Byla e2A-465-180/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalios Kačinskienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. Žilinskio ir ko“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6016-340/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „A. Žilinskio ir ko“ ieškinį atsakovėms: uždarajai akcinei bendrovei „Verslo aptarnavimo centras“, akcinėms bendrovėms „Energijos skirstymo operatorius“, LITGRID, dalyvaujant tretiesiems asmenims: uždarosioms akcinėms bendrovėms „Axis Power“, „Tetas“, „Energetikos paslaugų ir rangos organizacija“, akcinėms bendrovėms „Empower“, „Energijos tinklų institutas“, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovė UAB „A. Žilinskio ir ko“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: panaikinti atsakovės UAB „Verslo aptarnavimo centras“ sprendimus dėl viešojo pirkimo, kuriuo siekiama įsigyti 110/10/6 kV Grigiškių transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstravimo darbus (toliau – pirkimas, konkursas), pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, pretenzijos atmetimo; ex officio panaikinti visus atsakovės sprendimus priimtus po sprendimo atmesti ieškovės pretenziją; pripažinti niekine pirkimo sutartį, jei tokia sudaryta, ir grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį – įpareigoti atsakovę UAB „Verslo aptarnavimo centras“ tęsti pirkimo procedūras nuo dalyvių kvalifikacijos tikrinimo stadijos; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Perkančioji organizacija UAB „Verslo aptarnavimo centras“, įgaliota atsakovių AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB LITGRID 2015 m. gruodžio 23 d. paskelbė apie pirkimą. Ieškovė 2016 m. vasario 17 d. pateikė pirminį pasiūlymą pirkimui, 2016 m. rugpjūčio 9 d. – galutinį pasiūlymą. Perkančiosios organizacija 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu informavo pirkimo dalyvius apie sudarytą pasiūlymų eilę, kurioje ieškovė užėmė 6 (šeštą) vietą.
  3. Susipažinus su atitinkamais kitų pirkimo dalyvių pasiūlymų duomenimis, buvo nustatyta, kad pirkimo pasiūlymų eilės 1-5 vietose nurodyti dalyviai neįrodė turintys teisę atlikti pirkimo objektą sudarančius darbus – inžinierius geologinius (geotechninius) tyrinėjimus ir techninio projekto ekspertizę. 2016 m. rugpjūčio 31 d. pretenzija ieškovė pareikalavo perkančiosios organizacijos sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo nustatymo panaikinimo, tačiau pastarosios 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu pretenzija atmesta.
  4. Ginčo darbai (inžinieriai geologiniai (geotechniniai) tyrinėjimai ir techninio projekto ekspertizė) sudaro pirkimo objektą ir juos turės atlikti rangovas, su kuriuo bus sudaryta rangos sutartis. Pirkimo sąlygų priede – sutarties projekte, nurodyta, kad rangovas privalo pagal AB LITGRID patvirtintą projektavimo užduotį, be kita ko, organizuoti inžinerinių tyrinėjimų atlikimą bei organizuoti techninio projekto ekspertizę. Taigi sutarties projektas pateikia nuorodą į AB LITGRID patvirtintą projektavimo užduotį, kuri laikytina sudėtine būsimos sutarties su rangovu dalimi. Projektavimo užduoties 3.4.3 punkte nustatyta, kad rangovas turi atlikti visus reikalingus darbus, susijusius su techninio projekto parengimu, įskaitant, bet neapsiribojant prijungimo/techninių sąlygų, specialiųjų sąlygų gavimą, inžinerinių tyrinėjimų atlikimą, statybą leidžiančių dokumentų gavimą užsakovo vardu. Sisteminis pirkimo sąlygų aiškinimas visiškai paneigia perkančiosios organizacijos poziciją, kad pirkimo sąlygų 1.4.1 punktas, nustatantis, kad rangovas turi organizuoti ginčo darbų atlikimą, nereiškia jo prievolės pačiam atlikti šiuos darbus.
  5. Be to, pagal pirkimo sąlygų priedą – sustambintų darbų kiekių žiniaraštį, į pasiūlymo kainą tiekėjas turėjo įtraukti ir techninio projekto ekspertizės gavimo išlaidas. Ši aplinkybė taip pat įrodo, kad nurodytos ekspertizės atlikimas yra tiekėjo sutartinių įsipareigojimų perkančiajai organizacijai dalis.
  6. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015) buvo nagrinėtas klausimas dėl viešuoju pirkimu įsigyjamos paslaugos – projekto ekspertizės, atlikimo, jos teisinio reglamentavimo ir prievolės rangovui išviešinti subjektą, turintį teisę atlikti projekto ekspertizę. Nurodytoje byloje pateikti išaiškinimai visiškai paneigia perkančiosios organizacijos poziciją, kad projekto ekspertizės atlikimas nėra pirkimo objekto sudedamoji dalis.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimu ieškinio netenkino, priteisė iš ieškovės tretiesiems asmenims UAB „Axis Power“ 6 243,60 Eur, AB „Energetikos tinklų institutas“ – 1 148,20 Eur, bylinėjimosi išlaidų.
