Byla 2A-1343-555/2014
Dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei pagerinimo išlaidų atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas), sekretoriaujant Simonai Neniškytei, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „RVN“ atstovui advokatui V. I., atsakovės uždarajai akcinei bendrovei „Pietų terminalas“ atstovams R. V., advokatui D. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVN“ bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“ galioto asmens apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-140-91/2014 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „RVN“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Pietų terminalas“, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo bei pagerinimo išlaidų atlyginimo.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42010 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismas ieškovei UAB „RVN“ iškėlė bankroto bylą, ieškovės bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kauno įmonių restruktūrizavimo centras“. Administratorius, patikrinęs įmonės sandorius nustatė, kad ieškovė UAB „RVN“ su atsakove UAB „Pietų terminalas“ 2008 m. liepos 1 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė išsinuomojo iš atsakovės patalpas pastate Glp, esančiame Šventežerio mst., Lazdijų rajono savivaldybėje. Šios sutarties pagrindu ieškovė į nuomojamas patalpas perkėlė jam nuosavybės teise priklausančius įrengimus medienos apdirbimo veiklai vykdyti: autopakrovėją „Toyota“ (14 671,52 Lt vertės), frezų galandinimo stakles (729,85 Lt vertės), keturpusės obliavimo stakles „Weining“ (18 636,82 Lt vertės), medienos pjovimo (skersavimo) stakles (961,70 Lt vertės), išilginio pjovimo stakles „Foma RGZ-1-450“ (5 910,40 Lt vertės). Ieškovė, atsakovės sutikimu, pagerino jai perduotas patalpas, savo lėšomis nuomojamose patalpose įrengė pakeliamus vartus TLP III (2 059,82 Lt vertės) bei sumontavo 40 vnt. šviestuvų (3 068,13 Lt vertės). 2009 m. lapkričio 30 d. ši nuomos sutartis buvo nutraukta. Nuomojamose patalpose buvo ieškovei priklausanti apdirbta mediena (47 294,65 Lt vertės). 2010 m. kovo 1 d. šalys sudarė analogišką patalpų nuomos sutartį, kuri po kelių dienų, tai yra 2010 m. kovo 3 d. buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu. Nutraukus nuomos sutartį atsakovės UAB „Pietų terminalas“ patalpose liko ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas bei padarytas patalpų pagerinimas, kurių bendra balansinė vertė yra 93 332,89 Lt. Atsakovė įrenginius perduoti buvusiam ieškovės vadovui V. M. atsisakė, nes ieškovė liko skolinga atsakovei už patalpų nuomą.

5Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama išreikalauti iš atsakovės ieškovei priklausančias frezų galandinimo stakles (729,85 Lt vertės); keturpuses obliavimo stakles „Weining“ (18 636,82 Lt vertės); medienos pjovimo (skersavimo) stakles (961,70 Lt vertės); išilginio pjovimo stakles „Foma RGZ-1-450“ (5 910,40 Lt vertės); apdirbtą medieną (47 294,65 Lt vertės), iš viso išreikalautino turto vertė – 73 533,42 Lt. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 127,95 Lt patalpų, kuriomis ieškovė naudojosi 2008 m. liepos 1 d. nuomos sutarties Nr. 08-05 pagrindu, pagerinimo išlaidų ir 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovei visas su bylos vedimu patirtas bylinėjimosi išlaidas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės 3 578,75 Lt atsakovei turėtų išlaidų už pasinaudojimą kvalifikuota advokato pagalba ruošiant procesinius dokumentus ir atstovavimą teisme, bei 79,25 Lt valstybei turėtų pašto išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą šalims.

