Byla 3K-3-260/2012
Dėl skolos išieškojimo

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Rudėnaitės ir Antano Simniškio (pranešėjas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo If P&C Insurance AS kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Langvesta“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei If P&C Insurance AS, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, dėl skolos išieškojimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje nagrinėjamas ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo, dydžio nustatymo.

6Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2006 m. gegužės 10 d. sudarė kredito sutartį dėl gręžimo įrenginio įsigijimo finansavimo. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo apdrausti įrenginį banko naudai. 2007 m. vasario 20 d. ieškovas su atsakovu sudarė draudimo sutartį, kuria apdraudė gręžimo įrenginį Nemek 300 H likutine 238 510 Lt verte, naudos gavėju nurodė trečiąjį asmenį. 2007 m. naktį iš gegužės pirmosios į antrąją kilo apdrausto įrenginio gaisras, kurio metu šis sudegė. Ieškovas kreipėsi į atsakovą, prašydamas išmokėti draudimo išmoką. Atsakovas atsisakė išmokėti draudimo išmoką motyvuodamas tuo, kad: ieškovas nepateikė reikalingų dokumentų draudimo išmokai mokėti, neįrodė, jog yra sudegusio įrenginio savininkas, nebendradarbiavo su draudiku, nustatant nuostolių dydį; kredito sutartimi, sudaryta ieškovo ir trečiojo asmens, buvo susitarta finansuoti kito įrenginio įsigijimą; tiriant sudegusį įrenginį, nesutapo jo techninės charakteristikos su jo įsigijimą patvirtinančiais dokumentais; ieškovas nepateikė CMR važtaraščio, muitinėje deklaruoto siuntinio vertę pagrindžiančių dokumentų, pirkimo–pardavimo sutarties, sąskaitos faktūros, dokumentų, patvirtinančių sąskaitos apmokėjimą.

7Ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 214 659 Lt draudimo išmoką bei 6 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; nurodė, kad trečiasis asmuo 2008 m. balandžio 24 d. atsisakė savo kaip naudos gavėjo teisės į draudimo išmoką ieškovo naudai. Ieškovo teigimu, atsakovas nepagrįstai atsisakė išmokėti draudimo išmoką.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus (draudimo sutartį, trečiojo asmens atsisakymą savo kaip naudos gavėjo teisės į draudimo išmoką ieškovo naudai, gaisro ekspertizės aktą, UAB „Transporto studijos“ 2007 m. gegužės 14 d. specialisto išvadą, turto sugadinimo bei sunaikinimo aktą, draudėjo pranešimą draudikui apie draudžiamąjį įvykį) sprendė, kad ieškovui priklausantis gręžimo įrenginys Nemek 300 H buvo apdraustas, gaisro metu nepataisomai sunaikintas, todėl ieškovas turėjo pagrindą kreiptis į atsakovą dėl draudimo išmokos. Aplinkybę, kad ieškovas yra sudegusio įrenginio savininkas, teismo nuomone, patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos specialisto 2009 m. balandžio 20 d. išvada dėl ieškovo ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kurioje nurodyta, kad gręžimo įrenginys Nemek 300 H bendrovės finansinėje apskaitoje užpajamuotas. Šio įrenginio įsigijimo ieškovo nuosavybėn aplinkybes patvirtina Telšių rajono apylinkės prokuroro 2009 m. liepos 29 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, Telšių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 30 d. nutartis dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimai ieškovui pateikti tam tikrus dokumentus nesusiję su draudžimojo įvykio konstatavimu. Anot teismo, aiškinimai, kad gal būt sudegė ne tas įrenginys, kuris apdraustas, ieškovas nebuvo jo savininkas, pinigai Švedijos įmonei buvo sumokėti ne už draustą įrenginį, vertintini kaip siekis išvengti mokėti draudimo išmoką. Teismas nenustatė byloje aplinkybių, leidžiančių taikyti CK 6.993, 6.998, 6.1014 straipsnių nuostatas. Atsakovo prašymą praėjus beveik trejiems metams po gaisro kilimo skirti visiškai sudegusio gręžimo įrenginio vertinimo ekspertizę teismas vertino kaip bylos vilkinimą.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą pakeitė, sumažino iš atsakovo ieškovo naudai priteistą draudimo išmoką iki 178 000 Lt, perskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kolegija atmetė skundo argumentus dėl dvigubo draudimo kaip nepagrįstus motyvuodama tuo, kad atsakovas tokį teiginį grindė baudžiamojoje byloje esančiais ieškovo buvusio direktoriaus A. Petriko parodymais, tačiau byloje nėra duomenų apie kitą draudimo sutartį, ieškovo atstovas paaiškino, kad, SEB Vilniaus bankui nesutikus, jog įrenginys būtų apdraustas ,,Baltija“ draudimo įmonėje, jis buvo apdraustas atsakovo įmonėje, o draudimo sutartis su ,,Baltijos“ draudimo įmone buvo pakeista apdraudžiant kitą turtą. Kolegija, remdamasi CK 6.181 straipsnio 1 dalimi, 6.1006 straipsnio 1 dalimi, nesutiko su atsakovo argumentu, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės, nes draudimo išmoka gali būti išmokama tik naudos gavėjui, konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad trečiasis asmuo yra pareiškęs atsakovui reikalavimą išmokėti draudimo išmoką už sudegusį įrenginį Nemek 300 H. Kolegija atmetė kaip neįrodytą atsakovo teiginį, kad įrenginys buvo sugadintas dėl nedraudžiamojo įvykio. Nustatyta, kad šalių sudarytos draudimo sutarties papildomos sąlygos Nr. 310B ,,Išplėstinių mobilių įrengimų draudimas“ 3103 4 punkto papunktyje nurodyta, jog nedraudžiamuoju įvykiu laikomas turto sunaikinimas, sugadinimas ar praradimas dėl šio turto vidaus gedimų, kai žala atsiranda ne dėl išorinių jėgų poveikio turtui. Kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad teismo ekspertizės statuso neturinčiame ekspertizės akte dėl gaisro, kilusio 2007 m. gegužės 2 d. gręžimo įrenginyje Nemek 300 H, kuriuo remiasi atsakovas, nurodyta, jog gaisro priežasties nustatyti negalima ir iškeliamos dvi gaisro kilimo versijos – pašalinis atviros ugnies šaltinis arba elektros instaliacijos avarinis darbo režimas; akto išvadoje teigiama, kad dėl to, jog apžiūros metu nebuvo sąlygų apžiūrėti visų elektros instaliacijos laidų, esančių variklio skyriaus apatinėje dalyje, negalima nustatyti gaisro priežasties. Kolegija konstatavo, kad draudikas tinkamai neištyrė gaisro kilimo priežasčių, nors tai padaryti privalėjo (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalis). Dėl ieškovo vengimo bendradarbiauti su draudiku kolegija pažymėjo, kad draudikui nusprendus pasinaudoti jam suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę išmokėti draudimo išmoką, jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalis). Kolegija, įvertinusi surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovas buvo sudaręs sutartį su tiekėju dėl įrenginio NEMEK 450 sukomplektavimo ir pardavimo, tačiau, užsitęsus sutarties vykdymui, ieškovas persigabeno kitą įrenginį - Nemek 300 H, kurį ir apdraudė. Anot kolegijos, ieškovas įrenginį Nemek 300 H valdė ir naudojo. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovas draudikui tiriant įvykį dėl įrenginio gaisro pateikė ne to įrenginio įgijimo dokumentus, yra reikšminga, tačiau, pateikus įrenginio Nemek 300H įgijimo dokumentus, nurodyta aplinkybė negali būti pagrindas atsisakyti vykdyti prievolę išmokėti draudimo išmoką. Kolegija sprendė, kad įrenginio įgijimo, transportavimo aplinkybės šioje byloje nėra reikšmingos draudžiamojo įvykio atsitikimo tikimybei, todėl įrenginio Nemek 300 H savininko nustatymas, sandorių įgyjant ir naudojant šį įrenginį nagrinėjimas taip pat nėra reikšmingi sprendžiant šalių ginčą. Kolegija nesutiko su atsakovo teiginiu dėl neaiškaus nuostolių dydžio motyvuodama tuo, kad byloje pateikta įrenginio Nemek 300 H įgijimo sąskaita faktūra

