Byla e2A-641-790/2019
Dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Aldonos Tilindienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo J. S. (J. S.) ieškinį atsakovams M. J., J. J. (J. J.) ir P. J. (P. J.) dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydamas priteisti iš atsakovės M. J. 31 384,67 Eur skolos, 15 705,14 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento šias sutartis: 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-3029, kuria M. J. padovanojo J. J.: 0,1596 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )); 0,1568 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )); 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-3033, kuria M. J. padovanojo P. J.: 0,1570 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )); 0,1571 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )). Ieškovas taip pat prašė taikyti restituciją natūra ir priteisti atsakovės M. J. naudai iš atsakovo J. J. 0,1596 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) bei 0,1568 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )), o iš atsakovo P. J. 0,1570 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) bei 0,1571 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )).

82.

9Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove M. J. 2006 m. liepos 5 d. sudarė notariškai patvirtintą paskolos sutartį, pagal kurią paskolino atsakovei 76 000 Lt (22 011,12 Eur). Minėtą sumą atsakovė įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. lapkričio 5 d. Pagal šią sutartį atsakovė 2012 m. gruodžio 27 d. pervedė ieškovui 2 000 Lt, taigi liko skolinga 74 000 Lt (21431,88 Eur).

103.

11Ieškovas nurodė, kad 2010 m. liepos 23 d. su atsakove sudarė dar vieną paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovo dar 56 365 Lt (16 324,43 Eur) bei įsipareigojo šią sumą grąžinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Nustatytu terminu atsakovė grąžino ieškovui 5 000 Lt (1 448,10 Eur), vėliau dar po kelis kartus grąžino bendrą 17 000 Lt (4 923,54 Eur) sumą. Atsakovė M. J. pagal abi sutartis yra skolinga ieškovui 31 384,67 Eur. Ieškovas kelis kartus kreipėsi į atsakovę dėl paskolos pagal sutartis gražinimo, tačiau atsakovė vengia vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus ir negrąžina paskolų.

124.

13Pagal paskolos sutartis atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas. Iš Lietuvos Banko viešai pateikiamos informacijos apie Lietuvos komercinių bankų fiziniams asmenims suteikiamoms vartojimo paskoloms taikytas vidutines palūkanas normas matyti, kad Lietuvos komercinių bankų fiziniams asmenims suteikiamoms vartojimo paskoloms (suteikiant šias paskolas iki vienerių metų terminui) 2006 m. liepos mėnesį taikyta vidutinė metinių palūkanų norma sudarė 5,19 proc., o 2010 m. liepos mėnesį – 4,60 proc. Ieškovas apskaičiavo, kad už naudojimąsi paskolos suma atsakovė turi mokėti ieškovui 15 705,14 Eur palūkanų.

145.

15Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2017 metų pavasarį siūlė ieškovui atgaline data pratęsti paskolos grąžinimo terminus ir pakeisti paskolos sąlygas, tačiau ieškovas su atsakovės pateiktais pasiūlymais nesutiko. Atsakovė, elgdamasi nesąžiningai ir siekdama sumažinti savo mokumą, 2017 m. gegužės 8 d. perleido jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą sūnums J. J. ir P. J..

166.

17Ieškovas prašė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana (Pauliano ieškinys) pagrindu. Nurodė, kad šiuo atveju ieškovas turi neginčytiną, neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovės M. J. atžvilgiu. Atsakovų sudarytos dovanojimo sutartys akivaizdžiai pažeidžia ieškovo, kaip M. J. kreditoriaus, teises atgauti jai paskolintus pinigus, nes turto, kuris atitiktų negrąžintų paskolų dydį, neturėjimas panaikina kreditoriaus galimybę gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Atsakovai yra akivaizdžiai nesąžiningi. Jie neprivalėjo sudaryti dovanojimo sutarčių. Jie puikiai suvokė ir žinojo, kad sudarant dovanojimo sutartis, bus apsunkintas ieškovo pažeistų teisių gynimas. Atsakovai tai atliko sąmoningai ir skubotai. Sandoriai buvo sudaryti tą pačią dieną, kai ieškovui elektroniniu paštu buvo pasiūlytas 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties papildymo projekto variantas, ir atsakovai suprato, kad ieškovas neketina klastoti dokumentų ir pasirašinėti nebūtų susitarimų.

187.

19Atsakovė M. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji yra visiškai atsiskaičiusi pagal 2006 m. liepos 5 d. sudarytą paskolos sutartį. Atsakovei grąžinus pinigus, šalys ant atskiro lapo surašė pakvitavimą, kurio originalą pasiėmė ieškovas, o atsakovė turi tik šio dokumento kopiją. Akcentavo, kad palūkanos jau buvo įskaičiuotos į bendrą sutarties kainą, todėl 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties 1 punkte šalys susitarė, kad pinigai bus skolinami be palūkanų. Atsakovė niekada nesiūlė pratęsti paskolos sutarties, kadangi buvo pagal ją visiškai atsiskaičiusi. Atsakovė nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties, ir prašė taikyti ieškinio senaties terminą bei šią bylos dalį nutraukti. Atsakovė taip pat teigė, kad ji tinkamai ir laiku atsiskaitė pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį. Kadangi atsakovė nėra skolinga ieškovui, nėra pagrindo dovanojimo sutartis pripažinti negaliojančiomis.

208.

21Atsakovai J. J. ir P. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovui J. S. iš atsakovės M. J. 31 384,67 Eur skolos, 15 705,14 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat nusprendė pripažinti negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento: a) 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-3029, kuria M. J. padovanojo J. J.: 0,1596 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )); 0,1568 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )); b) 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-3033, kuria M. J. padovanojo P. J.: 0,1570 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )); 0,1571 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )).

26Teismas nusprendė taikyti restituciją natūra ir priteisė atsakovės M. J. naudai iš atsakovo J. J. 0,1596 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) bei 0,1568 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )), o iš atsakovo P. J. 0,1570 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) bei 0,1571 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )).

2710.

28Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės paaiškinimus, kad pinigai buvo grąžinami ne visada reikalaujant rašytinio ieškovo patvirtinimo. Teismas nustatė, kad atsakovė turi aukštesnįjį išsilavinimą, visą laiką dirbo buhaltere ( - ). Pažymėjo, kad atsakovės pozicija nenuosekli, nes daugeliu kitų atvejų ieškovas ir atsakovė raštu fiksavo paskolų grąžinimą. Teismas nustatė, kad šalys 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartyje darė įrašus apie dalinio paskolos grąžinimo įnašų mokėjimą 2010 m. gruodžio 29 d., 2011 m. gegužės 30 d., 2011 m. rugsėjo 1 d., 2011 m. gruodžio 28 d. ir 2012 m. spalio 29 d. 2006 m. liepos 6 d. paskolos sutarties dalinis grąžinimas, pirmosios instancijos teismo vertinimu, patvirtintas rašytiniu įrodymu – 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovės atliktu mokėjimu banko pavedimu. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog šalys nuolat (sistemiškai) raštu fiksavo paskolų grąžinimo įmokų mokėjimą, leidžia atsakovės poziciją dėl visos likusios paskolos sumos grąžinimo nesurašant rašytinių pakvitavimų vertinti kaip neįrodytą. Atsakovė nepateikė nei tiesioginių, nei netiesioginių paskolos grąžinimo įrodymų.

2911.

30Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė iš atsakovės elektroninio pašto adreso ( - ) 2017 m. balandžio 17 d. išsiųstą susitarimų dėl 2006 m. liepos 6 d. paskolos sutarties sąlygų pakeitimo projektą, kuriuose palengvinamos grąžinimo sąlygos, nes numatoma, kad paskola suteikta neterminuotai iki pareikalavimo grąžinant po 30 dienų po pareikalavimo. Vienas susitarimas jau buvo pasirašytas atsakovės. Ieškovas, duodamas paaiškinimus teisminio nagrinėjimo metu, nurodė, jog padarė atsakovės jam pateikto susitarimo kopiją nuėjęs pas kaimyną ir grąžino jos pateiktą egzempliorių atsakovei. Jis nenorėjo pasirašinėti sutarties pakeitimo nepasikonsultavęs su teisininku. Po gautos konsultacijos ieškovas nutarė atgaline data nepasirašinėti atsakovės pasiūlyto priedo.

3112.

32Pirmosios instancijos teismo vertinimu, liudytojo T. V. nurodyta aplinkybė, kad jis dalyvavo peržiūrint ieškovo elektroniniame pašte gautą atsakovės laišką su priedu, neginčijamai patvirtina visus ieškovo paaiškinimus. Šis liudytojas 2012 m. rugsėjo 19 d. (tai nustatė pagal savo užrašus) kartu su ieškovu ir atsakovės sūnumi važiavo žiūrėti sklypo, kurį M. J. siūlė ieškovui vietoje skolos grąžinimo. Liudytojas matė pas ieškovą dvi paskolos sutartis, sudarytas su M. J.. Vėliau 2017 m. liudytojas nurodė pas ieškovą matęs papildomą susitarimą dėl 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties pakeitimo, dokumentas buvo atsiųstas iš M. J. elektroninio pašto. Kitą dieną ieškovas J. S. atėjo pas liudytoją ir atsinešė tą patį tekstą su M. J. parašu. Liudytojas patarė nurodyti faktinę susitarimo pasirašymo datą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, liudytojo parodymais netikėti nėra pagrindo. Atsakovė nepaneigė aplinkybės, kad papildomi susitarimai prie 2006 m. liepos 5 d. paskolos iš atsakovės elektorinio pašto buvo siunčiami 2017 metais, tai patvirtina aplinkybę, kad paskola 2017 metais dar nebuvo grąžinta.