  2. Tiekėjų kvalifikacija yra tiesiogiai susijusi su viešojo pirkimo sutarties dalyku, pirkimo sąlygose negali būti keliami reikalavimai turėti kvalifikaciją atlikti kitus, pirkimo objektą nesudarančius darbus; tokie kvalifikaciniai reikalavimai būtų pertekliniai. Perkančioji organizacija turi diskreciją nustatyti, kokie konkretūs darbai sudaro pirkimo objektą.
  3. Pirkimo sąlygų 1.4.1 punktas nustato, kad rangovas I etape turės pagal patvirtintą AB LITGRID projektavimo užduotį parengti techninį projektą, organizuoti inžinerinių tyrinėjimų atlikimą, gauti prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus ir visus reikalingus suderinimus, leidimus ir (arba) sutikimus iš atsakingų institucijų ir asmenų, organizuoti techninio projekto ekspertizę, organizuoti statybą leidžiančių dokumentų gavimą bei atlikti kitus sutartyje nurodytus veiksmus, būtinus I etapo užbaigimui.

5Dėl pareigos organizuoti techninio projekto ekspertizę aiškinimo

  1. Įvertinęs statybos techninio reglamento STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ nuostatas, teismas konstatavo, kad teisės aktai nenustato galimybės techninio projekto ekspertizę atlikti pačiam rangovui, nes tai yra užsakovo (statytojo) pareiga. Techninio projekto ekspertizės esmė – patikrinti projektuotojo atlikto techninio projekto atitikimą projekto užduoties sprendimams ir statybas reglamentuojančių teisės aktų normų reikalavimams. Nurodytas Statybos techninis reglamentas imperatyviai nustato, kad projekto ekspertizės užsakovu turi būti statytojas (užsakovas), įtvirtina projekto ekspertizės užsakovo teisę parinkti projekto ekspertizės rangovą savo nuožiūra arba konkurso būdu, sudaryti su pasirinktu ekspertizės rangovu sutartį ir pateikti jam statinio projektą ekspertizei atlikti (STR 1.06.03:2002 „Statinio projekto ekspertizė ir statinio ekspertizė“ 55.1-55.3 punktai). Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad perkančioji organizacija neturėjo ketinimo įpareigoti projektuotoją atlikti savo parengto techninio projekto ekspertizę, o pirkimo sąlygose nurodyta pareiga organizuoti techninio projekto ekspertizę negali reikšti tiekėjo įsipareigojimo pačiam atlikti tokią ekspertizę. Pripažinus, kad tiekėjas, parengęs techninį projektą, negali atlikti savo projekto ekspertizės, įpareigojimas organizuoti projekto ekspertizę negali būti vertinamas ir kaip subranga. Vadovaujantis CK 6.650 straipsnio nuostatomis, subrangovu laikomas rangovo pasitelktas kitas asmuo savo (rangovo) prievolėms įvykdyti. Kadangi pagal pirkimo dokumentus neegzistuoja prievolė tiekėjui pačiam atlikti nurodytą ginčo darbą, negalima ir tokių darbų subranga.

6Dėl pareigos organizuoti inžinerinių tyrinėjimų atlikimą aiškinimo

  1. Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ 46 punktas nustato, kad projektiniai tyrimai privalomi statybos, rekonstravimo ir tvarkybos darbų projektams, taip pat kapitalinio remonto projektams, kai keičiamos pamatų konstrukcijos, rengti. Projektiniai inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai rekomenduojami atlikti ir statinio statybos pagrindimui, projektiniams pasiūlymams, statinio statybos būdui parinkti ir galimybių studijai bei konkursinei dokumentacijai.
  2. Teismas sprendė, kad pagal byloje pateiktą projektavimo užduotį negalima vienareikšmiškai nustatyti ar numatomos rekonstrukcijos atveju projektiniai tyrimai yra privalomi, ar rekomenduojami; tai – specialių žinių reikalaujantis vertinimas. Dėl to teismas sutiko su atsakovių pozicija, kad pirkimo sąlygose nustatyta pareiga organizuoti inžinerinių tyrinėjimų atlikimą gali pasireikšti ir tuo, kad rangovas nustatęs tokių darbų reikalingumą, informuoja apie tai užsakovą, o sutartis su tokių darbų vykdytojais sudaro pats užsakovas įstatymo nustatyta tvarka.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovės cituojami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, dėl tiekėjų pareigos pasiūlyme išviešinti visus asmenis, net ir tuos, kurie tiesiogiai statybos darbų nevykdo, bet atlieka kitus rangovo įsipareigojimus, numatytus būsimoje pirkimo sutartyje, bei įrodyti šių pasitelkiamų asmenų teisę verstis atitinkama pirkimo objekto veikla, nagrinėjamoje byloje netaikytini. Kasacinio teismo išnagrinėtoje byloje konkurso sąlygose (konkurso sąlygų 12.2.8, 17 p.) buvo nustatyta, kad darbo projekto ekspertizė – vienas iš sutartinių rangovo įsipareigojimų, kurių tinkamo įgyvendinimo pareiga pastarajam buvo nustatyta; konkurso sąlygose buvo tiesiogiai nurodyta, kad rangovas turi užsakyti ir sumokėti už darbo projekto ekspertizę (pirkimo sutarties projekto 5.5 p.). Nagrinėjamoje byloje tokių faktinių aplinkybių (įpareigojimų tiekėjams) nenustatyta, todėl vadovautis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais nėra pagrindo.