11Nr. 1912061044, kurioje nurodyta šio įrenginio kaina 960 000 Švedijos kronų ir atsiskaitymų tvarka, o tai, kokiu būdu ir kiek ieškovas sumokėjo už įrenginį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kolegija pažymėjo, kad draudimo sutartyje gręžimo įrenginys Nemek 300 H apdraustas visa likutine 238 510 Lt verte, o atsakovo samprotavimai apie draudimo sumos nustatymą įrenginio Nemek 450 kainą pridėdant prie įrenginio Nemek 300 H kainos yra nepagrįsti įrodymais. Kolegija nustatė, kad draudiko specialistas apžiūrėjo sugadintą įrenginį Nemek 300 H žalai nustatyti ir 2007 m. gegužės 14 d. surašė išvadą, kurioje konstatavo įrenginio blogą būklę bei specializuotos apžiūros būtinumą. Specialistas įrenginio Nemek 300 H neįvertino dėl to, kad jam buvo pateikta kito įrenginio techninė dokumentacija. Kolegija taip pat nustatė, kad reikalaujamą techninę specifikaciją draudėjas pateikė 2007 m. gegužės 26 d., tačiau tolesni tyrimai nebebuvo atliekami, o buvo reikalaujama vis papildomų dokumentų, kurie, kolegijos vertinimu, nereikšmingi įrenginio vertei nustatyti (CMR važtaraštis, dokumentai, patvirtinantys sąskaitos apmokėjimą, ir kt.). Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas draudimo išmoką ieškovui priteisė netaikydamas draudimo sutarties 8.1 b punkte nustatyto likutinės vertės nustatymo būdo. Kolegija nurodė, kad draudikas apeliacinės instancijos teismui pateikė įrenginio Nemek 300 H vertės nustatymo aktą, pagal kurį draudžiamojo įvykio dieną (2007 m. gegužės 2–ąją) jo vertė buvo 189 000 Lt, o po jo – 1000 Lt. Kolegija sprendė, kad įrenginio įvertinimas atliktas tinkamai, laikantis nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į tai, jog po draudžiamojo įvykio praėjo beveik ketveri metai, įrenginys nebesurandamas ir kitokiu būdu jį įvertinti nebėra galimybės. Kolegija rėmėsi pirmiau nurodyto vertinimo duomenimis, iš atsakovo priteistą draudimo išmoką sumažino iki 178 000 Lt (189 000 – 1000 Lt likutinė vertė – 10 000 Lt franšizė).

