Byla 2A-1440/2014
Dėl nepagrįsto praturtėjimo, skolos, palūkanų priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Kazio Kailiūno ir Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemreida“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-295-124/2014 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Žemreida“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Medicinos banko lizingas“ dėl nepagrįsto praturtėjimo, skolos, palūkanų priteisimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Žemreida“ ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu 7 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su atsakovu UAB „Medicinos banko lizingas“, taikyti restituciją pinigais (380 750,02 Lt), o atsisakęs dalies šio reikalavimo, prašė pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo dienos 6 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis: 2008-09-02 sutartį Nr. 2008-09-02/1; 2010-03-04 sutartį Nr. 2010-03-04/1; 2010-03-04 sutartį Nr. 2010-03-04/2; 2010-03-04 sutartį Nr.2010-03-04/3; 2010-03-04 sutartį Nr. 2010-03-04/4, 2011-10-28 sutartį Nr. 2011-10-28/1, taikyti restituciją ir priteisti 304 109,15 Lt; pagal ieškinyje nurodytas 7 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis: 2008-12-30/1, 2009-12-31/2, 2010-03-04/5, 2010-03-04/6, 2010-03-04/7, 2010-03-04/8, 2010-03-24/1 prašė priteisti 157 441,17 Lt įsiskolinimą bei pagal 6 finansinio lizingo sutartis: 2006-889, 2007-114, 2008-054, 2008-065, 2008-093, 2011-126 priteisti iš atsakovo be pagrindo įgytas lėšas 117 339,39 Lt sumai, priteisti 126 858,81 Lt palūkanų.

5Ieškovas nurodė, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą, nes ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas turėjo galiojančią reikalavimo teisę, šiais sandoriais buvo pažeistos kreditoriaus teisės, nes visi sandoriai buvo sudaryti skolininko (ieškovo) turtą parduodant mažesne nei Lietuvoje galiojusi parduodamų transporto priemonių vidutinė rinkos kaina (skirtumas virš 20 procentų). Taip pat nurodė, kad šie sandoriai buvo sudaryti likus nedaug laiko iki bankroto bylos iškėlimo, kai įmonė turėjo daug įsiskolinimų. Įmonei bankroto byla buvo iškelta Šiaulių apygardos teismo 2012-05-25 nutartimi, o 2012-08-27 nutartimi buvo patvirtinti 2 442 831,93 Lt kreditorių reikalavimai. Šie sandoriai pažeidžia kreditorių interesus, jais ilgą laiką ir sistemingai buvo bloginama ieškovo finansinė padėtis. Ieškovas, parduodamas savo turtą atsakovui, o atsakovas jį pirkdamas, blogino ieškovo turto ir įsipareigojimų balansą, taip mažindamas kitų kreditorių galimybes atgauti iš ieškovo susidariusį ir nuolat augantį įsiskolinimą. Pažymėjo, kad ieškovas nesiekė dirbti efektyviai, siekti pelno ir gerinti bendrovės turto ir įsipareigojimų balansą, didino prievolių naštą prieš atsakovą, sudarydamas sąlygas atsakovui užsitikrinti prievolių pagal sudarytas sutartis visišką įvykdymą. Tokie veiksmai vertintini kaip pirmenybės suteikimas vienam kreditoriui, pažeidžiant kitų kreditorių interesus.

6Abi šalys neprivalėjo sudaryti šiuos sandorius, taip pat nėra praleistas terminas juos ginčyti, nes jis skaičiuojamas nuo bankroto bylos iškėlimo momento.

7Atsižvelgiant į CK 6.147 straipsnio nuostatas bei į tai, kad lizinguotas turtas jau yra parduotas tretiesiems asmenims, prašė priteisti piniginį ekvivalentą, kurį ieškovas apskaičiuoja pagal kiekvieną sandorį, taikant VšĮ „Emprekis“ nustatytas vidutines transporto priemonių kainas, nes ieškovas neturi duomenų apie parduoto turto individualią vertę. Kadangi dalis ginčijamomis sutartimis parduodamo turto kainos buvo įskaitoma kaip pradinis įnašas ir administravimo mokestis pagal ieškovo ir atsakovo sudarytas finansinio lizingo sutartis arba padengiami ieškovo įsiskolinimai tretiesiems asmenims, šios kainos dalys laikytinos ieškovo gautomis. Todėl iš restitucijos kylančios abiejų šalių piniginės prievolės įskaitytinos, todėl priteistinas tik šių prievolių skirtumas. Kadangi sandorių sudarymo metu VšĮ „Emprekis“ skelbiamais duomenimis sandorių bendra vertė buvo 350 480,00 Lt; šalys įskaitė priešpriešines pinigines prievoles arba atsakovas padengė ieškovo įsiskolinimus tretiesiems asmenims 46 370,85 Lt, todėl kaip restituciją prašė priteisti 304 109,15 Lt (350 480-46 370,85).

8Reikalavimą priteisti 157 441,17 Lt įsiskolinimą pagal atitinkamas pirkimo-pardavimo sutartis grindė tuo, kad šių sutarčių pagrindu ieškovas atsakovui pardavė ieškovui priklausantį turtą (automobilius, priekabas arba puspriekabes), dalis parduodamo turto kainos buvo sumokėta, tiksliau, įskaityta kaip pradinis įnašas ir administravimo mokestis pagal šalių sudarytas finansinio lizingo sutartis, tačiau atsakovas liko nesumokėjęs 157 441,17 Lt sumos, kurią ir prašė priteisti.

9Ieškovas taip pat prašė priteisti sumas, kaip įgytas be teisinio pagrindo (CK 6.237 str.), pagal atitinkamas finansinio lizingo sutartis 117 399,39 Lt sumai. Nurodė, kad nutraukiant ieškinyje nurodytas lizingo sutartis, pagal šias sutartis įgytas turtas buvo grąžinamas atsakovui turto grąžinimo aktais. Šalys sutarė, kad kol nebus parduotas grąžintas turtas, ieškovas lieka skolingas tam tikrą pinigų sumą (pagrindinę skolą ir netesybas). Jei atsakovas parduos grąžintą turtą už mažesnę nei likusi pagrindinė skola, ieškovas įsipareigojo padengti atsiradusį skirtumą. Nors šalys nesitarė dėl tarpusavio atsiskaitymo sąlygų ir tvarkos, jei grąžinamas turtas bus parduotas brangiau nei likęs ieškovo įsiskolinimas, tačiau sistemiškai aiškinant turto grąžinimo aktais šalių išreikštą valią ir vadovaujantis CK 6.193 straipsnyje įtvirtintomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, ieškovas manė, kad taip buvo sutartas tarpusavio atsiskaitymų balansas, todėl, jei atsakovas parduotų turtą už didesnę kainą nei pagrindinė skola jam, tai šį likutį, atsiradusį pardavus turtą ir padengus skolą, turėtų grąžinti ieškovui. Ieškovas grąžinamo turto vertę nustatė vadovaudamasis VšĮ „Emprekis“ viešai skelbiamomis kainomis. Kadangi atsakovas grąžintą pagal 2012-03-05 grąžinimo aktą turtą pardavė gerokai didesnėmis kainomis nei šalių suderintas ieškovo įsiskolinimas, tai įskaičius priešpriešinius reikalavimus (iš turto vertės atėmus pagrindinę skolą), ieškovas prašė jam priteisti kaip be teisinio pagrindo įgytas lėšas 117 339,39 Lt (CK 6.237 str.1 d.).