  4. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nebuvo pakankamai aktyvi ir sąžininga gindama savo galimai pažeistas teises. Nors ieškovė ieškinyje pirkimo sąlygų neginčijo, tačiau savo ieškinį ji pagrindė kontraversišku pirkimo sąlygų, apibrėžiančių pirkimo objektą, aiškinimu. Pirkimas ir jo sąlygos buvo paskelbtos 2015 m. gruodžio 23 d., t. y. tiekėjai turėjo galimybę išsklaidyti savo abejones dėl perkamų darbų apimties ir atitinkamai dėl perkančiosios organizacijos keliamų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams. Ieškovei abejonės dėl pirkimo objekto ir kitų tiekėjų, užėmusių 1-5 vietas prieš ją, kilo tik po sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir pirkimą laimėjusio pasiūlymo nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad kitiems tiekėjams kiltų neaiškumų dėl pirkimo sąlygų aiškinimo, kad pasiūlymus pateikusių tiekėjų kvalifikacija būtų vertinama ne pagal pirkimo sąlygose numatytus reikalavimus. Teismas sprendė, kad ginčo dėl pirkimo sąlygų turinio aiškinimo inicijavimas po pasiūlymų vertinimo prieštarauja viešųjų pirkimų tikslui (VPĮ 3 str. 2 d.).
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
  1. Ieškovė – UAB „A. Žilinskio ir ko“, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal pirkimo sąlygas, tiekėjas į pasiūlymo kainą turėjo įskaičiuoti ir techninio projekto ekspertizės išlaidas. Taigi projekto ekspertizės parengimo sąnaudos turėjo būti įtrauktos į tiekėjo pasiūlymo kainą, o tai reiškia, kad tiekėjas, su kuriuo bus pasirašyta pirkimo sutartis, gaus atlygį už jo (tiekėjo) patirtas projekto ekspertizės išlaidas. Tai, kas nėra laikoma tiekėjo sutartinių įsipareigojimų dalimi, nėra (neturėtų būti) būti įskaičiuojama ir į pasiūlymo kainą – tiekėjas negali gauti atlygio už paslaugą, kurios jis pats ar tiesiogiai per subrangovus neteikia.
  2. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė ir į pačių atsakovių gynybos poziciją, kad ginčo pirkimo sąlygose nustatyta sąvoka organizuoti ginčo darbų atlikimą reiškia, kad rangovas turi teisę pirkti atitinkamą paslaugą iš trečiųjų asmenų, t. y. atrinkti tinkamus (turinčius teisę atlikti nurodytus darbus) tiekėjus ir su jais pasirašyti sutartį, taip nesukuriant jokių teisinių santykių tarp tokių kitų asmenų ir perkančiosios organizacijos. Taigi pačios atsakovės tvirtina, kad tiekėjui nustatyta pareiga organizuoti ginčo darbus reiškia, kad pirkimo laimėtojas turės pareigą atrinkti techninio projekto ekspertizę turintį teisę atlikti subjektą ir su juo pasirašyti sutartį.
  3. Neginčytina, kad rangovas, kuris parengė techninį projektą, neturėtų teisės atlikti savo paties rengto projekto ekspertizės – šią paslaugą turėtų atlikti kitas rangovo pasirinktas subjektas, su kuriuo rangovas turėtų pareigą sudaryti sutartį dėl projekto ekspertizės atlikimo. Tačiau galiausiai ši paslauga būtų suteikta perkančiajai organizacijai, o rangovas, su kuriuo perkančioji organizacija sudarytų sutartį, gautų atlygį už atitinkamos paslaugos suteikimą, nes techninio projekto ekspertizės gavimo išlaidos, kaip jau buvo paminėta, turėjo būti įskaičiuotos į pasiūlymo kainą.
  4. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio darytina išvada, kad tuo atveju, kai paslaugą (projekto ekspertizės) perkančiajai organizacijai suteikia ne tiesiogiai pats rangovas, tai reiškia, kad kitas subjektas nėra laikomas subrangovu, kas yra visiškai nepagrįsta, nes subrangos esmė ir yra tai, kad atitinkamą rangovo sutartinių įsipareigojimų dalį perkančiajai organizacijai atlieka ne tiesiogiai pats rangovas, o kiti jo samdyti asmenys, kurie yra laikytini subrangovais.
  5. Teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškinyje nurodyta kasacinio teismo praktika, kuri visiškai paneigia teismo sprendimo motyvą, kad projekto ekspertizės atlikimas nėra pirkimo objekto sudedamoji dalis, nes atsižvelgiant į teisinį reguliavimą rangovas pats negalėtų šios paslaugos atlikti. 2015 m. gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015, kasacinės instancijos teismas aplinkybės, kad pats rangovas negali atlikti projekto ekspertizės, nelaikė pagrindu pripažinti, kad projekto ekspertizė nėra pirkimo objekto sudedamoji dalis, o išaiškino priešingai, kad vadovaujantis pirkimo sąlygomis, jos atlikimo kaina turi būti įskaičiuota į bendrą pasiūlymo kainą, o ekspertizę, atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, turėtų atlikti su rangovu glaudžiais ryšiais nesusijęs subjektas, tačiau jis, kaip subrangovas, privalo būti išviešintas teikiant pasiūlymą.