12III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

13Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m. kovo 18 d. sprendimą, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

141. Dėl ieškovo teisės gauti draudimo išmoką. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškinį, pažeidė CK 6.1006 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Šalys buvo sudariusios draudimo sutartį trečiojo asmens naudai. Taigi, pagal draudimo sutarties sudėtine dalimi esančių Taisyklių 59 punktą draudimo išmoka, atsitikus draudžiamajam įvykiui, yra mokama naudos gavėjui. Byloje yra pateiktas 2007 m. liepos 3 d. faksu gautas trečiojo asmens raštas, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei įvykis bus pripažintas draudžiamuoju, draudimo išmoka turėtų būti išmokėta naudos gavėjui. Byloje konstatuota, kad 2007 m. gruodžio 13 d. trečiasis asmuo atsisakė savo kaip naudos gavėjo teisės į draudimo išmoką ieškovo naudai. Kadangi trečiasis asmuo pareiškė draudikui apie savo reikalavimą, tai pakeisti naudos gavėjo negalima (CK 6.1006 straipsnio 3 dalis), t. y. ieškovas neturi teisės į draudimo išmoką. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Autrona“ v. UAB ,,If draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-455/2006). Apeliacinės instancijos teismo nurodyta CK 6.191 straipsnio 1 dalies nuostata šiuo atveju negali būti taikoma, nes, naudos gavėjui atsisakius ginti savo teisę, ieškovas turi naudos gavėjo vardu kreiptis į teismą dėl draudimo išmoko naudos gavėjui priteisimo, bet negali prašyti priteisti draudimo išmoką ieškovui. Taigi, ieškovas šioje byloje neturi teisės gauti draudimo išmoką.

152. Dėl draudimo sutarties nuostatų aiškinimo ir įvykio pripažinimo draudžiamuoju. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktas, patvirtinantis draudžiamojo įvykio buvimą, yra pagrindas išmokėti draudimo išmoką; visos kitos atsirandančios aplinkybės, neatitinkančios draudžiamojo įvykio požymių, taip pat sutartyje įvardyti nedraudžiamieji įvykiai, nėra pagrindas draudimo išmokai išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Khaled Kh Kh Y Alghunaim v. AB „Lietuvos draudimas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-213/2006). Pirmosios instancijos teismas gaisro faktą laikė draudžiamuoju įvykiu, nesigilindamas į draudimo sutarties sąlygas ir netinkamai jas aiškindamas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, esant nurodytoms dviem gaisro priežastims, draudikas netinkamai atliko savo pareigą ir neištyrė gaisro kilimo priežasčių bei neįrodė, kad įrenginys buvo sugadintas dėl nedraudžiamojo įvykio. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas nevertino kito byloje pateikto įrodymo, kuriame užfiksuota informacija po gaisro – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2007 m. gegužės 8 d. rašto, todėl pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Anot kasatoriaus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2007 m. gegužės 8 d. rašte nurodyta, kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – trumpasis sujungimas įrenginio variklio instaliacijoje. Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba apžiūrėjo įvykio vietą iš karto po gaisro ir nenustatė padegimo ar trečiųjų asmenų poveikio įrenginiui, todėl, kasatoriaus nuomone, nėra duomenų, paneigiančių tarnybos išvadą, kad gaisras kilo dėl trumpojo sujungimo įrenginio variklio instaliacijoje. Kasatorius pažymi, kad įvykis, kilęs dėl turto vidaus gedimų, yra nedraudžiamasis (taisyklių papildomos sąlygos Nr. 310B 4 punkto m papunktis).

163. Dėl likutinę turto vertę pagrindžiančių įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas atnaujino bylos nagrinėjimą tam, kad nustatytų sudegusio įrenginio likutinę vertę, jo amžių ir nusidėvėjimą. Kasatorius pažymi, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo prašė skirti ekspertizę šioms aplinkybėms nustatyti, tačiau toks kasatoriaus prašymas buvo nemotyvuotai atmestas. Dėl to buvo pažeista kasatoriaus teisė įrodinėti reikšmingas bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas turto likutinei vertei pagrįsti vadovavosi ieškovo į bylą pateiktu L. Sankausko firmos ,,Inžinerinės konsultacijos“ atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Turto vertinimo metodikos nuostatas vertinamas turtas yra apžiūrimas ir po to surašomas vertinamo turto apžiūrėjimo aktas. Išimčių, kad vertinamas turtas gali būti nepažiūrėtas ir toks apžiūros aktas nesurašytas, įstatyme bei metodikoje nenustatyta. Taigi, ieškovo pateikta vertinimo ataskaita surašyta net neapžiūrėjus turto, todėl toks dokumentas neturi juridinės galios. Kasatoriui kyla abejonių ir dėl šio dokumento įrodomosios vertės, nes turto vertintojas neturėjo duomenų nei apie įrenginio pagaminimo metus, nei jo amžių, įrenginys neatitiko sutartyje pateiktos specifikacijos ir komplektacijos. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šias aplinkybes ignoravo.