10Vadovaudamasis CK 6.210, 6.240, 6.261 straipsniais, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, prašė priteisti ieškinyje nurodyto dydžio palūkanas pagal atitinkamus ieškinio reikalavimus, iš viso - 126 858,81 Lt palūkanų. Pripažinus sandorius negaliojančiais actio Pauliana pagrindu už laikotarpį nuo sandorių sudarymo dienos iki ieškinio pateikimo dienos prašė priteisti 6 procentų metines palūkanas kaip nuostolius, t. y. 65 050,98 Lt. Taip pat prašė priteisti 5 proc. metines palūkanas už be pagrindo įgytas lėšas 4 786,83 Lt. Dėl vėlavimo laiku atsiskaityti pagal atitinkamas sutartis prašė priteisti atitinkamo dydžio nuo 8,28 bei 15,21 proc. palūkanas 57 021,01 Lt sumai. Iš viso - 819 805,28 Lt nuostolių ir 229 671,93 Lt palūkanų.

11Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai prašė priteisti 117 339,39 Lt kaip atsakovo įgytas be teisinio pagrindo, nutraukus finansinio lizingo sutartis ir pardavus grąžintas transporto priemones tretiesiems asmenims Ieškovas nepagrįstai remiasi CK 6.193 str. įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais, teigdamas, kad sutartyje nuostata „Pardavus turtą už mažesnę nei nurodyta likutinė vertė Lizingo gavėjas įsipareigoja padengti atsiradusį skirtumą“ kartu reiškia ir tai, kad atsakovas įsipareigoja grąžinti ieškovui pinigų sumą, gautą brangiau pardavus arba turėjus parduoti lizingo sutarties objektą nei turto grąžinimo akte numatyta likutinė vertė, nes sutarčių aiškinimas galimas tada, kai sutartyje yra sąlyga, kuri nevienareikšmiškai suprantama, neaiški arba nepakankamai apibrėžta. Šioje situacijoje negalima taikyti ir nepagrįsto praturtėjimo instituto, nes tam nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo, atsakovas neįgijo jokios papildomos naudos (piniginių lėšų) pagal pirkimo-pardavimo sutartis, nes pagal sutartį Nr. 2006-889 gauta 27 500,00 Lt suma buvo panaudota 23 129,07 likutinei vertei padengti, 4117,02 Lt mokėjimui pagal lizingo sutarties 19.6.3.1 p. padengti ir PVM pasikeitimo nuostoliui 588,03 Lt padengti (27500,00 Lt - (23129,07 Lt + 4117,02 Lt -588,03 Lt), t. y. patyrė 334,12 Lt nuostolių.

12Atitinkamai ir pagal kitas sutartis gautos sumos buvo skirtos turto grąžinimo aktuose nurodytoms sumoms likutinei vertei bei mokėjimams bei PVM pasikeitimo nuostoliams padengti.

13Atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai gautų lėšų dydžio nustatymą sieja su VšĮ „Emprekis“ pateikiamomis vidutinėmis transporto priemonių kainomis, nesiejant šios kainos su konkrečios transporto priemonės technine būkle, stoviu, nusidėvėjimu duomenimis, nevertinant konkrečios transporto priemonės, priekabos techninės būklės. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad galutinis naudos gavėjas yra pirkėjas, o ne atsakovas.

14Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti sutartis negaliojančiomis remiantis actio Pauliana pagrindu, be to, pagal sutartį Nr. 2008-09-02/1 ieškovas praleido senaties terminą .Ši sutartis sudaryta anksčiau nei prieš 36 mėnesius ik bankroto bylos iškėlimo. Prašė taikyti senaties terminą ir jį skaičiuoti tokiu būdu nuo 2008-09-01, t. y. nuo sutarties sudarymo momento. Ieškovo papildomai pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas pagal sutartis Nr.2008-09-02/1, 2010-03-04/1, 2010-03-04/4, 2011-10-28/1 gavo papildomos naudos, nes atsakovui pardavė transporto priemones už didesnę vertę, negu yra jų likutinė vertė pagal buhalterinius dokumentus. Nesutiko, kad atsakovas neatsiskaitė pagal ginčo sutartis, nes pagal sutarčių nuostatas buvo atlikti atsakovo įsiskolinimų kaip dalies prekių kainos įskaitymai, tuo sumažinant įsiskolinimų sumas atsakovui, apie įskaitymus buvo pranešama ieškovui tiek registruotais laiškais, tiek asmeniškai įmonės vadovui, jie būdavo sutikslinami ir vėliau. Sutarčių sudarymo metu buvusių kreditorių reikalavimų išvardijimas dar nereiškia, jog buvo pažeisti jų interesai. Su šiais kreditoriais buvo atsiskaitoma, tai patvirtina ir kreditorių reikalavimų kitimas. Nurodė, kad negalima pasitikėti ieškovo pateikiamais įrodymais, nes jie yra suvestiniai, nesutampa, neatitinka kitų dokumentų duomenų. Pažymoje dėl 2010-03-04 įmonės įsiskolinimų nurodyta, kad įmonė buvo skolinga kreditoriams 446 761,46 Lt, tuo tarpu pagal 2010-03-31 balansą UAB „Žemreida“ skolos siekia tik 244 759 Lt. Atsakovas pažymėjo, kad sudarant 2011-10-28/1 sutartį atsakovui nebuvo žinoma apie įmonės kreditorius, nes ieškovas buvo pateikęs 2011 m. rugsėjo 30 d. balansą, kur nurodomas gautas 64 123 Lt įmonės pelnas.

15Atsakovas nesutiko dėl ieškovo nurodomo 157 441,17 Lt neatsiskaitymo pagal sutartis, kadangi pagal jų duomenis, kuriuos sutikrino ir su ieškovu, yra atsiskaityta pagal ieškinyje nurodytas sutartis, daliai sumų atliko užskaitymus, kurie yra įvykę, įmonė dėl to nereiškė pretenzijų beveik 4 metus, juos ieškovas apskaitė buhalterinėje apskaitoje, atlikti įskaitymai sutapo tiek 2008, tiek 2009 bei 2010 metais.

16II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

17Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu bylos dalį dėl 2008-07-16 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2008-07-16/2 pripažinimo negaliojančia, 240 915,83 Lt nuostolių, 102 813,12 Lt palūkanų priteisimo nutraukė ieškovui atsisakius šios ieškinio dalies. Kitą ieškinio dalį atmetė.

18Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamos finansinio lizingo sutartys buvo nutrauktos dėl esminių sutarčių pažeidimų, ieškovui pažeidžiant mokėjimo terminus, tarp šalių pasirašyti turto grąžinimo aktai, taip pat susitarta dėl tarpusavio atsiskaitymo, sprendė, jog reikalavimas dėl nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįstas, šiam institutui taikyti nagrinėjamoje byloje nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo atsižvelgiant į šalis siejusius lizingo teisinių santykių specifiką (CK 6.574 str.), susijusią su tuo, kad nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Ieškovo argumentą, jog atsakovas turėjo turtinės naudos, parduodamas didesne kaina nei likutinė turto vertė, nustatyta turto grąžinimo aktuose, ginčo turtą, teismas atmetė kaip nepagrįstą pažymėdamas, jog turto grąžinimo aktuose nustatyta sąlyga, kuria remiasi ieškovas ir kuria šalys susitarė, kad atsakovui pardavus turtą už mažesnę nei nurodyta likutinė vertė kainą, lizingo gavėjas įsipareigoja padengti atsiradusį skirtumą, yra aiški ir nedviprasmiška, sukonkretinanti likutinės vertės dengimo būdą tam, kad atsakovas nepatirtų nuostolių dėl finansinio lizingo sutarčių nevykdymo ir atgautų visą sum, kurią turėjo gauti pagal sudarytas lizingo sutartis. Tokią teismo išvadą patvirtino išsamiai įvertinti įrodymai, patvirtinantys, jog turtas buvo parduotas už tinkamą kainą, atsižvelgiant į jų realią būklę, įvertinant atsakovo planuojamas gauti sumas, ieškovo sumokėtas ir likusias mokėti sumas, o ieškovo pateiktos VšĮ „Emprekis“ viešai skelbiamos atitinkamų transporto priemonių vidutinės kainos neatspindi ir neindividualizuoja konkrečios transporto priemonės vertės. Teismas nustatė, kad atsakovas jokios naudos negavo, priešingai, tam tikrais atvejais patyrė nuostolių dėl PVM pasikeitimo.

19Teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu šalių sudarytas transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2008-09-02/1 (parduotas naudotas krovininis automobilis Volvo FH12 (2003 m. gamybos) už 118 000 Lt); 2010-03-04/1 (parduotas naudotas krovininis automobilis FH12 (1998 m. gamybos) už 24 514,89 Lt); 2010-03-04/2 (parduotas naudotas krovininis automobilis Volvo FH12 (1997 m. gamybos) už 24 514,89 Lt; 2010-03-04/3 (parduotas naudotas krovininis automobilis Volvo FH12 (1997 m. gamybos) už 24 514,89 Lt; 2010-03-04/4 (parduotas naudotas krovininis automobilis Volvo FH12 (1998 m. gamybos) už 24 514,89 Lt); 2011-10-28/1 (parduotas naudota puspriekabė Krone SDP27 (2005 m. gamybos) už 29 245,22 Lt) bei taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 304 109,15 Lt, kadangi nėra galimybės susigrąžinti turtą natūra, nurodytą sumą paskaičiuojant kaip skirtumą tarp šių transporto priemonių vidutinės rinkos vertės pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis, išskaičiuos atsakovo apmokėtą transporto priemonių vertę kiekvienos sutarties atveju, šį reikalavimą atmetė nesant visų sąlygų, numatytų CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, kurios būtinos pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu.

20Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo turtas buvo parduotas mažesne kaina, kadangi ieškovo į bylą pateiktais VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriais grindžiama parduodamo pagal ginčo sutartis turto vertė, vadovautis nėra pagrindo neapžiūrėjus ir neįvertinus konkretaus automobilio, priekabos ar puspriekabės, o įvertinus tai, kad pats ieškovas siūlė atsakovui pardavimo kainas, į bylą pateiktus įrodymus (turto vertinimo aktus, pažymas apie transporto priemonių likutinę buhalterinę vertę, draudimo sutartis ir kt.), nėra pagrindo daryti priešingos išvados.

21Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė bandė parduoti ginčo transporto priemones kitiems pirkėjams, tačiau negalėjo jų parduoti už rinkos kainas, nurodytas UAB „Autoplius“. Šis turtas buvo parduotas siekiant mažinti įsiskolinimus atsakovui. Be to, įmonė sumažėjus apyvartai turėjo laisvo turto ir galėjo mokėti kitiems kreditoriams. Tokios aplinkybės teismui leido kaip nepagrįstus atmesti ieškovo argumentus, kad buvo pažeisti ieškovo interesai. Teismas taip pat padarė išvadą, kad nėra duomenų, jog kitaip būtų pažeisti kreditorių interesai. Ieškovas neįrodė, jog dėl ginčijamų sandorių įmonė tapo arba nemoki, arba jos turtas žymiai sumažėjo ir dėl to kreditorius prarado galimybę patenkinti savo reikalavimą visiškai ar iš dalies. Ieškovas 2008–2010 metais dirbo pelningai, tuo metu nebuvo nustatyta įmonės nemokumo būsena. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog ginčijami sandoriai buvo akivaizdžiai nenaudingi ieškovui. Be to, teismas pažymėjo, kad šiuos sandorius ieškovas sudarė siekdamas pasinaudoti atgaliniu lizingu, kuris ekonomine prasme prilyginamas finansavimui už užstatą, t. y. lizingo davėjas skolina lizingo gavėjui pinigų, kaip užstatą naudodamas iš jo nusipirktą ir jam pagal lizingo sutartį perduoda tą patį turtą, tuo ieškovas gauna papildomų apyvartinių lėšų. Teismo vertinimu, pasinaudojimas tokia atsiskaitymo forma leido ieškovui gauti finansinę ir ekonominę naudą, sudarė galimybę tęsti veiklą ir tenkinti kreditorių interesus. Ieškovas taip pat neįrodė atsakovo nesąžiningumo.

22Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė įsiskolinimo pagal ginčo pardavimo sutartis buvimo, priešingai, teismas nustatė, jog pagal pirkimo-pardavimo sutarčių 12.4 punkto nuostatas šalys susitarė, jog pardavėjas sutinka, kad esant įsiskolinimams, atsakovas turi teisę užskaityti įsiskolinimą kaip dalį prekės kainos ir sumažinti įsiskolinimo suma 2.1 punkte numatytas mokamas sumas pardavėjui, ieškovas patvirtino atsakovo pateiktų įskaitymų duomenų teisingumą, su atsiskaitymų, užskaitymų aktais būdavo supažindinamas ieškovo vadovas tiek elektroniniu paštu, tiek paštu. Kadangi ieškovas nereiškė ieškinio dėl atliktų konkrečių įskaitymų sandorių pripažinimo negaliojančiais, teismas nurodė, kad nėra pagrindo išeiti už ieškinio ribų, nes tai pažeistų kitos šalies interesus.

23III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

24Apeliaciniame skunde ieškovas BUAB „Žemreida“ prašo skundžiamo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir ieškinį tenkinti.

25Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, be pagrindo neatsižvelgė į šios kategorijos bylose formuojamą teismų praktiką.

26Dėl actio Pauliana taikymo. Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamais sandoriais ieškovo turtas atsakovui buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kainą ir tuo buvo pažeisti kreditorių interesai, taip pat, jog ieškovas dirbo pelningai, ginčijami sandoriai neturėjo įtakos ieškovo mokumui, iš jų ieškovas gavo ekonominę naudą, galėjo tęsti ūkinę veiklą. Jis nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas, šiuo atveju skolininko turto pardavimas už aiškiai mažesnę kainą yra aplinkybė, kuri leidžia taikyti CK įtvirtintą nesąžiningumo prezumpciją pagal CK 6.67 straipsnio 4 punktą. Apeliantas pažymi, kad nustatydamas ginčijamais sandoriais parduotų transporto priemonių rinkos kainą, rėmėsi VšĮ „Emprekis“ viešai skelbiamais duomenimis, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šiais duomenimis nesivadovavo nurodydamas, jog tai yra vidutinės rinkos kainos ir neindividualizuoja atitinkamos transporto priemonės vertės. VšĮ „Emprekis“ skelbia vidutines naudotų transporto priemonių kainas, kurios nustatomos renkant ir analizuojant įvairiausius prieinamus šaltinius internete, pardavimo aikštelėse ir kitose vietose. Nėra pagrindo abejoti šiais duomenimis, kol jie nėra paneigti objektyviais individualiais įvertinimais.

27Apelianto vertinimu, teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, apibūdinančias ieškovo finansinę padėtį ir ginčijamų sandorių įtaką ieškovo mokumui. Ieškovo turto ir įsipareigojimų balansas yra daug blogesnis nei konstatavo teismas. Ginčijamais sandoriais ieškovas atsakovui pardavė 350 480 Lt vidutinės rinkos vertės nuosavybės teise valdomą turtą už 245 304,78 Lt. Be to, iš ieškovui mokėtinos 245 304,78 Lt sumos atsakovas ieškovui sumokėjo tik 46 370,85 Lt (tiksliau atliko įskaitymą). Taigi ieškovas neteko 304 109,15 Lt sumos, o ieškovo kreditoriai prarado galimybę atgauti ieškovo pradelstą apmokėti įsiskolinimą.

28Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog ginčijamais sandoriais ilgą laiką ir sistemingai buvo bloginama ieškovo finansinė padėtis. Teismas, darydamas tokią išvadą, kiekvieną ginčijamą sandorį vertino atskirai ir be pagrindo neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos. Atkreipia dėmesį, kad esminė aplinkybė yra ta, kad daugumoje atvejų (ne tik ginčo, bet ir kitų pirkimo-pardavimo sutarčių) atsakovas su ieškovu neatsiskaitė už parduotas transporto priemones, kadangi ieškovui mokėtina už transporto priemones kaina buvo dengiama tą pačią dieną sudaromų lizingo sutarčių administravimo mokesčiai, pradinės įmokos ar anksčiau sudarytų lizingo sutarčių pagrindu atsiradę ieškovo įsiskolinimai. Tokiu būdu atsakovas įgijo pirmenybę prieš kitus ieškovo kreditorius.

29Teismas visiškai be pagrindo atgręžtinį lizingą (turto pardavimą tam, kad būtų galima jį išsipirkti lizingo sutartimi) prilygino finansavimui už užstatą. Tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai neturėtų būti laikomi finansavimu (paskolos ir kredito teikimu), kadangi nė vienu iš ginčijamų atvejų ieškovas jokių papildomų lėšų iš atsakovo negavo.

30Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sudarant ginčijamus sandorius atsakovas žinojo ieškovo finansinę padėtį. Nepaisant to, atsakovo turima informacija nesudarė pagrindo elgtis sąžiningai su kitais ieškovo kreditoriais.

31Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis dėl atlikto įskaitymo teisėtumo nurodant, kad buvo pažeista imperatyvi įskaitymo atlikimo tvarka, kadangi atsakovas apie atliktus įskaitymus neinformavo ieškovo. Todėl atlikti įskaitymai pripažintini niekiniais ir nesukeliančiais ieškovui teisinių pasekmių.

32Apeliantas nurodo, kad teismas, pažymėdamas, jog ieškovas nereiškė reikalavimo minėtus įskaitymus pripažinti negaliojančiais, turėtų ex officio įvertinti, kad šie sandoriai yra niekiniai.

33Skunde taip pat nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis netenkinant reikalavimo priteisti atitinkamas sumas kaip atsakovo įgytas be teisinio pagrindo nurodant, jog nutraukus lizingo sutartis atsakovas gali reikalauti tik tiek, kiek būtų buvę, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, o likusi dalis grąžintina ieškovui. Teismas, skaičiuodamas pagal lizingo sutartis gautinas sumas, vadovavosi lizingo sutarčių galutiniais grafikais, kuriuose nustatyta bendra mokėtina suma vertei dengti, palūkanos ir bendra suma. Tačiau, apelianto vertinimu, ši suma skaičiuojama neteisingai, kadangi šiuose grafikuose nėra fiksuojamos visos gautinos sumos. Pagal lizingo sutartis atsakovo gautinos sumos nustatytinos vadovaujantis turto grąžinimo aktais, kuriuose šalys fiksavo įsiskolinimą nurodant pagrindinę skolą ir netesybas. Šias sumas taip pat galima nustatyti vadovaujantis atsakovo teismui pateiktomis pažymomis, kuriose gautinos sumos fiksuojamos neapmokėtų PVM sąskaitų faktūrų suma ir kreditine sąskaita turtui.

34Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis gautinos sumos yra priteista teismo įsakymu, todėl šia suma turėtų būti mažinamas įsiskolinimas.

35Pasak apelianto, teismas taip pat be pagrindo vadovavosi atsakovo dėstomais skaičiavimais apie tai, kokios vertės turto iš ieškovo atsakovas gavo pagal ginčo lizingo sutartis. Šie skaičiavimai nepagrįsti jokiais įrodymais.

36Jis taip pat nurodo, kad atsakovas nesistengė kiekvieną transporto priemonę parduoti už geriausią kainą. Transporto priemones pardavė sulaukęs pirmojo pasiūlymų paketo. Jo manymu, laukti rinkos kainas atitinkančio pasiūlymo neskatino ir turto grąžinimo aktuose nustatytos sąlygos, užtikrinančios likutinės vertės susigrąžinimą nepriklausomai nuo kainos, už kurią turtas būtų parduotas.

37Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo vadovavosi atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytais skaičiavimais apie tai, kokios vertės turtą atsakovas gavo iš ieškovo. Teismo skaičiavimai nepagrįsti įrodymais ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

38Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

39Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu. Nurodo, kad teismas pagrįstai nesivadovavo VšĮ „Emprekis“ duomenimis vertinant konkrečias transporto priemones, kadangi jų pateikiamos kainos yra orientacinės, be to, visoms transporto priemonėms atsakovo specialistai ar nepriklausomi vertintojai atliko individualų vertinimą, kuriame nustatytos realios konkrečių transporto priemonių vertės atitiko pirkimo-pardavimo kainas. Šios kainos taip pat nesiskyrė ir nuo atitinkamų transporto priemonių draudimo sumos, numatytos 2011-07-21 UAB „Žemreida“ ir UAB „Ergo Lietuva“ sudarytoje draudimo sutartyje. Pagal ieškovo buhalterinius duomenis, turto nusidėvėjimo apskaitos korteles konkrečių transporto priemonių vertė buvo daug mažesnė lyginant su pirkimo-pardavimo kainomis. Pažymi, kad transporto priemonių kainas, kurios šiuo metu yra ginčijamos, pasiūlė pats ieškovas. Kiekviena transporto priemonė yra skirtingai eksploatuojama, todėl vadovautis skelbiamomis „vidutinėmis rinkos kainomis“ šiuo atveju nėra pagrindo, nes byloje surinkta pakankamai kitų transporto priemonių kainų įrodymų, individualizuojančių konkrečią atskirą transporto priemonę.

40Taigi, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės pagal ginčijamas pirkimo-pardavimo sutartis buvo perleistos už tinkamas ir tikrąją jų vertę atspindinčias kainas, darytina išvada, kad ieškovo kreditorių interesai nebuvo pažeidžiami.

41Vien tik kreditorių ir skolų išvardijimas nereiškia, kad kreditorių interesai buvo pažeidžiami.

42Nurodo, kad skundo argumentai, jog ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis buvo bloginama ieškovo finansinė padėtis, taip pat, kad atsakovas elgėsi nesąžiningai, nepagrįsti.

43Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė ieškovo sąskaitose buvusių lėšų srautų cirkuliaciją nuo 2010-01-03 iki 2010-05-31, iš šių duomenų matyti, kad ieškovas ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo metu veikė pelningai.

44Nuosavybės teisės turėjimas kredito įstaigai yra reikalingas tam, kad klientui pažeidus sutartį būtų galima lengviau realizuoti turtą ir padengti nuostolius, todėl, priešingai nei teigia ieškovas, nuosavybės teisės turėjimas atlieka prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją, ir tai negali pažeisti kitų galimų kreditorių interesų.

45Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jokios realios naudos iš sudarytų pirkimo-pardavimo sutarčių, kuriomis perleisti objektai vėliau buvo lizinguojami, negavo, kadangi, nepaisant to, jog didelę dalį iš pirkimo-pardavimo sutarčių gautų lėšų atsakovas įskaitė, tačiau taip buvo sumažintas ieškovo įsiskolinimų portfelis, o tai irgi laikytina ekonomine nauda, nes jis ir toliau naudojosi transporto priemonėmis ir atitinkamai galėjo toliau plėtoti savo veiklą (vykdyti tarptautinius ir vietinius pervežimus).

