Byla e2-553-440/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo P. V. ir trečiojo asmens ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė,

2sekretoriaujant Kristinai Rupšienei, dalyvaujant ieškovei uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas” atstovei R. V., atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atstovei E. D., trečiajam asmeniui P. V., jo atstovei advokatei D. I. V.,

3viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ ieškinio atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo P. V. ir trečiojo asmens ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo.

4Teismas

Nustatė

5

  1. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pietų terminalas“ pareiškė ieškinį prašydama priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos už patalpų nuomą negautas pajamas, kurias sudaro 1 303,29 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 visiško įvykdymo dienos, 25 579,34 Eur dėl neįvykdomo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 areštuotas atsiskaitomojoje sąskaitoje lėšas; 10 006,88 Lt (2 898,19 Eur) UAB „Pietų terminalas“ (civilinėje byloje Nr. 2-140/2014 ir Nr. 2A-1343-555/2014) turėtų išlaidų už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, taip pat 100 000 Eur žalos verslo reputacijai. Nurodė, kad žala padaryta dėl neteisėtų teismo veiksmų, t. y. Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014, kurio negali įvykdyti antstoliai.
  2. Ieškovės atstovė nurodė, kad priimtas sprendimas nepasibaigė priimtu teismo sprendimu, jis turi būti įvykdytas ir laiko, kad sprendimo priėmimas apima visą procesą. Už patalpų nuomą prašo priteisti konkrečią sumą susidariusią dėl daiktų saugojimo, nes nežinia kokius daiktus turėjo pareigą saugoti nes vienos staklės yra P. V., kitos UAB „Asaja“, kitos nurašytos ir dar nežinia kiek tų staklių yra. Prašo priteisti 25 579, 34 Eur prašo dėl nepagrįstai areštuotos sąskaitos. Prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios susidarė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Marijampolės apylinkės teisme ir apygardos teisme priimant 2014 m. rugsėjo 18 d. Prašo 100 000 žalą priteisti dėl žalos įmonės reputacijai, nes negalėjo vykdyti veiklos, prarado klientus, buvo sunaikintas, sužlugdytas verslas, nes buvo areštuota įmonės sąskaita, areštuoti daiktai, staklės, kiti įrenginiai nutraukus ikiteisminį tyrimą, kurie nebuvo identifikuoti. Įmonės veikla medžio apdirbimas, veiklos nebevykdo nuo 2015 m. sausio 1 d. Jau iki to nebebuvo darbuotojų nes vyko ikiteisminis tyrimas. Yra nežinioje kokie gali būti priimti antstolio S. sprendimai, kokią turės įtaką, nes jai jau buvo skirta bauda, kaip įmonės vadovei. Dėl sumos dydžio nurodė, kad skaičiuojant už visus metus po priimto 2014 m. rugsėjo 18d. sprendimo nuo spalio mėnesio skaičiuojant po 200 Eur, panašiai ir susidaro. Negali tiksliai nurodyti kokia įmonės finansinė padėtis buvo iki tol.
  1. Taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad paaiškėjus naujoms aplinkybėms reiškia naujus reikalavimus, nes teikiant šį ieškinį šios aplinkybės nebuvo nežinomos. Prašo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 neįvykdomu, nes vindikacija atlyginant turto vertę negalima, teismo sprendime nėra nurodama pakankamai duomenų pagal kuriuos galima būtų identifikuoti daiktus. Kauno apygardos teismo 2014m. rugsėjo 18 d. sprendimas civilinėje byloje 2A-1343-555/2014 įvykdytas BUAB „RVN“ atstovaujamo bankroto administratoriaus, turtas nurašytas ilgalaikio materialinio turto nurašymo aktais ir patvirtintas Kauno apygardos teismo 2017m. rugsėjo 14 d. sprendime civilinėje byloje B2-75-457/2017. Dėl antstolio veiksmų teismas privalo kontroliuoti antstolio veiksmus, tačiau leidžia atlikti neteisėtus veiksmus, teisėjas T. leidžia atlikti veiksmus. Dėl įmonės pabaigos nurodytas turtas yra nurašytas, tai tas turtas buvo nurodytas sprendime. Jei Klaipėdos apygardos teismo teisėjai būtų atidžiau nagrinėję bylą būtų buvę išaiškintos visos aplinkybes, teismas tik pasirėmė ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuris buvo nutrauktas. Teismas netinkamai vertino įrodymus. Yra priimtas sprendimas neatnaujinti proceso civilinėje byloje. Kreipėsi pakartotinai bet prašymas dėl proceso atnaujinimo nebuvo priimtas. Mano, kad pirmosios instancijos Marijampolės rajono apylinkės teismas priėmė teisingą sprendimą, o Kauno apygardos teismo teisėjų veiksmai yra neteisėti.