174. Dėl netinkamo aplinkybių, susijusių su gręžinio įrenginio dvigubu draudimu, vertinimo. Kasatorius teigia, kad CK 6.1001 straipsnio 4 dalyje nustatyti teisiniai padariniai dvigubo draudimo atveju. Objektą apdraudus pagal kelias sutartis sus skirtingais draudikais, draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį. Analogiški dvigubo draudimo padariniai nustatyti draudimo sutarties dalimi esančių Taisyklių 14 punkte. Bylą nagrinėję teismai į šias aplinkybes neatsižvelgė. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad dvigubo draudimo faktas buvo nustatytas bylos nagrinėjimo metu teismui pareikalavus ikiteisminio tyrimo medžiagos. Teismas taip pat laikė šią aplinkybę esmine, todėl 2010 m. sausio 27 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti sutartį su kitu draudiku, tačiau, ieškovui jos nepateikus, teismas šią aplinkybę pamiršo. Kasatorius pažymi, kad pats neturėjo galimybės identifikuoti kito draudiko ir draudimo sutarties sąlygų su kitu draudiku, nes asmens duomenų apsaugos reguliavimas neleidžia draudikams keistis tarpusavyje informacija.

185. Dėl draudimo sumos ginčijimo. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai vertino surinktus įrodymus dėl draudimo sumos, iš esmės ignoruodamas kasatoriaus pateikus argumentus ir motyvus. Tokios pat pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas kasatoriaus prašymus išreikalauti rašytinius įrodymus ir skirti teismo ekspertizę. Kasatorius pažymi, kad pirmosios instancijos teisme atsiliepime į ieškinį ir triplike informavo, jog prašys teismo skirti ekspertizę. Tol, kol nebuvo surinkti įrodymai, reikšmingi ekspertizei atlikti (baudžiamosios bylos medžiaga, draudimo sutartis su kitu draudiku, ieškovo buhalteriniai dokumentai, kt.) ji negalėjo būti skiriama. Kasatorius pažymi, kad bylos nagrinėjimas užtruko ne dėl jo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių (iškelta ieškovui bankroto byla) ir teismo kaltės. Faktas, kad įrenginio Nemek 300H gaisras įvyko 2007 m., kasatorius, drausdamas turtą, jo neapžiūrėjo, neskyrė ekspertizės turto vertei nustatyti, nėra ir negali būti priežastis, draudžianti kasatoriui ginčyti draudimo sumą, nurodytą draudimo sutartyje. Draudimo sutartis neįpareigoja kasatoriaus apžiūrėti draudžiamo objekto prieš sutarties sudarymą. Nustatydamas riziką, draudikas vertina draudėjo pateiktą informaciją. Pagal CK 6.998 straipsnio nuostatą draudimo sutartyje nurodyta draudimo suma po sutarties sudarymo negali būti ginčijama, išskyrus atvejus, kai draudikas, nepasinaudojęs savo teises įvertinti draudimo riziką, buvo apgautas dėl to, kad buvo nurodyta žinomai melaginga draudimo vertė. Nagrinėjamu atveju kasatorius buvo sąmoningai suklaidintas. Kasatorius pažymi, kad šalių draudimo sutartimi nustatyta, kad jeigu turtas bus sunaikintas, draudikas atlygins nuostolius pagal įsigijimo dokumentus, bet ne daugiau kaip rinkos vertė. Taisyklių 33.8 punkte nustatyta, kad draudėjas privalo įvykus įvykiui suteikti draudikui galimybę nevaržomai tirti įvykio priežastis, nuostolių dydį, patikrinti turto apskaitos, įsigijimo, realizavimo ir kt. dokumentus. Po įvykio ieškovas pateikė 2006 m. sausio 4 d. Scandinavian Maintenance Service AB išrašytą sąskaitą Nr. 1912061044 ir 2006 m. vasario 22 d. gręžimo įrangos pristatymo sutarties Nr. 2220612 kopijas. Tačiau šiuose dokumentuose buvo nurodytas visai kitas gręžimo įrenginys (Nemek 450), kurio specifikacija ir techninė būklė neatitiko gaisro vietoje apdegusio įrenginio būklės. Ieškovas, patikslindamas duomenis, pateikė 2007 m. gegužės 16 d. buhalterinės pažymos kopiją, tačiau joje pateikta informacija akivaizdžiai neatitiko informacijos, nurodytos kitame ieškovo dokumente (2006 m. gruodžio 6 d. Proforma Invoice 1250624). Be to, ir kita ieškovo informacija (2006 m. kovo 30 d., kt. tarptautiniai mokėjimo nurodymai, kiti dokumentai) prieštaravo ieškovo pateiktai buhalterinei pažymai. Kasatorius mano, kad ieškovas sąmoningai jį suklaidino dėl draudimo sumos. Šios aplinkybės buvo pagrindas kasatoriui prašyti skirti ekspertizę įrenginio likutinei vertei sutarties sudarymo bei gaisro dieną nustatyti, nes tik tokiu būdu kasatorius gali ginčyti draudimo sutartyje nurodytą draudimo sumą ir įrodyti ieškovo nesąžiningumą.

19Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

201. Dėl ieškovo teisės gauti draudimo išmoką. Draudimo sutartis buvo sudaryta trečiojo asmens naudai, nes įrenginiui pirkti iš banko buvo paimtas kreditas ir pagal šalių sudarytą kredito sutartį įrenginys turėjo būti įkeistas bankui. Vėliau šalys susitarė, kad už kreditą bus įkeistas kitas turtas, todėl įrenginys nebuvo įkeistas. Dėl to bankas neturėjo turtinio intereso dėl draudimo išmokos. Be to, 2007 m. liepos 3 d. banko raštas negali būti pripažįstamas reikalavimu išmokėti draudimo išmoką CK 6.1006 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 2007 m. gruodžio 13 d. trečiasis asmuo atsisakė savo kaip naudos gavėjo teisės į draudimo išmoką. CK 6.191 straipsnio 1 dalies norma nedraudžiama nei ieškovui, nei trečiajam asmeniui reikalauti įvykdyti prievolę dėl draudimo išmokos sumokėjimo. CK 6.1006 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu. Nagrinėjamu atveju šios sąlygos nenustatytos, t. y. trečiasis asmuo nėra pareiškęs reikalavimo draudikui išmokėti draudimo išmoką. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo neturi suinteresuotumo dėl draudimo išmokos, nes prievolei užtikrinti yra įkeistas kitas turtas, reikalavimo tenkinimas trečiajam asmeniui reikštų jo nepagrįstą praturtėjimą.