8Teismas nurodė, kad reikšdama vindikacinį reikalavimą, ieškovė privalo įrodyti, kad ji turėjo nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą iki jį neteisėtai užvaldant atsakovei, iš kurios reikalaujama grąžinti daiktą, ir turi ieškinio pareiškimo momentu; daikto valdymo teisę prarado be savo valios; daiktą neteisėtai valdo atsakovė; daiktas yra natūra; bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Teismo manymu ieškovė neįrodė nė vienos įrodinėtinos aplinkybės. Teismas sprendė, kad pateiktos PVM sąskaitos faktūros neįrodo įrengimų įsigijimo, nes nėra pateikta duomenų, kad jos buvo apmokėtos ir įrengimai iš tiesų buvo įsigyti ieškovės, be to nėra aiški jų vertė. Teismas pažymėjo, kad atlikti pagerinimai yra neatskiriami nuo patalpų, taip pat nėra duomenų apie tai, kad ieškovė, nutraukusi sutartį, būtų reiškusi kokias nors pretenzijas, patalpų pagerinimo galimybės nuomos sutartis nenumatė. Dėl reikalaujamos apdirbtos medienos teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jos įsigijimą patvirtinančių dokumentų. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė ir aplinkybės, kad valdymo teises į šiuos daiktus prarado be savo valios, nes nutraukiant nuomos sutartis nebuvo reikštos pretenzijos. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė turinti nuosavybės teisę į ginčo objektus, bet priešingai byloje yra pakankamai įrodymų, jog ginčo turtas priklauso atsakovei. Be to, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog ginčo turtas yra natūroje.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė pagrindė ieškinį pridėdama reikalaujamo sugrąžinti turto įsigijimą patvirtinančius dokumentus - PVM sąskaitas-faktūras. Taip pat prie ieškinio buvo pridėtas ilgalaikio turto žiniaraštis bei materialiai atsakingo asmens ataskaita. Pastarieji dokumentai patvirtino, jog įsigytas turtas bei medienos gaminiai buvo apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje. Ta aplinkybė, jog nėra įrodymų apie sąskaitų apmokėjimą neturi reikšmės, nes daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktus (turtą) įgyja nuo jų perdavimo momento. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai nurodė, kad nėra aiški ginčo staklių vertė, nepateikiama jokių duomenų apie jų nusidėvėjimą, nes byloje esantis ilgalaikio turto žiniaraštis patvirtina ginčo turto įsigijimo vertę, taip ir jo nusidėvėjimą bei likutinę vertę. PVM sąskaitose-faktūrose nurodytų medienos apdirbimo įrenginių (staklių) paskirtis bei pavadinimai visiškai sutampa su pas atsakovą vykusios kratos metu (ikiteisminio tyrimo bylos 1 tomas, b. 1. 84) rastų medienos apdirbimo įrenginių (staklių) paskirtimi bei pavadinimais. Turtą identifikuojančios lentelės, kuriose buvo užfiksuoti turtą identifikuojantys duomenys bei inventorizaciniai numeriai, kaip matyti iš apžiūros protokolų (ikiteisminio tyrimo bylos 1 tomas b. 1. 86, 97) yra nuluptos, ko pasėkoje identifikuoti turtą tapo neįmanoma. Tačiau yra kiti turtą individualizuojantys duomenys, t. y. įkeitimų lakštų kopijos, liudytojų parodymai, ikiteisminio tyrimo medžiaga. Apelianto vertinimu teismas nepagrįstai pripažino turtą esant atsakovės nuosavybe. Atsakovės pateiktos panaudos sutartys, pirkimo pardavimo sutartys, sudarytos atsakovės darbuotojo P. V. su A. V., bei atsakovės turto inventorizaciniais aprašais už 2008, 2009 bei 2010 metus negali patvirtinti atsakovės nuosavybės teisių, nes D. B. K. patvirtino, kad ji jokių panaudos sutarčių, kuriomis ginčo turtas buvo perduotas atsakovei naudojimuisi nematė, turtas nebuvo inventorizuotas, o šio turto inventorizaciniai aprašai už 2008, 2009 bei 2010 metus jos pasirašyti tik 2011 m. spalio mėnesį, tai yra jau iškilus ginčui dėl turto priklausomybės ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui; svarbu ir tai, kad atsakovė nepateikė minėtų sutarčių originalų. Aplinkybę, kad ieškovė turtą bei medienos gaminius prarado be savo valios, aplinkybes, jog turtas bei medienos gaminiai yra pas atsakovą natūra, patvirtina ikiteisminio tyrimo byloje esantys duomenys, bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai. Todėl apelianė mano, kad ieškovės reikalavimas turėjo būti patenkintas.

12Apeliantė taip pat nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas atlyginti turto pagerinimo išlaidas. Skunde nurodoma, kad ieškovė savo lėšomis įrengė nuomojamose patalpose naujus pakeliamus vartus bei sumontavo 40 vnt. šviestuvų, ir šios aplinkybės atsakovė nekvestionavo nei ikiteisminio tyrimo metu nei šioje civilinėje byloje. Sprendžiant dėl pagerinimų buvimo kaip ikiteisminio tyrimo byloje, taip ir šioje byloje, atsakovė savo teises į pagerinimus grindė 2008 m. gruodžio 12 d. ieškovės raštu „Dėl patalpų nuomos mokesčio sumažinimo“ bei savo 2009 m. sausio 5 d. atsakymu, kuriuo atsakovė sutiko mainais už paliekamus pagerinimus, sumažinti mokėtiną nuomos mokestį. Šie raštai, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma, jog ieškovė pagerino ir kokiu būdu pagerino nuomojamas patalpas. Leidimas pagerinti patalpas buvo duotas 2008 m. liepos 1 d. nuomos sutartimi, 2006 m. lapkričio 3 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi, todėl teismo išvada, kad patalpų pagerinimo galimybės nuomos sutartys nenumatė yra akivaizdžiai nepagrįsta. Be to ieškovė, pagrindžiant turėtų pagerinimų išlaidų dydį, pateikė ilgalaikio turto žiniaraštį, kuriame buvo nurodyta pagerinimų įsigijimo vertė, nusidėvėjimas, likutinė vertė, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo visas sąlygas konstatuoti būtinų išlaidų dydį. Aplinkybė, kad ieškovė, nutraukiant nuomos santykius su atsakove, nereiškė dėl pagerinimų jokių pretenzijų, neturi jokios teisinės reikšmės, svarbu, kad toks reikalavimas būtų pareikštas nepraleidžiant ieškinio senaties termino.

13Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti galioti.

14IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Apeliacinis skundas tenkintinas.

16Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

17Dėl daikto pagerinimo

18Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. liepos 1 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė išsinuomojo iš atsakovės patalpas pastate Glp, esančiame Šventežerio mst., Lazdijų rajono savivaldybėje. Byloje taip pat nustatyta, šią aplinkybę iš esmės pripažįsta ir atsakovė, kad ieškovė išsinuomotose patalpose įrengė pakeliamus vartus bei sumontavo 40 vnt. šviestuvų. Pirmosios instancijos teismas vertindamas šalių sudarytą sutartį sprendė, kad nuomos sutarties nuostatos nenumatė nuomininko teisės į atliktų pagerinimų kompensavimą, be to spręsta, kad pagerinimų negalima atskirti be žalos atsakovės turtui, teismo manymu, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad nutraukiant nuomos santykius, nuomininkas nereiškė nuomotojui jokių pretenzijų dėl atliktų pagerinimų.

19Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato ką kita. Pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas pagerino išsinuomotą daiktą; nuomininkas turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

20Su pirmosios instancijos teismo šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų vertinimu, taip pat, kad dėl pagerinimų reiškiamas vindikacinis ieškinys, apeliacinės instancijos teismas sutikti pagrindo neturi. Visų pirma pažymėtina, kad ieškovė, reikalaudama piniginių sumų už vartų ir šviestuvų įrengimą, reiškia ne vindikacinį reikalavimą, bet siekia, kad būtų atlygintos turto pagerinimo išlaidos, kurios buvo patirtos ieškovei nuomos sutartimi laikinai valdant ir naudojant daiktą (CK 6.477 straipsnis).

21Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 2 dalies 4 punkto nuostatų, nuomotojas įsipareigojo leisti nuomininkui, t. y. šios bylos ieškovei, savo iniciatyva ir savo lėšomis be atskiro derinimo pagerinti patalpų būklę, vykdyti jų remontą. Sutarties tos pačios dalies 5 punkte nuomotojas suteikė teisę nuomininkui vykdyti ir kapitalinį užimamų bei inžinierinių sistemų remontą. Kaip jau minėta, byloje iš esmės nėra ginčo dėl atliktų pagerinimų apimties, todėl nagrinėjamos bylos atveju svarbu nustatyti, ar šie pagerinimai yra atlikti nuomotojo sutikimu.

22Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis). Įstatymas taip pat nenustato leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto nuomotojas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Nuomotojui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis tik iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų.