3313.

34Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė teigia, jog ieškovo nurodymu ir reikalavimu 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartyje buvo nurodyta, jog ieškovas skolina atsakovei ne 68 000 Lt, o 76 000 Lt, t. y. sumą su šalių sutartomis palūkanomis. Pirmosios instancijos teismas dėl šios aplinkybės nurodė, kad nors paskolos sutarties tekstas buvo paruoštas ir atspausdintas notaro, tačiau antroje paskolos sutarties lapo pusėje parašytas pačios atsakovės rankraštinis tekstas, jog ji gavo 76 000 Lt. Teismas tai vertino kaip faktinio 76 000 Lt paskolos sumos išmokėjimo įrodymą.

3514.

36Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovė pervedė ieškovui 2 000 Lt per banką grąžindama jam, kaip tvirtina ieškovas, dalį 2006 m. liepos 5 d. suteiktos paskolos. Teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad minėtas pavedimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.130 straipsnio 2 dalį reiškia, jog atsakovė atliko veiksmus, kurie liudijai, kad ji pripažįsta prievolę pagal paskolos sutartį, ir tokiu būdu nutraukė ieškinio senaties terminą. Mokėjimo pavedime nesant nurodytos mokėjimo paskirties (nurodytos konkrečios grąžinamos paskolos), pirmosios instancijos teismo teigimu, taikytina CK 6.55 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola.

3715.

38Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai neginčija ieškovo pateikto aritmetinio palūkanų ir delspinigių skaičiavimo teisingumo, todėl, remdamasis CK 6.873 straipsnio 1 dalimi, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.872 straipsnio 1 ir 3 dalimis, tenkino ieškinio reikalavimus dėl skolos, materialiųjų ir procesinių palūkanų priteisimo.

3916.

40Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė negrąžino dalies paskolų ir ši situacija tęsėsi ginčo sandorių sudarymo metu, vertino, jog ieškovas turėjo galiojančią aiškaus dydžio reikalavimo teisę į atsakovę. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsakovai neįrodinėjo ir neįrodė, kad atsakovė turėjo ir turi pakankamai turto atsiskaityti su ieškovu, todėl įrodyta ir antroji sąlyga, būtina taikyti actio Pauliana institutą – aplinkybė, kad ginčo sandorių sudarymas pažeidė kreditoriaus teises. Kadangi ginčo sklypai perleisti artimiems giminaičiams, teismo manymu, yra pagrindas taikyti atsakovų nesąžiningumo prezumpciją (CK 6.67 straipsnio 1 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad sandoriai neatlygintiniai, todėl jie pripažintini negaliojančiais nepaisant turtą įgijusių atsakovų sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

41III.

42Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4317.

44Apeliaciniame skunde atsakovė M. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais:

4517.1.

46Civilinėje byloje buvo pažeistas teismo nešališkumo principas. Ieškovui atstovavo ilgametis Vilniaus apygardos teismo teisėjas, su kuriuo bylą nagrinėjantis teisėjas palaiko artimus ir draugiškus santykius. Nors prašymas dėl teisėjo nušalinimo buvo atmestas, tačiau tokia teismo nutartis negalėjo būti skundžiama, tai užkirto kelią ginčyti neobjektyvias išvadas.

4717.2.

48Atsakovė nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį skolinosi pinigus žemės sklypo įsigijimui. Kadangi žemės sklypo įsigyti nepavyko, ji pinigus grąžino anksčiau nei buvo numatyta pagal sutartį. Ieškovas teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad atsakovė skolinosi pinigus būtent žemės sklypo įsigijimui. Jokio turto neįsigijo nei ji, nei jos šeimos nariai, tai įrodo, kad pinigų atsakovei nebereikėjo, taigi nebuvo pagrindo jų turėti.

4917.3.

50Paskolos sutarties šalys nėra nei giminaičiai, nei draugai, todėl atsakovė nesupranta, kodėl ieškovas delsė ilgiau nei 10 metų ir nereikalavo jokių sumų iš atsakovės. Laiko, kad minėta aplinkybė tik patvirtina, jog atsakovė pinigus ieškovui pagal sutartį grąžino. Atsakovė nėra išsaugojusi rašto, kuriame šalys patvirtino, kad paskola pagal 2006 m. liepos 5 d. sutartį yra grąžinta, kadangi nemanė, jog po tiek laiko minėto dokumento gali prireikti. Ieškovas po 4 metų suteikė atsakovei dar vieną paskolą, o iki tol nereiškė jokių pretenzijų dėl paskolos pagal 2006 m. sutartį grąžinimo, tai taip pat patvirtinta esant labiau tikėtina tą aplinkybę, jog atsakovė pagal 2006 m. paskolos sutartį yra atsiskaičiusi.

5117.4.

52Paskolos šalys ant 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutarties atlikdamos įrašus fiksavo, kokios dalys ir kada buvo grąžintos pagal 2010 m. liepos 23 d. sutartį. Taigi būtų nelogiška pradėti grąžinimą vėlesnės paskolos, kai senesnė būtų neatiduota. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovas yra verslininkas, prekiauja Gariūnų turgavietėje, todėl esant bet kokiam sutarties pažeidimui neabejotinai imtųsi priemonių, kad apsaugotų savo interesus. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovės anksčiau nepažinojo, jokių santykių su ja neturėjo, o paskolos suma pagal 2006 m. liepos 5 d. sutartį jam yra labai didelė, todėl abejotina, ar asmuo, negavęs didelės ir reikšmingos sumos, kurios terminas suėjęs daugiau nei keturis metus, įvykdymo toliau būtų skolinęs pinigus tam pačiam asmeniui.

5317.5.

54Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visada fiksavo pinigų grąžinimo faktą, tačiau visi originalūs dokumentai likdavo pas ieškovą. Ieškovas teismo posėdžio metu pats pripažino, kad ant 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutarties originalo prie ten buvusių šalių įrašų apie dalinius šios paskolos grąžinimus jis pats 2017 m. balandžio 17 d. padarė prierašus, kad grąžinimai yra pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. Atsakovės manymu, šios aplinkybės parodo, kad būtent ieškovas siekia sudaryti įspūdį, jog paskola pagal 2006 m. sutartį nebuvo grąžinta.

5517.6.

56Teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovas pateikė iš atsakovei priklausančio elektroninio pašto adreso ( - ) išsiųstą 2006 m. liepos 6 d. paskolos sutarties sąlygų pakeitimo projektą. Dėl šio ieškovo suklastoto rašto ir jo siuntimo aplinkybių atsakovė pateikė priešieškinį, kurį teismas atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad priešieškinio pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą. Atsakovė laiko, kad tokį laišką techniškai nėra sudėtinga suklastoti. Atsakovė pažymėjo, kad ji nėra turėjusi tokio elektroninio pašto adreso ir niekada ieškovui jokių laiškų nėra siuntusi. Ieškovas taip pat negalėjo atsakyti į tai, kokia prasmė buvo siųsti minėtą laišką, kadangi 2006 m. sudaryta sutartis buvo patvirtinta notarine forma ir jos pakeitimas buvo galimas tik jį patvirtinus notariškai.

5717.7.

58Atsakovė niekada nebuvo gavusi 2017 m. kovo 29 d. pranešimo iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kurį į bylą pateikė ieškovas. Priešingai, atsakovė pateikė įrodymus, kad jos atžvilgiu joks mokestinis patikrinimas niekada nebuvo vykdomas.

5917.8.

60Teismas nepagrįstai rėmėsi ir vadovavosi liudytojo T. V. parodymais, kadangi jis yra artimas ieškovo draugas. Be to, liudytojas nurodė aplinkybes, kurių niekada nebuvo. Nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų ar paneigtų liudytojo nurodomas aplinkybes. Liudytojas negalėjo nurodyti, kokia mašina važiavo, kokios ji buvo markės ir spalvos, negalėjo apibūdinti asmens – J. J., su kuriuo jis neva važiavo apžiūrėti žemės sklypo. Atsakovas J. J. nurodė, kad su liudytoju nėra susitikęs ir jo nepažįsta, niekur niekada nėra kartu važiavę. Be to, liudytojas rėmėsi savo užrašais, kurie į bylą pateikti nebuvo. Liudytojas negalėjo apibūdinti ir atsakovės, tai taip pat įrodo, kad su ja susitikęs nebuvo ir niekada nebendravo. Aplinkybę, kad atsakovė yra neatsiskaičiusi pagal 2006 m. sutartį, liudytojas nurodė žinantis iš ieškovo.

6117.9.

62Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2006 m. paskolos sutartį buvo atsiskaityta visiškai, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog atsakovei 2012 m. gruodžio 27 d. pervedus 2 000 Lt, laikytina, kad ji pripažino prievolę ir yra pagrindas vertinti, jog ieškinio senaties terminas buvo nutrauktas.

6317.10.

64Atsakovė atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad nesutinka tiek su skolos, tiek su palūkanų priteisimu ir prašė taikyti ieškinio senatį, taigi ginčijo ir pareikštą reikalavimą dėl palūkanų. Teismas nepagrįstai priteisė palūkanas ieškovo naudai už 10 metų, nors šiuo atveju buvo pareikštas reikalavimas taikyti ieškinio senatį pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį. Kita vertus, atsakovė pirmosios instancijos teismui yra nurodžiusi, kad 2006 m. sutartyje šalys susitarė, jog pinigai skolinami be palūkanų. Ieškovas prašė priteisti 5,19 procentų dydžio palūkanas, o įstatymas numato 5 procentų dydžio palūkanas. Taigi teismui kilo pareiga vertinti, ar palūkanos atitinka įstatymo reikalavimus.