212. Dėl dvigubo draudimo. Byloje nėra duomenų, kad kitas draudikas būtų ieškovui išmokėjęs draudimo išmoką už gaisro metu sugadintą įrenginį, nėra ir kitos draudimo sutarties. Ieškovas paaiškino, kad, bankui nesutikus, jog įrenginys būtų apdraustas kitoje draudimo bendrovėje, jis buvo apdraustas atsakovo, o draudimo sutartis su kita draudimo įmone pakeista apdraudžiant kitą turtą. Pareiga įrodyti, kad ieškovui buvo išmokėta draudimo išmoka pagal kitą draudimo sutartį, tenka kasatoriui. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad jis negalėjo gauti tai patvirtinančių įrodymų – CPK 199 straipsnio tvarka galėjo prašyti teismo šiuos dokumentus išreikalauti, tačiau tokia teise nepasinaudojo.

223. Dėl nedraudžiamojo įvykio. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad įvykis – nedraudžiamasis. Draudimo įstatymu pareiga įrodyti, kad apdraustas turtas buvo sunaikintas dėl nedraudžiamojo įvykio, tenka draudikui. Kasatorius iš karto po įvykio apžiūrėjo įrenginį ir vėliau turėjo galimybių jį apžiūrėti tiek, kiek būtina. Dėl to nepagrįstai kasatorius praėjus ketveriems metams po įvykio prašo skirti ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad draudikas nedėjo pastangų įrodyti, jog įrenginys sugadintas dėl nedraudžiamojo įvykio.

234. Dėl draudimo sutartimi apdrausto įrenginio. Byloje nėra ginčo, kad įrenginys buvo apdraustas. Kasatorius pripažįsta, kad buvo apdraustas įrenginys Nemek 300 H. Ieškovo buhalteriniais duomenimis šis įrenginys įtrauktas į įmonės buhalterinę apskaitą. Dėl to laikytina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad įrenginio įsigijimo, transportavimo aplinkybės nereikšmingos sudarant ir vykdant prievoles pagal draudimo sutartį – šios aplinkybės nereikšmingos draudimo įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio galimų nuostolių dydžiui.

24Teisėjų kolegija

konstatuoja:

25IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

26Dėl ieškovo teisės į draudimo išmoką, kai draudimo sutartyje naudos gavėju nurodytas trečiasis asmuo

27Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą draudimo sutartį naudos gavėju nurodytas trečiasis asmuo – AB SEB bankas; 2007 m. liepos 3 d. raštu trečiasis asmuo pareiškė atsakovui, kad, jeigu įrenginio gaisro faktas bus pripažintas draudžiamuoju įvykiu, draudimo išmoka turėtų būti išmokėta jam (AB SEB bankui); 2007 m. gruodžio 13 d. ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė susitarimą, pagal kurį trečiasis asmuo atsisakė savo kaip naudos gavėjo teisių į draudimo išmoką pagal sutartį ieškovo naudai, o ieškovas priėmė reikalavimo teisę; trečiasis asmuo nėra pareiškęs atsakovui reikalavimo išmokėti draudimo išmoką už sudegusį įrenginį NEMEK 300 H.

28Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškinį, pažeidė CK 6.1006 straipsnio 3 dalį, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Autrona“ v. UAB ,,If draudimas ir, kt., bylos Nr. 3K-3-455/2006, suformuotos CK 6.1006 straipsnio 3 dalies aiškonimo ir taikymo praktikos.

29CK 6.1006 straipsnio, reglamentuojančio naudos gavėjo, esant draudimo teisiniams santykiams, pakeitimą, 1 dalyje nustatyta, kad draudėjas turi teisę pakeisti draudimo sutartyje nurodytą naudos gavėją kitu asmeniu, išskyrus įstatymuose ar sutartyje nustatytas išimtis, apie tai raštu pranešdamas draudikui. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, jeigu jis įvykdė kokias nors prievoles pagal draudimo sutartį arba pareiškė reikalavimą draudikui išmokėti draudimo išmoką.

30Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog trečiasis asmuo nėra pareiškęs atsakovui reikalavimo išmokėti draudimo išmoką už sudegusį įrenginį Nemek 300 H (t. y. kad neegzistuoja aplinkybė, jog trečiasis asmuo yra pareiškęs tokį reikalavimą atsakovui), o kasatorius, kasaciniame skunde teigdamas, kad trečiasis asmuo vis dėlto yra pareiškęs jam tokį savo reikalavimą, kelia fakto klausimą, kuris nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyta apeliacinės instancijos teismo konstatuota aplinkybė atitinka faktinius bylos duomenis bei teisinį reglamentavimą. Pažymėtina ir tai, kad šalių sudaryta draudimo sutartimi iš esmės buvo apdraustas draudėjo – ieškovo turtinis interesas, tik joje nustatyta sąlyga dėl draudimo išmokos pervedimo trečiajam asmeniui, kuriam ieškovas įsipareigojęs pagal kitą prievolę. CK 6.1006 straipsnio 3 dalis nedraudžia draudėjui ir naudos gavėjui susitarti dėl reikalavimo teisės perleidimo. Konstatuotina, kad šioje byloje nėra nustatytų CK 6.1006 straipsnio 3 dalies sąlygų, kurioms esant naudos gavėjas negali būti pakeistas kitu asmeniu, egzistavimo, todėl nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo argumentais, kad bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškinį, pažeidė nurodytą materialiosios teisės normą.