  6. Jei teismas nustatė, kad pagal projektavimo užduotį jis negali vienareikšmiškai nustatyti, ar inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrinėjimai numatomos rekonstrukcijos atveju yra rekomenduojami, ar privalomi, nes, teismo nuomone, tai yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, teismas, privalėdamas būti aktyviu, turėjo kviesti ekspertą.
  7. Teismas nepagrįstai nesivadovavo tuo, kad AB LITGRID projektavimo užduotyje yra vienareikšmiškai nurodyta, kad rangovas turės atlikti, o ne organizuoti, inžinerinius tyrinėjimus. Taigi net sutinkant su tuo, kad iš projektavimo užduoties nėra aišku, ar minėti tyrinėjimai yra rekomenduojami, ar privalomi, iš pirkimo dokumentų aiškiai suprantama, kad tokius tyrinėjimus atlikti perkančiosios organizacijos nurodymu vis tik reikia, juos turės atlikti rangovas, su kuriuo bus sudaryta sutartis.
  8. Projektavimo užduotyje, be kita ko, yra nustatyti reikalavimai ir rekonstruojamo statinio statybinei daliai. Projektavimo užduoties 3.12.1.3 punkte nustatyta, kad pamatai po įrenginių metalo konstrukcijomis, priklausomai nuo grunto hidrogeologinių sąlygų, turės būti suprojektuoti iš gamykloje pagamintų tipinių gelžbetonio gaminių. Taigi užsakovas projektavimo užduotyje iš anksto nenurodė konkrečių reikalavimų pamatų įrengimui, o nurodė, kad pamatai po įrenginių metalo konstrukcijomis turės būti tokie, kad atitiktų grunto hidrogeologines sąlygas, kurios paaiškės techninio projekto rengimo stadijoje, kai rangovas atliks inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrinėjimus.
  1. Atsakovės – UAB „Verslo aptarnavimo centras“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  1. Pirkimo objekto specifika, aprašymas ir detalizacija, t. y. kokius darbus ir kaip atlikti, yra apibrėžiama ne sustambintų darbų kiekių žiniaraštyje, tačiau specialiosiose pirkimo sąlygose, techninėje specifikacijoje ir sutarties specialiojoje dalyje. Sustambintų darbų kiekių žiniaraštis, kurį privalo užpildyti ir kartu su pasiūlymu pateikti tiekėjas, yra laikomas sudėtine bei privaloma pateikti pasiūlymo dalimi, kurioje nurodoma būsimos pirkimo sutarties bendra kaina ir tos kainos sudėtinės dalys. Ginčo atveju sustambintų darbų kainų žiniaraščio 1.1.1 punkte „Techninio projekto parengimas, ekspertizės gavimas“ nurodydami vieneto kainą ir sumą, tiekėjai turėjo nurodyti būtent techninio projekto ekspertizės organizavimo kainą, nes būtent toks darbas yra sudėtinė pirkimo objekto dalis ir tokią prievolę užsakovas yra nustatęs tiekėjui (būsimam rangovui) pirkimo sąlygose.
  2. Ieškovės subjektyvus ir plečiamas pirkimo sąlygų aiškinimas negali būti laikomas pagrįstu, nes kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad tiekėjų atitiktis turi būti vertinama objektyviai, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, poreikį, pirkimo sąlygų visumos turinį.
  3. Atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiką, pirkimo sąlygose nustatyta sąvoka organizuoti reiškia, kad rangovas turi teisę pirkti atitinkamą paslaugą iš trečiųjų asmenų ir tokiu atveju veikla apsiribotų tik prievoliniais santykiais tarp rangovo ir paslaugą teikiančio subjekto, tačiau nebūtų laikoma viešojo pirkimo sutarties vykdymu, t. y. subranga.
  4. Ieškovė siaurai ir sau naudinga linkme aiškina teismų praktiką ir ja vadovaujasi, neįvertindama to, kad iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės (pirkimų objektų apibrėžtis, pirkimo sąlygų formuluotės ir kitos aplinkybės).
  5. Ieškovės subjektyvaus reikalavimo patenkinimas ne tik kad paneigtų perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę nustatyti jai reikiamą pirkimo objektą ir jį atitinkančius kvalifikacijos reikalavimus, bet ir neatitiktų galiojančio VPĮ teisinio reglamentavimo, kuris nustato, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi pateikti visą, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atveju, informaciją apie pirkimo sąlygas ir procedūras (VPĮ 24 str. 1 d.).