6517.11.

66Atsakovė paneigė visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Atsakovė įrodė, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu, į bylą pateikė pakankamai duomenų, kad ir po ginčijamų sandorių sudarymo turi pakankamai turto, jog patenkintų ieškovo reikalavimus.

6717.12.

68Pinigai buvo skolinami šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas nepagrįstai netaikė vartojimo santykius reglamentuojančių teisės normų.

6918.

70Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:

7118.1.

72Paskolos gavėjas, teigiantis, kad jis grąžino paskolos davėjui paskolą grynųjų pinigų sumomis, tačiau neturintis jokio rašytinės formos kreditoriaus pakvitavimo ar kitokio kreditoriaus pasirašyto dokumento, kuriame būtų patvirtintas paskolos grąžinimo faktas, neturi teisės remtis liudytojų parodymais paskolos grąžinimui įrodyti. Atsakovės teiginių, kad ji grąžino visą paskolos sumą ieškovui, įrodymų byloje nėra.

7318.2.

74Atsakovė ieškovui ne tik siuntė susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau iš to paties elektroninio pašto adreso siuntė paaiškinimus VMI pagal jai siųstą užklausimą.

7518.3.

76CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos dalykas yra pinigai, preziumuojama, jog paskolos sutartis yra atlygintinė, o vadovaujantis CK 6.872 straipsnio 1 dalimi, jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Todėl teismas pagrįstai priteisė ieškovo prašomas palūkanas.

7718.4.

78Įrodytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino sandorius negaliojančiais ir taikė restituciją.

79Teisėjų kolegija

konstatuoja:

80IV.

81Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8219.

83Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis), taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje (dėl teismo nešališkumo teisėjų kolegija atskirai pasisakys šioje nutartyje).

8420.

85Byloje kilo ginčas dėl atsakovės M. J. prievolės grąžinti ieškovo pagal 2006 m. liepos 5 d. ir 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartis paskolintus pinigus ir mokėti palūkanas, taip pat dėl atsakovų sudarytų sandorių, kuriais M. J. padovanojo jai priklausiusius žemės sklypus kitiems atsakovams J. J. bei P. J., pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu tenkino ieškinio reikalavimus. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo tokius skundžiamo teismo sprendimo panaikinimo pagrindus: 1) atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas; 2) pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl ieškinio senaties termino reikalavimams pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį pareikšti; 3) pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles konstatuodamas, kad pinigai pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį nebuvo grąžinti; 4) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė palūkanas, nes pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį palūkanos nebuvo numatytos, be to palūkanos priteistos viršijant tokiam reikalavimui nustatytą ieškinio senaties terminą; 5) neįrodytos actio Pauliana taikymo sąlygos – reikalavimo teisės turėjimas ir ieškovo teisių pažeidimas; 6) nepagrįstai netaikytos vartojimo santykius reglamentuojančios teisės normos. Teisėjų kolegija dėl šių argumentų pasisakys detaliau. Dėl teismo nešališkumo

8621.

87Viena iš tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teisė į nešališką teismą yra viena žmogaus teisių, ginamų tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis, 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 47 straipsnis, CPK 6, 21 straipsniai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d., 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia ir tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių. Teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, taigi ir pasitikėjimo teismu, sąlyga. Teisėjo ir teismų nešališkumas užtikrinamas nustatant draudimus ir apribojimus teisėjams nagrinėti bylas, jeigu yra aplinkybių, keliančių abejonių dėl teisėjo nešališkumo.

8822.

89Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies kontekste gali būti nagrinėjamas dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2015 m. balandžio 23 d. sprendimą byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10). Teismas turi būti subjektyviai nešališkas, šia prasme atsižvelgtina į asmeninius teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. nė vienas teismo narys neturi turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas; pagal objektyvųjį kriterijų vertintina, ar pats teismas ir, be kitų aspektų, jo sudėtis „pateikia“ pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl jo nešališkumo (EŽTT 1993 m. vasario 24 d. sprendimas byloje Fey prieš Austriją, peticijos Nr. 14396/88; 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96; 2008 m. sausio 15 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Objektyvusis nešališkumo reikalavimas yra svarbi papildoma garantija asmeniui (nes gali būti gana sudėtinga pateikti įrodymus, galinčius nuginčyti teisėjo nešališkumo prezumpciją subjektyviuoju aspektu) (žr., pvz., EŽTT Didžiosios kolegijos 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micallef prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Šia prasme netgi tai, kaip situacija atrodo, gali turėti tam tikros svarbos arba, kitaip tariant, „teisingumas ne tik turi būti įvykdytas, jis taip pat turi atrodyti įvykdytas“ (žr., pvz., EŽTT 1984 m. spalio 26 d. sprendimą byloje De Cubber prieš Belgiją, peticijos Nr. 9186/80).

9023.

91Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, kad turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., EŽTT 2016 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Rywin prieš Lenkiją, peticijų Nr. 6091/06, 4047/07, 4070/07). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, peticijos Nr. 33958/96). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., EŽTT 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 45825/99, 45826/99 ir 45827/99; cituotą sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. EŽTT 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 22399/93). Be kita ko, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimą Coeme ir kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01).

9224.

93Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi ir Konvencijos nuostatomis, ir šioje sityje formuojama EŽTT praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teisėjo asmeninis nešališkumas (subjektyvusis aspektas) yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-402/2008). Objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, keliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

9425.

95Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. CPK 68 straipsnyje nustatyta teisėjo pareiga, esant CPK 65–67 straipsniuose nurodytoms aplinkybėms, nusišalinti, taip pat byloje dalyvaujančio asmens teisė reikšti tokiais atvejais teisėjui nušalinimą.

9626.

97Nagrinėjamu atveju atsakovės M. J. atstovas 2017 m. rugsėjo 8 d. pirmosios instancijos teismo parengiamojo posėdžio metu pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjusiam teisėjui, motyvuodamas tuo, kad kitai šaliai (ieškovui) atstovaujantis advokatas yra buvęs to paties teismo teisėjas ir Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, taip pat bylą nagrinėjančio teisėjo šališkumą grįsdamas teisėjo procesiniais veiksmais, nepalankiais atsakovei (laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymu). Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartimi netenkino atsakovės atstovo pareiškimo dėl teisėjo nušalinimo, nurodydama, kad ieškovą atstovaujantis advokatas teisme nebedirba jau daugiau nei vienerius metus, o procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo nušalinimo pagrindas.

9827.

99Atsakovė apeliaciniame skunde pakartotinai kelia klausimą dėl teismo nešališkumo, nurodydama, kad abejonės dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo nebuvo pašalintos – ieškovo atstovui nustojus eiti teisėjo pareigas, jo ir bylą nagrinėjusio teisėjo artimi draugiški santykiai savaime nesibaigė ir tęsiasi toliau. Atsakovės teigimu, pats ieškovas, prieš inicijuodamas bylą teisme, jai yra pasakęs, kad jam atstovaus buvęs teismo teisėjas ir kad „dėl visko bus iš anksto susitarta“.

10028.

101Iš teisės aktų registre skelbiamų duomenų nustatyta, kad ieškovo atstovas Lietuvos Respublikos Prezidento ( - ) dekretu Nr. ( - ) nuo ( - ) buvo paskirtas Vilniaus apygardos teismo teisėju. Lietuvos Respublikos Prezidento ( - ) dekretu Nr. ( - ) ieškovo atstovas buvo paskirtas šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininku, o Lietuvos Respublikos Prezidento ( - ) dekretu Nr. ( - ) jis buvo atleistas iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų. Bylą nagrinėjęs teisėjas Vilniaus apygardos teismo teisėju buvo paskirtas Lietuvos Respublikos Prezidento 2010 m. gruodžio 10 d. dekretu Nr. 1K-549 nuo 2011 m. sausio 4 d. Iš šių aplinkybių matyti, kad ieškovo atstovas ir bylą nagrinėjęs teisėjas nuo 2011 m. sausio 4 d. iki 2013 m. kovo 5 d. ėjo teisėjų pareigas tame pačiame Vilniaus apygardos teisme, tačiau kituose jo skyriuose – ieškovo atstovas ėjo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas, o bylą nagrinėjęs teisėjas ėjo pareigas Civilinių bylų skyriuje.

10229.

103Atkreiptinas dėmesys į EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią panašiose situacijose vertinant nuogąstavimų dėl teisėjo šališkumo objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr., pvz., 2001 m. gruodžio 11 d. sprendimą Walson prieš Norvegiją, peticijos Nr. 37372/97, 2007 m. liepos 19 d. sprendimą P. prieš Kroatiją, peticijos Nr. 13587/03).

10430.

105Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo pareikšti nuogąstavimai dėl teisėjo šališkumo, grindžiami minėtu ieškovo atstovo ir bylą nagrinėjusio teisėjo ryšiu, nėra pakankamai pagrįsti. Šiuo atveju svarbu tai, kad nuo ieškovo atstovo darbo teisme pabaigos bylos nagrinėjimo pradžioje buvo praėjęs beveik penkerių metų laikotarpis. Be to, ieškovo atstovas ir bylą nagrinėjęs teisėjas ėjo teisėjų pareigas tame pačiame teisme pakankamai neilgai (apie dvejus metus), jie dirbo skirtinguose teismo skyriuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad darbo teisme laikotarpiu tarp ieškovo atstovo ir bylą nagrinėjusio teisėjo buvo susiklostę kokie nors hierarchiniai (pavaldumo) ryšiai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės paneigia atsakovės atstovo nuogąstavimus dėl teismo šališkumo.