  1. Atsakovę Lietuvos Respubliką atstovaujanti Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti nes pareikšti nepagrįsti reikalavimai. Nurodė, kad atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, reglamentuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.272 straipsnis. Deliktinė atsakomybė atsiranda esant neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, kaltei, žalai ir priežastiniam ryšiui taip neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Teismo veiksmų ir jo priimtų procesinių dokumentų teisėtumas tikrinamas specialia instancine tvarka, t. y. skundžiant priimtą teismo sprendimą ar nutartį aukštesnės instancijos teismui apeliacine ar kasacine tvarka. Tik apeliacinės ar kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine ar kasacine tvarka, gali konstatuoti, jog skundžiamas žemesnės instancijos teismo sprendimas ar nutartis yra neteisėti. Kauno apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimu kitaip įvertino bylos aplinkybes ir faktus nei Marijampolės rajono apylinkės teismas, tačiau kitoks aukštesnės instancijos teismo sprendimas nėra pagrindas konstatuoti aukštesnio teismo veiksmų (sprendinio) neteisėtumo. Kauno apygardos teismas savo sprendimą išsamiai motyvavo bei pagrindė. Be to šioje byloje negali būti sprendžiama dėl Kauno apygardos teismo sprendimo teisėtumo ir pagristumo. Teismų sprendimų teisėtumas yra vertinamas instancine tvarka, o ne iškeliant atskirą civilinę bylą ir kvestionuojant įsiteisėjusį teismo sprendimą. Nagrinėjamas deliktinės valstybės atsakomybės klausimas, o nenagrinėjamos faktinės aplinkybės nustatytos kitose bylose. Ieškovė, trečiasis asmuo neįrodinėjo deliktinės atsakomybės sąlygų, keliami klausimai dėl tų pačių aplinkybių dėl kurių priimti sprendimai. Trečiasis asmuo nurodė, kad jis nebuvo įtrauktas į procesą, bet jis nebuvo įtrauktas ir Marijampolės apylinkės teismui priimant sprendimą, be to jis ir pats galėjo įstoti į bylą atsakovės pusėje.
  1. Nėra aišku, kokiu pagrindu P. V. teikia ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri jo nuomone, atsirado dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 kurioje dėl svetimo neteisėto valdymo bei pagerinimo išlaidų atlyginimo ginčą sprendė UAB „RVN“ ir UAB „Pietų terminalas“. Be to atkreipia dėmesį į tai, kad Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 priimtas 2014 m. rugsėjo 18 d. Remiantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2017m. rugsėjo 19 d., o su ieškiniu i Šiaulių apygardos teismą kreipėsi tik 2018m. kovo 5 d. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dali ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti.
  1. Trečiasis asmuo P. V. su ieškiniu sutiko. Prašo tenkinti jo pareikštą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Paaiškino, kad buvo įmonės gamybos vadovas atsakingas už įmonės medienos apdirbimo veiklą, įrengimų priežiūrą. BUAB „RVN“ direktorius buvo nesąžiningas, taip pat nesąžiningai elgėsi ir įmonės administratorius. Turtas, įrengimai buvo išvežti iš įmonės, tai paaiškėjo iš viešos informacijos. Ikiteisminis tyrimas vykęs tris metus dėl daiktų buvo nutrauktas jo ir ieškovės atžvilgiu nutrauktas. Kauno apygardos teismas netinkamai įvertino įrodymus, nes mano, kad Marijampolės apylinkės teismas priėmė teisėtą sprendimą bei tinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl įrengimų. Nebuvo pateikta duomenų identifikuojančių duomenų apie konkrečias stakles, o Kauno apygardos teismo sprendimu nuspręsta priteisti įrengimus, kuriuos jau buvo išsivežęs BUAB „ RVN“ direktorius. Jis, trečiasis asmuo nebuvo įtrauktas į procesą, tačiau jo turtas buvo priteistas BUAB „RVN“. Teismas nenurodė konkrečių įrenginių identifikacinių numerių, kokius konkrečiai įrenginius, ką konkrečiai paimti. Vieni įrengimai buvo banko žinioje, UAB „Asaja“, kitos nurašytos, kitos jam priklauso. Jis kreipėsi dėl proceso atnaujinimo, tačiau prašymas nebuvo tenkintas. Prašo priteisti 5463 Eur sumą, kuri yra jo asmeninių daiktų vertė. Daiktai yra areštuoti UAB „Pietų terminalas“ patalpose ir jis negali jais naudotis. Prašo priteisti 20 000 Eur neturtinės žalos nes jis aštuoni metai negali naudotis įrengimais, negali užsidirbti, gauti pajamų, be to jis laikomas vagimi, pasisavinusiu šiuos įrengimus, nes turi gražinti daiktus, nors jie jam priklauso, todėl negali įsidarbinti. Dėl teismo priimto neteisingo sprendimo patyrė išgyvenimus.