31Teigdamas apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB ,,Autrona“ v. UAB ,,If draudimas ir, kt., bylos Nr. 3K-3-455/2006, suformuotos CK 6.1006 straipsnio 3 dalies aiškonimo ir taikymo praktikos, kasatorius neatsižvelgia į tai, kad šios bylos ir bylos, kurioje buvo priimta nurodyta kasacinio teismo nutartis, faktinės aplinkybės yra iš esmės skirtingos. Skirtingai nei šioje byloje, nurodytoje byloje nebuvo duomenų apie tai, kad draudėjas būtų pakeitęs naudos gavėją kitu asmeniu, o egzistzvo aplinkybė, jog draudimo išmoka jau buvo išmokėta naudos gavėjui. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad pirmiau nurodyta kasacinio teismo nutartis nėra teismo precedentas šioje byloje, todėl aptariamas kasacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

32Dėl kasacinio skundo argumentų apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, teismams sprendžiant dėl draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio fakto

33Kasatorius, ginčydamas teismų išvadą, kad jis byloje neįrodė, jog įrenginys Nemek 300 H buvo sugadintas būtent dėl nedraudžiamojo įvykio, kasaciniame skunde teigia, kad bylą nagrinėję teismai šią išvadą padarė pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypdami nuo kasacinio teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo, nes neįvertino byloje pateikto įrodymo – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2007 m. gegužės 8 d. rašto (kasaciniame skunde jis taip pat vadinamas tyrimo aktu, išvada).

34Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad šią bylą nagrinėję teismai, spręsdami dėl gaisro, kurio metu apdraustas įrenginys Nemek 300 H buvo sunaikintas, kilimo priežasties bei draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio fakto, rėmėsi byloje pateiktu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Gaisrinių tyrimų centro 2006 m. birželio 28 d. (nurodyta būtent tokia data) „ekspertizės aktu, neturinčiu teismo ekspertizės statuso, dėl gaisro, kilusio 2007 m. gegužės 2 d. gręžimo įrenginyje NEMEK 300 H 19926, adresu Zastančių km., Mažeikių raj., tyrimo“ Nr. 02 EA, kuriame nurodyta, kad tyrimo metu buvo tiriamas 2007 m. gegužės 2 d. įrenginyje NEMEK 300 H 19926 kilęs gaisras, bei konstatuota, jog gaisro priežasties nustatyti negalima ir iškeliamos dvi gaisro kilimo versijos – pašalinis atviros ugnies šaltinis arba elektros instaliacijos avarinis darbo režimas; akto išvadoje teigiama, kad dėl to, jog apžiūros metu nebuvo sąlygų apžiūrėti visų elektros instaliacijos laidų, esančių variklio skyriaus apatinėje dalyje, negalima nustatyti gaisro priežasties (T. 1, b. l. 73-80). Dėl šio rašytinio įrodymo vertinimo kasatorius kasaciniame skunde apskritai nepasisako, o išimtinai remiasi savo nurodomu Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2007 m. gegužės 8 d. raštu. Iš apskųstų procesinių sprendimų matyti, kad teismai tikrai nevertino tokio rašytinio įrodymo ir dėl jo nepasisakė procesinių sprendimų motyvuose. Kita vertus, susipažinus su bylos medžiaga, teisėjų kolegijai joje surasti kasatoriaus nurodomą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento 2007 m. gegužės 8 d. raštą (kasaciniame skunde jis taip pat vadinamas tyrimo aktu, išvada) nepavyko. Kasatorius, remdamasis tokiu dokumentu, kasaciniame skunde nenurodo bylos medžiagos duomenų, t. y. bylos tomo bei bylos lapų numeracijos. Darytina išvada, kad kasatorius remiasi įrodymu, nepateiktu į bylą, todėl kaip nepagrįsti atmestini kasacinio skundo argumentai, kuriais teigiama apie įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą bei nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos teismams šioje byloje sprendžiant dėl draudžiamojo (nedraudžiamojo) įvykio fakto.

35Dėl proceso teisės normų taikymo šioje byloje nustatant priteistiną draudimo išmokos dydį ir dvigubo draudimo nebuvimą

36Pagal Draudimo įstatymo 88 straipsnį (2006 m. liepos 19d. įstatymo Nr. X-798 redakcija), reglamentuojantį draudimo išmoką turto draudimo atveju, draudimo išmokos dydis yra lygus dėl draudžiamojo įvykio patirtų draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuostolių ir (ar) kitų išlaidų (draudimo intereso) dydžiui, jei šalių susitarimu nenustatyta, kad draudikas privalo atlyginti tik dalį nuostolių (kitų išlaidų). Draudimo sutarties tikslas – apsaugoti asmens turtinius interesus žalos atsiradimo atveju. Turto draudimo sutartis savo prigimtimi yra kompensacinio pobūdžio – už vieną draudimo įvykį draudėjas negali gauti didesnės draudimo išmokos negu faktiškai jo patirti nuostoliai. Pagal CK 6.1001 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai draudimo suma viršija draudimo vertę apdraudus tą patį objektą pagal kelias draudimo sutartis su skirtingais draudikais (dvigubas draudimas), draudimo išmoka, kurią turi mokėti kiekvienas draudikas, sumažinama proporcingai draudimo sumos sumažinimui pagal atitinkamą draudimo sutartį.

37Šioje byloje nustatyta, kad šalių sudaryta draudimo sutartimi įrenginys Nemek 300 H buvo apdraustas visa likutine verte. Pagal įmonių ir organizacijų turto draudimo taisyklių Nr. 004, kurios yra šalių sudarytos turto draudimo sutarties sudėtinė dalis (CK 6.185, 6.992 straipsniai), 47.4 punktą, kai turtas apdraustas likutine verte ir dėl draudžiamojo įvykio sunaikintas ar prarastas, nuostoliu laikoma turto likutinė vertė prieš pat draudžiamąjį įvykį, bet neviršijant naujo analogiško turto įsigijimo, pagaminimo ar pastatymo kainos nuostolio skaičiavimo dieną. Nurodytų taisyklių papildomos sąlygos 310B.5 (kuri taip pat yra šalių sudarytos turto draudimo sutarties sudėtinė dalis) a papunktyje nustatyta, kad jeigu mobilus įrengimas dėl draudžiamojo įvykio yra visiškai sunaikinamas ar prarandamas, tai nuostolis nustatomas vadovaujantis mobilaus įrengimo likutine verte; remiantis šia sąlyga likutinė vertė apskaičiuojama iš naujos atkuriamosios vertės atimant nusidėvėjimo procentą, kuris pateiktas žemiau esančioje lentelėje ir priklauso nuo mobilaus įrengimo amžiaus (lentelė Nr 1). Byloje tarp šalių kilo ginčas dėl įrenginio Nemek 300 H likutinės vertės iki gaisro kilimo ir šia prasme nuostolių bei draudimo išmokos dydžio nustatymo, taip pat dėl nurodyto įrenginio dvigubo draudimo fakto egzistavimo ir šia prasme atsakovo prievolės pagal šalių sudarytą draudimo sutartį dydžio. Apeliacinės instancijos teismas nustatė draudimo išmokos dydį remdamasis ieškovo iniciatyva L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ atlikto turto vertinimo duomenimis, o atsakovo argumentus dėl dvigubo draudimo atmetė kaip nepagrįstus, motyvuodamas tuo, kad atsakovas tokį teiginį grindė baudžiamojoje byloje esančiais ieškovo buvusio direktoriaus A. Petriko parodymais, tačiau byloje nėra duomenų apie kitą draudimo sutartį, ieškovo atstovas paaiškino, kad, SEB Vilniaus bankui nesutikus, jog įrenginys būtų apdraustas ,,Baltija“ draudimo įmonėje, jis buvo apdraustas atsakovo įmonėje, o draudimo sutartis su ,,Baltijos“ draudimo įmone buvo pakeista apdraudžiant kitą turtą. Kasatorius kasaciniu skundu ginčija šias apeliacinės instancijos teismo išvadas, be kita ko, teigia, jog jos padarytos netinkamai pritaikius proceso teisės normas.

38Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E. R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; kt.). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d.nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Geosprendimai“ v. G. K., bylos Nr. 3K-3-177/2011). Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB „Arijus“, bylos Nr. 3K-3-354/2011).

39Įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir pakankamumo aspektais vertinant ieškovo iniciatyva L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ 2010 m gruodžio 28 d. atliktą turto vertinimą pažymėtina, kad jame nurodoma, jog vertinamas turtas buvo apžiūrėtas, o 2011 m. rugsėjo 23 d. rašte (T. 4, b. l. 30) nurodyta firma, taip pat kaip liudytojas teismo posėdyje apklaustas

40L. Sankauskas (T. 4, b. l. 47,48) nurodė priešingai. Šis liudytojas teismo posėdyje taip pat parodė, kad, atlikdamas vertinimą, turėjo sutartį ir techninę specifikaciją, nežinojo, jog pastaroji pagal sutartį neatitinka fakto, negali pasakyti, ar tai pakeistų vertinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jau vien tokie faktiniai bylos duomenys, netgi detaliau nenagrinėjant atlikto vertinimo argumentacijos (atkuriamųjų kaštų bei nusidėvėjimo nustatymas ir t. t.), kelia pagrįstų abejonių šio rašytinio įrodymo patikimumu bei suponuoja išvadą, kad juo remiantis negalima padaryti pagrįstų išvadų dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių apie įrenginio Nemek 300 H likutinę vertę iki gaisro kilimo ir šia prasme nuostolių bei draudimo išmokos dydį. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas L. Sankausko firmos „Inžinerinės konsultacijos“ atlikto turto vertinimo pagrindu konstatuodamas faktines bylos aplinkybes netinkamai taikė CPK 185 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje teismai klausimų, susijusių su įrenginio Nemek 300 H likutine verte iki gaisro kilimo ir šia prasme nuostolių bei draudimo išmokos dydžiu, išsiaiškinimui turėjo paskirti teismo ekspertizę, tačiau to nepadarė (CPK 212 straipsnis).

41Šioje byloje kasatorius savo atsikirtimus grindė, be kita ko, aplinkybe apie ginčo įrenginio dvigubo draudimo fakto egzistavimą. Šiai aplinkybei pagrįsti jis rėmėsi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 06-07021-08 esančiais ieškovo buvusio direktoriaus A. P. parodymais, kad 2007 m. pradžioje parsivežtą įrenginį Nemek 300 H jis apdraudė Balticum draudime, tačiau banke buvo pasakyta, jog nurodyta draudimo bendrovė netinka, todėl įrenginys buvo apdraustas If draudime. Nurodytos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 06-07021-08 duomenys suponuoja galimybę teigti apie dvigubo draudimo fakto egzistavimą, tačiau neteikia duomenų apie joje nurodomos draudimo sutarties sąlygas, jos galiojimą, sukurtus teisinius padarinius ir kt. Faktą, kad ginčo įrenginys buvo apdraustas ir kitoje draudimo bendrovėje, šios bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas iš esmės pripažino, tačiau teigė, jog draudimo sutartis su ,,Baltijos“ draudimo įmone buvo pakeista, apdraudžiant kitą turtą. Kaip jau minėta, civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes. Teismas kontroliuoja įrodinėjimo byloje dalyką, esant pagrindui gali sukonkretinti šalių įrodinėjimo pareigą, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų, jeigu pateiktų įrodymų neužtenka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje, esant duomenų apie dvigubo draudimo faktą, apeliacinės instancijos teismas turėjo tirti ir analizuoti su tuo susijusias aplinkybes, pasiūlyti šalims pateikti papildomų įrodymų bei spręsti dėl įrodymų išreikalavimo, tačiau to nepadarė. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai, kuriais atmesti atsakovo argumentai dėl dvigubo draudimo, vertintini kaip nepagrindžiantys apeliacinės instancijos teismo išvados. Dėl to konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

42Materialiosios teisės normos taikomos pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Šių nesant tinkamai nustatytų, nėra pakankamo pagrindo konstatuoti tinkamą materialiosios teisės normų taikymą.

43Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas netinkamas teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Ją panaikinus byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka tam pačiam apeliacinės instancijos teismui.

44Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos teismų praktikos formavimui bei apskųstų procesinių sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

45Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

46Kasaciniame teisme patirta 59,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 29 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, teisėjų kolegija šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia.

47Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

48Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

49Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl draudimo išmokos priteisimo, dydžio... 6. Ieškovas su trečiuoju asmeniu 2006 m. gegužės 10 d. sudarė kredito... 7. Ieškovas prašė teismą priteisti iš atsakovo 214 659 Lt draudimo išmoką... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. kovo 18 d. sprendimu ieškinį patenkino.... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Nr. 1912061044, kurioje nurodyta šio įrenginio kaina 960 000 Švedijos kronų... 12. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai... 13. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2010 m.... 14. 1. Dėl ieškovo teisės gauti draudimo išmoką. Kasatoriaus teigimu, bylą... 15. 2. Dėl draudimo sutarties nuostatų aiškinimo ir įvykio pripažinimo... 16. 3. Dėl likutinę turto vertę pagrindžiančių įrodymų vertinimo.... 17. 4. Dėl netinkamo aplinkybių, susijusių su gręžinio įrenginio dvigubu... 18. 5. Dėl draudimo sumos ginčijimo. Pirmosios instancijos teismas lakoniškai... 19. Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą... 20. 1. Dėl ieškovo teisės gauti draudimo išmoką. Draudimo sutartis buvo... 21. 2. Dėl dvigubo draudimo. Byloje nėra duomenų, kad kitas draudikas būtų... 22. 3. Dėl nedraudžiamojo įvykio. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad įvykis... 23. 4. Dėl draudimo sutartimi apdrausto įrenginio. Byloje nėra ginčo, kad... 24. Teisėjų kolegija... 25. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 26. Dėl ieškovo teisės į draudimo išmoką, kai draudimo sutartyje naudos... 27. Byloje nustatyta, kad pagal šalių sudarytą draudimo sutartį naudos gavėju... 28. Kasatoriaus teigimu, bylą nagrinėję teismai, tenkindami ieškinį, pažeidė... 29. CK 6.1006 straipsnio, reglamentuojančio naudos gavėjo, esant draudimo... 30. Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad šioje... 31. Teigdamas apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų... 32. Dėl kasacinio skundo argumentų apie įrodymų vertinimo taisyklių... 33. Kasatorius, ginčydamas teismų išvadą, kad jis byloje neįrodė, jog... 34. Teisėjų kolegija, vertindama kasacinio skundo argumentus, pažymi, kad šią... 35. Dėl proceso teisės normų taikymo šioje byloje nustatant priteistiną... 36. Pagal Draudimo įstatymo 88 straipsnį (2006 m. liepos 19d. įstatymo Nr. X-798... 37. Šioje byloje nustatyta, kad šalių sudaryta draudimo sutartimi įrenginys... 38. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima... 39. Įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės ir pakankamumo aspektais... 40. L. Sankauskas (T. 4, b. l. 47,48) nurodė priešingai. Šis liudytojas teismo... 41. Šioje byloje kasatorius savo atsikirtimus grindė, be kita ko, aplinkybe apie... 42. Materialiosios teisės normos taikomos pagal nustatytas faktines bylos... 43. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas netinkamas teisės normų... 44. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys reikšmės vienodos... 45. Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo ... 46. Kasaciniame teisme patirta 59,91 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 47. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 48. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011... 49. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...