10631.

107Nors atsakovės atstovas akcentuoja ieškovo atstovo ir bylą nagrinėjusio teisėjo artimus draugiškus ryšius, kurie, atsakovės atstovo teigimu, savaime nesibaigė ir tęsiasi toliau, tačiau tokiems teiginiams pagrįsti nėra jokių duomenų. Atsakovės atstovas nenurodo jokių aplinkybių, liudijančių, kad tarp ieškovo atstovo ir bylą nagrinėjusio teisėjo susiklostė artimi draugiški santykiai ar kad tokie santykiai tęsiasi ir šiuo metu. Vien iš aplinkybės, kad minėti asmenys prieš beveik penkerius metus yra ėję teisėjų pareigas tame pačiame teisme, tokios išvados daryti negalima, ypač įvertinus, kad šis teismas yra didžiausias iš visų Lietuvoje veikiančių apygardų teismų, kuriame dirba 57 teisėjai. Atsakovės tvirtinimas, jog ieškovas, prieš inicijuodamas bylą teisme, jai yra pasakęs, kad jam atstovaus buvęs teismo teisėjas ir kad „dėl visko bus iš anksto susitarta“, taip pat yra neparemtas jokiais duomenimis.

10832.

109Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo eigą, neturi pagrindo spręsti, kad šalims buvo suteiktos nevienodos galimybės naudotis procesinėmis teisėmis. Šiuo atveju matyti, kad bylą nagrinėjęs teisėjas vykdė jam kaip teismo posėdžio pirmininkui tenkančias pareigas rūpintis tinkamu, nepertraukiamu ir kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, kad būtų nustatytos esminės bylos aplinkybės, šalinti iš nagrinėjimo teisme visa, kas nesusiję su nagrinėjama byla (CPK 159 straipsnis). Iš bylos medžiagos spręstina, kad bylą nagrinėjęs teisėjas šalių prašymus nagrinėjo tinkamai, procesinio pobūdžio sprendimus priėmė motyvuotai, atsižvelgdamas į šiems klausimams spręsti reikšmingas aplinkybes. Aplinkybė, kad kai kuriuos procesinio pobūdžio klausimus teisėjas sprendė ne atsakovės naudai, savaime nerodo jo šališkumo atsakovės atžvilgiu. Pastebėtina, kad kai kurie procesinio pobūdžio klausimai buvo išspręsti ir ne ieškovo naudai.

11033.

111Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo pažeista atsakovės teisė į nešališką teismą, o priešingi atsakovės argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl ieškinio senaties termino

11234.

113Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų – ir teise į gynybą (CK 1.137 straipsnio 1 dalis), tačiau ši teisė, kaip ir bet kuri kita civilinė teisė, nėra absoliuti. Teisės į gynybą įgyvendinimas pirmiausia sietinas su subjekto, besinaudojančio šia teise, pareigomis laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų – šios pareigos yra neatskiriama visų civilinių teisių įgyvendinimo dalis (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Be šių bendrųjų teisės į gynybą įgyvendinimo aspektų, išskirtinas vienas specifinis ypatumas – šios civilinės teisės įgyvendinimas yra ribojamas laiko aspektu, t. y. asmuo turi konkrečiu terminu ribojamą galimybę teismine tvarka ap(si)ginti savo pažeistas subjektines teises. Terminas, kuriuo ribojamas teisės į gynybą įgyvendinimas, yra vadinamas ieškinio senaties terminu, šio termino teisinis apibrėžimas yra pateiktas CK 1.124 straipsnyje, o jo praleidimo teisinės pasekmės reglamentuotos CK 1.131 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019 26 punktas).

11435.

115CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). Ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

11636.

117CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo taisykles, pagal kurias ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu prievolei įvykdyti yra nustatytas terminas, tai iš tokios prievolės atsirandančio reikalavimo ieškinio senaties terminas prasideda pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. CK 1.125 straipsnio 1 dalis nustato bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą.

11837.

119Nagrinėjamoje byloje atsakovė M. J. nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą reikalavimams, kylantiems iš 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties, ir prašė taikyti ieškinio senatį.

12038.

121Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. liepos 5 d. notarine forma sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino atsakovei 76 000 Lt. Atsakovė paskolą įsipareigojo grąžinti iki 2006 m. lapkričio 5 d. Vadinasi, pagal ieškinio senaties termino skaičiavimo taisykles, nustatytas CK 1.127 straipsnyje, ieškinio senaties terminas dėl prievolės grąžinti paskolą prasidėjo 2006 m. lapkričio 6 d., pasibaigus prievolės įvykdymo terminui. Ieškovas ieškinį teismui padavė 2017 m. rugpjūčio 8 d., jau suėjus 10 metų terminui nuo ieškinio senaties termino pradžios.

12239.

123Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, nes atsakovė 2012 m. gruodžio 27 d. pervedė ieškovui 2 000 Lt, ir šis veiksmas nutraukė ieškinio senaties termino eigą, nes liudijo, jog atsakovė pripažino prievolę pagal paskolos sutartį. Atsakovė nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais.

12440.

125CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. To paties straipsnio 3 dalis nustato, kad nutrauktas ieškinio senaties terminas prasideda iš naujo nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, kurios buvo pagrindas ieškinio senaties terminą nutraukti. Laikas iki senaties termino į naują terminą neįskaičiuojamas.

12641.

127Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, kokius skolininko veiksmus galima laikyti patvirtinančiais skolos pripažinimą ir nutraukiančiais ieškinio senaties eigą, priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Teismų praktikoje tokiais skolininko veiksmais laikomi veiksmai, kai skolininkas pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos arba netesybų, palūkanas už pagrindinę skolą, taip pat kai šalys modifikuoja sutartį taip, kad iš jos turinio matyti, jog skolininkas pripažįsta skolą, kai skolininkas prašo keisti sutartį, atidedant ar išdėstant mokėjimus, akceptuoja inkaso pavedimą ir kiti panašūs veiksmai. Kasacinis teismas pabrėžia, kad skolininko veiksmai, kuriais jis pripažįsta prievolę, turi būti aktyvūs, bet ne tylėjimas, nes šis nelaikomas asmens valios išraiška, išskyrus įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytus atvejus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2008, minėtos 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019 34 punktas).

12842.

129Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinio senaties terminą nutraukė atsakovės 2012 m. gruodžio 27 d. atliktas 2 000 Lt sumos sumokėjimas ieškovui. Byloje nustatyta, kad šalys buvo sudarę ne tik 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį, bet ir 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį, pagal kurią atsakovė pasiskolino iš ieškovo 56 365 Lt ir juos įsipareigojo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. Paskolos sutarties tekste šalys, ranka atlikdamos įrašus, fiksavo pinigų grąžinimus: 2010 m. gruodžio 29 d. – 5 000 Lt sumos grąžinimą, 2011 m. gegužės 30 d. – 5 000 Lt sumos grąžinimą, 2011 m. rugsėjo 1 d. – 5 000 Lt sumos grąžinimą, 2011 m. gruodžio 28 d. – 3 000 Lt sumos grąžinimą, 2012 m. spalio 29 d. – 4 000 Lt sumos grąžinimą. Ieškovas ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad šios pinigų sumos buvo grąžintos pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį, su šia aplinkybe sutinka ir atsakovė. Be to, šią aplinkybę patvirtina ir tai, kad šalys mokėjimus fiksavo būtent šios sutarties originaliame egzemplioriuje. Nors ieškovas įrašuose dėl pinigų grąžinimo prirašė, kad pinigai grąžinami pagal 2006 m. sutartį, tačiau jis 2018 m. vasario 5 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu patvirtino, jog šiuos prierašus atliko 2017 m. balandžio mėn.

13043.

131Kaip minėta, ieškinio senaties termino nutraukimui teisinę reikšmę turi aktyvūs skolininko veiksmai, kai jis pripažįsta kreditoriaus pretenziją, sumoka dalį pagrindinės skolos ar pan. 2012 m. gruodžio 27 d. mokėjimą atsakovė atliko egzistuojant neįvykdytai prievolei grąžinti pasiskolintus pinigus pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį ir esant šalių praktikai mokėjimus užskaityti pagal šią sutartį. Atsakovė, 2012 m. gruodžio 27 d. atlikdama ieškovui 2 000 Lt sumos mokėjimą, nenurodė, kad moka būtent pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptariamu atsakovės atliktu mokėjimu ji aktyviai neišreiškė savo valios pripažinti prievoles pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį, taigi šis veiksmas negali būti vertinamas kaip nutraukęs ieškinio senaties terminą. Nors pirmosios instancijos teismas rėmėsi CK 6.55 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, nustatančiu, kad tais atvejais, kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, laikoma, jog grąžinta seniausia skola (nesant šalių susitarimo ar skolininko pareiškimo, kokiai prievolei įvykdyti skiriama įmoka), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atliktos įmokos paskirstymas pagal įstatyme numatytą eiliškumą negali būti laikomas parodančiu aktyviais veiksmais išreikštą skolininko valią pripažinti tą prievolę. Taigi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė dėl 2012 m. gruodžio 27 d. nutrūkusio ieškinio senaties termino.

13244.

133Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo byloje nurodytos kitos tarpusavio santykių su atsakove aplinkybės taip pat neįrodo, jog atsakovė atliko kokius nors veiksmus, liudijančius prievolių pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį pripažinimą. Nors abi šalys iš esmės pripažino aplinkybę, kad 2012 m. atsakovė su ieškovu siūlė atsiskaityti perduodama jam žemės sklypą, šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo T. V. nurodytos aplinkybės, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė neparodo, jog atsakovė pripažino prievoles būtent pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. Kaip minėta, atsakovė ieškovui buvo skolinga pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį, vadinasi ji, 2012 m. siūlydama ieškovui žemės sklypą, galėjo siekti atsiskaityti pagal pastarąją sutartį. Tokią aplinkybę papildomai patvirtina tai, kad tuo metu negrąžintos paskolos pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį suma buvo pakankamai reikšminga.

13445.

135Byloje ieškovas taip pat įrodinėjo, kad atsakovė, gavusi iš VMI 2017 m. kovo 29 d. raštą dėl informacijos apie 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį pateikimo (2 t., b. l. 100), kreipėsi į ieškovą, prašydama atgaline data atlikti 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties pakeitimus. Ieškovas šioms aplinkybėms pagrįsti pateikė, jo teigimu, atsakovės pasirašyto paskolos sutarties pakeitimo projekto kopiją (1 t., b. l. 90), 2017 m. balandžio 19 d. atsakovės elektroninį laišką, kuriuo atsakovė siuntė paskolos sutarties pakeitimo projektą (1 t., b. l. 92) bei šiuo elektroniniu laišku siųstą paskolos sutarties pakeitimo projektą (1 t., b. l. 91). Ieškovo tvirtinimu, šie atsakovės veiksmai pagrindžia, kad atsakovė nebuvo grąžinusi pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį pasiskolintų pinigų.

13646.

137Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio senaties termino eiga gali būti nutraukta tik tuo atveju, jei ieškinio senaties terminas dar nėra pasibaigęs. Todėl skolininko veiksmai, liudijantys skolos pripažinimą, sukelia ieškinio senaties termino eigos nutraukimo teisines pasekmes tik tada, kai šie veiksmai atlikti nepasibaigus ieškinio senaties terminui (žr. minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-168-687/2019 33 punktą). Šiuo atveju aktualūs atsakovės veiksmai, atlikti laikotarpiu nuo 2006 m. lapkričio 6 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d. (ieškinio senaties termino ribose). Taigi paminėti ieškovo nurodyti atsakovės 2017 m. balandžio mėn. atlikti veiksmai, susiję su siekiu pakeisti 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties sąlygas, nenutraukė ieškinio senaties termino, nes šis terminas jau buvo pasibaigęs.

13847.

139Darytina išvada, kad ieškovas teisminės gynybos 2017 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi jau suėjus ieškinio senaties terminui. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių, dėl kurių jis praleido ieškinio senaties terminą. Iš byloje surinktų įrodymų visumos teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kad ieškinio senaties termino eigos metu egzistavo aplinkybės, ieškovui kliudžiusios ginti galbūt pažeistas jo teises, nepriklausiusios nuo jo valios. Ieškinio senaties terminas buvo praleistas pakankamai ženkliai. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimui.

14048.

141Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto paskirtis – užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nes civilinių teisinių santykių dalyviams garantuojama, kad, suėjus įstatymo nustatytam terminui, jų subjektinės teisės teismine tvarka negalės būti nuginčytos ir jiems nebus paskirta tam tikra pareiga. Jeigu suinteresuotas asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo atsisako savo teisės arba nemano, kad jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusią šalį imtis priemonių savo pažeistoms teisėms operatyviai ir tinkamai ginti. Taigi ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo neigiamą poveikį civilinei apyvartai, ieškinio senaties terminų nustatymas sudaro objektyvias prielaidas materialiajai tiesai byloje nustatyti; praėjus tam tikram laikui, faktinių aplinkybių išaiškinimas tampa sudėtingesnis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-51-701/2018 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

14249.

143Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino taikymas ir atsisakymas šiuo pagrindu ginti ieškovo galbūt pažeistas teises atitiks teisingumo principą. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro dėl to, kad atsakovė nuo ieškovo reikalavimų, kylančių iš 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties, gynėsi tuo, jog ji, dar iki sueinant paskolos grąžinimo terminui, pinigus ieškovui grąžino, nes jie nebebuvo jai reikalingi, tačiau praėjus ilgam laikui neišsaugojo pinigų grąžinimą patvirtinančio įrodymo. Atsakovė taip pat nurodė ir tą aplinkybę, kad ieškovas po 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartyje numatyto pinigų grąžinimo termino pabaigos praėjus pakankamai ženkliam laikotarpiui vėl paskolino jai nemažą pinigų sumą. Taigi, įvertinus byloje kilusio ginčo pobūdį, matyti, kad praėjęs ilgas laikotarpis nuo ieškovo nurodomo jo teisių pažeidimo apsunkino atsakovei galimybę įrodyti aplinkybes dėl paskolos grąžinimo. Kreditoriui per ieškinio senaties terminą nesikreipus teisminės gynybos, skolininkas gali pagrįstai tikėtis, jog kreditorius nesikreips teisminės gynybos, ir dėl tos priežasties gali neišsaugoti prievolės įvykdymą patvirtinančių dokumentų. Todėl nagrinėjamoje situacijoje ieškinio reikalavimų, kylančių iš 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties, atmetimas atitinka teisingumo interesus ir nevertintinas kaip formalus.

14450.

145CK 1.135 straipsnis nustato, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui nustatytam ieškinio senaties terminui, pasibaigia ir papildomiems reikalavimams nustatyti ieškinio senaties terminai. Teisėjų kolegija dėl išdėstytų argumentų sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino turėjo atmesti ieškinio reikalavimus priteisti skolą ir palūkanas pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas šiuo aspektu pakeičiamas.

14651.

147Atmetus ieškinio reikalavimus priteisti skolą ir palūkanas pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį dėl pasibaigusio ieškinio senaties termino, netenka teisinės reikšmės nustatymas, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių konstatuodamas, kad pinigai pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį nebuvo grąžinti, taip pat vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė palūkanas pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį. Dėl skolos ir palūkanų pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį

14852.

149Byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. liepos 23 d. sudarė paskolos sutartį, kuria atsakovė pasiskolino iš ieškovo 56 365 Lt ir įsipareigojo paskolą grąžinti iki 2010 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 8–9). Atsakovė teisminio nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad ji gavo mažesnę paskolos sumą, nes į paskolos sutartyje nurodytą sumą buvo iš anksto įskaičiuotos 6 356 Lt palūkanos. Pastebėtina, kad pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį būtent atsakovei teko pareiga įrodyti aplinkybes, jog ji pagal paskolos sutartį gavo mažesnę pinigų sumą, tačiau byloje surinkti įrodymai šios aplinkybės nepatvirtina. Tiek pačiame paskolos tekste, tiek po paskolos sutartimi esančiu įrašu atsakovė patvirtino, kad šios sutarties sudarymo dieną ji gavo būtent paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad paskolos sutartyje nebuvo nurodyta, jog ši sutartis neatlygintinė, taigi pagal įstatymą preziumuojamas šios sutarties atlygintinumas (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). Taigi faktas, kad buvo sudaryta atlygintinė paskolos sutartis, taip pat paneigia atsakovės teiginius, jog į paskolos sumą jau buvo įskaičiuotos palūkanos. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė dėl atsakovės pagal aptariamą sutartį pasiskolintos pinigų sumos. Apeliaciniame skunde atsakovė jokių argumentų šiuo ginčo aspektu nepateikia.

15053.

151Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad yra grąžinusi 2010 m. liepos 23 d. pasiskolintus pinigus. Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad pareigą įrodyti šią aplinkybę turi atsakovė. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka formuojamą teismų praktiką. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad paskolos gavėjui remiantis aplinkybe, kad jis paskolą grąžino, šios aplinkybės įrodinėjimo pareiga tenka paskolos gavėjui. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

15254.

153Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad atsakovė neįrodė aplinkybės dėl visų pasiskolintų pinigų grąžinimo, ir pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį negrąžintą paskolos dalį. Atsakovė, teigdama, kad visus pasiskolintus pinigus grąžino, aiškino, jog įrašai apie pinigų grąžinimą buvo daromi paskolos sutarties antrame lape ir kitame lape, kurio ieškovas nepateikė į bylą. Iš tiesų, kaip jau minėta, paskolos sutarties tekste šalys, ranka atlikdamos įrašus, fiksavo pinigų grąžinimus: 2010 m. gruodžio 29 d. – 5 000 Lt sumos grąžinimą, 2011 m. gegužės 30 d. – 5 000 Lt sumos grąžinimą, 2011 m. rugsėjo 1 d. – 5 000 Lt sumos grąžinimą, 2011 m. gruodžio 28 d. – 3 000 Lt sumos grąžinimą, 2012 m. spalio 29 d. – 4 000 Lt sumos grąžinimą. Šie įrašai patvirtina, kad ieškovui buvo grąžinta 22 000 Lt suma, paskolinta pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį. Be to, kaip minėta, atsakovė 2012 m. gruodžio 27 d. atliko ieškovui 2 000 Lt sumos mokėjimą bankiniu pavedimu. Daugiau jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė yra grąžinusi kitas pinigų sumas ieškovui, byloje nėra pateikta. Pastebėtina, kad remiantis CK 6.65 straipsnio nuostatomis atsakovė, įvykdžiusi prievolę (ar dalį jos) pagal aptariamą paskolos sutartį, turėjo teisę reikalauti, jog ieškovas išduotų atitinkamą pakvitavimą arba grąžintų paskolos sutarties originalų egzempliorių, tačiau nei tokių pakvitavimų (likusiai negrąžintai sumai), nei paskolos sutarties originalo ji į bylą nepateikė.