6Ieškiniai atmestini

  1. Byloje nustatyta, kad Marijampolės aplinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-140/2014 ieškovės BUAB „RVN“ ieškinį atsakovei UAB „Pietų terminalas“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei patalpų pagerinimo išlaidų atlyginimo priteisimo, atmetė kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Priteisė iš ieškovės UAB „RVN“ įmonės kodas 300026539, buveinės adresas Jusevičių kaimas, Kalvarijos seniūnija, Kalvarijos savivaldybė, 3578,75 litus atsakovei UAB „Pietų terminalas“ turėtų išlaidų už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, bei 79,25 litus valstybei turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims. Panaikino 2013 m. spalio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi šioje civilinėje byloje taikytą laikiną apsaugos priemonę - įrašą centrinės hipotekos įstaigoje, apie turto arešto akto įregistravimą turto arešto aktų registre 2013 m. spalio 17 d. Nr. TA2-13-135364, kad UAB „Pietų terminalas“ draudžiama perleisti nuosavybės teisę į kilnojamus daiktus, Frezų galandinimo stakles, keturpuses obliavimo stakles, „Weining“, medienos pjovimo (Skersavimo) stakles, išilginio pjovimo stakles „Forma RGZ“, pakeliamus vartus TLPiii, 40 vnt. šviestuvų, apdirbtą medieną, vertė 47297,65 litai.
  1. Civilinės bylos Nr.2-140/2014 duomenimis UAB „Pietų terminalas“ dėl taikytų 2013 m. spalio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi laikinųjų apsaugos priemonių pateikė atskirąjį skundą, kuriame be kitų argumentų nurodė aplinkybes dėl staklių įsigijimo, vertės, aplinkybes, kad nėra duomenų, kad UAB „ RVN“ įsigytos staklės yra tos pačios, kurias galimai turi UAB „Pietų terminalas“ ir kita. Kauno apygardos teismas 2014 m. vasario 4 d. nutartimi UAB „ Pietų terminalas“ atskirojo skundo netenkino, paliko galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.
  1. Kauno apygardos teismas 2014 m. birželio 18 d. sprendimu Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą, ieškinį tenkino visiškai. Nusprendė išreikalauti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“, juridinio asmens kodas 165438652, buveinės adresas Šventežerio kaimas, Lazdijų rajono savivaldybė ieškovei BUAB „RVN“, juridinio asmens kodas 300026539, buveinės adresas Jusevičių kaimas, Kalvarijos seniūnija, Kalvarijos savivaldybė priklausančias frezų galandinimo stakles (729,85 Lt vertės - atitinka 211,06 Eur ); keturpuses obliavimo stakles „Weining“ (18 636,82 Lt vertės - atitinka 5 397,60 Eur ); medienos pjovimo (skersavimo) stakles (961,70 Lt vertės - atitinka 278,53 Eur ); išilginio pjovimo stakles „Foma RGZ-1-450“ (5 910,40 Lt vertės - atitinka 1 711,77 Eur ); apdirbtą medieną (47 294,65 Lt vertės - atitinka 13 697,48 Eur ), galimybės nesant gražinti nurodyto turto dėl jo sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo - priteisti negrąžinto turto vertę. Nusprendė priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ ieškovei BUAB „RVN“ 5 127,95 Lt (atitinka 1 485,16 Eur ) patalpų, kuriomis ieškovė naudojosi 2008 m. liepos 1 d. nuomos sutarties Nr. 08-05 pagrindu, pagerinimo išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ ieškovei UAB „RVN“ 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ ieškovei BUAB „RVN“ 2 350 Lt (atitinka 680,61 Eur ) atstovavimo išlaidų. Priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ 79,25 Lt (atitinka 22,95 eurą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei.
  1. Teismo vertinimu pagrindiniai ieškovės ir trečiojo asmens argumentai dėl jiems padarytos žalos yra kildinami iš Kauno apygardos teismo 2014m. rugsėjo 18 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 nustatytų faktinių aplinkybių bei ieškovei priimto nepalankaus sprendimo. Ieškovės ir trečiojo asmens vertinimu jei Klaipėdos apygardos teismo teisėjai būtų atidžiau nagrinėję bylą būtų buvę išaiškintos visos aplinkybes. Jų vertinimu teismas netinkamai vertino įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, teismo sprendimas yra neįvykdomas. Jiems yra padaryta žala nepagrįstai inicijuotu ikiteisminiu tyrimu, Klaipėdos apygardos teisėjų, kurie vadovavosi ikiteisminio tyrimo medžiaga, veiksmais, taip pat neteisėtais antstolių veiksmais. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad papildomai prašo pripažinti Kauno apygardos teismo 2014m. rugsėjo 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 neįvykdomu, nes vindikacija atlyginant turto vertę negalima, teismo sprendime nėra nurodama pakankamai duomenų pagal kuriuos galima būtų identifikuoti daiktus. Nurodė, kad teisėjų veiksmų neteisėtumas pasireiškia sprendžiant klausimus susijusius su antstolių veikla vykdymo procese, teisėjai priima nepagrįstas ir neteisėtas nutartis ir pan.
  1. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Taigi įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių - teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka ( CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis,), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą. Ieškovas, pateikdamas teismui ieškinį, jame turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir įrodymus, kurie patvirtina nurodytas aplinkybes, taip pat pridėti šiuos įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis), taip pat ir atsakovas atsiliepime į ieškinį privalo nurodyti nesutikimo su ieškiniu ar savarankiško reikalavimo motyvus, juos patvirtinančius įrodymus ir pridėti įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai, 142 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai, 143 straipsnio 3 dalis). Šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ir atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