  1. Atsakovė AB LITGRID atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškovė nepagrįstai sutapatina pirkimo objekto aprašyme nurodytus techninio projekto ekspertizės organizavimo, inžinerinių tyrinėjimų atlikimo organizavimo darbus su nurodytų darbų atlikimu. Sąvokos atlikti ir organizuoti nėra sinonimai. Pirkimo sąlygose nustatyta sąvoka organizuoti reiškia, kad rangovas turi teisę pirkti atitinkamą paslaugą iš trečiųjų asmenų ir tokiu atveju veikla apsiribotų tik prievoliniais santykiais tarp rangovo ir paslaugą teikiančio subjekto, tačiau nebūtų laikoma viešojo pirkimo sutarties vykdymu, t. y. subranga.
    2. Ieškovė plečiamai ir subjektyviai aiškina pirkimo dokumentus sau palankia linkme, ginčydama perkančiosios organizacijos teisę nustatyti pirkimo objektą ir tiekėjams taikomus kvalifikacijos reikalavimus, atsižvelgiant į tikrą perkančiosios organizacijos valią ir poreikius, susijusius su pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, ir pagal juos vertinti tiekėjų atitiktį pirkimo sąlygoms.
    3. Ieškovė ginčą dėl pirkimo sąlygų turinio aiškinimo inicijavo vėliausioje stadijoje, t. y. po pasiūlymų įvertinimo. Pirkimo sąlygose nustatyti kvalifikacijos reikalavimai ieškovei abejonių nekėlė ir ji jų neginčijo VPĮ nustatyta tvarka.
  2. Trečiasis asmuo – UAB „Axis Power“, atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko atsakovių poziciją ir prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pagal pirkimo sąlygų nuostatas inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrinėjimai ir techninio projekto ekspertizės atlikimas, remiantis pirkimo dokumentais, nebuvo įtraukti į pirkimo objektą. Tokią išvadą pagrindžia pirkimo sąlygų turinys, lingvistinis ir sisteminis visų pirkimo dokumentų aiškinimas. Pirkimo sąlygose nėra nei vienos nuostatos, kuri leistų teigti, kad pirkimo laimėtojas turės ne tik organizuoti, bet ir pats vykdyti inžinerinius geologinius (geotechninius) tyrinėjimus ir (ar) atlikti techninio projekto ekspertizę.
    2. Teismas pagrįstai šioje byloje nesirėmė kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015. Precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo aplinkybių, egzistavusių nurodytoje kasacinio teismo byloje.
    3. Ieškovė piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir elgiasi nesąžiningai ir tai sudaro savarankišką skundo atmetimo pagrindą. Ieškovė nesąžiningai nori pašalinti iš pirkimo net 5-is tiekėjus bei tokiu būdu tapti pirkimo laimėtoja su visiškai nekonkurencingu ir daugiau kaip 366 000 Eur brangesniu nei pirkimo laimėtojo pasiūlymu.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7Apeliacinis skundas netenkintinas.

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 4238 str. 2 d.).
  2. Byloje nustatyta, kad atsakovė UAB „Verslo aptarnavimo centras“, veikdama įgaliotojų AB „Energijos skirstymo operatorius“ ir AB LITGRID interesais, vykdo viešąjį pirkimą, kuriuo siekiama įsigyti 110/10/6 kV Grigiškių transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstravimo – projektavimo ir statybos, rangos darbus. Ieškovės ginčijamu 2016 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu perkančioji organizacija nustatė pirkimo pasiūlymų eilę, kurioje ieškovės pasiūlymas užėmė 6 (šeštą) vietą. Nurodyto perkančiosios organizacijos sprendimo neteisėtumą ieškovė argumentavo tuo, kad 1-5 pasiūlymų eilės vietas užėmusių tiekėjų kvalifikacija neatitinka pirkimo sąlygose nustatytų reikalavimų. Ieškovės teigimu, pirkimo sąlygose, be kitų, nurodyti darbai – inžineriniai tyrinėjimai ir techninio projekto ekspertizė, įeina į pirkimo objekto apimtį, o 1-5 pasiūlymų eilės vietose nurodyti tiekėjai neturi kvalifikacijos atlikti nurodys darbus ir pasiūlymuose neišviešino subrangovų, turinčių teisę juos (ginčo darbus) atlikti. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė.

8Dėl pareigos organizuoti techninio projekto ekspertizę aiškinimo

  1. Apeliaciniame skunde ieškovė kvestionuoja teismo išvadą, kad ginčo pirkimo objekto nesudaro techninio projekto ekspertizės atlikimo darbai, todėl tiekėjai neturėjo pareigos įrodyti savo kvalifikaciją atlikti nurodytus darbus. Nesutikimą su šia išvada apeliantė pirmiausia grindžia tuo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal pirkimo sąlygas (sustambintų darbų kiekių žiniaraščio 1.1.1 p.), tiekėjas į pasiūlymo kainą turėjo įskaičiuoti ir techninio projekto ekspertizės išlaidas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo argumentas nurodytos teismo išvados nepaneigia.