23Įvertinus šalių sudarytos sutarties turinį akivaizdu, kad nuomotojas nedetalizuodamas, neapibrėždamas jokiais konkrečiais požymiais, suteikė patalpų nuomininkui teisę, nederinant su nuomotoju, savo nuožiūra atlikti daikto pagerinimus. Sutartyje nebuvo apribota nuomininko teisė į šių pagerinimų atlyginimą, šalys sutartyje nenustatė jokių išlygų dėl šių pagerinimų atlyginimo. Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad patalpų pagerinimai, kuriuos atlikdama ieškovė patyrė išlaidas, atlikti suderinta šalių valia, t. y. esant atsakovės leidimui. Suteikdamas absoliučią teisę nuomininkui atlikti pagerinimus savo nuožiūra, patalpų nuomininkas prisiėmė visą su tuo susijusią riziką, t. y. dėl nuomininko teisės reikalauti šiems pagerinimams atliktų išlaidų atlyginimo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartis nenumatė teisės į atliktų pagerinimų atlyginimą negali būti pripažinta pagrįsta, kadangi šiuo atveju įstatymo nuostatos, nustačius, kad turtas yra pagerintas nuomotojo sutikimu, suteikė teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, nesiejant su faktu galima ar ne juos atskirti be žalos daiktui (CK 6.501 straipsnio 1 dalis).

24Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė neįrodinėja, kad atlikti darbai nepagerino patalpų būklės ar jai nereikalingi. Byloje nustatyta priešinga aplinkybė, jog atsakovė pripažįsta, kad ieškovė atliko pagerinimus (atsiliepimas į apeliacinį skundą), nustatyta, kad nutraukus nuomos sutartį, patalpose atsakovė ateityje sieks vykdyti veiklą, tokiu būdu darytina išvada, kad atsakovę tenkina patalpų būklė. Kolegija pažymi, kad nuomotojas, davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. CK 6.501 straipsnyje nustatytu teisiniu reglamentavimu išlaidų atlyginimas nesiejamas su pagerinimų atlikimo būtinumu. Jame įtvirtinta nuostata, kad atlyginamos būtinos išlaidos, reiškia atlygintinų išlaidų dydžio ribojimą (atlyginamos tos išlaidos, kurios buvo būtinos sutartam pagerinimui atlikti). Taigi atsisakyti atlyginti išlaidas (jų dalį) nuomotojas gali tokiais atvejais, kai atlikti darbai nepagerina daikto, kai realios išlaidos viršija būtinas šiam tikslui (daikto pagerinimui) išlaidas, ir pan. Teismo nurodyti argumentai, jog nuomininkas nutraukiant nuomos santykius nenurodė, jog buvo atlikti pagerinimai, nepaneigia ieškovės teisės reikalauti atliktų pagerinimų. Byloje surinkti įrodymai paneigia atsakovės argumentus dėl nuomos sutarties modifikavimo t. y., kad sumažinant nuomos kainą buvo aptartas ir pagerinimų atlyginimų klausimas (t. 2, b. l. 15-17), kadangi ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 72-1-00358-10 nustatyta, kad ieškovės vardu surašytas dokumentas, kuriuo argumentuojamas sutarties modifikavimas, yra suklastotas, tačiau nenustatyti asmenys, padarę nusikalstamą veiką (ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 72-1-00358-10 t. 7, b. l. 58-71). Apibendrinant išdėstytus argumentus spręstina, jog šalių sutartyje nebuvo nustatyta kitokių pagerinimui turėtų išlaidų atlyginimo taisyklių, todėl taikytinos bendrosios įstatymo nuostatos, suteikiančios teisę nuomininkui, įrodžiusiam, kad pagerinimai atlikti nuomotojo sutikimo, į šių pagerinimų atlyginimą – vartų TLP III, 2059,82 litų vertės bei 40 vnt. šviestuvų, kurių bendra vertė sudaro 3068,13 litus (CK 6.501 straipsnio 1 dalis).

25Dėl vindikacinio reikalavimo

26Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžta, kad vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Sprendžiant vindikacinius reikalavimus vadovaujamasi prezumpcija, kad asmuo, valdantis turtą, yra teisėtas valdytojas, o ieškovas privalo paneigti šią prezumpciją, įrodydamas savo nuosavybės teisę, t. y. ieškovas privalo įrodyti, kad turi nuosavybės teisę į turtą reikalavimo pareiškimo momentu, bei kad tokią teisę turėjo iki turtą neteisėtai užvaldant asmeniui, iš kurio reikalaujama grąžinti turtą. Be to, savininkas privalo įrodyti įstatyme nustatytas sąlygas, kuriomis jis prarado daiktą, bei paneigti įstatyme įtvirtintą įgijėjo sąžiningumo prezumpciją, tada jis gali atgauti savo daiktą natūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007-06-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-551/2002). Taigi, reiškiant vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai.

27Nagrinėjamuoju atveju ieškovė reiškė ieškinį išreikalauti iš atsakovės svetimo neteisėto valdymo konkrečius ieškinyje nurodytus daiktus. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė nurodęs, kad ieškovė neįrodė, jog prašomi išreikalauti daiktai, esantys atsakovės patalpose, priklauso nuosavybės teise ieškovei.

28Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to pažeidė CPK 185 straipsnio nuostatas. Su ieškovės apeliacinio skundo argumentais sutiktina.

29Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2008 m. liepos 1 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį, kuria ieškovė išsinuomojo iš atsakovės patalpas pastate Glp, esančiame Šventežerio mst., Lazdijų rajono savivaldybėje. Šalių pripažįstama aplinkybė, kad šios sutarties pagrindu ieškovė į nuomojamas patalpas perkėlė jai nuosavybės teise priklausančius įrengimus, būtinus medienos apdirbimo veiklai vykdyti: autopakrovėją „Toyota, 14671,52 litų vertės, frezų galandinimo stakles 729,85 litų vertės, keturpusės obliavimo stakles „Weining" 18636,82 litų vertės, medienos pjovimo (skersavimo) stakles 961,70 litų vertės, išilginio pjovimo stakles „Foma RGZ-1-450" 5910,40 litų vertės. Bylos duomenimis nuomos sutartis buvo nutraukta 2009 m. lapkričio 30 d. 2010 m. kovo 1 d. šalys sudarė šių patalpų nuomos sutartį, kuri po kelių dienų, tai yra 2010 m. kovo 3 d. buvo nutraukta abiejų šalių susitarimu. Ieškovės teigimu, nutraukus nuomos sutartį atsakovės patalpose liko ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, tuo tarpu atsakovės pozicija, jog 2009 m. lapkričio 30 d. nutraukus sutartį ieškovė visą jai priklausantį turtą išmontavo ir pasiėmė.

30Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškinyje nurodyti daiktai ir esantys atsakovei priklausančiose patalpose nuosavybės teise priklauso ieškovei. Ieškovė įrodinėdama esanti ginčo kilnojamųjų daiktų-įrengimų savininkė į bylą teikė PVM sąskaitas-faktūras, ilgalaikio turto žiniaraščius, materialiai atsakingo asmens žiniaraščius, tuo tarpu atsakovė, atsikirsdama į pareikštus reikalavimus, pripažindama, kad medienos apdirbimo įrengimai jos naudojamose patalpose yra sumontuoti, nurodo, jog šiuos įrengimus valdo teisėtai, sandorių pagrindu.

31Kolegija daro išvadą, kad sprendžiant, ar ieškinyje nurodyti ir atsakovei priklausančiose patalpose esantys daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei bei, ar atsakovė valdo daiktus teisėtai, reikalinga įvertinti byloje pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas nuosavybės teisių įgijimas į ginčo turtą, patikimumą. Apeliantės teigimu, atsakovės pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas valdymo teisėtumas nėra patikimi, nes nepateikti šių įrodymų originalai, byloje yra prieštaringi duomenys dėl dokumentų originalų nepateikimo.

32Kolegija, išanalizavusi šalių paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus dėl įrengimų išmontavimo bei dėl jų identifikavimo pagal kitus požymius (suvirinimo vietų, pažeidimų, spalvos), ieškovės, jai vykdant veiklą, teikiamas paslaugas, sprendžia, kad byloje surinktų duomenų pakanka išvadai, kad ieškovės šioje byloje pareikštu ieškiniu prašomi išreikalauti konkretūs kilnojamieji daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei ir natūra yra pas atsakovę.

33Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. PVM sąskaitos-faktūros, Ilgalaikio turto žiniaraštis (b. 1. 21, t. 1) bei materialiai atsakingo asmens ataskaita ilgalaikio turto apskaitos kortelės, ilgalaikio turto įvedimo į eksploataciją aktai, sąskaitų išrašai, bankų mokėjimo nurodymai, inventorizacijos aprašai, kolegijos vertinimu, patvirtina konkrečių daiktų įsigijimą už tam tikrą kainą, taip pat patvirtina, kad daiktai buvo ir tebėra ieškovės buhalterinėje apskaitoje, t. y., kad ginčo daiktai priklauso ieškovei. Nustačius, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad ieškinyje nurodyti daiktai nuosavybės teise priklauso ieškovei, spręstinas klausimas, ar byloje esančių įrodymų pagrindu pakanka konstatuoti aplinkybę, jog ieškovei nuosavybės teise priklausantis turtas, kurį šioje byloje pareikštu ieškiniu prašoma išreikalauti iš atsakovės, yra (buvo) natūra pas atsakovę vindikacinio ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu. Šios aplinkybės nustatytinos identifikuojant prašomus išreikalauti daiktus.

34Byloje nustatyta, kad ieškovė prievolių užtikrinimui yra įkeitusi stakles Weinig (Lakšto Nr. 07220060000485), stakles RGZ-1-450 (Lakšto Nr. 072200600002602) nurodydama jų buvimo vietą - Lazdijų raj., Šventežerio mstl. ir, kad įrengimai priklauso jai nuosavybės teise. Ikiteisminio tyrimo metu 2010 m. spalio 20 d. Apžiūros protokole (ikiteisminio tyrimo bylos 1 tomas b. 1. 86) bei 2011 m. balandžio 4 d. Apžiūros protokole (ikiteisminio tyrimo bylos 1 tomas, b. 1. 97) užfiksuota, kad jog dėl nuluptų turtą identifikuojančių lentelių yra apsunkinta galimybė identifikuoti turtą pagal jų inventorizacinius ar kitus šiuose lentelėse nurodytus duomenis, tačiau sulyginus PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą medienos apdirbimo įrenginių (staklių) paskirtį bei pavadinimus akivaizdu, jog šie duomenys sutampa su pas atsakovę 2010 m. spalio 20 d. vykusios kratos metu (ikiteisminio tyrimo bylos 1 tomas, b. 1. 84) rastų medienos apdirbimo įrenginių (staklių) paskirtimi bei pavadinimais. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojais ieškovės buvę darbuotojai P. R., N. M., A. T., A. J., V. J., A. V., R. T. nurodė, kad ieškovė medienos apdirbimo veiklą nuo 2006 metų vykdė nuomojamuose iš atsakovės patalpose, esančiose Lazdijų raj., Šventežerio mstl., į šias patalpas iš prieš tai buvusios darbo vietos - Kalvarijos sav., Jusevičių k., perkėlė ir dalį ginčo turto. Šie asmenys, kurie dirbo su įrengimais, ne tik, kad patvirtino, jog nutraukus nuomos sutartį tiek įrengimai, tiek žaliavos liko nuomotose patalpose, bet ir iš ginčo staklių individualių požymių (suvirinimo vietų, pažeidimų, spalvos) nurodė, kad tai tos pačios staklės, kurios užfiksuotos 2010 m. spalio 20 d. Apžiūros protokole su turto bei medienos gaminių nuotraukomis, kurių saugotoja buvo paskirta atsakovės vadovė R. V. (ikiteisminio tyrimo bylos 1 tomas, b. 1. 84).

35Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių įrodymų, kadangi duomenų, jog būtų galima suabejoti ikiteisminio tyrimo apklaustų liudytojų parodymų patikimumu, byloje nėra, nustatytos aplinkybės, jog atsakovė, ieškovei nutraukus veiklą, pati veiklos nevykdė, todėl tiek byloje esantys rašytinai įrodymai, tiek ikiteisminio tyrimo apklaustų liudijimų parodymai yra pakankami išvadai, kad ginčo turtas nuosavybės teise priklauso ieškovei ir kad jis yra (buvo) natūra pas atsakovę vindikacinio ieškinio pareiškimo ir bylos nagrinėjimo metu.

36Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog atsakovės pateikti įrodymai, kurių pagrindu ji grindžia daiktų valdymo teisėtumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad ginčo turtą atsakovė valdo teisėtai.

37Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek šios bylos nagrinėjimo metu nėra pateikti ginčo turto įsigijimą patvirtinančių dokumentų originalai. Atsakovės vadovės sutuoktinis prieštaringai paaiškino turto įsigijimo dokumentų originalų nebuvimą: vienu metu aiškino, jog dokumentų originalai atiduoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kitu atveju nurodė, kad šie dokumentai (originalai) atiduoti laikinai asmeniui, kurio žino tik vardą. Nesant sudarytų sutarčių originalų, iškėlus abejones dėl tokio įrodymo tikrumo, byloje surinkti įrodymai, kad liudytojai, pažinoję A. V. jokių medienos apdirbimo staklių ar krautuvo „Toyota“ pas jį niekada nematė, kad atsakovės UAB „Pietų terminalas“ buhaltere dirbusi liudytoja D. B. K. nurodė, kad ji, kaip komisijos narys, pasirašė inventorizacinius aprašus, jokių panaudos sutarčių, kuriomis ginčo turtas buvo perduotas atsakovei naudojimuisi nematė, turtas nebuvo inventorizuotas, o šio Turto inventorizaciniai aprašai už 2008, 2009 bei 2010 metus jos sudaryti tik 2011 m. spalio mėnesį, tai yra jau iškilus ginčui dėl turto priklausomybės ir prasidėjus ikiteisminiam tyrimui ir mirus A. V. nesant galimybių patikrinti juose užfiksuotų aplinkybių tikrumo kitomis priemonėmis (CPK 202 straipsnis), pateikti įrodymai, kuriais atsakovė grindžia ginčo daiktų valdymo teisėtumą, negali būti, kolegijos vertinimu, pripažinti pakankamu įrodymu, patvirtinančiu, jog ginčo daiktus atsakovė valdo teisėtai.

38Kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktos sąskaitos dėl medienos įsigijimo, kuri buvo perdirbta ieškovės, negali patvirtinti, kad nuomotose patalpose rasti medienos gaminiai priklauso atsakovei, nes įvertinus pateiktų sąskaitų turinį spręstina, kad ieškovei buvo perduota mediena, duomenų kokie ir kada gaminiai iš jos pagaminti byloje nėra, be to, nustatyta aplinkybė, jog ieškovės bankroto byloje atsakovė yra pareiškusi kreditorinį reikalavimą tik dalyje nesumokėto nuomos mokesčio, įgalina išvadai, kad ieškovė yra įvykdžiusi atsakovės užsakymus. Spręsdama, kad ieškovės reikalavimai ir dėl įpareigojimo grąžinti medienos gaminius (ruošinius) yra pagrįsti, kolegija atsižvelgia į jau minėtą aplinkybę, jog tiek ieškovės buvę darbuotojai, tiek buvęs vadovas nurodė, kad ieškovė vykdydama veiklą medienos gaminius laikė atsakovės išnuomotose patalpose, jų, nutraukus nuomos santykius, kaip ir įrenginių nepasiėmė, taip ir į tai, kad duomenų, jog atsakovė vykdė veiklą ir gamino analogiškus gaminius byloje neapteikta.

39Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5 straipsnis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimo taisyklės yra suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas. Jis reiškia, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Konkrečiu atveju kolegija atsižvelgdama į įstatymo nuostatas, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis), kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnio 1 dalis) ir ištyręs bei įvertinęs byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas taikyti vindikaciją - įpareigoti atsakovę UAB „Pietų terminas“ perduoti ieškovui priklausantį turtą įrengimą bei medieną pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.

40Dėl nurodytų priežasčių Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

41Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Byloje nustatyta, kad ieškovė patyrė 1 500 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios ir 850 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Valstybė patyrė 79,25 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės priteistinos 2 350 Lt atstovavimo išlaidos ieškovei, 79,25 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu valstybei (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2.1, 8.2, 8.6, 8.16 8.18 punktai, CPK 88 straipsnio 3, 6 punktai, 96 straipsnio 2 dalis bei 98 straipsnio 1 ir 2 dalys).

42Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

43Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti visiškai:

  • išreikalauti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ (juridinio asmens kodas 165438652, buveinės adresas Šventežerio kaimas, Lazdijų rajono savivaldybė) ieškovei BUAB „RVN“ (juridinio asmens kodas 300026539, buveinės adresas Jusevičių kaimas, Kalvarijos seniūnija, Kalvarijos savivaldybė) priklausančias frezų galandinimo stakles (729,85 Lt vertės – atitinka 211,06 eurus); keturpuses obliavimo stakles „Weining“ (18 636,82 Lt vertės – atitinka 5 397,60 eurų); medienos pjovimo (skersavimo) stakles (961,70 Lt vertės – atitinka 278,53 eurus); išilginio pjovimo stakles „Foma RGZ-1-450“ (5 910,40 Lt vertės – atitinka 1 711,77 eurus); apdirbtą medieną (47 294,65 Lt vertės – atitinka 13 697,48 eurus), galimybės nesant gražinti nurodyto turto dėl jo sunaikinimo ar nepataisomo sugadinimo – priteisti negrąžinto turto vertę;
  • priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ (juridinio asmens kodas 165438652, buveinės adresas Šventežerio kaimas, Lazdijų rajono savivaldybė) ieškovei BUAB „RVN“ (juridinio asmens kodas 300026539, buveinės adresas Jusevičių kaimas, Kalvarijos seniūnija, Kalvarijos savivaldybė) 5 127,95 Lt (penkis tūkstančius vieną šimtą dvidešimt septynis litus, 95 ct) (atitinka 1 485,16 eurus) patalpų, kuriomis ieškovė naudojosi 2008 m. liepos 1 d. nuomos sutarties Nr. 08-05 pagrindu, pagerinimo išlaidų;
  • priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ (juridinio asmens kodas 165438652, buveinės adresas Šventežerio kaimas, Lazdijų rajono savivaldybė) ieškovei UAB „RVN“ (juridinio asmens kodas 300026539, buveinės adresas Jusevičių kaimas, Kalvarijos seniūnija, Kalvarijos savivaldybė) 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ (juridinio asmens kodas 165438652, buveinės adresas Šventežerio kaimas, Lazdijų rajono savivaldybė) ieškovei BUAB „RVN“ (juridinio asmens kodas 300026539, buveinės adresas Jusevičių kaimas, Kalvarijos seniūnija, Kalvarijos savivaldybė) 2 350 Lt (du tūkstančiai trys šimtai penkiasdešimt litų) (atitinka 680,61 eurą) atstovavimo išlaidų.

45Priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ (juridinio asmens kodas 165438652, buveinės adresas Šventežerio kaimas, Lazdijų rajono savivaldybė) 79,25 Lt (septyniasdešimt devynis litus, 25 ct) (atitinka 22,95 eurą) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. ( - ), esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2010 m. rugpjūčio 23 d. Kauno apygardos teismas ieškovei UAB „RVN“... 5. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama išreikalauti iš atsakovės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu... 8. Teismas nurodė, kad reikšdama vindikacinį reikalavimą, ieškovė privalo... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 10. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės... 11. Apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė pagrindė ieškinį pridėdama... 12. Apeliantė taip pat nesutinka ir su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas... 13. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip... 14. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 15. Apeliacinis skundas tenkintinas.... 16. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 17. Dėl daikto pagerinimo... 18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys 2008 m. liepos 1 d. sudarė... 19. Pagal CK 6.501 straipsnio 1 dalį, kai nuomininkas nuomotojo leidimu... 20. Su pirmosios instancijos teismo šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygų... 21. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties 2 dalies 4 punkto nuostatų,... 22. Viena būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui... 23. Įvertinus šalių sudarytos sutarties turinį akivaizdu, kad nuomotojas... 24. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja... 25. Dėl vindikacinio reikalavimo... 26. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžta, kad... 27. Nagrinėjamuoju atveju ieškovė reiškė ieškinį išreikalauti iš... 28. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus,... 29. Byloje nustatyta, kad ieškovė su atsakove 2008 m. liepos 1 d. sudarė... 30. Byloje kilo ginčas dėl to, ar ieškinyje nurodyti daiktai ir esantys... 31. Kolegija daro išvadą, kad sprendžiant, ar ieškinyje nurodyti ir atsakovei... 32. Kolegija, išanalizavusi šalių paaiškinimus, ikiteisminio tyrimo metu... 33. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. PVM sąskaitos-faktūros,... 34. Byloje nustatyta, kad ieškovė prievolių užtikrinimui yra įkeitusi stakles... 35. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino šių... 36. Be to, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo... 37. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 38. Kolegijos vertinimu, atsakovės pateiktos sąskaitos dėl medienos įsigijimo,... 39. Civilinėje teisėje galioja bendrasis sąžiningumo principas (CK 1.5... 40. Dėl nurodytų priežasčių Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m.... 41. Panaikinus teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, pakeistinas ir... 42. Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 43. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą... 44. Priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ (juridinio asmens kodas... 45. Priteisti iš atsakovės UAB „Pietų terminalas“ (juridinio asmens kodas...