46Dėl ieškovo nurodomo netinkamai atlikto įskaitymo, o tiksliau, kad atsakovas nepranešė ieškovui apie daromus įskaitymus pagal ginčo pirkimo-pardavimo sutartyse sulygtą 12.4 punktą atsakovas nurodo, kad šis argumentas nepagrįstas, kadangi atsakovo vykdytas įskaitymas buvo iš anksto nedviprasmiškai šalių aptartas, todėl papildomas pranešimas apie daromus įskaitymus, laikytinas daugiau formaliu veiksmu nei teisiškai reikšminga aplinkybe šalių sutartiniams teisiniams santykiams. Nepaisant to atsakovas tinkamai vykdė savo pareigas – registruotu paštu informavo ieškovą apie daromus užskaitymus. Be to, ieškovas apie daromas užskaitas būdavo informuojamas nedelsiant elektroniniu paštu, o registruotu paštu – kilus neaiškumų dėl daromų įskaitymų. Lizingo sutarčių 21 punkte nėra įsakmiai numatyta, kad pranešimai turi būti siunčiami tik registruota siunta naudojantis pašto paslaugomis. Atsakovas taip pat nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo abejoti siųstų pranešimų turiniu. Ieškovo sutikimą (valią) dėl padarytų įskaitymų patvirtina ir 2008-12-31 bei 2010-12-31 sutikrinti šalių įsipareigojimai, kurie buvo nuliniai. Taip pat 2009-12-31 pasirašytas skolų suderinimo aktas.

47Ieškovai teisingai nurodo, kad nors teismas turi teisę ex officio pripažinti sandorį niekiniu, tačiau tai gali daryti tik esant pakankamai įrodymų byloje, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą dėl niekinio sandorio egzistavimo fakto. Ieškovas nenurodo nei sandorių, nei aplinkybių, galinčių sąlygoti sandorių konstatavimą niekiniais CK 1.80 straipsnio pagrindu.

48Atsakovas nesutinka su apelianto dėstomais argumentais dėl nepagrįsto praturtėjimo. Jis nurodo, kad ieškovas pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, kadangi šalis siejant prievoliniams teisiniams santykiams, nepagrįsto praturtėjimo klausimas iš viso negali būti keliamas.

49Be to, atsakovui patyrus nuostolių pagal ginčo lizingo sutartis, kurios buvo nutrauktos dėl ieškovo netinkamo sutarčių sąlygų vykdymo, dvišalė restitucija dėl įmokų dalies, kuri buvo mokama siekiant įgyti lizinguojamus objektus nuosavybės teise, negalima.

50IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

51Apeliacinis skundas atmestinas.

52Dėl naujų įrodymų priėmimo

53Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus, kuriais jis grindžia atsikirtimus į ieškovo apeliacinį skundą, susijusius su ieškovo finansine padėtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie įrodymai priimtini, kadangi jie yra susiję su nagrinėjamais klausimais byloje ir iš esmės papildo atsakovo dėstomą poziciją ginčijamu klausimu (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad prieštaravimų dėl šių dokumentų prijungimo iš apelianto negauta.

54Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

55Atsakovas prašo skirti 20 000 Lt baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, kreipiantis į teismą su ieškiniu bei apeliaciniu skundu ir pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją kaip faktus, ginčijant teisėtai sudarytas sutartis melagingais argumentais.

56Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik konkrečioje byloje, nustačius aplinkybes, įrodančias, kad procesine teise piktnaudžiaujantis byloje dalyvaujantis asmuo sąmoningai veikia prieš greitą ir teisingą bylos išsprendimą, o sprendžiant klausimą dėl CPK 95 straipsnyje nurodytų aplinkybių buvimo, turi būti atsižvelgiama į konkrečią bylos situaciją bei įvertinama visų šiam klausimui išspręsti įtaką turinčių aplinkybių svarba.

57Šioje byloje pareikštą ieškinį bei apeliacinį skundą kvalifikuoti kaip akivaizdžiai nesąžiningus, pareikštus ne siekiant apginti tariamai pažeistas ieškovo teises, bet kitais tikslais, nėra pakankamo pagrindo, todėl nėra pagrindo ieškovui taikyti procesinę sankciją už piktnaudžiavimą šalies procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis). Todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

58Dėl apeliacinio skundo argumentų

59Apeliantas ginčija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip priimtą netinkamai vertinant į bylą pateiktus įrodymus, taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių pripažinimą negaliojančiais actio Pauliana pagrindu, nepagrįstą praturtėjimą, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, pasisako dėl šių argumentų (CPK 320 str.).

60Dėl ginčijamų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu

61Pažymėtina, kad actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais šis, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo kreditoriui, pablogina savo turtinę padėtį, perleisdamas turtą kitiems asmenims. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu ir taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pagal šią teisės normą pripažinti sandorį negaliojančiu (2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-513/2014).

62Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana pagrindu 6 transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutartis: 2008-09-02 sutartį Nr. 2008-09-02/1; 2010-03-04 sutartį Nr. 2010-03-04/1; 2010-03-04 sutartį Nr. 2010-03-04/2; 2010-03-04 sutartį Nr.2010-03-04/3; 2010-03-04 sutartį Nr. 2010-03-04/4, 2011-10-28 sutartį Nr. 2011-10-28/1 nurodydamas, jog šiais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės, nes transporto priemonės buvo parduotos už žymiai mažesnes nei vidutines rinkos kainas.

63Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šias bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo turto pardavimo kainomis, tinkamai išanalizavo ir padarė išvadą, kad tokie ieškovo argumentai yra neįrodyti. Pažymėtina, kad ieškovas, įrodinėdamas parduodamo pagal ginčo sutartis turto vertę, vadovavosi VšĮ „Emprekis“ duomenimis, tačiau pirmosios instancijos teismas sprendė, kad jais vadovautis vertinant konkrečias transporto priemones nagrinėjamoje byloje negalima, kadangi tai yra vidutinės rinkos kainos ir jos neindividualizuoja atitinkamos transporto priemonės vertės, be to, kiti į bylą pateikti įrodymai paneigia VšĮ „Emprekis“ nurodytus duomenis. Pažymėtina, kad ir pačios įstaigos internetiniame puslapyje yra pateikta informacija, jog kainos yra orientacinės ir negali būti juridinių pretenzijų objektas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pagal 2008-09-02 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2008-09-02/1 transporto priemonė Volvo FH12, 2003 m., buvo parduota už 118 000 Lt (t. 2, b. l. 79-81), o pagal ieškovo pateiktus VšĮ „Emprekis“ duomenis jos vertė – 184 990 Lt (t. 2, b. l. 82). 2010-03-04 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 2010-03-04/1, 2010-03-04/4 transporto priemonės Volvo FH12, 1998 m., ir Volvo FH12, 1998 m., buvo parduotos po 24 514,89 Lt (t. 1, b. l. 117–119, 129–131), o pagal ieškovo pateiktus VšĮ „Emprekis“ duomenis jų vertė – po 31 720 Lt (t. 2, b. l. 120, 132), 2010-03-04 pirkimo-pardavimo sutartimis Nr. 2010-03-04/2 ir 2010-03-04/3 transporto priemonės Volvo FH12, 1997 m., ir Volvo FH12, 1997 m. buvo parduotos po 24 514,89 Lt (t. 2, b. l. 121–123, 125–127), o pagal ieškovo pateiktus VšĮ „Emprekis“ duomenis jų vertė – po 31 730 Lt (t. 2, b. l. 124, 128). Pagal 2011-10-28 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2011-10-28/1 naudota puspriekabė Krone SDP27, 2005 m., buvo parduota už 29 245,22 Lt (t. 2, b. l. 148-150), o pagal ieškovo pateiktus duomenis jos vertė – 38 590 Lt (t. 2, b. l. 151).

64Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, kad, visų pirma, nurodytų transporto priemonių kainas siūlė ieškovas (t. 3, b. l. 91, t. 4, b. l. 9, 14, 24, 31, 36, 44) ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ieškovas tokias kainas siūlė prieš savo valią ar kad tokios kainos buvo nenaudingos įmonei, įvertindama tai, kad pagal ginčijamas sutartis parduotų transporto priemonių kainos beveik visais atvejais buvo didesnės už likutines transporto priemonių vertes (t. 6, b. l. 39–41), be to, liudytoju apklaustas buvęs įmonės vadovas G. B. patvirtino, kad nepavyko parduoti transporto priemonių už rinkos kainas, nurodytas UAB „Autoplius“, kitiems pirkėjams (t. 5, b. l. 79-82), sprendžia, kad ieškovo pateikti neindividualizuoti duomenys apie ginčo transporto priemonių vidutines rinkos vertes nėra pakankami, kad paneigtų teismo išvadas, padarytas išsamiai įvertinus šiai bylai reikšmingas aplinkybes, patvirtinančias, kad transporto priemonės buvo parduotas už tinkamas kainas.

65Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, apibūdinančias ieškovo finansinę padėtį ir ginčijamų sandorių įtaką ieškovo mokumui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šie skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog ieškovas neįrodė, kad ginčijami sandoriai buvo nenaudingi įmonei, apeliantas savo skunde nepaneigė, o į bylą pateikti įrodymai taip pat neleidžia padaryti priešingos išvados patikrinus skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą instancine tvarka. Be to, į bylą pateikti įrodymai nesudaro pagrindo pripažinti, kad būtent ginčijami sandoriai sukėlė įmonės finansinės padėties pablogėjimą ateityje ir tokiu būdu ją padarė nemokia. Atkreiptinas dėmesys, kad į bylą pateikti įrodymai tiek apie lizingo, tiek apie pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymą, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog tai buvo ieškovo ūkinės komercinės veiklos specifika. Šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad į bylą pateikti įrodymai apie ieškovo finansinę padėtį ginčo laikotarpiu, t. y. 2008–2010 metais, patvirtina pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, jog įmonė veikė pelningai, tęsė veiklą, sudarinėjo sandorius.

66Vien ta aplinkybė, kad sudarant ginčijamus sandorius atsakovui buvo žinoma apie ieškovo finansinę padėtį, t. y. jis žinojo turimą turtą, jo struktūrą, ieškovo prisiimtus įsipareigojimus kreditoriams, skolininkus ir pan., neįrodo atsakovo nesąžiningumo. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ginčijamos sutartys buvo sudarytos dviejų šalių laisva valia, laisvai susitariant dėl sutarties sąlygų. Nagrinėjamu atveju šalių santykių specifika buvo tokia, kad ginčijamais sandoriais ieškovas parduodavo transporto priemones atsakovui, o paskui šias lizinguodavosi. Į bylą pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad toks modelis ieškovui buvo priimtinas bei ginčo laikotarpiu sudarė sąlygas išlikti rinkoje ir tęsti ūkinę – komercinę veiklą (CPK 185 str.).

67Dėl įskaitymo pagrįstumo

68Pažymėtina, kad ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių 12.4 punkte numatyta, kad pardavėjas (ieškovas) sutinka, jog tuo atveju, jei pardavėjas turi įsiskolinimą pirkėjui (atsakovui), pastarasis turi teisę užskaityti įsiskolinimą kaip dalį prekės kainos ir sumažinti įsiskolinimo suma 2.1 punkte mokamas sumas Pardavėjui (ieškovui). Apeliantas neginčija, jog nurodytame punkte yra numatyta atsakovo teisė atlikti šalių įsiskolinimų tarpusavio įskaitymą, kad tokia teisė nustatyta ir CK 6.130 straipsnyje, tačiau pažymi, jog tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, apie tokio veiksmo atlikimą būtina pranešti kitai šaliai, t. y. pareiškimą apie įskaitymą turi gauti kita šalis. Apelianto vertinimu, ieškovui apie atsakovo atliekamus įskaitymus nebuvo pranešta, todėl buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įskaitymo tvarką, tokie įskaitymai laikytini niekiniais ir nesukeliančiais ieškovui teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka. Visų pirma pažymėtina, jog sudarydamos ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, šalys laisva valia susitarė dėl jų sąlygų, byloje nėra duomenų apie tai, kad šių sutarčių 12.4 punktas būtų ginčijamas ar pripažintas negaliojančiu, todėl jis yra galiojantis ir šalių turi būti vykdomas. Apeliantas, teigdamas, kad buvo pažeista CK 6.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, jog apie įskaitymą turi būti pranešta kitai prievolės šaliai, neatsižvelgia į tai, kad šalys jau pasirašydamos ginčo pirkimo-pardavimo sutartis, iš esmės aptarė įskaitymo atlikimo galimybę bei tvarką. Taigi ieškovo raštu išreikštas sutikimas, kad atsakovas atliktų įskaitymus 12.4 punkte nustatytu atveju, atsižvelgiant į šalis siejančius teisinius santykius ir pakankamai ilgalaikę bendradarbiavimo praktiką, bei vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, numatytomis CK 6.193 straipsnyje, šios bylos kontekste iš esmės ir vertintinas kaip išankstinis ieškovo informavimas apie galimus atlikti atsakovo užskaitymus. Tokia išvada darytina atsižvelgiant ir į kasacinio teismo praktiką, jog įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pareiškimo apie įskaitymą turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.131 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-11-14 nutartį, priimtą civilinėje byloje R. T. v. UAB „Gipsonas“, bylos Nr. 3K-3-561/2005; 2010-11-29 nutartį, priimtą civilinėje byloje G. T. įmonės „Hegvita“ v. UAB „Scania Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-479/2010; kt.). Taigi vien dėl nurodyto šalių susitarimo nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog buvo pažeista CK 6.131 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma. Tai, kad ieškovui buvo žinoma apie atliekamus įskaitymus, patvirtina ir į bylą pateikti duomenys apie 2008-12-31 bei 2010-12-31 sutikrintus šalių įsipareigojimus, 2009-12-31 pasirašytą skolų suderinimo aktą, taip pat ieškovo nurodymas, kad atsakovo atlikti užskaitymai sutampa su ieškovo buhalteriniais duomenimis.

69Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo į bylą pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog buvo siunčiami įskaitymai – pažymos, t. y. laiškai su nurodytu atitinkamu siuntos svoriu, kuris apelianto vertintinas kritiškai, nepaneigia teismo padarytos išvados apie tai, kad atsakovas pranešdavo ieškovui apie atliekamus įskaitymus.

70Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino teisės normas, reglamentuojančias įskaitymą, ir teisingai vertino į bylą pateiktus įrodymus.

71Dėl nepagrįsto praturtėjimo

72Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 117 339,39 Lt sumą, vadovaudamasis nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis normomis, pagal 6 finansinio lizingo sutartis: Nr. 2006-889 (20 210,93 Lt), Nr. 2007-114 (32 370,23 Lt), Nr. 2008-054 (8 155,15 Lt), Nr. 2008-065 (29 912,76 Lt), Nr. 2008-093 (7 908,72 Lt), Nr. 2011-126 (18 781,34 Lt) (t. 1, b. l. 67–71,72–74, 75, 77–79, 80–82, 83; t. 2, b. l. 33, 57, 58, 76, 95, 111, 160), nurodydamas, kad turtas buvo parduotas už didesnę nei likutinę vertę, tokį teiginį grįsdamas VšĮ „Emprekis“ viešai skelbiamomis atitinkamų transporto priemonių vidutinėmis kainomis, ir tokiu būdu atsakovas turėjo turtinės naudos, kuri paskaičiuota kaip skirtumas tarp vidutinės rinkos kainos ir šalių nustatytos likutinės vertės, ir kuri turi būti priteista ieškovui.

73Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodyto reikalavimo pagrįstumo, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra nei sutartinio, nei įstatyminio pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą (CK 6.237 str.) atsižvelgiant į tai, kad pagal CK 6.574 straipsnio nuostatas, nutraukus lizingo sutartį, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Teisėjų kolegija pritaria tokiai teismo išvadai.

74Iš bylos duomenų matyti, jog pagal 2006-08-17 finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-889 ieškovas įgijo puspriekabę Krone SDP eLB2-BW, 2006 m. (t. 1, b. l. 48–55), nuosavybės teisė ieškovui nebuvo perleista; ši sutartis buvo nutraukta ir 2012-03-05 aktu transporto priemonė buvo grąžinta atsakovui, šalims nustačius jos likutinę vertę, taip pat, kad ieškovo įsipareigojimų suma iki turto pardavimo yra 23 129,07 Lt (t. 2, b. l. 33); 2012-03-20 ji buvo parduota už 27 500,00 Lt UAB „Vaibutas“, kuri pasiūlė geriausią kainą (t. 3, b. l. 27–28); pasak ieškovo, puspriekabės vertė jos pardavimo dieną buvo 43 340,00 Lt, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo 20 210,93 Lt suma.

752007-08-10 finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-114 dėl puspriekabės Krone SDP27, v/n BN976 (t. 1, b. l. 41–47, t. 3, b. l. 40–46, 48–49) pagrindu šis turtas buvo grąžintas 2012-02-28 nurodant pardavėjui ir priėmėjui defektus (t. 1, b. l. 75–76). 2012-03-05 turto grąžinimo aktu šalys nustatė, kad likusi įsipareigojimų suma yra 22 639,77 Lt, priklausantys mokėjimai pagal lizingo sutarties 19.6.3.1 p. 2 813,69 Lt. Ieškovas nurodė, kad pagal VšĮ „Emprekis“ įvertinimą jos vertė turėjo būti 55 010,00 Lt, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo 32 370,23 Lt suma.

76Pagal 2008-07-16 finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-054 dėl krovininio automobilio Volvo FH12, 2005 m. (t. 1, b. l. 29–33, t. 3, b. l. 67–68) atsakovas turėjo gauti iš viso 232 829,76 Lt (t. 3, b. l. 67–68), iš jų 177 000 Lt suma vertei dengti, 51 028,55 Lt palūkanų, 1 770 Lt administravimo mokesčio. 2012-03-05 turto grąžinimo aktu (t. 1, b. l. 78) nustatyta, kad likusi ieškovo įsipareigojimų suma 78 964,85 Lt, priklausantys mokėjimai pagal lizingo sutarties 19.6.3.1 p. 3 612,69 Lt. Pagal sutartį buvo sumokėta 150 252,22 Lt, turtas buvo parduotas už 83 557,76 Lt. Pasak ieškovo, šio turto vertė yra 87 120 Lt, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo 8 155,15 Lt suma.

77Pagal 2008-09-02 lizingo sutartį Nr.2008-065 dėl krovininio automobilio Volvo FV12 (t. 1, b. l. 18-22) atsakovas turėjo gauti iš viso 150 780,39 Lt (t. 3, b. l. 66–67), iš jų 118 000 Lt suma vertei dengti, 62 493,36 Lt palūkanų, 1 180 Lt administravimo mokesčio. 2012-03-05 turto grąžinimo aktu (t. 1, b. l. 80) nustatyta, kad likusi ieškovo įsipareigojimų suma 46 737,24 Lt, priklausantys mokėjimai pagal lizingo sutarties 19.6.3.1 p. 7 681,47 Lt. Atsakovas pagal šią sutartį iš ieškovo gavo 96 361,68 Lt, automobilį pardavė UAB „Vaibutas“, kuris pasiūlė didžiausią kainą už 55 000 Lt (t. 3, b. l. 35–37, 98–99). Priimant šį automobilį jo apžiūros metu buvo nustatyti vizualiai stebimi defektai: padangų nusidėvėjimas, apgadintos durys, priekinės ašies nusidėvėjimas, su kuo sutiko ir BUAB „Žemreida“ atstovas, priduodant šią transporto priemonę (t. 1, b. l. 81). Pasak ieškovo, šio turto vertė – 76 650 Lt, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo 29 912,76 Lt suma.

782008-12-30 lizingo sutarties Nr.2008-093 dėl transporto priemonės Volvo FH12, 2000 m., pagrindu šis automobilis buvo grąžintas 2012-03-05 (t. 1, b. l. 83), jame užfiksuota likusi ieškovo įsipareigojimų suma 22 691,28 Lt bei 7 886,46 Lt priklausantys mokėjimai pagal lizingo sutarties 19.6.3.1 p. (30 577,74 Lt). Pagal sutartį atsakovas turėjo gauti iš viso 94 968,24 Lt (t. 3, b. l. 105–106), iš jų 75 000 Lt suma vertei dengti, 19 968,24 Lt palūkanų, 1 500 Lt administravimo mokesčio. Automobilis buvo parduotas UAB „Vaibutas“, pasiūliusiam geriausią kainą, už 30 600 Lt (t. 3, b. l. 35–37, 107–108). Pagal sutartį buvo sumokėta 64 390,50 Lt. Pasak ieškovo, šio turto vertė – 30 600 Lt, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo 7 908,72 Lt suma.

79Pagal 2011-10-28 lizingo sutartį Nr. 2011-126 dėl puspriekabės Krone SDP27, 2005 m., atsakovas turėjo gauti iš viso 32 516,00 Lt, ieškovas sumokėjo 12 988,15 Lt. Pagal 2011-03-05 turto grąžinimo aktą ieškovo įsipareigojimo suma buvo nustatyta 18 558,66 Lt, priklausantys mokėjimai pagal lizingo sutarties 19.6.3.1 p. - 969,42 Lt (iš viso 19 528,08 Lt) (t. 1, b. l. 69). Priimant turtą, buvo nustatytas padangų nusidėvėjimas, jų likutis 5 proc., tai patvirtino ir ieškovo atstovas parašu priėmimo akte, patvirtina fotonuotraukos (t. 1, b. l. 70, t. 4, b. l. 57). Atsakovas šią transporto priemonę pardavė už 20 000 Lt - geriausią kainą pasiūliusiam pirkėjui UAB „Vaibutas“ (t. 4, b. l. 54–55, t. 3, b. l. 35–37). Anot ieškovo, atsakovas praturtėjo 18 781,34 Lt, nes pagal VšĮ „Emprekis“ duomenis šio turto vertė 37 340,00 Lt.

80Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai skaičiavo pagal lizingo sutartis gautinas sumas vadovaudamasis mokėjimo grafikuose nurodytomis sumomis, šios sumos nustatytinos vadovaujantis turto grąžinimo aktais, kuriuose šalys, nutraukdamos sutartis, fiksavo įsiskolinimą nurodant pagrindinę skolą ir netesybas, tačiau teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka ir daro išvadą, kad teismo skaičiavimai atlikti teisingai, išsamiai įvertinant tiek bendrai gautinas sumas pagal lizingo sutartis, tiek įsipareigojimų dydį sutarčių nutraukimo metu, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo jais abejoti.

81Tai, kad, pasak apelianto, dalį gautinos sumos pagal finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-889 (27 080,25 Lt) atsakovas yra prisiteisęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-26 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-4077-141/2012, nesudaro pagrindo mažinti pagal šią lizingo sutartį gautinos sumos, kadangi šioje byloje atsakovas nėra pareiškęs reikalavimo dėl sumų pagal nurodytą finansinio lizingo sutartį priteisimo, taigi tai nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Be to, pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė neturi reikšmės sprendžiant ieškovo šioje byloje pareikštą reikalavimą dėl nepagrįsto praturtėjimo.

82Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su ginčo klausimais, jas pagrindžiančius įrodymus, teisėjų kolegija, nesant pateiktų juos paneigiančių argumentų, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, kadangi teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010-12-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010;kt.).

83Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

84Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų (t. 7, b. l. 124–125). Atmetus apeliacinį skundą, atsakovui, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, priteistina 1 500 Lt, nes nėra pagrindo peržengti nurodytomis rekomendacijomis nustatytų maksimalių dydžių. Nurodytos išlaidos turi būti atlyginamos iš ieškovo bankroto administravimo išlaidų. Tokios praktikos laikosi kasacinis teismas, nurodydamas, kad priešingu atveju bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013). Dėl šios priežasties atsakovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos ieškovo administravimo išlaidomis (ĮBĮ 36 str. 3 d.), kurios apmokamos ĮBĮ 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

85Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

86Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais,

Nutarė

87Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

88Priteisti atsakovui UAB „Medicinos banko lizingas“, j. a. k. 123835462, iš ieškovo BUAB „Žemreida“, j. a. k. 180376745, 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, kurios laikytinos ieškovo administravimo išlaidomis.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Žemreida“ ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiomis... 5. Ieškovas nurodė, kad yra visos sąlygos taikyti actio Pauliana institutą,... 6. Abi šalys neprivalėjo sudaryti šiuos sandorius, taip pat nėra praleistas... 7. Atsižvelgiant į CK 6.147 straipsnio nuostatas bei į tai, kad lizinguotas... 8. Reikalavimą priteisti 157 441,17 Lt įsiskolinimą pagal atitinkamas... 9. Ieškovas taip pat prašė priteisti sumas, kaip įgytas be teisinio pagrindo... 10. Vadovaudamasis CK 6.210, 6.240, 6.261 straipsniais, Mokėjimų, atliekamų... 11. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas... 12. Atitinkamai ir pagal kitas sutartis gautos sumos buvo skirtos turto grąžinimo... 13. Atsakovo manymu, ieškovas nepagrįstai gautų lėšų dydžio nustatymą sieja... 14. Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo pripažinti sutartis negaliojančiomis... 15. Atsakovas nesutiko dėl ieškovo nurodomo 157 441,17 Lt neatsiskaitymo pagal... 16. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 17. Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 11 d. sprendimu bylos dalį dėl... 18. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčijamos finansinio lizingo sutartys buvo... 19. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo pareikšto reikalavimo pripažinti... 20. Teismas pažymėjo, kad ieškovas neįrodė, jog ginčo turtas buvo parduotas... 21. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad įmonė bandė parduoti ginčo... 22. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė įsiskolinimo pagal ginčo... 23. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 24. Apeliaciniame skunde ieškovas BUAB „Žemreida“ prašo skundžiamo... 25. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai įvertino faktines... 26. Dėl actio Pauliana taikymo. Apeliantas nesutinka su teismo padarytomis... 27. Apelianto vertinimu, teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes,... 28. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovas neįrodė, jog... 29. Teismas visiškai be pagrindo atgręžtinį lizingą (turto pardavimą tam, kad... 30. Apelianto vertinimu, teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas elgėsi... 31. Apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis dėl... 32. Apeliantas nurodo, kad teismas, pažymėdamas, jog ieškovas nereiškė... 33. Skunde taip pat nesutinkama su teismo padarytomis išvadomis netenkinant... 34. Taip pat nurodo, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad dalis gautinos sumos... 35. Pasak apelianto, teismas taip pat be pagrindo vadovavosi atsakovo dėstomais... 36. Jis taip pat nurodo, kad atsakovas nesistengė kiekvieną transporto priemonę... 37. Apeliantas nurodo, kad teismas be pagrindo vadovavosi atsakovo procesiniuose... 38. Atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovo... 39. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl sandorių... 40. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad transporto priemonės pagal ginčijamas... 41. Vien tik kreditorių ir skolų išvardijimas nereiškia, kad kreditorių... 42. Nurodo, kad skundo argumentai, jog ginčijamomis pirkimo-pardavimo sutartimis... 43. Atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė ieškovo sąskaitose... 44. Nuosavybės teisės turėjimas kredito įstaigai yra reikalingas tam, kad... 45. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad jokios realios naudos iš sudarytų... 46. Dėl ieškovo nurodomo netinkamai atlikto įskaitymo, o tiksliau, kad atsakovas... 47. Ieškovai teisingai nurodo, kad nors teismas turi teisę ex officio pripažinti... 48. Atsakovas nesutinka su apelianto dėstomais argumentais dėl nepagrįsto... 49. Be to, atsakovui patyrus nuostolių pagal ginčo lizingo sutartis, kurios buvo... 50. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 51. Apeliacinis skundas atmestinas.... 52. Dėl naujų įrodymų priėmimo ... 53. Atsakovas, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, pateikė įrodymus,... 54. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ... 55. Atsakovas prašo skirti 20 000 Lt baudą ieškovui už piktnaudžiavimą... 56. Bauda už piktnaudžiavimą procesine teise gali būti skiriama tik... 57. Šioje byloje pareikštą ieškinį bei apeliacinį skundą kvalifikuoti kaip... 58. Dėl apeliacinio skundo argumentų ... 59. Apeliantas ginčija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą kaip... 60. Dėl ginčijamų transporto priemonių pirkimo-pardavimo sutarčių... 61. Pažymėtina, kad actio Pauliana ieškiniu siekiama apginti kreditorių nuo... 62. Ieškovas pareiškė reikalavimą pripažinti negaliojančiomis actio Pauliana... 63. Teisėjų kolegija, įvertinusi į bylą pateiktus duomenis, sprendžia, kad... 64. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teismo nustatytas aplinkybes, kad, visų... 65. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas neteisingai nustatė faktines... 66. Vien ta aplinkybė, kad sudarant ginčijamus sandorius atsakovui buvo žinoma... 67. Dėl įskaitymo pagrįstumo ... 68. Pažymėtina, kad ginčijamų pirkimo-pardavimo sutarčių 12.4 punkte... 69. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovo į... 70. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas... 71. Dėl nepagrįsto praturtėjimo... 72. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 117 339,39 Lt sumą, vadovaudamasis... 73. Pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl nurodyto reikalavimo... 74. Iš bylos duomenų matyti, jog pagal 2006-08-17 finansinio lizingo sutartį Nr.... 75. 2007-08-10 finansinio lizingo sutarties Nr. 2007-114 dėl puspriekabės Krone... 76. Pagal 2008-07-16 finansinio lizingo sutartį Nr. 2008-054 dėl krovininio... 77. Pagal 2008-09-02 lizingo sutartį Nr.2008-065 dėl krovininio automobilio Volvo... 78. 2008-12-30 lizingo sutarties Nr.2008-093 dėl transporto priemonės Volvo FH12,... 79. Pagal 2011-10-28 lizingo sutartį Nr. 2011-126 dėl puspriekabės Krone SDP27,... 80. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai skaičiavo pagal lizingo sutartis... 81. Tai, kad, pasak apelianto, dalį gautinos sumos pagal finansinio lizingo... 82. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė bylai... 83. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ... 84. Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad už atsiliepimo į... 85. Esant nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamas pirmosios... 86. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 87. Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 11 d. sprendimą palikti... 88. Priteisti atsakovui UAB „Medicinos banko lizingas“, j. a. k. 123835462, iš...