15455.

155Atsakovė aplinkybę dėl visų pasiskolintų pinigų grąžinimo byloje iš esmės įrodinėjo tik savo pačios paaiškinimais. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad paskolos sutarties atveju svarbu tai, jog tiek sutarties sudarymas, tiek jos įvykdymas yra sandoriai, todėl sutarties (prievolės) įvykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rūšies sutarčiai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisiniai padariniai (žr. jau minėtą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio CK 6.871 straipsnio 1 dalis numatė, kad fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Vadinasi, aptariamu atveju paskolos grąžinimas negali būti įrodinėjamas liudytojų parodymais ar pačios atsakovės paaiškinimais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis), nebent būtų nustatytos CK 1.93 straipsnio 6 dalyje nurodytos aplinkybės. Tačiau šiuo atveju tokios aplinkybės nėra įrodytos, t. y. teismui nebuvo pateikti jokie kitokie netiesioginiai rašytiniai įrodymai, patvirtinantys paskolos grąžinimą, nėra duomenų, kad atsakovė objektyviai negalėjo gauti iš ieškovo pakvitavimų apie paskolos grąžinimą ar pan.

15656.

157Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui iš atsakovės priteisė likusią negrąžintą pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį paskolos dalį, t. y. 34 365 Lt. Kadangi dėl praleisto ieškinio senaties termino ieškovo reikalavimas dėl skolos pagal 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutartį atmetamas, 2012 m. gruodžio 27 d. ieškovui atliktas 2 000 Lt sumos mokėjimas užskaitomas kaip 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutarties grąžinimas. Tokiu būdu laikytina, kad ieškovui iš atsakovės pagrįstai buvo priteista 32 365 Lt (arba 9 373,55 Eur) likusi negrąžinta paskolos dalis. Apeliaciniame skunde atsakovė tik abstrakčiai nurodo, kad byloje esantys įrodymai paneigia ieškovo teiginius, jog ji netinkamai vykdė 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį (apeliacinio skundo 28 punktas), tačiau jokių konkretesnių argumentų šiuo ginčo aspektu nepateikia.

15857.

159Kaip minėta, 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartyje nebuvo nurodyta, jog ši sutartis neatlygintinė, taigi pagal įstatymą preziumuojamas šios sutarties atlygintinumas (CK 6.872 straipsnio 3 dalis). CK 6.872 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Kadangi šalys 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartyje nebuvo sutarusios dėl konkretaus palūkanų dydžio, ieškovas pagrįstai reikalauja iš atsakovės priteisti palūkanas, apskaičiuotas pagal CK 6.872 straipsnio 1 dalį.

16058.

161Byloje neginčijama, kad 2010 m. liepos mėn. galiojo 4,6 proc. komercinių bankų vidutinė palūkanų norma. Ieškovas pateikė palūkanų apskaičiavimo lentelę (1 t., b. l. 10), pagal kurią už negrąžintą paskolos sumą apskaičiavo 12 293 Lt palūkanų. Atsakovei neginčijant šio apskaičiavimo aritmetinio teisingumo, juo pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi. Tačiau pirmosios instancijos teismo priteista palūkanų suma koreguotina, kadangi, kaip minėta, 2012 m. gruodžio 27 d. atliktas 2 000 Lt sumos mokėjimas užskaitomas kaip 2010 m. liepos 23 d. paskolos grąžinimas. Tokiu būdu už laikotarpį nuo 2012 m. spalio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 27 d. nuo negrąžintos 34 365 Lt sumos apskaičiuojamos 255,52 Lt palūkanos (1 580,79 Lt metinių palūkanų suma dauginama iš šiuo laikotarpiu buvusių 59 dienų ir dalinama iš metuose esančio 365 dienų skaičiaus). Už laikotarpį nuo 2012 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. rugpjūčio 8 d. (viso 4 metai ir 224 dienos) nuo negrąžintos 32 365 Lt sumos apskaičiuojamos 6 950,41 Lt palūkanos (1 488,79 Lt metinių palūkanų suma dauginama iš šiuo laikotarpiu buvusių 4 metų (5 955,16 Eur) bei prie šios sumos pridedama 995,25 Lt suma, gauta 1 488,79 Lt metinių palūkanų sumą dauginant iš šiuo laikotarpiu buvusių 224 dienų ir dalinant iš metuose esančio 365 dienų skaičiaus). Kitos ieškovo pateiktoje palūkanų apskaičiavimo lentelėje nurodytos palūkanų sumos nekeičiamos. Tuo būdu atlikus koregavimą ieškovui iš atsakovės priteistina 11 951,18 Lt (arba 3 461,30 Eur) palūkanų suma pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį. Viso pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovui iš atsakovės buvo pagrįstai priteista 32 365 Lt (arba 9 373,55 Eur) skola ir 11 951,18 Lt (arba 3 461,30 Eur) palūkanų suma pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį.

16259.

163Iš atsakovės pozicijos pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovo reikalavimams dėl 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties (žr., pvz., atsakovės atsiliepimo į ieškinį 2 punktą, atsiliepimo į patikslintą ieškinį 4 punktą), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenagrinėjo klausimo, ar ieškovas nepraleido ieškinio senaties termino, pareikšdamas reikalavimą dėl palūkanų pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį priteisimo. Dėl actio Pauliana taikymo sąlygų

16460.

165Atsakovė M. J. 2017 m. gegužės 8 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. JS-3029, kuria sūnui J. J. padovanojo 0,1596 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) ir 0,1568 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )). Be to, byloje nustatyta, kad atsakovė M. J. tą pačią dieną sudarė dovanojimo sutartį Nr. JS-3033, kuria sūnui P. J. padovanojo 0,1570 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) ir 0,1571 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )). Ieškovas prašė šiuos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tenkino šį ieškinio reikalavimą. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydama, kad yra įvykdžiusi įsipareigojimus ieškovui, todėl ieškovas neturėjo reikalavimo teisės atsakovės atžvilgiu. Tuo atveju, jeigu teismas spręstų, kad atsakovė tinkamai neįvykdė įsipareigojimų pagal 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartį, neįvykdyta dalis nėra didelė ir iš atsakovės turimo turto ji galėtų būti įvykdyta. Atsakovės tvirtinimu, nėra įrodyta, kad dėl ginčijamų sandorių atsakovė tapo nemoki.

16661.

167Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Nagrinėjamu atveju iš atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad ji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl pirmosios ir antrosios sąlygų (pagal aptartą eiliškumą) buvimo.

16862.

169Šioje teismo nutartyje jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovė tinkamai neįvykdė 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutarties ir turi pareigą grąžinti 32 365 Lt (arba 9 373,55 Eur) skolą bei 11 951,18 Lt (arba 3 461,30 Eur) palūkanų. Taigi byloje yra įrodyta pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga – neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės turėjimas ginčijamų sandorių sudarymo metu, o priešingi atsakovės argumentai nepagrįsti.

17063.

171Antroji actio Pauliana taikymo sąlyga – ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios actio Pauliana sąlygos, yra konstatavęs, kad, teismui sprendžiant bylą pagal actio Pauliana, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013; kt.).

17264.

173Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad ginčijamos dovanojimo sutartys pažeidžia jo teises atgauti paskolintus pinigus, nes atsakovė neturi turto, kuris atitiktų negrąžintų paskolų dydį.

17465.

175Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, ar skolininko sandoris pažeidė kreditoriaus teises, be kita ko, būtina nustatyti skolininko nemokumą (kad dėl jo sandorio sudarymo tapo nemokus ar sudarydamas sandorį buvo nemokus) arba kad dėl sandorio reali galimybė skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę sumažėja ar jos nebelieka. Visais šiais atvejais būtina nustatyti aplinkybes, susijusias su skolininko turtine padėtimi, kurių pagrindu ir sprendžiama, ar pažeistos kreditoriaus teisės. Pareiga įrodyti šias aplinkybes tenka ieškovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017 56 punktas).

17666.

177Iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2017 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. balandžio 4 d. išrašų matyti, kad po ginčijamų sandorių sudarymo ieškovė nuosavybės teise valdo 0,0743 ha ploto žemės sklypą ( - ) (unikalus numeris ( - )), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ir kurio vidutinė rinkos vertė – 1 899 Eur (1 t., b. l. 82, 105–106), 0,0337 ha ploto žemės sklypą ( - ) (unikalus numeris ( - )), kurio naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos ir kurio vidutinė rinkos vertė – 863 Eur (1 t., b. l. 83, 107–108) bei 0,49 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą ( - ) (unikalus numeris ( - )), kurio vidutinė rinkos vertė 745 Eur. Atsakovė nepateikia duomenų, kad šio turto vertė būtų didesnė, nei nurodyta minėtuose Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašuose, taip pat ji nepateikia duomenų apie kitą valdomą turtą ar gaunamas pajamas, kurių pakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti. Atsakovė apeliaciniame skunde tik deklaratyviai teigia, kad yra moki ir po ginčijamų sandorių sudarymo turi pakankamai turto, kad patenkintų ieškovo reikalavimus, tačiau tokio turto neįvardija. Iš paminėtų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad po ginčijamų sandorių sudarymo atsakovės turtinė padėtis pablogėjo ir jos turimo turto nebepakanka ieškovo reikalavimams patenkinti. Tokia situacija atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuluotas teisės aiškinimo taisykles dėl kreditoriaus teisių pažeidimo. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl antrosios actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos nebuvimo pripažintini nepagrįstais.

17867.

179Kaip minėta, apeliaciniame skunde neginčijamas kitų actio Pauliana taikymo sąlygų buvimas, nenurodoma argumentų dėl pirmosios instancijos teismo pritaikytos restitucijos. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, siekdamas atkurti atsakovės turtinę padėtį ir sudaryti galimybes patenkinti ieškovo reikalavimus, taikė actio Pauliana institutą ir pripažino negaliojančiais ginčijamus sandorius bei taikė restituciją. Ši teismo sprendimo dalis pripažintina pagrįsta ir teisėta.

18068.

181Pastebėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Nors šia teismo nutartimi pakeičiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir sumažinama ieškovui iš atsakovės priteisiama skolos ir palūkanų suma, paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiomis abi ginčijamas dovanojimo sutartis. Nors iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašų matyti, kad juose nurodyta padovanotų žemės sklypų vidutinė rinkos vertė viršija ieškovui iš atsakovės priteistą sumą, tačiau byloje nėra duomenų, jog Nekilnojamojo turto registre nurodyta žemės sklypų vidutinė rinkos vertė iš tiesų atitinka realią rinkos vertę. Priešingai, byloje pateikti duomenys, kad viešai buvo skelbiama apie žemės sklypų pardavimą už ženkliai mažesnes kainas (2 t., b. l. 148). Taigi, teisėjų kolegija neturi jokio pagrįsto pagrindo iš atsakovams padovanotų žemės sklypų išskirti vieno ar kelių žemės sklypų, kurie būtų grąžinti atsakovei M. J. ir kurių pakaktų ieškovo reikalavimams patenkinti. Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju protinga ir teisinga atsakovės M. J. nuosavybėn grąžinti visus jos sūnums padovanotus žemės sklypus, kad ieškovui būtų sudaryta objektyvi galimybė patenkinti savo reikalavimus. Dėl vartojimo teisinių santykių

18269.

183Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė vartojimo santykius reglamentuojančių teisės normų. Tokie atsakovės argumentai pripažintini nepagrįstais.

18470.

185Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai).

18671.

187Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovas paskolą atsakovei suteikė veikdamas verslo tikslais. Iš šalių paaiškinimų pirmosios instancijos teisme matyti, kad atsakovė į ieškovą dėl pinigų paskolinimo kreipėsi ne kaip į pinigų skolinimu užsiimantį asmenį, bet kaip į asmenį, kurį atsakovei nurodė jos sesers sutuoktinis. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas nuolat užsiima pinigų skolinimu, kad tai yra jo pragyvenimo šaltinis. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu atsakovas tokias aplinkybes paneigė. Taigi šiuo atveju nėra nustatyta vieno iš požymių tam, kad tarp šalių susiklosčiusius paskolos teisinius santykius vertinti kaip vartojimo teisinius santykius. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

18872.

189Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl ieškinio senaties termino nutraukimo ir nepagrįstai netenkino atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį reikalavimams, kylantiems iš 2006 m. liepos 5 d. paskolos sutarties, atitinkamai nepagrįstai priteisė skolą ir palūkanas pagal šią sutartį. Tačiau pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai sprendė, kad atsakovė neįrodė visos 2010 m. liepos 23 d. suteiktos paskolos grąžinimo, todėl pagrįstai ir teisėtai iš atsakovės priteisė negrąžintos paskolos dalį ir palūkanas. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai taikė actio Pauliana reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai šiuo pagrindu pripažino negaliojančiais ginčijamus sandorius bei taikė restituciją. Dėl šių aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

19073.

191Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Ieškovas už ieškinį sumokėjo 1 759 Eur žyminio mokesčio, už prašymus taikyti laikinąsias apsaugos priemones sumokėjo po 50 Eur bei patyrė 2 080 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti. Atsakovė M. J. patyrė 1 500 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti ir sumokėjo 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovai J. J. ir P. J. patyrė 1 000 išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti.

19274.

193Ieškovas byloje pareiškė iš esmės du ieškinio reikalavimus – 1) dėl skolos ir palūkanų priteisimo iš atsakovės M. J. bei 2) dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Šia teismo nutartimi tenkinama pirmojo reikalavimo dalis – 27,26 proc., antrasis reikalavimas tenkinamas visiškai. Patenkinus antrąjį ieškinio reikalavimą, pareikštą visiems atsakovams, ieškovui lygiomis dalimis iš visų atsakovų priteistina ½ dalis jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio už ieškinį ir išlaidų advokato pagalbai), sudaranti 1 920 Eur (3 839/2). Atitinkamai atsakovei M. J. nepriteistina ½ dalis išlaidų advokato pagalbai apmokėti, sudaranti 750 Eur, o atsakovams J. J. ir P. J. jų patirtos išlaidos neatlygintinos visiškai, nes jiems pareikštas reikalavimas buvo patenkintas. Iš kitos ½ dalies ieškovo patirtų išlaidų (1 919 Eur), prie jų pridėjus mokėtiną 38 Eur žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kadangi šis prašymas buvo susijęs tik su pirmuoju ieškinio reikalavimu) iš atsakovės M. J. priteistina proporcinga patenkintai pirmojo reikalavimo daliai 27,26 proc. dalis, sudaranti 533,48 Eur ((1 919 + 38) × 0,2726). Atitinkamai iš ½ dalies atsakovės M. J. patirtų 750 Eur išlaidų advokato pagalbai prie jų pridėjus sumokėtą 38 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šis atskirasis skundas buvo susijęs tik su pirmuoju ieškinio reikalavimu) priteistina proporcinga atmestai pirmojo reikalavimo daliai 72,74 proc. dalis, sudaranti 573,19 Eur ((750 + 38) × 0,7274). Taigi ieškovui iš atsakovės M. J. priteistina 1 173,48 Eur bylinėjimosi išlaidų (640 + 533,48), iš atsakovų J. J. ir P. J. priteistina po 640 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovei M. J. iš ieškovo priteistina 573,19 Eur bylinėjimosi išlaidų. Įskaičius tarpusavio priešpriešinius vienarūšius ieškovo ir atsakovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, ieškovui iš atsakovės priteistina 600,29 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Į paskirstytinas bylinėjimosi išlaidas neįtrauktinas už pirmąjį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, nes dėl teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo ieškovas nustatytu terminu nesikreipė į antstolį. Ieškovas už antrąjį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones 2017 m. rugsėjo 1 d. sumokėjo 50 Eur, nors mokėtinas žyminis mokestis, įvertinus, kad prašymas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, sudarė 38 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Todėl permokėta žyminio mokesčio dalis ieškovui grąžintina.

19475.

195Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovė (apeliantė) M. J. sumokėjo 1 759 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir patyrė 900 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą. Kadangi antrasis ieškinio reikalavimas visiškai patenkintas, ieškovui iš atsakovės priteistina jo patirtų išlaidų ½ dalis (250 Eur), o atsakovei neatlygintina jos išlaidų ½ dalis (1 329,50 Eur). Iš kitos dalies ieškovo patirtų išlaidų jam priteistina proporcinga patenkintai pirmojo reikalavimo daliai 27,26 proc. dalis, sudaranti 68,15 Eur (250 × 0,2726). Iš kitos dalies atsakovės patirtų išlaidų jai iš ieškovo priteistina proporcinga atmestai pirmojo reikalavimo daliai 72,74 proc. dalis, sudaranti 967,08 Eur (1 329,50 ×0,7274). Be to, ieškovas patyrė 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą dėl teismo nutarties neatidėti atsakovei žyminio mokesčio sumokėjimo, parengimą. Kadangi šis atsakovės atskirasis skundas buvo netenkintas, ieškovui iš atsakovės priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos. Taigi ieškovui iš atsakovės priteistina 518,15 Eur (250 + 68,15 + 200), o atsakovei iš ieškovo 967,08 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Įskaičius tarpusavio priešpriešinius vienarūšius ieškovo ir atsakovės reikalavimus dėl bylinėjimosi išlaidų, atsakovei iš ieškovo priteistina 448,93 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

196Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

197Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti, jo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

198„Ieškovo J. S. (J. S.) ieškinį patenkinti iš dalies.

199Priteisti ieškovui J. S. (J. S.) iš atsakovės M. J. 9 373,55 Eur (devynis tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 55 ct) skolos, 3 461,30 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt vieną eurą ir 30 ct) palūkanų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo 2017 m. rugpjūčio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

200Pripažinti negaliojančiomis 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-3029, kuria M. J. padovanojo J. J. (J. J.): 0,1596 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )); 0,1568 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )), ir 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr. JS-3033, kuria M. J. padovanojo P. J. (P. J.): 0,1570 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )); 0,1571 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )).

201Taikyti restituciją natūra ir priteisti atsakovės M. J. naudai iš atsakovo J. J. (J. J.) 0,1596 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) bei 0,1568 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )), o iš atsakovo P. J. (P. J.) 0,1570 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )) bei 0,1571 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ) (unikalus numeris ( - )).

202Kitą ieškinio dalį atmesti.

203Priteisti ieškovui J. S. (J. S.) iš atsakovės M. J. 600,29 Eur (šešis šimtus eurų ir 29 ct), iš atsakovo P. J. (P. J.) 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų), iš atsakovo J. J. (J. J.) 640 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

204Grąžinti ieškovui J. S. (J. S.) 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. rugsėjo 1 d. (mokėtojas V. D.).“.

205Priteisti atsakovei M. J. iš ieškovo J. S. (J. S.) 448,93 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus ir 93 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovas J. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino,... 8. 2.... 9. Ieškovas nurodė, kad jis su atsakove M. J. 2006 m. liepos 5 d. sudarė... 10. 3.... 11. Ieškovas nurodė, kad 2010 m. liepos 23 d. su atsakove sudarė dar vieną... 12. 4.... 13. Pagal paskolos sutartis atsakovė įsipareigojo mokėti palūkanas. Iš... 14. 5.... 15. Ieškovas nurodė, kad atsakovė 2017 metų pavasarį siūlė ieškovui... 16. 6.... 17. Ieškovas prašė nekilnojamojo turto perleidimo sandorius pripažinti... 18. 7.... 19. Atsakovė M. J. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ji yra visiškai... 20. 8.... 21. Atsakovai J. J. ir P. J. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 25 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 26. Teismas nusprendė taikyti restituciją natūra ir priteisė atsakovės M. J.... 27. 10.... 28. Pirmosios instancijos teismas kritiškai vertino atsakovės paaiškinimus, kad... 29. 11.... 30. Teismas pažymėjo, kad ieškovas pateikė iš atsakovės elektroninio pašto... 31. 12.... 32. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, liudytojo T. V. nurodyta aplinkybė,... 33. 13.... 34. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovė teigia, jog ieškovo... 35. 14.... 36. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2012 m. gruodžio 27 d. atsakovė... 37. 15.... 38. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovai neginčija ieškovo... 39. 16.... 40. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovė negrąžino dalies... 41. III.... 42. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 43. 17.... 44. Apeliaciniame skunde atsakovė M. J. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 45. 17.1.... 46. Civilinėje byloje buvo pažeistas teismo nešališkumo principas. Ieškovui... 47. 17.2.... 48. Atsakovė nuosekliai viso proceso metu tvirtino, kad pagal 2006 m. liepos 5 d.... 49. 17.3.... 50. Paskolos sutarties šalys nėra nei giminaičiai, nei draugai, todėl atsakovė... 51. 17.4.... 52. Paskolos šalys ant 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutarties atlikdamos įrašus... 53. 17.5.... 54. Atsakovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad visada fiksavo pinigų... 55. 17.6.... 56. Teismas nepagrįstai nustatė aplinkybę, kad ieškovas pateikė iš atsakovei... 57. 17.7.... 58. Atsakovė niekada nebuvo gavusi 2017 m. kovo 29 d. pranešimo iš Valstybinės... 59. 17.8.... 60. Teismas nepagrįstai rėmėsi ir vadovavosi liudytojo T. V. parodymais, kadangi... 61. 17.9.... 62. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2006 m. paskolos sutartį buvo atsiskaityta... 63. 17.10.... 64. Atsakovė atsiliepime į ieškinį aiškiai nurodė, kad nesutinka tiek su... 65. 17.11.... 66. Atsakovė paneigė visas actio Pauliana taikymo sąlygas. Atsakovė įrodė,... 67. 17.12.... 68. Pinigai buvo skolinami šeimos poreikiams tenkinti, todėl teismas nepagrįstai... 69. 18.... 70. Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo... 71. 18.1.... 72. Paskolos gavėjas, teigiantis, kad jis grąžino paskolos davėjui paskolą... 73. 18.2.... 74. Atsakovė ieškovui ne tik siuntė susitarimą dėl paskolos sutarties sąlygų... 75. 18.3.... 76. CK 6.872 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu paskolos dalykas yra... 77. 18.4.... 78. Įrodytos visos actio Pauliana taikymo sąlygos, todėl pirmosios instancijos... 79. Teisėjų kolegija... 80. IV.... 81. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 82. 19.... 83. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo... 84. 20.... 85. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės M. J. prievolės grąžinti ieškovo pagal... 86. 21.... 87. Viena iš tinkamo teisinio proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių... 88. 22.... 89. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pabrėžiama, kad... 90. 23.... 91. Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų,... 92. 24.... 93. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką... 94. 25.... 95. Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą... 96. 26.... 97. Nagrinėjamu atveju atsakovės M. J. atstovas 2017 m. rugsėjo 8 d. pirmosios... 98. 27.... 99. Atsakovė apeliaciniame skunde pakartotinai kelia klausimą dėl teismo... 100. 28.... 101. Iš teisės aktų registre skelbiamų duomenų nustatyta, kad ieškovo atstovas... 102. 29.... 103. Atkreiptinas dėmesys į EŽTT jurisprudenciją, pagal kurią panašiose... 104. 30.... 105. Teisėjų kolegija vertina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės atstovo... 106. 31.... 107. Nors atsakovės atstovas akcentuoja ieškovo atstovo ir bylą nagrinėjusio... 108. 32.... 109. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos nagrinėjimo eigą, neturi pagrindo... 110. 33.... 111. Dėl išdėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą... 112. 34.... 113. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmenys savo nuožiūra laisvai... 114. 35.... 115. CK 1.124 straipsnis nustato, kad ieškinio senatis – tai įstatymų... 116. 36.... 117. CK 1.127 straipsnis nustato ieškinio senaties termino pradžios skaičiavimo... 118. 37.... 119. Nagrinėjamoje byloje atsakovė M. J. nurodė, kad ieškovas praleido ieškinio... 120. 38.... 121. Byloje nustatyta, kad šalys 2006 m. liepos 5 d. notarine forma sudarė... 122. 39.... 123. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas nepraleido ieškinio... 124. 40.... 125. CK 1.130 straipsnio 2 dalis nustato, kad ieškinio senaties terminą nutraukia... 126. 41.... 127. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tai, kokius skolininko veiksmus... 128. 42.... 129. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 130. 43.... 131. Kaip minėta, ieškinio senaties termino nutraukimui teisinę reikšmę turi... 132. 44.... 133. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovo byloje nurodytos kitos tarpusavio... 134. 45.... 135. Byloje ieškovas taip pat įrodinėjo, kad atsakovė, gavusi iš VMI 2017 m.... 136. 46.... 137. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio... 138. 47.... 139. Darytina išvada, kad ieškovas teisminės gynybos 2017 m. rugpjūčio 8 d.... 140. 48.... 141. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties instituto... 142. 49.... 143. Teisėjų kolegijos manymu, nagrinėjamoje byloje ieškinio senaties termino... 144. 50.... 145. CK 1.135 straipsnis nustato, kad pasibaigus pagrindiniam reikalavimui... 146. 51.... 147. Atmetus ieškinio reikalavimus priteisti skolą ir palūkanas pagal 2006 m.... 148. 52.... 149. Byloje nustatyta, kad šalys 2010 m. liepos 23 d. sudarė paskolos sutartį,... 150. 53.... 151. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teigė, kad yra... 152. 54.... 153. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino,... 154. 55.... 155. Atsakovė aplinkybę dėl visų pasiskolintų pinigų grąžinimo byloje iš... 156. 56.... 157. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui... 158. 57.... 159. Kaip minėta, 2010 m. liepos 23 d. paskolos sutartyje nebuvo nurodyta, jog ši... 160. 58.... 161. Byloje neginčijama, kad 2010 m. liepos mėn. galiojo 4,6 proc. komercinių... 162. 59.... 163. Iš atsakovės pozicijos pirmosios instancijos teisme matyti, kad ji prašė... 164. 60.... 165. Atsakovė M. J. 2017 m. gegužės 8 d. sudarė dovanojimo sutartį Nr. JS-3029,... 166. 61.... 167. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 168. 62.... 169. Šioje teismo nutartyje jau konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas... 170. 63.... 171. Antroji actio Pauliana taikymo sąlyga – ginčijamas sandoris turi pažeisti... 172. 64.... 173. Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodė, kad ginčijamos dovanojimo sutartys... 174. 65.... 175. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad siekiant nustatyti, ar skolininko... 176. 66.... 177. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko 2017 m. rugsėjo 5... 178. 67.... 179. Kaip minėta, apeliaciniame skunde neginčijamas kitų actio Pauliana taikymo... 180. 68.... 181. Pastebėtina, kad pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį... 182. 69.... 183. Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 184. 70.... 185. Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo... 186. 71.... 187. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad ieškovas paskolą atsakovei... 188. 72.... 189. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes dėl... 190. 73.... 191. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, pakeičiamas bylinėjimosi... 192. 74.... 193. Ieškovas byloje pareiškė iš esmės du ieškinio reikalavimus – 1) dėl... 194. 75.... 195. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur išlaidų advokato... 196. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 197. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. sprendimą pakeisti, jo... 198. „Ieškovo J. S. (J. S.) ieškinį patenkinti iš dalies.... 199. Priteisti ieškovui J. S. (J. S.) iš atsakovės M. J. 9 373,55 Eur (devynis... 200. Pripažinti negaliojančiomis 2017 m. gegužės 8 d. dovanojimo sutartį Nr.... 201. Taikyti restituciją natūra ir priteisti atsakovės M. J. naudai iš atsakovo... 202. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 203. Priteisti ieškovui J. S. (J. S.) iš atsakovės M. J. 600,29 Eur (šešis... 204. Grąžinti ieškovui J. S. (J. S.) 12 Eur (dvylika eurų) žyminio mokesčio,... 205. Priteisti atsakovei M. J. iš ieškovo J. S. (J. S.) 448,93 Eur (keturis...