  1. Pažymėtina, kad ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 straipsnio 1 dalis). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Be to teismas privalo ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus, negali pats nei suformuluoti už ieškovą ieškinio dalyko ir pagrindo, nei, spręsdamas bylas, pakeisti ieškinio dalyko ar faktinio pagrindo ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus (išskyrus įstatyme nustatytas išimtis – pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalys, 405, 417, 418 straipsniai). Taigi bylos nagrinėjimo ribas ieškovas turi apibrėžti teismui teikiamame ieškinyje, suformuluodamas jame ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (CPK 135 straipsnio 1 dalis), tačiau įstatymai (CPK 42 straipsnio 1 dalis) nustato ir tokią dispozityvumo principo išraišką kaip teisės keisti ieškinio pagrindą arba ieškinio dalyką suteikimas ieškovui po to, kai teismas priima ieškinį (iškelia civilinę bylą). Keisdamas ieškinio pagrindą arba dalyką, kaip ir kreipdamasis su ieškiniu į teismą, ieškovas turi laikytis tam tikrų formaliųjų reikalavimų, nustatytų civilinio proceso normomis. Taigi CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus CPK nustatyta tvarka. CPK 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą ieškovas turi teisę nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo. Vėlesnis ieškinio dalyko ar ieškinio pagrindo keitimas įstatymo leidžiamas tik tais atvejais, kai tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama garantuoti proceso koncentraciją ir ekonomiškumą, skatinti šalis rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), derinant tai su šalies teise veikti proceso eigą.
  1. Nors ieškovė iš esmės kelia teisėjų atsakomybės klausimą dėl Kauno apygardos teismo 2014m. rugsėjo 18 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 neteisėtumo, tačiau nurodo ir papildomus argumentus dėl teisėjų atsakomybės dėl sprendimo vykdymo procese priimtų sprendimų, dėl antstolių neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas CPK įstatymo nuostatas, į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, ( CPK 7 straipsnis), rungimosi principą ( CPK 12 straipsnis), šalių procesinio lygiateisiškumo principą ( CPK 17 straipsnis), procesinių dokumentų turiniui ir formai keliamus reikalavimus, ( CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), CPK nuostatas dėl ieškinio dalyko ir pagrindo pakeitimo ( CPK 141 straipsnis), ieškovės 2018 m. liepos 4 d. žodinio posėdžio metu pareikšti prašymai nenagrinėtini.
  1. LITEKO duomenimis 2018 m. sausio 29 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-16-570/2018 pagal ieškovų R. V. ir P. V. ieškinį ir trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais uždarosios akcinės bendrovės “Pietų terminalas” reikalavimą atsakovei valstybei atstovaujamai LR Teisingumo ministerijos, LR Generalinės prokuratūros ir Policijos departamento prie VRM, trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „RVN“ dėl žalos, padarytos neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmais, atlyginimo, atmestas. Minėtoje byloje ieškovė R. V. prašė priteisti iš valstybės dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų jai padarytą turtinę žalą - 10 000 Eur už laikotarpį kai daiktai, kaip daiktiniai įrodymai valstybės pareigūnų 2010-10-20 palikti jai saugoti jų radimo vietoje iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo Kauno apygardos teismo 2013-08-16 nutartimi; priteisti iš valstybės 2013-05-13 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ) už 3 punkte pavesto turto saugojimo išlaidas, kas mėnesį, skaičiuojant po vieną MMA nuo 2013-08-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos; priteisti iš valstybės nepagrįstai atlikto ikiteisminio tyrimo nuo 2010-09-28 iki 2016-08-16 turėtas išlaidas turtinę žalą 470 eurų už neveikiantį nešiojamą kompiuterį „ASUS“ Z52HF po pareigūnų atlikto tyrimo nuo 2012-12-07 iki 2014-11-05; priteisti iš valstybės dėl neteisėtų antstolio A. A. veiksmų neteisėtai vykdant išieškojimą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-04-22 neįsiteisėjusią nutartį - 2625, 51 Eur turtinę žalą; priteisti iš valstybės neturtinei žalai atlyginti 10 000 Eur. Ieškovas P. V. prašė priteisti iš valstybės 7072,26 Eur turtinei ir 10 000 EUR neturtinei žalai atlyginti dėl 2010-09-28 Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariate jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo. Trečiasis asmuo UAB „Pietų terminalas“ savarankiškais reikalavimais prašė priteisti iš valstybės dėl ikiteisminio tyrimo patirtą žalą - verslo reputacijai - 10 000 eurų; dėl negautų pajamų už patalpų nuomą nuo 2013-08-17 iki 2017-03-17 - 43 mėnesiai po 1303,30 eurų žalą iš viso 56 41,90 Eur ir 2165,76 Eur plius 5 procentai metinių palūkanų nuo 2013-10-09 už patalpų pagerinimus, kurie trečiajam asmeniui neatiteko; už medieną ir stakles 21296,44 eurų; atstovavimo išlaidos 1740,04 eurų. Sprendimas apskųstas, neįsiteisėjęs.
  1. Konkrečiu atveju pareikštas ieškinys dėl Kauno apygardos teismo 2014m. rugsėjo 18 d. sprendimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

7Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų (CK 6.272 straipsnis), taikymo sąlygų

  1. CK 6.272 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, atlygina valstybė visiškai, jeigu žala atsirado dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės. Pagal šią įstatymo normą valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013). Be to, kasacinis teismas išaiškino, kad griežtoji valstybės civilinė atsakomybė už CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatytus neteisėtus veiksmus (be kaltės) neapima atsakomybės už asmenims padarytą žalą civiliniame procese (inicijuojant ar nagrinėjant civilinę bylą). Bendroji civilinės atsakomybės taisyklė reikalauja už žalą atsakingo asmens kaltės kaip civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.248 straipsnis), o normos, kuriose nustatyta šios taisyklės, kai atsakomybė taikoma be kaltės, išimtis, negali būti aiškinamos plečiamai. Tokia išvada patvirtinama ir sisteminiu teisės aiškinimu, nes CK 6.272 straipsnio 2 dalyje valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą, tiesiogiai susieta su teisėjo ar kito teismo pareigūno kalte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-557-313/2015).
  1. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal CK 6.272 straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tik esant teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltei. Iš CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos daroma išvada, kad joje nustatyta valstybės civilinė atsakomybė už žalą, padarytą dėl teisėjo ar kito teismo pareigūno kaltės tuo atveju, kai jie padaryti vykdant teisingumą, o ne už žalą, padarytą kitais teisėjo ar teismo pareigūnų veiksmais. Skirtingai nuo CK 6.272 straipsnio 1 dalies normos, pagal šio straipsnio 2 dalį valstybės atsakomybė atsiranda tada, kai vykdomas teisingumas pagal Civilinio proceso normas. Toks aiškinimas paremtas šios CK 6.272 straipsnio 2 dalies normos nuostata – „nagrinėjant civilinę bylą“. Konkrečiu atveju sprendžiama dėl valstybės pareigos atlyginti padarytą žalą teisėjams vykdant teisingumą.
  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnyje įtvirtinta teismų sistema. Teismų kompetencija nustatyta kituose įstatymuose, pvz., Teismų įstatyme, atitinkamame proceso kodekse. CPK nustatyta sprendimų teisėtumo kontrolė, kuri reiškia, kad proceso dalyviai turi teisę reikalauti, kad žemesnės instancijos teismo sprendimas būtų peržiūrimas aukštesnės instancijos teisme. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatavo, kad teismų instancijos paskirtis yra šalinti galimas žemesnių teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir šitaip apsaugoti visuomenės teises ir teisėtus interesus. Kasacinis teismas pažymėjo, kad teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo instancinės kontrolės, o atskirais atvejais taikant ir proceso atnaujinimo institutą, nustatymas taip pat reiškia, jog neįmanoma visiškai išvengti teisingumo vykdymo klaidų, nes jas gali lemti tiek pažinimo ribos, tiek įstatymų netobulumas, jų nesuderinamumas, teisės ar įstatymo spragos, žmogaus realios galimybės žinoti viską, teisėjo subjektinės savybės ir daugelis kitų veiksnių. Tačiau klaidos galimybė nepateisina to, kad teisėjas turi teisę ją padaryti. Priešingu atveju būtų paneigta asmens teisė į teisingą teismą ir kad dėl jo būtų priimtas teisingas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2011). Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, kad teisėjo (teismo) kaltė gali būti konstatuota padarius akivaizdžią ir šiurkščią teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Tai yra vertinamosios sąvokos. Vertinant klaidos akivaizdumą ir šiurkštumą gali būti atsižvelgta į taikytinos nuostatos vartojamų terminų suprantamumą, nuostatos tikslumą, įrodymų aiškumą, bylos aplinkybių sudėtingumą, ar teismui pagal aiškias bylos aplinkybes ir taikomą teisės nuostatą reikėjo tik ją pritaikyti, ir kitas aplinkybes.