  2. Dėl pirkimo objekto apimties ir pirkimo sąlygų turinio būtina spręsti pagal pirkimo dokumentų visumą. Tokią išvadą patvirtina ne tik VPĮ 2 straipsnio 21 dalis, kuri nustato, kad pirkimo dokumentai – tai perkančiosios organizacijos raštu pateikiami tiekėjams dokumentai ir elektroninėmis priemonėmis pateikti duomenys, apibūdinantys perkamą objektą ir pirkimo sąlygas: skelbimas, kvietimas, techninė specifikacija, aprašomieji dokumentai, pirkimo sutarties projektas, kiti dokumentai ir dokumentų paaiškinimai (patikslinimai), bet ir šiuo klausimu suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-248/2015; 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-661-469/2015). Tačiau sisteminis viešojo pirkimo dokumentų interpretavimas negali lemti visiškai priešingos išvados, palyginus su lingvistine jų išraiška; toks pirkimo sąlygų aiškinimo padarinys bet kokiu atveju nepateisinamas, nesuderinamas su uolaus ir rūpestingo tiekėjo teisėtais lūkesčiais dėl jų supratimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-272/2013).
  3. Nagrinėjamu atveju pirkimo specialiųjų sąlygų 1.4.1 punktas nustato, kad rangovas I etape turės pagal patvirtintą AB LITGRID projektavimo užduotį parengti techninį projektą, organizuoti inžinerinių tyrinėjimų atlikimą, gauti prisijungimo sąlygas, specialiuosius reikalavimus ir visus reikalingus suderinimus, leidimus ir (arba) sutikimus iš atsakingų institucijų ir asmenų, organizuoti techninio projekto ekspertizę, organizuoti statybą leidžiančių dokumentų gavimą bei atlikti kitus sutartyje nurodytus veiksmus, būtinus I etapui užbaigti. Lingvistinis šios pirkimo sąlygos aiškinimas leidžia spręsti, kad tiekėjas nėra įpareigojamas betarpiškai pats arba per savo pasitelktą subrangovą atlikti techninio projekto ekspertizę. Tokią išvadą patvirtina Statybos įstatymo 15 straipsnio 7 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), kuris draudžia rangovui atlikti statinio projekto bei statinio ekspertizę. Be to, spręsti, kad perkančioji organizacija nesiekė įpareigoti tiekėjo savo ar pasitelkto subrangovo jėgomis atlikti ginčo darbus leidžia ir tai, kad veiksmažodis „organizuoti“ pirkimo specialiųjų sąlygų 1.4.1 punkte naudojamas ir kartu su statybą leidžiančių dokumentų gavimu. Kadangi statybas leidžiančius dokumentus išduoda atitinkamos valdžios institucijos, apeliantė neginčija, kad tiekėjas nėra įpareigotas pagrįsti savo kvalifikaciją nurodytų darbų atlikimui. Kolegija neturi pagrindo spręsti, kad perkančioji organizacija veiksmažodį „organizuoti“ panaudojo neatsižvelgdama į lingvistinę jo prasmę ir suteikė jam skirtingą reikšmę atitinkamų darbų atžvilgiu.
  4. Aplinkybė, kad pirkimo dokumente – sustambintų darbų kiekių žiniaraštyje, kuris skirtas nurodyti pirkimo objektą sudarančių darbų kiekius, vienetus bei kainas, tiekėjas turėjo nurodyti ekspertizės gavimo išlaidas (darbų žiniaraščio 1.1.1 p.), nepatvirtina jo pareigos pagrįsti savo kvalifikaciją atlikti šį ginčo darbą. To paties dokumento 1.1.2 punkto pagrindu tiekėjas turėjo į savo pasiūlymo kainą įtraukti ir leidimo rekonstruoti statinį gavimo išlaidas. Vadovaujantis apelianto logika, reikėtų manyti, kad ir pastarajam darbui atlikti tiekėjas turėtų pagrįsti savo kvalifikaciją, nors, kaip jau buvo paminėta, leidimą rekonstruoti statinį išduoda atitinkamos valdžios institucijos. Taigi vertinant paminėtas sustambintų darbų kiekio žiniaraščio nuostatas kartu su pirkimo specialiųjų sąlygų 1.4.1 punktu, prieinama prie išvados, kad tiekėjai į savo pasiūlymų kainas, be kita ko, turėjo įtraukti techninio projekto ekspertizės organizavimo kainą, nes būtent toks darbas yra sudėtinė pirkimo objekto dalis ir tokią prievolę užsakovas (perkančioji organizacija) yra nustatęs tiekėjui (būsimam rangovui) pirkimo sąlygose.
  5. Apeliantės teigimu, aiškindamas tiekėjo pareigą organizuoti techninio projekto ekspertizę, teismas neatsižvelgė į tai, kad tiekėjas, su kuriuo pirkimo laimėjimo atveju bus sudaryta rangos sutartis, turės pareigą atrinkti teisę atlikti techninio projekto ekspertizę turintį subjektą ir su juo pasirašyti atitinkamą sutartį. Ši paslauga būtų suteikta perkančiajai organizacijai, o rangovas gaus atlygį už šios paslaugos suteikimą, todėl techninio projekto ekspertizę atliksiantis subjektas laikytinas tiekėjo (rangovo) subrangovu. Kolegija nesutinka su tokiu apeliantės samprotavimu.
