų precedentų konkurencijai, t.y. keliems analogiškose bylose priimtiems teismo sprendimams, atsižvelgtina taip pat ir į jų priėmimo laiką ir kt. (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-119/2013; kt.). Įvertinus šiuos argumentus, teisėjų kolegija nesutinka su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės teisės pažeidimus CPK 4 straipsnio nuostatų taikymo aspektu.

24Konstatuotina, kad savo buto radiatorius apeliantai atjungė nuo bendros daugiabučio namo šildymo sistemos, pažeisdami teisės aktų nustatytą tvarką. Taigi, apeliantai piktnaudžiavo savo teise ir taip pažeidė šilumą tiekiančios įmonės (ieškovės) teisę ir galimybę gauti atlyginimą už visam daugiabučiam namui tiektą šilumos energiją. Apeliacinio skundo argumentai, kad teismai turi ginti apeliantų, kaip vartotojų ir silpnesnės šalies, teises nuo šilumos tiekėjo-monopolisto yra nepagrįsti, nes, minėta, apeliantai patys piktnaudžiavo savo teise (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-359/2007). Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).

25Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

26Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

28Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama... 5. Byloje kilo ginčas, kaip reguliuojami atsiskaitymo santykiai tarp šilumos... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino:... 8. Teismas nustatė, kad butas, esantis ( - ), bendrosios jungtinės sutuoktinių... 9. Teismas nurodė, kad atsakovai į bylą nepateikė įrodymų, kad įvykdė... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 11. Atsakovai (toliau apeliantai) apeliaciniu skundu prašo 2015 m. birželio 23 d.... 12. 1. Ieškovė apeliantams šilumos netiekia, todėl jiems ir nekyla pareiga... 13. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau LAT) 2005-03-07 nutartyje... 14. 3. Apeliantams priklausantis butas nuo centralizuotos šildymo sistemos yra... 15. Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą... 16. 1. Ieškovė neturi jokių dokumentų, patvirtinančių, kad buto šilumos... 17. 2. Apeliantai nurodo, kad pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą... 18. 3. Apeliantai nurodo, kad teismas privalėjo ginti silpnesniąją šalį ir... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Apeliantai nesutinka su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu,... 21. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodė ir ginčo dėl šių faktinių... 22. Apeliantai sprendžia, kad įrodė, jog nenaudoja ieškovės tiekiamos šilumos... 23. Apeliantai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiasis Teismo Civilinių bylų... 24. Konstatuotina, kad savo buto radiatorius apeliantai atjungė nuo bendros... 25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta,... 26. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 27. apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 23 d.... 28. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....