  1. Bylos duomenimis 2010 m. rugsėjo 28 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. ( - ) dėl nusikalstamos veikos numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliu –BK) 178 straipsnio 3 dalyje pagal UAB „RVN“ bankroto administratoriaus pranešimą, kad BUAB „Pietų terminalas patalpose“ yra bankrutuojančiai įmonei priklausantis didelės vertės turtas, kuris negrąžinamas savininkui. Įtarimai pareikšti R. V. ir P. V. pagal požymius veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas 2013 m. gegužės 13 d. nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo. Nutarimas paliktas galioti tiek 2013 m. liepos 22d. Lazdijų rajono apylinkės teismo, tiek 2013 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimis.
  1. 2013 m. rugpjūčio 16 d. Kauno apygardos teismo nutartyje nurodoma, kad , ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi visų galimų priemonių ištirti P. V. ir R. V. veiksmus, tačiau duomenų, kurie neginčijamai, patvirtintų jiems inkriminuotas veikas nėra pakankamai. Pareiškėjo skundo teiginiai, kad prokurorė nesiėmė priemonių nustatyti ginčo įrenginių priklausomybę, paneigti bylos medžiaga. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu visi ginčo įrenginiai buvo apžiūrėti, tačiau nė ant vieno nerasta jokių juos identifikuojančių požymių, kurie leistų neginčijamai nustatyti, kad jie atitinka dokumentuose esančią informaciją, todėl tai neleido daryti vienareikšmės išvados, kad rasti įrenginiai yra būtent UAB „.RVN“ nuosavybė. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad buvo pateiktos tik dokumentų kopijos, todėl nustatyti, ar P. V. pateiktos pirkimo-pardavimo sutartys dėl šių ginčo įrengimų įsigijimo iš A. V. nesuklastotos, ar įrengimų pirkimo sutartys yra tikros taip pat nebuvo galimybės ir pan.
  1. Ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad Kauno apygardos teismas priimdamas sprendimą netinkamai vertino įrodymus, nepagrįstai nusprendė dėl daiktų, kurie priklauso P. V., nepagrįstai į bylos nagrinėjimą neįtraukė trečiuoju asmeniu P. V..
  1. Iš Kauno apygardos teismo 2014m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 matyti, kad teisėjų kolegija, išanalizavusi šalių paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus dėl įrengimų išmontavimo bei dėl jų identifikavimo pagal kitus požymius (suvirinimo vietų, pažeidimų, spalvos), ieškovės ( BUAB „RVN“) , jai vykdant veiklą, teikiamas paslaugas, sprendė, kad byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, kad ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomi išreikalauti konkretūs kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei ir natūra yra pas atsakovę. Teisėjų kolegija įvertino ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus. Nutartyje nurodoma, kad nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu nėra pateikti ginčo turto įsigijimą patvirtinančių dokumentų originalai. Atsakovės vadovės sutuoktinis prieštaringai paaiškino turto įsigijimo dokumentų originalų nebuvimą: vienu metu aiškino, jog dokumentų originalai atiduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kitu atveju nurodė, kad šie dokumentai (originalai) atiduoti laikinai asmeniui, kurio žino tik vardą. Nesant sudarytų sutarčių originalų, iškėlus abejones dėl tokio įrodymo tikrumo, byloje surinkti įrodymai, kad liudytojai, pažinoję A. V. jokių medienos apdirbimo staklių ar krautuvo „Toyota“ pas jį niekada nematė, kad atsakovės UAB „Pietų terminalas‘ buhaltere dirbusi liudytoja D.B. K. nurodė, kad ji, kaip komisijos narys, pasirašė inventorizacinius aprašus, jokių panaudos sutarčių, kuriomis ginčo turtas buvo perduotas atsakovei naudojimuisi nematė, turtas nebuvo inventorizuotas, o šio Turto inventorizaciniai aprašai už 2008, 2009 bei 2010 metus jos sudaryti tik 2011 m. spalio mėnesį, tai yra jau iškilus ginčui dėl turto priklausomybės ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir mirus A. V. nesant galimybių patikrinti juose užfiksuotų aplinkybių tikrumo kitomis priemonėmis (CPK 202 straipsnis), pateikti įrodymai, kuriais atsakovė grindžia ginčo daiktų valdymo teisėtumą, negali būti, kolegijos vertinimu, pripažinti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog ginčo daiktus atsakovė valdo teisėtai. Teisėjų kolegija pasisakė ir dėl kitų įrodymų vertinimo ir priėmė priešingą sprendimą panaikino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą, ieškinį tenkino visiškai.
  1. Kasacinis teismas 2014 m. spalio 27 d., 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimis atsisakė priimti atsakovės UAB „ Pietų terminalas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014.
  1. Kaip minėta ieškovė ir trečiasis asmuo nurodė, kad Kauno apygardos teismas neteisingai vertino įrodymus nes faktinės aplinkybės visiškai kitos. Prašydami priteisti tiek turtinę tiek neturtinę žalą ieškovai teismo posėdžio metu nurodė ir analizavo aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme iš esmės akcentuodami, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir sukėlė jiems žalą nes neaišku kokiu pagrindu staklės priteistos, kokios konkrečiai, nes įrengimai nėra identifikuoti, kad nurodyta nepagrįsta kaina ir kita, kad nėra galimybės įvykdyti priimto sprendimo. Tačiau ieškovė patvirtino, kad ji nesikreipė dėl sprendimo išaiškinimo, nors jei jos vertinimu sprendimas neaiškus, tokią teisę vadovaujantis CPK 278 straipsniu turėjo.
  1. Šiaulių apygardos teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo tirti ir vertinti faktines aplinkybes nustatytas minėtame Kauno apygardos teismo sprendime, kvestionuoti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų prejudicinių faktų. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Teismo sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje, t. y. šalis ar kitas byloje dalyvavęs asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikia įrodinėti (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
  1. LITEKO duomenimis 2015 m. liepos 14 d. nutartimi Marijampolės rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. eA2-3265-985/2015 atmetė pareiškėjo P. V. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-140-91/2014. Pareiškėjos UAB „Pietų terminalas“ prašymą dėl proceso atnaujinimo paliko nenagrinėtu. 2015m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi buvo panaikinta Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 14 d. nutartis ir klausimas perduotas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2016 m. kovo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eA2-1063-570/2016. Marijampolės rajono apylinkės teismas pareiškėjų P. V. ir UAB „Pietų terminalas“ prašymą atmetė. Atsisakė atnaujinti procesą Marijampolės rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-140-91/2014. Kauno apygardos teismas 2016 m. birželio 15 d. civilinėje byloje Nr. eA2-1322-254/2016 atskirąjį skundą atmetė. Paliko galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį nepakeistą. 2016m. rugsėjo 21 d. Lietuvos Aukščiausiasis teismas susipažinęs su 2016 m. rugsėjo 16 d. gautu pareiškėjų P. V. ir UAB „Pietų terminalas“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties peržiūrėjimo, atsisakė priimti kasacinį skundą. Atsižvelgiant į minėtų teismo nutarčių argumentus iš esmės pasisakyta, kad pagrindų proceso atnaujinimui nėra, vertinta, kad ieškovės ir trečiojo asmens nurodytos aplinkybės, pateikti duomenys civilinėje byloje buvo žinomos ir įvertintos, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Kad ieškovės pateikti įrodymai, kurių pagrindu ji grindžia daiktų valdymo teisėtumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo turtą atsakovė valdo teisėtai. Visos sutartys nėra naujai paaiškėjusios aplinkybės, medžio apdirbimo staklių perdavimas panaudos sutarčių pagrindu buvo įvertintas prašomoje atnaujinti civilinėje byloje, Kauno apygardos teismui sprendime konstatavus, kad jos nepagrindžia apelianto nuosavybės. Nesant sudarytų sutarčių originalų, iškėlus abejones dėl tokio įrodymo tikrumo, teismas aptariamame sprendime konstatavo, kad pateikti įrodymai, kuriais apeliantė grindžia ginčo daiktų valdymo teisėtumą, negali būti pripažinti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog ginčo daiktus atsakovė valdo teisėtai. Ikiteisminio tyrimo medžiaga taip pat buvo prijungta prie bylos, teismas ją ištyrė ir nustatė, kad priteistinos staklės priklauso ieškovei. Konstatuota, kad P. V. nepagrindė, kad sprendimo priėmimo metu jis buvo ginčo turto savininkas ir jo nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimas apeliantui sukuria tiesioginių teisių ar pareigų arba pažeidžia jo teises ar įstatymo saugomus interesus ir pan. Teismo pažymėtina, kad nei viename priimtame procesiniame sprendime nėra pasisakyta dėl Kauno apygardos teismo teisėjų neteisėtų veiksmų. Taip pat įvertinus tai, kad teismų sprendimai dėl proceso atnaujinimo yra įsiteisėję, kasacinis teismas atsisakė priimti šioje byloje ieškovės ir trečiojo asmens skundus, teismui nėra pagrindo spręsti dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo neteisėtumo. Teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas instancine tvarka. Kaip minėta teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo vertinti bylose nustatytų faktinių aplinkybių dėl kurių pasisakė atskirų instancijų teismai, o šiuo konkrečiu atveju ieškovas ir trečiasis asmuo keldami klausimą dėl teisėjų atsakomybės iš esmės analizavo netinkamai nustatytas bylos faktines aplinkybes. Ieškovė, trečiasis asmuo neįrodinėjo deliktinės atsakomybės sąlygų.
  1. Vien aplinkybė, kad Kauno apygardos teismas ieškovės atžvilgiu priėmė nepalankų sprendimą nesudaro pagrindo teigti, kad teismo sprendimo priėmimas, teisėjų procesiniai veiksmai ieškovės ir trečiojo asmens atžvilgiu savaime neteisėti. Kaip minėta valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala ir nuostoliai (CK 6.249 straipsnis), neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti konkretaus pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Šiuo atveju įvertinus tai, kas išdėstyta, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes spręstina, kad ieškovė ir trečiais asmuo teisėjų neteisėtų veiksmų, jų kaltės neįrodė ( CPK 178 straipsnis). Teismui nenustačius teisėjų neteisėtų veiksmų, kaip vienos iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Taip pat pažymėtina, kad nenustačius neteisėtų teisėjų veiksmų, dėl kitų ieškovės ir trečiojo asmens nurodytų argumentų nėra būtinybės pasisakyti ir vertinti pareikštų prašymų dėl žalos dydžio ir pan. Be to, įvertinus P. V. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuos jis kildina iš Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 kurioje dėl svetimo neteisėto valdymo bei pagerinimo išlaidų atlyginimo ginčas buvo sprendžiamas tarp UAB „RVN“ ir UAB „Pietų terminalas“ bet iš bylos duomenų yra pagrindo spręsti jam buvo žinoma ginčo esmė, jis dalyvavo procese liudytoju. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 priimtas 2014 m. rugsėjo 18 d., vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, todėl ieškinio senaties terminas suėjo 2017m. rugsėjo 19 d.. Atsižvelgiant ir į tai, kad su ieškiniu i Šiaulių apygardos teismą trečiasis asmuo kreipėsi tik 2018m. kovo 5 d., pagal CK 1.131 straipsnio 1 dali ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
  1. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ieškovės reikalavimas priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos už patalpų nuomą negautas pajamas, kurias sudaro 1 303,29 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2014 m. rugsėjo 18 d. iki Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 visiško įvykdymo dienos, 25 579,34 Eur dėl neįvykdomo Kauno apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1343-555/2014 areštuotas atsiskaitomojoje sąskaitoje lėšas; 10 006,88 Lt (2 898,19 Eur) UAB „Pietų terminalas“ (civilinėje byloje Nr. 2-140/2014 ir Nr. 2A-1343-555/2014) turėtų išlaidų už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, taip pat 100 000 Eur žalos verslo reputacijai atmestinas. Taip pat atmestinas kaip nepagrįstas trečiojo asmens reikalavimas priteisti 5463 Eur sumą, kuri yra jo asmeninių daiktų vertė bei 20 000 Eur neturtinės žalos.
  1. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė nepateikė duomenų apie patirtas atstovavimo išlaidas. Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad šalys yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo neteisėto administracinės nuobaudos - arešto – paskyrimo, taip pat dėl žalos, atsiradusios dėl neteisėtų teisėjo ar teismo veiksmų nagrinėjant civilinę bylą. Atmetus ieškinį, iš ieškovės ir trečiojo asmens bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

8Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais,

Nutarė

9Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Pietų terminalas“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo P. V. ir trečiojo asmens ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos atlyginimo, atmesti.

10Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

11Sprendimo patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Proceso dalyviai
Ryšiai