  6. Skundžiamame sprendime teismas pasisakė dėl teisinio santykio tarp rangovo ir trečiojo asmens, kuris suteiktų techninio projekto ekspertizės paslaugą, konstatuodamas, toks teisinis santykis ginčo atveju nelaikytinas subranga. Tokią išvadą teismas padarė įvertinęs, kad pagal CK 6.650 straipsnio nuostatas subrangovu laikomas rangovo pasitelktas kitas asmuo pastarojo prievolėms įvykdyti, o ginčo atveju pirkimo dokumentai nenustato tiekėjui prievolės pačiam atlikti techninio projekto ekspertizę.
  7. Kolegijos vertinimu, šios nutarties 26 punkte išdėstyta teismo pozicija atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, pateiktus 2012 m. liepos 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012. Paminėtoje nutartyje kasacinis teismas konstatavo, kad sprendžiant dėl subtiekimo (partnerystės) atskyrimo nuo paprasto priemonių, priklausančių kitiems subjektams, naudojimo vykdant viešojo pirkimo sutartį, pagrindiniu kriterijumi pripažįstami tokio subjekto veiksmai dėl pirkimo objekto; jei subjektas veikia aktyviai, savo veiksmais prisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objektu tenkinimo, t. y. teikia ar vykdo dalį paslaugų ar darbų, toks subjektas gali būti pripažįstamas subtiekėju ar partneriu, išviešinamu teikiant pasiūlymą; tačiau, jeigu vykdant viešojo pirkimo sutartį tokio subjekto veikla apsiriboja tik prievoliniais santykiais su tiekėju – kontrahentu dėl tam tikrų įrenginių, paslaugų, tai nepripažįstama viešojo pirkimo sutarties vykdymu, t. y. subranga, partneryste. Kolegijos nuomone, techninio projekto eksperto paslaugų pasitelkimas nėra tiesiogiai susijęs su pirkimo sutarties vykdymu – techninio projekto ekspertizę atliksiantis asmuo savo aktyviais veiksmais neprisideda prie perkančiosios organizacijos poreikio pirkimo objekto tenkinimu, todėl tiekėjas neturėjo pareigos įrodyti savo kvalifikacijos atitikties nustatytam reikalavimui – pateikti duomenis, kad jis pats turi teisę atlikti nurodytą ekspertizę arba pasitelkti tokią teisę turintį subjektą subrangos pagrindu.
  8. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo ieškinyje nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl tiekėjų pareigos pasiūlyme išviešinti visus asmenis, kurie atlieka rangovo įsipareigojimus, numatytus būsimoje pirkimo sutartyje, bei įrodyti šių pasitelkiamų asmenų teisę verstis atitinkama pirkimo objekto veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015).
  9. Kasacinio teismo praktikoje yra suformuota nuostata, jog teismas, nagrinėdamas bylas, teisės normas aiškina ir taiko ne a priori, o kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas tik konkrečios bylos faktinių aplinkybių kontekste.
  10. Nurodytoje civilinėje byloje viešojo pirkimo sąlygų 17 punktas nustatė, kad pirkimo objektą sudaro rangovo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų tinkamas Ugniagesių gelbėtojų mokyklos gyvenamųjų patalpų specialiosios paskirties statinio darbo projekto parengimas, įskaitant jo ekspertizę ir statybos darbų ir kitų su tai susijusių darbų atlikimas. Pirkimo sąlygų 12.2.8 punktas, be kita ko, įpareigojo tiekėją išlaidas už reikiamos projektinės dokumentacijos (darbo projekto, techninio projekto tikslinimo, ir pan.) parengimą, įskaitant darbo projekto ekspertizės atlikimą, sąmatose numatyti atskira eilute, nes kaip numatyta konkurso sąlygose šiuos darbus ir paslaugas atlieka tiekėjas (rangovas). Taigi civilinėje byloje Nr. 3K-3-654-378/2015 nagrinėtu atveju pirkimo sąlygos įtvirtino tiesioginę tiekėjo (rangovo) pareigą atlikti darbo projekto ekspertizę. Nagrinėjamu atveju tokių faktinių aplinkybių nenustatyta, todėl vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais, pateiktais nurodytoje civilinėje byloje, teismas neturėjo pagrindo.

9Dėl pareigos organizuoti inžinerinių tyrinėjimų atlikimą aiškinimo

  1. Skunde apeliuojama ir teismo išvada, kad inžinerinių tyrinėjimų darbų atlikimas nesudaro ginčo pirkimo objekto dalies. Apeliantė nurodo, kad teismas tokios išvados priėjo negalėdamas nustatyti, ar nurodyti tyrimai numatomos atlikti rekonstrukcijos atveju yra rekomenduojami, ar privalomi, nes tai specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl sutiko su atsakovių pozicija, kad pirkimo sąlygose nustatyta pareiga rangovui organizuoti inžinerinių tyrinėjimų atlikimą gali pasireikšti ir tuo, kad nustačius jų (tyrinėjimų) atlikimo būtinybę, rangovas apie tai informuos perkančiąją organizaciją, kuri pati ir sudarys tokių tyrimų atlikimo sutartį su kitu subjektu. Nesutikimas su išdėstyta teismo pozicija skunde grindžiamas teismo pareiga kviesti specialistą (ekspertą), kuris būtų atsakęs į nurodytą specialių žinių reikalaujantį klausimą. Kolegija vertinimu, šis skundo argumentas nurodytos teismo išvados teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.
  2. Kolegija sutinka su teismo pozicija, kad iš pirkimo sąlygų priedo – AB LITGRID projektavimo užduoties „110/10/6 kV Grigiškių transformatorių pastotės 110 kV skirstyklos rekonstravimas“, pagal kurią pirkimą laimėjęs tiekėjas turės parengti techninį projektą, nėra aišku, ar inžinerinių geologinių tyrinėjimų atlikimas prieš projekto parengimą yra būtinas. Tokia rangovo pareiga užsakovo užduotyje nėra tiesiogiai įtvirtinta. Nustatyta aplinkybė, kad inžineriniai tyrinėjimų darbų atlikimo pareiga gali ir nekilti, tik patvirtina teismo išvadą, kad perkančioji organizacija neprivalėjo šių darbų privalomai įtraukti į ginčo pirkimo objektą ir reikalauti tiekėjo pagrįsti kvalifikaciją juos atlikti. Tokia išvada koreliuoja su kasacinio teismo išaiškinimais, kad perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo dokumentuose įtvirtinti reikalavimai, įskaitant pirkimo objektui ir tiekėjų kvalifikacijai, turi tiesiogiai sietis su viešojo pirkimo sutartimi ir negali būti pertekliniai; perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimai negali dirbtinai riboti konkurencijos, jie turi būti pagrįsti ir proporcingi pirkimo objektui, (VPĮ 32 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011).
  3. Nepaisant byloje egzistuojančio viešojo intereso, kuris įpareigoja teismą veikti aktyviai šiame procese, nėra pagrindo apeliuoti į tai, kad teismas nepasitelkė specialisto, kuris atsakytų į klausimą dėl inžinerinių tyrinėjimų darbų būtinumo techninio projekto parengimui. Teismo pareiga būti aktyviam viešųjų pirkimų bylose nereiškia pareigos būti aktyvesniam už pačią ginčo šalį ir nepaneigia civiliniame proceso vyraujančio rungimosi principo, kuris reiškia, kad pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikritimų pagrindu (CPK 12, 178 str.). Argumentą, kad ginčo darbai apima pirkimo objektą apeliantė įrodinėjo vieninteliu projektavimo užduoties 3.4.3 punktu, kuris nustato, kad rangovas turi atlikti visus reikalingus darbus, susijusius su techninio projekto parengimu, įskaitant, bet neapsiribojant prijungimo/techninių sąlygų, specialiųjų sąlygų gavimą, inžinerinių tyrinėjimų atlikimą, statybą leidžiančių dokumentų gavimą užsakovo vardu. Tačiau paminėtas punktas vertintinas kaip bendrųjų rangovo pareigų vykdant statinio rekonstrukciją, įtvirtintų statybos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, atkartojimas. Pažymėtina, kad teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, konkrečiai Statybos techninio reglamento STR 1.04.02:2011 „Inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai“ normas, nenustatė, kad techninio projekto parengimui yra privaloma atlikti inžinerinių geologinių tyrinėjimų darbus. Paminėta, tiesiogiai šių ginčo darbų atlikimo projektavimo užduotyje nenustatė ir užsakovas. Aplinkybė, kad projektavimo užduoties 3.4.3 punkte expressis verbis (lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustatyta, jog tiekėjas privalės atlikti visus darbus, susijusius su techninio projekto parengimu, įskaitant ir inžinerinių tyrinėjimų atlikimą, nesudaro pagrindo, nesigilinant į šių paslaugų pobūdį ir sąsaja su pirkimo objektu, teigti, kad perkančioji organizacija privalėjo tikrinti, ar tiekėjai įrodė savo kvalifikaciją atlikti nurodytus darbus.
  4. Skunde papildomai nurodytas projektavimo užduoties 3.12.1.3 punktas, kuris nustato, kad pastato pamatai po įrenginių metalo konstrukcijomis, priklausomai nuo statybos aikštelės grunto hidrogeologinių sąlygų, turi būti suprojektuoti iš gamykloje pagamintų tipinių gelžbetonio gaminių, nesudaro pagrindo teigti, kad šiuo punktu užsakovas nustatė pareigą rangovui atlikti inžinerinių tyrinėjimų darbus. Kolegijos vertinimu, apeliantė atskiras pirkimo dokumentų nuostatas vertina pernelyg subjektyviai ir plečiamai, nepateikdama objektyvaus tokio vertinimo pagrindo, ir nepagrįstai siekia paneigti perkančiosios organizacijos diskrecijos teisę nustatyti pirkimo objektą ir sąlygas, nors perkančioji organizacija geriausiai žino savo tikrąją valią ir poreikį įsigyti reikiamus darbus racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas (VPĮ 3 str. 2 d.).
  5. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis kitomis išvadomis bei konstatuoja, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.
  6. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės teisėtas ir pagrįstas; jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

10Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, trečiasis asmuo UAB „Axis Power“ įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 str.), tačiau tokias išlaidas patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 177, 178 str.), todėl dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nesprendžiama.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai